Byla 1A-37-398/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 172 straipsnį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų visuomenės labui po 15 valandų per mėnesį

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Viktoro Kažio, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam T. M. , jo gynėjui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui, specialistei Mildai Širvaitienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 172 straipsnį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų visuomenės labui po 15 valandų per mėnesį.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 150 MGL (19 500) Lt dydžio bauda ir viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų visuomenės labui po 15 valandų per mėnesį.

4Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į bausmę įskaitytos 15 dienų kardomojo kalinimo, kurios atitinka paskirtą viešųjų darbų bausmę, ir nustatyta, kad T. M. šią bausmę atliko.

5Iš T. M. priteista: X savivaldybės naudai 14 236,07 Lt turtinės žalos atlyginimo; Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) naudai 56 944,28 Lt turtinės žalos atlyginimo.

6Taip pat šiuo nuosprendžiu A. G. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, S. V. ir L. M. išteisinti pagal BK 229 straipsnį, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8T. M. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos, t. y. būdamas X savivaldybės tarybos nariu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Valstybės politikų elgesio kodeksas) 4 straipsnyje nustatytus politikų elgesio principus bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje) 3 straipsnyje numatytas prievoles asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybės tarnyboje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos, įkalbėjo R. M. , kad šis sutiktų formaliai dalyvauti konkurse, pasakydamas, jog šis laimės konkursą, o dokumentų paruošimu viešam konkursui ir po to darbų atlikimu laimėjus konkursą rūpinsis jis pats. R. M. sutikus, T. M. sudarė ir R. M. pateikė darbų atlikimo, pritaikant vonios kambarius neįgaliems asmenims trijuose būstuose, esančiuose ( - ), ( - ) ir ( - ), lokalinę sąmatą, kurioje nurodė darbų atlikimo ir medžiagų kainas bendrai 92 996,02 Lt sumai, po to šią lokalinę sąmatą bei kitus reikalingus dokumentus R. M. , T. M. nurodymu, pateikė X savivaldybės administracijai kaip pasiūlymą dalyvauti viešame konkurse dėl darbų atlikimo. Šių T. M. nusikalstamų pastangų dėka R. M. individualios veiklos įmonė, kuri buvo vienintelė pateikusi pasiūlymą, laimėjo konkursą atlikti darbams bei 2008-10-31 X savivaldybės administracijos direktorė L. M. ir R. M. pasirašė sutartį dėl trijų būstų pritaikymo žmonėms su negalia, bendra darbų vertė 92 996,02 Lt, tačiau išankstinio susitarimo su R. M. pagrindu, visais darbais bei medžiagų pirkimu rūpinosi T. M. , panaudodamas X savivaldybės administracijos pervestą 20 000 Lt dydžio avansą bei vėliau gautų už atliktus darbus dalį pinigų, gautų iš R. M. , pasinaudodamas tuo, kad X savivaldybės būsto pritaikymo žmonėms su negalia komisijos pirmininkas S. V. netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su šiuo projektu ir X savivaldybės administracijos Ūkio ir architektūros skyriaus vedėjas A. G. netinkamai vykdė darbų priežiūrą, nedalyvavo darbų priėmimo procedūroje, dėl tokių T. M. nusikalstamų veiksmų valstybei padaryta 56 944,28 Lt turtinė žala ir X savivaldybei 11 260,19 Lt turtinė žala bei didelė neturtinė žala valstybei ir X savivaldybei.

9T. M. taip pat nuteistas už tai, kad papirkdamas trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, t. y. 2011 m. vasario 27 d., apie 18 valandą, rinkimų į X savivaldybės tarybą dieną atvažiavęs pas ( - ) gyvenančius M. į namus, įkalbėjo Ro. M. bei G. M. vykti kartu su juo į ( - ) kaime esančią rinkimų apylinkę Nr. 7, prašydamas balsuoti už jį iškėlusią Lietuvos socialdemokratų partiją Nr. 70 bei rinkimų biuletenyje reitingavimo langelyje įrašyti skaičių xxx, t. y. jo eilės numerį partijos sąraše, leisdamas suprasti, kad už paslaugą bus atsilyginta, bei Ro. M. ir G. M. sutikus, automobiliu „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris ( - ) nuvežė juos į ( - ) kaimą, paleisdamas netoli rinkimų apylinkės bei po kurio laiko, kai G. ir Ro. M. išėjo iš rinkimų apylinkės pastato, parvežė juos atgal į namus, kaip atlygį už balsavimą paduodamas jiems 0,5 litro butelį degtinės. Tokiu būdu T. M. paveikė rinkėjo Ro. M. valią bei sutrukdė pastarajam realizuoti savo teisę rinkti.

10Apeliaciniame skunde nuteistojo T. M. gynėjas advokatas Aleksandras Jokūbauskas prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą T. M. atžvilgiu nutraukti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 172 straipsnyje, požymių.

11Nuteistojo T. M. gynėjas nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis T. M. atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, byla nėra tinkamai ir visapusiškai ištirta, nepašalintos abejonės, o surinkti faktiniai duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėtas surinktų įrodymų visetas, atlikti būtini procesiniai veiksmai bei būtų išaiškintos ir nustatytos visos svarbios bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybės, tinkamai neišanalizavo ir nepalygino tarpusavyje visų duomenų, nesusiejo jų į vieningą visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančios medžiagos, ir kartais net iš esmės iškreipdamas jų turinį, padarė neteisingas išvadas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punktų pažeidimai, kuriais buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

12Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje.

13Apeliantas teigia, kad apygardos teismas nuosprendyje nenurodė T. M. inkriminuotos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vietos, laiko, būdo ir kitų svarbių aplinkybių (BPK 305 straipsnio 1 dalies l punktas) ir taip sutrukdė nuteistajam tinkamai realizuoti teisę į gynybą. Be to, nagrinėjant ar T. M. tikrai padarė piktnaudžiavimą tarnyba, būtina išsiaiškinti priežastinį ryšį tarp jo, kaip X savivaldybės tarybos nario, statuso bei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-01-04 Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgos 14, 26, 31 punktai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2006, 2K-P-181/2008, 2K-89/2009, 2K-7-48/2009). T. M. 2007 m. vasario 25 d. tiesioginiuose rinkimuose buvo išrinktas į X savivaldybės tarybą ketverių metų kadencijai ir iki naujos savivaldybės tarybos išrinkimo 2011 m. vasario 27 d. įvykusiuose rinkimuose turėjo valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusą. Tuo pačiu jis niekada nebuvo praradęs ir eilinio Lietuvos Respublikos piliečio statuso bei nuo 2008 m. birželio dirbo UAB „K“ (duomenys pakeisti) gamybos inžinieriaus pareigose. Kauno apygardos teismas nuosprendyje aprašytus T. M. veiksmus kvalifikavo kaip piktnaudžiavimą (vykdytojo ekscesas), motyvuodamas Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytų politikų elgesio principų bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje numatytų prievolių asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybės tarnyboje pažeidimu. Bet pirmiau paminėto kodekso 4 straipsnyje yra išvardinti net devyni skirtingi principai, o paminėto įstatymo 3 straipsnyje yra reglamentuotos net šešios skirtingos prievolės. Apkaltinamajame nuosprendyje konkretūs T. M. pažeisti politiko elgesio principai ir valstybės tarnyboje dirbančio asmens pažeistos interesų derinimo prievolės nenurodyti, todėl T. M. negali suvokti, už ką jis yra nuteistas. Be to, Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnyje reglamentuota, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos, savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad T. M. veiksmus, kuriuos apygardos teismas pripažino nusikalstamais, būtų svarsčiusi X savivaldybės tarybos sudaryta Etikos komisija bei prašiusi prokuroro toliau tirti šias aplinkybes. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl X savivaldybės administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų veiksmų įvertinimo. Be to, Valstybės politikų elgesio kodekse ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme visiškai nepasisakyta apie X savivaldybės tarybos nariui T. M. suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus, jo atliekamų funkcijų ribas, o jokių faktinių duomenų apie X savivaldybės tarybos nario T. M. atliekamas funkcijas, jo teises ir pareigas prokuratūra į bylą nepateikė, pirmos instancijos teismas šiuo aspektu bylos nenagrinėjo, todėl gynėjas mano, kad T. M. atžvilgiu priimtas neteisėtas ir nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. 2007 – 2011 metų kadencijos X savivaldybės tarybos nario T. M. įgaliojimai, jo teisės ir pareigos, kaip ir kitų savivaldybės tarybos narių, nustatyti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo (2008-09-15 įstatymo Nr. X-1722 redakcija) 22-26 straipsnių bei X savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimu Nr. T-l 1-1 priimto bei 2008-03-27 sprendimu Nr. T-20-33 dalinai pakeisto „X savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ 233-249 punktų nuostatomis. Apygardos teismo nuosprendyje nurodyti kaip nusikalstami T. M. veiksmai niekuo nesusiję su jo tarnyba, t. y. X savivaldybės tarybos nario pareigų ir funkcijų vykdymu. R. M. ir T. M. yra giminaičiai. Pastarasis, kaip statybos specialistas pagal profesiją bei privatus asmuo padėjo artimam žmogui vykdyti 2008-10-31 sutartį, gal ir esant lokaliems teisės pažeidimams, kurie tikrai nevertintini piktnaudžiavimu savivaldybės tarybos nario pareigomis. Tą aplinkybę, kad byloje nesurinkta jokių faktinių duomenų, jog T. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį inkriminuoti veiksmai būtų susiję su jo kaip X savivaldybės tarybos nario funkcijų vykdymu, gynėjo nuomone, patvirtina ir apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai, kuriais iš kaltinimo pašalintos aplinkybės, teismo įvertintos kaip perteklinės, neįrodytos prielaidos, neturinčios reikšmės nustatant nusikalstamos veikos sudėtį.

14Nuteistojo gynėjo teigimu, R. M. , priešingai nei nuosprendyje nurodė apygardos teismas, nebuvo statistas – jis pats atliko eilę aktyvių veiksmų, t. y. 2008-10-27 pats pasirašė ir pateikė X savivaldybės administracijai pasiūlymą, kad jo įmonė atliks remonto darbus „Būsto pritaikymo žmonėms su negalia“ viso už 92 996,02 Lt, pažymą iš VMI su įmonės veiklos rūšių kodais bei parengtą sąmatą (t. 1, b. l. 60-64), 2008-10-31 pasirašė Statybos rangos sutartį su X savivaldybės administracija. Ši sutartis įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta negaliojančia, o R. M. aiškiai suvokė sutarties kainą, darbų vietą ir objektą, įvykdymo terminus, rangovo įsipareigojimus bei jam kilusią atsakomybę (t. 1, b. l. 71-75). Todėl, apelianto nuomone, nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad T. M. užkirto kelią užsakovui X savivaldybei reikšti pretenzijas rangovui, nustačius defektus, juos reikalauti ištaisyti ar ištaisius reikalauti atlyginti tokias išlaidas, nuostolius. Be to, iš byloje esančio R. M. įmonės sąskaitos išrašo matyti, kad X savivaldybės administracija 2008-11-19 būtent į šios įmonės sąskaitą pervedė 20 000 Lt avansinį apmokėjimą pagal 2008-10-31 sutartį Nr. 357 ir šios lėšos visą laiką buvo apskaitomos R. M. valdomoje sąskaitoje, jokių pavedimų T. M. neatlikta, tik 2008-11-27 R. M. pats per du kartus bankomate iš šios sąskaitos grynais išėmė 8 000 Lt; būtent iš šios sąskaitos padaryti pavedimai UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir UAB „S“ (duomenys pakeisti) už prekes (t. 1, b. l. 146-151). Šios faktinės aplinkybės, apelianto teigimu, paneigia apygardos teismo išvadas, kad visais darbais bei medžiagų pirkimu rūpinosi T. M. , panaudodamas X savivaldybės administracijos pervestą 20 000 Lt dydžio avansą, o nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad pagal UAB „X statyba“ PVM sąskaitas faktūras prekes atsiėmė pasirašydamas sąskaitose T. M. , o pagal pateiktus UAB „T“ buhalterinės apskaitos dokumentus PVM sąskaitas faktūras buvo pirktos prekės, susijusios su vonios įranga ir santechnika, patvirtina, jog T. M. tik padėjo giminaičiui R. M. tinkamai vykdyti darbus, o pastarasis pats apmokėdavo už prekes, kurios buvo naudojamos būstų remontui pagal 2008-10-31 sutartį su X savivaldybės administracija. Be to, kaip matyti iš 2008-10-31 – 2009-03-01 R. M. įmonės sąskaitos išrašo (t. l, b. l. 146-151), X savivaldybės administracija 2008-12-24 būtent į šios įmonės sąskaitą pervedė 72 996,02 Lt už darbus pagal sąskaitą Nr. ( - ), o tai rodo, kad visomis X savivaldybės administracijos pervestomis piniginėmis lėšomis disponavo individualios veiklos įmonės savininkas R. M. , o ne T. M. . Byloje esantis 2008-12-23 atliktų darbų aktas patvirtina, kad remonto darbus, atliktus pagal 2008-10-31 sutartį adresais ( - ), ( - ), ( - ), asmeniškai perdavė R. M. (t. 3, b l. 148-150, 152-154). Gynėjo nuomone, apygardos teismas visų šių faktinių duomenų tinkamai neišanalizavo ir nepalygino tarpusavyje, nesiejo jų į vieningą loginę visumą, selektyviai ir šališkai vertino bylos aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi R. M. šališkais parodymais, pasireiškusiais siekimu išvengti atsakomybės dėl padarytų teisės pažeidimų, todėl visiškai nepagrįstai konstatavo, kad T. M. , atlikdamas antraplanius veiksmus, pasireiškusius pagalba giminaičiui R. M. , padarė nusikaltimą numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Kad T. M. jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, gynėjo teigimu, patvirtina dar ir ta aplinkybė, jog apygardos teismas jokių nusikaltimų, padarytų vieno ar veikiant su bendrininkais, neįžvelgė R. M. veikoje.

15Apeliantas pažymi, kad 2012-10-11 vykusio posėdžio metu prokuroras pateikė 2010-06-28 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (t. 6, b. l. 164), o apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog R. M. įmonėje yra išsaugoti 2008 m. apskaitos dokumentai, tarp jų ir susiję su 2008-10-31 sutartimi. Tačiau šie objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui svarbūs dokumentai į bylą nepateikti, o trijų būstų remontui panaudotų prekių kiekiai ir vertė nustatyti tik PVM sąskaitų faktūrų, išimtų iš UAB „S“, UAB „M“ (duomenys pakeisti), UAB „T“, duomenimis bei neinformatyviais An. A. priklausančio būsto vonios kambario, būsto, esančio ( - ), vonios kambario ir būsto, esančio ( - ), apžiūros protokolais (t. 3, b. l. 1-15, 25-38, 41-42). Be to, R. M. X savivaldybės administracijai pateiktoje 2008-09-10 lokalinėje sąmatoje, jo pasirašytame atliktų darbų akte nurodytų medžiagų pozicijos neatitinka į baudžiamąją bylą kaltinimo pusės pateiktose UAB „S“, UAB „M“, UAB „T“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių ir medžiagų pozicijų. 2012-12-04 posėdžio metu prokuroras pripažino, jog „ne visi duomenys yra surinkti apie medžiagas, kiek tyrimas nustatė, tiek atmetė“. Visos šios aplinkybės, gynėjo teigimu, patvirtina, kad apygardos teismo išvada, jog T. M. medžiagoms nupirkti panaudojo 17 015,68 Lt, yra tik prielaida, neparemta objektyviai surinktų faktinių duomenų visetu, o taip pat ir R. M. individualios veiklos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais dėl 2008-10-31 sutarties vykdymo. Be to, kaip matyti iš liudytojo K. V. parodymų teisme, pastarasis už darbą gavo apie 1 500 Lt. Liudytojas Eimantas Rūkas nurodė, kad T. M. sumokėjo po 1 500 Lt už būstą, J. Č. parodė, kad jam buvo sumokėta apie 800-900 Lt. Liudytojas R. G. teisme apklaustas nebuvo, jo parodymai proceso metu neperskaityti, liudytojas V. U. ikiteisminio tyrimo metu, kaip artimas T. M. giminaitis, duoti parodymus atsisakė, į teisiamąjį posėdį kviečiamas nebuvo, todėl neaišku, kokiais bylos duomenimis remdamasis teismas konstatavo, kad už darbus darbininkams buvo sumokėta 4 800 Lt. Darbai buvo atliekami net trijuose būstuose, jų specifika gan įvairi, tačiau byloje net nenustatyta, kas atliko darbus bei kiek už tai buvo sumokėta. Visi šie duomenys turi atsispindėti R. M. individualios veiklos įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau šie apskaitos dokumentai į bylą nepateikti. Nenustačius, kiek išleista lėšų prekių ir medžiagų, kurios panaudotos remonto darbams, įgijimui bei kiek sumokėta už darbą, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad T. M. siekė turtinės naudos ir kad ši nauda buvo pasiekta. Kiekvieno verslo subjekto siekis yra naudos gavimas. To paties siekė ir R. M. individualios veiklos įmonė, pasirašiusi su X savivaldybės administracija 2008-10-31 rangos sutartį bei pateikusi 2008-12-23 atliktų darbų aktą, kuriame nurodytos medžiagų, darbų kainos bei kitos išlaidos. Ne T. M. , bet R. M. individualios veiklos įmonė disponavo X savivaldybės administracijos pervestomis piniginėmis lėšomis – 92 996,02 Lt. Be to, R. M. , žinodamas, kad pagal 2008-10-31 sutartį darbus privalėjo atlikti jo įmonė, pats privalėjo pasirūpinti legalių teisinių santykių įforminimu su darbus trijuose objektuose atlikusiais asmenimis, T. M. tokių įgaliojimų R. M. individualios veikos įmonėje neturėjo.

16Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje.

17Nuteistojo T. M. gynėjas nurodo, kad siūlymas balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose užtraukia tiek baudžiamąją (BK 172 straipsnis), tiek ir administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2077 straipsnio 3 dalis), todėl šioje byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas, kokia atsakomybės rūšis taikytina T. M. , įvertinta padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visuma, t. y. atliktos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-76/2012). Šiuo konkrečiu atveju iš byloje esančių faktinių duomenų visumos matyti, kad 2011 m. vasario 27 d. T. M. užėjo pas pažįstamą Ro. M. ir pasiteiravo, ar jis buvo balsuoti. Jokios prievartos ar apgaulės nevartojo ir Ro. M. kartu su sūnumi G. savo automobiliu nuvežė iki rinkiminės apylinkės. Iš G. M. parodymų patyti, kad pokalbis apie „butelį“ galėjo būti tik su juo. Ro. M. patvirtino, kad jo T. M. nepapirkinėjo ir neįkalbinėjo už ką balsuoti. Tuo tarpu G. M. ( - ) kaimo rinkiminėje apylinkėje Nr. 7 net nebalsavo, nes buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kitur, bet vėl susitikęs T. M. , pastarąjį paprasčiausiai apgavo, nurodęs, kad balsavo už jį ir jo partiją. T. M. parodė, kad butelį degtinės davė ne už balsavimą, bet „sveikatą“ norėjusiems pataisyti kaimynams. G. M. nurodė supratęs, kad butelį degtinės gavo už balsavimą, nors faktiškai visai nebalsavo. Perduoto butelio vertė yra tik apie 15 litų, jis buvo perduotas pažįstamiems asmenims – kaimynams, byloje nėra tokių duomenų, kad T. M. būtų veikęs organizuotai, iš anksto planavęs šį teisės pažeidimą ar derinęs jį su kitais asmenimis. Visos šios aplinkybės, apelianto manymu, rodo, kad T. M. padarytos veikos pavojingumas yra per mažas, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Be to, itin svarbu yra tai, kad T. M. veiksmai nesutrukdė Ro. M. realizuoti savo teisės rinkti, nes jis balsavo netrukdomas ir nekontroliuojamas T. M. . Ro. M. apsisprendimui dalyvauti rinkimuose ir balsuoti galbūt turėjo įtakos sūnaus G. veiksmai, kuris pažeisdamas Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas už jo suvokimu T. M. pažadėtą atlygį (degtinės butelį) buvo užėjęs į rinkimų kabiną, kai ten buvo Ro. M. , ir tokiais savo veiksmais galimai padarė ATPK 2077 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, negalima besąlygiškai teigti, kad T. M. trukdė Ro. M. realizuoti savo teisę rinkti. Byloje nustatytas faktas, kad nuteistasis kvietė Ro. ir G. M. vykti balsuoti, taip pat padavė G. M. butelį degtinės, tačiau šie T. M. veiksmai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

18Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis T. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo T. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

19Nuteistojo T. M. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

20Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje.

21Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria: T. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 150 MGL (19 500 Lt) bauda; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su T. M. pagal BK 172 straipsnį paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda ir viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų visuomenės labui po 15 valandų per mėnesį; iš T. M. priteista turtinei žalai atlyginti: X savivaldybės naudai 14 236,07 Lt ir Neįgaliųjų reikalų departamento naudai 56 944,28 Lt, naikinama teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad T. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

22BK 2 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už tai, kad, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, šis nusikaltimas objektyviai reiškiasi: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu, pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją – dar ir Europos Sąjungai) kilimu ir priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus patvirtina tai, kad toks asmuo, veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas), pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, 2K-64/2013, 2K-283/2013, 2K-7-335/2013 ir kt.). Šios veikos pasekmės – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos, įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-519/2014 ir kt.). Šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2013, 2K-316/2013, 2K-21/2014). Valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks tarnautojo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-895/2015).

23T. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas X savivaldybės tarybos nariu, pažeisdamas Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus politikų elgesio principus bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje numatytas prievoles asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybės tarnyboje, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos, įkalbėjo R. M. formaliai dalyvauti konkurse, pasakydamas, kad šis laimės konkursą, o dokumentų paruošimu viešam konkursui ir po to darbų atlikimu laimėjus konkursą rūpinsis jis pats. R. M. sutikus, T. M. sudarė ir R. M. pateikė darbų atlikimo, pritaikant vonios kambarius neįgaliems asmenims trijuose būstuose, esančiuose ( - ), ( - ) ir ( - ), lokalinę sąmatą, kurioje nurodė darbų atlikimo ir medžiagų kainas bendrai 92 996,02 Lt sumai, po to šią lokalinę sąmatą bei kitus reikalingus dokumentus R. M. , T. M. nurodymu, pateikė X savivaldybės administracijai, kaip pasiūlymą dalyvauti viešame konkurse dėl darbų atlikimo. Šių T. M. nusikalstamų pastangų dėka R. M. individualios veiklos įmonė, kuri buvo vienintelė pateikusi pasiūlymą, laimėjo konkursą atlikti darbams bei 2008-10-31 X savivaldybės administracijos direktorė L. M. ir R. M. pasirašė sutartį dėl trijų būstų pritaikymo žmonėms su negalia, bendra darbų vertė 92 996,02 Lt, tačiau išankstinio susitarimo su R. M. pagrindu, visais darbais bei medžiagų pirkimu rūpinosi T. M. , panaudodamas X savivaldybės administracijos pervestą 20 000 Lt dydžio avansą bei vėliau gautų už atliktus darbus dalį pinigų, gautų iš R. M. , pasinaudodamas tuo, kad X savivaldybės būsto pritaikymo žmonėms su negalia komisijos pirmininkas S. V. netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su šiuo projektu ir X savivaldybės administracijos Ūkio ir architektūros skyriaus vedėjas A. G. netinkamai vykdė darbų priežiūrą, nedalyvavo darbų priėmimo procedūroje, dėl tokių T. M. nusikalstamų veiksmų padaryta 56 944,28 Lt turtinė žala valstybei ir 11 260,19 Lt turtinė žala X savivaldybei, taip pat didelė neturtinė žala valstybei ir X savivaldybei.

24Apygardos teismas T. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, iš esmės grindė šiais įrodymais: 1. T. M. parodymais, kad buvo X savivaldybės tarybos narys, taip pat nuo 2008 m. birželio mėnesio dirbo gamybos inžinieriumi savivaldybei priklausančioje įmonėje UAB „K“, nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2008 metų pradžios dirbo X savivaldybės mero pavaduotoju, jam buvo priskirtos sritys, susijusios su socialiniais reikalais, ūkiu, kultūra. Meras J. Š. dažnai visiems primindavo, kad būtina siekti, jog savivaldybės skelbiamuose konkursuose, mažos vertės pirkimuose dalyvautų vietinės, X savivaldybės teritorijoje registruotos įmonės, tuomet liktų daugiau mokesčių. Galimai mero nurodymu jis surašė ant lapo keletą įmonių, lyg daugiau nei tris, kurios galėtų dalyvauti konkurse dėl trijų būstų pritaikymo neįgaliesiems, šią informaciją perdavė savivaldybės administracijos direktorei L. M. arba Socialinių reikalų skyriaus vedėjai S. Z. . Konkurso sąlygos jam žinomos nebuvo, savo pusbroliui R. M. , turinčiam įmonę, besiverčiančia langų gamyba, stogų dengimu, remonto darbais, dėl šio konkurso nieko neaiškino ir nenurodinėjo. Su pastaruoju turėjo bendrų verslo santykių, todėl galėjo šiam perduoti sąmatų ruošimo programos dokumentų šablonus, nes programa brangi, taip pat galėjo padėti tvarkant dokumentus, bet neprisimena, kokius konkrečiai dokumentus paruošė. Gavęs pasiūlymą iš savivaldybės dalyvauti konkurse, R. M. sakė jam, kad dalyvaus, bet nurodys didelius įkainius, kad atsipirktų, nes trūko darbuotojų, laiko. Kai R. M. laimėjo konkursą, kreipėsi į jį pagalbos, kad surastų darbuotojų, padėtų pristatyti į objektus medžiagas, ir jis sutiko pagelbėti giminaičiui bei verslo partneriui. Žinojo kelis kvalifikuotus darbuotojus, todėl sutarė su E. R. , K. V. , R. G. , savo uošviu V. U. , kad šie atliks remonto darbus, pritaikant būstus neįgaliesiems, paaiškino, kad jie dirbs R. M. įmonėje. Ar R. M. sudarė su šiais darbuotojais kokias nors sutartis, ar išmokėjo pinigus pasirašant žiniaraščiuose, nesidomėjo. Jis pats pinigus už remonto darbus šiems asmenims perdavė paėmęs iš R. M. , medžiagas, reikmenis taip pat pirko už R. M. pinigus, po to pirkimų apskaitos dokumentus pateikdavo šio buhalterijai, visų prekybos vietų, iš kur pirkdavo remontui medžiagas, neprisimena. Vykdavo į visus tris objektus žiūrėti kaip atliekami remonto darbai, domėjosi statybos techniniu reglamentu dėl specifinių reikalavimų neįgaliesiems. Medžiagos ir įrengimai buvo perkami kokybiški. Po pritaikymo gyventojai norėję kažko kitko, bet tai neatitiko reikalavimų, klebonui J. M. pareiškus pretenziją, pakeitė dušo kabiną. Kas, kada ir kaip pridavė ir priėmė objektus, nežino (t. 6, b. l. 151-157, 166-168). 2. Išteisintojo A. G. , dirbusio X savivaldybės ūkio skyriaus vedėju, parodymais, kad 2008-10-05 buvo paskirtas į viešųjų pirkimų komisiją. Komisijoje svarstė vienintelį gautą R. M. įmonės pasiūlymą bei sąmatą, kurioje buvo nurodytą, kad trijų būstų pritaikymas neįgaliesiems kainuos apie 92 000 Lt, ir nusprendė pasirašyti sutartį. Nebuvo konkrečių norminių nurodymų, kaip prižiūrėti atliekamus remonto darbus. Jis skambino R. M. ir domėjosi dėl būstų neįgaliesiems pritaikymo eigos, po atlikto remonto buvo nuvažiavęs į ( - ) kaime esantį būstą, ten gyvenanti neįgali moteris buvo patenkinta, kad vietoj vonios pastatyta dušo kabina be slenksčio. Neįgaliųjų draugijos pirmininkė, būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos narė Ra. M. sakė, kad visi remonto darbai atlikti pagal reikalavimus, ji paruošusi teigiamą ataskaitą Neįgaliųjų reikalų departamentui. Kolega G. P. vyko pas kleboną J. M. į ( - ) esantį būstą. Pastarasis skundėsi, todėl buvo pakeista dušo kabina. Kiti žmonės buvo patenkinti remontais ir niekas pretenzijų nereiškė. Nežino būstų pridavimo-priėmimo aplinkybių, bet matė komisijos pasirašytus darbų priėmimo aktus, todėl ataskaitinių metų pabaigoje pasirašė PVM sąskaitą faktūrą dėl likusios sumos pervedimo R. M. įmonei (t. 6, b. l. 169-172) 3. Išteisintojo S. V. , X savivaldybės tarybos nario ir Būsto su negalia žmonėms pritaikymo komisijos pirmininko parodymais, kad komisija posėdyje pagal eiliškumą atrinko tris asmenis su didele negalia, kad šių būstus pritaikyti pagal jų poreikius, komisijos protokolus perdavė Socialinių reikalų skyriui ir nurodė, kad atsakingas skyrius pasirūpintų būtinomis remonto darbų sąmatomis, eskiziniais brėžiniais. Nebuvo norminių reikalavimų, kad komisija privalo prižiūrėti vykdomus būstų pritaikymo neįgaliesiems remonto darbus ir priimti užbaigtus darbus, tam turėjo būti sudaryta kita komisija. Socialinių reikalų ar ūkio skyrių darbuotojai nekvietė važiuoti apžiūrėti remontuojamų būstų, todėl juose nesilankė. Statistiniams metams baigiantis būsto su negalia žmonėms pritaikymo komisijos pirmininko pavaduotoja, savivaldybės vyr. buhalterė A. B. padavė pasirašyti dokumentus. Suprato, kad pasirašo aktuose už tai, kad yra pritaikyti tie konkretūs trijų neįgaliųjų asmenų būstai, bet ne už tai, kad priima ir atsako už atliktus remonto darbus (t. 6, b. l. 172-176). 4. Liudytojo, X savivaldybės mero (nuo 2008-04-05 iki 2010-04-05), J. Š. parodymais, kad T. M. buvo jo pavaduotojas, kuravo socialinę rūpybą ir socialinius klausimus, išmanė komunalinius darbus. Sužinojęs iš žiniasklaidos informaciją, kad trys butai neįgaliesiems buvo pritaikyti padidintomis kainomis, pavedė savivaldybės kontrolieriui T. L. tai išsiaiškinti, po to kreipėsi į prokuratūrą. Dėl kokybės nusiskundimų nebuvo. Iki įvykio keliskart lankėsi ( - ) pas J. M. , šiam dėl neįgalumo buvo reikalinga atlikti būsto pritaikymą. Kartu vykęs V. M. sakė, kad remontas kainuotų apie 7 000 Lt, bet tikslių apskaičiavimų neatliko ir specialių reikalavimų nežinojo. X savivaldybėje yra didelis poreikis neįgaliesiems pritaikyti būstus. Savivaldybėje jis ne kartą sakė, kad reikia, jog viešuosiuose pirkimuose dalyvautų vietos savivaldybėje registruotos įmonės, tuomet būtų naudos tiek vietos biudžetui, tiek vietinėms įmonėms ir dirbantiesiems (t. 5, b. l. 99-100). 5. Liudytojo T. L., X savivaldybės kontrolieriaus, parodymais, kad 2009 m. mero J. Š. pavedimu atliko patikrinimą, susijusį su 2008 m. lėšų panaudojimu trijuose būstuose, pritaikant juos žmonėms su negalia. Buvo nuvykęs į būstus, esančius ( - ) ir ( - ), išklausė nusiskundimus dėl nekokybiškų darbų, ( - ) būsto savininkas paaiškino, kad plytelės blogai suklotos, iš dušo bėga vanduo į kambarius, ( - ) esančiame būste durys įdėtos nekokybiškai, dušo kabina nebuvo pritaikyta žmogui su negalia. Patikrinimo metu pastebėjo, kad buvo pakviestos tik trys įmonės, šioms iškeltas vienintelis reikalavimas, kad įmonės turėtų leidimą vykdyti remonto darbus, pritaikant būstus žmonėms su negalia, aprašytus užduotyje, kurią suformulavo Ūkio skyriaus vedėjas A. G. . Pasiūlymą pateikė tik R. M. įmonė, pasiūlymas buvo artimas maksimaliai 105 350 Lt sumai, todėl daro prielaidą, kad ši suma šiam buvo žinoma. Apžiūrėdamas būstus pastebėjo, kad atliktų darbų aktuose buvo įtrauktos medžiagos ir darbai, kuriais abejoja, nes nežino, ar išties buvo sumontuotos gipso kartono plokštės, ant kurių suklijuotos plytelės. Kai kuriose pozicijose pastebėjo didelį kainų skirtumą: viename būste plytelių klojimas kainavo 150 Lt už 1 m2, o kitame 15 Lt už 1 m2, taip pat buvo nepagrįstai padidintos kainos. Tuomet viešoje erdvėje ieškojo normatyviniais aktais reglamentuotų statybinių medžiagų bei darbų kainų, tačiau nerado, tik žinojo rinkos kainas, mano, kad už tą pačią sumą buvo galima pritaikyti daugiau būstų neįgaliesiems. Atliktus darbus priimti privalėjo sudaryta komisija, bet priėmė ir už juos pasirašė vienas S. V. . Atlikęs patikrinimą surašė išvadą ir pateikė merui, rekomenduodamas sudaryti nešališką komisiją bei pasitelkti ekspertus, kad šie įvertintų darbų kainą, kokybę (t. 5, b.l. 100-102). 6. Liudytojos, X savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos ir Būsto pritaikymo žmonėms su negalia komisijos narės, A. B. parodymais, kad teko komisijoje atrinkti būstus, kuriems bus skiriamos lėšos. Eskizinių brėžinių, sąmatų, medžiagų bei darbų įkainių nematė, nežino, kodėl buvo atrinkti trys būstai. Komisija nedalyvavo priimant būstus po remonto darbų, metų pabaigoje aktus pasirašė komisijos pirmininkas S. V. , sąskaitoje faktūroje buvo Ūkio skyriaus vedėjo A. G. parašas, tuomet ji atliko pavedimą, o nepanaudotas lėšas grąžino Neįgaliųjų reikalų departamentui (t. 5, b. l. 102-103). 7. Liudytojos, X savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojos ir būsto pritaikymo žmonėms su negalia komisijos narės, A. K. parodymais, kad dalyvauti komisijoje priimant būstus po pritaikymo neįgaliesiems nebuvo pakviesta. Bendravo su J. M. , šis vieną dieną skųsdavosi, kitą dieną jausdavosi gerai. Tokių faktų, kad Socialinės paramos skyriuje būtų gauti neįgaliųjų nusiskundimai po šių trijų būstų pritaikymo, nežino (t. 5, b. l. 105-106). 8. Liudytojo R. M. parodymais, kad prieš keletą metų vertėsi individualia veikla, turėjo darbuotojų. 2008 metais jo pusbrolis T. M. pasiūlė sudalyvauti viešame konkurse dėl būstų pritaikymo žmonėms su negalia ir paruošė reikalingus dokumentus. Netrukus sužinojo, kad laimėjo konkursą, po to pasirašė sutartį, tačiau pats jokios veiklos neatliko, nesilankė nei viename neįgaliųjų būste, darbų komisijai nepridavė, visais darbais rūpinosi T. M. : ieškojo darbuotojų, pirko prekes, naudojosi jo įmonės rekvizitais, pateikdavo buhalterijai dokumentus, sąskaitas faktūras. Žino, kad T. M. pats apmokėjo grynais pinigais už remonto darbus K. V. , E. R., J. Č. . Savivaldybė į jo sąskaitą pervedė apie 90 000 Lt, dalį jų jis atidavė T. M. grynaisiais pinigais, dalį panaudojo šio pateiktoms sąskaitoms faktūroms apmokėti, 50 000 Lt T. M. nurodymu pervedė UAB „R“ (duomenys pakeisti). Ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad jo buhalteriniai dokumentai sudegė, nes norėjo pagelbėti T. M. (t. 6, b. l. 39-40). 9. Liudytojos A. P. parodymais, kad nuo 2007 m. spalio mėnesio dirbo pas R. M. vadybininke. Įmonė gamino langus, duris, statydavo juos objektuose. Matė, kad T. M. dažnai lankydavosi pas R. M. . Darbines užduotis jai pavesdavo R. M. arba buhalterė. Sąmatoje dėl būstų pritaikymo neįgaliesiems ji pasirašė, bet neatsimena, kad ją būtų ruošusi. 2008 m. R. M. , besiverčiančio individualia veikla, darbuotojai remonto darbų trijuose būstuose pritaikant juos neįgaliesiems neatliko (t. 6, b.l. 43). 10. Liudytojo K. V. parodymais, kad T. M. prašymu atliko santechnikos remonto darbus trijuose būstuose, esančiuose ( - ). Dirbo kartu su E. R. , turėjo verslo liudijimą. Medžiagomis rūpinosi T. M. , buvo sudaręs prekių, darbų sąrašus, jis sumokėjo ir už atliktus darbus, iš viso apie 1 500 – 3 000 litų. R. M. šiuose objektuose nesilankė. Klebonui J. M. išsakius pretenzijas dėl nepatikusios dušo kabinos, ją pakeitė (t. 6, b. l. 89-90). 11. Liudytojo E. R. parodymais, iš esmės analogiškais K. V. parodymams, kad atliko santechnikos remonto darbus trijuose būstuose, domėjosi, kad dušo kabinos būtų be slenksčių, tinkamos neįgaliesiems. T. M. už darbus jiems sumokėjo grynaisiais pinigais, po 1 500 litų už būstą. Pastarojo nurodymu smulkias prekes parsiveždavo patys iš „B“ (duomenys pakeisti) parduotuvės, dalį prekių pristatė T. M. . Šiuose būstuose R. M. nematė. Dėl remonto darbų iš gyventojų nusiskundimų nebuvo, tik, pageidaujant klebonui J. M. , dėl šio stambumo, vonioje pakeitė dušo kabiną (t. 6, b. l. 90-91). 12. Liudytojo J. Č. parodymais, kad T. M. prašymu atliko vonios patalpos remonto darbus ( - ) ir ( - ) – montavo gipso kartono plokštes, klijavo grindų ir sienų plyteles, J. M. vonioje matė naujai sumontuotas gipso kartono plokštes. Dalis medžiagų jau buvo būstuose, kitą dalį atvežė T. M. , taip pat jis sumokėjo už darbus – apie 800-900 Lt grynaisiais pinigais. Gyventojai dėl atlikto remonto nesiskundė, darbus gerai įvertino ir T. M. . R. M. į objektus nebuvo atvykęs (t. 6, b. l. 91-92). 13. Liudytojos, UAB „K“ direktorės, Ju. B. parodymais, kad T. M. dirbo bendrovėje gamybos inžinieriumi, dažnai ruošdavo dokumentus viešųjų pirkimų konkursams, galėjo ruošti 2008-09-10 objekto – Y seniūnijos pastato lokalinę sąmatą (t. 6, b. l. 92-93). 14. Liudytojo D. V. parodymais, kad vadovauja UAB „S“, verčiasi prekyba, turi parduotuvę „B“, kartais dalyvauja statybos darbuose subrangovais. 2008 m. gavo savivaldybės kvietimą dalyvauti konkurse dėl trijų būstų pritaikymo neįgaliesiems, tačiau tuo metu šie darbai nesudomino. Žino, kad parduotuvėje „B“ prekes pirko tiek R. M. , besiverčiantis individualia veikla, tiek T. M. , pastarojo vardu prekes ėmė K. V. ir E. R. (t. 6, b. l. 93). 15. Liudytojos, X savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjos, S. Z. parodymais, kad ruošė dokumentus dėl būstų pritaikymo neįgaliesiems, taip pat dokumentus dėl viešojo konkurso, kvietė į jį įmones. Kadangi nežinojo, kurioms įmonėms siųsti kvietimus, kreipėsi į administracijos direktorę L. M. , ši rekomendavo paklausti T. M. . Paklausus T. M. dėl kviestinų įmonių, šis ant lapelio užrašė tris įmones, kurioms ji ir išsiuntė kvietimus. Vėliau sužinojo, kad su viena iš kviestų įmonių buvo pasirašyta sutartis dėl trijų būstų pritaikymo neįgaliesiems, tačiau nežino faktų, kad šios įmonės darbuotojai būtų dirbę kokius darbus. Ji suprato, kad remontu rūpinasi ir prižiūri T. M. , bendraudamas su A. G. . Kuomet keli žmonės, taip pat ir klebonas J. M. , gyvenantis ( - ), skambindami skundėsi dėl remonto darbų trukmės ir kokybės, ši informacija buvo persakoma T. M. , pastarasis paaiškindavo, kad problemas sutvarkys (t. 6, b. l. 144-150). 16. Liudytojos J. B. parodymais, kad gyvena ( - ), rūpinasi seserimi M. Š. , kuri yra neįgali. Jų gyvenamojoje vietoje buvo atlikti būsto pritaikymo darbai – vonios patalpoje suremontuotos lubos, sienos, grindys, išklotos plyteles, pastatyta dušo kabina, pasostė, praustuvas, pakeistos durys, tačiau neaptinkuotos. Savivaldybei pretenzijų dėl remonto darbų nereiškė. Kadangi dušo kabina buvo per maža, pradarius duris bėgdavo vanduo į kambarius, todėl ją pakeitė, taip pat keitė per mažą praustuvą, nuėmė nepatogią pasostę, porankius, šiems darbams išleido 1 800 Lt (t. 6, b. l. 38-37). 17. Liudytojo A. A. parodymais, kad jo mama An. A. yra neįgali. 2008 m. mamos būste, esančiame ( - ), buvo atliekamas remontas. Vonios patalpoje buvo remontuojamos lubos, sienos, grindys, dušo kabina, tualetas. Dalis, apie 4 m2, senų plytelių buvo geros, todėl paliktos. Mama pretenzijų dėl remonto neturėjo, jis taip pat. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atvykusi komisija, tyrėjas, jie apžiūrinėjo atliktus darbus, medžiagas, matavo, kalbėjo, jog nemato 10-ties plokščių, bet lubų lentelių, sienų ar grindų plytelių nenuėmė (t. 6, b.l. 46-47). 18. Civilinio ieškovo X savivaldybės atstovo J. B. I. paaiškinimais, kad dėl 2008 m. trijų būstų pritaikymui neįgaliesiems savivaldybė turėjo maksimalią lėšų sumą 105 750 Lt, sutiko su tiekėjo R. M. įmonės pasiūlyta šių būstų remonto bendra suma – 92 996,02 Lt, tiek pinigų per du kartus buvo šiam pervesta. Atlikus apžiūrą bei įvertinimą buvo nustatyta, kad trijuose būstuose buvo panaudota medžiagų už 17 015,68 Lt bei už darbus meistrams apmokėta grynaisiais 4 800 Lt, viso remontams išleista tik 21 815,68 Lt, atitinkamai nepagrįstai permokėta 71 180,34 Lt. Pritaikant šiuos tris būstus neįgaliesiems, savivaldybės lėšos sudarė 20 %, Neįgaliųjų reikalų departamento lėšos – 80 %, todėl savivaldybei padaryta 14 236,07 Lt turtinė žala (t. 6, b.l. 150). 19. Neįgaliųjų reikalų departamento atstovės Jo. Š. paaiškinimais, kad departamento atstovai buvo nuvykę į X savivaldybę tikrinti dokumentų dėl būstų pritaikymo neįgaliesiems 2008 metais, dalies dokumentų trūko, pastebėjo per didelius įkainius, apie tai surašė aktą. Kadangi X meras kreipėsi į prokuratūrą dėl aplinkybių ištyrimo, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, departamento atstovai į tyrimą nesikišo. Departamentui padaryta 56 944,28 Lt turtinė žala, kurią sudaro sudarančią 80 % nepagrįstai permokėtos 71 180,34 Lt sumos, nes pritaikant tris būstus viso remontams išleista tik 21 815,68 Lt (t. 6, b.l. 41-42) 20. Rašytiniais bylos duomenimis: 2008-10-14 raštiška užduotimi prekėms, paslaugoms ar darbams pirkti, kurioje nurodyti siūlomi kviesti tiekėjai – UAB „K“, UAB „S“, R. M. individualios veiklos įmonė (t. 1, b. l. 30); X savivaldybės administracijos Būsto pritaikymo žmonėms su negalia remonto darbų pirkimo sąlygomis su trijuose būstuose reikalingų atlikti darbų aprašymais, nenurodant medžiagų, įrenginių konkrečios specifikacijos, kokybinių reikalavimų (t. 1, b. l. 41-50); 2008-10-27 R. M. individualios veiklos pateiktu pasiūlymu atlikti būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbus už 92 996,02 Lt ir 2008-09-10 lokaline sąmata (t. 1, b. l. 60-64); 2008-10-28 viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolu Nr. 3, kuriame užfiksuota, kad komisija, susidedanti iš komisijos pirmininkės Ž. K. , komisijos narių: A. G. , A. S. , Mi. Š. , nusprendė, jog konkurso dalyvio R. M. individualios veiklos kvalifikacijos ir kiti duomenys atitinka konkurso dokumentuose keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, taip pat, kad ši komisija nusprendė kviesti R. M. individualios veiklos atstovą pasirašyti darbų pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 67-68); 2008-10-31 pirkimo-pardavimo sutartimi tarp X savivaldybės administracijos ir R. M. individualios veiklos įmonės, pasirašyta L. M. ir R. M. , sutarties objektas – būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbai, kurie turi būti atlikti iki 2008-12-05, sutarties objekto kaina, nustatyta sąmatiniais skaičiavimais (pridedama) 92 996,02 Lt (t. 1, b. l. 71-75); 2008-10-01 – 2009-03-01 R. M. , besiverčiančio individualia veikla, sąskaitos išrašu, patvirtinančiu, kad 2008-11-19 X savivaldybė pervedė 20 000 Lt, o 2008-12-24 – 72 996,02 Lt (t. 1, b. l. 146-151); 2008-12-23 atliktų darbų aktu, iš kurio matyti, kad atliktus remonto darbus adresais: ( - ), ( - ), ( - ), perdavė R. M. , juos priėmė S. V., akte nurodyti atitinkami darbų ir medžiagų pavadinimai, kainos, sumos (t. 3, b. l. 148-150,152-154); 2008-12-24 PVM sąskaita faktūra xxx Nr. 271, kurią sudarė R. M. , priėmė ir pasirašė Ūkio ir architektūros skyriaus vedėjas A. G. , patvirtinančia, kad atliktų darbų pagal 2008 m. spalio 31 d. sutartį vertė – 92 996,02 Lt (t. 1, b. l. 76); 2010-04-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad An. A. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino T. M. , kaip asmenį, vadovavusį jos bute atliekamiems vonios patalpos gerinimo darbams (t. 3, b. l. 23-24); 2010-04-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja J. B. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino T. M. , kaip asmenį, vadovavusį jos sesers bute atliekamiems vonios patalpos gerinimo darbams (t. 3, b. l. 49-50); 2010-05-20 nešiojamo kompiuterio „Acer“ apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus UAB „X komunalininkas“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, buvo užfiksuota 2008-09-10 sudaryta sąmata dėl Y seniūnijos pastato, kurią ruošė T. M. , ir kuri pagal savo formą panaši į R. M. X savivaldybei pateiktą sąmatą, sutampa jų data. Kitų ieškomų dokumentų nerasta (t. 3, b. l. 97-101); 2010-04-15 kratos protokolu, patvirtinančiu, kad atlikus kratą UAB „S“, šioje bendrovėje rastos ir paimtos PVM sąskaitos faktūros: xxx Nr. 001530, xxx Nr. 001531, xxx Nr. 001532, xxx Nr. 001657, xxx Nr. 001701, xxx Nr. 001720, xxx Nr. 001708, xxx Nr. 001589, xxx Nr. 001473, xxx Nr. 001484, xxx Nr. 001495, xxx Nr. 001554, xxx Nr. 001578, xxx Nr. 001603, xxx Nr. 001617, xxx Nr. 001636, xxx Nr. 001662, xxx Nr. 001665, xxx Nr. 001674, kurios patvirtina, kad UAB „S“ pardavė R. M. individualiai veiklai prekių, susijusių su vonios įranga ir santechnika, viso už 5 503,77 Lt, didžiąją dalį šių prekių atsiėmė T. M. (t. 3, b. l. 115-135); PVM sąskaita faktūra xxx Nr. 0088637, patvirtinančia, kad 2008-12-13 UAB „M“ pardavė R. M. individualiai veiklai 565 Lt vertės duris, šią sąskaitą pasirašė T. M. (t.3 , b. l. 141); 2010-05-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „T“ buhalterė D. M. pateikė UAB „T“ 2008-11-12 – 2008-12-05 buhalterinės apskaitos dokumentus: PVM sąskaitas faktūras: xxx Nr. 7207, xxx Nr. 7194, xxx Nr. 7183, xxx Nr. 7188, patvirtinančias, kad UAB „T“ pardavė R. M. IĮ prekių, susijusių su vonios įranga ir santechnika, viso už 10 946,91 Lt (t. 3, b. l. 143-147).

25Nuosprendyje teismas konstatavo, kad visi šie byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog T. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, nes, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, valstybei ir X savivaldybei padarė atitinkamai 56 944,28 Lt ir didesnę nei kaltinime, t. y. 14 236,07 Lt, turtinę žalą, taip pat didelę neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamojo posėdžio metu ištirtus ir apygardos teismo nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų V. U. , R. G. parodymus, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paskyrus užduotį atlikti R. M. , besiverčiančio individualia veikla, ūkinės finansinės veiklos tyrimą gautą 2014-11-17 specialisto išvadą Nr. 5-1/190 bei šią išvadą pateikusios specialistės Mildos Širvaitienės paaiškinimus, konstatuoja, kad tokios apygardos teismo išvados yra pagrįstos tik iš dalies.

26Apygardos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, teisingai nustatė, kad T. M. , kaip X savivaldybės tarybos nariui, buvo žinoma informacija apie X savivaldybės planuojamą skelbti viešąjį mažos vertės būsto pritaikymo žmonėms su negalia remonto darbų pirkimą bei tai, kad dalyvauti šiame viešajame pirkime bus kviečiamos tik kelios savivaldybės teritorijoje registruotos įmonės, kurias, įskaitant R. M. , besiverčiantį individualia veikla, kaip galinčias atlikti tokio pobūdžio darbus, jis pats ir nurodė dokumentus šiam pirkimui ruošusiai X savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjai S. Z. , po to kai ši kreipėsi į jį pagalbos dėl galimų tiekėjų nustatymo. Disponuodamas minėta informacija ir siekdamas asmeninės naudos, T. M. įkalbėjo individualia veikla besiverčiantį giminaitį R. M. sudalyvauti šiame viešajame pirkime, pažadėdamas pats pasirūpinti tiek dokumentų paruošimu, tiek vėliau, laimėjus pirkimą, visais būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbais, o R. M. sutikus, paruošė dalyvavimui viešajame pirkime reikalingą darbų atlikimo trijuose būstuose ( - ), pritaikant vonios kambarius neįgaliems asmenims, lokalinę sąmatą, kurioje nurodė bendrą darbų atlikimo ir medžiagų kainą – 92 996,02 Lt. R. M. pateikus savivaldybei šią lokalinę sąmatą, kitus dalyvavimui viešajame pirkime būtinus dokumentus ir šį pirkimą laimėjus bei 2008-10-31 pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį dėl būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbų Nr. 357, T. M. pats šių darbų atlikimui samdė darbininkus, rūpinosi medžiagų įgijimu, ir tam iš esmės savo nuožiūra naudojo X savivaldybės R. M. , besiverčiančiam individualia veikla, pagal minėtą sutartį pervestus pinigus, juos iš R. M. gaudamas grynaisiais arba pateikdamas R. M. apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, nors šios savo veiklos niekaip nebuvo įteisinęs. Nuteistasis T. M. , duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, neigė, kad siekdamas turtinės naudos įkalbinėjo R. M. dalyvauti minėtame trijų būstų pritaikymo neįgaliesiems darbų pirkime, žinojo pirkimo kainą ir ruošė R. M. darbų lokalinę sąmatą, taip pat, kad vienas organizavo ir prižiūrėjo visus būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbus, teigė, jog pats R. M. po to, kai laimėjo konkursą, kreipėsi į jį pagalbos dėl darbų, pritaikant būstus neįgaliesiems, atlikimo ir tik tuomet, sutikęs pagelbėti giminaičiui ir neturėdamas jokio asmeninio intereso, įsijungė į šį procesą. Toks T. M. aiškinimas yra neįtikinantis, paneigtas tiek pirmiau aptartomis aplinkybėmis, kad jis pats R. M. , besiverčiantį individualia veikla, pasiūlė kaip kandidatą darbų pirkimui, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, pastarasis tokio pobūdžio darbų nevykdė, tiek vienas kitą papildančiais faktiniais bylos duomenimis, įskaitant nuoseklius R. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, kad būtent T. M. pasiūlė jam sudalyvauti X savivaldybės paskelbtame viešajame pirkime dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems darbų, kuriais, kaip ir dokumentais šiam pirkimui žadėjo pasirūpinti pats ir tai padarė, liudytojų K. V. , E. R. , J. Č. , R. G. parodymus, iš kurių matyti, kad vonios patalpų remonto darbus visuose trijuose būstuose jie atliko T. M. pasiūlymu, būtent pastarasis jiems nurodė, kokius darbus reikia atlikti, derino darbų atlikimo metu kylančius neaiškumus (tiek su jais, tiek su būstų savininkais), vežė į objektus darbams atlikti reikalingas medžiagas, taip pat nurodė jo vardu iš UAB „S“ parduotuvės pagal sąrašą imti darbų atlikimui reikalingas smulkias prekes, o stambesnes santechnikos prekes – dušo kabinas, vandens šildytuvą, praustuvus, vandens maišytuvus K. V. su E. R. pasiimdavo iš T. M. namų, liudytojos S. Z. parodymus, kad, sulaukus gyventojų skundų dėl atliekamų remonto darbų tempo ar kokybės, informaciją apie tai Ūkio skyriaus vedėjo A. G. nurodymu ji perduodavo būtent T. M. , kuris ir spręsdavo šias problemas, taip pat UAB „K“, kurioje dirbo T. M. , priklausančiame kompiuteryje užfiksuotą pastarojo sudarytą 2008-09-10 lokalinę sąmatą (dėl Y seniūnijos pastato), kuri ne tik savo forma panaši į R. M. X savivaldybei pateiktą sąmatą, bet ir nurodyta ta pati sąmatos data – 2008 m. rugsėjo 10 d., nors X savivaldybės pasiūlymas R. M. dalyvauti viešajame pirkime buvo išsiųstas kur kas vėliau, t. y. 2008 m. spalio 21 d. (t. 1, b. l. 56). Be to, ir minėtoje darbų lokalinėje sąmatoje, kurią R. M. pateikė X savivaldybei, įrašyta bendra darbų atlikimo ir medžiagų kaina – 92 996,02 Lt leidžia daryti išvadą, kad bent jau preliminari savivaldybės būstų pritaikymui neįgaliesiems planuojama skirti suma šios sąmatos sudarytojui buvo žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, pirmiau aptarti apygardos teismo remiantis faktiniais bylos duomenimis nustatyti T. M. veiksmai, įkalbant R. M. , kurį jis pats dokumentus viešajam pirkimui ruošusiai savivaldybės tarnautojai buvo nurodęs kaip potencialų tiekėją, dalyvauti viešajame pirkime, paruošiant šiam pirkimui darbų lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta darbų ir medžiagų kaina neviršijo savivaldybės viešajam pirkimui skiriamos sumos, ir taip sudarant prielaidas R. M. laimėti viešąjį pirkimą tikslu vėliau pačiam vykdyti būsto pritaikymo neįgaliesiems darbus ir tokiu būdu gauti tam tikrą turtinę ar asmeninę naudą, teisėjų kolegijos nuomone, nesiderina su Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintais ir kiekvienam valstybės politikui privalomais pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, nesavanaudiškumo elgesio principais, taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje numatytomis prievolėmis asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, todėl gali būti vertinami kaip tarnybinės padėties panaudojimas priešingai tarnybos interesams. Tačiau, kaip jau minėta, ne kiekvienas tarnybinės padėties panaudojimas priešingai tarnybos interesams yra nusikalstamas BK 228 straipsnio prasme. Tam, kad konstatuoti BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties buvimą valstybės tarnautojo veiksmuose, būtina nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius – didelę turtinę ar neturtinę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

27Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad T. M. veiksmais, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, valstybei, atstovaujamai Neįgaliųjų reikalų departamento, buvo padaryta 56 944,28 Lt taigi, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, turtinė žala, X savivaldybei – 14 236,07 Lt turtinė žala, taip pat valstybei ir X savivaldybei padaryta didelė neturtinė žala. Išvadą dėl padarytos turtinės žalos apygardos teismas grindė tuo, kad išlaidos, patirtos perkant medžiagas, reikalingas pritaikyti tris būstus, esančius ( - ), ir apmokant už atliktus remonto darbus buvo mažesnės nei 92 966,02 Lt suma, sulygta 2008-10-31 tarp užsakovo – X savivaldybės ir rangovo – R. M. , besiverčiančio individualia veikla, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, ir šios sutarties bei 2008-12-23 atliktų darbų akto pagrindu pervesta R. M. . Ar nustatytą turtinę žalą vertina kaip didelę, ar ne, teismas nuosprendyje nenurodė, o išvados dėl didelės neturtinės žalos valstybei ir X savivaldybei iš viso nemotyvavo, nenurodė, kuo šiuo konkrečiu atveju neturtinė žala valstybei bei X savivaldybei pasireiškė ir kodėl ji vertinama kaip didelė. T. M. surašytame kaltinamajame akte, aprašant didelės neturtinės žalos požymį, buvo nurodyta, kad jis savo veiksmais diskreditavo savivaldybės politiko vardą ir sumenkino X savivaldybės prestižą. Kita vertus, T. M. be veiksmų ir turtinės žalos, kuriuos apygardos teismas pripažino įrodytais, ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuojamos dar ir kitos aplinkybės, t.y. kad T. M. darė neteisėtą poveikį X savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjai S. Z. įrašyti į raštišką užduotį R. M. , besiverčiantį individualia veikla, ir dar dvi bendroves, t.y. UAB „K“, UAB „S“, iš anksto žinant, kad šios pasiūlymų dėl darbų atlikimo neteiks; kad lokalinėje sąmatoje, kurią pateikė R. M. dalyvavimui viešajame pirkime, nurodė kelis kartus didesnes nei tuo metu buvo rinkoje darbų atlikimo ir medžiagų kainas; kad nurodė R. M. dalį iš X savivaldybės už atliktus darbus gautų pinigų – 50 014,54 Lt pervesti UAB „R“, nurodant, kad perkama mediena, nors nei medienos, nei kokių kitų prekių R. M. , besiverčiantis individualia veikla, iš šios įmonės negavo; kad X savivaldybės administracijos Ūkio ir architektūros skyriaus vedėjui A. G. , vykdžiusiam darbų priežiūrą ir privalėjusiam dalyvauti darbų priėmimo procedūroje, kaip atlygį suorganizavo ir atvežė du naujus plastikinius langus; kad būstai žmonėms su negalia buvo pritaikyti nekokybiškai, naudotos medžiagos žymiai prastesnės kokybės, nei nurodyta sąmatoje, atliktų darbų kainos taip pat buvo kelis kartus mažesnės nei buvo nurodyta sąmatoje. Šias aplinkybes, kaip nepasitvirtinusias faktiniais bylos duomenimis, apygardos teismas pagrįstai iš kaltinimo T. M. pašalino, tačiau tuo pačiu padarė klaidingą išvadą, jog jos nėra svarbios nustatant nusikalstamos veikos sudėtį. Neteisėtas poveikis savivaldybės tarnautojui, ruošiančiam dokumentus viešajam pirkimui, pastangos, siekiant užtikrinti, kad viešajame pirkime dalyvautų tik vienas konkretus tiekėjas, tikrovės neatitinkančios finansinės operacijos, sudarančios sąlygas išgryninti pinigus per kitą įmonę, fiksavimo buhalterinėje apskaitoje organizavimas, atlygis už darbų priežiūrą atsakingam savivaldybės tarnautojui ir t.t., neabejotinai parodo didesnį veikos pavojingumo laipsnį, o tai šiuo atveju yra svarbu, sprendžiant, ar buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir X savivaldybei, ar ne. Juolab kad šiuo konkrečiu atveju faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog visi būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbai pagal pirmiau paminėtą 2008-10-31 pirkimo-pardavimo sutartį buvo atlikti, aplinkybė, kad jie būtų atlikti nekokybiškai, objektyviais bylos duomenimis nenustatyta, duomenų apie būstų savininkų T. M. veiksmų, organizuojant ir vykdant būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbus, ką iš esmės pastarasis darė jau veikdamas ne kaip savivaldybės tarybos narys, o kaip fizinis asmuo, neigiamą vertinimą taip pat nėra. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas ( - ) esančio būsto savininkės An. A. sūnus A. A. parodė, kad jo motina, kaip ir jis pats, jokių pretenzijų dėl atliktų būsto pritaikymo žmogui su negalia darbų nei šiuos darbus atlikusiems asmenims, nei X savivaldybei, neturi. Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus būsto pritaikymo neįgaliesiems darbus bute, esančiame ( - ), šiame bute gyvenantis J. M. buvo pareiškęs, kad vonios patalpoje sumontuota dušo kabina yra netinkama, ir ji netrukus buvo pakeista, daugiau pretenzijų dėl atliktų darbų pastarasis neturėjo. Tik liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad remonto darbai jos prižiūrimos neįgalios sesers M. Š. bute buvo atlikti nekokybiškai (nelygiai suklotos plytelės, neapdailintos durys, sumontuota per maža dušo kabina ir praustuvas). Kita vertus, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nei ši liudytojai, nei jos prižiūrima sesuo ir buto savininkė M. Š. į savivaldybę ar į remonto darbus vykdžiusį T. M. su pretenzijomis dėl darbų atlikimo nesikreipė, civilinį ieškinį dėl žalos, kuri susidarė po atliktų būsto pritaikymo darbų keičiant dušo kabiną ir praustuvą, J. B. pareiškė praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo darbų atlikimo ir nepateikė jokių jos teiginius apie nekokybiškai atliktus būsto remonto darbus patvirtinančių objektyvių duomenų, dėl ko apygardos teismas konstatavo, kad pastarosios civilinis ieškinys neįrodytas. Be to, kaip matyti iš šios liudytojos parodymų, M. Š. bute sumontuota dušo kabina buvo per maža ir nepatogi naudotis dėl to, kad pastaroji pati nusiprausti negali, ją reikia maudyti, taigi, dušo kabinoje faktiškai turi tilpti du asmenys, tačiau duomenų, kad J. B. ar M. Š. būtų apie tai informavusios jos būste remonto darbus atliekančius darbininkus ar T. M. , taip pat nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 metais spaudoje buvo publikuotas straipsnis apie minėtuose trijuose būstuose atliktus būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbus ir neracionaliai šiems darbams panaudotas valstybės ir X savivaldybės biudžetų lėšas, tačiau šio straipsnio, kaip ir duomenų, kad jis būtų publikuotas būstų, kuriuose buvo atlikti remonto darbai, savininkų iniciatyva, byloje nėra. Be to, akivaizdu, kad tai, jog šiuo konkrečiu atveju valstybės biudžeto ir X savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos būstų pritaikymui žmonėms su negalia, galimai buvo panaudotos neekonomiškai ir neracionaliai (2009 metais, panaudojus mažesnę pinigų sumą, neįgaliesiems buvo pritaikyta aštuoni būstai), kas galimai turėjo tam tikros neigiamos įtakos X savivaldybės prestižui, lėmė visų pirma ne T. M. , bet kitų X savivaldybės atsakingų asmenų t. y. X savivaldybės būsto pritaikymo žmonėms su negalia komisijos pirmininko S. V. bei X savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos narių: Ž. K. , D. G. , A. S. , Mi. Š. bei A. G. , veiksmai, ką patvirtina tiek byloje esantis Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-04-19 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Ž. K. , D. G. , A. S. ir Mi. Š. atžvilgiu pagal BK 229 straipsnį, nenustačius, kad pastarųjų veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad viešųjų pirkimų komisijos nariai netinkamai atliko jiems pavestas pareigas, nes, vykdydami 2008 metais viešąjį pirkimą dėl darbų, pritaikant būstus neįgaliems žmonėms, neužtikrino, kad viešojo pirkimo procedūros būtų atliekamos nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, o su tiekėju sudaroma sutartis įgalintų užtikrinti, kad pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, neįvertino, kad R. M. įmonės pateiktas pasiūlymas perkančiajai organizacijai ekonomiškai nenaudingas (t. 2, b. l. 175-178), tiek skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai, kad S. V. , nors ir nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, tačiau, kaip X savivaldybės būsto pritaikymo žmonėms su negalia komisijos pirmininkas, būdamas atsakingas už komisijos veiklą, netinkamai atliko pareigas, nes laiku neišreikalavo iš Socialinio aprūpinimo skyriaus visų reikiamų dokumentų – neįgaliųjų būstų pritaikymui reikalingų eskizinių brėžinių, projektų, preliminarių išlaidų sąmatų; kad L. M. , nors ir nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, tačiau, kaip X savivaldybės administracijos direktorė, netinkamai organizavo administracijos darbą, neprižiūrėjo ūkinės finansinės veiklos, susijusios su trijų būstų pritaikymu neįgaliesiems, nesidomėjo, ar pavaldūs atsakingi skyriai ir komisija bei jų vadovai laikosi reikiamo proceso reglamento. Būtent šių aplinkybių visuma ir sąlygojo, kad trijų būstų pritaikymo neįgaliesiems darbai buvo nupirkti už T. M. į lokalinę sąmatą, kurią R. M. pateikė X savivaldybei, įrašytą 92 966,02 Lt sumą.

28Jau minėta, kad apygardos teismas konstatavo, jog dėl T. M. veiksmų, piktnaudžiaujant tarnyba, valstybei ir X savivaldybei buvo padaryta turtinė žala. Nustatydamas padarytos turtinės žalos dydį teismas rėmėsi aritmetiniais paskaičiavimais, iš 2008-10-31 būsto pritaikymo neįgaliesiems darbų pirkimo-pardavimo sutartimi sulygtos ir R. M. šios sutarties bei 2008-12-23 atliktų darbų akto pagrindu pervestos 92 966,02 Lt sumos atimant medžiagoms pirkti ir darbams apmokėti išleistas pinigų sumas, atitinkamai 17 015,68 Lt ir 4 800 Lt. Gautą skirtumą – 71 180,34 Lt teismas pripažino dėl T. M. veiksmų prarastomis valstybės (80%) ir X savivaldybės (20%) lėšomis, taigi, turtine žala. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio, išvadas dėl padarytos turtinės žalos ir jos dydžio teismas padarė apsiribodamas tik ikiteisminio tyrimo metu iš kelių atitinkamomis medžiagomis prekiaujančių bendrovių (UAB „S“, UAB „T“ ir UAB „M“) paimtomis PVM sąskaitomis faktūromis ir kai kurių trijuose objektuose būsto pritaikymo neįgaliesiems remonto darbus atlikusių darbuotojų – K. V. , E. R. , J. Č. , R. G. parodymais apie gautą užmokestį už darbus, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas neįvertino, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas R. M. , besiverčiančio individualia veikla, ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir pats tokio tyrimo nepaskyrė, neapklausė visų T. M. samdytų darbuotojų (R. G. , V. U. ), neatsižvelgė į liudytojų K. V. ir E. R. parodymus apie gautą darbo užmokestį, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat neįvertino kitų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių.

29Apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti abejones dėl medžiagų pirkimui ir darbų atlikimui pagal 2008-10-31 būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbų pirkimo-pardavimo sutartį išleistos pinigų sumos, buvo paskirtas ir atliktas R. M. , besiverčiančio individualia veikla, ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir pateikta 2014 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada Nr. 5-2/190 su priedais (t. 8, b. l. 10-108), iš kurios matyti, kad per laikotarpį nuo 2008-10-31, kai buvo pasirašyta minėta pirkimo-pardavimo sutartis, iki 2008-12-23, kai buvo surašytas atliktų darbų aktas, R. M. , besiverčiantis individualia veikla, pirkdamas iš paminėtų bendrovių „S“ ir „T“ prekių, kurios galėjo būti panaudotos pritaikant tris būstus neįgaliesiems, patyrė daugiau išlaidų, nei kad nustatė apygardos teismas, nes nebuvo įvertinta 2008-11-14 PVM sąskaita faktūra xxx Nr. 001511, patvirtinanti, kad buvo įsigyta prekių (gipskartonio sraigtų, varžtų ir t.t.) už 73,72 Lt, ir 2008-12-03 PVM sąskaita faktūra xxx Nr. 7203, patvirtinanti, kad buvo įsigyta prekių (dušo kabina, maišytuvas, trapas, plytelės, glaistas, klijai ir t.t.) už 3 298,56 Lt (t. 8, b. l. 70, 96). Be to, nustatyta, kad R. M. , besiverčiantis individualia veikla, prekes, kurios taip pat galėjo būti panaudotos pritaikant tris būstus neįgaliesiems (plytelės, plytelės dekorui, plytelių glaistas), pirko ir iš kitų bendrovių, t.y. UAB „N“ (duomenys pakeisti) ir UAB „G“ (duomenys pakeisti), iš viso už 293,5 Lt (2008-11-13 PVM sąskaita faktūra xxx Nr. 0417507 ir 2008-12-12 PVM sąskaita faktūra xxx Nr. 1111970 (t. 8, b. l. 97, 98). Jau minėta, kad nustatydamas atliktiems remonto darbams apmokėti išleistą pinigų sumą (4 800 Lt), teismas iš esmės rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų K. V. , E. R. ir J. Č. parodymais apie gautą užmokestį (K. V. ir E. R. parodė, kad už darbą trijuose objektuose jiems buvo sumokėta po 1 500 Lt kiekvienam, J. Č. parodė, kad už darbą dviejuose objektuose jam buvo sumokėta iš viso 1 300 Lt, R. G. parodė, kad už darbą trijuose objektuose jam buvo sumokėta 500 Lt), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas K. V. parodė, kad T. M. už darbą trijuose objektuose jam sumokėjo apie 2 000-3 000 Lt, liudytojas E. R. teigė, kad jam kartu su K. V. T. M. sumokėjo po 1 500 Lt už kiekvieną būstą. Liudytojai R. G. ir V. U. , taip pat atlikę būsto pritaikymo neįgaliesiems remonto darbus trijuose objektuose, apygardos teisme nebuvo apklausti. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. G. parodė, kad T. M. jam sumokėjo 500 Lt, tačiau tai nebuvo visas užmokestis už darbus trijuose objektuose, dar apie 2 000-2 500 Lt jam sumokėjo V. U. (t. 7, b. l. 226-227). Liudytojas V. U. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kartu su R. G. atliko vonios įrengimo darbus (betonavo grindis, dėjo gipsą, klojo plyteles) trijuose objektuose, esančiuose ( - ), ir už darbą gavo 6 000 Lt (t. 7, b. l. 224-226), ką patvirtina paminėta specialisto išvada nustatyta aplinkybė, kad R. M. , besiverčiančio individualia veikla, apskaitoje atvaizduotos išlaidos – 6 000 Lt, sumokėtos V. U. už statybos darbus pagal 2008-12-23 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 9141515. Be to, atsižvelgiant į atliktų būsto pritaikymo neįgaliesiems darbų pobūdį, akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju turėjo būti perkamos ir kitos paslaugos, pavyzdžiui, statybinio laužo iš visų trijų objektų išvežimas, taip pat durų bute, esančiame ( - ), montavimo darbai, nes, kaip matyti iš liudytojų K. V. , E. R. , J. Č. , R. G. ir V. U. parodymų, nei vienas iš jų tokių darbų neatliko. Išlaidos, patirtos šioms paslaugoms ir darbams pirkti, kaip ir T. M. , pristatinėjusio į objektus darbams atlikti reikalingas medžiagas ir prižiūrėjusio juose atliekamus darbus, patirtos išlaidos kurui nebuvo vertinamos. Visos šios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbams išleista pinigų suma galėjo būti žymiai didesnė nei apygardos teismo nustatyta 21 815,68 Lt suma. Kita vertus, kaip matyti iš pirmiau paminėtos specialisto išvados dėl R. M. , besiverčiančio individualia veikla, ūkinės finansinės veiklos bei šią išvadą pateikusios specialistės M. Širvaitienės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, R. M. , besiverčiančio individualia veikla, buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytas medžiagų sunaudojimas, taip pat jų sunaudojimas pagal objektus, buvo tik registruojami pirkimo dokumentai, nurodant bendrą dokumento sumą; 2008-12-23 atliktų darbų akte sunaudotų medžiagų kainos neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų kainų, todėl nėra galimybės nustatyti, kokios medžiagos galėjo būti sunaudotos atliktų darbų akte nurodytuose objektuose. Be to, atliktų darbų akte nurodyta, kad buvo sunaudotos apdailos medžiagos, papildomos medžiagos, todėl negalima nustatyti, kokios galėjo būti šios medžiagos ir pagal kokius dokumentus įsigytos. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti, kurios medžiagos pagal kokias PVM sąskaitas faktūras buvo panaudotos remontui, atitinkamai nėra galimybės nustatyti, kokia pinigų suma, gauta iš X savivaldybės administracijos, buvo panaudota 2008-12-13 atliktų darbų akte nurodytų būstų remontui. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad R. M. , besiverčiančio individualia veikla, sąskaitoje buvo daugiau pinigų, nei kad iš X savivaldybės per du kartus pervesta 92 996,02 Lt suma: 2008-11-19, kai buvo pervestas 20 000 Lt avansas, sąskaitoje buvo 7 550,61 Lt likutis, taip pat sąskaita buvo papildyta įnešant 78 998 Lt grynaisiais pinigais, 50 217,51 Lt sumokėjo pirkėjai, 3 400 Lt sumokėjo UAB „Ūkio banko lizingas“. Atriboti, kurios iš šių visų lėšų buvo skirtos būtent trijų būstų remontui, o kurios – kitų objektų remontui ar kitokioms reikmėms, taip pat nėra galimybės, nes apskaita pagal objektus nebuvo vedama, o lėšos buvo naudojamos ne vien tik perkant prekes, bet mokami mokesčiai bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, išimti grynieji pinigai. Grynaisiais pinigais buvo apmokėta dalis PVM sąskaitų faktūrų, tačiau kur buvo panaudota likusi dalis iš sąskaitos išimtų grynųjų pinigų, apskaitos dokumentuose nebuvo atvaizduota. Be to, R. M. , besiverčiančio individualia veikla, ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė nustatė, kad R. M. 2008 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje nurodė apmokestinamųjų tiekimų sumą 93 790 Lt mažesnę ir pardavimo PVM sumą mažesnę 17 173 Lt, todėl turėjo nurodyti ne grąžintiną iš biudžeto PVM, bet mokėtiną į biudžetą PVM, kurio suma 11 786 Lt, tačiau pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir jų sąrašą nėra galimybės nustatyti, kokios PVM sąskaitų faktūrų sumos nebuvo deklaruotos. Taigi, nepaneigta aplinkybė, kad vykdant 2008-10-31 prikimo-pardavimo sutartį buvo patirta ir išlaidų, susijusių su valstybei privalomais mokėti mokesčiais. Esant tokioms R. M. , besiverčiančio individualia veikla, ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadoms, be to, iš karto po remonto darbų atlikimo specialistams neatlikus šių darbų ir jiems sunaudotų medžiagų detalaus tyrimo (kaip matyti iš bylos medžiagos, bent jau dviejų, t. y. M. Š. ir J. M. , būstų vonios patalpose vėliau buvo daroma nemažai pakeitimų), nustatyti tikslią pinigų sumą, išleistą vykdant 2008-10-31 pirkimo-pardavimo sutartį ir atitinkamai apskaičiuoti skirtumą, susidariusį tarp patirtų išlaidų ir X savivaldybės R. M. pervestų pinigų sumos, kurį apygardos teismas įvertino kaip dėl T. M. veiksmų patirtą turtinę žalą, nėra galimybės.

30Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, nustatant padarytos turtinės žalos dydį, netaikytina įprastiems verslo santykiams pelno, pridėtinių išlaidų procentinė nauda, sulygta sutartimi bei lokalinėje sąmatoje nurodytais dydžiais, nes faktiškai rangovas – R. M. , besiverčiantis individualia veikla, sutarties nevykdė, neatlikinėjo trijų būstų pritaikymo neįgaliesiems darbų, o tai atliko T. M. . Pastarajam neteisėtai organizavus remonto darbus, nelegalų darbą, nes buvo sudaryta galimybė remonto darbus atlikusiems asmenims nepasirašyti sutarčių su R. M. , besiverčiančiu individualia veikla, ir išvengti privalomų mokesčių, o sutarties rangovui – R. M. , besiverčiančiam individualia veikla, faktiškai nevykdant sutarties, buvo užkirstas kelias darbų užsakovui – X savivaldybei reikšti pretenzijas rangovui, nustačius defektus, juos reikalauti ištaisyti ar ištaisius reikalauti atlyginti tokias išlaidas, nuostolius. Tačiau, kaip jau minėta, atlikus R. M. , besiverčiančio individualia veikla, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, patirtos pridėtinės išlaidos pagal pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo paneigtos. Konstatuodamas, kad T. M. organizavo nelegalų darbą, teismas neatsižvelgė į liudytojų K. V. , E. R. ir R. G. parodymus, iš kurių matyti, kad jie, kaip ir V. U. , statybos darbus vykdė verslo liudijimų pagrindu, bei į tai, jog aplinkybė, ar pastarieji mokėjo mokesčius nuo gauto užmokesčio, byloje iš viso nebuvo tiriama. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šiuo konkrečiu atveju visas byloje nagrinėjamas būstų pritaikymo žmonėms su negalia darbų procesas vyko su rangovo – R. M. , besiverčiančio individualia veikla, žinia: R. M. asmeniškai teikė X savivaldybei dokumentus dėl dalyvavimo viešajame pirkime, tarp kurių buvo ne tik T. M. sudaryta lokalinė sąmata, bet ir jam asmeniškai Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduota nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma bei jo parašu patvirtintas pasiūlymas (t. 1, b.l. 59-64), vėliau, pakviestas pasirašyti sutartį, asmeniškai vyko į X savivaldybę, kur pasirašė darbų pirkimo-pardavimo sutartį, po ko į savo sąskaitą gavo darbams skirtą avansinę 20 000 Lt įmoką, taip pat pasirašė 2008-12-31 atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą, tuo deklaruodamas, kad pagal sutartį sulygtus darbus jis atliko ir kad savivaldybė už tai jam turi sumokėti sutartyje sulygtą sumą, šiuos dokumentus pateikė X savivaldybei ir jų pagrindu į savo sąskaitą gavo galutinį atsiskaitymą, t. y. likusius 72 966 Lt, taip pat žinojo, kokie darbininkai atliko darbus visuose trijuose objektuose ir kokiu būdu su jais buvo atsiskaityta. Atlikus R. M. , besiverčiančio individualia veikla, ūkinės finansinės veiklos tyrimą paaiškėjo, kad R. M. visas pagal 2008-10-31 su X savivaldybe sudarytą darbų pirkimo-pardavimo sutartį gautas pajamas, kaip ir dalį išlaidų, patirtų perkant darbų atlikimui reikalingas medžiagas ir apmokant už atliktus darbus, apskaitė savo individualios veiklos buhalterinėje apskaitoje. Taigi, konstatuoti, kad šiuo atveju neturi būti skaičiuojama įprastiems verslo santykiams pelno, pridėtinių išlaidų procentinė nauda, bei kad T. M. savo veiksmais užkirto kelią darbų užsakovui – X savivaldybei galimai pažeistas teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nebuvo jokio pagrindo, juolab kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pasinaudoti tokiomis priemonėmis net nebuvo bandoma: savivaldybės kontrolieriui T. L. nustačius galimus pažeidimus ir pasiūlius merui sudaryti komisiją darbų defektams nustatyti, jokia komisija sudaryta nebuvo, rangovui jokios pretenzijos nepareikštos, iš karto buvo priimtas sprendimas kreiptis į teisėsaugos institucijas.

31Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad T. M. veiksmais buvo padaryta didelė turtinė ar neturtinė žala valstybei ir X savivaldybei. Nenustačius būtinojo BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto piktnaudžiavimo nusikaltimo požymio – didelės žalos, T. M. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, X savivaldybės ir Neįgaliųjų reikalų departamento civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo paliekami nenagrinėti.

32Atsižvelgiant į priimtą sprendimą, teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su T. M. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad apygardos teismas, nuosprendyje išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes, nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (nenurodė veikos padarymo vietos, laiko, nekonkretizavo, kokius elgesio principus, įtvirtintus Valstybės politikų elgesio kodekse, ir kokias prievoles, numatytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, T. M. pažeidė), plačiau dėl jų nepasisako.

33Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam T. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 172 straipsnyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo T. M. gynėjo apeliaciniame skunde.

35BK 172 straipsnyje (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nustatyta atsakomybė tam, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš alternatyvių BK 172 straipsnio dispozicijoje nustatytų trukdymo įgyvendinti savo teisę rinkti būdų, kuris aktualus šioje byloje, t. y. papirkimas, pasireiškia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise, naudojantis šia teise balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą. Trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti yra tada, kai veikiant BK 172 straipsnio dispozicijoje numatytu būdu (naudojant psichinę prievartą, apgaulę arba paperkant) bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas. Šis nusikaltimas laikomas baigtu padarius atitinkamus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu pavyko ar ne sukliudyti asmenims įgyvendinti jų turimą rinkimų teisę. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tyčia: kaltininkas supranta, kad trukdo asmeniui įgyvendinti jo turimą rinkimų teisę ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014, 2K-256/2014).

36Kaip matyti iš nuteistojo T. M. gynėjo apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginčija apygardos teismo remiantis faktiniais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, kad 2011 m. vasario 27 d., t. y. savivaldybių tarybų rinkimų dieną, T. M. , kuris pats šiuose rinkimuose Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše kandidatavo į X savivaldybės tarybą, lankėsi Ro. M. namuose, esančiuose ( - ), iš kur Ro. M. ir jo sūnų G. M. savo automobiliu vežė į rinkimų apylinkę Nr. 7, esančią ( - ). Kita vertus, gynėjas teigia, kad T. M. Ro. M. nepapirkinėjo, neįkalbinėjo ir savo veiksmais nesutrukdė pastarajam realizuoti savo teisės rinkti, degtinės butelį M. davė kaip kaimynams, norėjusiems „pataisyti sveikatą“. Iš esmės tokias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir T. M. . Jis parodė, kad 2011 m. vasario 27 d. vyko savivaldybių tarybų rinkimai, kuriuose jis pats dalyvavo kaip Lietuvos socialdemokratų partijos narys, partijos sąraše jo eilės numeris buvo xxx. Rinkiminėje agitacijoje dalyvavo aktyviai, kalbėjo su daugeliu žmonių ir prašė balsuoti už jį, o rinkimų dieną neagitavo. Tos dienos vakare, kuomet svečiavosi ( - ) pas tėvus, jam paskambino gretimame kaime gyvenanti pažįstama M. B. , serganti diabetu, pasakė, kad buvo balsuoti ir paprašė parvežti ją į namus. Jis sutiko ir tėvo automobiliu atvažiavo iki rinkimų apylinkės. Bevežant M. B. į namus kalbėjosi apie tai, kaip balsavo žmonės. M. B. sakė, kad dauguma kaimo gyventojų balsavo, tik Ro. M. visą dieną girtavo, tad gal ir nebuvo balsuoti. Parvežęs M. B. į namus, užėjo pas Ro. M. . Pastarasis miegojo. Kai žmona pažadino, šis sakė, kad nori balsuoti, jeigu jį kas nuveš. Jis sutiko, nes dar reikėjo sugrįžti į tėvų ūkį, ir nuvežė Ro. M. bei pastarojo sūnų G. M. iki rinkimų apylinkės, tačiau neįtikinėjo už jį balsuoti. Kai išvažiavo iš tėvų ūkio, vėl sutiko M. ir parvežė juos namo. Grįžtant Ro. M. skundėsi, kad dėl girtavimo bloga sveikata, taip kalbėjo galbūt pamatęs automobilyje buvusį degtinės butelį. Tuomet jis Ro. M. pasakė, kad gali tą butelį pasiimti (t. 6, b. l. 168-169). Tačiau toks nuteistojo T. M. aiškinimas apie įvykio aplinkybes, kuriuo remiamasi ir apeliaciniame skunde, yra paneigtas byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.

37Bylos duomenimis, liudytojas Ro. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena. 2011 m. vasario 27 d. girtavo, po to miegojo. Jį pažadino žmona ir liepė važiuoti balsuoti. Išėjęs iš kiemo sutiko T. M. , kuris, jo prašymu, pavežė balsuoti. Važiuojant nebuvo kalbėta apie tai, už ką balsuoti. Balsuoti ėjo kartu su sūnumi, nes buvo išgėręs, prastai matė, sūnus padėjo balsavimo kabinoje surašyti lapus, kad balsuoja už T. M. ir Lietuvos socialdemokratų partiją. Išėję vėl sutiko pastarąjį, ir šis parvežė juos namo, davė butelį degtinės (t. 6, b. l. 87-88). Kita vertus, ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, Ro. M. kitaip aiškino aplinkybes. Jis parodė, kad rinkimų dieną jo namuose buvo apsilankęs kandidatas, už kurį jis balsavo, t. y. T. M. . Tuo metu jis buvo išgėręs ir miegojo, jį pažadino sūnus ir pasakė „važiuojam balsuoti“. Tuomet nuėjo į T. M. automobilį ir važiavo balsuoti. Važiuojant T. M. pasakė, kad jo partijos numeris yra 70, o jo paties numeris reitinge – xxx, ir už juos reikia balsuoti. Ar T. M. žadėjo už tai atlygį, neprisimena, nes buvo išgėręs. Rinkimuose balsavo už partiją Nr. 70 ir numerį xxx. Kadangi buvo išgėręs, jam balsuoti už T. M. padėjo sūnus G. M. . Išėjus iš rinkimų apylinkės vėl sutiko T. M. , kuris juos parvežė namo ir padavė 0,5 l talpos butelį degtinės, dar kažką sakė, ko jau neprisimena. Suprato, jog tai atlygis už tai, kad balsavo už jį. Jei ne T. M. , tą dieną rinkimuose iš viso būtų nedalyvavęs arba balsavęs už kitą partiją ir kitą kandidatą – savo pusbrolį, kuris priklauso Valstiečių liaudininkų partijai (t. 3, b. l. 169-170). Teisiamojo posėdžio metu perskaičius šiuos parodymus, liudytojas Ro. M. patvirtino, kad jie yra teisingi, t.y. patvirtino, kad T. M. įkalbinėjo balsuoti už jį ir už tai atsilygino. Be to, būtent tokias įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bei bylą nagrinėjant teisme nurodė liudytojas G. M. . Pastarasis nuosekliai parodė, kad 2011 m. vasario 27 d. svečiavosi tėvų namuose. Apie 18-19 val. pas juos į namus atvyko T. M. . Tuo metu jo tėvas Ro. M. miegojo, nes buvo išgėręs. Atvykęs T. M. prašė balsuoti, sakė, kad neliks skolingas, prašė Ro. M. , o po to ir jo paties. Jis su savimi neturėjo paso, bet T. M. sakė, kad tai nesvarbu, nes kaime visi vienas kitą pažįsta. Po to T. M. jį ir jo tėvą nuvežė į rinkimų apylinkę, važiuojant pasakė, kad reikia balsuoti už partiją, kurios numeris sąraše 70, o reitingų lentelėje pažymėti skaičių xxx. Po to pasakė, kad po balsavimo arba pats atvažiuos jų pasiimti, arba kad patys ateitų iki jo tėvų. Ro. M. balsavo, o jam balsuoti neleido, nes neturėjo paso ir nebuvo įtrauktas į tos apylinkės rinkėjų sąrašus. Buvo užėjęs į balsavimo kabiną, nes kažkuri moteris iš salės liepė eiti padėti tėvui, kuris girtas nesusigaudė ir ilgai užtruko. Užėjęs matė, kad tėvas sąraše pažymėjo partiją Nr. 70 ir lentelėje skaičių xxx. Išėję iš rinkimų apylinkės kartu su tėvu nuėjo iki T. M. tėvų namų, nuo kurių T. M. parvežė juos namo, važiuojant klausė, ar balsavo. Ro. M. patvirtino, kad balsavo, jis pasakė tą patį, neaiškino, kad jam balsuoti neleido. Parvežęs namo T. M. pasakė jiems „ačiū“ ir padavė butelį degtinės. Suprato, kad taip pastarasis atsilygino už balsavimą. Balsuoti tą vakarą važiavo, nes paprašė T. M. , iki jo atvykimo tėvas, kaip ir jis pats, neketino eiti balsuoti (t. 3, b. l. 163-164, t. 6, b. l. 105-106). Tokias įvykio aplinkybes, nors ir netiesiogiai, taip pat patvirtino liudytoja apklausta Ro. M. sutuoktinė Da. M. , kuri parodė, kad rinkimų dieną, apie 18 val., į jų namus atvyko T. M. ir teiravosi, kur jos sutuoktinis Ro. M. . Šis neblaivus miegojo. Vyrai jį prižadino ir kalbėjo, po to T. M. automobiliu išsivežė Ro. M. balsuoti, kartu važiavo sūnus G. M. . Kai grįžę vyras su sūnumi parsinešė butelį degtinės, suprato, kad jį gavo iš T. M. už tai, jog balsavo (t. 6, b. l. 87). Pirmiau aptarti vienas kitą papildantys liudytojų Ro. M. , G. M. ir Da. M. parodymai, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, patvirtina, kad T. M. , pats būdamas kandidatu, savivaldybės tarybų rinkimų dieną, kuomet, be kita ko, draudžiama bet kokia agitacija, apsilankęs Ro. M. namuose ne tik teiravosi pastarojo bei jo sūnaus, ar jie balsavo, kaip kad teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, bet ir, pažadėdamas už paslaugą atsilyginti, prašė balsuoti už jį iškėlusią partiją bei jį patį, o Ro. M. ir G. M. grįžus iš rinkimų apylinkės bei patvirtinus, kad balsavo, už tai atsilygino. Be to, šie T. M. veiksmai turėjo tiesioginės įtakos Ro. M. apsisprendimui – pastarasis buvo nusprendęs balsuoti už kitą kandidatą ir kitą partiją arba šiuose savivaldybės tarybų rinkimuose iš viso nedalyvauti, tačiau būtent dėl T. M. veiksmų įkalbinėjant balsuoti už jį ir jo partiją bei pažado atsilyginti už balsavimą Ro. M. rinkimuose dalyvavo ir balsavo ne už savo pasirinktą kandidatą, bet už T. M. ir jį iškėlusią partiją. Taigi, T. M. ne tik papirko Ro. M. , bet ir sutrukdė pastarajam realizuoti savo teisę rinkti. Nekyla abejonių, kad nuteistasis, atlikdamas pirmiau aptartus veiksmus, suprato, jog trukdo Ro. M. įgyvendinti jo turimą rinkimų teisę ir to norėjo. Taigi, T. M. veiksmuose yra visi BK 172 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, vertinti juos kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 2077 straipsnio 3 dalyje, t. y. siūlymą balsuoti už atlygį ar kurstymą tai daryti, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl M. perduoto degtinės butelio mažos vertės bei duomenų apie T. M. bendrininkavimą su kitais asmenims ar išankstinę tyčią nebuvimo šios išvados nepaneigia.

38Nuteistojo T. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pokalbis apie degtinės butelį galėjo vykti tik tarp T. M. ir G. M. , kuris ( - ) rinkiminėje apylinkėje Nr. 7 įvykio dieną nebalsavo, tačiau toks apeliacinio skundo teiginys prieštarauja pirmiau aptartiems faktiniams bylos duomenims. Be to, kaip jau minėta, papirkimas gali pasireikšti rinkėjo palenkimu už jam pačiam arba kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise, naudojantis šia teise balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 172 straipsnį reikšmės neturi, ar atlygis duodamas, žadamas duoti rinkėjui ar kitam asmeniui. Šiuo atveju svarbu yra nustatyti, kad tokiu būdu yra siekiama papirkti rinkėją, kad jis elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2014), kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo nustatyta.

39Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo T. M. taip pat yra teisėta ir pagrįsta. T. M. padarė tyčinį nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto siekdamas asmeninės naudos – būti išrinktas į X savivaldybės tarybą. Kita vertus, T. M. veiksmai buvo vienkartiniai, realizuoti savo teisę rinkti jis sutrukdė tik vienam asmeniui. T. M. praeityje neteistas, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra, turi šeimą. Veikos padarymo metu jis buvo X savivaldybės tarybos narys, duomenų apie kitą jo darbinę veiklą veikos padarymo metu, kaip ir šiuo metu, byloje nėra. T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam T. M. pagal BK 172 straipsnį paskirta švelniausia šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, kuri savo dydžiu artima BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti. To apeliaciniame skunde neprašo ir nuteistojo T. M. gynėjas.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria: T. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su T. M. pagal BK 172 straipsnį paskirta viešųjų darbų 6 mėnesiams bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda ir viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 valandų visuomenės labui po 15 valandų per mėnesį; iš T. M. priteista turtinei žalai atlyginti: X savivaldybės naudai 14 236,07 Lt ir Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 56 944,28 Lt, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

42T. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tuo pačiu panaikinant BK 63 straipsnio 3 dalies ir BK 65 straipsnio 2 dalies taikymą ( dėl bausmių bendrinimo).

43Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei X savivaldybės civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

44Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos... 4. Vadovaujantis 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į bausmę... 5. Iš T. M. priteista: X savivaldybės naudai 14 236,07 Lt turtinės žalos... 6. Taip pat šiuo nuosprendžiu A. G. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. T. M. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos,... 9. T. M. taip pat nuteistas už tai, kad papirkdamas trukdė asmeniui realizuoti... 10. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. M. gynėjas advokatas Aleksandras... 11. Nuteistojo T. M. gynėjas nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis T. M.... 12. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje.... 13. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas nuosprendyje nenurodė T. M.... 14. Nuteistojo gynėjo teigimu, R. M. , priešingai nei nuosprendyje nurodė... 15. Apeliantas pažymi, kad 2012-10-11 vykusio posėdžio metu prokuroras pateikė... 16. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje. ... 17. Nuteistojo T. M. gynėjas nurodo, kad siūlymas balsuoti už atlygį ar... 18. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis T. M. ir jo... 19. Nuteistojo T. M. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 20. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje.... 21. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria: T.... 22. BK 2 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą... 23. T. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už... 24. Apygardos teismas T. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 228... 25. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad visi šie byloje surinkti įrodymai... 26. Apygardos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, teisingai nustatė,... 27. Apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad T. M. veiksmais,... 28. Jau minėta, kad apygardos teismas konstatavo, jog dėl T. M. veiksmų,... 29. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti abejones dėl medžiagų... 30. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju,... 31. Esant tokių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo... 32. Atsižvelgiant į priimtą sprendimą, teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama... 33. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje.... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos... 35. BK 172 straipsnyje (veikos padarymo metu galiojusi 2007 m. birželio 28 d.... 36. Kaip matyti iš nuteistojo T. M. gynėjo apeliacinio skundo turinio, pastarasis... 37. Bylos duomenimis, liudytojas Ro. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė,... 38. Nuteistojo T. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pokalbis apie... 39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 41. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria: T.... 42. T. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika,... 43. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės... 44. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....