Byla e2-543-157/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELT valdymas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-6682-781/2016 pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Elektrotinklas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELT valdymas“.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ (toliau – BUAB ,,Elektrotinklas“) bankroto administratorė N. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti atsakovės uždarajai akcinei bendrovei „ELT valdymas“ (toliau – BUAB ,,ELT valdymas“) bankroto bylą.
  2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2A-79-464/2016) jai yra skolingas 188 407 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iki šios teismo priteistų lėšų nesumokėjo, yra nemoki.
  3. Atsakovė UAB „ELT valdymas“ atsiliepime prašė šį reikalavimą atmesti, o pareiškėjos bankroto administratorei N. M. skirti 5 792,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis šioje civilinėje byloje, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei. Nurodė, kad pagal 2016 m. lapkričio 30 d. duomenimis ji turėjo 1 054 726 Eur vertės turto, o įsipareigojimai, kurių terminai pradelsti sudarė 45 592,39 Eur, tai yra tik 23,29 procentų viso balanse nurodyto turto vertės. Šį turtą sumažinus visų debitorinių skolų, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, suma, pradelstos skolos sudarytų tik 44,42 procentų. Tvirtino, kas jos turtas lyginant su praėjusiais finansiniais metais (939 715 Eur) yra padidėjęs net 115 011 Eur, yra pastebimi žymūs finansinės padėties pagerėjimo požymiai.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė atsakovės UAB „ELT valdymas“ nemokumą ir jai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė R. V..
  2. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą 2016 m. lapkričio 30 d. balansą įmonės 1 054 726 Eur vertės turtą sudarė 218 362 Eur ilgalaikis, 836 364 Eur trumpalaikis turtas, kurio 156,122 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, o 680 242 Eur – per vienerius metus gautinos sumos; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 394 055 Eur; pagal pateiktą 2016-11-30 kreditorių sąrašą, pradelstos skolos sudaro 245 592,39 Eur; pagal pateiktą pelno – nuostolių ataskaitą patirta 180 436 Eur nuostolių. Nurodė, kad įmonė įregistruota 2009-10-30, finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2015 m., o pagal pateiktą balansą turtas 939 717 Eur vertės, iš kurio ilgalaikis – 229 335 Eur, trumpalaikis – 710 382 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 209 606 Eur, visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 751 605 Eur.
  3. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti UAB „ELT valdymas“ restruktūrizavimo bylą, nustačius, kad pradelstų įsipareigojimų suma siekia 560 868 Eur, kai jos pačios teigimu – tik 245 592,39 Eur, nors nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai; kad bendra pradelstų įsipareigojimų suma siekia 560 868 Eur ir viršija pusę realaus turto vertės (774 754 Eur).
  4. Teismas pažymėjo, kad nuo šios apeliacinio teismo nutarties praėjo nedaug laiko, o atsakovė teigia, kad jo turtas išaugo nuo 774 754 Eur iki 1 054 726 Eur, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių realią turto vertę nepateikė; kad pagal SODRA duomenis, įmonėje yra apdrausti 4 darbuotojai, skola VSDF biudžetui yra 2 846,21 Eur; pagal VMI viešuosius duomenis atsakovė turi 12 186,34 Eur mokestinę nepriemoką; pagal antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės vykdomi 6 išieškojimai 193 983,45 Eur sumai; kad nėra duomenų, jog įmonė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.
  5. Teismas, atsižvelgęs į tokias aplinkybes, sprendė, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla, paskirtinas bankroto administratorius (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas, 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 2 dalis).
  6. Teismas, atmetė kaip nepagrįstą atsakovės prašymą skirti baudą pareiškėjos BUAB „Elektrotinklas“ bankroto administratorei už piktnaudžiavimą procesu, nurodęs, kad nėra duomenų, jog pareiškimo pateikimo, jo priėmimo procesinėje stadijoje šis būtų aiškiai nepagrįstas, kad taip būtų siekiama vilkinti procesą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015) (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „ELT valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį. Atsakovė su skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus (kopijas): UAB ,,ELT valdymas“ ir UAB ,,Inžinerinių projektų valdymas“ pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas su priedais; sutartis su UAB ,,Magum“, 2016-12-05 darbų atidavimo–priėmimo vykdyti aktas. Šios instancijos teisme 2017-03-07 gautame pareiškime apeliantė teikia papildomus paaiškinimus ir prašo priimti į bylą kopijas Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 d. sausio 31 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2VP-9203-466/2017), teismo pranešimo, atsakovės atskirojo skundo, UAB ,,Capital vertinimas“ informacinės pažymos apie turto kainą.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra įrodymų, jog atsakovė vykdo veiklą ir gauna pajamas. Papildomai pateikiami duomenys rodo esant priešingai, – įmonė veikia, gauna pajamas, didėja turto vertė, imasi veiksmų dėl skolų mokėjimo terminų sureguliavimo.
    2. Teismas neteisingai įvertino įrodymus ir sprendė, kad atsakovė neįrodė turinti 1 054 726 Eur turto ir 245 592,39 Eur pradelstų įsipareigojimų, kad faktiškai turto bei pradelstų skolų santykis rodo jos nemokumą, nes į turto apimtį be pagrindo neįtraukta: debitorinė UAB ,,Venecija LT“ skola; nepripažinta, kad jos turtas išaugo 115 000 Eur dėl atliktų darbų ir gautų pajamų pagal sutartį su UAB ,,Inžinerinių projektų valdymas“; gautinos 191 696 Eur (su PVM) pajamos iš UAB ,,Magnum“.
    3. Teismo išvada, susijusi su debitorės UAB ,,Venecija LT“ 293 086,37 Eur skolos išieškojimo realumu, yra nepagrįsta ir todėl, kad tevyksta ginčas šiai bendrovei priklausančios turtinės teisės – žemės sklypo nuomos teisės, jos vertės nustatymo.
  1. Pareiškėja BUAB „Elektrotinklas“ atsiliepime prašo atmesti atsakovės UAB „ELT valdymas“ atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėja su skundu pateikė ir prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus (kopijas): 2016-06-27 RUAB ,,Statra“ sutikimas atidėti skolos grąžinimo terminą; 2016-06-23 UAB ,,Tomasolis“ sutikimas atidėti skolos grąžinimo terminą; 2016-06-28 UAB ,,Para“ sutikimas atidėti skolos grąžinimo terminą; 2016-03-31 atsakovės kreditorių sąrašas; išrašas iš www.kada.lt apie UAB „Venecija LT“; 2016-06-28 UAB atsakovės debitorių skolų sąrašas; išrašai iš www.rekvizitai.lt, iš www.kada.lt apie UAB „Žaliasis švyturys“; 2016-08-01 UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ atsakymas antstolei A. K.; 2017-01-18 išrašas iš LR kelių transporto priemonių registro apie R. L. vardu registruotas transporto priemones; 2016-09-15 antstolės A. K. reikalavimas; 2016-03-31 atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita; 2016-04-11 antstolės A. K. patvarkymas areštuoti lėšas; 2017-01-20 N. M. paklausimai UAB „Magum“, R. L. ir R. L. atsakymas. Kartu pareiškėja prašo netekinti apeliantės 2017-03-07 gautame papildomame pareiškime pateiktus prašymus, kartu tvirtina, kad jame nurodyti argumentai, pateikti įrodymai nepaneigia teismo išvadų.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas teisingai nustatė atsakovės turimo turto faktinę vertę, pradelstų skolų dydį ir pagrįstai sprendė dėl jos nemokumo.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-1679-241/2016) pačios atsakovės parengto sutikimo dėl 502 995,95 Eur skolos RUAB ,,Statra“ grąžinimo termino atidėjimo nepripažino turinčiu teisinę galią ir skolą laikė pradelsta, priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
    3. Atsakovės pateikti įrodymai dėl mokėjimo terminų UAB ,,Tomasolis“ (direktorė S. L.–Blėdienė yra atsakovės vadovo R. L. duktė), UAB ,,Para“, M. K. (atsakovės ir jos vadovo R. L. advokatas), R. B. (R. L. vaiko motina) rodo esant priešingai – šiuo metu skolos yra pradelstos. Taigi atsakovės pradelsti mokėjimai sudaro ne 245 592,39 Eur, kaip teigiama skunde, o 1 012 906,49 Eur.
    4. Atsakovė nepaneigė teismo išvados, kad jos nurodomų debitorinių reikalavimų patenkinimo galimybė yra minimali (skolininkės UAB „Venecija LT“ 293 086,37 Eur skola, UAB „Žaliasis švyturys“ 150 000 Eur skola, UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ (šios įmonės ir UAB „Para“ direktorius D. G.) 178 369,60 Eur skola. Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl skolų atgavimo iš RUAB ,,Nilma“ (2 383,22 Eur), UAB ,,Statra ES“ (712,16 Eur).
    5. Atsakovė neįrodė, kad yra pagrįsti 2016-11-30 balanso duomenys, susiję su jai priklausančio ilgalaikio ir kito turto realia verte, nes atsakovei priklausantys 83 000 Eur vertės 6 nekilnojamojo turto objektai, 8 379,35 Eur vertės dvi transporto priemonės ir 764,91 Eur vertės baldai sudaro tik 92 144,26 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 1 012 906,49 Eur.
    6. Atsakovė, turinti 4 darbuotojus (įskaitant direktorių ir finansininką), skunde deklaratyviai nurodo, kad toliau aktyviai vykdo veiklą. Teigiama, kad iš 2016-06-14 sutarties su UAB ,,Magum“ (direktorius V. P. nuteistas dėl korupcinės veikos) gautina 191 696 Eur (su PVM) papildomų pajamų, tačiau nepateikta įrodymų, jog darbai 2016-12-05 buvo realiai pradėti vykdyti, įrodymų apie subrangovų samdymą, darbų priėmimo–perdavimo aktų, darbų vykdymo grafiko ir kt.
    7. Apeliantas teisingai nurodo, kad tokiose bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau mokumo pagrindimo našta tenka pačiai atsakovei, o tai nebuvo padaryta (CPK 12, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ar jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių atsakovės UAB „ELT valdymas“ apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliantė UAB „ELT valdymas“ teigia, kad teismas pažeidė pareigą šios kategorijos bylose būti aktyviu, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino į bylą pateiktus dokumentus ir nustatė teisinę reikšmę turinčius faktus, todėl nepagrįstai sprendė dėl jos nemokumo ir iškėlė bankroto bylą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
  3. Prieš pradėdamas nagrinėti minėtus skundo argumentus teismas pažymi įstatymo nuostatas, kasacinio teismo, o taip pat apeliacinio teismo išaiškinimus aktualius sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimus.
  4. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.; bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  5. Apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę tokios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu byloje turi būti nustatyta ar bendrovė, būtent tada, kai yra sprendžiamas toks klausimas, yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, – turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016 etc.); nagrinėjamos kategorijos bylose aiškindami ir taikydami bendruosius civilinio proceso principus bei normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, minėti teismai taip pat yra ne kartą nurodę, kad šios CPK taisyklės yra taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai, tai yra taikytina: rungimosi principas, reikalaujantis, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis); bendradarbiavimo principas, įpareigojantis dalyvaujančius byloje asmenis įstatymo nustatyta tvarka bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis); dispozityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nurodantys, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tačiau jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13, 42, 178 straipsniai). Taigi pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015 etc.). Aiškinant pirmiau nurodytas CPK normas, jų taikymą būtent įmonių bankroto procese ne kartą pažymėta, kad tokios bylos iškėlimo klausimas yra viešojo intereso sritis, todėl nepaisant nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių prievolių, tokio intereso buvimas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu, imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, rinkti įrodymus savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).
  6. Taigi apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovės UAB „ELT valdymas“ atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi šiomis taisyklėmis.
  7. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad atsakovės UAB „ELT valdymas“ bankroto byla iškelta konstatavus, jog jos pradelstų skolų dydis viršija pusę realaus turto vertės, t. y. nustačius jos nemokumą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismas atsakovės skolų dydį bei turimo turto vertę nustatė išsamiai išanalizavęs tiek pačios atsakovės pateiktų, tiek valstybės registruose, teismų informacinėje sistemoje LITEKO, antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų visetą, o taip pat viešojoje erdvėje esančius SODRA, VMI ir kt. duomenis (CPK 185, 178 straipsniai, 179 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliantė, nesutikdama su teismo nustatytomis faktinėmis, teisinėmis aplinkybėmis bei pačia išvada, kaip jau minėta, privalo paneigti teismo nustatytas aplinkybes, tai yra įrodyti, kad yra veikianti įmonė – vykdo veiklą, faktiškai turi likvidaus turto ir tuo pagrindu yra pajėgi atsiskaityti su byloje nustatytais bei kitais galimai paaiškėsiančiais kreditoriais. (CPK 12, 177, 178 straipsniai).
  8. Apeliacinis teismas sprendžia, kad tenkintini tiek atsakovės UAB „ELT valdymas“, tiek pareiškėjos BUAB „Elektrotinklas“, atsiliepusios į atskirąjį skundą, prašymai dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo į nagrinėjamą bylą – šie įrodymai, kurie yra išvardinti nutartyje aukščiau (nutarties 10, 12 punktai), priimami į bylą ir vertinami kartu su byloje surinktais įrodymais sprendžiant dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 314 straipsnis). Teismas sprendžia, kad šie prašymai tenkintini, nes teikiami įrodymai atitinka leistinumo, susietumo reikalavimus ir tokiu būdu nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas.
  9. Analizuodamas atskirojo skundo argumentus apeliacinis teismas pirmiausiai pažymi tai, kad teismas, siekdamas nustatyti realią UAB „ELT valdymas“ ūkinę finansinę būklę, buvusią bylos nagrinėjimo metu, priešingai nei tvirtina apeliantė, visiškai teisingai rėmėsi galiojančiuose teismų sprendimuose byloje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo šiai įmonei nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis. Buvo minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „ELT valdymas“ direktoriaus R. L. atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį, kuria atsisakyta iškelti UAB „ELT valdymas“ restruktūrizavimo bylą, tretieji asmenys – bankrutavusi UAB „Elektrotinklas“, UAB „Para“. Toje byloje buvo vienareikšmiai nustatyta, kad UAB „ELT valdymas“ pradelstų įsipareigojimų suma siekia 560 868 Eur, nors pačios teigimu – tik 245 592,39 Eur; kad įrodymai, pagrindžiantys tokį teiginį, nebuvo pateikti; kad iš atsakovės nurodytos turto vertės turi būti atimta dalis debitorinių skolų – RUAB „Rusakalnis“, RUAB „Nilma“, BUAB „Starta ES“ ir BUAB „Elektrotinklas“ – sudaranti 293 637,5 Eur, o įtrauktina 2016-06-28 UAB „Inžinerinių projektų valdymas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta apmokėti 178 369,60 Eur suma; kad tokiu būdu nustatyta bendra pradelstų įsipareigojimų suma siekia 560 868 Eur ir ženkliai viršija pusę realaus turto vertės (774 754 Eur), kuri faktiškai yra mažesnė net ir už šią sumą – net gi patenkinus UAB „ELT valdymas“ ieškinį UAB „Venecija LT“ mažai tikėtina, jog visa skolą bus išieškota.
  10. Teismas, vertindamas atsakovės teiginius bei jos pateiktus duomenis nagrinėjamoje byloje, teisingai nurodė, kad nuo šios apeliacinio teismo nutarties praėjo nedaug laiko, gi teigdama, kad jos turto vertė nuo 774 754 Eur padidėjo iki 1 054 726 Eur, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
  11. Apeliacinis teismas, spręsdamas, dėl apeliantės argumentų, susijusių su turimo turto verte, pažymi, kad pagal teismų praktikoje suformuluotus aktualius išaiškinimus (nutarties 18 punktas) yra svarbu nustatyti būtent realią įmonės ūkinę finansinę būklę, tai yra ar tada, kai sprendžiamas toks klausimas, ši iš tiesų yra nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, – turi tik laikinų finansinių sunkumų.
  12. Visų pirma, atmestini apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2-1679-241/2016) konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, nes apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu yra pasikeitusi situacija, nustatyta apeliacinio teismo nutartyje, ir skolų nurodytiems asmenims mokėjimo terminai yra iš naujo sureguliuoti atsakovės naudai. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tuo tarpu pareiškėjos BUAB „Elektrotinklas“ pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina teismo išvadą šiuo klausimu (CPK 178 straipsnis). Taip pat nepateikta duomenų, kurie pagal kasacinio teismo praktiką gali būti įrodinėjimo priemonėmis sprendžiant dėl juridinių asmenų sudarytų sandorių, ūkinių finansinių operacijų atlikimo, jų apskaitos ir kt., tai yra buhalterinės apskaitos reikalavimus atitinkančių dokumentų, kurie įrodytų jos teigiamą bendrovės turto masės padidėjimą ir jo realumą, faktiškai vykdomą veiklą. Taip pat skunde teigiama, kad iš 2016-06-14 sutarties su UAB ,,Magum“ yra gautinos 191 696 Eur (su PVM) pajamos, tačiau praėjus trims mėnesiams nuo skundžiamos teismo nutarties priėmimo nėra pateikti duomenys apie tokių darbų faktinį atlikimą, subrangovų samdymą, darbų priėmimo–perdavimo aktų, darbų vykdymo grafiko etc. nors apie tai atsiliepime į atskirąjį skundą rašė pareiškėja; buvo teigiama, kad UAB ,,Inžinerinių projektų valdymas“ atsiskaitymo terminas baigiasi 2016-12-25, tačiau šiam teismui nepateikta jokių duomenų nei apie reikalavimo į šį asmenį realų, tai yra faktinį, pagrindą, nei apie patį atsiskaitymą, nei apie šios įmonės realų turtinį pajėgumą. Taip pat vertintini apeliantės teiginiai, susiję su kitų debitorinių skolų kaip realaus turto traktavimu (skolininkės UAB „Venecija LT“ 293 086,37 Eur skola, UAB „Žaliasis švyturys“ 150 000 Eur skola). Skundo argumentai ir papildomai pateikti duomenys apie teismuose nagrinėjamą ginčą dėl 293 086,37 Eur skolos išieškojimo iš UAB ,,Venecija LT“ ir šiai bendrovei priklausančios turtinės teisės – žemės sklypo nuomos teisės, vertės nustatymo taip pat nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).
  13. Antra, atsakovė nei savo skunde, nei pateikdama papildomus rašytinius įrodymus, leistinai įrodymais nepaneigė teismo išvados, jog 2016-11-30 balansinio ilgalaikio turto reali vertė yra ženkliai mažesnė nei yra nurodoma balanse. Be to, taip pat nepaneigti teismo nustatyti duomenys, kad pagal SODRA viešuosius duomenys, įmonėje yra apdrausti 4 darbuotojai, skola VSDFV biudžetui yra 2 846,21 Eur (šios bylos nagrinėjimo metu – 3 566, 20 Eur); pagal VMI viešuosius duomenys įmonės mokestinė nepriemoka 12 186,34 Eur; pagal antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės vykdomi 6 išieškojimai 193 983,45 Eur sumai.
  14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino aktualias faktines bei teisines aplinkybes, apibūdinančią atsakovės ūkinę finansinę būklę (priklausantį turtą, pradelstus įsipareigojimus, duomenis apie vykdomą veiklą ir kt.) ir turėjo pagrindą spręsti, jog byloje įrodyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies sąlyga, rodanti, kad atsakovės UAB „ELT valdymas“ finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, kad jie rodo įmonės nemokumą, todėl keltina bankroto byla (CPK 185 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
  15. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais apeliacinis teismas, sprendžia, kad atsakovės UAB „ELT valdymas“ atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis), todėl ši paliekama nepakeista o skundas atmetamas nenagrinėjant kitų apeliantės išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai