Byla e2-1831-433/2019
Dėl administravimo išlaidų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovams I. S., advokatui D. U., atsakovo atstovui advokatui E. Z.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Projektų investicijos“ ieškinį atsakovui V. J. dėl administravimo išlaidų priteisimo

Nustatė

3ieškovas ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. eB2-5450-590/2017, iškėlė bankroto bylą UAB „BDK“. įmonės bankroto administratoriumi Vilniaus apygardos teismas, minėta nutartimi, paskyrė UAB „Projektų investicijos“. 2018-03-13 įvykusiame kreditorių susirinkime, kreditoriai patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kuri pagal 2018-03-13 kreditorių susirinkimo protokolo priedą Nr. 5 yra: 6 MMA administratoriaus atlyginimas, kuris išreiškus eurais sudaro 2 400,00 Eur (1 MMA – 400 Eur); 19 MMA (7 600,00 Eur) kitoms administravimo išlaidoms padengti, leidžiant nepanaudotą (sutaupytą) šių išlaidų sumą priskirti prie administratoriaus atlyginimo. Taigi, iš viso kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudaro 25 MMA, t. y. 10 000,00 Eur. Tokia administravimo išlaidų suma, nustatyta kreditorių susirinkimo, atitinka ir 2016-04-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintus rekomenduojamus administravimo išlaidų dydžius. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo teismas nusprendė pripažinti įmonės pabaigą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtinta, jog įvykdžius įmonės bankroto procedūras, arba jas tebevykdant, bankroto administratorius turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, patirtų vykdant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato, jog prisiėmęs riziką administratorius, dėl administravimo išlaidų priteisimo į teismą gali kreiptis (i) bankroto proceso metu ir (ii) išregistravus įmonę). Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į UAB „BDK“ gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą tiek bankroto proceso metu, tiek ir išregistravus įmonę, o bankrutuojanti Įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. Nepadengta administravimo išlaidų suma (dėl to, kad bendrovė tam neturėjo turto) savo esme yra įmonės nuostoliai. Administratoriui padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (nuostolių). Nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis numato administratoriaus (ar asmens pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmokėjusio administravimo išlaidų sumą į teismo depozitinę sąskaitą) teisę teismine tvarka išieškoti administravimo išlaidų sumą iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis, Įmonės vadovo pareigas ėjo ir paskutiniuoju UAB „BDK“ vadovu buvo V. J.. Bankroto byla UAB „BFDK“ buvo iškelta ne pagal jos vadovo (atsakovo) ieškinį, o pagal kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikusiai pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „BDK“ iškėlimo teismas nenustatė pareigos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą, skirtą teismo ir administravimo išlaidoms padengti, o UAB „BDK“ nebuvo pakankamai lėšų iš kurių būtų galima padengti bankroto administravimo išlaidas, todėl administratorius kreipiasi į teismą šiuo ieškiniu dėl patirtų administravimo išlaidų, bei administratoriaus atlyginimo priteisimo iš atsakovo – buvusio Įmonės direktoriaus, kuris nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BDK“ tapus nemokia. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įmonės vadovui yra nustatyta pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu juridinis asmuo tapo nemokiu. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Pažymi, jog vien jau ta aplinkybė, kad Įmonei bankroto procesą iniciavo ne atsakovas, o kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija, rodo, kad atsakovas, kaip UAB „BDK“ vadovas netinkamai vykdė savo pareigas – neiniciavo bankroto bylos iškėlimo nemokiai Įmonei, nors tam buvo akivaizdus pagrindas, kadangi bankroto byla buvo iškelta į teismą kreipusis kreditoriui. Atsakovas, kaip UAB „BDK“ vadovas privalėjo organizuoti kasdienę Įmonės veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalį, atsakovas būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Atsakovas buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, todėl būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo nedelsiant inicijuoti bankroto bylą nemokiai Įmonei, nelaukiant kol tai bus priverstas daryti kuris nors iš kreditorių. Atsakovas neginčijo UAB „BDK“ nemokumo, kai kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija iniciavo bankroto bylą UAB „BDK“. Tai leidžia konstatuoti, kad atsakovas pripažino, jog UAB „BDK“ faktiškai buvo nemoki. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ar išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Administratoriaus įsitikinimu, yra pagrindas bankroto administravimo išlaidas priteisti iš atsakovo, kadangi yra visos jo civilinės atsakomybės sąlygos. Kaip jau yra paminėta šiame ieškinyje atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas būdama UAB „BDK“ vadovu ir geriausiai žinodamas Įmonės finansinę situaciją nevykdė savo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai Įmonei. Šiuo atveju atsakovo civilinė atsakomybė grindžiama specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimu (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovei tapus nemokiai) bei fiduciarinių pareigų, kurias turėjo atsakovas ėjęs UAB „BDK“ administracijos vadovo pareigas, pažeidimu. Neturėtų kilti abejonių, kad pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai) pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, galintis sukelti žalą. Net tuo atveju, jei atsakovas būtų įvykdęs įstatyminę pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir jei kreipimosi momentu įmonė neturėtų pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti, atsakovas nebūtų išvengęs pareigos įmokėti administravimui reikiamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, nes teismas (tikėtina) būtų įpareigojęs tai padaryti remiantis ĮBĮ nuostatomis (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, įmonės vadovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas Įmonės bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota Įmonė neturėjo pakankamai turto. Taip pat, administratorius negavo kreditorių nustatyto dydžio atlyginimo. Kaip jau minėta, kreditorių susirinkimas yra patvirtinęs ir 2 400,00 Eur administratoriaus atlyginimą, kuris savo esme yra administratoriaus negautos pajamos. Atlyginimas administratoriui nebuvo sumokėtas. Per visą bankroto procesą administratorius patyrė 1 420,15 Eur išlaidų (tai patvirtinantys dokumentai pridedami). Kadangi visa kitoms administravimo išlaidoms dengti numatyta suma kreditorių nutarimu buvo patvirtinta 7 600,00 Eur, taigi 6 179,85 Eur iš šios sumos liko nepanaudoti ir pagal 2018-03-13 kreditorių susirinkimo nutarimą gali būti priskirti prie administratoriaus atlyginimo. Taigi, iš atsakovo iš viso priteistina 8 579,85 Eur administratoriaus atlyginimo (2 400,00 Eur + 6 179,85 Eur) ir 1 420,15 Eur kitų patirtų administravimo išlaidų. Iš viso 10 000,00 Eur. Administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka. Administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti Įmonės vadovas, t. y. jam kyla civilinė atsakomybė. Taigi, iš atsakovo iš viso priteistina 10 000,00 Eur administravimo išlaidų. Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Kaip minėta, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, ir remiantis teismų praktika, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, jei šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos kai Įmonėje dar buvo pakankamai turto (pvz.: gautinų sumų iš klientų ar materialaus turto) administravimo išlaidoms padengti, tai administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą ar realizavus turimas Įmonės reikalavimo teises. O jeigu atsakovas, kaip įmonės vadovas, būtų pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai Įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitinę sąskaitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip Įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai Įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir padengti išlaidų. Ieškovės nuomone yra pagrindas konstatuoti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Prašo priteisti iš atsakovo V. J. 10 000,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nurodo, jog prisiėmęs riziką administratorius, kuris administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teise kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, šioje situacijoje, remiantis įstatymo leidėjo suformuota taisykle, svarbu nustatyti sekančias aplinkybes, t. y. kokią sumą administruodamas įmonę savo lėšomis apmokėjo administratorius, ir ar įmonės vadovas, t. y. atsakovas praleido terminą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto. Taigi šių dviejų sąlygų nustatymas ir egzistavimas būtinas siekiant, kad būtų įvykdyta įstatymo leidėjo sąlyga, kuri sudaro prielaidą administratoriui pasinaudoti įstatyme suformuluota išlyga į administratoriaus patirtų įmonės administravimo lėšų atlyginimą iš bankrutavusios įmonės vadovo ar kitų pagal kompetenciją asmenų. Iš bylos duomenų, kuriuos su ieškiniu pateikė ieškovas niekaip negalima matyti, kokio dydžio išlaidas savo lėšomis administruodamas įmonę apmokėjo administratorius, t. y. ieškovas, ir iš viso ar administruodamas įmonę, administratorius savo lėšomis yra apmokėjęs kokias nors su administravimu susijusias išlaidas. Jei šių aplinkybių negalima nustatyti, t. y. ar ieškovas savo lėšomis yra apmokėjęs administravimo išlaidas, tai atitinkamai sąlygoja ar jog nėra įvykdyta sąlyga numatyta įstatyme, su kurios buvimu siejama administratoriaus teisė į asmeninėmis lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidų atlyginimą. Be viso to, kartu atkreipia dėmesį į tai, jog administravimo išlaidos turi būti realios, būtinos bei pagristos atitinkamais tas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, iš ko būtu galima spręsti, jog šios išlaidos tiesiogiai susijusios su administruojamos įmonės bankroto procesu. Ieškovas į bylą pateikė dvi sąskaitas: (i) sąskaitą Nr. KPĮ 20180008, bendrai 1 420,15 Eurų sumai, kurioje numatyta, jog tai kompensuojamos bankroto proceso metu patirtos išlaidos; bei (ii) sąskaitą Nr. KPĮ 20180009, bendrai 8 579,85 Eurų sumai, kurioje numatyta, jog tai atlyginimas administratoriui ir priedas pagal kreditorių sprendimą. Be to, kad ieškovas nepateikė šių išlaidų iššifravimo, tačiau į bylą nebuvo pateikta ir duomenų, apie, administratoriaus, t. y. ieškovo lėšomis apmokėtas pridedamas sąskaitas, kas pagal įstatymo leidėjo ĮBĮ įstatyme nustatyta formuluotę įrodytų bei sudarytų sąlygas administratoriui reikalauti iš atsakovo, kaip buvusio vadovo reikalauti atlyginti administratoriui administratoriaus lėšomis padarytas išlaidas. Duomenų nei apie išlaidas, nei juo labiau apie administratoriaus asmeninėmis lėšomis apmokėtas įmonės administravimo išlaidas, ieškovas nepateikė, kas rodo, jog įstatyme numatyta sąlyga, su kuria siejamas reikalavimo tenkinimas neįvykdyta, atitinkamai aplinkybės neįrodytos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Be to, pati iš savęs aplinkybė, jog 2018-03-13 BUAB „BDK“ pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino ieškovo deklaruojamą atlyginimą administratoriui ir lėšų naudojimo tvarką, BUAB „BDK“ bankroto procesui savaime nereiškia, jog šias išlaidas administratorius bankroto procese ir patiria. Patiriamų administravimo išlaidų dydis priklauso nuo įmonės dydžio, jos veiklos masto ir kitų objektyvių aplinkybių. Taigi, įmonės administravimui patvirtinta suma per se nereiškia, jog administratorius bankroto procese, administruodamas bankrutuojančią įmonę patiria būtent tokio dydžio administravimo išlaidas, o reiškia, jog administratorius negali šių išlaidų dydžio viršyti. Visais atvejais administratoriui atlyginamos tik realiai administratoriaus patirtos ir administratoriaus asmeninėmis lėšomis bankroto procese apmokėtos administratoriaus išlaidos, pagrįstos tai pagrindžiančiais dokumentais, ir šios išlaidos turi būti būtinos ir realios. Ieškovas ieškinyje teigia jog atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei UAB „BDK“ iškėlimo pastarajai tapus nemokia. Ieškinyje ieškovas nenurodo, kada atsakovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei UAB „BDK“ iškėlimo ir ar jis pavėluotai kreipėsi. Šios aplinkybės rodo, kad neįrodytas faktas dėl pavėluoto kreipimosi kas suponuoja, jog nėra įvykdyta ir antra ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta sąlyga, kuomet administratorius gali prašyti iš vadovo atlyginti administratoriaus lėšomis apmokėtas įmonės administravimo išlaidas. ĮBĮ 10 straipsnyje numatyta, jog teismas skiria administratorių, kuris prisiima riziką, jog įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų ar jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Taigi administratorius prisiimdamas riziką, rizikuoja, jog įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų ar jų bus gauta nepakankamai, todėl tokia administratoriaus asmeniškai parsiimta rizika, asmeniškai ir tenka administratoriui. Kaip minėta, ieškovas, kaip įmonės UAB „BDK“ administratorius, neįrodinėja, kad atsakovė pavėlavo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kas rodo, jog ieškovo neįrodyta įstatymo sąlyga, jog tik tada, kai nustatoma jog įmonės vadovas pavėlavo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tik tada galima reikalauti įmonės vadovo asmeninės atsakomybės, dėl administratoriaus savo lėšomis apmokėtų administravimo išlaidų atlyginimo. Jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo teiginius dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos ieškovas nepateikė. Kitas momentas yra tas, jog įvertinus byloje esančių ir teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį, pagrįstai abejotina, ar įmonės vadovas pavėlavo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kitas momentas yra tas, jog ieškovas byloje net nesiaiškino pateiktų reikalavimų pagrįstumo, ir vienintelio kreditoriaus VMI, kurio balsais viskas buvo sprendžiama, reikalavimas ir jo galiojimas iš viso yra abejotinas. Dar vienas momentas, kuris rodo ieškovo nesąžiningumą yra tas, jog nustatęs, kad atsakovas kaip įmonės vadovas neperduoda ieškovui įmonės dokumentų ir turto, ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl supaprastintos bankroto procedūros, tačiau to nepadarė, o priešingai ėmėsi veiksmų užkelti visas išlaidas, kas rodo ieškovo nesąžiningumą. ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar) kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti supaprastintą bankroto procesą. Šias aplinkybes ieškovas kaip profesionalus administratorius pamatė jau iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kadangi kaip pats ieškovas aiškiai nurodo, jog jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas, tačiau elgdamasis nesąžiningai, nors ir žinodamas šias aplinkybes sudarančias pagrindą taikyti supaprastintą procesą, ieškovas nesąžiningai, neinformuoja teismo apie nustatytas aplinkybes dėl supaprastinto proceso, o elgdamasi nesąžiningai kviečia kreditorių susirinkimą ir tvirtinasi nepagrįsto dydžio administravimo išlaidas, aiškiai žinodamas ir matydamas, jog jo darbas bankroto byloje bus minimalus. Kaip matyti iš bankroto proceso, bankroto byla iškelta 2017-11-06, sprendimas apie įmonės pabaigą priimtas 2018-09-26. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygų viseto buvimo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės valdymo organui gali / turi būti taikoma civilinė atsakomybė, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas privalo įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau atsakovo nuomone, šių sąlygų ieškovas neįrodė. Kaip jau nurodyta, ieškovas neįrodė atsakovės viseto sąlygų būtinų kilti atsakovo civilinei atsakomybei. Pasisakant dėl ieškovės deklaruojamų atsakovo neteisėtų veiksmų, pažymi, jog ieškovo teiginiai dėl neteisėtų veiksmų yra neįrodyti ir nepagristi. Kaip jau buvo minėta, ieškovė neįrodė ir nenurodė, kada atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ir kad atsakovas pažeidė šią pareigą, todėl ieškovo teiginiai, jog atsakovas pažeidė teisę kreiptis į teismą dėl jo vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo yra visiškai nepagristi ir neįrodyti. Pati iš savęs aplinkybė, jog UAB „BDK“ bankroto bylą inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija savaime nereiškia, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Kartu pastebi, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo. Pasisakant dėl žalos, daro išvadą, jog šių aplinkybių ieškovas taip pat neįrodė, bei pastebi, jog įmonės UAB „BDK“ bankroto byloje kreditorių susirinkime nustatyta maksimali įmonės administravimui paskirta pinigų suma negali būti laikoma ieškovo, t. y. bankroto administratoriaus patirta žala ar nuostoliais, kadangi administravimo išlaidų suma per se nereiškia, jog tokios išlaidos ir bus ar buvo patirtos bankroto byloje patirtos. Pastebi, jog žala turi būti realiai patirta, t. y. žala siejama su realiai patirtasis nuostoliais. Savo realiai patirtų nuostolių ieškovas neįrodė. Kartu atkreipia dėmesį į tai, jog bankrutuojančios įmonės administravimui nustatyta suma ir administratoriaus asmeninėmis lėšomis apmokėta įmonės administravimo suma, nėra tapačios sąvokos ir jų pasekmės yra skirtingos. Be to, ieškovas kaip verslo subjektas dėl savo vykdomos veiklos neturi pranašumo ar išskirtinio statuso prieš kitus asmenis, todėl išlaidos, t. y. žala sietina tik su realiai ieškovo patirtomis išlaidomis, o ne su hipotetinėmis, ar nustatytu ar paskirtu atlyginimu. Kartu pažymi, jog ieškovo nėra įrodytas ir priežastinis ryšys. Ieškovas teigia, jog atsakovė atsakinga už tai, kad BUAB „BDK“ negalėjo sumokėti ieškovui administravimo išlaidų. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog jei atsakovas būtu kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai dar įmonėje buvo pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti, tai administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą ar realizavus turimas įmonės reikalavimo teises. Įstatymo leidėjas momentą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sieja visiškai su kitomis aplinkybėmis, o ne su įmonės turto mase pakankama apmokėti bankroto administravimo paslaugas. Šioje vietoje pastebėtinas vienas reikšmingas momentas, kad atsakovas niekada nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti kiek gali kainuoti įmonės bankroto administravimo procesas, kad galėtų prisirišti prie šio dydžio ir pasikreipti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kai pasiektų ieškovo nurodomą dydį. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama nuosekli praktika pagrindžia, kad nustatydamas priežastinį ryšį, teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos (jei tokia nustatoma) atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Taip pat privalu spręsti, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nagrinėjamu atveju analizuojant priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, turinį, tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju faktinis ir teisinis priežastinis ryšys (kuris taip pat yra privalomai vertintinas), atsižvelgus tiek į atsakovo veiksmus, tiek į paties ieškovo atliktus veiksmus, laikytinas pernelyg nutolęs (kad atsakovo atžvilgiu būtų galima taikyti civilinę atsakomybę). Kaip nurodyta aukščiau atsiliepime, apmokamos tik realiai administratoriaus savo lėšomis apmokėtos administravimo išlaidos, jeigu yra tenkinamos įstatymo numatytos sąlygos. Šių aplinkybių ieškovas neįrodė, kaip ir aplinkybių, jog iš viso patyrė prašomus priteisti nuostolius. Taip pat ieškovo neįrodyta ir visetas aplinkybių atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl ko ieškovo byloje neįrodytos civilinės atsakomybės taikymo viseto sąlygos, kas suponuoja ieškovo reikalavimo atmetimą. Esant aukščiau nurodytam – ieškovo ieškinys atsakovui yra visiškai nepagrįstas ir dėl to pilna apimtimi atmestinas.

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

6Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, tačiau sutiko, kad bankroto administratoriaus realiai patirtomis išlaidomis gali būti pripažintos VĮ Registrų centre patirtos išlaidos už įmonės išregistravimą. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių atstovų paaiškinimų bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5450-590/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „BDK“, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Projektų investicijos“. Teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą – 1 000,00 Eur sumai, 2017 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai. Administratorius 2018 m. kovo 19 d. pateikė prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nurodė, kad 2018 m. kovo 13 d. įvykęs kreditorių susirinkimas nusprendė įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su prašymu bendrovę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; kreditoriai, be kita ko, taip pat patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kuri pagal susirinkimo protokolo priedą Nr. 5 yra: 6 MMA administratoriaus atlyginimas, kuris išreiškus eurais sudaro 2 400,00 Eur (1 MMA – 400 Eur); 19 MMA (7 600,00 Eur) kitoms administravimo išlaidoms padengti, leidžiant nepanaudotą (sutaupytą) šių išlaidų sumą priskirti prie administratoriaus atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, be kita ko, nutarė pripažinti BUAB „BDK“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2018 m. rugsėjo 26 sprendimu nusprendė pripažinti BUAB „BDK“ (j.a.k. 302533110, registracijos adresas: Santariškių g. 61-19, Vilnius) pabaigą.

9Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įmonės vadovo ir jos vienintelio akcininko atsakomybės ieškovui įrodinėjant, kad jis pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) bei todėl pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį prisiėmusiam riziką administratoriui atsirado teisė kreiptis į teismą dėl jo lėšomis apmokėtų teismo ir administravimo išlaidų priteisimo. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kokią sumą administruodamas įmonę savo lėšomis apmokėjo administratorius, ir ar įmonės vadovas, t. y. atsakovas, praleido terminą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto. Atsakovo teigimu, ieškovas visų pirma nepateikė jokių duomenų apie administratoriaus patirtas išlaidas, antra, ieškovas nenurodo, kada atsakovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei UAB „BDK“ iškėlimo ir ar jis pavėluotai kreipėsi, – taigi nėra įvykdytos minėtos ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytos sąlygos, kuomet administratorius gali prašyti iš vadovo atlyginti administratoriaus lėšomis apmokėtas įmonės administravimo išlaidas.

10Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; etc.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

11Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti, jog juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Pažymėtina, kad bendrovės valdymo organų kompetencija yra griežtai atribota. Pavyzdžiui, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 19 straipsnio 5 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

12Svarbu paminėti, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

13Taigi, aptarta nuostata reiškia įmonės vadovo, savininko pareigą sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

14Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, specifinį santykį su juridiniu asmeniu, grindžiamą pasitikėjimu ir lojalumu, net ir nesant ĮBĮ nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Taigi, šiuo atveju kasacinės instancijos teismo pateikti išaiškinimai taikytini ir sprendžiant administravimo išlaidų atlyginimo klausimus.

15Teismų praktikoje aiškinama, kad bankroto byloje administratoriaus apmokėtos administravimo išlaidos, gali būti vertinamos kaip įmonės vadovo ar kitų asmenų administratoriui padaryta žala (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-558-555/2017). Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą dėl to, jog apmoka savo išlaidomis administravimo išlaidas.

16Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, kt.).

17Nagrinėjamu atveju, pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis matyti, jog ne atsakovas, kaip įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. atsakovas šiuo atveju savo įstatyminės pareigos neįvykdė. Atsakovo V. J., kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas iš esmės sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų. Dėl to atsakovui tenka pareiga sumokėti administratoriui administravimo išlaidas. Šiuo atveju – administratoriui padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

18Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti.

19Tačiau pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė / kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo / dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo – pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto.

20Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį (būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškinyje yra grindžiamas reikalavimas dėl administravimo išlaidų) kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatos numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Administravimo išlaidų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir jo pagrindimo pareigą šiuo atveju turi ieškovas, kuris byloje priteistinų administravimo išlaidų dydį grindžia įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis bei kreditorių susirinkimo protokolais BUAB „BDK“ bankroto byloje, kuriais buvo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto administratoriui skiriamas atlyginimas, taip pat PVM sąskaitomis faktūromis:

21- 2018-08-20 Nr. JMB 0000774 – 1 361,25 Eur sumai, kurioje pardavėju nurodyta – UAB „JM biuro sprendimai“, pirkėju – UAB „Projektų investicijos“ ir kurioje detalizuota – 9 vnt. buhalterinių paslaugų, kaina – 50,00 Eur, iš viso – 450,00 Eur, ir 9 vnt. – biuro paslaugų, kaina – 75,00 Eur, iš viso – 675,00 Eur; PVM 21 proc. – 236,25 Eur; taigi šios sąskaitos visa suma – 1 361,25 Eur;

222018-08-21 Nr. KPI 20180009 – 8 579,85 Eur sumai, kurioje pardavėju nurodyta – UAB „Projektų investicijos“, pirkėju – UAB „BDK“ ir kurioje detalizuota – 1 vnt. bankroto administratoriaus atlyginimas – 2 400,00 Eur, ir 1 vnt. – bankroto administratoriaus atlyginimo priedas pagal 2018-03-13 kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 9 – 6 179,85 Eur; taigi šios sąskaitos visa suma – 8 579,85 Eur;

23- 2018-08-21 Nr. KPI 20180008 – 1 420,15 Eur sumai, kurioje pardavėju nurodyta – UAB „Projektų investicijos“, pirkėju – UAB „BDK“ ir kurioje detalizuota – 1 vnt. kompensuojamos bankroto proceso metu patirtos išlaidos – 1 420,15 Eur.

24Teismui pateiktame apyvartos žiniaraštyje laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki 2018-08-20 nurodyta, kad UAB „Projektų investicijos“ 2017-11-21 sumokėjo UAB „Lietuvos žinios“ – 11,62 Eur (pagal 2017-11-21 PVM sąskaitą faktūrą LZR Nr. 0064047), 2017-11-22 sumokėjo VĮ Registrų centrui – 23,64 Eur (pagal 2017-11-22 PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 5905749), 2018-04-04 sumokėjo VĮ Registrų centrui – 23,64 Eur (pagal 2018-04-04 PVM sąskaitą faktūrą RC Nr. 6363519) ir 2018-08-20 sumokėjo UAB „JM biuro sprendimai“ – 1 361,25 Eur. Iš suteiktų paslaugų akto prie PVM sąskaitos faktūros Nr. JMB 0000774 matyti, kad 1 361,25 Eur suma grindžiama tokiomis išlaidomis – ataskaitų VMI ruošimas (2 vnt. po 50,00 Eur), ataskaitų AVNT ruošimas (4 vnt. po 50,00 Eur), kreditorinių reikalavimų sutikrinimas (1 vnt., 50,00 Eur), likvidacinio balanso sudarymas (1 vnt, 150,00 Eur), registruotos korespondencijos siuntimas (1 vnt., 10,00 Eur), dokumentų saugojimo išlaidos (9 mėn. po 9,50 Eur), ryšio paslaugos (9 mėn. po 5,73 Eur), biuro darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudos (9 mėn. po 20,50 Eur), archyvavimo paslaugos (1 vnt., 75,00 Eur), patalpų nuoma (9 mėn. po 24,00 Eur), biuro įrangos nuoma, aptarnavimas (9 vnt. po 17,00 Eur), biuro išlaikymo sąnaudos ( 9 vnt. po 6,56 Eur), 2 proc. nenumatytos – 26,68 Eur. Teismui pateikti 2018-03-29 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 834 už paslaugas pagal sąskaitas Nr. 17278550-1, 17278541-1, 17278546-1 – 70,92 Eur sumai, gavėjas – VĮ Registrų centras; 2017-11-20 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 752 už paslaugas pagal sąskaitą 2492LM – 11,62 Eur sumai, gavėjas – UAB „Lietuvos žinios“; 2017-11-21 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 753 pagal sąskaitą 16168102-1 – 23,64 Eur sumai, gavėjas – VĮ Registrų centras. Kitų įrodymų, jog buvo atliekami piniginiai mokėjimai, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

25ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmones auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintas išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiktos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veikiai mokamą atlyginimo dalį. Tokiu būdu, administravimo išlaidos ir administratoriaus teisė gauti atlyginimą, kuris yra administravimo išlaidų sudėtinė dalis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo.

26Nagrinėjamu atveju 2018 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtintas 6 MMA administratoriaus atlyginimas, kuris išreiškus eurais sudaro 2 400,00 Eur (1 MMA – 400 Eur); 19 MMA (7 600,00 Eur) kitoms administravimo išlaidoms padengti, leidžiant nepanaudotą (sutaupytą) šių išlaidų sumą priskirti prie administratoriaus atlyginimo. Nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse nustatytą minimalų administratoriaus atlyginimo dydį.

27Kaip jau minėta, administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (pvz., su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, pašto, ryšių, patalpų nuomos išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai išlaidų, turėtų ir apmokėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą, tačiau administratorius šia teise negali piktnaudžiauti ir taip nepagrįstai praturtėti. Teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios galės būti apmokamos, o ne galutinį sprendimą dėl išlaidų pagrįstumo ir jų apmokėjimo. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį. Bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.), įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui. Minėta, kad administravimo lėšų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir administravimo išlaidų pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-288-267/2017; 2017 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-522-368/2017; 2017 m. gruodžio 7 d., priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-933-267/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-394-436/2017). Taigi pagal teismų praktiką, administratorius privalo įrodyti patirtų administravimo išlaidų pagrindą ir dydį. Akivaizdu, jog įstatymas vienareikšmiškai formuluoja, kad atlyginama tik tai, kas buvo apmokėta, t. y. faktiškai patirtos išlaidos. Aiškinant priešingai, būtų sukuriama situacija, kuri leistų bankroto administratoriui piktnaudžiauti, t. y. gauti išlaidų apmokėjimą, kurių jis realiai net nepatyrė ir pan., kitaip sakant, nepagrįstai praturtėti.

28Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartą minėta, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 400,00 Eur administratoriaus atlyginimo ir 7 600,00 Eur kitoms administravimo išlaidoms padengti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad UAB „BDK“ bankroto byla Vilniaus apygardos teisme iškelta 2017 m. lapkričio 6 d. Byloje nustatyti tik du kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vėliau pakeista į VĮ Turto banką) su 1 458,39 Eur finansiniu reikalavimu bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su 37,68 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Bendrovės turto administratorius nerado. Kaip jau buvo akcentuota aukščiau, UAB „BDK“ bankroto procedūra netruko ilgai – Vilniaus apygardos teismas jau 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį sprendžiamo klausimo reglamentavimą bei aukštesnių instancijų teismų formuojamą praktiką tokiose bylose, taip pat šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 2 400,00 Eur administratoriaus atlyginimo bei dėl pagal 2017-11-20, 2017-11-21 ir 2018-03-29 lėšų pervedimo nurodymus, atitinkamai Nr. 752, 753 ir 834 sumokėtos iš viso 106,18 Eur sumos už atliktas paslaugas, – tenkintinas. Tačiau kitos išlaidos, teismo manymu, yra visiškai nepagrįstos. Byloje nėra pateikti jokie faktiniai duomenys, kad tokias išlaidas administratorius realiai patyrė; ir / ar rašytiniai įrodymai, kad aukščiau minėtos sumos buvo apmokėtos administratoriaus lėšomis. Bankroto administratorius neįrodė kitų patirtų išlaidų (žalos) fakto ir, kad įgijo teisę į jų atlyginimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu (CPK 12, 178, 185 straipsnis). Teismui paprašius pateikti patirtas administravimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, ieškovo atstovas nurodė, jog šių išlaidų įrodinėti nereikia, kadangi yra įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria patvirtinta tokia administravimo išlaidų suma. Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Ši byla nagrinėjama remiantis lygiaverčių šalių rungimosi principu, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Ieškovas neįrodė, jog patyrė jo nurodomas administravimo išlaidas (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.). Teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad administratoriaus nurodomos administravimo lėšų sumos buvo apmokėtos administratoriaus lėšomis, o tai reiškia, jog bankroto administratorius neįrodė patirtos žalos fakto. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktais bei teismų praktika, reikalavimas dėl 7 493,82 Eur administravimo išlaidų (kitoms administravimo išlaidoms padengti) priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

29CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 506,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. spalio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. ieškovui iš atsakovo – 93,02 Eur (patenkinta 25,06 proc. reikalavimo dalis), o atsakovui iš ieškovo – 1 124,10 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

31Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinį patenkinus iš dalies bei priteisus ieškovui iš atsakovo 2 506,18 Eur, mokėtinas 56,00 Eur dydžio žyminis mokestis, iš atsakovo priteistinas valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

32Valstybė patyrė 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 4,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš ieškovo.

33Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

35ieškinį patenkinti iš dalies.

36Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo bankroto administratoriui UAB „Projektų investicijos“, juridinio asmens kodas 300116591, naudai: 2 506,18 Eur (du tūkstančiai penki šimtai šeši eurai 18 ct) administravimo išlaidų ir 5 (penki) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2 506,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 93,02 Eur (devyniasdešimt trys eurai 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

37Kitą ieškinio dalį atmesti.

38Priteisti iš ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Projektų investicijos“, juridinio asmens kodas 300116591, atsakovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 124,10 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt keturi eurai 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

39Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 56,00 Eur (penkiasdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų.

40Priteisti iš ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Projektų investicijos“, juridinio asmens kodas 300116591, į valstybės biudžetą 4,08 Eur (keturi eurai 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

41Šalims išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

42Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. ieškovas ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio... 4. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės... 6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės prašė ieškinį atmesti... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių... 9. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įmonės vadovo ir jos... 10. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 11. Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti, jog juridinis asmuo – uždaroji... 12. Svarbu paminėti, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir... 13. Taigi, aptarta nuostata reiškia įmonės vadovo, savininko pareigą sisteminio... 14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į įmonės... 15. Teismų praktikoje aiškinama, kad bankroto byloje administratoriaus apmokėtos... 16. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę... 17. Nagrinėjamu atveju, pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO... 18. Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti... 19. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad... 20. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį (būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškinyje... 21. - 2018-08-20 Nr. JMB 0000774 – 1 361,25 Eur sumai, kurioje pardavėju... 22. 2018-08-21 Nr. KPI 20180009 – 8 579,85 Eur sumai, kurioje pardavėju nurodyta... 23. - 2018-08-21 Nr. KPI 20180008 – 1 420,15 Eur sumai, kurioje pardavėju... 24. Teismui pateiktame apyvartos žiniaraštyje laikotarpiu nuo 2017-11-06 iki... 25. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidas... 26. Nagrinėjamu atveju 2018 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo metu buvo... 27. Kaip jau minėta, administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be... 28. Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartą minėta, ieškovas prašo priteisti iš... 29. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, šalims jų... 31. Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas) yra atleistas... 32. Valstybė patyrė 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 33. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 35. ieškinį patenkinti iš dalies.... 36. Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo... 37. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 38. Priteisti iš ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Projektų... 39. Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei... 40. Priteisti iš ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Projektų... 41. Šalims išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi... 42. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...