Byla 2K-272/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Sergėjui Stulginskiui, gynėjams Aldevinui Švedui, Kristinai Sandaraitei, nukentėjusiajam V. Š.

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. Š., A. K. ir V. K. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 19 d. nutarties.

3Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžiu G. Š. nuteista pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

4A. K. nuteistas pagal:

5BK 159 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams;

6BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

7BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus laisvės atėmimu penkiolikai metų.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.

9V. K. nuteistas pagal:

10BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

11BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

13Priteista solidariai iš A. K. ir V. K. 12639 Lt nukentėjusiajam V. Š. turtinei žalai atlyginti.

14Priteista solidariai iš G. Š., A. K. ir V. K. nukentėjusiesiems V. Š. (sūnui) 100 000 Lt, V. Š. 20 000 Lt ir V. Š. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

15Priteista solidariai iš A. K. ir V. K. 80 000 Lt nukentėjusiajai J. Š. neturtinei žalai atlyginti.

16Priteista iš G. Š., A. K. ir V. K. po 48,80 Lt proceso išlaidų valstybei.

17Priteista iš G. Š., A. K. ir V. K. nukentėjusiesiems V. Š. (sūnui) po 1000 Lt, V. Š. po 166,67 Lt ir V. Š. (tėvui) po 166,67 Lt už išlaidas advokatų paslaugoms.

18Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apygardos eismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nuosprendis.

19Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria solidariai iš G. Š., A. K. ir V. K. priteista atlyginti neturtinę žalą V. Š. (sūnui), V. Š. ir V. Š.

20Priteista iš G. Š. 20 000 Lt V. Š. (sūnui), 4000 Lt V. Š. ir 4000 Lt V. Š. (tėvui) neturtinei žalai atlyginti.

21Priteista solidariai iš A. K. ir V. K. nukentėjusiesiems V. Š. (sūnui) 80 000 Lt, V. Š. 16 000 Lt ir V. Š. (tėvui) 16 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

22Nuteistųjų A. K., V. K. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliaciniai skundai atmesti.

23Ištaisytas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nuosprendyje esantis netikslumas ir nustatyta, kad nuteistieji A. K. ir V. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

24Ištaisyta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nuosprendyje esanti techninė klaida nurodant, kad V. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2008 m. kovo 3 d. išbūtas laikas.

25Kita Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

26Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, nukentėjusiojo V. Š. ir prokuroro, prašiusio nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

27G. Š. nuteista už tai, kad sukurstė padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, A. K. – už tai, kad į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką, o A. K. ir V. K. – už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė žmogų ir pagrobė svetimą turtą.

28G. Š., turėdama tikslą sunkiai sužaloti, t. y. sumušti, duoti smūgius į akį ir tarpkojį, ,,ištiesinti kuprą“, sulaužyti koją buvusiam sutuoktiniui A. Š., 2005 m. spalio 16 d., apie vidurdienį, Klaipėdos miesto turgavietėje, esančioje Tilžės g., pažadėdama 300 Lt užmokestį, palenkė padaryti nusikaltimą A. K., kuris į nusikalstamą veiką įtraukė nepilnametį brolį V. K., gim. ( - ), ir 2005 m. spalio 16 d., apie 17.30 val., M. D. nuvežus juos prie G. Š. nurodyto A. Š. priklausančio garažo, esančio autogaražų bendrijoje „Taika“, Sodų g. 14B, Palangoje, G. Š. laukiant automobilyje nusikalstamo sumanymo įvykdymo, A. K. ir V. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, apie 19 val., pro atviras duris įsibrovė į garažą. Garaže A. K. stumdamas rankomis iš už nugaros pargriovė A. Š. ant žemės ir gulinčiam A. Š. sudavė medine lazda ne mažiau kaip 15-20 smūgių, o kartu buvęs V. K. tuo pačiu metu spyrė nukentėjusiajam į pilvą ir metaline lazda sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, veidą, rankas, krūtinę, pečius, nugarą, dešinę koją. A. K. ir V. K. A. Š. suduodami ne mažiau kaip 30 smūgių pastarajam padarė (daugybinius sužalojimus) muštines galvos ir veido žaizdas, galvos skliauto ir veido nubrozdinimus, poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, daugybinius veido kaulų-nosies kaulų ir pertvaros, abiejų skruostikaulių, viršutinio žandikaulio Le Fort III tipo, apatinio žandikaulio kūno bei alveolinės ataugos lūžius, atvirą daugybinį skeveldrinį kaukolės skliauto dešinės pusės ir pamato kaulų lūžimą, daugybinius galvos smegenų sumušimo židinius bei židinines ir difuzines kraujosruvas smegenų minkštuosiuose dangaluose, dešinės alkūnės lūžį, dešinės plaštakos II delnakaulio bei III piršto pamatinio pirštikaulio ir kairės plaštakos II-III pirštų pamatinių pirštikaulių lūžius, dideles susiliejančias poodines minkštųjų audinių kraujosruvas dešinio peties sąnario, žasto, alkūnės sąnario, dilbio riešo ir plaštakos užpakaliniame bei šoniniame paviršiuose, kairio dilbio nugariniame ir vidiniame paviršiuose, kairės plaštakos bei II, III, IV pirštų nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimus abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje ir dešinės šlaunies šoniniame paviršiuje, poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos šoniniame paviršiuje. Dėl galvos smegenų sumušimo išsivysčius išoriniam nukraujavimui, galvos smegenų pabrinkimui ir įvykus aspiracijai krauju A. Š. mirė. Taip sukeliant A. Š. dideles fizines kančias bei skausmą ir nuo patirtų sužalojimų pastarajam įvykio vietoje mirus, viršydami išankstinio susitarimo ribas, A. K. ir V. K. tyčia itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. Š. Po to A. K. ir V. K. pagrobė A. Š. priklausiusius daiktus: 1125 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6170, IMEI Nr. ( - ), su abonentine kortele, 150 Lt vertės paveikslą, 100 Lt vertės automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. ( - ), raktelius su signalizacijos pulteliu.

29Kasaciniu skundu nuteistoji G. Š. prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį ir jos padarytą nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 5 dalies, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 5 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą arba BK 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

30Kasatorė skunde teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl jos veika neteisingai kvalifikuota. Kasatorė pažymi, kad teismai nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo (jos buvusio sutuoktinio) draugų liudytojų G. M. ir A. V. parodymais apie tai, kad ji grasino nukentėjusiajam fiziniu smurtu. Kasatorė nurodo, kad nukentėjusysis ją terorizavo, tačiau ji jokiu būdu nenorėjo nukentėjusiojo mirties. Kasatorė teigia, kad teismai neanalizavo jos susitarimo su kitu nuteistuoju šioje byloje A. K. turinio ir pažymi, kad ji neliepė nukentėjusiajam padaryti sunkaus kūno sužalojimo, o tik nurodė jį „pamokyti“. Kasatorė pažymi, kad ji neprašė A. K. nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui pasitelkti V. K., taip pat pažymi, kad ji nesitarė, kad nukentėjusiojo sužalojimui bus panaudoti kokie nors įrankiai. Tai patvirtina liudytojo M. D. parodymai. Kasatorė nesutinka su teismo išvada, kad jos ir A. K. susitarimas apėmė bet kokius padarinius, išskyrus mirtį. Kasatorės manymu, jos nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 5 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą arba BK 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

31Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį ir jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktų perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus bei panaikinti jam pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

32Kasatorius pažymi, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, jog jis ir jo brolis V. K. nužudė nukentėjusįjį. Kasatorius pripažįsta kartu su V. K. naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nepripažįsta, kad panaudotas smurtas buvo toks intensyvus, jog nukentėjusysis nuo padarytų sužalojimų galėjo mirti. Kasatoriaus manymu, teismo išvada, kad nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 30 smūgių prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduota nuo 20 iki 30 smūgių, bei ekspertizės aktui, kuriame nustatyta, kad neįmanoma nustatyti, kiek smūgių buvo suduota. Kasatoriaus manymu nukentėjusįjį galėjo nužudyti ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tačiau teismas netyrė šios versijos. Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai cigaretės nuorūkos, ant kurios buvo rasti nenustatytos kilmės biologiniai pėdsakai, nelaikė įrodymu, nors tai galėjo patvirtinti, kad nukentėjusįjį nužudė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.

33Kasatoriaus manymu, teismas skirdamas bausmę nepagrįstai jį charakterizavo neigiamai, nes nusikalstamos veikos darymo metu jis jau nebuvo teistas, o savanaudiškos paskatos, dėl kurių buvo padaryta nusikalstama veika, rodo ne didelį asmens pavojingumą, o sunkią materialinę padėtį.

34Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai apsvaigimą nuo alkoholio pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes jis nuo alkoholio apsvaigęs nebuvo, o dėl nusikaltimo darymo buvo susitarta dar prieš važiuojant į Palangą, todėl alkoholio vartojimas neįtakojo nusikaltimo padarymo.

35Kasatorius teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą ir siekiant ne greitai ir objektyviai išaiškinti nusikalstamą veiką, bet kuo greičiau rasti jį apkaltinančius įrodymus.

36Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo leidžiama susipažinti su byla.

37Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį ir jam bei kitam nuteistajam šioje byloje A. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktą paskirti švelnesnę bausmę bei sumažinti jiems priteistos neturtinės žalos dydį, taip pat A. K. pagal BK 159 straipsnį išteisinti ir bylą nutraukti.

38Kasatorius skunde teigia, kad teismas nepagrįstai kitą nuteistąjį šioje byloje A. K. nuteisė pagal BK 159 straipsnį, nes pastarasis jo jokiais būdais į nusikalstamą veiką neįtraukė. Priešingai, kasatorius nurodo, kad jis pats pasisiūlė dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme, todėl A. K. veikoje nėra BK 159 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties.

39Kasatorius mano, kad teismas nesiekė išsiaiškinti, kam priklauso nenustatytos kilmės biologiniai pėdsakai, palikti ant įvykio vietoje rastos nuorūkos, daiktų, kuriais buvo uždengtas nukentėjusysis bei įvykio vietoje rasto pėdsako atlieja. Tuo tarpu, kasatoriaus teigimu, išsamiai ištyrus šias bylos aplinkybes, galėjo paaiškėti, kad nusikalstamą veiką padarė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Be to, kasatorius nurodo, kad iš Klaipėdos į Palangą nuteistosios A. Š. prašymu jie važiavo ne nužudyti nukentėjusiojo, o „ištiesinti jam kuprą“, kas taip pat patvirtina, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti kitas asmuo.

40Kasatorius teigia, kad jam ir kitam nuteistajam šioje byloje A. K. teismas paskyrė per griežtas laisvės atėmimo bausmes ir neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Kasatorius teigia, kad jis, būdamas nepilnametis, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai prisipažino ją padaręs, tačiau jam teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu viršija BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktų (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kasatoriaus manymu, jam pagal BK 129 straipsnio 2 daleis 6 ir 9 punktus paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų ir prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui.

41Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo jam ir kitam nuteistajam šioje byloje A. K. solidariai priteistos nukentėjusiesiems V. Š. (sūnui) 80 000 Lt, V. Š. 16 000 Lt ir V. Š. (tėvui) 16 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelės, neatitinkančios jų turtinės padėties bei prieštarauja protingumo principui.

42Nuteistųjų G. Š., A. K. ir V. K. kasaciniai skundai netenkintini.

43Dėl G. Š., A. K. ir V. K. nuteisimo pagrįstumo ir padarytų veikų kvalifikacijos

44Kasatorė G. Š. skunde ginčija padarytos veikos kvalifikaciją, teigdama, kad nenorėjo nukentėjusiojo mirties, ji neliepė nukentėjusiajam padaryti sunkaus kūno sužalojimo, o tik nurodė jį „pamokyti“. Kasatorė nesutinka su teismo išvada, kad jos ir A. K. susitarimas apėmė bet kokius padarinius, išskyrus mirtį.

45Iš bylos medžiagos matosi, kad tarp G. Š. ir A. K. neabejotinai buvo sudarytas susitarimas panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį. Apklausta teisme kasatorė teigė susitarusi su A. K., kad už 300 Lt šis sumuš nukentėjusįjį. Susitikusi su A. K. prieš pat nusikaltimo padarymą, ji pareiškė A. K. ir V. K., kad šie nukentėjusiajam duotų į akį, sumuštų lytinius organus, sukeltų fizinį skausmą. A. K. siūlė sumušti taip, kad šis patektų į reanimaciją, tačiau kasatorė atsakė, kad taip stipriai sumušti nereikia. A. K. teisme parodė, kad kasatorė pasiūlė jam už 300 Lt stipriai sumušti nukentėjusįjį. Be to, jis parodė, kad kasatorė dar paklausė A. K., kiek kainuotų nužudymas. Šiam atsakius, kad tuo neužsiima, kasatorė pasakė, kad reikia stipriai sumušti lytinius organus. Atsakius, kad to nedarys, ji pasakė, kad reikia sulaužyti ranką ar koją, sumušti taip kad patektų į traumotologinį skyrių. Kasatorė pažymi, kad ji nesitarė, kad nukentėjusiojo sužalojimui bus panaudoti kokie nors įrankiai, tačiau matė, kad nusikaltimo vykdytojai turėjo su savimi lazdą, kurią panaudojus galimi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tame tarpe ir sunkūs. Sutinkamai su 2003 m. gegužės 23 d. „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 3 ir 4 skyriumi lytinių organų sužalojimai, taip pat kokio nors žmogaus kūno organo sužalojimas, priklausomai nuo sužalojimo laipsnio, gali reikšti kaip nesunkų taip ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Kasatorė teisiniu požiūriu, t. y. BK 135 ir 138 straipsnių prasme, neapibrėžė sveikatos sutrikdymų ribų. Be to, kasatorė pati nusikalstamo sumanymo nerealizavo, o pavedė kitam asmeniui padaryti minėtus sužalojimus, todėl negalėjo numatyti tikslaus sužalojimo laipsnio. Tuo tarpu Baudžiamasis kodeksas diferencijuoja asmens baudžiamąją atsakomybę priklausomai nuo sužalojimų sunkumo laipsnio. Taigi teismai remdamiesi bylos medžiaga pagrįstai nustatė, kad kurstymas apėmė kaip nesunkaus, taip ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą ir teisingai kvalifikavo kasatorės kurstymo veiksmus kaip kurstymą padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą.

46Kasatorė pažymi, kad ji neprašė A. K. nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui pasitelkti V. K., tačiau šis faktas neturi įtakos jos padarytos veikos kvalifikavimui.

47Kasatorius A. K. pripažįsta kartu su V. K. naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nepripažįsta, kad panaudotas smurtas buvo toks intensyvus, jog nukentėjusysis nuo padarytų sužalojimų galėjo mirti. Byloje nustatyta, kad buvo suduota ne mažiau kaip 30 smūgių, tame tarpe į gyvybiškai svarbią galvos sritį. Kasatorius ginčija suduotų smūgių kiekį. Tačiau kolegija pažymi, kad tikslus suduotų smūgių skaičius nėra lemiantis veikos kvalifikaciją dalykas. Svarbiausia, į kokias kūno vietas jie buvo suduoti ir kokia buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Kasatoriai kelia versiją, kad nukentėjusįjį galėjo nužudyti ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tačiau kolegija laiko, kad jų versiją nelogiška. Jos nepatvirtina jokie bylos duomenys.

48Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir paskirtos bausmės

49A. K. ir V. K. skundžia bausmės skyrimą. Kasatoriai teigia, kad jiems teismas paskyrė per griežtas laisvės atėmimo bausmes ir neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę apsvaigimą nuo alkoholio. A. K. teigia, kad jis nuo alkoholio apsvaigęs nebuvo, o dėl nusikaltimo darymo buvo susitarta dar prieš važiuojant į Palangą, todėl alkoholio vartojimas neįtakojo nusikaltimo padarymo.

50Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą, nes apsisprendimas jau padarytas. Nusikaltimo motyvai būna jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas šioje situacijoje negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir sunkinti asmens teisinę padėtį.

51Byloje nustatyta, kad A. K. prieš darydamas nusikaltimą mašinoje gėrė alų. (G. Š. parodymai.) Pats A. K. taip pat pripažino, kad automobilyje laukdami kasatorės gėrė alų. Tą faktą parodė ir liudytojas M. D. Taigi nustatyta, kad prieš nusikaltimo padarymą nuteistieji gėrė alų. Kas dėl išgerto alaus kiekio, yra duomenų, kad jie išgėrė ne mažiau kaip 3 alaus butelius kiekvienas. Byloje nustatyta, kad kasatoriai apsisprendė daryti nusikaltimą prieš kelias dienas iki jo padarymo po pokalbio su kasatore, kuri įkalbėjo, t. y. sukurstė A. K. sužaloti nukentėjusįjį. Tačiau nepaisant susitarimo tik sužaloti asmenį, kasatoriai peržengė susitarimo ribas ir jį nužudė. Kolegija laiko, kad nepaisant to, kad alkoholio vartojimas neįtakojo nusikaltimo padarymo fakto, tačiau jis įtakojo bendrininkų susitarimo ribų peržengimą ir asmens nužudymą. Nors viename pokalbyje su G. Š. A. K. teigė, kad nužudymo nedarys, tačiau realiai buvo padarytas būtent nužudymas. Taigi atsižvelgę į susitarimo tarp bendrininkų turinį ir vykdytojų realiai padarytus veiksmus, peržengiant susitarimo ribas, teismai pagrįstai pripažino apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančią aplinkybe, nes nustatė, kad apsvaigimas įtakojo susitarimo ribų peržengimą.

52Kasatorius V. K. teigia, kad jis, būdamas nepilnametis, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai prisipažino ją padaręs, tačiau jam teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu viršija BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktų (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kasatoriaus manymu, jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų ir prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui.

53Teismas V. K. paskyrė aštuonerius metus laisvės atėmimo, kai tuo tarpu A. K. – penkiolika metų laisvės atėmimo. Teismo nustatyta, kad abiejų nuteistųjų vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo identiškas – abu buvo nusikaltimo vykdytojai, abu nuteistieji mušė nukentėjusįjį, sudavė daugybę smūgių. Taigi V. K. už tą patį nusikaltimą teismas, esant tam pačiam vaidmeniui ir tiems patiems veiksmams, paskyrė du kartus mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį. Toks skirtumas bausmės dydyje atsirado ne dėl antraeilio V. K. vaidmens nusikaltimo padaryme ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o dėl BK 90 straipsnio 5 dalies nuostatų, kurios draudžia nepilnamečiams skirti laisvės atėmimo bausmę griežtesnę negu 10 metų. Taigi kolegija laiko, kad paskirtas bausmės dydis jokiu būdu neprieštarauja BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams ir BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui.

54Dėl neturtinės žalos

55Kasatorius V. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teismo jam ir kitam nuteistajam šioje byloje A. K. solidariai priteistos nukentėjusiesiems V. Š. (sūnui) 80 000 Lt, V. Š. 16 000 Lt ir V. Š. (tėvui) 16 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelės, neatitinkančios jų turtinės padėties bei prieštarauja protingumo principui.

56Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

57Šioje byloje Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi buvo priteista solidariai iš A. K. ir V. K. nukentėjusiesiems V. Š. (sūnui) 80 000 Lt, V. Š. 16 000 Lt ir V. Š. (tėvui) 16 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo priteista solidariai iš A. K. ir V. K. 80 000 Lt nukentėjusiajai J. Š. neturtinei žalai atlyginti. Taigi dėl A. Š. nužudymo nukentėjusiesiems solidariai iš A. K. ir V. K. buvo priteista iš viso 192 000 Lt neturtinės žalos. Teisėjų kolegija laiko, kad teismai nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Priteistos sumos žymiai nesiskiria nuo sumų teismų priteisiamų kitose analogiškose bylose, todėl nėra pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

59Nuteistųjų G. Š., A. K. ir V. K. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. A. K. nuteistas pagal:... 5. BK 159 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams;... 6. BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;... 7. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus laisvės atėmimu penkiolikai metų.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi... 9. V. K. nuteistas pagal:... 10. BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;... 11. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus laisvės atėmimu aštuoneriems... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės... 13. Priteista solidariai iš A. K. ir V. K. 12639 Lt nukentėjusiajam V. Š.... 14. Priteista solidariai iš G. Š., A. K. ir V. K. nukentėjusiesiems V. Š.... 15. Priteista solidariai iš A. K. ir V. K. 80 000 Lt nukentėjusiajai J. Š.... 16. Priteista iš G. Š., A. K. ir V. K. po 48,80 Lt proceso išlaidų valstybei.... 17. Priteista iš G. Š., A. K. ir V. K. nukentėjusiesiems V. Š. (sūnui) po 1000... 18. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 19. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria solidariai iš G. Š., A. K. ir V. K.... 20. Priteista iš G. Š. 20 000 Lt V. Š. (sūnui), 4000 Lt V. Š. ir 4000 Lt V.... 21. Priteista solidariai iš A. K. ir V. K. nukentėjusiesiems V. Š. (sūnui) 80... 22. Nuteistųjų A. K., V. K. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliaciniai skundai... 23. Ištaisytas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m.... 24. Ištaisyta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m.... 25. Kita Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. kovo 3... 26. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų,... 27. G. Š. nuteista už tai, kad sukurstė padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą... 28. G. Š., turėdama tikslą sunkiai sužaloti, t. y. sumušti, duoti smūgius į... 29. Kasaciniu skundu nuteistoji G. Š. prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos... 30. Kasatorė skunde teigia, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos... 31. Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos... 32. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, jog jis ir... 33. Kasatoriaus manymu, teismas skirdamas bausmę nepagrįstai jį charakterizavo... 34. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai apsvaigimą nuo alkoholio... 35. Kasatorius teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai,... 36. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo leidžiama... 37. Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo teismą pakeisti Klaipėdos apygardos... 38. Kasatorius skunde teigia, kad teismas nepagrįstai kitą nuteistąjį šioje... 39. Kasatorius mano, kad teismas nesiekė išsiaiškinti, kam priklauso... 40. Kasatorius teigia, kad jam ir kitam nuteistajam šioje byloje A. K. teismas... 41. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo jam ir kitam nuteistajam... 42. Nuteistųjų G. Š., A. K. ir V. K. kasaciniai skundai netenkintini.... 43. Dėl G. Š., A. K. ir V. K. nuteisimo pagrįstumo ir padarytų veikų... 44. Kasatorė G. Š. skunde ginčija padarytos veikos kvalifikaciją, teigdama, kad... 45. Iš bylos medžiagos matosi, kad tarp G. Š. ir A. K. neabejotinai buvo... 46. Kasatorė pažymi, kad ji neprašė A. K. nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui... 47. Kasatorius A. K. pripažįsta kartu su V. K. naudojęs fizinį smurtą prieš... 48. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios... 49. A. K. ir V. K. skundžia bausmės skyrimą. Kasatoriai teigia, kad jiems... 50. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe... 51. Byloje nustatyta, kad A. K. prieš darydamas nusikaltimą mašinoje gėrė... 52. Kasatorius V. K. teigia, kad jis, būdamas nepilnametis, nusikalstamą veiką... 53. Teismas V. K. paskyrė aštuonerius metus laisvės atėmimo, kai tuo tarpu A.... 54. Dėl neturtinės žalos... 55. Kasatorius V. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teismo jam ir kitam... 56. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 57. Šioje byloje Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi buvo priteista solidariai... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 59. Nuteistųjų G. Š., A. K. ir V. K. kasacinius skundus atmesti....