Byla 3K-3-188-687/2015
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. C. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dėl suklydimo sudaryto sandorio (dėl viešosios infrastruktūros plėtojimo darbų, būtinų žemės sklypo detaliajam planui įgyvendinti) pripažinimą negaliojančiu, taip pat keliamas klausimas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

6Ieškovas yra žemės sklypo ( - ) savininkas. 2002 m. gruodžio 10 d. buvo parengtas žemės sklypo detalusis planas, kurio planavimo organizatorius – ieškovas. Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti šį žemės sklypo detalųjį planą bei pritarti savivaldybės ir planavimo organizatoriaus sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui. Šalys 2003 m. vasario 17 d. pasirašė sutartį Nr. 16-88 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ (toliau – ir ginčo sutartis, Sutartis, infrastruktūros plėtojimo sutartis). Pagal Sutarties 2 punktą Klaipėdos miesto savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 692) ir 2.15 punktu, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti ginčo sutarties 3 punkte nurodyti įsipareigojimai. Sutartimi detaliojo planavimo organizatorius – ieškovas – įsipareigojo savo lėšomis atlikti šios Sutarties 3 punkte nurodytus infrastruktūros plėtojimo (buitinių nuotekų tinklų atšakos paklojimo, kelio išardymo ir tiesimo, vejos įrengimo, šaligatvio klojimo) darbus ir kitus veiksmus. 2003 m. balandžio 28 d. ieškovui išduotas statybos leidimas Nr. 10-NS/03. Duomenų apie tinkamą darbų perdavimą į savivaldybės balansą byloje nėra (Sutarties 3.7 punktas).

7Ieškovas, 2012 m. gruodžio 28 d. patikslinęs ieškinį, prašė pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalyje, 1.90 straipsnio 1 dalyje ir 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, taikyti restituciją, sumokant jam 128 858,91 Lt (37 330,12 Eur) ekvivalentą pinigais, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Jis nurodė, kad prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo įrengtas nelegalus buitinių atliekų ir statybinių medžiagų sąvartynas. Atsakovo atstovai pasiūlė jam savo lėšomis parengti detalųjį planą, likviduoti sąvartyną, atlikti ( - ) gatvės tęsinio statybos darbus, mainais perduodant valstybinės žemės sklypą. Darbai yra atlikti, bet atsakovas iki šiol darbų rezultatų nepriėmė, nors sukurtas vertingas daiktas turi būti perduotas į savivaldybės balansą. Ginčydamas Sutartį kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), ieškovas nurodė, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas – atlikti darbai (Sutarties 3.1–3.7 punktai) – ieškovui kainavo 100 000 Lt (28 962 Eur), o atsakovui (Sutarties 2 puntas) galėjo kainuoti apie 200 Lt, arba 57,92 Eur (vieno valdininko vienos darbo dienos darbo užmokestis ir kanceliarinių prekių panaudojimas). Nesuprantama, kokius būtent dokumentus turėjo rengti atsakovas pagal Sutarties 2 punktą, nes Sutarties sudarymo metu pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktą ne atsakovas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija galėjo parduoti papildomą žemės sklypą, o atsakovas turėjo tik pritarti. Sutartis pripažintina negaliojančia ir dėl suklydimo pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį, nes atsakovo atstovai ieškovą įtikino, kad vienintelė galimybė likviduoti nelegalų sąvartyną – parengti detalųjį planą ir atlikti infrastruktūros darbus. Ieškovas nežinojo, kad papildomo žemės sklypo, kuris buvo jam nereikalingas, įsigijimo procedūra visai kitokia, t. y. atsakovas neturėjo rengti jokių dokumentų dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, o turėjo vykdyti pirmiau nurodytą Vyriausybės nutarimą Nr. 692. Sutartis pripažintina negaliojančia ir dėl to, kad ieškovas buvo priverstas sudaryti ją nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), nes ji yra neatlygintinė, negauta jokių gėrybių mainais už atliktus brangius statybos darbus ( - ) gatvės atkarpos sutvarkymą ieškovo lėšomis). Kadangi darbų rezultatas (viešojo naudojimo infrastruktūra) negali būti atsiimtas ir grąžintas ieškovui, todėl jam turi būti atlyginta pinigais, t. y. darbams atlikti sumokėta 128 858,91 Lt (37 330,12 Eur) suma.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumo principas neleidžia sandorio pripažinti negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo, o ieškinyje įvardyti pagrindai bei ieškovo argumentai nesudaro teisinių prielaidų paneigti šalių susitarimą. Pasisakydamas dėl Sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), teismas nurodė, kad, kilus geros moralės taikymo klausimui, jis privalo vadovautis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Susitarimo dėl infrastruktūros plėtojimo sudarymo galimybė buvo nurodyta Teritorijų planavimo įstatyme. Šio įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai detaliojo plano programos ir sprendinio neįmanoma įgyvendinti neplėtojant vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros, detalusis planas tvirtinamas tik tuomet, kai tarp savivaldybės valdybos ir planavimo organizatoriaus sudaroma sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Žemės sklypo ( - ) detaliojo plano rengimą inicijavo ieškovas, su nustatytais sprendiniais susipažino ir jiems pritarė, detaliojo plano teisėtumo neginčijo. Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo etapiškumo dalyje nustatyta, kad 20, 24 punktuose nurodyti darbai atliekami žemės sklypo savininko lėšomis. Detaliojo plano pagrindinių sprendinių 19–25 punktuose nurodytos žemės sklypų savininkų pareigos, įgyvendinant plano sprendinius, o šio detaliojo plano pagrindinių sprendinių 20.1, 20.2, 24, 25 punktai yra pakartoti Sutarties 3.1–3.4 punktuose. Kadangi tokio pobūdžio sutarties sudarymas nustatytas įstatyme, o sutartis, galiojant sutarčių laisvės principui (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), buvo sudaryta dėl darbų, numatytų detaliojo plano sprendiniuose, dėl kurių nėra ginčo, teismas nenustatė pagrindo pripažinti Sutartį prieštaraujančia gerai moralei dėl ieškovo akcentuojamos neproporcingos sandorio šalių įsipareigojimų vertės aplinkybės. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad Sutarties prieštaravimą viešajai tvarkai patvirtina tai, jog papildomą žemės sklypą galėjo parduoti tik Klaipėdos viršininko administracija, o ne atsakovas. Iš ginčo sutarties turinio teismas sprendė, kad atsakovas neprisiėmė įsipareigojimo parduoti ieškovui žemės sklypą. Todėl Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos (dėl laisvos valstybinės žemės sklypų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, pardavimo ne aukciono būdu) nebuvo pažeistos.

12Vertindamas suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, buvimą bei ieškovo teiginių, kad jis suklydo dėl būtinumo sudaryti ginčo sandorį (kaip vienintelės galimybės likviduoti nelegalų sąvartyną) pagrįstumą, teismas nurodė, kad suklydimas laikomas esminiu, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris (suklysta dėl esmės, dalyko ar kitų esminių sąlygų). Taip pat suklydimas laikomas esminiu, jeigu vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti. Tačiau byloje, teismo vertinimu, nėra įrodymų, kad būtent dėl suklydimo ar suklaidinimo ieškovas apsisprendė rengti detalųjį planą ir sudaryti ginčo sutartį, kad iš jo buvo reikalaujama sudaryti Sutartį. Detaliojo plano byloje pateiktose teritorijos nuotraukose nesutvarkytų teritorijų ar sąvartynų neužfiksuota, o šio plano sprendiniuose nenurodyti tokio objekto šalinimo darbai. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), nes kiekvienas asmuo prieš sudarydamas sandorį turi patikrinti, kokias pareigas įgis ir kokias praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl neapdairumo. Šiuo atveju ieškovui buvo žinomos tikrosios ginčo sutarties sudarymo aplinkybės ir jis pats laisva valia pasirinko savo teisių ir interesų įgyvendinimo būdą. Sutartimi atsakovas įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos žemės sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti ieškovo įsipareigojimai, o tokių dokumentų parengimą nustatė Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo 2.15 punktas ir šiuo nutarimu patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau – ir Žemės pardavimo tvarka) 7.3 punktas. Ieškovo įsipareigojimai pagal ginčo sutartį atitiko detaliojo plano pagrindinius sprendinius ir yra susiję su infrastruktūros perkėlimu iš planuojamo prijungti žemės sklypo bei jos plėtojimu. Teismo vertinimu, ieškovas turi gyvenimiškos patirties, aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, todėl jam turėjo būti suvokiamas Sutarties turinys ir iš jos kylantys teisiniai padariniai.

13Vertindamas reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kai sutartis sudaryta šaliai nenaudingomis sąlygomis) pagrįstumą, teismas nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių nelegalaus buitinių atliekų ir statybinių medžiagų sąvartyno buvimą, išskyrus liudytojo paaiškinimus. Be to, sudarius Sutartį, įsigaliojo detalusis planas, kurio tikslas – ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( - ) ribų pakeitimas ir ploto padidinimas nenaudojamo laisvo valstybinės žemės fondo sąskaita. Todėl į ieškovo teiginius, kad jis buvo priverstas sudaryti Sutartį sau nenaudingomis sąlygomis, nes sutartis neatlygintinė, teismas neatsižvelgė.

14Teismas nurodė, kad reikalavimų dėl netinkamo atsakovo Sutarties vykdymo ieškovas ieškinyje nereiškė, o reikalavo pripažinti šią sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, todėl dėl argumentų, kad atsakovas nepriima atliktų darbų rezultato, kurie paremti kitu pagrindu ir nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nepasisakė (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą.

16Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingus nagrinėjamam ginčui teisinius bei faktinius aspektus ir padarė teisingas išvadas.

17Spręsdama dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas Sutarties negaliojimą dėl savo suklydimo, procesiniuose dokumentuose nurodė kelis tikslus, lėmusius ydingą savo valios sudaryti ginčo sutartį susiformavimą. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad buvo suklaidintas dėl ginčo sutarties sudarymo kaip vienintelės galimybės likviduoti prie namų esantį nelegalų sąvartyną, o papildomo valstybinės žemės sklypo įsigijimo aktualumo neakcentavo (teigė, kad papildomas sklypas jam nebuvo reikalingas). Tokį ieškinio pagrindą analizavo pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadą, kad ši aplinkybė nelėmė Sutarties sudarymo, nes ieškovas turėjo kitų ketinimų – parengti detalųjį planą ir pasididinti jau turimą sklypą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad detaliojo planavimo medžiagoje, įskaitant nuotraukas, nėra jokių objektyvių duomenų apie nesutvarkytas teritorijas, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokie ieškinio motyvai nepatvirtina ieškovo esminio suklydimo. Nustačiusi, kad, ginčydamas šią išvadą, apeliaciniame skunde ieškovas teigė buvęs suklaidintas dėl nuosavybės teisių perleidimo procedūrų į planuotą prisijungti (po Sutarties sudarymo) laisvą valstybinės žemės sklypą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ir nurodė, jog dėl ieškovo argumentų pagrįstumo pasisakys, atsižvelgdama į šį (CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą) draudimą. Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo CK 1.90 straipsnio nuostatų išaiškinimais, pateiktais 2005 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, taip pat išaiškinimais dėl protingumo kriterijų taikymo (CK 1.5 straipsnis), pateiktais 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009. Pažymėjusi, kad suklydimui įvertinti taip pat būtina atsižvelgti į asmenines sutarties šalies, kuri teigia suklydusi, savybes, jos padėtį, amžių, išsilavinimą ir pan., teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis pripažino tai, jog ieškovas, sudarydamas Sutartį, turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, buvo aktyvus politinio bei visuomeninio gyvenimo dalyvis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ir padarė išvadą, kad sudaromos sutarties sąlygas jis turėjo būti išanalizavęs, gerai jas suvokti, juolab kad Sutartis atitiko jo tikslus bei interesus (Sutarties sudarymą lėmė ieškovo, kaip detaliojo plano organizatoriaus, parengtas detalusis planas ir jo tvirtinimo procedūra; Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 50 „Dėl žemė sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ įsigalioja tik abiem pusėms pasirašius sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo). Šiame plane buvo nustatytas laisvos valstybinės 0,0399 ha ploto žemės prisijungimas ir 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, suformavimas, aiškiai išdėstyta atliktinų privalomųjų darbų seka, kad būtų realizuoti jo ketinimai ateityje prisijungti laisvą valstybinės žemės plotą. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas laisva valia apsisprendė tiek parengti detalųjį planą (tapti planavimo organizatoriumi), tiek savo lėšomis perkelti infrastruktūras iš laisvos, jo norimos prisijungti, valstybinės žemės, šią išvadą paneigiančių duomenų byloje nėra. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Sutartyje nebuvo kitos Sutarties šalies (savivaldybės) tiesioginio įsipareigojimo perleisti nuosavybę į valstybei priklausantį žemės sklypą, atitinkamai tai negalėjo lemti ieškovo esminio suklydimo, pasirašant Sutartį. Nors, ieškovo teigimu, Sutarties 2 punkte nurodytą savivaldybės įsipareigojimą parengti dokumentus prijungiamai sklypo daliai parduoti jis interpretavo kaip besąlygišką įsipareigojimą parduoti žemės sklypą, taip suklysdamas dėl sandorio turinio, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundo argumentai nesuponuoja Sutarties pripažinimo negaliojančia. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas esminiu suklydimu, nes prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti ir galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iki šiol vyksta teisminis administracinis ieškovo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ginčas dėl atsisakymo leisti įsigyti su ieškovo sklypu besiribojantį žemės plotą, kas patvirtina, jog ieškovas iš Sutarties, kurią šioje byloje siekia nuginčyti, kildinamų ketinimų neatsisakęs.

18Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas ginčija vieną iš Sutarties sąlygų (savivaldybės įsipareigojimą parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo; Sutarties 2 punktas), kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nurodydamas, jog jam nesuprantama kitos šalies prisiimto įsipareigojimo parengti dokumentus apimtis, tikslas, nes ne savivaldybė, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija galėjo parduoti jam papildomą valstybinės žemės sklypą; savivaldybė, įrašydama į Sutartį sąlygą dėl dokumentų parengimo, piktnaudžiavo savo teisėmis bei siekė pasipelnyti ieškovo sąskaita, tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir gera moralė. Teisėjų kolegija pripažino šiuos argumentus nepagrįstais; nurodė, kad Sutartis pasirašyta galiojant Vyriausybės nutarimui Nr. 692. Šio nutarimo 2.15 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypą turi teisę įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkas, kai egzistuoja sąlygų visuma: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai; 2) juose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų; 3) šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Teisėjų kolegija nurodė, kad šia Vyriausybės nutarimo nuostata siekta užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Nutarimu patvirtintos Žemės pardavimo tvarkos 7.2, 7.3 punktuose įtvirtintos savivaldybės pareigos šiame procese (nustatyti žemės sklypo pardavimo kainą; parengti žemės vertės priedą dėl esamų inžinerinių statinių; nurodyti žemės sklypo urbanistinius-architektūrinius apribojimus (parametrus); pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nurodyti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Sutarties 2 punkto nuostatos atitiko įstatymo įgyvendinamajame akte įtvirtintas savivaldybės pareigas, neprieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei.

19Spręsdama dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, teisėjų kolegija nurodė, kad Sutarties sudarymą labai nenaudingomis sau sąlygomis ieškovas grindžia dviem aspektais: susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis (šalia įrengtu nelegaliu sąvartynu) ir Sutarties faktiniu neatlygintinumu (negavus jokių gėrybių už atliktus brangius statybos darbus, nors pagal atsakovo elgesį pagrįstai tikėjosi mainais įgyti nuosavybės teisę į valstybinį žemės sklypą). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstas išvadas. Teismas pagrįstai įvertino bylos duomenų visumą, o faktinę aplinkybę dėl buvusio sąvartyno pripažino neįrodyta, nes ji įrodinėta tik ieškovo pakviesto liudytojo paaiškinimais, kuriems prieštarauja kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis). Ieškovo argumentai teismo buvo ištirti, įvertinti ir dėl jų pasisakyta, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su teismo sprendimo motyvais, jų nekartojo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad naujų duomenų ar įrodymų, leidžiančių sutikti su teiginiais, kad ginčo sutarties sudarymą lėmė išimtinai siekis panaikinti buitines bei statybines atliekas, ieškovas nepateikė, o Sutartyje tokie ketinimai neįvardyti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Sutartis sudaryta parengtame žemės sklypo ( - ) detaliajame plane nurodomu tikslu – prisijungti prie turimo žemės sklypo laisvą 0,399 ha valstybinės žemės sklypą.

20Teisėjų kolegija sprendė, kad Sutarties aiškinimas kaip atlygintinės neatitiktų vietos savivaldos, konstitucinių lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principų, pažeistų viešosios teisės normas. Esant fizinio asmens tikslui prisijungti laisvą valstybinės žemės sklypą, kuriame yra bendrojo susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai, infrastruktūros perkėlimo darbai negali būti kompensuojami savivaldybės lėšomis, nes tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje (2001 m. balandžio 19 d. redakcija; 2014 m. sausio 1 d. šio įstatymo redakcijos 6 straipsnio 4 dalyje) nustatyta infrastruktūros plėtojimo sutarčių sudarymo galimybė, kai privatus subjektas nepageidauja laukti viešosios infrastruktūros statybos ar rekonstrukcijos pagal patvirtintus strateginio planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus ir terminus. Nors ieškovas dar nėra realizavęs ketinimo įsigyti laisvos valstybinės žemės dalį, vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo pripažinti, kad Sutartis sudaryta nenaudingomis ieškovui sąlygomis. Detaliojo plano rengimas bei Sutarties sudarymas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitiko ieškovo turtinius interesus (siekis padidinti sklypą, apsisukimo aikštelės įrengimas ir kt.).

21Pripažinusi, kad ieškovas, būdamas apdairus, rūpestingas ir patyręs asmuo, negalėjo nežinoti Sutarties esmės ir jos sąlygų ir (ar) jų nesuprasti, Sutartį sudarė siekdamas turtinės naudos sau, padidinant žemės sklypo plotą, ir laisva valia prisiėmė įsipareigojimus pagal ją, pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia ieškovo įrodinėtais pagrindais nėra, teisėjų kolegija nurodė, kad su restitucijos taikymu ar jos dydžio apskaičiavimu susiję ieškovo argumentai – nebeaktualūs.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 6 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio reikalavimus patenkinti.

24Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

25Teismai pažeidė Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą, reikalinga keliams, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas – tai savarankiškos savivaldybių funkcijos (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsniu). Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ne ieškovas, o atsakovas privalėjo ginčo žemės sklype įrengti teritorijos inžinerinę infrastruktūrą. Ginčo žemės sklype yra ieškovo sukurti ir jam nuosavybės teise priklausantys infrastruktūros statiniai, viešojo naudojimo infrastruktūra, kurią atsakovas atsisako perimti, nors privalo tai padaryti. Konstatavę, kad pagal detaliojo plano sprendinius infrastruktūros keitimo ir plėtojimo darbai atliekami žemės sklypo savininko lėšomis, teismai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nėra planuoto prijungti žemės sklypo savininkas ir niekada juo nebuvo, todėl neprivalėjo naudoti savo asmeninių lėšų šiems darbams atlikti; panaudojo, nes atsakovo buvo suklaidintas ir pagrįstai manė, kad jam bus perleista nuosavybės teisė ir į planuotą prijungti žemės sklypą. Šiuo valstybinės žemės sklypu disponuoja atsakovas. Jo, kaip žemės sklypo savininko, lėšomis turėjo būti atliekami infrastruktūros keitimo ir plėtojimo darbai. Teismai nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui jo panaudotas lėšas ir sudarė prielaidas atsakovui nevykdyti pirmiau nurodytose įstatymo nuostatose jam įtvirtintų pareigų, kurias nepagrįstai perkėlė ieškovui.

26Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju yra abi sąlygos ginčo sutartį pripažinti negaliojančia šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintu pagrindu. Nesuklydus dėl Sutarties atlygintinumo (ieškovui, kaip jis manė, turėjo būti parduotas valstybinės žemės sklypas, jam atlikus šiame sklype infrastruktūros keitimo ir plėtojimo darbus savo lėšomis), ieškovui nebūtų buvę jokios naudos ją sudaryti. Faktiškai Sutartis yra neatlygintinė, ieškovas negavo jokių gėrybių mainais už atliktus brangius statybos darbus. Atsakovas įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos žemės sklypo dalies pardavimo, todėl ieškovas pagrįstai tai laikė atsakovo įsipareigojimu parduoti ieškovui planuotą prijungti žemės sklypą. Kitu atveju atsakovui nebūtų reikėję įsipareigoti rengti dokumentus dėl žemės pardavimo, o ieškovui – sudaryti sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo (neatlygintinai perduoti atsakovui savo lėšas ar atliktų darbų rezultatą ieškovas būtų galėjęs dovanojimo sutartimi). Taigi suklydimas yra esminis – neteisingai suvoktas ginčo sandorio turinys ir dėl to klaidingai išreikšta valia jį sudaryti. Pažymėtina, kad, remiantis Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, ieškovui parduoti papildomą žemės sklypą galėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o atsakovas turėjo tik pritarti. Nesuprantama, kokius būtent dokumentus turėjo rengti atsakovas pagal Sutarties 2 punktą. Visa tai rodo atsakovo piktnaudžiavimą savo teisėmis ir norą nepagrįstai pasipelnyti ieškovo sąskaita. Vengdamas priimti ieškovo atliktus darbus į savivaldybės balansą, atsakovas nepagrįstai ginčijo darbų tinkamumą, kol byloje paskyrus ekspertizę buvo konstatuota, kad ieškovas tinkamai atliko 100 proc. darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti pagal Sutartį, tik turtas neperduotas į savivaldybės balansą.

27Teismai pažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnį, nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė šalia savo gyvenamojo namo buvusio sąvartyno, dėl kurio likvidavimo kreipėsi dar 2000 metais, buvimo fakto. Byloje yra pateikta Darbų atlikimo sutartis, pagal kurią fiziniai asmenys, dirbę pagal patentą, atliko sklypo aplinkotvarkos (kartu – sąvartyno likvidavimo) darbus. Sąvartyno buvimo faktą patvirtino ir liudytojas E. U. Teismai nepagrįstai sprendė, kad liudytojo parodymai prieštarauja bylos medžiagai.

28Teismų procesiniai sprendimai priimti nukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2013 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013, 2014 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo. Suklydimas dėl sandorio atlygintinumo šiuo atveju laikytinas esminiu, nes Sutartis sudaryta dėl materialių dalykų sukūrimo (įgijimo), jos atlygintinumą neigia tik atsakovas, kuris vengia kompensuoti ieškovui už jo atliktus darbus ir pripažinti atsakomybę už teisės aktų pažeidimus; Sutartimi ieškovui negali būti perkeltos pareigos, kurios imperatyviai įstatymų nuostatomis priskirtos atsakovui; atsakovas įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos žemės sklypo dalies pardavimo, nors neketino šio sklypo dalies parduoti, todėl tokios sąlygos įtraukimas į Sutartį prieštarauja civilinių santykių teisėtumo principui ir klaidina ieškovą.

29Pripažinus Sutartį negaliojančia, taikytina restitucija, remiantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, 1.90 straipsnio 2 dalimi bei taikant CK 1.91 straipsnio 2 dalį, pagal kurią atsakovas privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką yra gavęs pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, – atlyginti to vertę pinigais ir visas turėtas išlaidas. Darbų rezultatas – viešojo naudojimo infrastruktūra – šiuo atveju negali būti ieškovo atsiimtas, todėl ieškovui turi būti atlyginta jo vertė pinigais. Ieškovo ieškinyje nurodytas išsamus piniginio ekvivalento apskaičiavimas ir pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad iš viso ieškovas atliko darbų ir turėjo 128 858,91 Lt (37 330,12 Eur) išlaidų. Pažymėtina, kad ekspertas nustatė, jog pagal kainas, kurios galiojo darbų atlikimo metu, darbų vertė – 230 000 Lt (66 612,60 Eur), šios dienos kainomis – 324 000 Lt (93 836,89 Eur). Ieškovas – fizinis asmuo – neturėjo pareigos tvarkyti buhalterinės apskaitos ir saugoti dokumentų.

30Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti. Jis nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, kurie iš esmės sutampa su teismų procesinių sprendimų motyvais. Taip pat atsakovas nurodo, kad motyvus dėl Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pažeidimo ieškovas nurodo pirmą kartą. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde savo reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia jis grindė CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, 1.90 straipsnio 1 dalimi, 1.91 straipsnio 1 dalimi, todėl pirmiau nurodytiems motyvams taikytina CPK 347 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad ieškovas kasaciniame skunde remiasi šiuo metu galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejį – žemės paėmimą viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams. Šios nuostatos ginčui netaikytinos, nes ieškovas nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei įpareigoti atsakovą išpirkti ieškovo įrengtą infrastruktūrą, nors pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą yra ieškovo diskrecija. Ieškovas neteisingai nurodo, kad atsakovas atsisako perimti įrengtą infrastruktūrą, tokių duomenų byloje nėra. Sutarties 3.7 punkte nurodyta, kad tinkamai įrengta infrastruktūra bus perduota Klaipėdos miesto savivaldybei. Tačiau ieškovas nesutinka perduoti infrastruktūrą atsakovui, prašo priteisti jos įrengimo vertę. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis per se nesuponuoja sandorio negaliojimo, nes vien įstatyme įtvirtinta galimybė savivaldybei įrengti vieną ar kitą viešą infrastruktūrą savaime nepaneigia teisėtos galimybės tokią infrastruktūrą įrengti ir privačių asmenų lėšomis. Ieškovo pageidaujamame įsigyti žemės plote yra privažiavimo kelias į žemės sklypus ( - ) ir buitinių nuotekų tinklai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr.T2-110 patvirtintame detaliajame plane nustatyta įrengti naują privažiavimo kelią į minėtus sklypus, jį perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei. Užbaigus naujo kelio statybą įstatymų nustatyta tvarka ir perdavus jį savivaldybei, ieškovas turi išardyti esamą privažiavimą (Sutarties 3.3, 3.7 punktai). Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir dėl buitinių nuotekų tinklų (Sutarties 3.1, 3.7 punktai). Šie detaliojo plano sprendiniai neįgyvendinti ir Sutartis neįvykdyta – ieškovas neužbaigęs statybos darbų įstatymų nustatyta tvarka (neįforminęs jų; Sutarties 3.5–3.7 punktai) ir neperdavęs savivaldybei. Kol nėra pripažintų tinkamais naudoti gatvės ir tinklų, savivaldybė negali leisti išardyti esamą kelią arba leisti pagal detalųjį planą pirkti žemės, kurioje yra esama gatvė ir tinklai, plotą, nes savivaldybės bendrojo naudojimo gatvė atsidurtų privačiame sklype, taip pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatas, nes savivaldybė negalėtų užtikrinti susisiekimo.

31Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusios Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, 7.2, 7.3 punktus, atsakovas turėjo nustatyti žemės sklypo pardavimo kainą, žemės vertės priedą dėl esamų inžinerinių statinių, nurodyti žemės sklypo urbanistinius-architektūrinius apribojimus (parametrus), pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nurodyti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį. Šiuos dokumentus atsakovas būtų parengęs po to, kai būtų įvykdyti Sutarties 3 punkte nustatyti įsipareigojimai, ir gavęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos) prašymą patvirtinti šiuos duomenis. Atsakovas privalėjo sudaryti Sutartį pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (2001 m. balandžio 19 d. redakcija) 20 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu detaliojo plano programos ir sprendinio neįmanoma įgyvendinti neplėtojant vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros, detalusis planas tvirtinamas tik tuomet, kai tarp savivaldybės valdybos ir planavimo organizatoriaus sudaroma sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Panašios sutartys yra nuolat sudarinėjamos visose savivaldybėse, kai privatus subjektas nepageidauja laukti viešosios infrastruktūros statybos ar rekonstrukcijos finansavimo iš savivaldybės biudžeto pagal patvirtintus savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus ir terminus, o nori finansuoti šios infrastruktūros įrengimą ar rekonstrukciją anksčiau pats, savo lėšomis. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostata negali būti aiškinama taip, kad nurodoma infrastruktūros plėtojimo sutartis yra atlygintinė. Toks aiškinimas neatitiktų vietos savivaldos principų, konstitucinių lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principų, nes reikštų, kad be viešųjų pirkimų procedūrų savivaldybė turi atlyginti privačiam asmeniui išlaidas, patirtas pastarojo gerovei sutvarkyti (šiuo atveju – sklypo plotui padidinti laisvos valstybinės žemės sąskaita).

32Kasatorius yra iškeltų tinklų ir privažiavimo kelio savininkas CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, turi teisę gauti pajamas už prisijungimą prie jų. Kol ši nuosavybės teisė neperleista, nepanaikinta, pagrindo taikyti restituciją nebūtų net ir tuo atveju, jei Sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Teismai konstatavo sąlygų sandorio negaliojimui nebuvimą, tam tikrų aplinkybių, kuriomis rėmėsi ieškovas, neįrodytumą, o ne pateikė kitokį teisės išaiškinimą.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Byloje teismų nustatyta, kad ieškovas – žemės sklypo ( - ) savininkas yra 2002 m. gruodžio 10 d. parengto žemės sklypo ( - ) detaliojo plano organizatorius. Šis detalusis planas patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimu, kuriuo taip pat nuspręsta pritarti sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui tarp savivaldybės ir projekto organizatoriaus. Sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo šalių pasirašyta 2003 m. vasario 17 d. Tik pasirašius šią sutartį, įsigaliojo Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimas. Detaliuoju planu buvo numatytas laisvos valstybinės žemės 0,0399 ha ploto prisijungimas ir 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, suformavimas, aiškiai išdėstyta atliktinų privalomųjų darbų seka, kad būtų realizuoti ieškovo ketinimai ateityje prisijungti laisvą valstybinės žemės plotą. Siekiant prisijungti laisvą valstybinės žemės sklypą, kuriame yra bendrojo susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai, turėjo būti atlikti infrastruktūros perkėlimo darbai. Pagal ginčo sutartį ieškovas įsipareigojo savo lėšomis atlikti jos 3 punkte nurodytus infrastruktūros plėtojimo (buitinių nuotekų tinklų atšakos paklojimo, kelio išardymo ir tiesimo, vejos įrengimo, šaligatvio klojimo) darbus ir atlikti kitus veiksmus, o atsakovas (savivaldybė), vadovaudamasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti Sutarties 3 punkte nurodyti įsipareigojimai (Sutarties 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad duomenų apie tinkamą darbų perdavimą į savivaldybės balansą, kaip tai nustatyta Sutarties 3.7 punkte, byloje nėra.

36Teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamais klausimais taikant teisę byloje teismų konstatuotiems faktams reglamentuoti (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

37Dėl infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų

38Ieškovas prašė infrastruktūros plėtojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalyje, 1.90 straipsnio 1 dalyje ir 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir taikyti restituciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde ieškovas iš esmės teigia, jog teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalyje). Taigi teisėjų kolegija plačiau pasisakys būtent dėl CK 1.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, teismams sprendžiant Sutarties teisėtumo klausimą. Kadangi kasatorius taip pat kelia klausimą dėl teisinius padarinius (restituciją) reglamentuojančių teisės normų (CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 1.90 straipsnio 2 dalies, 1.91 straipsnio 2 dalies) taikymo, o teismai sprendė dėl visų ieškovo įrodinėtų (Sutarties pripažinimo negaliojančia) pagrindų egzistavimo, kasacinio teismo teisėjų kolegija palies ir šiuos teismų nagrinėtus klausimus teisės taikymo aspektu.

39Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nepripažino Sutarties negaliojančia, nes egzistuoja visos sąlygos tam: kasatorius suklydo dėl Sutarties atlygintinumo ir šis suklydimas yra esminis, nes, neteisingai suvokdamas Sutarties turinį, kasatorius klaidingai išreiškė valią ją sudaryti. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2015 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Z. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-77-378/2015). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014).

40Nagrinėjamoje byloje teismai vertino esminio suklydimo, kaip CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia, egzistavimą dviem ieškovo įrodinėtais aspektais: ieškovas (patikslintame ieškinyje) teigė, kad jo suklydimas pasireiškė dėl būtinumo sudaryti Sutartį, kaip vienintelės galimybės likviduoti nelegalų buitinių atliekų ir statybinių medžiagų sąvartyną (prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo); taip pat (apeliaciniame skunde) nurodė, kad buvo suklaidintas dėl nuosavybės teisių perleidimo procedūrų į planuotą prisijungti laisvą valstybinės žemės sklypą. Vertindami šių argumentų pagrįstumą teismai nagrinėjamoje byloje nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, be kitų, kad: žemės sklypo ( - ) detaliojo plano rengimą inicijavo ieškovas, kuris susipažino su plano sprendiniais ir jiems pritarė, detaliojo plano teisėtumo neginčijo; ginčo sutarties sudarymą lėmė ieškovo parengtas detalusis planas ir jo tvirtinimo procedūra (Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 50 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ įsigaliojo tik abiem pusėms pasirašius sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo); detaliajame plane nustatytas laisvos valstybinės 0,0399 ha ploto žemės prisijungimas ir 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, suformavimas, aiškiai išdėstyta atliktinų privalomųjų darbų seka, kad būtų realizuoti ieškovo ketinimai ateityje prisijungti laisvą valstybinės žemės plotą; ieškovas iš ginčijamos Sutarties kildinamų ketinimų nėra atsisakęs. Spręsdami dėl CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo Sutartį pripažinti negaliojančia egzistavimo, teismai įvertino ne tik šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, bet ir analizavo ginčo sutarties turinį, ieškovo asmenines, dalykines savybes, jo suinteresuotumą ir tikslą dėl sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, buvo aktyvus politinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvis, ekonomistas, ir sprendė, jog jis turėjo būti išanalizavęs sudaromos sutarties sąlygas, turėjo jas gerai suvokti, juolab kad Sutartis atitiko jo tikslus ir interesus. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, konstatavo, kad ieškovas laisva valia pats apsisprendė tiek parengti detalųjį planą (tapti planavimo organizatoriumi), tiek savo lėšomis perkelti infrastruktūros objektus iš laisvos, jo norimos prisijungti 0,399 ha valstybinės žemės, byloje nėra tai paneigiančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Sutartyje nebuvo įtvirtinta tiesioginio atsakovo įsipareigojimo perleisti ieškovui neatlygintinai nuosavybę į valstybei priklausantį žemės sklypą. Esant nurodytoms aplinkybėms, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai tinkamai aiškinio ir taikė CK 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, inter alia, išaiškinimų, pateiktų kasaciniame skunde nurodytose nutartyse (2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2013 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013, 2014 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014), nenukrypo, priešingai, rėmėsi jais.

41Sutarties 2 punkte, kuriuo remiasi kasatorius, įrodinėdamas, jog atsakovas jį suklaidino, nustatyta, kad savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punktu, įsipareigoja parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo, kai bus įgyvendinti Sutarties 3 punkte nustatyti įsipareigojimai. Kasatorius nurodo, kad ši nuostata jį suklaidino, nes atsakovas prisiėmė pirmiau nurodytą įsipareigojimą (parengti dokumentus dėl prijungiamos žemės sklypo dalies pardavimo), nors neketino ieškovui parduoti 0,399 ha valstybinės žemės sklypo; papildomą valstybinės žemės sklypą ieškovui galėjo parduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracija, ne savivaldybė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties sąlygą (savivaldybės įsipareigojimą parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo (2 punktas) ieškovas ginčijo ir kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Spręsdami dėl šių (suklaidinimo, prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei) pagrindų teismai, be kita ko, nurodė, kad tokio pobūdžio sutarties sudarymas buvo nustatytas Teritorijų planavimo įstatyme (20 straipsnio 7 dalyje); Sutartis buvo sudaryta dėl darbų, nustatytų detaliojo plano sprendiniuose, dėl kurių nėra ginčo; išanalizavę Sutarties turinį, nustatė, jog joje nebuvo savivaldybės tiesioginio įsipareigojimo perleisti neatlygintinai nuosavybę į valstybei priklausantį žemės sklypą; Sutarties 2 punktas atitinka savivaldybės pareigas, įtvirtintas įstatymo įgyvendinamajame akte, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos nepažeistos. Dėl nurodytų priežasčių teismai sprendė, kad Sutarties 2 punkto sąlyga negalėjo lemti ieškovo esminio suklydimo, be to, ji neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismų padarytomis išvadomis.

42Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (akto redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2002 m. spalio 19 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.) 2.15 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintą teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių valdyboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina. Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7.3 punkte buvo įtvirtinta viena iš savivaldybės valdybos funkcijų, kai naują žemės sklypą parduoda arba išnuomoja apskrities viršininkas (3 punktas), – ji pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką, atsižvelgdama į gretimų žemės sklypų rinkos kainas, esamos inžinerinės infrastruktūros būklę ir poreikį, apskaičiuoja ir sprendimu patvirtina žemės sklypo pradinę pardavimo kainą. Be to, remiantis šios tvarkos 7.2 punktu, savivaldybė turi pareigą nurodyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus (parametrus), pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nurodyti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį pagal teritorijų planavimo dokumentą. Tokius dokumentus, kaip nurodyta atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą, atsakovas būtų parengęs po to, kai būtų įvykdyti Sutarties 3 punkte nustatyti ieškovo įsipareigojimai, ir gavęs Klaipėdos apskrities Viršininko administracijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus (dabar – Nacionalinės žemės tarnybos) prašymą patvirtinti šiuos dokumentus.

43Pateikdamas argumentus dėl Sutarties 2 punkto klaidinančio turinio, kasatorius taip pat nurodo, kad savivaldybė piktnaudžiavo savo teisėmis, siekė nepagrįstai pasipelnyti ieškovo sąskaita. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai teismų teisingai vertinti kaip nepagrįsti dėl jau pirmiau analizuotų (savivaldybės veiksmų, ginčijamos Sutarties sąlygos atitikties teisės aktų reikalavimams) priežasčių. Dėl šių argumentų nepagrįstumo, inter alia, ginčijamo sandorio naudingumo pačiam ieškovui teismų išsamiai pasisakyta, sprendžiant klausimus dėl CK 1.81 ir 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų Sutartį pripažinti negaliojančia egzistavimo. Teismai nustatė, kad ieškovas, be kita ko, įrodinėjo Sutarties sudarymą labai nenaudingomis sau sąlygomis ir tai grindė dviem aspektais: susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis (šalia įrengtu nelegaliu sąvartynu) ir Sutarties faktiniu neatlygintinumu (negavus jokių gėrybių už atliktus brangius statybos darbus, nors pagal atsakovo elgesį ieškovas tikėjosi mainais lengvatinėmis sąlygomis įgyti nuosavybės teisę į valstybinį žemės sklypą). Vertindami šių argumentų pagrįstumą, teismai sprendė, kad bylos duomenų visuma nepatvirtina nelegalaus buitinių atliekų ir statybinių medžiagų sąvartyno buvimo fakto, kartu – Sutarties sudarymo aplinkybės, išimtinai siekiant jį panaikinti. Be to, teismai atsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, jog, sudarius Sutartį, įsigaliojo detalusis planas, kurio tikslas – ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ( - ), ribų pakeitimas ir ploto padidinimas nenaudojamo laisvo valstybinės žemės fondo sąskaita. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nurodytų priežasčių teismai pagrįstai konstatavo Sutarties sudarymo naudą ieškovui, o nurodytų kasacinio skundo argumentų nelaiko pagrįstais.

44Dėl ieškovo pagal Sutartį sukurtos infrastruktūros perdavimo atsakovui sąlygų

45Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio, Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto, nuostatas; ne ieškovas, o atsakovas privalėjo ginčo žemės sklype įrengti teritorijos inžinerinę infrastruktūrą; ginčo žemės sklype yra ieškovo sukurti ir jam nuosavybės teise priklausantys infrastruktūros statiniai, viešojo naudojimo infrastruktūra, kurią atsakovas atsisako perimti, nors privalo tai padaryti.

46Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 30, 32 punktais, savarankiškoms savivaldybių funkcijoms, be kitų, priskiriamos: teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas; savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Tačiau šios įstatymo nuostatos neteikia pagrindo teismui spręsti, kad tik atsakovas galėjo ir turėjo atlikti infrastruktūros plėtojimo darbus. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi detaliojo plano tvirtinimo ir Sutarties sudarymo metu) 20 straipsnio, kuriame buvo reglamentuojamas detaliųjų planų rengimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas, 7 dalyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu detaliojo plano programos ir sprendinio neįmanoma įgyvendinti neplėtojant vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros, detalusis planas tvirtinamas tik tuomet, kai tarp savivaldybės valdybos ir planavimo organizatoriaus sudaroma sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Detaliojo plano organizatorius yra ieškovas. Detaliajame plane buvo nustatytas laisvos valstybinės žemės 0,0399 ha ploto prisijungimas ir 0,0544 ha ploto sklypo, skirto želdiniams, suformavimas, aiškiai išdėstyta atliktinų privalomųjų darbų seka, kad būtų realizuoti ieškovo ketinimai ateityje prisijungti laisvą valstybinės žemės plotą. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, nustatė, kad Sutartis ieškovo sudaryta parengtame žemės sklypo ( - ) detaliajame plane nurodomu tikslu, t. y. prisijungti prie ieškovo turimo žemės sklypo laisvą 0,399 ha valstybinės žemės sklypą. Taigi, kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą, jis privalėjo sudaryti sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta infrastruktūros plėtojimo sutarčių sudarymo galimybė nurodyta tiems atvejams, kai privatus subjektas nepageidauja laukti viešosios infrastruktūros statybos ar rekonstrukcijos pagal patvirtintus strateginio planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus ir terminus. Teismai nustatė, kad ieškovas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus savo lėšomis perkelti infrastruktūras iš laisvos, norimos prisijungti, valstybinės žemės.

47Byloje nustatyta, kad šalys Sutartyje aptarė ieškovo įrengtos infrastruktūros perėmimo savivaldybės nuosavybėn klausimą. Pagal ginčo sutarties 3.7 punktą, kasatorius įsipareigojo perduoti į savivaldybės balansą pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad duomenų apie tinkamą darbų perdavimą į savivaldybės balansą, kaip tai nustatyta Sutarties 3.7 punkte, byloje nėra. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog savivaldybė atsisako perimti ieškovo lėšomis įrengtą infrastruktūrą, kasatorius nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą tai padaryti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal sutarties sąlygas, tik įvykdžius visus įsipareigojimus pagal sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo, gali būti sprendžiamas klausimas dėl privačiomis kasatoriaus lėšomis sukurtos ir jam nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros paėmimo savivaldybės nuosavybėn (visuomenės poreikiams), kartu – laisvo valstybinės 0,399 ha žemės sklypo pardavimo ieškovui ne aukciono tvarka, savivaldybės atitinkamai institucijai apskaičiavus ir sprendimu patvirtinus žemės sklypo pradinę pardavimo kainą pagal galiojančius teisės aktus.

48Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismui jau priėmus skundžiamą nutartį šioje byloje, apeliacine tvarka buvo išnagrinėta administracinė byla (Nr.A822-561/2014) pagal pareiškėjo R. C. (kasatoriaus šioje byloje) patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir A. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įsipareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodžiusi, kad šalių ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės ne aukciono būdu įsigyti su jo sklypu besiribojantį 0,0943 ha valstybinės žemės plotą ir, atliekant detaliojo planavimo procedūrą, prijungti šį žemės plotą prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ( - ) be kita ko, konstatavo, kad: Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 50 patvirtinto detaliojo plano, pagal kurį pareiškėjas, kaip planavimo organizatorius, suplanavo želdynams įrengti skirtą sklypą, sprendiniuose numatyta prie esamo žemės sklypo prijungti 0,0399 ha ploto laisvą valstybinės žemės plotą (detaliajame plane pažymėtą S2), suformuoti naują 0,0544 ha žemės sklypą; šis sklypas nesuformuotas, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre; pagal teisinį reglamentavimą (inter alia, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktą) tam, kad būtų galima be aukciono parduoti žemės sklypą, turi būti nustatytos aplinkybės, kad žemės sklypas laikomas įsiterpusiu, jis neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija dėl 2003 m. vasario 17 d. infrastruktūros plėtojimo sutarties, be kita ko, pažymėjo, kad šioje sutartyje, kurios sudarymas buvo privalomas pagal tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, tiek ir detaliajame plane pareiškėjas nurodė atliktinų darbų, kurie yra būtina prielaida siekiant prisijungti valstybinę žemę, seką.

49Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

50Kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti įrodymai (darbų atlikimo sutartis ir liudytojo E. U. parodymai) teismų buvo įvertinti bylos duomenų visumos (inter alia, detaliojo planavimo medžiagos) kontekste. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismų išvados, jog kasatorius neįrodė buitinių atliekų ir statybinių medžiagų sąvartyno egzistavimo fakto, yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą pažeidimo; šių normų aiškinimo ir taikymo praktika kasacinio teismo yra suformuota, teismai nuo šios praktikos nenukrypo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

51Kasatorius nurodo, kad, pripažinus Sutartį negaliojančia, taikytina restitucija, remiantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, 1.90 straipsnio 2 dalimi bei taikant CK 1.91 straipsnio 2 dalį, savivaldybė turi jam atlyginti viešojo naudojimo infrastruktūros vertę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos įstatymų nuostatos nagrinėjamu atveju pagrįstai netaikytos, teismams nepripažinus ginčo sandorio negaliojančiu kasatoriaus įrodinėtais pagrindais. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad padariniai, kurių siekė kasatorius, pareikšdamas ieškinį šioje byloje, t. y. jo lėšomis sukurtos infrastruktūros vertės atlyginimo, iš esmės gali būti pasiekti šalims tinkamai įvykdžius įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, kas atitinkamai lemtų ir šalių teisių bei pareigų bei pirmiau aptartų tikslų pagal Sutartį įgyvendinimą, taip pat šalių santykių pusiausvyros (įsipareigojimų proporcingumo) principo įgyvendinimą.

52Dėl procesinės bylos baigties

53Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti ją, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

56Kasacinis teismas patyrė 6,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

59Priteisti valstybei iš ieškovo R. C. (a. k. ( - ) 6,35 Eur (šešis Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas yra žemės sklypo ( - ) savininkas. 2002 m. gruodžio 10 d. buvo... 7. Ieškovas, 2012 m. gruodžio 28 d. patikslinęs ieškinį, prašė pripažinti... 8. Jis nurodė, kad prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nurodė, kad sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių... 12. Vertindamas suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, buvimą bei ieškovo... 13. Vertindamas reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio... 14. Teismas nurodė, kad reikalavimų dėl netinkamo atsakovo Sutarties vykdymo... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 17. Spręsdama dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio 1... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas ginčija vieną iš Sutarties... 19. Spręsdama dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1... 20. Teisėjų kolegija sprendė, kad Sutarties aiškinimas kaip atlygintinės... 21. Pripažinusi, kad ieškovas, būdamas apdairus, rūpestingas ir patyręs asmuo,... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 24. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:... 25. Teismai pažeidė Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Vietos... 26. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu... 27. Teismai pažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnį, nepagrįstai... 28. Teismų procesiniai sprendimai priimti nukrypstant nuo kasacinio teismo... 29. Pripažinus Sutartį negaliojančia, taikytina restitucija, remiantis CK 1.80... 30. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo šį skundą... 31. Pagal Sutarties sudarymo metu galiojusios Naujų valstybinės žemės sklypų... 32. Kasatorius yra iškeltų tinklų ir privažiavimo kelio savininkas CK 4.47... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Byloje teismų nustatyta, kad ieškovas – žemės sklypo ( - ) savininkas yra... 36. Teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamais... 37. Dėl infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 38. Ieškovas prašė infrastruktūros plėtojimo sutartį pripažinti... 39. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino... 40. Nagrinėjamoje byloje teismai vertino esminio suklydimo, kaip CK 1.90... 41. Sutarties 2 punkte, kuriuo remiasi kasatorius, įrodinėdamas, jog atsakovas... 42. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybės 1999 m.... 43. Pateikdamas argumentus dėl Sutarties 2 punkto klaidinančio turinio,... 44. Dėl ieškovo pagal Sutartį sukurtos infrastruktūros perdavimo atsakovui... 45. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Vietos... 46. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 30, 32 punktais,... 47. Byloje nustatyta, kad šalys Sutartyje aptarė ieškovo įrengtos... 48. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad... 49. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 50. Kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti įrodymai (darbų atlikimo sutartis ir... 51. Kasatorius nurodo, kad, pripažinus Sutartį negaliojančia, taikytina... 52. Dėl procesinės bylos baigties... 53. Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 56. Kasacinis teismas patyrė 6,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 59. Priteisti valstybei iš ieškovo R. C. (a. k. ( - ) 6,35 Eur (šešis Eur 35... 60. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...