Byla I-165-283/2013
Dėl žalos atlyginimo atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“

1Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei, sekretoriaujant Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiškėjui E. O. ir jo atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei atstovaujančios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei N. R., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atstovui T. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. O. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“,

Nustatė

2pareiškėjas E. O. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, priteisti 4 950,44 Lt turtinei žalai ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 5% dydžio metines palūkanas už sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011 m. rugpjūčio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 2-6, 192-196). Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad jis 2010-06-17, apie 23 val. 40 min., grįždamas po tinklinio treniruotės į savo namus, esančius Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), dviračio ratu pataikė į Šiauliuose, Pramonės gatvėje dviračių take buvusią duobę (toliau – ir išdauža). Ši išdauža nebuvo pažymėta jokiais apie gresiantį pavojų įspėjančiais ženklais, neaptverta. Po smūgio pareiškėjas nukrito nuo dviračio, veidu atsitrenkė į dviračio tako asfaltuotą dangą ir patyrė įvairių veido bei galvos sužalojimų. Dėl patirtų sužalojimų nuo 2010-06-17 iki 2011-07-17 pareiškėjas buvo gydytas įvairiose gydymo įstaigose, jam buvo atliktos kelios sudėtingos veido ir galvos operacijos. Pareiškėjui buvo diagnozuoti kaktikaulio kairės pusės įspaustinis lūžis, kaukolės pamato priekinės kairės duobės lūžis, abiejų skruostikaulių ir viršutinio žandikaulio lūžiai, abiejų žandinių ir kaktinių sinusų sienelių lūžiai, muštinės žaizdos kaktoje, kairiame antakyje ir lūpose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir kairio kelio srityje. Teismo medicinos ekspertas dėl kaktikaulio kairės pusės įspaustinio lūžio, kaukolės pamato priekinės kairės duobės lūžio, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimo pareiškėjo patirtus sužalojimus įvertino kaip sunkius. E. O. nurodė, kad dėl sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, kuris truko ne vieną mėnesį, be to, patirtų sužalojimų pasekmės jaučiamos iki šiol. Nurodė, kad po įvykio atgavęs sąmonę, patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, nes suprato, jog yra sunkiai sužalotas, kad jo sveikatai padaryta nepataisoma žala, kad gali kilti pavojus sveikatai ir gyvybei. Be to, ilgą laiką nežinodamas savo sveikatos sužalojimo masto, jautė stiprius dvasinius išgyvenimus. Taip pat stiprius dvasinius išgyvenimus, didelį diskomfortą bei nerimą dėl sveikatos būklės ateityje pareiškėjui sukėlė ir tai, kad jam buvo atliktos sudėtingos operacijos, po kiekvienos iš jų buvo nustatytas gulimas režimas, jis kentė skausmus, buvo apribotos judėjimo ir bendravimo galimybės. Teigė, kad ir po to, kai 2011-07-17 buvo išrašytas iš ligoninės ambulatoriniam gydymui ir reabilitacijai, jis ir toliau jautė ir tebejaučia operacijų pasekmes - galvos skausmą, nuolatinį didelį spaudimą veido srityje. Nors pareiškėjas nuo 2010-07-28 iki 2010-08-11 VšĮ Šiaulių reabilitacijos centre praėjo reabilitacijos kursą, tačiau tai pagerino tik bendrą savijautą, o veido spaudimas neišnyko, dėl ko nuolat išgyveno ir išgyvena iki šiol, jaučia didelius nepatogumus. Tvirtino, kad ženkliai sumažėjo gyvenimo kokybė: jis tapo neįgalus –buvo nustatytas tik 40% darbingumas; ženkliai pablogėjo regėjimas – viena akimi mato per miglą; visiškai dingo uoslė; veide liko randai. Dėl to pareiškėjas, bendraudamas su žmonėmis, jaučia didelius nepatogumus, nuolat patiria dvasinius išgyvenimus, nusivylimą, iki šiol jaučia didelę moralinę nuoskaudą, atsirado nerimas dėl ateities. Pareiškėjas teigė, kad atlyginti jam atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą privalo Šiaulių miesto savivaldybė. Tokią savo poziciją pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.263, 6.266 straipsniais, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 32 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kelių priežiūros tvarkos“ Nr. 155 6, 12 punktais. Pareiškėjas tvirtino, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo funkcijos užtikrinimas yra viešojo administravimo veikla, kurios vykdymas priskirtas vietos savivaldybės administracijai, konkrečiu atveju - Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neužtikrino tinkamos dviračių tako priežiūros ir remonto, nesiėmė saugų dviračių eismą užtikrinančių priemonių. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos su UAB „Šiaulių kelias“ , kurios teisių perėmėjas yra trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių plentas“, 2009 m. lapkričio 10 d. sudaryta Šiaulių miesto gatvių su asfaltbetonio danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbų su priežiūra pirkimo sutartis Nr. SŽ-1179 (toliau – Gatvių priežiūros sutartis), nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė yra atleista nuo pareigos užtikrinti gatvių, dviračių takų priežiūrą, organizuoti saugų eismą ir prievolės atlyginti žalą, patirtą dėl dviračių take buvusios nepažymėtos ir neaptvertos išdaužos (b. l. 2-6, 192-196). E. O. teismo posėdyje, iš esmės pakartodamas skunde ir patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, prašė tenkinti skundo reikalavimus. Pareiškėjas papildomai paaiškino, jog po įvykio atsigavo tik po operacijos, o iš įvykio aplinkybių prisimena tik kaip jį vežė greitosios pagalbos automobiliu, kaip buvo dedama deguonies kaukė, sužalojimų sukeltą skausmą. Teigė, kad patirti sužalojimai pakeitė jo gyvenimą. Iki įvykio jis buvo aktyvus, daug sportavo, todėl po operacijų buvo sunku susitaikyti su tuo, jog negali apsieiti be artimųjų pagalbos, kad tenka keisti gyvenimo būdą, suvokti, jog nebegalės aktyviai sportuoti, kad yra neįgalus. Nurodė, kad net po trejų metų vis dar sunkiai suvokia, kad yra kitoks ir nebus taip, kaip buvo. Pareiškėjas jautėsi nesmagiai, kad po patirtų operacijų pasikeitė jo išvaizda, dėl ko jo nepažino draugai ir pažįstami. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų pareiškėjui reikia daugiau ramybės, jis nebepakelia triukšmingos aplinkos, jaučia galvos spaudimą, liko randai, dingo uoslė, sutriko regėjimas. E. O. nurodė, kad dėl pablogėjusios sveikatos teko atsisakyti vadovaujančio darbo, šiuo metu jam yra nustatytas 50% darbingumas, medikai įspėjo vengti didelių fizinių krūvių. Nurodė, kad nors patirti sužalojimai pablogino kasdienio gyvenimo kokybę, nors patirtų sužalojimų pasekmės riboja aktyvų judėjimą, tačiau jis stengiasi ir toliau gyventi aktyviai - pradėjo vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, pavažinėja dviračiu.

3Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 34-37). Šiaulių miesto savivaldybės administracija rėmėsi CK 6.247 straipsniu, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.271 straipsnio 1-3 dalimis bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Be to, atsakovė savo poziciją grindė tuo, kad pareiškėjas prie skundo nėra pridėjęs jokios medžiagos, iš kurios būtų galima spręsti apie dviračių take buvusios duobės parametrus, įvykio aplinkybes ir kt. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir UAB „Šiaulių kelias“ 2009-11-10 sudarė Gatvių priežiūros sutartį, pagal kurią UAB „Šiaulių plentas“ atliko Šiaulių miesto gatvių su asfalto danga, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų taisymo darbus su priežiūra. Akcentavo, kad iš UAB „Šiaulių plentas“ 2011-05-20 aiškinamojo rašto Nr. 01-06-879 matyti, jog Pramonės gatvės Šiaulių mieste atkarpoje tarp Bačiūnų ir Serbentų gatvių dviračių take 2010 metais nuo sausio mėnesio iki liepos mėnesio pažeidimų nebuvo pastebėta. Atsakovė mano, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam žala atsirado dėl atsakovės, kaip valdžios institucijos, neteisėtų veiksmų. Taip pat atsakovė teigė, jog pareiškėjo paaiškinimai apie jo patirtą neturtinę žalą nėra pagrįsti įrodymais, jie neleidžia konstatuoti, jog dėl neteisėto atsakovės neveikimo ieškovui būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektyvinių teisių pažeidimas, kurį būtų galima vertinti 200 000,00 Lt suma. Pažymėjo, kad pareiškėjo pareiga yra nurodyti, kuo pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas, pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Todėl vien tik pareiškėjo paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą nėra pakankami įrodymai, jie turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais (b. l. 34-37). Papildomai pateiktuose paaiškinimuose Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodė, kad E. O. elgesys 2010-06-17 įvykio metu vertintinas kaip nukentėjusiojo neatsargumas. Atsakovės atstovė nurodė, kad, įvertinus E. O. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, jog pareiškėjui seniai buvo žinoma apie dviračių take esančią išdaužą. Tačiau pareiškėjas apie tai niekam nepranešė, taip pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, įpareigojančią eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, bei to paties straipsnio 7 dalį, reikalaujančią, kad eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti, – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Be to, Administracija, atsižvelgusi į liudytojais apklaustų E. T. ir V. G. parodymus, teigė, jog pareiškėjo pasirinktas greitis buvo nesaugus, o jo dviratis – be priekinio žibinto. Administracijos teigimu, E. O. turėjo galimybę išvengti įvažiavimo į išdaužą, jeigu būtų elgęsis apdairiai, atidžiai ir atsargiai. Tvirtino, jog žalą, atsiradusią dėl pareiškėjo įvažiavimo į dviračių take buvusią išdaužą, privalo atlyginti Pramonės gatvės dviračių taką valdantis subjektas – UAB „Šiaulių plentas“, kuris sudaryta Gatvių priežiūros sutartimi įsipareigojo atlikti Šiaulių gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūrą ir taisymo darbus ( b. l. 130-132). Teismo posėdžio metu Šiaulių miesto savivaldybės atstovė N. R., remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė atmesti E. O. reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Atstovė papildomai paaiškino, jog pareiškėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes, žinodamas apie Pramonės gatvės dviračių take buvusią duobę, niekam apie ją nepranešė ir jos nepažymėjo, įvykio metu elgėsi neatsargiai, kadangi dviračių take buvusios kliūties neapvažiavo, ją pastebėjęs, nesustojo, stabdymo kelias rodo, jog važiavo dideliu greičiu, nesiėmė kitų saugumo taisyklių. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta atsakovės kaltė, neturtinė žala galėtų būti vertinama 10 ar 20 tūkstančių litų. Atstovė nurodė, kad dėl Gatvių priežiūros sutarties vykdymo didelių problemų nebuvo, incidentas dėl Pramonės gatvės dviračių tako išdaužos buvo pirmas.

4Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. UAB „Šiaulių plentas“ teigė, kad nagrinėjamo ginčo atveju būtina įvertinti, ar E. O. kelyje elgėsi atidžiai ir rūpestingai; ar, siekdamas išvengti kliūties, stabdė dviratį; ar įvertinęs meteorologines sąlygas, paros laiką, pasirinko saugų važiavimo greitį; ar važiuojant keliu tamsiuoju paros metu pareiškėjo vairuojamo dviračio priekyje degė baltos spalvos žibintas ir ar laikėsi rekomendacijų važiuoti dviračiu užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą; ar dviračių taku važiavo kuo arčiau dešiniojo krašto ir kitas aplinkybes, susijusias su saugumo taisyklių laikymusi. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, žalos kilimą tiesiogiai įtakojo pareiškėjo neatsargus elgesys kelyje. Taip pat tvirtino, jog dviračio tako pažaida atsirado dėl upelio pralaidos netinkamos priežiūros. Pasisakydamas dėl reikalaujamos priteisti žalos dydžio, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog E. O. dėl sužalojimų patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė būsena, fizinis skausmas nebuvo tokio intensyvumo bei trukmės, kad galėtų būti įvertinti pareiškėjo prašoma priteisti 200 000 Lt suma. Atsiliepime nurodytus teiginius grindė Europos Tarybos rekomendacijos Nr. R (84)15 1-ojo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, CK 6.250 straipsnio 1 dalies, 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.263 straipsnio 1dalies, 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalių, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktų, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Kelių eismo taisyklių 19, 64,69, 133, 134 punktų aiškinimu ( b. l. 105-108). Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas T. R., remdamasis atsiliepimo argumentais ir motyvais, prašė E. O. skundo reikalavimus atmesti. Papildomai paaiškino, kad UAB „Šiaulių plentas“ neturėjo jokių duomenų apie įvykio vietoje buvusią dviračių tako išdaužą. Nurodė, jog pareiškėjas, žinodamas apie Pramonės gatvės dviračių take esančią išdaužą, turėjo elgtis rūpestingai ir apvažiuoti šią kliūtį.

5Skundas tenkinamas iš dalies.

6Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas E. O. 2010 m. birželio 17 d., apie 23 val. 40 min., važiuodamas dviračiu Šiauliuose, Pramonės gatvės dviračių taku, įvažiavo į jame buvusią išdaužą, nukrito nuo dviračio, veidu atsitrenkė į dviračio tako asfaltuotą dangą ir dėl to patyrė įvairius veido, galvos ir kitų kūno vietų susižalojimus, tarp jų – ir sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

7Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šiaulių miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiškėjui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

8Žalos, padarytos neteisėtais valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Atsižvelgus į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, daroma išvada, kad savivaldybė atsako prieš asmenį tik už tokią žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmų (veikimo, neveikimo), kurie tiesiogiai darė įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas, nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus aktus, žalos pareiškėjui padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų aktų ir atsiradusios žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas nustatančias teisės normas, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad viešajai atsakomybei kilti būtinos tik trys aukščiau įvardintos sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010). Dėl šių priežasčių teismas kaip teisiškai nepagrįstus vertina Šiaulių miesto savivaldybės atsiliepime nurodytus teiginius, kad neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įskaitant ir kaltę ( b. l. 36).

9Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nustato, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka (toliau – Kelių priežiūros tvarka). Tvarkos 6 punktas nustato, kad vietos savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus šios Tvarkos 8.2.1 punkte nurodytus darbus) bei vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Remiantis nurodytomis teisės normomis, daroma išvada, kad vietos savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo funkcijos įgyvendinimas yra viešojo administravimo veikla, kurios vykdymas priskirtas vietos savivaldybės administracijai, konkrečiu atveju, atitinkamai - Šiaulių miesto savivaldybei ir jos administracijai. Darydamas nurodytas išvadas, teismas vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, jog aukščiau išvardinti teisės aktai vietos savivaldybei priskiria pareigą vykdyti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą bei užtikrinti, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus (2012 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2956/2012, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1264/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013 ir kt.).

10Pareiškėjas E. O. nurodė, kad Šiauliuose, Pramonės gatvės dviračių take buvo susidariusi išdauža, ji buvo neaptverta, nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitokiais įspėjamaisiais užrašais. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, remdamasi UAB „Šiaulių plentas“ pateiktais patrulinių apžiūrų aktų duomenimis, nurodė, kad Pramonės gatvės dviračių take 2010-01-01-2010-10-25 laikotarpiu pažaidų nebuvo nustatyta (b. l. 35, 132). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-158-10 yra UAB „Šiaulių plentas“ pateikti per 2010 m. kovo mėn. – lapkričio mėn. laikotarpį atliktų patrulinių apžiūrų aktai, kuriuose duomenų apie Pramonės gatvės dviračių take nustatytą pažaidą nėra (baudžiamoji byla Nr. 40-2-158-10, t. 1, b. l. 50-55, 156-186). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog Pramonės gatvės dviračių take 2010-06-17 buvo susiformavusi pažaida, į kurią įvažiavo E. O. valdomas dviratis. Pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie nurodytą Pramonės gatvės dviračio tako pažaidą patvirtina 2010-08-04 vietos apžiūros protokolo ir apžiūros metu darytų fotonuotraukų duomenys: Pramonės gatvės dviračio take buvo rasta užpilta žemėmis ir lapais duobė, duobės ilgis – apytikriai 1 m, plotis - apytikriai 0,50 m, gylis – apytikriai 0,20 m (baudžiamoji byla Nr. 40-2-158-10, t.1, b. l. 22-24). Liudytoja L. P., apžiūrėti įvykio vietos nuvykusi 2010-06-18, apie 17 val., Pramonės gatvės dviračių take rado asfalto dangos duobę, kurios plotis ir ilgis siekė apytikriai po 1 m ir kuri buvo užaugusi žole. Šios liudytojos pateiktose 2010 m. birželio 18 d. įvykio vietoje padarytose nuotraukose matyti, kad dviračių take yra susidariusi pažaida, kurios kraštai įlūžę, pažaidoje vienos žolės yra augančios, kitos – išdžiūvusios (b. l. 123,124, 125). Teismo vertinimu, 2010-08-04 vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti duomenys vertintini kaip informatyvūs ir pateikiantys objektyvius duomenis apie Pramonės gatvės dviračio take buvusią pažaidą. Taip pat byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad 2010 m. birželio 17 d., apie 23 val. 40 min. Šiauliuose, Pramonės gatvės dviračių take buvusi pažaida (duobė) buvo neaptverta, nepažymėta kelio ženklais ir įspėjamais užrašais, jos vietoje nebuvo įrengta atitinkamų techninių eismo reguliavimo priemonių. Tokia išvada daroma, remiantis proceso dalyvių pateiktais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų L. P., D. O., mačiusių pažaidą iš karto po įvykio, parodymais. Pažymėtina, kad liudytojos R. Š., UAB „Šiaulių vandenys“ meistrės, parodymai patvirtina, jog tokia situacija tęsėsi iki pat 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigos, kai Pramonės gatvės dviračio tako pažaida buvo pašalinta.

11Šiaulių miesto savivaldybės administracija „Papildomuose paaiškinimuose“ teigė, kad Pramonės gatvės, įskaitant ir joje įrengto dviračių tako, kelio valdytoju yra UAB ,,Šiaulių plentas”, kuris ir privalo atsakyti už atsiradusią žalą ( b. l. 130-132). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Šiaulių plentas” ir jos atstovas T. R. laikėsi pozicijos, kad UAB ,,Šiaulių plentas” nėra Šiaulių miesto gatvių valdytojas, o su Šiaulių miesto savivaldybės administracija sudaryta Gatvių priežiūros sutartimi dėl dviračių takų, įskaitant ir įrengto Pramonės gatvėje, priežiūros ir taisymo apskritai nėra susitarta.

12Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija su tuometine UAB „Šiaulių kelias“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „Šiaulių plentas“, administracinėje byloje dalyvaujanti kaip trečiasis suinteresuotas asmuo buvo sudariusi Gatvių priežiūros sutartį (b. l. 39-90, 23, 90-104). Išanalizavus Gatvių priežiūros sutarties ir jos priedų turinį, daroma išvada, kad įvardintos sutarties dalykas apėmė ir Šiauliuose įrengtuose pėsčiųjų ir dviračių takuose atsiradusių defektų ir pažaidų taisymo darbus ( b. l. 87). Teismas, remdamasis Gatvių priežiūros sutarties 1-uoju punktu, daro išvadą, kad ši sutartis įpareigojo Pramonės gatvės dviračių taką prižiūrintį ūkio subjektą, konkrečiu atveju – UAB „Šiaulių plentas“, organizuoti šiuos darbus taip, kad būtų nustatytos šiame dviračių take buvusios pažaidos - išdaužos, plyšiai, vandens sankaupos ir kt., keliančios grėsmę dviračių eismui, o iki šios kliūtys bus pašalintos - užtikrinti, kad pažaidų vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės. Be to, kaip buvo minėta, Kelių priežiūros tvarkos 6 punktas įpareigoja savivaldybes atlikti vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdyti vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoti techninę jų priežiūrą. Pagal Kelių priežiūros tvarkos 4 punkte įtvirtintas nuostatas, viešojo administravimo subjektui yra priskirta vykdyti kelio (gatvės) naudojimo priežiūrą, kuri suprantama kaip kontrolė, kurios tikslas yra nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, bei gatvės techninę priežiūrą, kuri suprantama kaip kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę. Konkrečias kelius (gatves) prižiūrinčių asmenų pareigas nustato Kelių priežiūros tvarkos 12 ir 13 punktai. Juose nustatyta, kad šie asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (12.1 punktas); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (12.2 punktas); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (13.5 punktas).

13Teismas, remdamasis aukščiau išvardintomis teisės normų nuostatomis, daro išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ūkio subjektu Gatvių priežiūros sutartimi susitarė dėl Pramonės gatvės dviračių tako priežiūros ir taisymo darbų, neatleidžia Šiaulių miesto savivaldybės nuo Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nurodytos savivaldybės funkcijos ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytos pareigos rūpintis vietinės reikšmės kelių bei gatvių priežiūra ir jų taisymu įgyvendinimo, taip pat ir prievolės atlyginti žalą, kuri atsirado dėl Pramonės gatvės dviračių take buvusios nepažymėtos ir neaptvertos pažaidos. Tai yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas vietos savivaldybės įgaliotų subjektų sudarytas sutartis dėl gatvių priežiūros (2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2381/2011).

14Iš Gatvių priežiūros sutarties priedų teksto matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl dviračių takų asfaltbetonio dangos išdaužų užtaisymo būdų (1-ojo priedo 56-oji eilutė, b. l. 48; 4-ojo priedo dalis „Pėsčiųjų ir dviračių takų defektai bei pažaidos ir jų pašalinimo būdai“, b. l. 87); kokie įgalioti gatvių techninio prižiūrėtojo, konkrečiu atveju - UAB “Šiaulių plentas”, darbuotojai ir kokiu periodiškumu atliks gatvių būklės stebėjimą, gatvių nuolatines, periodines ir specializuotas apžiūras ( 4-ojo priedo 10-15.1 punktai, b. l. 56-57). Kaip patvirtina Šiaulių miesto policijos komisariatui pateikto 2011-05-20 „Aiškinamojo rašto“ Nr.01-06-879 duomenys, UAB „Šiaulių plentas“ pripažino, jog bendrovė pagal 2009-11-10 sutartį Nr. SŽ-1179 vykdo Šiaulių miesto gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūrą; pagal techninės priežiūros atlikimo tvarką, D kategorijos gatvės, šaligatviai yra apžiūrimi kas mėnesį, nustatytus defektus fiksuojant patrulinių apžiūrų aktuose (b. l. 23). Sutarties 4-ojo priedo 14 punkte sakoma, kad kas mėnesį privalo būti atliekamos eilinės (periodinės) apžiūros, kuriose dalyvauja ir Šiaulių miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas, kuriam priežiūrą laimėjusi organizacija parengia ir pateikia patrulinių apžiūrų aktus ir defektų apskaitos žurnalą. Sutarties 15.1 punkte nurodyta, kad iš miesto savivaldybės administracijos ir priežiūrą laimėjusios organizacijos darbuotojų sudarytos komisijos bet kuriuo metu gali atlikti specialiąsias (specializuotas) kontrolines apžiūras, kurių metu priežiūrą laimėjusi organizacija komisijai privalo pateikti patrulinių apžiūrų aktus, specialiosios vidinės apžiūros aktą, defektų apskaitos žurnalą (b. l. 57). Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog Sutartis suteikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai galimybes ir priemones kontroliuoti, kaip gatvių techninę priežiūrą atliekanti UAB „Šiaulių kelias“, o vėliau – ir UAB „Šiaulių plentas“ vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, atsakovės pareiga buvo pateikti Sutarties 14 ir 15.1 punktuose nurodytus dokumentus, kurie galėtų būti vertinami kaip šios ginčo šalies įrodymai, patvirtinantys jos nurodytas aplinkybes apie atsakovės neteisėtos veikos nebuvimą. Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių miesto savivaldybės administracija tokių įrodymų nepateikė. Teismo posėdyje Šiaulių miesto savivaldybės atstovė N. R. nurodė, kad savivaldybės įgaliota institucija kontroliuoja tik kaip yra atliekami gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų remonto darbai. Tokius atstovės paaiškinimus patvirtina ir patrulinių apžiūrų aktuose esantys Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistės D. M., po santuokos – M., padaryti įrašai (baudžiamoji byla Nr. 40-2-158-10, t. 1, b. l. 50-55). Be to, ši specialistė, apklausta kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-158-10, nurodė, kad jos pareigybei vykdyti Šiaulių miesto gatvių dangos būklės apžiūras nebuvo priskirta, o teikti informaciją apie nustatytas pažaidas buvo įpareigota UAB „Šiaulių plentas“, vykdanti gatvių, dviračių takų, šaligatvių priežiūrą ir jų taisymą (baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-158-10, b. l. 190). Teismo posėdyje liudytoja D. M. taip pat nurodė, kad ji apžiūrėti Pramonės gatvės dviračių take buvusios pažaidos nuvyko tik gavusi policijos įstaigos pranešimą, tačiau dviračių tako dangos ties Kulpės upeliu pažaida jau buvo užlieta asfaltu. Išvardintos aplinkybės bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus 2013-05-08 rašte Nr. SIF-518 pateikta informacija (b. l.159) leidžia teigti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius, pagal sutarties sąlygas kontroliuojantis Sutarties vykdymą, visiškai nesidomėjo ir netikrino, kaip vykdoma Pramonės gatvės dviračių tako priežiūra.

15Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, sprendžia, kad Šiaulių miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybei priklausančių gatvių būklę, jų taisymą, tiesimą ir priežiūrą, nesiėmė jokių priemonių, skirtų užtikrinti Pramonės gatvės dviračių tako tinkamą priežiūrą ir remontą bei jame vykstančio eismo saugumą, ir taip netinkamai vykdė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu priskirtą funkciją. Dėl šios priežasties Šiaulių miesto savivaldybė yra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl to, kad 2010 m. birželio 17 d., apie 23 val.40 min. E. O. dviračiu įvažiavo į Pramonės gatvės dviračių take buvusią pažaidą, nukrito nuo dviračio ir susižalojo.

16Taip pat byloje buvo keliamas ginčas dėl priežasčių, įtakojusių Pramonės gatvės dviračių tako pažaidos, į kurią dviračiu įvažiavo E. O., atsiradimą.

17UAB „Šiaulių plentas“ teigė, kad įvardintą pažaidą sukėlė Kulpės upelio pralaidos defektai. Šios bendrovės atstovas T. R. nurodė, kad bendrovės darbuotojai po to, kai 2013 m. spalio 3 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, joje atliko papildomus matavimus ir nustatė, kad atstumas nuo pralaidos krašto iki buvusios pažaidos vietos, matuojant ne 90 laipsniu kampu, o įstrižai, yra apytikriai 2,13 m. Nurodė, kad, pagal vandens pralaidų statybą keliuose reglamentuojančias statybos taisykles, žemės sankasos šlaitai turi du - 60 ir 90 laipsnių - stabilumo (grunto byrėjimo) kampus. Be to, UAB „Šiaulių plentas“ darbuotojai 2013 m. spalio 3 d. nustatytos pažaidos vietoje atliko gręžinius, kurių metu stabilaus grunto nebuvo pasiekta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, „Šiaulių plentas“ atstovas teigė, kad Pramonės gatvės dviračių tako pažaida pateko į šlaito byrėjimo kampą, todėl 2013 m. spalio 3 d. vykusios apžiūros metu gauti matavimų duomenys niekaip nepaneigė aplinkybės, jog Kulpės upelio pralaida neturi priežastinio ryšio su take atsivėrusia įgriuva. Liudytoja D. M. 2013 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje, įvertinusi duomenis apie dviračių tako pažaidos gylį, jos vietą Kulpės upelio pralaidos atžvilgiu, tvirtino, kad pažaida atsirado dėl vandens sukelto grunto įgriuvimo. UAB „Šiaulių vandenys“ teismui pateiktame 2013-07-01 rašte Nr. S-2734 (b. l. 179) bei 2013 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta šios bendrovės darbuotoja R. Š. nurodė, jog 2010-09-22 atliktos Kulpės upelio pralaidos diagnostikos metu buvo nustatyta, kad ji tvarkinga, todėl dėl pralaidos gedimo Pramonės gatvės dviračių tako pažaida negalėjo atsirasti (b. l. 179).

18Teismas, atsižvelgęs į tai, kad išdauža buvo atsiradusi Šiauliuose, Pramonės gatvės dviračių take, ir į tai, kad teisės aktai pareigą rūpintis Pramonės gatvės dviračių tako būkle, jo priežiūra ir taisymu, saugaus eismo sąlygų užtikrinimu yra priskyrusi Šiaulių miesto savivaldybei ir šios savivaldybės administracijai, daro išvadą, jog atsakovė privalėjo šią pareigą vykdyti, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių atsirado Pramonės gatvės dviračių tako pažaida. Aplinkybė, kad dviračių take buvusios pažaidos remonto darbai buvo atlikti UAB „Šiaulių vandenys“ iniciatyva, teismo vertinimu, Šiaulių miesto savivaldybės nuo atsakomybės atlyginti asmeniui padarytą žalą neatleidžia.

19Pareiškėjas kaip jam padarytą 4 950,44 Lt dydžio turtinę žalą įvardija turėtas patirtos traumos gydymosi išlaidas ir 2010-06-01 – 2010-10-31 laikotarpiu negauto darbo užmokesčio dalį.

20Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 17 d. apie 23 val. 40 min. Šiauliuose, Pramonės gatvės dviračių take E. O., važiuodamas dviračiu, priekiniu ratu įvažiavęs į dviračių take buvusią duobę, nukrito nuo dviračio, veidu atsitrenkė į dviračio taką ir susižalojo. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus eksperto 2010-09-28 pateiktos Specialisto išvados (toliau – Specialisto išvada) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti E. O. 2010-06-18, apie 00 val. 44 min. buvo paguldytas į Šiaulių ligoninę dėl įvairių galvos, veido, galvos smegenų sumušimo, daugybinių veido kaulų lūžių, kaukolės pamato kaulų ir kitų sužalojimų, 2010-06-18, apie 5 val. 22 min. paguldytas į Kauno sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, kur jam 2010-06-18 ir 2010-07-01 buvo atliktos operacijos. Patirtos traumos gydymosi ir reabilitacijos išlaidų, sudarančių 2254,25 Lt, pagrindimui E. O. pateikė tokius dokumentus: 2010 m. liepos 2 d su UAB (duomenys neskelbtini) sutartį ir 2010 m birželio 19 sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl reikalingų operacijoms atlikti medicininių priemonių įsigijimo (b. l. 17, 21), UAB (duomenys neskelbtini) pažymą bei UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą ir pažymą apie sumokėjimą už įsigytus implantus ir sraigtus (b. l. 18, 20), reabilitacinių paslaugų ir Kauno sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų suteiktų nemedicininių paslaugų apmokėjimą (b. l. 19, 22). Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki 2010-06-17 patirto susižalojimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, už kurį buvo mokamas vidutiniškai 1 858,11 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis (b. l. 13). Dėl susižalojimo E. O. iki 2010-09-24 buvo nedarbingas (b. l. 16). E. O. 2010-10-10 buvo išduota Darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria iki 2011-09-29 buvo nustatytas 60% nedarbingumas (b. l. 10). Pareiškėjo pateiktais duomenimis, per 2010-06-01 – 2010-10-31 laikotarpį E. O. buvo išmokėta: už 2010 m. birželio mėn. 13 darbo dienų - 1 041,24 Lt darbo užmokesčio, už liepos mėnesį – 106,30 Lt nedarbingumo pašalpa; už 2010 m. rugsėjo mėnesio 4 darbo dienas – 304 Lt darbo užmokesčio (b. l. 14,16). Išvardinti duomenys patvirtina, kad E. O., per 2010-06-01 – 2010-10-31 laikotarpį gydydamasis 2010-06-17, apie 23 val.40 min. Pramonės gatvės dviračių take patirtus sužalojimus, prarado 2 696,20 Lt darbinių pajamų, kurias būtų gavęs, jei būtų buvęs darbingas, dirbęs ir gavęs darbo užmokestį.

21Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, leidžiančių abejoti E. O. pateiktais duomenimis apie jo patirtą turtinę žalą, jos dydį, nebuvo nustatyta. Teismas, vertindamas šiuos duomenis, pažymi, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė bylos nagrinėjimo metu dėl pareiškėjo nurodyto turtinės žalos dydžio pagrįstumo argumentų ir motyvų neteikė.

22E. O. skunde ir patikslintame skunde (b. l. 4, 194) bei teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, grįsdamas neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl sužalojimų jis kentė didelius fizinius skausmus, buvo priverstas ilgą laiką gydytis, jam buvo atliktos sudėtingos galvos ir veido operacijos, po kurių kentė skausmus ir kurios apribojo galimybes judėti, bendrauti su artimaisiais. Pareiškėjas nurodė, kad taikytas chirurginis gydymas ir reabilitacinės priemonės jo fizinės būklės į buvusiąją iki įvykio neatstatė: po patirtos traumos žymiai suprastėjo regėjimas – jam buvo nustatyta kairės akies optinio nervo atrofija; visiškai dingo uoslė; veide išliko matomi randai. E. O. teigė, kad sveikatos sutrikdymai yra ilgalaikiai ir nepraeinantys, dėl jų pareiškėjas neteko dalies darbingumo, jie apribojo pareiškėjo galimybes darbinėje veikloje, nes teko pakeisti pareigų pobūdį ir atsisakyti tarnybinių komandiruočių į užsienį. Be to, patirti sužalojimai pakeitė jo gyvenimo būdą, neigiamai paveikė kasdieninio gyvenimo kokybę: prarado galimybę aktyviai užsiimti sportu; nebegali būti triukšmingoje aplinkoje ir pan.. Visa tai jam sukėlė ir tebekelia neturtinę žalą, t. y. didžiulius nepatogumus, ilgalaikius skausmingus dvasinius pergyvenimus, nusivylimą ir sukrėtimą, nerimą dėl ateities, apribojo bendravimo galimybes.

23Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus ekspertas pateiktoje Specialisto išvadoje konstatavo, kad E. O. buvo padaryti tokie sužalojimai: kaktikaulio kairės pusės įspaustinis lūžis, kaukolės pamato priekinės kairės duobės lūžis, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimas, abiejų akiduobių lūžiai, abiejų skruostikaulių ir viršutinio žandikaulio lūžiai, abiejų žandinių ir kaktinių sinusų lūžiai, muštinės žaizdos kaktoje, kairiame antakyje ir lūpose, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir kairio kelio srityje (b. l. 7-9). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių antrasis teritorinis skyrius nustatė, kad E. O. laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2011-09-29 ir laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2012-09-29 neteko 60% darbingumo, o laikotarpiu 2012-09-27 iki 2014-09-26 – 50% darbingumo (b. l. 10-12, 166). Nurodytos institucijos duota 2012-10-08 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų ir jų sąlygoto nedarbingumo pareiškėjas negali dirbti darbų tam tikromis sąlygomis (b. l. 165). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, kad E. O., įvažiavusiam į Pramonės gatvės dviračių take buvusią pažaidą ir patyrusiam įvairius sužalojimus, tarp jų – ir vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus apie tai, kuo pasireiškė jam atsiradusi neturtinė žala, daroma išvada, kad E. O. nurodytos aplinkybės atitinka neturtinės žalos sąvoką, pateiktą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

24Pareiškėjas, nurodęs, kad siekiant užtikrinti žalą patyrusio ir atsakovės interesų pusiausvyrą, įvertinus atsiradusios žalos liekamąsias ir neatitaisomas pasekmes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš Šiaulių miesto savivaldybės priteistinas 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, prašomos priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos dydis kiek įmanoma teisingiau kompensuotų jo patirtus stiprius ir skausmingus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą (b. l. 195). Šiaulių miesto savivaldybės administracija teigė, kad byloje nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatuoti, jog dėl neteisėto atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės neveikimo pareiškėjui būtų kilusios tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks subjektyvinių teisių pažeidimas, kuriuos būtų galima įvertinti 200 000 Lt suma ( b. l. 37). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių plentas“ laikėsi pozicijos, kad, atsižvelgus į nusistovėjusią teisminę praktiką, pareiškėjo patirti tam tikri dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė būsena, fizinis skausmas ir pan. nebuvo tokio intensyvumo ir trukmės, kad galėtų būti įvertinami pareiškėjo prašoma priteisti piniginių lėšų suma ( b. l. 107).

25Kriterijai, kuriais remiantis nustatomas neturtinės žalos dydis, yra pateikti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Įstatymas teismui priskiria pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokio dydžio piniginį atlyginimą, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

26Teismas, spręsdamas dėl E. O. padarytos neturtinės žalos dydžio, daro išvadą, kad sveikatos sužalojimų atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra patirto sužalojimo padarinių sunkumas, taip pat jų įtaka tolesniam asmens gyvenimui ir darbinei veiklai. Valstybinės teismo medicinos ekspertas įvertino, kad dėl kaktikaulio kairės pusės įspaustinio lūžio, kaukolės pamato priekinės kairės duobės lūžio, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimo, pareiškėjui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 7-9). Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų pareiškėjas neteko dalies darbingumo: nuo 2010-09-30 iki 2011-09-29 buvo nustatyta, kad jis neteko 60 % darbingumo, o iki 2014-09-26 jam nustatytas 50% darbingumas (b. l. 10, 166). Taip pat teismas pagrįstais pripažįsta pareiškėjo teiginius, kad patirtas sveikatos sutrikdymas itin pablogino jo gyvenimo kokybę: dėl netekto darbingumo jis buvo priverstas pakeisti darbo pobūdį ir dirbti ne visą darbo dieną, atsisakyti aktyvios gyvensenos ir sporto užsiėmimų, dėl veide likusių randų priverstas jausti nepatogumus bendraujant ir pan. Teismas pareiškėjo patirtus fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą vertina kaip intensyvius, gilius ir netrumpalaikius.

27Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė paties įvykio fakto ginčija. Tačiau atstovė teigė, kad jo metu atsiradusią žalą sąlygojo ir tai, kad E. O., važiuodamas dviračiu tamsiu paros metu, buvo nepakankamai atsargus, atidus, rūpestingas, atsakingas. Pareiškėjo neatsargų elgesį grindė tokiomis aplinkybėmis: E. O. yra pripažinęs, kad jis Pramonės gatvės dviračiu taku naudojasi keletą metų, todėl turėjo žinoti apie jame buvusią pažaidą; žinodamas apie šią pažaidą, niekam apie ją nepranešė ir jos nepažymėjo; baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-158-10 apklaustų liudytojų E. T. ir V. G. parodymai apie dviračio stabdymo pėdsako ilgį rodo, kad pareiškėjas važiavo nemažu greičiu; važiuodamas tamsiu paros metu nesiėmė papildomų atsargumo priemonių keliui apšviesti (b. l. 130). Iš esmės analogiškus argumentus dėl E. O. elgesio įtakos žalai atsirasti nurodė ir UAB „Šiaulių plentas“ teismui pateiktame atsiliepime ( b. l. 107). Be to, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad įvykį galėjo įtakoti ir tai, jog E. O., prieš važiuodamas dviračiu, buvo gėręs alaus.

28Pagal Kelių eismo taisyklių 64 punkto nuostatas, dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu; dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų, o važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas; be to, vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą. Kelių eismo taisyklių 69 punktas nustato, kad dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. E. O. nurodė, kad jis įvykio metu važiavo techniškai tvarkingu dviračiu, kuriame buvo įrengti Kelių eismo taisyklių reikalaujami žibintai. Atliktos 2011-10-26 dviračio apžiūros metu nustatyta, kad dviračio ratų stabdymo mechanizmai tvarkingi; ant abiejų dviračio ratų ir ant rėmo virš užpakalinio rato yra pritvirtinti atšvaitai yra pažeisti; virš priekinio rato esančiame laikiklyje atšvaito nėra; dviračio priekinė padanga tuščia (baudžiamoji byla Nr. 40-2-158-10, t. 2, b. l. 13-16). Kaip liudytojai apklausti A. D., į įvykio vietą atvykęs Šiaulių miesto policijos komisariato pareigūnas, ir dviratį įvykio vietoje suradę E. T. bei V. G. nurodė tik apie ant dviračių tako rasto dviračio sprogusią priekinę padangą (baudžiamoji byla Nr. 40-2-158-10, t. 1, b. l. 191-194; t. 2, b. l. 210-22). Tokiu būdu, įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog dviratis, kuriuo įvykio metu važiavo pareiškėjas, neatitiko aukščiau paminėtų Kelių eismo taisyklių 64 punkte nustatytų reikalavimų. Kaip patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvykio vieta buvo apžiūrėta ne iš karto, tik 2010-08-04, t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (baudžiamoji byla Nr. 40-2-158-10, t. 1, b. l. 22-25). Taigi ta aplinkybė, jog įvykio vietoje nebuvo surasta E. O. dviračio priekinio žibinto ar jo duženų, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog pareiškėjas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 64 punkto reikalavimo. Be to, teismo nuomone, minėtame punkte nustatyti reikalavimai, jog važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, yra skirti tam, kad kiti eismo dalyviai galėtų pastebėti kelyje važiuojantį dviratininką. Įvertinus byloje esančias fotonuotraukas, kuriose užfiksuota Pramonės gatvės dviračio take buvusios pažaidos vieta, E. O. paaiškinimus, darytina išvada, kad dviračių tako pažaida buvo toje dviračio tako dalyje, kuria pareiškėjas ir važiavo, laikydamasis Kelių eismo taisyklių 69 punkto.

29Kelių eismo taisyklių 134 punktas reikalauja, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Bylos proceso dalyvių ginčo dėl aplinkybės, kad Pramonės gatvės dviračio take nėra įrengtos savarankiškos apšvietimo sistemos ir kad jį apšviečia tik Pramonės gatvėje įrengta apšvietimo sistema, nebuvo. Baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-158-10 liudytoju apklaustas A. D., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulis, nurodė, kad 2010-06-18, apie 00 val. 50 min. buvo nuvykęs į įvykio vietą Pramonės gatvės dviračių take, kur rado E. O. dviratį, ir patvirtino, jog įvykio vietoje buvo tamsu, ji buvo neapšviesta ( baudžiamoji byla Nr. 40-2-00158-10, t. 2, b. l. 22). Teismo posėdyje E. O. pateikti paaiškinimai leidžia teigti, kad nors pareiškėjas Pramonės gatvės dviračių taku važinėjo ne itin dažnai, tačiau dar iki įvykio apie šiame dviračių take besiformuojančią pažaidą jam buvo žinoma. Tai pareiškėjas yra nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 40-2-158-10, t. 1, b. l. 19, 118-119). Vertinant E. O. galimybę tamsiu paros metu pastebėti neapšviestame Pramonės gatvės dviračių take buvusią pažaidą kaip kliūtį, keliančią grėsmę eismo saugumui, atsižvelgiama į tai, kad dviračio tako pažaida nebuvo antžeminė kliūtis, be to, byloje buvo nustatyta, kad dviračių tako pažaida buvo apaugusi žole. Teismo nuomone, tai neleido eismo dalyviams dviračių take buvusios pažaidos vertinti kaip keliančios grėsmę eismui. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į liudytojos R. Š. parodymus, kad, jos vertinimu, dviračių tako pažaida nebuvo didelė, nes išasfaltuotas tako plotas sudarė tik 2 m2 . Kaip nurodė liudytoja, ta aplinkybė, kad iki to momento, kai liudytoja atsitiktinai pastebėjo pažaidą (2010-09-20), nei iš miesto gyventojų, nei iš Šiaulių miesto savivaldybės nebuvo gauta jokių pranešimų apie šią pažaidą, rodė, kad dviračių taku naudojęsi asmenys jame buvusios pažaidos nevertino kaip pavojingos. Teismo vertinimu, aukščiau išvardinti faktoriai objektyviai neleido pareiškėjui tamsiu paros metu laiku pastebėti dviračių take buvusios išdaužos ir imtis Kelių eismo taisyklių 134 punkte išvardintų veiksmų. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esančių duomenų visetas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo elgesys, kai jis 2010 m. birželio 17 d. tamsiu paros metu pasirinko važiavimo maršrutą Pramonės gatvės dviračiu taku, vertintinas kaip didelis neatsargumas. Be to, teismas daro išvadą, kad nei baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-158-10, nei nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas 2010-06-17, apie 23 val. 40 min. būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nulėmusius įvažiavimą į dviračių take buvusią išdaužą. Taip pat teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas įvykio metu važiavo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu E. O. buvo nurodęs, jog po tinklinio varžybų jis išgėrė vieną bokalą alaus (baudžiamoji byla Nr. 40-2-158-10, t. 1, b. l. 19). Tai E. O. nurodė ir teismo posėdyje, tačiau kategoriškai tvirtino, jog toks alkoholio kiekis jo būklei neigiamos įtakos neturėjo. Iš Specialisto išvadoje nurodytų Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog pareiškėjas į šią gydymo įstaigą buvo pristatytas be juntamų alkoholio vartojimo požymių, jam tą pačią naktį, nuo įvykio praėjus kelioms valandoms, atlikta chirurginė operacija (b. l. 8). Tokiu būdu, teismas kaip nepagrįstus vertina UAB „Šiaulių plentas“ atstovo teiginius, kad pareiškėjo prieš įvykį išgertas alaus kiekis rodo apie pareiškėjo, kaip eismo dalyvio, neatsargumą įvykio metu.

30Teismas, atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, leidžiančių konstatuoti E. O. didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti arba jai padidėti, kuris sudarytų pagrindą mažinti žalos atlyginimą ar atmesti reikalavimą atlyginti žalą, nebuvo nustatyta.

31Teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atvejais. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos atlyginimo, matyti, kad patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą asmenims priteisiamo žalos atlyginimo minimalus dydis yra 10 000 Lt - 20 000 Lt, o maksimalus dydis siekia 80 000 Lt - 90 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011, 2K-554/2012, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-2K-329/2013, 2K-48/2013). Dėl žmogaus gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-73/2010, 2K-173-2010). Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, tais atvejais, kai buvo padaryta sunkaus ir neatitaisomo pobūdžio žala sveikatai, priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai siekdavo 290 000 - 300 000 Lt (Nr. 3K-3-90/2008, Nr. 3K-3-298/2007). Išanalizavus įvardintas kasacinio teismo nutartis, matyti, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008 kasacinės instancijos teismas kaip esminius neturtinės žalos nustatymo kriterijus įvertino po eismo įvykio asmeniui atsiradusias itin sunkias pasekmes - jauno asmens nepagydomus sveikatos sužalojimus, prarastą galimybę pačiam judėti – nukentėjusiajam buvo nustatytas pirmos grupės invalidumas ir 100 proc. darbingumo netekimas, pripažinta, kad reikalinga nuolatinė pagalba (slauga), žlugusius lūkesčius dėl šeimos, palikuonių, mokymosi, sporto. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007 sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, buvo vertinama tai, kad nukentėjusiam ir po atliktų operacijų išliko visiškas apatinių galūnių paralyžius bei nejautrumas, dėl ko buvo nustatytas 80% darbingumo netekimas bei nuolatinės kito žmogaus pagalbos reikalingumas, tenkinant būtiniausius žmoniškuosius poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012, pagrindiniais neturtinės žalos nustatymo kriterijais pripažinęs pažeistos vertybės pobūdį (žala padaryta asmens sveikatai), žalos padarinius (sunkų ir visą gyvenimą truksiantį sužalojimo pobūdį, kadangi dėl sprogimo buvo nutraukta vienos kojos pėda, o siekiant išvengti padarinių - amputuota pusė šios kojos blauzdos, dėl ko nepilnamečiui asmeniui nustatytas 50% darbingumo netekimas), taip pat nukentėjusiojo asmens jauną amžių (nukentėjo devynerių metų asmuo), konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo pagrįstai priteisė 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apibendrinus šią teisminę praktiką, matyti, kad kriterijais priteisti 200 000 Lt –300 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą buvo pripažįstamos tik ypatingos aplinkybės: itin sunkios sužalojimo pasekmės (didelis arba visiškas darbingumo netekimas, nuolatinės kito žmogaus pagalbos reikalingumas), nukentėjusiojo asmens jaunas amžius, sunkus ir visą gyvenimą truksiantis sužalojimo pobūdis ir kitos išimtinį pobūdį turinčios aplinkybės. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sveikatos sužalojimų sunkumo laipsniu, jų, pobūdžiu, taip pat sveikatos sužalojimo padarinius, jų sukeltus fizinius skausmus, dvasinius pergyvenimus, nepatogumus, neigiamą poveikį asmens gyvenimo kokybei ir darbinei veiklai, teismas daro išvadą, aplinkybių, vertintinų kaip ypatingų ir išimtinių, nebuvo nustatyta.

32Tokiu būdu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat suformuotą teisminę praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą priteistina 60 000 Lt suma.

33Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą jurisprudenciją, bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos ( 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2757/2012, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1401/2013 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012 m. rugpjūčio 6 d. ( skundo pateikimo pašto įstaigai datos), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

34E. O. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas įvardintų išlaidų pagrindimui pateikė 2012-07-27 pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr.665467, patvirtinantį, kad už jam atstovavusios advokatės D. Gadliauskienės suteiktas teisines paslaugas - procesinių dokumentų surašymą, atstovimą administracinėje byloje – sumokėta 1 500,00 Lt (b. l.149). Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatė D. Gadliauskienė parengė skundą ir patikslintą skundą (b. l. 2-6, 192-196), atstovavo E. O. teismo posėdžiuose (b. l. 140, 156, 172). Nustatydamas atlygintinų atstovavimo išlaidų dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Įvertinus E. O. turėtų atstovavimo išlaidų dydį, daroma išvada, kad jos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.18 punktuose nustatytų užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų piniginių reikalavimų daliai, kuri sudaro 32%. Tokiu būdu, E. O. priteistina iš Šiaulių miesto savivaldybės 480,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 44 straipsnio 6 punktas).

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

36E. O. skundą tenkinti iš dalies.

37Priteisti E. O., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Šiaulių miesto savivaldybės 4 950,44 Lt ( keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt litų 44 ct) turtinei žalai ir 60 000,00 Lt ( šešiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

38Priteisti E. O., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Šiaulių miesto savivaldybės penkių procentų dydžio metines palūkanas už sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012 m. rugpjūčio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Kitą skundo dalį atmesti.

40Priteisti E. O., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Šiaulių miesto savivaldybės 480,00 Lt ( keturis šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct ) pareiškėjo turėtų atstovavimo išlaidų.

41Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai... 2. pareiškėjas E. O. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į administracinį... 3. Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Šiaulių miesto... 4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių plentas“ atsiliepimu prašė... 5. Skundas tenkinamas iš dalies.... 6. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas E. O. 2010 m. birželio... 7. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šiaulių miesto savivaldybės pareigos... 8. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės ir savivaldybės institucijų... 9. Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės keliai ir... 10. Pareiškėjas E. O. nurodė, kad Šiauliuose, Pramonės gatvės dviračių take... 11. Šiaulių miesto savivaldybės administracija „Papildomuose... 12. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija su... 13. Teismas, remdamasis aukščiau išvardintomis teisės normų nuostatomis, daro... 14. Iš Gatvių priežiūros sutarties priedų teksto matyti, kad sutarties šalys... 15. Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, sprendžia, kad Šiaulių miesto... 16. Taip pat byloje buvo keliamas ginčas dėl priežasčių, įtakojusių... 17. UAB „Šiaulių plentas“ teigė, kad įvardintą pažaidą sukėlė Kulpės... 18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad išdauža buvo atsiradusi Šiauliuose,... 19. Pareiškėjas kaip jam padarytą 4 950,44 Lt dydžio turtinę žalą įvardija... 20. Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 17 d. apie 23 val. 40 min. Šiauliuose,... 21. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, leidžiančių abejoti E. O. pateiktais... 22. E. O. skunde ir patikslintame skunde (b. l. 4, 194) bei teikdamas paaiškinimus... 23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 24. Pareiškėjas, nurodęs, kad siekiant užtikrinti žalą patyrusio ir... 25. Kriterijai, kuriais remiantis nustatomas neturtinės žalos dydis, yra pateikti... 26. Teismas, spręsdamas dėl E. O. padarytos neturtinės žalos dydžio, daro... 27. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė pateiktuose... 28. Pagal Kelių eismo taisyklių 64 punkto nuostatas, dviračio vairuotojui... 29. Kelių eismo taisyklių 134 punktas reikalauja, kad jeigu atsirado kliūtis ar... 30. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, sprendžia, kad bylos... 31. Teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio,... 32. Tokiu būdu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat... 33. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą jurisprudenciją,... 34. E. O. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 36. E. O. skundą tenkinti iš dalies.... 37. Priteisti E. O., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Šiaulių miesto... 38. Priteisti E. O., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Šiaulių miesto... 39. Kitą skundo dalį atmesti.... 40. Priteisti E. O., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Šiaulių miesto... 41. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...