Byla e2-4353-723/2016
Dėl žalos priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

2sekretoriaujant Daivai Šuopienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei E. B.,

4atsakovo Baltarusijos Respublikos AB „Tekstiltorg“ atstovams direktoriui F. S., juriskonsulte T. C.,

5teismo vertėjoms Alicijai Stančinskai, Erikai Tunčikienei,

6teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „BUSIEL“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“, ieškinį atsakovams UAB „S. H.“ ir Baltarusijos Respublikos AB „Tekstiltorg“ (toliau ir AB „Tekstiltorg“) dėl žalos priteisimo,

Nustatė

7ieškovas BUAB „BUSIEL“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“, ieškiniu teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „S. H.“ ir AB „Tekstiltorg“ ieškovo naudai 5 792,40 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo prileistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

81.Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-06-01 nutartimi ieškovui UAB „Busiel“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo efektas“. 2014-09-08 įvykęs kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą visam laikotarpiui, t.y. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro: administratoriaus atlyginimo sumą 10 000,00 Lt + mokesčiai, visoms ūkio bei kitoms administravimo išlaidoms 10 000,00 Lt + mokesčiai. Atsakovai UAB „S. H.“ ir Baltarusijos Respublikos AB „Tekstiltorg“ buvo BUAB „BUSIEL“ akcininkai, tačiau su pareiškimu dėl bankroto bylos Ieškovui iškėlimo nesikreipė, nors pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Ieškovui egzistavo jau ilgą laiką. Atsakovai, žinodami/privalėdami žinoti realią Ieškovo finansinę būklę, neįgyvendino jiems įstatyme nustatytos pareigos ir ši aplinkybė sudaro pagrindą priteisti bankroto administratoriui jam priklausantį atlyginimą bei atlyginti kitas patirtas administravimo išlaidas, kadangi įmonė jokio turto neturi, debitorių iš kurių būtų galima išieškoti bent dalį administravimo išlaidų, taip pat nėra. Neteisėti veiksmai šiuo atveju – tai neteisėtas neveikimas, kai įmonės akcininkai neatliko imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia. Ši pareiga Atsakovams yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ 8 str. 1 d.). Ieškovo nemokumas atsirado dar 2012 m., o realios veiklos įmonė visiškai nevykdė jau nuo 2013 m. pradžios. Kaip matyti iš balanso duomenų, 2012 m. įmonė turėjo turto bendrai 39.330 Lt (11.390,75 Eur) sumai, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas (atsargos ir per vienerius metus gautinos sumos). Tuo tarpu įsiskolinimas tretiesiems asmenims sudarė net 144.564 Lt (41.868,63 Eur). Per 2012 m. įmonė patyrė 205.234 Lt (59.439,87 Eur) nuostolį. Dar daugiau, įmonės finansinė padėtis per 2013 m. dar labiau pablogėjo: turtas sudarė 26.776 Lt (7.754,86 Eur), o pradelsti įsipareigojimai net 159.708 Lt (46.254,63 Eur), t. y. įmonės įsipareigojimai net 6 kartus viršijo įmonės turėtą turtą. Atitinkamai įmonė patyrė dar didesnį nuostolį, kuris 2013 m. sudarė 232.932 Lt (67.461,77 Eur). Nuo 2013 m. vasario mėn. nebuvo mokamos algos darbuotojams, o tų pačių metų gegužės mėn. buvo atleisti visi darbuotojai. Pažymėtina ir tai, jog 2014-02-24 akcininkai priėmė sprendimą dėl naujo vadovo paskyrimo, tačiau po pokyčių įmonės valdyme, jos veikla apskritai nebebuvo vykdoma, o iškėlus įmonei bankroto bylą įmonėje nebuvo jokio turto, iš kurio būtų galima dengti administravimo išlaidas. Žalos dydis šiuo atveju yra lygus nepadengtos administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratoriui neapmokėto atlyginimo dydžiui, t.y. 5.792,40 Eur sumai. Siekiant išvengti tokios situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra, teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str. 10 d.). Pagal ĮBĮ 10 str. 11 ir 12 d., ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog įrodė priežastinio ryšio egzistavimą, nes jei ne Atsakovų neteisėti veiksmai, nebūtų kilusi žala.

92.A. B. Respublikos AB „Tekstiltorg“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendrovės BUAB „BUSIEL“ steigėjai yra UAB „ARVUNAS“ ir AB „Tekstiltorg“. BUAB „BUSIEL“ direktoriaus pareigas vykdė V. R., kuris kartu yra UAB „ARVUNAS“ direktorius ir steigėjas. UAB „ARVUNAS“, atstovaujama direktoriaus V. R., pažeisdama Lietuvos teisės aktus dėl akcinių bendrovių, UAB „BUSIEL“ įstatus, pardavė savo įstatinio kapitalo dalį be išankstinio įspėjimo ir jų sutikimo UAB „S. H.“. Apie tai atsakovas sužinojo 2014 m. sausio mėnesį, kai gavo iš UAB „S. H.“ pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Visuotinis akcininkų susirinkimas 2014 m. nebuvo surengtas, tačiau pagal Juridinių asmenų registro duomenys paskutiniu BUAB „BUSIEL“ vadovu nuo 2014-03-30 užrašytas UAB „S. H.“ akcininkas pilietis Van B. N.. Iš AB „Tekstiltorg“ nebuvo daromi jokie neteisėti veiksmai, priešingai, buvo dedamos visos pastangos, siekiant įtvirtinti sėkmingą bendrovės veikimą. 2011-02-14 AB „Tekstiltorg“ sumokėjo 5000 litų į BUAB „BUSIEL“ steigimo fondą, vėliau 2011-10-24 įstatinis kapitalas buvo padidintas 45 000 litų. 2011 metais BUAB „BUSIEL“ adresu buvo išsiųstos prekės už bendrą sumą 12 000 Eur, o 2012 metų birželio ir rugpjūčio mėnesiais BUAB „BUSIEL“ adresu buvo išsiųstos prekės atitinkamai 7418.19 ir 5577,83 eurų, tačiau pinigai už pristatytas prekes iki šiol nėra grąžinti. AB „Tekstiltorg“ pranešimai apie bankroto bylos iškėlimą, teismo proceso datą, taip pat apie teismo nustatyta terminą kreditorių pretenzijų pateikimui nebuvo siunčiami, kas atėmė iš jų galimybę laiku pareikšti savo reikalavimus grąžinti pinigus. UAB „S. H.“, vietoj verslo gerinimo siūlė AB „Tekstiltorg“ sudaryti neteisėtą akcijų pardavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Mano, kad atsakomybė turėtų būti priskirta ankstesniam BUAB „BUSIEL“ vadovui ir akcininkui, UAB „ARVUNAS“ savininkui ir paskutiniam BUAB „BUSIEL“ vadovui ir akcininkui, įmonės UAB „S. H.“ savininkui, kurie savo veiksmais (neveikimu) sąlygojo BUAB „BUSIEL“ nemokumą. AB „Tekstiltorg“ negali būti laikoma atsakinga už kitų asmenų neteisėtus veiksmus.

103.Ieškovas BUAB „BUSIEL“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“, dublike nurodė, kad priešingai nei teigia Atsakovas, AB „Tekstiltorg“ kaip įmonės BUAB „BUSIEL“ akcininkas atliko neteisėtus veiksmus, o būtent tuo metu kaip įmonė jau buvo nemoki neįvykdė įstatyme jam numatytos pareigos ir nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovui tokia pareiga yra numatyta įstatymu, todėl jos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas (LR ĮBĮ 8 str. 4 d., 10 str. 11 d.). Atsiliepime pateikta informacija tik patvirtina, jog Atsakovas žinojo apie prastą Ieškovo finansinę būklę jau nuo 2012 m., kuomet jam pačiam nebuvo sumokėta už pateiktas prekes. Atsakovas, kaip akcininkas, privalėjo domėtis įmonės veikla, priežastimis, kodėl nėra vykdomos prievolės kreditoriams ir imtis veiksmų dėl įmonės finansinės būklės pagerinimo, o žinant, jog įmonė yra nemoki, teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo argumentai, jog UAB „ARVUNAS“ neteisėtai perleido savo turėtas akcijas UAB „S. H.“ neturi jokios įtakos dėl Atsakovo AB „Tekstiltorg“ civilinės atsakomybės, nes nepaisant to, jog keitėsi dalies BUAB „BUSIEL“ akcijų savininkai, Atsakovas AB „Tekstiltorg“ visuomet buvo BUAB „BUSIEL“ akcininku ir jam visada galiojo pareiga, esant įmonės nemokumui, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. BUAB „BUSIEL“ kreditorių susirinkimas patvirtino 5 792,40 Eur (be mokesčių) administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui, taip pat kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, kas reiškia, jog sutiko su bankroto administratoriaus atliktu darbu ir jį vertino tinkamai. Kreditoriai neturėjo jokių pretenzijų įmonės administratoriui ir sprendė, jog nurodyto dydžio administravimo išlaidų suma yra protinga ir teisinga.

114.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė E. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad įmonės akcininkai turi pareigą, įmonei esant nemokiai, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos procedūros pradėjimo. Akcininkai, t.y. atsakovai UAB „S. H.“ ir AB „Tekstiltorg“, turintys po 50 proc. akcijų, šitą pareigą pažeidė. Įmonės kreditorių susirinkime buvo nustatyta administravimo išlaidų sumą, į kurią įeina ir atlyginimas. Įmonė jau seniai buvo nemoki, veiklos nevykdė, jokio turto neturi. Tris mėnesius prieš bankroto bylos iškėlimą buvo pakeistas direktorius į Vietnamo pilietį ir jokių dokumentų iš jo nepavyko gauti. Administratorius neturi jokių įmonės dokumentų, jam nėra žinomi jokie įmonės kreditoriai. Akcininkas susirinkimuose neprivalo dalyvauti. Administratorius informuoja tik kreditorius. Pusė administravimo išlaidų sąmatos susideda iš administratoriaus atlyginimo. Administratorius iškėlus bankroto bylą turi informuoti valstybės institucijas, kreditorius, keičiamas įmonės statusas, apmokamos sąskaitos. Kreditoriai priėmė administratoriaus darbą ir patvirtino ataskaitą. Buvo ir teisinių ginčų šios įmonės bankroto byloje. Buvo išlaidos. Buvo pradžioje ieškinys dėl žalos atlyginimo kreditoriams iš senųjų įmonės vadovų, bet netenkintas. Šis procesas įvyko šių metų pradžioje.

125.A. B. Respublikos AB „Tekstiltorg“ direktorius F. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sužinojo, jog įmonė prie bankroto 2015 m. rugsėjį. Iki tol negavo jokios informacijos. Turėjo kreiptis į teisinę firmą, kuri surinko informaciją. Jokių dokumentų dėl bankroto bylos negavo, nes visi dokumentai buvo grąžinami. Bandė susitarti su administratoriumi dėl susitikimo, bet nepavyko. Visi sprendimai buvo priimti be jų dalyvavimo. Pradžioje vyko derybos, o paskui gavo ieškinį. Domėjosi įmonės veikla, skambindavo, rašydavo laiškus, bet negaudavo atsakymo.

136.A. B. Respublikos AB „Tekstiltorg“ atstovė T. C. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bandė su bankroto administratoriumi išsiaiškinti už ką reikalaujamai pinigai. Jie nebuvo informuojami apie bankroto procedūrą.

147.Atsakovo UAB „S. H.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (LR ( - ) str.).

15Ieškinys atmestinas.

168.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pagal UAB „Reikalavimas.lt“ pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2014-06-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4284-262/2014 iškėlė UAB „Busiel“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi buvo paskirtas UAB „Verslo efektas“.

179.2014-02-24 UAB „Busiel“ akcininkų UAB „S. H.“ ir AB „Tekstiltorg“ susirinkime nuspręsta atleisti nuo 2014-02-24 iš direktoriaus pareigų R. V. ir paskirti bendrovės direktoriumi nuo 2014-02-24 V. S. Respublikos pilietį N. V. Bay.

1810. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai

1911.Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

2012.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. C. , bylos Nr. 3K-3-525/2013; kt.).

2113.Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės įmonės savininkams taikymo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Įmonės savininkų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (( - ) straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

2214.ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus, kuri turi būti derinama su toje pačioje teisės normoje nustatyta pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Taigi, bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi, administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008).

2315.Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad UAB „Busiel“ nemokumas atsirado dar 2012 metais. Byloje pateiktame UAB „Busiel“ įmonės balanse nurodyta, kad 2012 m. įmonė turėjo turto bendrai 39 330,00 Lt (11 390,75 Eur) sumai, o įsiskolinimas tretiesiems asmenims sudarė 144 564,00 Lt (41 868,63 Eur); per 2012 m. įmonė patyrė 205 234,00 Lt (59 439,878 Eur) nuostolį. Įmonės turtas 2013 m. sudarė 26 776 Lt (7 754,86 Eur), o pradelsti įsipareigojimai 159 708 Lt (46 254,63 Eur). Per 2013 m. įmonė patyrė 232 932,00 Lt (67 461,77 Eur) nuostolių.

2416.Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 7 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

2517.Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas bankroto bylą, UAB „Busiel“ finansinę būklę (nemokumą) įvertino atsižvelgdamas į tai, kad įmonė nepateikė jokių finansinių dokumentų, taip pat atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, niekaip nereagavo į Vilniaus apygardos teismo 2014-04-15 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad UAB „Busiel“ turi rimtų finansinių problemų arba iš viso nevykdo jokios veiklos. Tad teismas laikė, kad yra viena iš sąlygų iškelti UAB „Busiel“ bankroto bylą – įmonės nemokumas.

2618.Vilniaus apygardos teismo 2014-08-20 nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2014-12-16, 2015-09-04, 2015-10-13 ir 2016-01-19 nutartimis. Iš viso kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti 6 482,17 Eur sumoje.2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2719.Kreditoriai byloje buvo fizinis asmuo-217,26 eurų sumai,VĮ“Turto bankas“ ir VSDFV Vilniaus skyrius-6185,39 eurų sumai,trečiasis asmuo-juridinis asmuo-UAB‘Reikalavimas.lt“-79,52 eurų sumai,kuris ir inicijavo bankroto bylą.

2820.2014-09-08 įvyko BUAB „Busiel“ kreditorių susirinkimas, kuris priėmė nutarimą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą visam laikotarpiui, t.y. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro: administratoriaus atlyginimo sumą 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) + mokesčiai, visoms ūkio bei kitoms administravimo išlaidoms 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) + mokesčiai.

2921.CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumo principo turinio CK neatskleista, tačiau šio principo turinys yra išaiškintas kasacinio teismo praktikoje. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas apibūdina asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, taip pat veikiamą subjektą individualizuojančias savybes, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas esant ginčo teisiniams santykiams. Tokiu būdu teismas turi vertinti faktines bylos aplinkybes, susijusias su administratoriaus, kaip asmens, turinčio pareigą tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai, funkcijų vykdymu, parduodant bankrutavusios įmonės turtą ir nenustatė, kad jo elgesys konkrečioje situacijoje būtų neatitikęs protingumo ir teisingumo principų reikalavimų ar prieštaravęs ĮBĮ normoms, imperatyviai reglamentuojančioms jo funkcijas ir įgaliojimus.Šiuo atveju akivaizdu,kad administratorius neturėjo jokios bankrutuojančios įmonės dokumentacijos ir negalėjo disponuoti jokiu likutiniu turtu,nes jo nebuvo.Tai reiškia,kad administratorius jokių veiksmų,kad užtikrinti kreditorių interesus ir veikti tiek jų,tiek skolininko naudai,negalėjo atlikti jokiu būdu.

3022.2014-09-08 kreditorių susirinkimo protokole konstatuota,kad užregistruoti du dalyviai,kurie savo valią pareiškė raštu(VMI ir UAB“Reikalavimas.lt“).Tai reiškia,kad susirinkimas buvo vedamas išimtinai jo baigtini suinteresuotu asmenimi,kuris be kita ko žinojo,kad neturi ką administruoti turtine prasme ir net neturi jokių dokumentų administravimui,tik skolas pagrindžiančius įrodymus,kurie jau buvo prieš jam įstojant į bylą.

3123.Minėtu atveju iš anksto buvo patvirtinta kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarka pagal administratoriaus siūlymą (biuletenio priedas Nr. 4).

3224.Tas pats administratorius iš anksto pasiūlė patvirtinti BUAB „BUSIEL“ bankroto administratoriui atlyginimą nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki pirmojo susirinkimo - 10 000 Lt be V. P. žemiau nurodytą BUAB „BUSIEL“ administravimo išlaidų sąmatą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos: - su įmonės turto sandėliavimu susijusios išlaidos – pagal kas mėnesį išrašytas sąskaitas faktūras pagal faktą; - administravimo išlaidos - 2000 Lt be PVM per mėnesį (ryšio išlaidos, kanceliarinės išlaidos, juridinių asmenų registro statuso pakeitimo mokestis, pašto, korespondencijos mokestis, transporto išlaidos, buhalterinės paslaugos bankroto procese, banko komisiniai, kitos išlaidos); - Teisinės paslaugos – pagal faktą, bet ne daugiau kaip 15000 Lt be PVM nuo pirmo kreditorių susirinkimo iki įmonės pabaigos.- Išlaidas įmonės dokumentų sutvarkymui - pagal faktą, priduodant įmonės dokumentus į archyvą, bet ne daugiau nei 7000 Lt be PVM; - Įmonės turto inventorizavimo ir turto vertinimo išlaidos – pagal faktą bet ne daugiau kaip 5000 Lt be PVM.3. Patvirtinti atlyginimą bankroto administratoriui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos 20 000 Lt be PVM.

3325.Visi šie pasiūlymai susiję iš esmės ne su realiai atliktu darbu,o su bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimu,kas nepriklauso nuo administratoriaus darbo ir po to sekančio įmonės išregistravimo iš registro dienos,nes tai susiję su dokumentų pateikimu teismui ir po to dokumentų pateikimo VĮ Registrų centras ateityje.Administravimo išlaidų sąmata galima tik pagal faktinį poreikį ir esant realiam atliekamam darbui arba paslaugai,tačiau šiuo konkrečiu atveju tai yra neįmanoma,nes jokio turto ir bendrovės dokumentų neegzistuoja.

3426.Protokole įrašytas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasiūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo:„Patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą visam laikotarpiui, t.y. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro:administratoriaus atlyginimo sumą 10 000,00 Lt + mokesčiai, visoms ūkio bei kitoms administravimo išlaidoms 10 000,00 Lt + mokesčiai.“,kelia abejonių dėl jo protingumo ir sąžiningumo valstybės,kaip kreditoriaus atžvilgiu,nes valstybės atstovas,kaip kreditorius siūlo atlyginimą,kuris savo dydžiu prilygsta ne vieno mėnesio jo paties darbo atlyginimui ir visiškai neatsižvelgiant į ĮBĮ 36 str.5d.punkto reikalavimus,kurie privalomi valstybės pareigūnui,kas savo ruožtu akivaizdžiai mažina net teorinę galimybę iš juridinio asmens išieškoti skolą valstybės naudai taip neproporcingai didinat skolininko formalių skolų dydį.

3527.Protokole nutarta įpareigoti bankroto administratorių pateikti prašymą teismui dėl įmonės likvidavimo ne vėliau kaip po 10 darbo dienų nuo šio nutarimo priėmimo.2014-09-11 administratorius dėl to kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu likviduoti bendrovę.2015-09-08 jis kreipėsi į VAT dėl termino lividavimo procedūrai pratęsimo formaliai negavęs kreditorių sutikimo,nes tokių įrodymų LITEKO sistemoje civ.byloje Nr.B2-2012-262/2016 nėra.

3628.Tai reiškia,kad teismas turi pagrindą konstatuoti, kad aiškinant sąžiningumo principo turinį dėl administratoriaus,valstybės,kaip kreditoriaus, veiksmų bankroto byloje Nr.B2-2012-262/2016,ko pagrindu nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo,atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, administratoriaus nesąžiningumas yra nustatytas byloje esančiais įrodymais,nes civilinė byla Nr.B2-2012-262/2016 yra pagrindas šios bylos ieškiniui (( - ) straipsnis).

3729.Ieškovas savo ieškinyje nurodo,kad „teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str. 10 d.). Pagal ĮBĮ 10 str. 11 ir 12 d., ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog įrodė priežastinio ryšio egzistavimą, nes jei ne Atsakovų neteisėti veiksmai, nebūtų kilusi žala.“

3830.Pagal faktines aplinkybes dėl bankroto kreipėsi UAB“Reikalvimas.lt“,kuri buvo mažiausias kreditorius skolininkui ir jos veiklos sritis būtent klausimų dėl bankroto sprendimai.Šis kreditorius neįmokėjo jokių pinigų į teismo depozitinę sąskaitą.Bankrutuojanti įmonė nuo 2013 metų nevykdė veiklos,tačiau minėtas kreditorius,būdamas tos srities profesionalas, kreipėsi į teismą dėl įmonės bankroto,kuri neturi turto ir finansų.

3931Atsakovas atsikirto į ieškinį pagrįsdamas,kad jis neturėjo jokio ryšio su įmonės vadovu nuo jo išrinkimo 2014-02-24.Atsakovas įrodė,kad jis negalėjo įtakoti įmonės veiklai,nes prieš tai buvęs vadovas jam neteikė duomenų,kuris savo ruožtu buvo bendraakcininkas po ½ dalį.Atsakovas,keisdamas vadovą kartu su kitu savininku,nesiekė sukurti tokią padėtį,kad įmonė bankrutuotų po vadovų pakeitimo.Ieškovas dėl to prieštaravimų ar argumentų dėl atsakovo pateiktų įrodymų nepateikė.Teismas laiko,kad atsakovas įrodė savo atsikirtimus.

4032.Ieškovas neteikė jokių įrodymų apie savo patirtas išlaidas dėl administravimo išlaidų dydžio.Ieškovas neįrodinėjo žalos dydžio,jį preziumavo,laikydamas pagrindu 2014-09-08 kreditorių susirinkimo protokolą. Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus mato, kad ieškovas nepagrindė reikalaujamos žalos dydžio. Byloje ieškovas neteikė bankroto ataskaitos, iš kurios būtų galima matyti faktiškai bankroto administratoriaus atliktus darbus bankroto proceso metu.

4133. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

4234.Ieškovas laiko atsakovus solidariai pažeidusius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareigą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu turi būti tiksliai nustatoma, kada bendrovės vadovams atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius pareigos atsiradimo momentą, galima nustatyti kokią žalą dėl tokio bendrovės vadovo (vadovų) ir / ar kitų asmenų, turinčių pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesus, neveikimo patyrė bendrovė ir jos kreditoriai. Tačiau atsakovai šioje byloje buvo tik formalūs bendrasavininkai ieškovui pradėjus ieškinio teiseną ir akivaizdu,kad prieš bankrutuojančiai įmonei tapus nemokiai jai vadovavo R. V.,kuris buvo įmonės bendrasavininkas ir vadovas-direktorius.Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio su atsakovų veiksmais ir bankroto bylos iškėlimo pareiga.

4335. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal ( - ) straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).36.

4436.Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr.2-976-860/2016,kurioje sprendimas įsiteisėjo ir jis įgijo res judicata reikšmę.Ieškinys buvo iškeltas R. V. tuo pačiu pagrindu,kaip ir ši byla atsakovams.Jame konstatuojama,kad „..ieškovas neįrodė, kad atsakovui R. V. buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. ar vėliau, iki kol jis ėjo įmonės vadovo pareigas (2014-02-24) (( - ) str.). Teismas aukščiau išdėstytų argumentų nebekartoja. Teismas tik pažymi, kad LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-05-28 sprendimu Nr. DGKS-1813 nusprendė iš UAB „Busiel“ L. J. išieškoti 5 116,05 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei dviejų mėnesių išeitinės išmokos, 1 048,32 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Nors šis Darbo ginčų komisijos sprendimas patvirtina, kad 2013 m. gegužės 28 d. įmonė turėjo pradelstų mokėjimų sumoje 6 164,37 Lt / 1785,32 Eur (taip pat pažymėtina, kad pateiktame sprendime yra prierašas, kad: „Persiunčiame vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Liko neišieškota 3 049,76 Lt“), tačiau šie pradelsti mokėjimai neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (minėta, kad įmonė turto 2012 m. turėjo už 39 330 Lt / 11390,76 Eur, o 2013 m. – 26 776 Lt / 7754,87 Eur).Ieškovas taip pat teigia, kad įmonė 2013 m. jau nevykdė jokios veiklos, buvo atleisti visi įmonės darbuotojai. Tačiau teismas pažymi, kad nors 2013 m. ir buvo atleisti iš darbo septyni įmonės darbuotojai (be vadovo; paskutinis darbuotojas atleistas 2013-05-10), tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina įmonės nemokumo ir vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo atsiradimo. Tai iš esmės tik rodo, kad įmonės veiklos apimtys buvo mažinamos, tačiau nėra jokio pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtinta įmonės nemokumą.“ . „Bet kokiu atveju, teismas šioje byloje nenustatė, kad atsakovui 2012 – 2013 m. būtų atsiradusi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tad nėra ir jokio pagrindo spręsti, jog ši suma yra susidariusi dėl neteisėto atsakovo neveikimo.“Tokiu būdu akivaizdu,kad ir kitiems atsakovams 2012-2013-2014 metais nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto procedūros pradėjimo.„..Tokia pareiga galėtų būti konstatuota tik ne anksčiau kaip 2014 metais, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti. Šiuo atveju, minėta, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo ir nuo šios pareigos atsiradimo momento išaugusios įmonės skolų sumos. Atsižvelgiant į išdėstytą, net ir laikant, kad atsakovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (savalaikiai nesikreipė į teismą), darytina išvada, jog kreditoriai dėl to realiai nepatyrė jokios žalos; nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Visa skola įmonei susidarė iš esmės iki 2014 m. arba po 2014 m. vasario 24 d., kai atsakovas jau nebuvo įmonės vadovu. Taigi, net jeigu ir laikant, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą atsirado 2014 m., tai ieškovas neįrodė, jog šios skolos, ar kuri nors jų dalis susidarė po pareigos atsakovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo (( - ) str.).“

4537.Apibendrinant aukščiau išdėstytą teismas turi pagrindą daryti išvadą,kad UAB “Reikalavimas.Lt“ nesąžiningai formaliai iškėlė bankroto bylą žinodamas,kad bankrutuojanti įmonė yra nemoki,ir jis nesiruošė vykdyti ĮBĮ 10 str. 10 d.,t.y. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą bankroto administratoriui skirtą įmoką už jo administravimo išlaidas,o bankroto administratorius,žinodamas,kad nėra bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentacijos,nesąžiningai pasiekė,kad kreditorių susirinkime jam būtų nustatytas nesąžiningas atlyginimas ir išlaidos,nesivadovaujant ĮBĮ 36 str.5d.nuostatomis,ko pagrindu jis formaliai,be įrodymų dėl jam kilusios žalos,pareiškė ieškinį atsakovams,kaip formaliems,bet realiems BUAB“Busiel“ savininkams.Ieškovas žinojo,kad įmonė nevykdo veiklos nuo 2013 metų, ir kad jos vadovu iki 2014-02-24 buvo R. V. (1/2 bendrovės akcijų bendrasavininku),nes iki ieškinio padavimo dienos šie duomenys buvo ieškovo žinioje.Vėlesniu laikotarpiu atsakovų civilinės atsakomybės ieškovas neįrodė,nes net neįrodinėjo realiais argumentais ar faktais,ar pateiktų įrodymų analize. Ieškinys atmetamas,kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

4638.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Ieškinys atmestas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jos nepriteistinos.

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ),182,185,259-270 str., teismas

Nutarė

48ieškinį atmesti.

49Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,... 2. sekretoriaujant Daivai Šuopienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei E. B.,... 4. atsakovo Baltarusijos Respublikos AB „Tekstiltorg“ atstovams direktoriui F.... 5. teismo vertėjoms Alicijai Stančinskai, Erikai Tunčikienei,... 6. teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB... 7. ieškovas BUAB „BUSIEL“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 8. 1.Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-06-01 nutartimi... 9. 2.A. B. Respublikos AB „Tekstiltorg“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu... 10. 3.Ieškovas BUAB „BUSIEL“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 11. 4.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė E. B. prašė ieškinį tenkinti.... 12. 5.A. B. Respublikos AB „Tekstiltorg“ direktorius F. S. su ieškiniu... 13. 6.A. B. Respublikos AB „Tekstiltorg“ atstovė T. C. su ieškiniu nesutiko.... 14. 7.Atsakovo UAB „S. H.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. 8.Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pagal UAB „Reikalavimas.lt“... 17. 9.2014-02-24 UAB „Busiel“ akcininkų UAB „S. H.“ ir AB... 18. 10. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad... 19. 11.Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje... 20. 12.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 21. 13.Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės įmonės savininkams... 22. 14.ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta administratoriaus pareiga... 23. 15.Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad UAB „Busiel“ nemokumas... 24. 16.Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos... 25. 17.Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas bankroto bylą,... 26. 18.Vilniaus apygardos teismo 2014-08-20 nutartimi buvo patvirtintas kreditorių... 27. 19.Kreditoriai byloje buvo fizinis asmuo-217,26 eurų sumai,VĮ“Turto... 28. 20.2014-09-08 įvyko BUAB „Busiel“ kreditorių susirinkimas, kuris priėmė... 29. 21.CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių... 30. 22.2014-09-08 kreditorių susirinkimo protokole konstatuota,kad užregistruoti... 31. 23.Minėtu atveju iš anksto buvo patvirtinta kreditorių susirinkimų... 32. 24.Tas pats administratorius iš anksto pasiūlė patvirtinti BUAB „BUSIEL“... 33. 25.Visi šie pasiūlymai susiję iš esmės ne su realiai atliktu darbu,o su... 34. 26.Protokole įrašytas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 35. 27.Protokole nutarta įpareigoti bankroto administratorių pateikti prašymą... 36. 28.Tai reiškia,kad teismas turi pagrindą konstatuoti, kad aiškinant... 37. 29.Ieškovas savo ieškinyje nurodo,kad „teisminės bankroto procedūros... 38. 30.Pagal faktines aplinkybes dėl bankroto kreipėsi... 39. 31Atsakovas atsikirto į ieškinį pagrįsdamas,kad jis neturėjo jokio ryšio... 40. 32.Ieškovas neteikė jokių įrodymų apie savo patirtas išlaidas dėl... 41. 33. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos... 42. 34.Ieškovas laiko atsakovus solidariai pažeidusius ĮBĮ 8 straipsnio 1... 43. 35. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo... 44. 36.Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla... 45. 37.Apibendrinant aukščiau išdėstytą teismas turi pagrindą daryti... 46. 38.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ),182,185,259-270 str., teismas... 48. ieškinį atmesti.... 49. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...