Byla 2S-171-516/2011
Dėl delspinigių ir skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Austaka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jono statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Austaka“ dėl delspinigių ir skolos priteisimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5ieškovas UAB „Jono statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Austaka“ 40 232,11 Lt delspinigių už darbų užbaigimo termino pažeidimą, 3 025,22 Lt defektų šalinimo išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, t.y. areštuoti jam priklausančius nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, o jų nesant arba esant nepakankamai - pinigines lėšas, motyvuodamas tuo, kad skola yra didelė, atsakovas į raginimus apmokėti skolą (delspinigius, nuostolius) nereaguoja.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino.

8Teismas ieškovo UAB „Jono statyba“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančių nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių areštą 43 257,33 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuojamu turtu (turtinėmis teisėmis).

9Nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas taikė kitą laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 43 257,33 Lt sumai, atsakovui paliekant teisę iš nurodytų lėšų daryti privalomus atskaitymus valstybės, savivaldybės, valstybės socialinio draudimo fondo biudžetams, ieškovui, atlikti su darbo santykiais susijusius mokėjimus.

10Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į pareikštų reikalavimų bendrą sumą, į tai, kad atsakovas, net ir įspėtas apie skolinių įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes, gana ilgą laiką nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovo raginimus, įspėjimus, pretenzijas ignoruoja, darytina išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas iš tiesų gali pasunkėti.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Austaka“ prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti.

13Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti daugiau kaip 40 000 Lt delspinigių pagal 2010-08-16 išrašytą sąskaitą. Ieškinys teismui pateiktas 2010-09-27, todėl teismo teiginys, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų labai ilgą laiką, yra nepagrįstas. Be to, apelianto teigimu, ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad jis įspėjo atsakovą dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo, kad atsakovas gavo nors vieną raginimą ar pretenziją ir kad atsakovas juos ignoravo;
  2. teismas turėtų pastebėti, kad ieškinyje nėra jokių pagrindimų, kaip apskaičiuota pinigų suma už kurią skaičiuojami delspinigiai, taip pat, kad skaičiuojamas delspinigių terminas akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 6 mėnesių senaties terminą. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad ieškinio reikalavimo dydžio pagrįstumas abejotinas;
  3. pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės varžo atsakovo ūkinę – komercinę veiklą.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Jono statyba“ prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-01 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Teigia, kad ieškinio suma neabejotinai laikytina didele, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą patvirtina itin prasta UAB „Austaka“ finansinė padėtis. Iš teismui pateikto atsakovo UAB „Austaka“ 2009 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė finansinius metus baigė nuostolingai, t.y. patyrė 41 747 Lt nuostolių. Be to, byloje pateikta VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažyma patvirtina, kad UAB „Austaka“ neturi jokio nekilnojamojo turto, o piniginių lėšų likutis 2010-10-26 dienai sudarė tik 6293,73 Lt.

16Nurodo, jog šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos vadovaujantis ekonomiškumo principu, atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų mastą. Be to, pirmosios instancijos teismas leido atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei, socialini draudimo įmokas, bei atlyginimus darbuotojams.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

20Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

21Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

22CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

23Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto.

24Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

25Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

26Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas su atsakovu 2009-11-23 sudarė Darbų rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nustatytais terminais atlikti statybos darbus mokykloje adresu Vilniaus g. 5, Siužionių k., Vilniaus r.sav. tačiau kai kurių rangos sutartyje numatytų darbų atsakovas nustatytu terminu apskritai neatliko arba atliko nekokybiškai, paliko akivaizdžių darbų trūkumų. Kadangi tarp šalių sudarytos sutarties 6.4 punktas numato, jog rangovui dėl jo kaltės pažeidus numatytus darbų atlikimo terminus, mokami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, ieškovas paskaičiavo 40 232,11 Lt delspinigių sumą ir pareikalavo atsakovo ją sumokėti, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo, mokėti delspinigius atsisakė.

27Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009).

28Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 40 232,11 Lt sumos priteisimo iš atsakovo UAB „Austaka“. Nors atsakovas yra juridinis asmuo, tačiau minėta ieškinio suma yra pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovo turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas.

29Taigi tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia egzistavimą objektyvios grėsmės įvykdyti būsimam sprendimui dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).

30Atsakovo realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, pastabos prie finansinių ataskaitų rinkinio, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto vertintojų ataskaitos, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

31Iš teismui pateikto atsakovo UAB „Austaka“ 2009 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė finansinius metus baigė nuostolingai, t.y. patyrė 41 747 Lt nuostolių (b.l.23-25). Be to, byloje pateikta VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažyma patvirtina, kad UAB „Austaka“ neturi jokio nekilnojamojo turto, o piniginių lėšų likutis 2010-10-26 dienai sudarė tik 6293,73 Lt (b.l. 26-27). Atsakovas, turėdamas teisę į apeliaciją bei galimybę pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, jokių savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, duomenų, įrodančių, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrins teismo sprendimo įvykdymą, atsakovas nepateikė.

32Atsižvelgdama į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto paskirtį – padėti geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą ir užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio sumos ribose, nes duomenų, atspindinčių gerą atsakovo finansinę padėtį ir apsprendžiančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (nebūtinumą), atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).

33Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl tokios sumos laikytinas dideliu. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, t. y. kad minėta ieškovo prašoma priteisti pinigų suma atsakovui nėra didelė. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į ieškovo pareikštų reikalavimų sumą, ieškovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, nėra pagrindas konstatuoti, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

34Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningai naudojasi jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, piktnaudžiauja jomis. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas piktnaudžiauja jam priklausančiomis teisėmis ar elgiasi nesąžiningai. Naudojimasis įstatymo numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nereiškia piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningo elgesio.

35Skundo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas faktiškai paralyžiuoja ūkinę veiklą, sukelia didelius nuostolius, nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

36Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

37Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, taikydamas atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o tik tuo atveju, jei tokio turto atsakovas neturi arba turi nepakankamai, ir pinigines lėšas. Be to, teismas leido areštuotomis lėšomis vykdyti atsiskaitymus su įmonės darbuotojais bei ieškovu UAB „Austaka“, mokėti mokesčius valstybei bei privalomąsias socialinio draudimo įmokas.

38Šiuo aspektu pažymėtina, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo nurodyta tvarka, lėšos atsakovo sąskaitoje galės būti areštuotos tik tuo atveju, jeigu atsakovas neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Jeigu atsakovas turto, kurio vertė 43 257,33 Lt, neturi ir dėl to atsiras poreikis jų lėšų areštui, tokia aplinkybė tik patvirtintų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, o tai savo ruožtu paneigtų apelianto argumentus, kad šios priemonės taikytos nepagrįstai.

39Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo atžvilgiu neišvengiamai bus pritaikyti tokie ribojimai, kurie iš esmės suvaržys ar paralyžiuos jo ūkinės veiklos galimybes.

40Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio pagrįstumas nevertinamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taigi apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.

41Atsakovui taip pat išaiškinama, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. O taip pat atsakovas, manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi atsakovas turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

42Kiti atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

43Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

44Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-01 nutarties, iš atsakovo UAB „Austaka“ priteistina 7,15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

46Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Priteisti iš atsakovo UAB „Austaka“ 7 (septynis) litus ir 15 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. ieškovas UAB „Jono statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo... 8. Teismas ieškovo UAB „Jono statyba“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui... 9. Nesant ar esant nepakankamai atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei... 10. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į pareikštų reikalavimų bendrą sumą,... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Austaka“ prašo Vilniaus miesto 4... 13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Jono statyba“ prašo... 15. Teigia, kad ieškinio suma neabejotinai laikytina didele, todėl pirmosios... 16. Nurodo, jog šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų... 21. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, atsiliepimo... 22. CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar... 23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria... 25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra... 26. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas su atsakovu 2009-11-23... 27. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 28. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 40 232,11 Lt sumos priteisimo iš... 29. Taigi tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui... 30. Atsakovo realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų... 31. Iš teismui pateikto atsakovo UAB „Austaka“ 2009 m. balanso ir pelno... 32. Atsižvelgdama į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto paskirtį... 33. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 34. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad... 35. Skundo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas faktiškai... 36. Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės... 37. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties,... 38. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos... 39. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos... 40. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog... 41. Atsakovui taip pat išaiškinama, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį... 42. Kiti atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo... 43. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 44. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 46. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį palikti... 47. Priteisti iš atsakovo UAB „Austaka“ 7 (septynis) litus ir 15 centų pašto...