Byla 1-141-309/2014

1Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui, nukentėjusiajai D. K., jos atstovui advokatui Algirdui Zakrasui, kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a. k. ( - ) gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, iki sulaikymo dirbo UAB „( - )“ direktoriumi, gyv. ( - ), teistas 2005 m. lapkričio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį (16 MGL) 2000 Lt bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

2Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

3G. V. 2013 m. birželio 20 d., apie 9.00–9.30 val., ( - ), G. S. papriekaištavus G. V. dėl laiku neišmokamų pinigų už atliktą darbą, tyčia sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius rankomis į galvos, krūtinės ir kitas kūno vietas ir ne mažiau kaip du smūgius kojomis į pilvo sritį nukentėjusiajam G. S., taip padarydamas jam kraujosruvas dešiniame skruoste, krūtinės kairėje pusėje, kairiame petyje, abiejuose žastuose, nubrozdinimus kaktoje ir dešiniame skruoste, trauminį kepenų plyšimą ir kraujosruvą pilvo sienoje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo trauminio kepenų plyšimo, sukėlusio ūmų kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, G. S. VšĮ ( - ) Pirminiame sveikatos priežiūros centre 9.50 val. mirė, taip G. V. tyčia nužudė nukentėjusįjį G. S..

4Kaltinamasis G. V. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju G. S. juos siejo darbiniai santykiai. Iki įvykio tarp jų konfliktų nekildavo, tai buvo vienintelis konfliktas. 2013 m. gegužės–birželio mėnesį UAB „( - )“ atliko miško ruošos darbus. Miške dirbo G. S. ir kiti darbuotojai. Buvo padaryta daug broko, kurį reikėjo ištaisyti. 2013 m. birželio 20 d. su Ž. M. nuvyko į sandėlį. Ž. M. pasakė, kad jis vienas broko neištaisys, ir patarė paimti kartu dirbusius žmones. Sakė, kad ne jis vienas broką padarė. Paskambino telefonu R. U., šis pasakė, kad neužsiėmęs ir galės padėti. Važiuojant sustojo prie G. S. namo. Ž. M. nuėjo pažiūrėti, ar R. S. yra namuose ir ar prisidės prie jų. Po kiek laiko pamatė ateinantį Ž. M., o iš paskos einantį G. S.. Pastebėjo, kad G. S. prie namo laiptų kėlėsi, tačiau nematė, ar buvo nugriuvęs, ar suklupęs. Jokių sužalojimų G. S. veide nesimatė. Automobilyje G. S. paklausė ar sutinka padėti, nes atrodė išgėręs ar neišsiblaivęs. G. S. pasakė, kad sutinka padėti. Nuvyko pas R. U. ir visi atvažiavo į medienos sandėlį. Nuvažiavus į sandėlį ir pradėjus tvarkytis, kilo ginčas tarp R. U., G. S. ir Ž. M., dėl kurio kaltės buvo padarytas brokas. G. S. pradėjo priekaištauti, kad ne jo brokas ir jis jo netaisys. Jis – G. V. – pasakė, kad jis jiems už darbą sumokėjo, todėl tegul aiškinasi kas kaltas. G. S. pasakė, kad ne visus pinigus yra gavęs. Tuo momentu jis emociškai supyko ir G. S. 5–6 smūgius sudavė į krūtinės, pečių, rankų, žastų sritį. Po jo suduotų smūgių, G. S. kniūbsčias veidu nukrito ant žemės. G. S. atsisėdo ir vėl tą patį kartojo, kad ne visus pinigus gavo. Tada priėjęs du kartus įspyrė į pilvo sritį. Apsiavęs buvo vasarinėmis basutėmis, kurių padai guminiai. G. S. taip ir liko sėdėti. Ant gulinčio ant žemės G. S. nešokinėjo. Pripažįsta, kad sudavė keletą smūgių, bet savo suduotais smūgiais nesiekė jį sužaloti ar pakenkti jo sveikatai. Įvyko tragiška pabaiga, bet mano, kad sveikam, negeriančiam žmogui tokių pasekmių nebūtų įvykę.

5Praėjus kiek laiko pamatė, kad G. S. blogai, priėjęs pakėlė jį už pažastų ir pasodino. Paklausė, kitų darbininkų, gal turi vandens, jie G. S. davė atsigerti vandens, apiprausė. Tačiau G. S. nepagerėjus, nusprendė jį vežti į ligoninę. Visa tai tęsėsi apie 20 minučių iki G. S. išvežimo į ligoninę. Ž. M., paėmęs už pažastų, padėjo G. S. įlipti į automobilį. Jis su Ž. M. sėdėjo automobilio priekyje, o R. U. su G. S. – ant galinės sėdynės. Važiuojant atsisukęs kalbino G. S., bet jis atsakydavo nesuprantamai. Įvažiavus į ( - ) R. U. pasakė, kad eitų namo. Atvažiavus į ligoninės kiemą pranešė gydytojui, kad automobilyje yra žmogus, kuriam reikalinga pagalba. Buvo liepta važiuoti į ( - ) ambulatoriją paimti medicininę kortelę. Kartu važiavo ir medicinos darbuotoja į ( - ) ligoninę. Atėjęs gydytojas, patikrino G. S. pulsą ir pasakė, kad reikia jį nuvesti į gydytojo kabinetą. Su neštuvais įnešė G. S. į gydytojo kabinetą ir dar kartą patikrinęs pulsą gydytojas pasakė, kad sustojo širdis ir jis nieko padėti nebegali. Liepė pakviesti policijos pareigūnus. Atvažiavo policijos pareigūnai, paklausė, iš kur jį atvežė. Ž. M. pasakė, kad atvežė iš jo namų. Policijos pareigūnai pasakė, kad apsiklaus Ž. M., o jis išvyko į namus.

6G. S. mirus, labai išsigando ir galvojo, kaip dabar visa tai atsilieps jo šeimai. Protu suvokė, kad tai nutiko dėl jo kaltės, bet negalėjo patikėti, kad bus tokios pasekmes, todėl elgėsi neadekvačiai.

7Po įvykio bendravo su Ž. M., R. U., bet apie įvykį visiškai nekalbėjo, nes jie suprato, kad tai atsitiko visiškai atsitiktinai. Jie ir toliau laikėsi versijos, kad G. S. atvežė iš jo namų. Jokio poveikio R. U. nedarė.

8Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.

9Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis G. S. buvo jos brolis. Brolis skusdavosi, kad kaltinamasis išveža visai dienai dirbti ir duoda pinigų tik pavalgyti ir cigaretėms. Skųsdavosi, kad, jeigu kaltinamajam G. V. nepaklus, gali sumušti. Nesakė, kiek kartų jį buvo sumušęs kaltinamasis. Jai telefonu paskambino iš seniūnijos ir pranešė, jog brolis mirė. Po brolio mirties telefonu paskambino kaltinamajam, pastarasis pasakė, kad brolis nukrito nuo laiptų ir mirė. Brolį palaidojo ji. Laidojimo išlaidos sudaro 4522,5 Lt. Socialinė pašalpa iš ieškinio yra atimta. Brolis gyveno vienas, nuomojosi butą. Brolis atvažiuodavo pas ją, pas tetą. Yra brolį ( - ) sutikusi, sakydavo, kad neturi pinigų. Tik vieną brolį turėjo, todėl ir prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos.

10Liudytojas J. T. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį G. V. pažįsta, tekdavo pas jį dirbti, už darbą atsiskaitydavo. Negirdėjo, kad kaltinamasis prieš darbininkus vartotų smurtą. G. S. buvo jo draugas, gyveno pas jį trejus metus. G. S. nesiskundė, kad G. V. prieš jį vartoja smurtą. Iš darbo sumuštas negrįždavo. 2013 m. birželio 19 d. buvo išgėrę po litrą alaus ir G. S. išėjo, grįžo vėlai dar daugiau išgėręs. Su kuo jis gėrė, neklausinėjo. G. S. nebuvo sumuštas, jokių sužalojimų ant jo veido nesimatė. 2014 m. birželio 20 d. J. T. išėjo į darbą, o G. S. paliko namuose. G. S. sesers nepažinojo, tik žinojo, kad G. S. turi seserį.

11Liudytojas R. U. teismo posėdyje parodė, kad jį su kaltinamuoju sieja darbiniai santykiai. G. S. buvo draugas, porą metų kartu dirbo pas kaltinamąjį G. V.. Nė karto prieš tą įvykį kaltinamasis nevartojo smurto prieš G. S.. Girtiems dirbti neleisdavo.

122013 m. birželio 20 d. važiavo į mišką taisyti jo, Ž. M., G. S. padaryto darbo broko. G. S. buvo iš vakaro gėręs alkoholio. Konfliktas kilo dėl to, kad G. S. pasakė kaltinamajam: „Nemoki pinigų“. Kaltinamasis pradėjo mušti G. S. rankomis ir kojomis, per veidą, pilvą. G. S. buvo nukritęs ant žemės. Nukritusio ant žemės G. S. nemušė. Kaltinamasis G. S. spaudė per pilvą su koja, ant G. S. kaltinamasis nebuvo atsistojęs. G. S. atsikėlė, atsisėdo ir vėl pasakė, kad pinigų nemoka. Tada vėl pradėjo kaltinamasis mušti rankomis ir kojomis per pilvą. Kiek smūgių kaltinamasis sudavė, tiksliai negali pasakyti. Kai G. S. atsisėdo, jam bėgo iš burnos kraujas. Mušė apie 10–15 minučių. Kaltinamasis pasakė: „Nubėk vandens“. Bėgo į netoliese esančią sodybą. Jis su Ž. M. G. S. įkėlė į automobilį, vežė į ligoninę, G. S. į nieką nebereagavo. Mėlynės ant veido pradėjo matytis, kai vežė į ligoninę. Važiuojant ant G. S. pylė vandenį, tačiau G. S. nieko nesakė, tik prunkštė. Nuvažiavus į ( - ) jį paleido prie baro ir kaltinamasis pasakė: „Nieko nematei, nieko nežinai, tavęs čia nebuvo“. Po poros savaičių po įvykio kaltinamasis buvo atvažiavęs pas jį sakė: „Tu nieko nematei, nieko nežinai ir nebandyk pasakot“. Jis apie įvykį jau buvo viską papasakojęs sugyventinei. Kaltinamasis buvo padavęs popieriaus lapą ir liepė parašyti, kad Ž. M. G. S. mušė, o Ž. M. parašė, kad G. S. mušė jis, t. y. R. U..

13Liudytoja J. S. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju nebendravo. G. S. pažinojo. 2013 m. birželio 20 d. jos draugas R. U. į namus parėjo išblyškęs, paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad nelaimė atsitiko. Jis pasakė, kad tiesos nesakys, nes ji visiems išpasakos. Sakė, kad bijo kaltinamojo G. V.. Vėliau pradėjo pasakoti, kad G. S. pasakė G. V., kad nemoka pinigų žmonėms, ir tada G. V. pradėjo jį daužyti. Kai apsiramino, R. U. pasakė, kad jau G. S. nebėra ir nebebus, ir daugiau nieko nebepasakojo. R. U. kitą dieną paskambino G. V. ir paklausė, ar G. S. gyvas. Kaltinamasis pasakė: „Nesikišk ne į savo reikalus“.

14Liudytojas Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju G. V. sieja darbiniai santykiai. Su G. S. dirbo pas kaltinamąjį miško ruošos darbus. Tarp G. S. ir G. V. nedažnai kildavo konfliktai.

15Jis, G. S., R. U. pjovė privatų mišką, padarė broko. 2013 m. birželio 20 d. jį susiradęs kaltinamasis pasakė, kad pridarė broko, reikia jį ištaisyti. Važiavo taisyti broko. G. S. nuo laiptų nulipo normaliai, nugriuvęs nebuvo. Matėsi, kad G. S. iš vakaro buvo vartojęs alkoholį. Nuvykus į mišką maždaug po valandos, G. S. pasakė kaltinamajam, kad pinigus išmoka tik dalimis, ne viską. Kaltinamojo pasikeitė veido išraiška ir iškart pradėjo G. S. smūgiuoti iš rankų į krūtinės sritį. Kai G. S. nuvirto, buvo ir kojomis apspardytas, ir ant krūtinės kaltinamasis šokinėjo. Kojom buvo ir į šonus įspirta, ir į krūtinę, kai G. S. sėdėjo. Smūgių buvo nemažai. G. S. gulėjo ant nugaros, tai kaltinamasis pribėgęs kelis sykius užšoko. Tai vyko kokias 3–4 minutes. G. S. pradėjo eiti putos iš burnos, kaltinamasis liepė jį jiems pasodinti. G. S. į nieką nereagavo. Vandens davė gerti, mažai gėrė, pylė ant krūtinės. Kaltinamasis pasakė, kad G. S. reikia vežti į ligoninę, nes matė, kad blogai. G. S. jis su R. U. įnešė į automobilį. Automobilyje pylė vandenį ant krūtinės, bet jokios reakcijos nebuvo, G. S. net akių neatmerkė. Nuvažiavus į ( - ), kaltinamasis liepė R. U. išlipti. Nuvykus į ligoninę pasakė, kad reikia ligonio kortelės. Nuvyko į polikliniką ir tada su medicinos darbuotoja vyko vėl į ligoninę. Neštuvais nunešė G. S. į gydytojo A. S. kabinetą. G. S. labai sunkiai kvėpavo. Gydytojas pasakė, kad G. S. jau nebegyvas. Kaltinamasis jam sakė: „Susitarsime, nieko nesakyk“.

16Kitą dieną pas jį atvažiavo kaltinamasis, atėjo R. U.. Kaltinamasis nurodinėjo sakyti, kad jokių muštynių nebuvo, kad G. S. pats su kažkuo susimušė. Rašė raštelius tiek jis, tiek R. U., kad jie susimušė su G. S.. Kaltinamasis pasiėmė raštelius ir pasakė: „Jeigu kas, sėsit jūs“. Tiesioginių grasinimų nebuvo, bet, kai susitikdavo, sakydavo neišsiduoti.

17Liudytoja I. S. B. teismo posėdyje parodė, kad 2013 m. birželio 20 d. į registratūrą įbėgo du vyrai ir pasakė, kad turi sunkų ligonį. Sakė, kad ligonis paeiti negali. Poliklinikoje tą dieną gydytojų nebuvo, todėl ligonį reikėjo nuvežti pas gydytoją į ligoninę. Pažiūrėjus į ligonį, matėsi, kad merdėja, bet dar gyvybės ženklų buvo. Ligonio rūbai buvo šlapi. Ant veido sumušimo žymių nebuvo. Nuvežė į ligoninę. Vyrai paaiškino, kad nukentėjusįjį rado nukritusį po laiptais.

18Liudytoja R. S. teismo posėdyje parodė, kad 2013 m. birželio 20 d. kolegai paskambino iš ( - ) ligoninės ir pasakė, kad gydytojo A. S. kabinete mirė žmogus. Nuvykus į gydytojo A. S. kabinetą, pamatė neštuvuose gulintį G. S. lavoną. G. S. marškiniai buvo prasegti, apžiūrėjo kūną, jokių nubrozdinimų ir smurto žymių nebuvo. Prie kabineto buvo Ž. M.. Gydytojas paaiškino, kad G. S. mirė kabinete. Ž. M. paaiškino, kad jie turėjo dirbti pas kaltinamąjį miške, bet į sutartą vietą G. S. neatėjo. Su kaltinamuoju važiavo G. S. ieškoti ir rado ( - ) miesto centre, sėdint ant suolelio. Pasiėmę, nuvažiavo į ( - ) gatvę, kur G. S. gyveno, pasiimti keleto daiktų. Išeinant iš namų ir lipant laiptais nuo laukinių durų, G. S. susmuko. G. S. pasidarė bloga, ir buvo atvežtas į ligoninę. Tą patį autentiškai papasakojo ir kaltinamasis G. V..

19Su kaltinamuoju G. V. teko susitikti 1995 m., kai dirbo ( - ) ir turėjo reikalų dėl darbinių santykių. Mirusįjį pažinojo nuo senų laikų, kai buvo inkriminuojamos smulkios vagystės. Dėl G. S. gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo teko su kalbėtis. Buvo įspėtas, kad negirtautų viešose vietose.

202013-06-20 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 13–15 b. l.) užfiksuota įvykio vieta, esanti ( - ), t. y. ( - ) pirminės sveikatos priežiūros centre, kabinete Nr. ( - ), kur ant grindų padėtų neštuvų užfiksuotas G. S. lavonas.

212013-07-22 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 19–20 b. l.) konstatuota, jog G. S. mirtis įvyko nuo trauminio kepenų plyšimo, sukėlusio ūmų kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, tai matyti iš nurodo lavono tyrimo metu rastos kraujosruvos pilvo sienoje, kepenų plyšimo bei 1600 ml kraujo susikaupimo pilvo ertmėje. Nurodyta, jog trauminis kepenų plyšimas, kraujosruva pilvo sienoje, kraujosruva dešiniajame skruoste, krūtinės kairėje pusėje, kairiame petyje, abiejuose žastuose, nubrozdinimai kaktoje ir dešiniame skruoste padaryti kietais bukais daiktais.

222013-07-23 teismo medicinos specialisto išvada Nr. ( - ) bei 2013-09-20 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 23, 25 b. l.) konstatuota, jog G. S. mirtį sukėlę sužalojimai (trauminis kepenų plyšimas, kraujosruva pilvo sienoje) nėra būdingi griuviminei traumai, krintant nuo 6 pakopų laiptų ir atsitrenkiant veidu ir krūtine į žemę bei nėra būdingi griuviminei traumai, krintant nuo laiptų ir atsitrenkiant į šalia laiptų esantį tvoros stulpelį.

232014-02-20 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 28–29 b. l.) konstatuota, jog G. S. trauminis kepenų plyšimas, kraujosruva pilvo sienoje, kraujosruva dešiniajame skruoste, krūtinės kairėje pusėje, kairiame petyje, abiejuose žastuose padaryti suduodant smūgius kietais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis ir spardant. G. S. mirtį sukėlusiems sužalojimams (trauminiam kepenų plyšimui) padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į pilvą. Trauminis kepenų plyšimas ir kraujosruva pilvo sienoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Kraujosruvos dešiniame skruoste, krūtinės kairėje pusėje, kairiame petyje ir abiejuose žastuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, šiems sužalojimams padaryti reikėjo 8 smūginių poveikių bukais kietais daiktais. G. S. nubrozdinimams padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais, šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

24Parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., 132–136 b. l.) užfiksuota liudytojo R. U. parodyta vieta, kur ir kaip buvo mušamas G. S..

25Parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., 171–174 b. l.) užfiksuota liudytojo Ž. M. parodyta vieta, kur ir kaip buvo mušamas G. S..

26Dėl G. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

27Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

28Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo G. V., liudytojų G. U., Ž. M. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis – nustatyta, kad 2013 m. birželio 20 d., apie 9.00–9.30 val., ( - ), nukentėjusiajam G. S. papriekaištavus kaltinamajam G. V. dėl laiku neišmokamų pinigų už atliktą darbą, tarp kaltinamojo G. V. ir nukentėjusiojo G. S. kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį smurtą. Kaltinamasis G. V. nukentėjusiajam G. S. rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po ko G. S. nukrito ant žemės, o atsisėdęs toliau priekaištavo kaltinamajam. Kaltinamasis G. V. sėdinčiam nukentėjusiajam koja ne mažiau kaip du kartus koja spyrė į pilvo sritį. Nukentėjusysis G. S. prarado sąmonę, nereagavo į aplinką. Kaltinamasis G. V. liepė nukentėjusįjį įkelti į automobilį ir vežė į ligoninę. Nuvežtas į ligoninę G. S. mirė. 2013-07-22 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 19–20 b. l.) konstatuota, jog G. S. mirtis įvyko nuo trauminio kepenų plyšimo, sukėlusio ūmų kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę. Nurodyta, jog trauminis kepenų plyšimas, kraujosruva pilvo sienoje, kraujosruva dešiniajame skruoste, krūtinės kairėje pusėje, kairiame petyje, abiejuose žastuose, nubrozdinimai kaktoje ir dešiniame skruoste padaryti kietais bukais daiktais. 2014-02-20 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 28–29 b. l.) konstatuota, jog G. S. trauminis kepenų plyšimas, kraujosruva pilvo sienoje, kraujosruva dešiniajame skruoste, krūtinės kairėje pusėje, kairiame petyje, abiejuose žastuose padaryti suduodant smūgius kietais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis ir spardant.

29Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo G. V. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo G. S. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo G. S. mirtis – tiesioginis kaltinamojo G. V. veikos rezultatas: kaltinamasis G. V., suduodamas rankomis nenustatytą kiekį smūgių G. S. į įvairias kūno vietas ir G. S. nukritus ant žemės ir atsisėdus, kaltinamasis ne mažiau kaip du kartus koja spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį, dėl to plyšo kepenys ir G. S. mirė. Visi padaryti kaltinamojo G. V. veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su G. S. mirtimi.

30Teismas sutinka su kaltinamojo G. V. argumentu, kad jis neturėjo tikslo nužudyti G. S., nesiekė jo mirties, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamasis G. V. ne mažiau kaip du kartus koja spirdamas nukentėjusiajam G. S. į gyvybei pavojingas vietas (į pilvo sritį), žinodamas, kad nukentėjusysis labai ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, yra silpnos sveikatos, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

31Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. V. nukentėjusiajam G. S. sudavė rankomis nenustatytą kiekį smūgių į galvos, krūtinės ir kitas kūno vietas ir ne mažiau nei du smūgius kojomis į pilvo sritį. Nors kaltinamasis G. V. ir neigia sudavęs rankomis smūgius į galvos sritį, tačiau tai paneigia liudytojas R. U., be to, ir pats kaltinamasis pripažino, kad du kartus koja spyrė nukentėjusiajam į pilvo sritį. 2014-02-20 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 28–29 b. l.) konstatuota, jog G. S. buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių. Padaryti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

32Teismas, ištyręs įrodymus, patikslina kaltinimą, kad kaltinamasis G. V. nukentėjusiajam G. S. sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius rankomis į galvos, krūtinės ir kitas kūno vietas ir ne mažiau kaip du smūgius kojomis į pilvo sritį. Šis patikslinimas nekeičia kaltinimo apimties ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

33Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

34BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis G. V., pamatęs, kad po jo smurto panaudojimo nukentėjusysis G. S. nereaguoja į aplinką, nukentėjusįjį nugabeno į ligoninę, kur jam būtų suteikta kvalifikuota pagalba. Padedant liudytojams nukentėjusįjį įkėlė į automobilį, nuvežė į ligoninę, iškvietė gydytojus. Visa tai rodo, kad kaltinamasis G. V. iš karto po įvykio ėmėsi priemonių, kad nukentėjusiajam G. S. būtų suteikta reikiama pagalba, ir taip bandė išvengti sunkesnių pasekmių, nukentėjusiojo mirties, ir nors tai padaryti nepavyko, tačiau teismas tai laiko kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) .

35Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o, jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).

36Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir neigė faktines bylos aplinkybes, siekė, kad liudytojai duotų melagingus parodymus, o baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, savo kaltę jau pripažino ir davė išsamius parodymus apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Vadinasi, G. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ne savo noru, bet verčiamas įrodymų. Prisipažinimas, kai dėl byloje surinktų įrodymų nebelieka prasmės neigti savo kaltę, negali būti laikomas savanorišku ir nuoširdžiu, todėl kaltinamojo G. V. prisipažinimas negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau į tai atsižvelgiama skiriant bausmę.

37Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2007, 2K-397/2010, 2K-241/2011, 2K-231/2013 ir kt.).

38Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai, prieš baigiamąsias kalbas buvo atlyginta 500 Lt turtinei žalai atlyginti (nukentėjusioji pareiškė 4522,5 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti). Teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. K. padarytos turtinės žalos dydį (4522,5 Lt) ir atlygintos žalos (500 Lt) santykį, atlygintos žalos dydį vertina kaip nedidelį ir tai nesudaro pagrįstų prielaidų tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Teismo nuomone, tokios nedidelės dalies patirtos žalos atlyginimas negali būti pagrindas šią aplinkybę pripažinti kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

39Bausmės skyrimas

40Nustatyta viena kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

41Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

42Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam G. V., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs nepataisomus padarinius – kito žmogaus gyvybės atėmimą, kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., 37–38 b. l.), psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neregistruotas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko mažametį vaiką, nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, gailisi padaręs nusikaltimą, atlygino nedidelę dalį padarytos turtinės žalos, nors ir nepavyko, tačiau ėmėsi priemonių išvengti nukentėjusiojo mirties.

43Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam G. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kaltinamajam G. V. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Todėl jam skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką sankcijos ribose.

44Dėl turtinės ir neturtinės žalos

45BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

46Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

47Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką – G. S. nužudymą, padarė kaltinamasis G. V., todėl iš G. V. priteistinos D. K. turėtos G. S. laidojimo išlaidos.

48Nukentėjusioji D. K. civiliniame ieškinyje nurodo, kad, jai teko organizuoti ir apmokėti laidojimo išlaidas, kurias sudarė: mirusiojo aprengimas, karstas ir kiti reikmenys – 997 Lt, šarvojimo salės nuoma – 50 Lt, klebonui už palydėjimą į kapines – 200 Lt, duobkasiams – 200 Lt, gėlės, žvakės – 150 Lt, mišios – 50 Lt, už pagalbą darbininkams – 150 Lt, maistas – 200 Lt, gedulingi pietūs be alkoholio – 750 Lt, kuras samdytam automobiliui – 800 Lt. Visos išlaidos, susijusios su laidojimu, – 3547 Lt. Ant brolio kapo pastatė paminką, kurio pirkimas ir įrengimas kainavo 1495,50 Lt. Mirties metinių apeigos ir kitos su tuo susijusios išlaidos sudarė 520 Lt. Šias išlaidas sudarė mišios – 100 Lt, paminklo šventinimas – 100 Lt, gėlės – 70 Lt ų, žvakės – 20 Lt, kuras automobiliui – 30 Lt, papildomos išlaidos – 200 Lt. Pagal jos paskaičiavimus, nužudyto brolio G. S. laidotuvėms išleido 5562,5 Lt. Visų patirtų išlaidų kvitų pateiktį negali, nes dalies per susijaudinimą ir sumaištį, susijusia su brolio žūtimi ir laidotuvėmis, nepavyko išsaugoti, o už dalį paslaugų kvitai nebuvo išrašomi. Iš šios sumos atima iš valstybės gautas 1040 Lt sumos išmokas. Jos asmeniškai patirta žala, susijusi su brolio laidotuvėmis, yra 4522,5 Lt i.

49Teismas konstatuoja, kad atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus.

50Pagal Lietuvoje esančias laidojimo apeigų tradicijas ir papročius, laidojimo išlaidas sudaro apmokėjimas už visus daiktus (žvakes, gėles, velionio drabužius ir pan.) bei paslaugas (laidojimo namų ar šarvojimo salės, bažnyčios, duobkasių ir pan.), reikiamas mirusio asmens laidotuvėms, maistas ir gėrimai gedulingiems pietums, antkapio pastatymas ir pan. Todėl, teismo nuomone, laidojimo išlaidos buvo gyvenimiškai būtinos, įprastos bei vidutinės, t. y. tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų. Be to, dalis laidojimo išlaidų yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais – 997 Lt (karstas, kryžius, rūbai, katafalko paslaugos) patvirtina byloje esanti sąskaita-faktūra (2 t., 113 b. l.). Paminklo pirkimas ir pastatymas – 1495,50 Lt, šias išlaidas patvirtina prie ieškinio pridedama sąskaita-faktūra (2 t., 188–189 b. l.). Atmetus 1040 Lt socialinę išmoką, D. K. priteistina 4002,50 Lt.

51Mirties metinių apeigų minėjimo išlaidos negali būti priskiriamos laidojimo išlaidomis, todėl ši civilinio ieškinio dalis netenkintina.

52Nukentėjusioji D. K. pateikė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

53Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

54Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Šioje byloje nukentėjusioji D. K. (mirusiojo sesuo) pateikė pareiškimą ikiteisminio tyrimo metu, kad dėl brolio G. S. patyrė 20 000 Lt neturtinę žalą. Pagal teismų praktiką, nukentėjusiesiems (tėvams) iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą nužudymą, priteisiama nuo 16 000 iki 200 000 Lt neturtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 504/2008, 2K-187/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010, 2K-410/2011, 2K-14/2012), o nesant nužudymą kvalifikuojančių požymių, ši suma yra iki 100 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013).

55Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai D. K. padaryta neturtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui (broliui). Dėl brolio mirties patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, rūpinosi jo laidotuvėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad nužudytasis G. S. su seserimi D. K. artimai daug metų nebendravo, jų bendravimas apsiribodavo retais trumpalaikiais susitikimais, vienas kitam materialinės pagalbos neteikė.

56Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis G. V. išlaiko mažametį vaiką, todėl, atsižvelgiant į visas išvardytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis sumažinamas iki 5 000 Lt.

57Dėl daiktinių įrodymų: 2013-12-02 iš VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus paimti nužudytojo G. S. rūbai (mėlynos spalvos džemperis, tamsiai pilki šortai, pora sportinių batelių, viena pora kojinių, vokas su dviem cigarečių nuorūkomis, polietileninis maišelis), kurie pateikti saugoti į ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariatą (1 t., 32–39 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

58Proceso išlaidos

59Kaltinamajam G. V. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Lionė Musteikienė. Advokatės darbo užmokestis sudarė 160 Lt (2 t., 167 b. l.). Nukentėjusiajai D. K. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalbą, kurią teikė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas Algirdas Zakrasas. Advokato darbo užmokestis sudarė 520 Lt (2 t., 160 b. l.).

60Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kalinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

61Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis iš kaltinamojo G. V. priteistina 680 Lt valstybei už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

62Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

63Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

Nutarė

64G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

65Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

66Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. spalio 3 d.

67Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. spalio 3 d.

68Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

69Priteisti iš G. V. D. K. naudai 4002,5 Lt (keturis tūkstančius du litus 50 centų) (1159,20 Eur) turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

70Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi priteisti iš G. V. 680 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) (196,94 Eur) proceso išlaidų valstybės naudai.

71Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktinius įrodymus: 2013-12-02 iš VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus paimtus nužudytojo G. S. rūbus (mėlynos spalvos džemperį, tamsiai pilkus šortus, pora sportinių batelių, viena pora kojinių, voką su dviem cigarečių nuorūkomis, polietileninį maišelį), kurie pateikti saugoti į ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariatą (1 t., 32–39 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

72Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam G. V. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 3. G. V. 2013 m. birželio 20 d., apie 9.00–9.30 val., ( - ), G. S.... 4. Kaltinamasis G. V. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju G. S. juos... 5. Praėjus kiek laiko pamatė, kad G. S. blogai, priėjęs pakėlė jį už... 6. G. S. mirus, labai išsigando ir galvojo, kaip dabar visa tai atsilieps jo... 7. Po įvykio bendravo su Ž. M., R. U., bet apie įvykį visiškai nekalbėjo,... 8. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.... 9. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. K. teismo posėdyje parodė, kad... 10. Liudytojas J. T. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį G. V. pažįsta,... 11. Liudytojas R. U. teismo posėdyje parodė, kad jį su kaltinamuoju sieja... 12. 2013 m. birželio 20 d. važiavo į mišką taisyti jo, Ž. M., G. S. padaryto... 13. Liudytoja J. S. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju nebendravo. G. S.... 14. Liudytojas Ž. M. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju G. V. sieja... 15. Jis, G. S., R. U. pjovė privatų mišką, padarė broko. 2013 m. birželio 20... 16. Kitą dieną pas jį atvažiavo kaltinamasis, atėjo R. U.. Kaltinamasis... 17. Liudytoja I. S. B. teismo posėdyje parodė, kad 2013 m. birželio 20 d. į... 18. Liudytoja R. S. teismo posėdyje parodė, kad 2013 m. birželio 20 d. kolegai... 19. Su kaltinamuoju G. V. teko susitikti 1995 m., kai dirbo ( - ) ir turėjo... 20. 2013-06-20 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 13–15 b. l.)... 21. 2013-07-22 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 19–20 b.... 22. 2013-07-23 teismo medicinos specialisto išvada Nr. ( - ) bei 2013-09-20 teismo... 23. 2014-02-20 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., 28–29 b.... 24. Parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., 132–136 b. l.) užfiksuota... 25. Parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., 171–174 b. l.) užfiksuota... 26. Dėl G. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 27. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129... 28. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo G. V., liudytojų G. U., Ž. M.... 29. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines... 30. Teismas sutinka su kaltinamojo G. V. argumentu, kad jis neturėjo tikslo... 31. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. V. nukentėjusiajam G. S. sudavė... 32. Teismas, ištyręs įrodymus, patikslina kaltinimą, kad kaltinamasis G. V.... 33. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 34. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia... 35. Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko... 36. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. V. ikiteisminio... 37. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas... 38. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai, prieš... 39. Bausmės skyrimas... 40. Nustatyta viena kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė,... 41. Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis... 42. Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam G. V., teismas vadovaujasi bendrais... 43. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo... 44. Dėl turtinės ir neturtinės žalos... 45. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 46. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos... 47. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalą, padarytą... 48. Nukentėjusioji D. K. civiliniame ieškinyje nurodo, kad, jai teko organizuoti... 49. Teismas konstatuoja, kad atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo... 50. Pagal Lietuvoje esančias laidojimo apeigų tradicijas ir papročius, laidojimo... 51. Mirties metinių apeigų minėjimo išlaidos negali būti priskiriamos... 52. Nukentėjusioji D. K. pateikė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai... 53. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 54. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250... 55. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai D. K. padaryta neturtinė žala kilo... 56. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis G. V. išlaiko mažametį vaiką,... 57. Dėl daiktinių įrodymų: 2013-12-02 iš VTMT prie Lietuvos Respublikos... 58. Proceso išlaidos... 59. Kaltinamajam G. V. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba,... 60. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 61. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis iš kaltinamojo G. V.... 62. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 63. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 64. G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 65. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 66. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. spalio... 67. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 68. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 69. Priteisti iš G. V. D. K. naudai 4002,5 Lt (keturis tūkstančius du litus 50... 70. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi priteisti iš G. V. 680 Lt (šešis... 71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1... 72. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam G. V. nuo nuosprendžio...