Byla 2A-497/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant atsakovų atstovams Aistei Cikanaitei, Arnoldui Jokūbaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo, Architektų g. 65, Vilniuje, savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-501-280/2009 pagal ieškovo Daugiabučio namo, esančio Architektų g. 65, Vilniuje, savininkų bendrijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lazdynų būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškiniu atsakovams UAB „Lazdynų būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei ieškovas Daugiabučio namo, esančio Architektų g. 65, Vilniuje, savininkų bendrija prašė grąžinti iš atsakovų neteisėto valdymo namo, esančio Architektų g. 65, Vilniuje, patalpas, pažymėtas indeksais R-6, R-11, R-12 ir R-15, kurių bendras plotas 77,69 kv. m, ir patalpas, pažymėtas indeksais R-2, R-2a, R-2b ir R-3, bendro 89, 66 kv. m. ploto, butų savininkams, ieškovo valdymui, panaikinant įrašus apie UAB „Lazdynų būstas“ ir Vilniaus m. savivaldybės daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.

4Ieškinyje nurodė, kad atsakovas UAB „Lazdynų būstas“ ginčijamas patalpas įregistravo 1997 m. gegužės 22 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 78-01 ir Vilniaus miesto savivaldybės 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 463 pagrindu. Vilniaus m. savivaldybė nuosavybės teises viešame registre įregistravo 2007 m. rugpjūčio 22 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Ieškovo manymu, atsakovai ginčo patalpas nekilnojamojo turto registre įregistravo nesant teisėto pagrindo, administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo įregistruotos atsakovų teisės, priimti pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir namo patalpų savininkų teises, todėl negalėjo sukurti ir nesukūrė atsakovams nuosavybės teisių. Todėl siekdamas apginti savo narių teisę netrukdomai valdyti namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančius bendrojo naudojimo objektus, ieškovas reiškia vindikacinį ieškinį, reikalaudamas namo butų savininkų valdymui grąžinti atsakovų neteisėtai užvaldytus ir valdomus namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Ieškovas teigė, kad ginčo namas yra daugiabutis gyvenamasis namas, kurio pagrindinė ir vienintelė paskirtis pagal faktinę padėtį, pagal žinomą projektinę dokumentaciją ir pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra gyvenamas namas, todėl visos patalpos, nesančios namo gyvenamosiomis patalpomis (ne butai), yra namo gyventojų bendrojo naudojimo patalpos, t.y. namo gyventojų bendroji nuosavybė. Tuo tarpu atsakovai valdo jų vardu įregistruotas atskiras patalpas namo rūsyje ir cokolinio aukšto bendrose patalpose neteisėtai, nes šios patalpos nuo pat namo projektavimo nebuvo skirtos jokių atskirų individualių poreikių tenkinimui. Viso rūsio patalpos namo techniniame darbo projekte įvardijamos kaip „techninio pogrindžio patalpos“, o tai reiškia, kad jos skirtos namo techninėms reikmėms užtikrinti. Cokoliniame aukšte esančios patalpos R-12 ir R-15 namo techninėje-projektinėje dokumentacijoje įvardijamos kaip siurblinės ir boilerinės patalpos, tai, ieškovo teigimu, paneigia galimybę, kad jos galėjo būti skirtos su atsakovų interesais susijusiais arba su namo patalpų savininkų interesais nesusijusiais tikslais. Tuo tarpu patalpos R-11 paskirtis techninėje dokumentacijoje nurodyta „ryšių įvadas“. Atsakovai ginčo patalpas valdo, nors nekilnojamojo turto registre nėra suformuoti atskiri daiktai ir jų suformavimas nėra galimas, nes patalpos neatskirtos nuo ieškovo valdomų butų savininkams nuosavybės teise priklausančių kitų bendrojo naudojimo patalpų ir ne visos atsakovų valdomos patalpos yra viena su kita susijusios ar susijungusios. Tiriant namo projektinę dokumentaciją, akivaizdu, kad atsakovai valdo patalpas, kurios pagal savo projektinę paskirtį sukurtos visų namo gyventojų poreikiams tenkinti, užtikrinti namo inžinerinių sistemų ir techninių elementų funkcionavimą, pilnavertį, saugų ir patogų namo eksploatavimą. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už butų privatizavimo eigą, privalėjo žinoti, kad ginčo patalpos po namo butų privatizavimo tapo butų savininkų nuosavybe, todėl negali būti pripažintas teisėtu patalpų įgijėju ir valdytoju. Atsakovas UAB „Lazdynų būstas“ taip pat negali būti laikomas sąžiningu patalpų įgijėju, nes su kitu atsakovu yra glaudžiai susijęs: savivaldybė valdo UAB „Lazdynų būstas“ akcijas, ji perdavė pastarajam valdyti ginčo patalpas, UAB „Lazdynų būstas“ buvo paskirtasis namo, kuriame yra ginčo patalpos, administratorius.

5Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš Daugiabučio namo Architektų g. 65, Vilnius savininkų bendrijos 31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

6Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad bendrijai liko neperduotos gyvenamojo namo Architektų g. 65 patalpos, pažymėtos indeksais R-6, R-11, R-12 ir R-15 bendro 77,69 kv. m. ploto, bei patalpos, pažymėtos indeksais R-2,R-2a, R-2b, ir R-3, bendro 89,66 kv. m. ploto. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui UAB ,,Lazdynų būstas“ nuosavybės teisėmis šiuo metu priklausančios patalpos yra namo rūsyje (patalpa R-16), pastato vidaus eksplikacijoje buvo įrašyta, kad naudojama kaip šilumos mazgas, tačiau šis įrašas panaikintas kaip neteisingas, o patalpa R-12 nuo 1987 m. buvo apskaitoma kaip šilumos mazgas, R-11 - sandėlis. Teismas nustatė, kad šios patalpos buvo naudojamos administruojant gyvenamųjų namų bendro naudojimo patalpas, kitos, Vilniaus m. savivaldybei priklausančios patalpos, 1995 m. buvo perduotos Lazdynų seniūnijai ir naudojamos baldams sandėliuoti. Teismo teigimu, ieškovas nepagrindė to, kad namo gyvenamųjų butų savininkams ginčo patalpos priklauso nuosavybės teisėmis ir dėl to galima reikšti vindikacinį ieškinį, kai nuosavybės teisės yra jau įregistruotos tretiesiems asmenims, t.y. šiuo atveju atsakovams. Teismo teigimu, patalpų paskirties įvardijimas gali būti pagrindas ginčyti aktus, kurių pagrindu tretieji asmenys tapo patalpų savininkais, tačiau ne reikšti vindikacinį ieškinį. Ieškovo atstovaujami butų savininkai teisiškai gali tapti ginčo patalpų bendraturčiais, jas pripažinus namo bendro naudojimo patalpomis, kuriose yra atitinkama įranga arba kurios pagal paskirtį skirtos namui tinkamai eksploatuoti. Tuo tarpu nenuginčijus sandorių, kurių pagrindu atsakovai tapo ginčo patalpų savininkais, ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pareikštiems reikalavimams dėl turto išreikalavimo tenkinti (CK 6.307 str. 1 d.). Pagal CK 1.138 straipsnio nuostatą, ginant civilines teises teisme, pasirenkami straipsnyje išvardinti būdai, tarp kurių ir valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktų, prieštaraujančių įstatymams, pripažinimas negaliojančiais. Kad turi būti ginčijami turto perdavimo nuosavybėn aktai, liudija ir ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT nutartis 3K-3-84/2008, 3K-3-200/2007 ir kt.). Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu gina tik savo ir butų savininkų valdymo teises, o jas galima ginti tik nuginčijus trečiųjų asmenų, atsakovų, nuosavybės teises, kurių pagrindu atsakovai jau valdo ginčijamas patalpas (CK 4.95 str.). Teismo teigimu, ginčijamų sandorių, kurių pagrindu atsakovams įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo patalpas, teismas savo nuožiūra (ex officio) negali pripažinti negaliojančiais, nes jie nėra niekiniai, o yra nuginčijami sandoriai, kuriuos pripažinti negaliojančiais būtinas teismo sprendimas. Ieškovas nepareiškė reikalavimų dėl niekinio sandorio pasekmių, o reiškia vindikacinį ieškinį, todėl privalėtų įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir tokią teisę turėjo iki turtą užvaldant atsakovams, bei kad atsakovai tai žinojo. Teismas nustatė, kad namo butų savininkai niekada nebuvo ginčo turto savininkais, todėl vindikacija, pasak teismo, šiuo atveju negalima. Ieškovas, nepaisydamas nurodomų aplinkybių apie teisiškai įregistruotas nuosavybės teises, tvirtina, kad ginčo patalpų savininkas yra namo bendrijos butų savininkai, nors taip nėra.

7Apeliaciniu skundu ieškovas daugiabučio namo, esančio Architektų g. 65, Vilniuje, savininkų bendrija prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.

8Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

91. Pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą, ir rėmėsi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo l straipsnio 5 dalies 3 punktu ir 20 straipsniu, Civilinio kodekso 4.82 straipsniu bei reikalavo, kad teismas tokį teisių gynimo būdą taikytų, kaip tai numatyta CK 1.138 straipsnyje. Tačiau teismas ieškinį atmetė iš esmės vien tuo pagrindu, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, vadovavosi CK 6.307 straipsnio nuostata, bet nepaaiškino, kodėl norma, nustatanti taisyklę prievoliniuose teisiniuose santykiuose, užkerta kelią ieškovui remtis daiktinių teisių gynimo būdu.

102. Teismas dėl bylos baigties pasisakė jau 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, konstatavęs, kad ieškovas gina tik savo ir butų savininkų valdymo teises, t.y. negina butų savininkų nuosavybės teisių. Ieškovas buvo įpareigotas nurodyti kitas aplinkybes, kurių pagrindu gina savo pažeistas teises. Teismui buvo pareikštas nušalinimas, tačiau teismas nenusišalino.

113. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, jo nurodomų įstatymų aiškinimo ir LAT praktikos (LAT 2000 m. kovo 15 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-318/2000) bylose, kuriose yra pareikšti ieškiniai dėl daiktų išreikalavimo CK 4.95 straipsnio pagrindu, o pateikė argumentus, akivaizdžiai prieštaraujančius įstatymui (CK 4.95 str. nenurodoma išreikalavimo sąlyga - kokių nors prievolinių ar administracinių aktų nuginčijimas) ir ieškovo nurodytai LAT nutarčiai.

124. Teismas neatsakė į svarbiausius bylos klausimus: koks yra ginčo patalpų statusas pagal jų pirminę paskirtį (ar jos yra viso namo bendrojo naudojimo patalpos), ar ieškovo nariai (butų savininkai) įgijo nuosavybės teises į ginčo patalpas butų privatizavimo proceso metu ir ar

131995 metais (iki patalpų perdavimo atsakovams) priimtas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (20 str.) patvirtino ieškovų nuosavybės teises, įgytas pirkimo-pardavimo sutartimis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Tik atsakius į šiuos klausimus, galimas teisinis sprendimas dėl CK 4.95 straipsnio taikymo. Tokiu būdu teismas paliko ieškovą be ieškiniu iškelto teisinio ginčo sprendimo.

145. Tai, kad byloje nėra įrodymų apie ginčo patalpų priskyrimą kokiai nors specialiai funkcinei paskirčiai, dėl kurios patalpos galėjo likti neprivatizuotos valstybės patalpų fonde ir perduotos savivaldybei, ieškovas vertino kaip aplinkybę, dėl kurios liko nepaneigta prezumpcija, kad bendru atveju, kol neįrodoma kitaip, visos akivaizdžiai vien gyvenamosios paskirties daugiabučio namo bendros patalpos yra bendrojo naudojimo ir privatizuojamos kartu su butais. Įrodymus, galinčius patvirtinanti patalpų ypatingą paskirtį, dėl kurios tų patalpų negalėjo privatizuoti namo butų savininkai, privalėjo pateikti atsakovai, o ne ieškovas. Nors patalpų planuose ranka 1997 metais yra padaryti įrašai, bet tada jau buvo pasibaigęs Butų privatizavimo įstatymo galiojimas, t.y. iki to laiko esminė butų dalis jau buvo privatizuota ir patalpų paskirtis nebegalėjo būti keičiama. Be to, įrašus nepagrįstai padarė patys atsakovo darbuotojai. Teismas apie šiuos ar kitus ieškovo nurodomą prezumpciją galimai paneigiančius įrodymus nepasisakė ir jų nevertino.

156. Nepagrįstas teismo argumentas dėl negalimumo reikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo, kol nėra nuginčyti įrašai nekilnojamojo turto registre. Pareiškus ieškinį dėl daikto išreikalavimo, nereikia atskirai ginčyti jokių aktų, kylančių iš prievolinių ar administracinių santykių, tarp jų ir atskirai ginčyti viešojo registro duomenų. Ieškinio dėl daikto išreikalavimo pareiškimas ir jo nagrinėjimas teisme įpareigoja teismą nustatyti ginčo daiktų savininkus ne vien pagal formalius registro duomenis, o tik įvertinus argumentus dėl atsakovo valdymo teisėtumo, dėl ieškovo nuosavybės teisės atsiradimo iki ieškinyje nurodomo pažeidimo. Nei sandoriai ar administraciniai aktai, kuriais iš savininko neteisėtai paimti ginčo daiktai perduoti tretiesiems asmenims, nei įrašai viešuose registruose, būdami išvestiniai iš tokių aktų, o ne jų priežastis, negali būti kliūtimi teismui nagrinėti vindikacinį ieškinį ir dėl jo priimti sprendimą grąžinti ginčo daiktus iš svetimo neteisėto valdymo jų savininkams (teisėtiems valdytojams).

167. Ieškovas nereikalavo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų įtraukti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, kadangi negrindė ieškinio kokiu nors registro veiksmų neteisėtumu. Teismas, manydamas esant būtinybei, galėjo ir privalėjo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu.

17Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lazdynų būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepateikia nei vieno argumento, pagrindžiančio teiginius, susijusius su teismo sprendimo neteisėtumu bei išankstiniu teismo nusistatymu byloje, bei nenurodo, kad sprendimas būtų priimtas pažeidus materialinės ar proceso teisės normų reikalavimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui neįrodžius, jog kada nors jis buvo ginčo turto savininkas, reiškiamas vindikacinis ieškinys yra nepagrįstas (LAT 2009 m. kovo 19 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-40/2008). Ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovas išdėstė savo nuomonę, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ginčo patalpos buvo ar yra name esančių butų ir kitų patalpų priklausinys, taip pat į bylą teikiamais įrodymais neįrodė ginčo patalpų paskirties. Pagal LAT praktiką, daugiabučiame gyvenamajame name galėjo ir gali būti tokių negyvenamųjų patalpų, kurios privatizavimo metu netapdavo visų namo bendraturčių bendrąja daline nuosavybe, o likdavo valstybės ar savivaldybių dispozicijoje (LAT 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-200/2007). Būtent ieškovas turi pareigą įrodyti, kad ginčo patalpų paskirtis yra bendro naudojimo, bei kad yra paneigta LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta teisinė prezumpcija, pagal kurią visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys ginčo patalpų įregistravimo atsakovų nuosavybe faktą, todėl būtent ieškovas privalo pateikti pakankamus įrodymus, neginčijamai paneigiančius minėto fakto buvimą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų teisingumą.

18Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo patalpas kada nors naudojo namo savininkai ir jos buvo bendro naudojimo. Ginčo patalpos visą laiką buvo atsakovų balanse ir teisėtai buvo perduotos atsakovų nuosavybėn bei pagrįstai įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės į juos. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus, vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (LAT 2009 m. vasario 17 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-44/2009). Atsakovai ginčo patalpas įgijo teisėtai, o ieškovas niekada nebuvo ginčo patalpų savininkas. Būtina nustatyti, ar patalpos nepriklauso nuosavybės teise konkretiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ar jos pagal savo paskirtį yra bendrojo naudojimo patalpos. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ nustatė, kokios patalpos teisės aktais buvo pripažįstamos bendrojo naudojimo patalpomis. Nors ieškovas teigia, kad atsakovai užvaldė patalpas, kurios pagal projektinę paskirtį buvo sukurtos visų namo gyventojų poreikiams tenkinti, užtikrinti namo inžinerinių sistemų ir techninių namo elementų funkcionavimą, pilnavertį ir saugų eksploatavimą, tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nėra pagrindo vadovautis LAT 2000 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2000, nes bylų teisinės ir faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Apeliantui nepateikus įrodymų, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra įgiję bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo negyvenamąsias patalpas, jis neturi reikalavimo teisės dėl ginčo patalpų grąžinimo butų savininkams. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ginčo patalpos priklauso atsakovams nuosavybės teise ir būtent šie išrašai yra oficialūs rašytiniai įrodymai.

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

21Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio namo, esančio Architektų g. 65, Vilniuje, savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

22Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą, rėmėsi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo l straipsnio 5 dalies 3 punktu, Civilinio kodekso 4.82 straipsniu bei reikalavo, kad teismas tokį teisių gynimo būdą taikytų.

23Pažymėtina, kad, pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ieškovas, be kita ko, rėmėsi ir civilinio kodekso 4.95 straipsnio nuostata, pagal kurią savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, t.y. pareiškė vindikacinį ieškinį.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant vindikacinius reikalavimus, vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas pirmiausia privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009, 2008 m. kovo 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008).

25Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje, pagal kurio 5 dalį bendro naudojimo objektai priskiriami bendrajai dalinei daugiabučio namo savininkų nuosavybei, o bendrojo naudojimo patalpos yra bendrojo naudojimo objektai. Pažymėtina, kad šis įstatymas apibrėžia ir bendrojo naudojimo patalpų sąvoką, pagal kurią bendrojo naudojimo patalpos yra daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Būtent tokias patalpas, priskirtas bendrojo naudojimo patalpų kategorijai, įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus, savivaldybės vykdomosios institucijos, kitos už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakingos įmonės, įstaigos, organizacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 125 buvo įpareigotos perduoti bendrijai valdyti ir prižiūrėti pagal bendrijos įregistravimo dienos būklę.

26Taigi, ieškovas, šioje byloje pareiškęs vindikacinį ieškinį, ir teigdamas, kad ginčo patalpos, nesančios namo gyvenamosiomis patalpomis (ne butai), yra namo gyventojų (butų savininkų) bendrojo naudojimo patalpos, t.y. namo gyventojų bendroji nuosavybė, šią aplinkybę leistinais įrodymais ir privalėjo šioje byloje įrodyti.

27Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašias bylas, laikosi nuomonės, kad patalpų priskyrimą prie bendro naudojimo patalpų, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai – savarankiško nuosavybės teisės objekto – lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007, 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008).

28Taigi, esminė aplinkybė, kurią šioje byloje būtina nustatyti ir kurią ieškovas, teigdamas, jog atsakovų valdomos ginčo patalpos iš tiesų yra namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė, yra tai, ar šios patalpos pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu yra gyvenamojo namo, kaip pagrindinio daikto, priklausinys, ar jos yra individualaus naudojimo patalpos ir savarankiškas nuosavybės objektas.

29Grįsdamas savo teiginį, kad ginčo patalpos yra namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė, ieškovas savo ieškinyje teigė, kad namas, kuriame yra šios patalpos, yra daugiabutis gyvenamasis namas, kurio pagrindinė ir vienintelė paskirtis ir yra gyvenamas namas, todėl visos patalpos, nesančios namo gyvenamosiomis patalpomis (ne butai) yra namo gyventojų bendrojo naudojimo patalpos. Tačiau vien daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinė paskirtis nepaneigia aplinkybės, kad jame gali būti ir/ar yra ir negyvenamosios patalpos, kurios nėra skirtos namo butų ir kitų patalpų savininkų bendram naudojimui, taigi nėra ir bendroji jų nuosavybė. Kaip pripažįstama teismų praktikoje, bendrojo naudojimo patalpomis yra laikomos tokios patalpos, kurios nepriskirtos naudoti individualiai ir neturi savarankiškos paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008). Tačiau tai nereiškia, kad daugiabučiame gyvenamajame name nėra ir negali būti patalpų, kurios turi savarankišką paskirtį ir gali būti naudojamos individualiai. Savo papildomuose paaiškinimuose prie ieškinio (b.l. 145) ieškovas pats teigė, kad dėl namo didelio aukštingumo ir santykinai mažo rūsio ploto nebuvo suformuoti ir atskiriems gyventojams nebuvo priskirti sandėliukai. Tai reiškia, kad rūsyje, ir tuo labiau cokoliniame namo aukšte, be patalpų, skirtų aptarnauti bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią namo įrangą, yra ir patalpos, kurios gali funkcionuoti ir būti naudojamos individualiai. Todėl vien aplinkybė, kad daugiabučio namo paskirtis yra gyvenamoji, nėra tinkamas ir pakankamas šio buto savininkų nuosavybės teisės į ginčo patalpas patvirtinimas.

30Teiginį, kad ginčo patalpos yra namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė, ieškovas grindė ir aplinkybe, kad viso rūsio patalpos namo techniniame darbo projekte įvardijamos kaip ,,techninio pogrindžio patalpos“, o tai, ieškovo teigimu, reiškia, kad jos yra skirtos namo techninėms reikmėms užtikrinti. Ieškovas taip pat teigė, kad cokoliniame namo aukšte esančios patalpos R-12 ir R-15 namo techninėje-projektinėje dokumentacijoje įvardijamos kaip siurblinės ir boilerinės patalpos, o patalpos R-11 paskirtis techninėje dokumentacijoje nurodyta ,,ryšių įvadas“. Tai, ieškovo teigimu, paneigia galimybę, kad ginčo patalpos galėjo būti skirtos su namo patalpų savininkų interesais nesusijusiais tikslais.

31Iš tiesų, prie šios bylos prijungtame 16 aukštų gyvenamojo namo Architektų gatvėje Lazdynų mikrorajone Techninio darbo projekto VI tome esančiame patalpų grindų ir vidaus apdailos žiniaraštyje techninio pogrindžio plane nurodytos dvi 142,2 kv. m. ploto patalpos pavadintos techninėmis patalpomis, o cokolinio aukšto patalpos, šio aukšto plane pažymėtos Nr. 1 ir Nr. 4 - atitinkamai siurblinė ir boilerinė bei ryšių įvado patalpos. Tačiau šie bylos duomenys negali būti tinkami ir pakankami įrodymai aplinkybei apie ginčo patalpų technines savybės, paskirtį ir funkcinį ryšį su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu nustatyti, taigi ir išvadai apie tai, kad šios patalpos yra namo bendro naudojimo patalpos bei butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, padaryti. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktasis Techninis darbo projektas negali būti laikomas namo, esančio Architektų g. 65, Vilniuje statybos techniniu dokumentu, nes nėra jokių duomenų, kad šis projektas buvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas ir kad būtent pagal jį buvo statomas ginčo namas. Iš byloje esančių namo, esančio Architektų g. 65, Vilniuje, techninės apskaitos bylos dokumentų kopijų matyti, kad 1982 - 1987 metų duomenimis namo rūsyje buvo įrengta 10 atskirų patalpų, tarp jų ir ginčo patalpos, pažymėtos indeksais R-2, R-2a, R-2b, R-3 (b.l. 150), kai tuo tarpu pateiktajame Techniniame darbo projekte, kaip jau minėta, rūsyje nurodytos tik dvi 142,2 kv. m. ploto patalpos, pavadintos techninėmis patalpomis. Šio projekto brėžiniuose taip pat nėra patalpų R-12, R-14, R-15 bei R16, kurios pažymėtos namo techninės apskaitos byloje (b.l. 149), tačiau jų vietoje nurodyta vientisa 150,8 kv. m. ploto patalpa. Todėl tvirtinti, kad pateiktasis techninis darbo projektas įrodo ginčo patalpų, kaip namo bendrojo naudojimo patalpų, paskirtį, jų technines savybes ir funkcinį ryšį su namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, dėl kurių šios patalpos negalėtų būti naudojamos individualiai ir galėtų būti pripažintos bendro naudojimo patalpomis, nėra pagrindo.

32Pažymėtina, kad pagal byloje esančių ginčo namo techninės apskaitos bylos dokumentų kopijų duomenis, patalpos, pažymėtos indeksais R-11, R-12, R-15 ir R-6 vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtos kaip negyvenamos patalpos - sandėliai (b.l. 131).

33Iš byloje esančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2007 m. birželio 8 d. rašto Nr. A51-10505 bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007 m. liepos 5 d. rašto Nr. IN(5.1.15)-24756 matyti, kad ginčo patalpų, esančių rūsyje ir pažymėtų indeksais R-2, R-2a, R-2b, R-3, vertė į namo butų privatizavimo kainą nebuvo įskaičiuota.

34Taigi, byloje pateikti faktiniai duomenys nepatvirtina ieškovo teiginio, kad namo butų savininkai, Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka įsigydami nuosavybėn nuomojamus butus, kartu įsigijo ir ginčo patalpas, esančias namo rūsyje ir cokoliniame aukšte ir kad šios patalpos yra namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo butų ir kitų patalpų savininkams. Nenustačius, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams, nėra paneigta prezumpcija, kad atsakovai ginčo patalpas valdo teisėtai. Esant tokioms aplinkybėms, išreikalauti ginčo patalpas iš atsakovų, kurių valdymo teisėtumas nėra nuginčytas, nėra pagrindo. Todėl iš esmės pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad namo butų savininkai nėra ginčo turto savininkai ir vindikacija šiuo atveju negalima, o šios išvados pagrindu priimtas teismo sprendimas atmesti pareikštą ieškinį iš esmės teisėtas ir pagrįstas. Konstatavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nenustačiusi įstatyme nustatytų pagrindų šiam sprendimui panaikinti, teisėjų kolegija dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų atskirai nepasisako, nes jie nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir todėl teisinės reikšmės neturi.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

36Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškiniu atsakovams UAB „Lazdynų būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybei... 4. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas UAB „Lazdynų būstas“ ginčijamas... 5. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį... 6. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad bendrijai liko... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas daugiabučio namo, esančio Architektų g. 65,... 8. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:... 9. 1. Pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto... 10. 2. Teismas dėl bylos baigties pasisakė jau 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje,... 11. 3. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, jo nurodomų įstatymų... 12. 4. Teismas neatsakė į svarbiausius bylos klausimus: koks yra ginčo patalpų... 13. 1995 metais (iki patalpų perdavimo atsakovams) priimtas Daugiabučių namų... 14. 5. Tai, kad byloje nėra įrodymų apie ginčo patalpų priskyrimą kokiai nors... 15. 6. Nepagrįstas teismo argumentas dėl negalimumo reikšti ieškinį dėl... 16. 7. Ieškovas nereikalavo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų... 17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lazdynų... 18. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 22. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pareikšdamas ieškinį dėl... 23. Pažymėtina, kad, pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama,... 25. Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų... 26. Taigi, ieškovas, šioje byloje pareiškęs vindikacinį ieškinį, ir... 27. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas... 28. Taigi, esminė aplinkybė, kurią šioje byloje būtina nustatyti ir kurią... 29. Grįsdamas savo teiginį, kad ginčo patalpos yra namo savininkų bendroji... 30. Teiginį, kad ginčo patalpos yra namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė,... 31. Iš tiesų, prie šios bylos prijungtame 16 aukštų gyvenamojo namo... 32. Pažymėtina, kad pagal byloje esančių ginčo namo techninės apskaitos bylos... 33. Iš byloje esančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos... 34. Taigi, byloje pateikti faktiniai duomenys nepatvirtina ieškovo teiginio, kad... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 36. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti...