Byla e2-350-433/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei J. M., atsakovo atstovams J. K., advokato padėjėjui K. K., trečiajam asmeniui L. A.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovui UAB „Poligranul“, trečiajam asmeniui L. A. dėl žalos atlyginimo

Nustatė

3Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2016-10-24 su UAB „Ludona“ (toliau _Draudėjas) sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kurią patvirtina draudimo liudijimas Serija IT Nr. 00046750 (toliau - Draudimo sutartis). Šia Draudimo sutartimi nuo Draudimo sutartyje numatytų rizikų, tame tarpe gaisro, buvo apdraustas Draudėjui priklausantis turtas: pastatas, esantis ( - ), bei įrenginiai Draudėjo eksploatuojamose patalpose, adresais ( - ), ( - ), ( - ). 2017-01-19 atsakovo nuomos sutarties pagrindu valdomose patalpose, esančiose ( - ), kilo gaisras. Dėl gaisro nukentėjo šalia gaisro vietos buvusios Draudėjo patalpos, esančios ( - ): dėl dūmų, suodžių ir vandens buvo apgadinta patalpų vidaus apdaila ir viduje esantys daiktai (toliau - Įvykis). 2017-02-13 Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, atsakydama į ieškovo paklausimą dėl gaisro priežasties, nurodė kad „<...> Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – degių medžiagų užsidegimas nuo kieto kuro krosnies terminio poveikio ar iškritus žiežirbai iš kūrenamos krosnies“. Minėtame rašte nurodyta, kad remiantis LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 525 str. 1 d. UAB „Poligranul“ darbuotojui L. A. paskirta nuobauda už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2010 m. liepos 27 d. įsakymo redakcija Nr. 1-223 redakcija), 159.6, 162 punktų reikalavimų pažeidimus. Ieškovo užsakymu UAB „Restum“ apskaičiavo, kad Įvykio metu Draudėjo turto sugadinimų pašalinimo (remonto darbų) kaina, apskaičiuota pagal vidutines rinkos kainas, sudarytų 14.989,63 Eur. Sugadinimus patyrusio pastato, unikalus numeris 1097-1017-3029, nusidėvėjimas, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, yra 54%, taigi, žalos dydis įvertinus nusidėvėjimą yra 6.895,23 Eur (14.989,63 Eur - 14.989,63 Eur x 54%). Ieškovas Įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2017-02-03 išmokėjo Draudėjui su draudėju suderintą 7.411,57 Eurų draudimo išmoką. Kadangi ieškovo išmokėta draudimo išmoka viršija žalos dydį, ieškovas ieškiniu prašo priteisti tik žalos dydžio sumą. Atlyginęs nukentėjusiojo patirtą žalą ieškovas įgijo subrogacinio reikalavimo teisę - reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų dėl žalos padarymo asmenų. Vadovaudamasis Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos suteikta informacija dėl gaisro priežasties, ieškovas 2017-05-29 išsiuntė UAB „Poligranul“ prašymą atlyginti ieškovo patirtus 7.411,57 Eur nuostolius. Atsakovas ieškovui žalos neatlygino iki šiol. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas arba pagal sutartinę atsakomybę numatančias normas. Ieškovo Draudėjo ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai iš kurių galima būtų kildinti sutartinę atsakovo atsakomybę, todėl ieškovui perėjusi reikalavimo teisė atsakovo atžvilgiu turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šioje normoje yra įtvirtintas generalinio delikto principas, reiškiantis, kad bet koks žalos padarymas yra laikomas deliktu, nebent žalą padaręs asmuo įrodytų esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė yra negalima. Padaręs kitam asmeniui žalą asmuo pažeidžia pareigą elgtis atsargiai, todėl žalos padarymo faktas kartu reiškia jo veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje jo nagrinėtoje byloje yra pasisakęs, jog pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą. Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Toks asmuo turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Nepaisant to, jog dalis žalos Draudėjo turtui buvo padaryta gesinant gaisrą, visiškai akivaizdu, jog nekilus gaisrui, nebūtų kilęs poreikis šį gaisrą gesinti bei žala neatsirastų. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir visos atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Taigi konstatuotina, kad yra tiek atsakovo neteisėti veiksmai, tiek priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos, tiek ir atsakovo kaltė. Vadovaujantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei argumentais, taip pat atsižvelgiant į susiklėsčiusią teismų praktiką, konstatuotina, kad dėl gaisro bei jo gesinimo metu padarytos žalos yra atsakingas atsakovas. Prašo priteisti iš atsakovo 6.895,23 Eur žalos atlyginimo, 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymi, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Šioje byloje yra pateiktas tikimybine išvada pagrįstas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017-02-13 atsakymas į ieškovo paklausimą dėl galimo gaisro kilimo priežasčių. Kaip matyti iš šio atsakymo, nėra neginčijamai nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis buvo žiežirba iš kūrenamos krosnies, bet tai galėjo būti ir terminis kieto kuro krosnies poveikis. Tyrimą atlikę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nenustatė, kad krosnis yra įrengta netinkamai, nenustatė, kad atsakovas įrenginėjo šią krosnį, kad atsakovas netinkamai eksploatavo šią krosnį ar kokiu nors būdu pažeidė priešgaisrinės saugos taisykles. Vien ta aplinkybės, kad atsakovo darbuotojui paskirta nuobauda neįrodo, kad buvo padarytas iš atsakovo pusės šių taisyklių pažeidimas, sąlygojęs gaisro kilimą. Niekur nėra patvirtinta, kad L. A. kokį nors priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimą padarė darbo metu ir atlikdamas savo tiesiogines pareigas. Tokiu būdu nėra nustatytas priežastinis ryšis tarp L. A. veikimo ar neveikimo ir atsakovo, kadangi darbdavys atsako už savo darbuotojų padarytus veiksmus tik tada, jei padaryti darbo metu ir tiesiogiai atliekant savo tiesiogines darbines funkcijas. Įstatymas nenumato formalios darbdavio atsakomybės vien tik tuo pagrindu, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, dirba pas atsakovą.

5Trečiojo asmens L. A. atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad L. A. UAB „Poligranul“ dirba nuo 2016 m. kovo 19 d. gamybos operatoriaus pareigose. Jo darbinės funkcijos yra susijusios su granuliatoriaus darbu ir granuliatoriaus priežiūra. L. A. kietojo pečiaus kūriko kvalifikacijos niekada neturėjo ir už kietojo kuro pečiaus priežiūrą atsakingas nebuvo. 2017 m. sausio 19 d. UAB „Poligranul“ direktoriaus E. K. nurodymu po darbo dienos L. A. turėjo likti gamybinėse patalpose nakčiai ir kūrenti kietojo kuro katilą. Anksčiau kūrenti šio katilo gamybinėse patalpose jam neteko. Jokio instruktažo dėl darbo su kietojo kuro katilu jam niekas nepravedė, jokių nurodymų, susijusių su priešgaisriniais saugumo reikalavimais niekas iš įmonės vadovų nedavė. L. A. žiniomis, jo darbas nakties metu į jokius budėjimo grafikus ar žiniaraščius įrašytas nebuvo, juo labiau nebuvo jokio rašytinio nurodymo dėl darbo nakties metu ir būtent dirbti darbą, susijusį su įmonės patalpų šildymu. Jo žiniomis, žodinius nurodymus įmonės darbininkams dėl patalpų šildymo ir darbo su kietojo kuro pečiumi duodavo direktorius arba jo padėjėjas E. K.. Kietojo kuro pečius buvo kūrenamas palečių lentomis. Ar kietojo kuro pečius, jo įrengimas, priežiūra, naudojamas kuras, aplinka, kurioje stovėjo pats pečius, atitiko priešgaisrinius saugumo reikalavimus L. A. nebuvo žinoma. L. A. kietojo kuro pečių pakūrė 2017 m. sausio 18 d. apie 20 vai. Apie 23 valandą malkos pečiuje buvo sudegusios. Daugiau malkų į pečių po 23 valandos jis neįdėjo, nes tuo metu pečius buvo pakankamai įšilęs. Kadangi L. A. po darbo dienos buvo pavargęs, nuėjo ilsėtis į pagalbines patalpas, kur yra lovos, o apie 2 vai. nakties jį pažadino gaisrininkai, kurie daužėsi į cecho langus ir šaukė, kad patalpose kilęs gaisras. Pažadintas jis matė, kad gaisras kilo polietileno plėvelės plovimo ceche. L. A. įsitikinimu gaisras cecho patalpose kilo ne nuo kietojo kuro katilo, o nuo elektros instaliacijos gedimo elektros skydinėje. Jis pats buvo matęs, kad elektros skydinėje vyko elektros kibirkščiavimas ir įjungiant patį elektros paskirstytojo buvau jaučiamas elektros energijos nutekėjimas, nes tiek jį, tiek kitus darbininkus, kurie liesdavosi prie elektros paskirstytojo krėsdavo elektros energija. Tokia atvejai nebuvo vieninteliai. 2018 m. sausio 18 d. darbo dienos metu ceche jam asmeniškai teko išjungti elektros energijos tiekimą į polietileno plovyklos agregatus ir prisilietęs prie elektros energijos jungiklio, jautė elektros energijos poveikį, ko neturėjo būti. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams rašytame paaiškinime L. A. nurodė, kad pečių kūrenti jam nurodė direktorius E. K.. Pats L. A. niekada nebuvo davęs jokių paaiškinimų, kad gaisras ceche galėjo kilti nuo kietojo kuro pečiaus ir jis kategoriškai neigia, kad dėl gamybinėse patalpose kilęs gaisras gali būti susijęs su jo kokiais nors tyčiniais ar netyčiniais veiksmais ar jo veikimu ar neveikimu. L. A. abejoja Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodoma labiausiai tikėtina gaisro priežasties kilimo priežastimi. Jo nuomone, gaisro židinys buvo kitoje cecho vietoje. Jam nėra žinoma, ar tyrimą atlikę specialistai tinkamai įvertino kietojo kuro katilo ir jo eksploatavimo atitikimą priešgaisrinio saugumo reikalavimams, o taip pat kitas gaisro kilimo priežastis ir tame tarpe gaisro kilimo priežastis, susijusias su elektros įrenginio gedimais, taip pat neaišku, ar buvo tirta tyčinė gaisro kilimo priežastis. L. A. manymu, ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas teismui nustačius tinkamą atsakovą bei atsakovo kaltę ir esant įstatyme numatytiems pagrindams.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

7Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2016 m. spalio 24 d. su UAB „Ludona“ sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kurią patvirtina draudimo liudijimas Serija IT Nr. 00046750 (toliau - Draudimo sutartis). Šia Draudimo sutartimi nuo Draudimo sutartyje numatytų rizikų, tame tarpe gaisro, buvo apdraustas UAB „Ludona“ priklausantis turtas: pastatas, esantis ( - ), bei įrenginiai UAB „Ludona“ eksploatuojamose patalpose, adresais ( - ), ( - ), ( - ). Atsakovo UAB „Poligranul“ nuomos sutarties pagrindu valdomose patalpose, esančiose ( - ), 2017 m. sausio 19 d. kilo gaisras. Dėl gaisro nukentėjo šalia gaisro vietos buvusios UAB „Ludona“ patalpos, esančios ( - ): dėl dūmų, suodžių ir vandens buvo apgadinta patalpų vidaus apdaila ir viduje esantys daiktai (toliau - Įvykis). Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2017-02-27 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad: „Apibendrinus informaciją ir įvertinus gaisro židinio zoną, ugnies plitimo kelius, liudininkų parodymus bei atsižvelgiant į gaisro kilimo vietą ir kitas aplinkybes, darytina išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – degių medžiagų užsidegimas nuo kieto kuro krosnies terminio poveikio ar iškritus žiežirbai iš kūrenamos krosnies“. Remiantis LR Administracinių nusižengimų kodekso 525 str. 1 d. UAB „Poligranul“ darbuotojui L. A. paskirta nuobauda už Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2010 m. liepos 27 d. įsakymo redakcija Nr. 1-223 redakcija), 159.6, 162 punktų reikalavimų pažeidimus. Ieškovo užsakymu UAB „Restum“ apskaičiavo, kad Įvykio metu UAB „Ludona“ turto sugadinimų pašalinimo (remonto darbų) kaina, apskaičiuota pagal vidutines rinkos kainas, sudarytų 14.989,63 Eur. Sugadinimus patyrusio pastato, unikalus numeris 1097-1017-3029, nusidėvėjimas, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, yra 54%, todėl ieškovas, įvertinęs pastato nusidėvėjimą apskaičiavo, jog žalos dydis yra 6.895,23 Eur (14.989,63 Eur - 14.989,63 Eur x 54%). Ieškovas Įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2017-02-03 išmokėjo UAB „Ludona“ 7.411,57 Eur. draudimo išmoką. Ieškovas 2017-05-29 išsiuntė atsakovui UAB „Poligranul“ prašymą atlyginti ieškovo patirtus 7.411,57 Eur nuostolius. Atsakovas ieškovui žalos neatlygino iki šiol.

10Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog 2016-10-24 gaisras atsakovo nuomos sutarties valdomose patalpose, esančiose ( - ), kilo vien dėl patalpų valdytojo, t. y. atsakovo, kaltės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, neįgijo teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (šiuo atveju – atsakovo) (CK 6.1015 straipsnis).

11Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

12Pažymėtina, kad pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį 1 dalį (ne)taikymą lemia, ar žala padaryta šiame straipsnyje išvardytais būdais. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai (netinkamas ar nepakankamas kūrenimo ir šildymo šaltinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.), taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

13Nagrinėjamu atveju nustatyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - degių medžiagų užsidegimas nuo kieto kuro krosnies terminio poveikio ar iškritus žiežirbai iš kūrenamos krosnies. Kai kurios iš gaisro priežasčių galėtų būti priskiriamos pastato trūkumams (pavyzdžiui, nekokybiška elektros instaliacija), tačiau atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių. Patikimai nenustačius, kad gaisras kilo dėl tokių priežasčių, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu, todėl dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles, be kitų būtinų sąlygų, nustatinėjant ir žalą padariusio asmens kaltę. Nors atsakovo atstovai tvirtina, kad jų nuomone, gaisras kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad šios aplinkybės atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2017-01-26 Tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“ nurodoma, kad: „Gaisro židinio zonoje elektros instaliacijos su avarinio darbo rėžimo požymiais taip pat elektros prietaisų ar jų likučių nerasta“.

14Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

15Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti.

16Byloje nustatyta, kad gaisro naktį patalpose, esančiose ( - ), kur buvo gaisro kilimo zona, dirbo atsakovo UAB „Poligranul“ darbuotojas L. A., kuris UAB „Poligranul“ vadovo nurodymu naktį prižiūrėjo kieto kuro krosnį, ir savo nuožiūra turėjo kūrenti krosnį arba ne, priklausomai nuo šalčio. L. A. kūreno krosnį, įdėjęs į krosnį padėklus ir uždaręs katilo duris, parėmęs duris pagaliu, paliko krosnį be priežiūros, už ką buvo nubaustas pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 525 straipsnio 1 dalį. Atsakovas neįrodė, kad gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias jis ir jo darbuotojas nėra atsakingi (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.). Dėl to darytina išvada, kad atsakovas pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jo naudojamose patalpose nekiltų gaisro. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad atsakovas yra atsakingas už gaisro kilimą.

17Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas netinkamai nustatė žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

18Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas jai padarytos žalos dydį įrodinėja UAB „Restum“ atliktu atstatymo darbų kainų apskaičiavimu (lokaline sąmata). Atsakovas, nesutikdamas su nustatytu žalos dydžiu, nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nesutikimą su apskaičiuotu žalos dydžiu (CPK 1178 straipsnis). Atsakovas, nesutikdamas su šioje byloje pareikštais ieškovo reikalavimais, turėjo teikti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, taip pat turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę (CPK 178 straipsnis, 212 straipsnio 1 dalis). Nurodytų procesinių teisių ir pareigų atsakovas šioje byloje neįgyvendino.

20Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 6.895,23 Eur žalos atlyginimo (CK 6.1015 straipsnis).

21CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6.895,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. sausio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas šioje byloje patyrė išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį – 160,00 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, , 93 straipsnio 2 dalis).

23LR CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas sumokėjo advokatei 720,00 Eur už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 720,00 Eur dydžio išlaidos už advokatės teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

24Iš atsakovo valstybei priteistinos 44,20 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

25Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

27ieškinį patenkinti.

28Priteisti iš atsakovo UAB „Poligranul“, juridinio asmens kodas 224851260, ieškovui „If P&C Insurance AS”, Lietuvoje veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, juridinio asmens kodas 302279548, 6.895,23 Eur (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt penki eurai 23 ct) žalos atlyginimo, 6 (šeši) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (6.895,23 Eur) sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 167,00 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt eurų) žyminį mokestį bei 720,00 Eur (septyni šimtai dvidešimt eurų) išlaidų už advokatės teisines paslaugas.

29Priteisti iš atsakovo UAB „Poligranul“, juridinio asmens kodas 224851260, valstybei 44,20 Eur (ketuiasdešimt keturi eurai 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

30Ieškovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

31Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „If... 3. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2016-10-24 su UAB „Ludona“ (toliau... 4. Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta... 5. Trečiojo asmens L. A. atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad L. A. UAB... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė,... 7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai. ... 9. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2016... 10. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 11. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 12. Pažymėtina, kad pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių... 13. Nagrinėjamu atveju nustatyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - degių... 14. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 15. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 16. Byloje nustatyta, kad gaisro naktį patalpose, esančiose ( - ), kur buvo... 17. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas netinkamai nustatė žalos dydį. CK... 18. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas jai padarytos žalos dydį įrodinėja UAB... 20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškinys... 21. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 22. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas... 23. LR CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 24. Iš atsakovo valstybei priteistinos 44,20 Eur dydžio išlaidos, susijusios su... 25. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 27. ieškinį patenkinti.... 28. Priteisti iš atsakovo UAB „Poligranul“, juridinio asmens kodas 224851260,... 29. Priteisti iš atsakovo UAB „Poligranul“, juridinio asmens kodas 224851260,... 30. Ieškovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi... 31. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...