Byla 2A-311-381/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-850-479/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Globetransa“ dėl pirkimo-pardavimo, išperkamosios nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarčių pripažinimo įvykdytomis.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomą bei išperkamąją nuomą, tariamo ir apsimestinio sandorio negaliojimą, taikymo ir aiškinimo, įrodymų vertinimo.

5Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-07 iškėlė UAB „Baltijos grupė“ bankroto bylą, 2014-03-10 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ ieškinyje prašė pripažinti tariama ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-08-26 su atsakovu UAB „Globetransa“ sudarytą Transporto išperkamosios nuomos sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovui šias transporto priemones: vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) konteinerinę važiuoklę SCF24/L, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), konteinerinę važiuoklę SCF24/L, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), konteinerinę važiuoklę SCF24/L, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), konteinerinę važiuoklę SCF24/L, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) (toliau tekste – ginčo transporto priemonės, Turtas); pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento su atsakovu 2008-04-04 sudarytą lengvojo automobilio Toyota Camry 3.0, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant nurodytą automobilį ieškovui; priteisti ieškovui iš atsakovo 87 120 Lt nesumokėto transporto priemonių nuomos mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad 2008-12-31 su atsakovu sudarė keturių puspriekabių SCHMITZ SCF 24G bei keturių vilkikų Volvo FH12 nuomos sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį kiekvieną mėnesį, t. y. už vilkiko nuomą - po 1 830 Lt, o už puspriekabės nuomą -po 1 330 Lt. Praėjus trumpam laikotarpiui, t. y. 2009-08-26, šios nuomos sutartys buvo nutrauktos ir šalys 2009-08-26 sudarė šių transporto priemonių išperkamosios nuomos sutartį (toliau tekste ir - ginčo sutartį). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti po 1 000 Lt nuomos mokesčio už kiekvieną puspriekabę bei po 200 Lt už kiekvieną vilkiką per mėnesį. Šalys, sudarydamos išperkamosios nuomos sutartį, veikė nesąžiningai, nes nuomos mokestis buvo nepagrįstai sumažintas, jis buvo mokamas galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis buvo areštuotas UAB „Baltijos grupė“ turtas, be to, šios sutarties sudarymo metu abi šalis valdė tas pats asmuo, tai yra abiejų įmonių pagrindinis akcininkas buvo I. M.. Nors išperkamosios nuomos sutarčių terminas buvo nustatytas iki 2012-08-31, po to transporto priemonės nebuvo įregistruotos atsakovo nuosavybės teise. PVM sąskaita faktūra dėl transporto priemonių perleidimo atsakovui išrašyta 2013-02-28, kai UAB „Baltijos grupė“ buvo inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Ieškovas nustatė, kad buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina, jog buvo vykdoma išperkamosios nuomos sutartis, be to, ieškovas restruktūrizavimo bylos metmenyse nurodė, kad nuomojamas transporto priemones bus galima parduoti ir gautas lėšas panaudoti restruktūrizavimo procese. Todėl tai yra tariamas sandoris ir šia sutartimi ieškovas nesąžiningai siekia perduoti turtą atsakovui.

8Be to, 2008-04-04 sutartimi ieškovas atsakovui pardavė naudotą automobilį Toyota Camry 3.0. Nors šalys sudarė šią sutartį, tačiau ieškovui automobilio kaina nebuvo sumokėta, automobilis nėra įregistruotas atsakovo nuosavybės teise, todėl šis sandoris taip pat yra tariamas.

9Kadangi nuo 2012-09-01 atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio ieškovui ir ginčo turtą naudojo neteisėtai, ieškovas prašė priteisti 87 120 Lt nuomos mokesčio nuo 2012-09-01 iki 2013-11-30, skaičiuojant po 200 Lt už vilkiką, po 1 000 Lt už puspriekabę.

10Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priešieškinyje prašė pripažinti 2008-04-04 pirkimo-pardavimo sutartį įvykdyta ir leisti įregistruoti automobilį Toyota Camry atsakovo nuosavybe, įpareigoti ieškovą įvykdyti 2009-08-26 išperkamosios nuomos sutartį ir perleisti nuosavybės teises atsakovui į ginčo transporto priemones.

11Nurodė, kad 2009-08-26 šalys sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl vilkikų ir puspriekabės nuomos. Išperkamo turto vertė buvo šalių nustatyta ir sudarė 172 800 Lt. 2008-04-04 šalys taip pat sudarė automobilio Toyota Camry pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas už šį turtą įsipareigojo sumokėti 40 000 Lt. Šias sutartis atsakovas įvykdė tinkamai ir nurodytas turto kainas ieškovui sumokėjo, tačiau jis negali ginčo turto įregistruoti nuosavybės teise dėl ieškovo turtui taikyto arešto.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir pripažino atsakovui UAB „Globetransa“ nuosavybės teisę į ginčo automobilius bei važiuokles, nustatė, kad atsakovas UAB „Globetransa“ įvykdė automobilio Toyota Camry pirkimo – pardavimo sutartį bei pripažino atsakovui nuosavybės teisę į šį automobilį.

14Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog šalys sudarė jo nurodomus tariamus sandorius dėl ginčo transporto priemonių (vilkikų ir važiuoklių), t. y. kad vietoje išperkamosios nuomos sutarties iš tikrųjų buvo sudaryta nuomos sutartis, nes nustatė, jog išperkamosios nuomos sutartis šalių buvo vykdoma, šalims buvo žinoma apie sudarytą sandorį ir šalims nustatytas pareigas, buvo mokamas tokio dydžio nuomos mokestis, dėl kokio šalys susitarė išperkamosios nuomos sutartyje (po 200 Lt už kiekvieną vilkiką ir po 1 000 Lt už važiuoklių nuomą kas mėnesį), iš viso atsakovas iki 2012-08-31 už nuomojamas transporto priemones sumokėjo 209 088 Lt, be to, iki 2009-08-26 galiojusios šalių sudarytos turto nuomos sutartys buvo nutrauktos ir ieškovas jų neginčija. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimų pagrįstumo nepatvirtina jo nurodomos aplinkybės apie tai, kad ieškovo vadovas iki bankroto bylos iškėlimo I. M. 2012-12-04 pranešė antstoliui A. S., jog ieškovas UAB „Baltijos grupė“ nuomoja ginčo transporto priemones, kadangi turtas yra nuomojamas ir pagal išperkamosios nuomos sutartį (CK 6.503 str.), taip pat apie tai, kad ginčo turtas nebuvo įregistruotas kaip atsakovo nuosavybė, pasibaigus išperkamosios nuomos sutartyje nustatytam nuomos terminui, nes 2009-10-13 ieškovo turtui buvo taikytas areštas, todėl tai apribojo ieškovo galimybę perduoti ginčo turtą atsakovui sutartyje nustatytu terminu. Aplinkybė, kad ieškovo restruktūrizavimo metmenyse ieškovas nurodė, kad jis, iškėlus restruktūrizavimo bylą, ketina ginčo transporto priemones parduoti, taip pat neįrodo, kad ginčo šalys 2012-08-26 nesudarė išperkamosios nuomos sutarties ir ši sutartis nebuvo vykdoma, nes abi šalys iki bankroto bylos iškėlimo buvo susijusios su pagrindiniu akcininku I. M., todėl pagrindinis įmonių akcininkas turėjo teisę spręsti, kurios įmonės turtinė padėtis yra geresnė ir kokios priemonės gali būti taikomos ieškovo mokumui atkurti.

15Teismas nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia šalių sudarytą automobilio Toyota Camry pirkimo-pardavimo sutartį dėl to, kad, pasak ieškovo, nebuvo sumokėta šio automobilio kaina ir jis nebuvo įregistruotas atsakovo nuosavybės teise, kadangi ši sutartis buvo vykdoma, turtas buvo perduotas atsakovui, kuris šiuo turtu rūpinosi, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad po šio turto perdavimo atsakovui 2008-04-04 jis būtų rūpinęsis juo, jį remontavęs ar kitu būdu patvirtintų nuosavybės teises į šį turtą.

16Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo nuo 2009-09-01 iki 2013-02-28 kaip neįrodytą, nustatęs, kad ieškovas nepaneigė atsakovo sumokėto nuomos mokesčio dydžio, t. y. 209 088 Lt, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs išperkamosios nuomos sutartyje nurodytą išperkamo turto vertę, t. y. 172 800 Lt.

17Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad priešieškinis yra pagrįstas, kadangi atsakovas įrodė, jog sumokėjo ginčo transporto priemonių kainą (172 800 Lt) pagal išperkamosios nuomos sutartį, o ieškovas šios aplinkybės nepaneigė. Teismas sutiko su atsakovu, kad areštavus ieškovo turtą, šalys negalėjo įregistruoti duomenų apie nuosavybės teisės į nuomojamą turtą perėjimą atsakovui, todėl pripažino, kad atsakovas pagrįstai prašo teismo pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į ginčo turtą ir taip pašalinti trukdymus atsakovui tinkamai naudotis jo valdomu turtu.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

20Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas ginčijo atsakovo pateiktą išperkamosios nuomos sutartį, laikydamas, jog šalis siejo nuomos teisiniai santykiai ir atsakovui neperėjo nuosavybės teisė į ginčo transporto priemones, tačiau teismas neatribojo nuomos ir išperkamosios nuomos teisinių santykių, apsiribojo lingvistiniu išperkamosios nuomos sutarties aiškinimu nurodydamas, kad tai yra nuomos santykiai. Pasak apelianto, teismas, tenkindamas priešieškinį, sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė ne dėl tų priešieškinio reikalavimų, kuriuos atsakovas suformulavo priešieškinyje ieškovui, todėl teismas išėjo už pareikštų reikalavimų ribų. Nors teismas, nagrinėdamas bylą, aiškinosi apsimestinio sandorio sudarymo faktines aplinkybes, tačiau nepateikė tokio vertinimo teisinės argumentacijos. Apeliantas pažymi, kad jis neturėjo ginčyti nuomos sutarčių nutraukimo (kurias nutraukus buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis), kadangi, pripažinus išperkamosios nuomos sutartį apsimestine, sandoriui taikomos to sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taisyklės.

21Teismas, pasisakydamas dėl išperkamosios nuomos sutarties galiojimo, neįvertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su tuo, kad UAB „Globetransa“ akcininkas nuo 2008-10-17 yra I. M., kuris taip pat buvo ir UAB „Baltijos grupė“ generalinis direktorius bei vienas iš pagrindinių akcininkų, tokios sąsajos gali būti vertinamos kaip nesąžiningumo požymis sudarant ginčo sandorį. Į bylą pateikti įrodymai, kad UAB „Globetransa“ šioje sutartyje nurodyto dydžio nuomos mokestį mokėjo jau galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis buvo areštuotas UAB „Baltijos grupė“ turtas. Teismas neįvertino, kad PVM sąskaita faktūra, pagal kurią buvo parduodamos transporto priemonės UAB „Globetransa“, yra išrašyta tik 2013-02-28, kai UAB „Baltijos grupė“ jau buvo inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas, o 2013-04-26 priimtas ieškinys iškelti šiai įmonei bankroto bylą. Be to, pardavėjas UAB „Baltijos grupė“ kreditines PVM sąskaitas faktūras išrašė UAB „Globetransa“ tik 2013-03-31, todėl, pasak apelianto, šalys išperkamąją nuomą įteisinančius atsiskaitymo veiksmus atliko tik tada, kai abi tarpusavyje susijusios sandorio šalys suprato, kad UAB „Baltijos grupė“ turtas patenka į turto masę, į kurią bus nukreipti kreditorių reikalavimai.

22Teismas, vertindamas ieškovo argumentą, kad išperkamosios nuomos sutartis yra tariamas sandoris dėl to, jog UAB „Baltijos grupė“ restruktūrizavimo plano metmenyse (7.4 punkte) yra nurodytas turtas, kurį restruktūrizavimo proceso metu įmonė numatė parduoti, taip pat ir ginčo transporto priemonės, pažymėjo, kad pagrindinis abiejų įmonių (UAB „Baltijos grupė“ ir UAB „Globetransa“) akcininkas I. M. turėjo teisę spręsti, kurios įmonės turtinė padėtis yra geresnė ir kokios priemonės gali būti taikomos UAB „Baltijos grupė“ mokumui atkurti, tačiau apeliantas su tokia išvada nesutinka, nes, jeigu šalys iš tikrųjų buvo sudariusios išperkamosios nuomos sutartį, tai vienas ir tas pats asmuo – abiejų įmonių akcininkas I. M. vienu metu negalėjo teigti, kad transporto priemonės priklauso UAB „Baltijos grupė“, taip pat, kad už jas yra sumokėta ir šalys susitarė dėl nuosavybės teisės perėjimo į šias transporto priemones.

23Apelianto teigimu, abejonių dėl 2008-04-04 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo kelia atsakovo neveikimas, kadangi ieškovas neturi įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl nuosavybės teisės į ginčo automobilį įregistravimo ar derinęs klausimą dėl automobilio arešto panaikinimo su ieškovo valdymo organais. Pasak apelianto, vadovaujantis Valstybės registro įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-22 nutarimu Nr. 319 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir kelių transporto priemonių apskaitos valstybės įmonės funkcijų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintomis motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis, nuosavybės teisė atsakovui į ginčo sutartimi perleidžiamą automobilį galėjo atsirasti ne nuo šio daikto perdavimo momento, bet nuo to momento, kai automobilio perleidimas bus įregistruotas transporto priemonių registre. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1179/2000 išaiškinta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentas ir nuosavybės teisės į nupirktą automobilį atsiradimo momentas nesutampa, t. y. nuosavybės teisė į automobilį atsiranda ne nuo jo perdavimo pirkėjui dienos, bet nuo sutarties, kuria įgytas šis automobilis, įregistravimo dienos; teisės aktų nustatyta tvarka neatlikus automobilio valstybinės registracijos, pirkėjas neturi teisės šiuo daiktu disponuoti.

24Be to, apelianto teigimu, ginčo automobilio perleidimas atsakovui buvo neteisėtas, nes BUAB „Baltijos grupė“ transporto priemonėms galiojo areštai iki bankroto bylos iškėlimo (nuo 2009-10-13), buvo apribota teisė disponuoti automobiliu Toyota Camry. Atsakovas negali būti pripažintas sąžiningu įgijėju, nes turėjo ir galėjo žinoti, kad viešame registre įregistruotas automobilio areštas. Areštuoto automobilio perleidimas yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.). Priimdamas sprendimą teismas neįvertino apelianto nurodytos aplinkybės, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-14433-889/2012 2012-11-23 nutartimi netvirtino šalių pateiktos taikos sutarties, kuria šalys susitaria, kad UAB „Globetransa“ įgijo nuosavybės teisę į automobilį Toyota Camry, valst. Nr. ( - ) suabejojęs jų sąžiningumu, bei konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, dėl kokių svarbių priežasčių du juridiniai asmenys, jų teigimu sudarę automobilio pirkimo pardavimo sandorį, neįregistravo automobilio savininko pasikeitimo ir neišviešino nuosavybės teisės perėjimo UAB „Globetransa“ fakto viešame registre. Teismas taip pat neįvertino, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3843-603/2011 ieškovas Nordea Finance Lithuania nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų ginčo automobilio nuosavybės teisės perėjimą UAB „Globetransa“, o 2012-09-21 teismo nutartyje, kuria atmestas UAB „Globetransa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, konstatuota, kad byloje nėra duomenų apie UAB „Globetransa“ veiksmus, kodėl šis asmuo į teismą kreipėsi praėjus trims metams po nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris yra palankus ieškovui, ir tai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Globetransa“ sąžiningumo.

25Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 buvo pakeista teismų praktika dėl areštuoto automobilio perleidimo, kadangi šioje nutartyje nebuvo spręstas klausimas dėl teisių į areštuotą automobilį, transporto priemonė nebuvo areštuota ir tai nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas.

26Atsakovas UAB „Globetransa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė sprendimą nepažeisdamas proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus, įrodymų vertinimą, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo sandorių galiojimu ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apelianto skundas yra nemotyvuotas, jame iš esmės tik atkartojamos ieškinyje nurodytos aplinkybės.

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju tokių pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

29Apeliacinės instancijos teisme keliamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tariamą ir apsimestinį sandorį, proceso teisės normų, reglamentuojančių tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių teisinį kvalifikavimą, įrodinėjimą civiliniame procese, taikymo ir aiškinimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektą.

30Dėl ginčo teisiniam santykiui taikytinų materialiosios teisės normų

31Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdamas nuginčyti jo su atsakovu UAB „Globetransa“ 2009-08-26 sudarytą Transporto išperkamosios nuomos sutartį, kaip tariamą sandorį, t. y. tokį, kuris pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį apibrėžiamas kaip sandoris, sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. L. v. S. I., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).

32Ieškinyje dėstydamas faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio faktinį pagrindą, ieškovas įrodinėjo, kad šalis siejo nuomos, bet ne išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, kadangi, pasak jo, šalys iš tikrųjų nesiekė pagrindinio išperkamosios nuomos sutarties tikslo – parduoti ginčo transporto priemones išperkamąja nuoma, nes nurodytas turtas buvo tiesiog nuomojamas, už jį buvo mokamas nuomos mokestis, o, suėjus išperkamosios nuomos sutarties terminui, nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į transporto priemonių registravimą vykdančią instituciją dėl jų perregistravimo. Teisėjų kolegija, įvertindama tokį ieškinio faktinį pagrindą ir jį pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas pareikštame reikalavime iš esmės įrodinėjo ne tariamo, bet apsimestinio sandorio sudarymą ir jo negaliojimą, kadangi pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Pažymėtina, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

33Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kilęs teisinis ginčas pirmosios instancijos teismo turėjo būti kvalifikuojamas pagal apsimestinio sandorio negaliojimą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.87 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl teismo pareigos sprendžiamam ginčui parinkti taikytinas teisės normas (nustatyti ieškinio teisinį pagrindą) ir pagal jas kvalifikuoti šalių teisinius santykius yra suformuota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus - ieškinio dalyką (ieškovo materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas - konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-356/2008). Teisinis ginčo pagrindas – ginčo santykiui taikytinos materialiosios teisės normos. Nors įstatymas neįpareigoja nurodyti teisinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015, kt.). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, atsižvelgia į kilusiam ginčui taikytinas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio negaliojimą (CK 1.87 straipsnis).

34Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su vilkikų ir konteinerinių važiuoklių nuoma

35Bylos duomenys patvirtina, kad lizingo bendrovė UAB „Hansa lizingas“ (šiuo metu „Swedbank lizingas“, UAB) 2004-08-03 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LT009488-92/PPS nupirko 4 ginčo vilkikus VOLVO FH12 už 495 027,93 Lt (sutarties 2 punktas) (t. 4, b. l. 50–52), šia sutartimi taip pat patvirtino, kad nurodyti vilkikai bus perduoti valdyti ir naudotis UAB „Baltijos grupė“ (t. 4, b. l. 50–56). 2004-08-03 lizingo sutartimis (t. 4, b. l. 57–94) 3 ginčo vilkikai buvo lizinguoti po 134 915,72 Lt (124 266,27 Lt neišpirkta turto vertė (t. y. turto vertė su PVM) + 10 649,45 Lt palūkanų), o 1 ginčo vilkikas – už 132 819,46 Lt (122 229,12 Lt neišpirkta turto vertė + 10 590,34 Lt palūkanų), iš viso – už 537 566,62 Lt (iš šios sumos neišpirkta turto vertė – 495 027,93 Lt + 42 538,69 Lt palūkanų) (neskaitant sutarties administravimo mokesčių), o 4 ginčo važiuoklės SCHMITZ SCF24G buvo lizinguotos po 98 741,18 Lt (91 060,69 Lt neišpirkta turto vertė + 7 680,49 Lt palūkanų), už bendrą 394 964,72 Lt sumą (iš šios sumos neišpirkta turto vertė – 364 242,76 Lt + 30 721,96 Lt palūkanų), iš viso ginčo turtas lizinguotas už 932 531,34 Lt (iš šios sumos neišpirkta turto vertė (t. y. turto vertė su PVM) – 859 270,69 Lt + 73 260,65 Lt palūkanų), neskaičiuojant sutarties administravimo mokesčių.

362004-08-19 ir 2004-08-31 UAB „Baltijos grupė“ ir UAB „Globetransa“ sudarė Subnuomos sutartis dėl 4 ginčo vilkikų ir 4 ginčo važiuoklių (t. 3, b. l. 102–107), šių sutarčių 1.5 punkte nurodyta, kad turtas išnuomojamas subnuomininko verslui, 1.6 punkte nurodyta, kad turto įsigijimo kaina yra 859 270,70 Lt (atitinkamai 495 027,93 Lt ir 364 242,77 Lt, įskaitant PVM), o 4.1 punkte šalys susitarė dėl atsiskaitymų ir mokėjimo tvarkos, nurodydamos, kad už naudojimąsi turtu subnuomininkas moka subnuomotojui subnuomos kainą, lygią subnuomotojo mokamoms lizingo įmokoms pagal paminėtas lizingo sutartis. Mokėjimo tvarka nustatoma tokiomis pat sąlygomis, kokiomis subnuomotojas moka lizingo įmonei pagal lizingo sutarčių mokėjimo grafikus, kurie yra neatskiriama šių sutarčių dalis.

372008-12-31 nuomotojas UAB „Baltijos grupė“ ir nuomininkas UAB „Globetransa“ nutarė sudaryti Nuomos sutartis Nr. BG-081231-01 ir Nr. BG-081231-02 (7. 1, b. l. 16–23, t. 3, b. l. 199–201, t. 4, b. l. 8–10), kuriomis nuomotojas įsipareigojo perduoti 4 puspriekabes SCHMITZ SCF24G bei 4 vilkikus VOLVO FH12 laikinai valdyti ir naudotis nuomininkui, o nuomininkas įsipareigojo šį turtą priimti ir mokėti nuomos mokestį, nustatytą šių sutarčių 4 straipsnyje (nuomininkas už naudojimąsi turtu kas mėnesį moka nuomotojui atitinkamai 1 582,70 Lt (1 330 Lt + PVM) už kiekvieną puspriekabę (konteinerinę važiuoklę) ir 2 177,70 Lt (1 830 Lt + PVM) už kiekvieną vilkiką, mokėjimų pradžia – 2009-01-01). 2009-01-06 sudaryti 8 lizingo sutarčių pabaigos aktai, o 2009-01-21 prašoma įregistruoti 8 ginčo transporto priemones, nurodant, kad jų savininkas – UAB „Baltijos grupė“, o naudotojas – UAB „Globetransa“ (t. 3, b. l. 175–201; t. 4, b. l. 2–45; 95–102). Pagal VĮ Regitros pateiktus 2009-01-21 – 2009-01-28 registravimo duomenis ginčo transporto priemonių naudotoju įregistruota UAB „Globetransa“ (t. 4, b. l. 151–152). Nuo 2009-01-30 iki 2009-08-31 buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už ginčo transporto priemonių nuomą (t. 1, b. l. 89–9, 137–144). Šios sutartys nutrauktos abiejų šalių susitarimu nuo 2009-08-26 (t. 1, b. l. 16–23). Per aštuonis nuomos sutarčių galiojimo mėnesius nuomininkas ieškovui sumokėjo 50 646,40 Lt (su PVM) nuomos mokesčio už konteinerines važiuokles ir 69 686,40 Lt (su PVM) už vilkikus, iš viso - 120 332,80 Lt (su PVM). Pagal į bylą pateiktus duomenis UAB „Globetransa“ nuo 2004-09-30 iki 2009-08-31 pagal lizingo sutartis ir nuomos sutartis sumokėjo 926 908,43 Lt. (t. 2, b. l. 94–97, 98–200; t. 3, b. l. 2–18; 19–52). Šios sumos sumokėjimo faktą patvirtina į bylą pateikti mokėjimo žurnalai, skolų užskaitymo aktai nuo 2004-10-27 iki 2009-10-22 bei skolų suderinimo aktai (t. 3, b. l. 53–100). Ginčo tarp šalių dėl šios sumos sumokėjimo nėra. Kita vertus, byloje nėra pateikta ir duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl to, jog pagal lizingo sutartis mokėtinos sumos, kurios, kaip matyti iš į bylą pateiktų skaičiavimų, sudarė 932 530,72 Lt, nebuvo visiškai padengtos.

382009-08-26 buvo sudaryta ginčijama byloje Transporto išperkamosios nuomos sutartis (t. 1, b. l. 24), pagal kurią nuomotojas UAB „Baltijos grupė“ įsipareigojo perduoti 4 balninius vilkikus VOLVO FH12 ir 4 konteinerines važiuokles SCF24/L valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą šioje sutartyje numatyto Turto kainą, Turtas pereis nuomininkui UAB „Globetransa“ nuosavybės teise (1 punktas). Viso Turto kaina – 172 800 Lt + PVM (įskaitant palūkanas) (2 punktas), o išperkamosios nuomos terminas – 3 metai. Šalys susitarė, kad Turtas perduotas nuomininkui šios sutarties pasirašymo momentu, todėl ši sutartis yra ir priėmimo–perdavimo aktas (5 punktas). Sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad visus eilinius mokėjimus nuomininkas įsipareigoja mokėti kas mėnesį po 1 000 Lt + PVM (įskaitant palūkanas) už kiekvieną konteinerinę važiuoklę ir po 200 Lt + PVM (įskaitant palūkanas) už kiekvieną vilkiką. Sutarties galiojimo termino pabaiga – 2012-08-31 (13 punktas). Už šių transporto priemonių nuomą buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros nuo 2009-10-30 iki 2012-08-31, per trijų metų sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas UAB „Globetransa“ apmokėjo visą sutartyje numatytą Turto kainą – 172 800 Lt (su PVM – 209 088 Lt). PVM sąskaitos faktūros nuomos mokesčiui mokėti buvo išrašytos ir 2012-08-31 pasibaigus išperkamosios nuomos sutarties terminui - iki 2013-02-28, tačiau jos nebuvo apmokėtos (t. 1, b. l. 97–182, t. 5, b. l. 10–26). Tokiu būdu, iš viso pagal subnuomos sutartis, nuomos sutartis ir Transporto išperkamosios nuomos sutartį atsakovas ieškovui sumokėjo 1 135 996,40 Lt (su PVM) sumą, įskaitant visą pagal lizingo sutartis ieškovo lizinguoto turto neišpirktą vertę – 859 270,69 Lt ir 73 260,03 Lt palūkanų). Ieškovas per visą šį laikotarpį pagal visas sutartis su atsakovu gavo 203 465,10 Lt (1 135 996,40 Lt – 932 531,34 Lt) pajamų daugiau, nei sumokėjo pagal lizingo sutartis lizingo bendrovei, tame tarpe 83 132,30 Lt (203 465,10 Lt – 120 332,80 Lt) daugiau, neskaitant pagal nuomos sutartis gautų 120 332,80 Lt pajamų.

392012-08-31 šalys surašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodoma, jog UAB „Baltijos grupė“ perdavė nuosavybėn, o UAB „Globetransa“ priėmė nuosavybėn nurodytas transporto priemones (t. 1, b. l. 25). 2013-03-31 išrašytos PVM kreditinės sąskaitos dėl ginčo vilkikų ir važiuoklių, kuriose nurodomas pardavėjas – UAB „Baltijos grupė“, pirkėjas – UAB „Globetransa“ (t. 1, b. l. 73–84).

40Iš VĮ Regitros duomenų bazės matyti, kad nuo 2009-10-16 remiantis Vilniaus apygardos teismo 2009-10-13 nutartimi visoms UAB Baltijos grupė“ transporto priemonėms, įskaitant ginčo vilkikus bei konteinerines važiuokles, taikytas areštas (t. 1, b. l. 28–33, t. 2, b. l. 5–6, t. 3, b. l. 113–119).

41Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su automobilio Toyota Camry pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu

42Lizingo bendrovė UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Baltijos grupė“ (nuomininkas / pirkėjas), atsižvelgdami į tai, kad veiklos nuomos sutarties pagrindu UAB „Baltijos grupė“ buvo perduotas valdyti ir naudotis lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausantis turtas: automobilis Toyota Camry 3.0, 2003 metų gamybos, veiklos nuomos sutarties terminas baigėsi 2006-10-30, nuomininkas / pirkėjas ir lizingo bendrovė 2006-11-06 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo nuomininkui / pirkėjui, turto perdavimo–priėmimo aktu patvirtino, kad nurodytas turtas yra UAB „Baltijos grupė“ dispozicijoje (t. 4, b. l. 46–47). 2006-11-06 Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LT001840/PPS-1 UAB „Hansa lizingas“ pardavė UAB „Baltijos grupė“ nurodytą automobilį už 55 650,03 Lt (t. 4, b. l. 48–49).

432008-04-04 UAB „Baltijos grupė“ ir UAB „Globetransa“ sudarė nurodyto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šios sutarties 3.2 punktą pirkėjas įsipareigojo mokėti pardavėjui už automobilį visą sutarties 2 punkte nurodytą sumą – 40 000,01 Lt (su PVM) iki 2010-04-03 (per dvejus metus), o pardavėjas įsipareigojo po šios sutarties pasirašymo perduoti pirkėjo nuosavybėn automobilį bei visą su juo susijusią dokumentaciją. 2008-04-04 išrašyta PVM sąskaita faktūra už automobilį Toyota Camry dėl 40 000,01 Lt sumos, patvirtinta spaudu „Apmokėta 2008-09-18 - užskaita“ (t. 1, b. l. 26–27).

44VĮ Regitros duomenų bazės duomenys patvirtina, kad nuo 2009-10-16 remiantis Vilniaus apygardos teismo 2009-10-13 nutartimi areštas taikytas ir automobiliui Toyota Camry (t. 1, b. l. 28–33, t. 2, b. l. 5–6, t. 3, b. l. 113–119).

45 Dėl kitų nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

46Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad UAB „Baltijos grupė“ vadovas yra I. M., o pagal į bylą pateiktą šios įmonės akcininkų sąrašą matyti, kad jos akcininkai – I. M. (94 000 vnt.) ir R. V. 6 000 vnt.) (t. 1, b. l. 34–40, t. 6, b. l. 25); UAB „Globetransa“ vadovas – I. G., o šios įmonės akcininkai – I. M. (90 proc.), I. G. (7 proc.) ir R. K. (3 proc.) (t. 1, b. l. 41–45, t. 6, b. l. 30). 2004-05-11 UAB „Globetransa“ steigimo sutartyje (t. 2, b. l. 12-18, t. 6, b. l. 26-27) nurodyta, kad viena iš šios įmonės steigėjų ir akcininkė (90 proc.) yra UAB „Baltijos grupė“. UAB „Globetransa“ įstatuose numatyta, kad jos veiklos tikslas yra veiklos įplaukų ir pelno gavimas.

47Pagal UAB „Globetransa“ balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas už 2008 bei 2009 metus kartu su aiškinamaisiais raštais (t. 4, b. l. 103–118, 119–134) matyti, kad ši bendrovė 2008 metais dirbo nuostolingai (58 259 Lt nuostolių), taip pat kad iki 2009 metų bendrovė pagal minėtas lizingo sutartis išsinuomojo ginčo transporto priemones, kurių vieno mėnesio nuomos kaina – 12 640 Lt; 2009 metais bendrovės nuostoliai sudarė 52 739 Lt, o nuo 2009 m. lapkričio mėn. pagal nurodytas lizingo sutartis ginčo transporto priemonių vieno mėnesio nuomos kaina – 4 800 Lt. Iš 2010 metų įmonės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad įmonės nuostoliai sudarė 86 814 Lt, ginčo transporto priemonės buvo nuomojamos už 4 800 Lt per mėnesį (t. 4, b. l. 135–150)

48UAB „Baltijos grupė“ 2012 m. gegužės mėn. restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad ginčo vilkikai ir važiuoklės yra šios įmonės materialusis turtas, tuo tarpu automobilis Toyota Camry kaip įmonės nuosavybės teise valdomas materialusis turtas nėra nurodytas (t. 1, b. l. 52–53); metmenyse pažymėta, kad restruktūrizavimo proceso metu UAB „Baltijos grupė“ numato parduoti ilgalaikį materialųjį turtą, kuris nereikalingas, nenaudojamas įmonės veikloje, už ne mažesnę, nei šio turto likutinė vertė, o būtent, ginčo vilkikus bei važiuokles, bendra suma – 129 500 Lt (t. 1, b. l. 57, 70).

49Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Transporto išperkamosios nuomos sutartį negaliojančia pagrįstumo

50Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo dėstomos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai nepatvirtina, kad 2009-08-26 Transporto išperkamosios nuomos sutartis neatitiko šalių tikrųjų ketinimų sudaryti išperkamosios nuomos sandorį ir siekti šiam sandoriui būdingo tikslo – parduoti ginčo transporto priemones išperkamąja nuoma. Todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl nurodyto sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip apsimestinio.

51Pažymėtina, kad CK tiesiogiai išperkamosios nuomos sutarties sampratos neįtvirtinta, tačiau tokia sutarties rūšis išskiriama. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Šios sutarties pagrindu kredito gavėjas pagrįstai tikisi padengęs daikto vertę ir įvykdęs kitus sutartyje numatytus papildomus mokėjimus (už naudojimąsi paskolintomis lėšomis ir pan.) įsigyti nuosavybėn konkretų daiktą. Šis reglamentavimas taip pat patvirtina, kad išperkamosios nuomos sutarties požymis - nuomininko kreditavimas nuomojamo objekto įsigijimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

52Apeliantas skunde nurodo, kad šalys, sudarydamos ginčo išperkamosios nuomos sandorį, nesiekė ginčo transporto priemonių perleisti nuosavybės teise, o buvo sutarusios tik dėl nuomos teisinių santykių, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina atsakovo išdėstytą poziciją, kad 2004 metais ką tik įsteigtai bendrovei UAB „Globetransa“, kurios pagrindinis steigėjas ir akcininkas buvo UAB „Baltijos grupė“, nebuvo galimybių įsigyti transporto priemonių lizingo sutarčių pagrindu, todėl atsakovas, siekdamas naudoti ginčo transporto priemones savo verslui, jas subnuomojo pagal šalių sudarytas 2004-08-19 ir 2004-08-31 Subnuomos sutartis bei nuomojo pagal 2008-12-31 nuomos sutartis ir tuo pačiu nuo 2004-09-30 iki 2009-08-31 mokėjo tokio dydžio nuomos mokestį, kuris iš esmės atitiko lizingo sutartyse nurodytą šio turto bendrą kainą (įskaitant transporto priemonių savikainą – 859 270,69 Lt bei palūkanas). Juo labiau, kaip minėta anksčiau, net neskaitant nuomos sutarčių pagrindu gautų įmokų per 2009 m. aštuonis mėnesius, kurios realiai nedengė turto neišpirktos vertės, tačiau skaičiuojant pagal išperkamosios nuomos sutartį gautas turto vertės išpirkimo įmokas, ieškovas iš atsakovo gavo sumokėtų sumų 83 132,30 Lt daugiau, nei sumokėjo pats pagal lizingo sutartis. Tai, kad subnuomos sutartyse nėra nurodoma apie atsakovo ketinimą išsipirkti ginčo transporto priemones, nepatvirtina ieškovo dėstomų aplinkybių apie tai, kad atsakovas neturėjo tikslo įgyti nurodytą turtą nuosavybės teise, kadangi tokių sutarčių sudarymas ir kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina šiai bylai reikšmingą aplinkybę, kad ginčo transporto priemonės buvo reikalingos atsakovui, kuris jomis naudojosi nuo subnuomos sutarčių sudarymo pradžios, o ieškovas šiomis transporto priemonėmis nesinaudojo ir jos jam versle nebuvo reikalingos. Analogiškais argumentais paaiškinamas ir vėlesnių – nuomos sutarčių - sudarymas. Pažymėtina, kad teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityvumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys, kurios yra du privatūs juridiniai asmenys, iš pradžių dėl ginčo transporto priemonių sudarydamos subnuomos, tada nuomos sutartis ir numatydamos vienokio dydžio nuomos mokestį, o vėliau - sudarydamos išperkamosios nuomos sutartį, kurioje numatė mažesnę sutarties kainą bei šio turto išsipirkimo galimybę, įvykdžius sutarties sąlygas sutarties galiojimo termino pabaigoje, nurodyto sutarties laisvės principo nepažeidė. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias šalis siejančių teisinių santykių chronologinę seką, darytina išvada, kad ginčo išperkamosios nuomos sutartis atitiko tikruosius šalių ketinimus ir jų tikrąją valią, kad ginčo transporto priemonės, sumokėjus tam tikro dydžio mokestį, dėl kurio šalys laisvai susitarė, būtų perleistos atsakovo nuosavybėn.

53Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad yra įrodytas išperkamosios nuomos sandorio negaliojimas dėl jo apsimestinio pobūdžio, kadangi ieškovas, tarpininkaudamas atsakovui dėl transporto priemonių išsipirkimo lizingo būdu, nes jam ginčo transporto priemonės nebuvo reikalingos jo veikloje, perdavė šias transporto priemones valdyti ir naudotis atsakovui nuo subnuomos sutarčių sudarymo momento, atsakovas išmokėjo tiek visas turto išpirkimo įmokas pagal UAB „Baltijos grupė“ ir lizingo bendrovės sudarytas lizingo sutartis, mokėjo nuomos mokestį pagal nuomos sutartis, tiek ir sumokėjo turto išpirkimo įmokas pagal Transporto išperkamosios nuomos sutartį, o ieškovas iš šių sutarčių vykdymo gavo pelno. Šios aplinkybės kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais patvirtina, kad abi šalys siekė išperkamosios nuomos sutarties tikslų, realiai vykdė šią sutartį, todėl nėra pagrindo abejoti šios sutarties galiojimu.

54Apsimestinio sandorio neįrodo ir aplinkybė, kad, pasak apelianto, UAB „Baltijos grupė“ restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodyti ginčo vilkikai ir puspriekabės, kuriuos restruktūrizavimo proceso metu UAB „Baltijos grupė“ ketino parduoti. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad restruktūrizavimo plano metmenų sudarymo metu, t. y. 2012 m. gegužės mėn., 2009-08-26 Transporto išperkamosios nuomos sutartyje numatytas išperkamosios nuomos sutarties galiojimo terminas (3 metai), dėl kurio šalys susitarė, nebuvo pasibaigęs, duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu jau buvo sumokėta visa Turto kaina, į bylą nėra pateikta, todėl, atsižvelgiant tiek į išperkamosios nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tiek į šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties nuostatas nuosavybė į išnuomotas transporto priemones negalėjo būti perėjusi nuomininkui, kadangi nebuvo sumokėta visa sutartyje numatyta Turto kaina (CK 6.503 straipsnio 1 dalis; ginčo sutarties 1 punktas). Tai reiškia, kad UAB „Baltijos grupė“ turėjo pagrindo į restruktūrizavimo plano metmenis įrašyti ginčo transporto priemones, kaip nuosavybės teise valdomą materialųjį turtą, kadangi tuo metu šis turtas priklausė ieškovui nuosavybės teise. Teismo išvados dėl ketinimo sudaryti būtent išperkamosios nuomos sutartį nepaneigia ir bylos faktas, kad išperkamosios nuomos sutarties vykdymo metu mokėjimo dokumentuose buvo nurodoma, kad yra mokamas nuomos mokestis pagal šią sutartį, kadangi tai atitinka sudarytos sutarties (išperkamosios nuomos) rūšį.

55Nurodytos aplinkybės neįrodo, kad ginčo sandoris buvo apsimestinis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad šis sandoris buvo tariamas, kadangi sandoris buvo realiai vykdomas, pagal jį atsakovas mokėjo ieškovui įmokas, nors didesnę dalį jų sumokėjo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu. Išperkamosios nuomos mokesčio mokėjimo iki 2012-08-31 fakto neneigia ir ieškovas.

56Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į transporto priemones pagal išperkamosios nuomos sutartį

57Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į ginčo vilkikus ir važiuokles.

58Pažymėtina, kad UAB „Baltijos grupė“ turtui nuo 2009-10-16 (Vilniaus apygardos teismo 2009-10-13 nutartimi) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas bendrovės turtas, taip pat ir ginčo transporto priemonės. Šio turto areštas galiojo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo 2013-08-21.

59Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčo transporto priemonių atžvilgiu, buvo uždrausta išregistruoti jas arba pakeisti jų savininką. Pažymėtina, kad pagal Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau tekste – TAARĮ) 6 straipsnio 1 dalį Turto arešto aktų registre registruojami teismų, teisėjų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Skolininko turto areštas pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį, TAARĮ 2 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Kaip yra konstatuota kasacinio teismo praktikoje, turto areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis numato, kad turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo ar nuomos, o jei tokie sudaromi, jie yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013). Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (TAARĮ 4 straipsnio 1 dalis). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo Transporto išperkamosios nuomos sandorio vykdymo metu turto areštų aktų registre buvo įregistruotas ir galiojo ginčo transporto priemonių areštas, kad įregistravus turto areštą yra laikoma, jog turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui (TAARĮ 4 straipsnis), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog, atsakovui sumokėjus išperkamų transporto priemonių, t. y. 4 vilkikų ir 4 puspriekabių, kainą pagal ginčo sutartį, t. y. 209 088 Lt, jo priešieškinio reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į nurodytą turtą yra pagrįstas bei tenkintinas. Pažymėtina, kad išperkamosios nuomos sutarties šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad, pasibaigus sutarties terminui, galiojo ginčo transporto priemonėms taikytas areštas, taigi ir draudimas keisti areštuoto turto teisinį statusą, todėl šalių sutartyje numatyta daiktinė teisė, būtent nuosavybės į transporto priemones teisė, atsakovo negalėjo būti įgyvendinta, nors ir buvo sumokėta visa sutartyje numatyta turto išpirkimo vertė. Tuo remiantis šalių pasirašytas 2012-08-31 transporto priemonių priėmimo-perdavimo atsakovo nuosavybėn aktas pripažintinas nesukeliančiu teisinių padarinių, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir niekinis (CK 1.80 straipsnis).

60Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog anksčiau aptartos bylos aplinkybės apskritai nėra kliūtimi atsakovui įstatymo nustatyta tvarka reikalauti grąžinti įrodyto dydžio turto vertės išpirkimo įmokas, pareiškiant kreditorinį reikalavimą UAB „Baltijos grupė“ bankroto byloje, tačiau tokiu atveju būtina įvertinti išperkamosios nuomos sutartyje numatytą nuomininko pareigą mokėti palūkanas, transporto priemonių vertės sumažėjimą dėl jų eksploatavimo atsakovo veikloje ir kt. Pažymėtina ir tai, kad, areštavus transporto priemones ir esant šiam faktui išviešintam, atsakovas turėjo pasidomėti, kokias teisines pasekmes gali sukurti tolesnis turto išpirkimo vertės mokėjimas. CK 6.206 straipsnyje numatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

61Aptartų argumentų pagrindu nurodyta teismo sprendimo dalis yra naikintina, atmetant šį priešieškinio reikalavimą dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išperkamosios nuomos sutarties sąlygų vykdymą, kai yra pritaikytas areštas šios sutarties dalykui, taikymo.

62Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į automobilį Toyota Camry pagrįstumo

63Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria yra nustatyta, kad atsakovas UAB “Globetransa” įvykdė automobilio Toyota Camry pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovui pripažinta nuosavybės teisė į nurodytą automobilį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

64Apeliantas skunde nurodo, kad ginčo automobiliui, kaip ir visam UAB “Baltijos grupė” turtui, nuo 2009-10-16 buvo taikytas areštas, kuris buvo įregistruotas transporto priemonių registre, todėl automobilio perleidimas 2008-04-04 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui buvo neteisėtas. Pasak apelianto, atsakovas negali būti pripažintas sąžiningu ginčo automobilio įgijėju, nes turėjo ir galėjo žinoti, kad viešame registre įregistruotas automobilio areštas. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

65Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Automobilis gali būti įgyjamas įvairių sutarčių pagrindu, tarp jų ir pagal pirkimo–pardavimo sutartį. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

66Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. CK 1.75 straipsnio, kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Taigi pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostatą įstatyme nustatoma ne visų, bet tik tam tikrų sandorių privaloma registracija. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija gali būti nustatyta tik joje nurodytos galios teisės aktu – įstatymu, o tai reiškia, kad sandorių privalomos teisinės registracijos negalima nustatyti kitu, t. y. įstatymą įgyvendinančiuoju, aktu.

67Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra numatytas transporto priemonių įgijimo pagrindo (sandorio) registravimas, juo labiau – privalomas, o numatoma tik privalomas pačios transporto priemonės registravimas. Automobilio ir jo pirkimo–pardavimo sutarties registravimas yra skirtingi dalykai. (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atitinkamo daikto registravimas yra ne nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas, o daikto registravimu siekiama kitų tikslų, susijusių su tokios informacijos išviešinimu ir sukeliamais teisiniais padariniais, nurodyta gausioje šiuo klausimu teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Kadangi automobilio pirkimo–pardavimo sutarčiai įstatyme nenustatyta reikalavimo ją įregistruoti, todėl netaikoma CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2010). Taigi nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą – transporto priemonę - įgijimas nesiejamas su sandorio, kurio pagrindu šis daiktas įgyjamas nuosavybėn, įregistravimu.

68Pabrėžtina tai, kad pagal 2008-04-04 pirkimo–pardavimo sutartį ginčo automobilis nuo sutarties pasirašymo dienos buvo perduotas atsakovo UAB „Globetransa“ nuosavybėn. Šio automobilio kaina – 40 000,01 Lt, įskaitant PVM, buvo sumokėta 2008-09-18 (t. 5, b. l. 189), nors šalys buvo susitarusios, kad sutarties kaina turi būti sumokėta per dvejus metus, t. y. iki 2010-04-03. Šias bylos aplinkybes dėl nuosavybės teisės į ginčo automobilį perėjimo atsakovui momento patvirtina ir faktas, jog UAB „Baltijos grupė“ 2012 m. gegužės mėn. restruktūrizavimo plano metmenyse automobilis Toyota Camry nėra nurodytas tarp ieškovo nuosavybės teise valdomo materialaus turto (t. 1, b. l. 52–53). UAB „Baltijos grupė“ turtas, taip pat ir ginčo automobilis, buvo areštuotas tik nuo 2009-10-16, todėl vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog automobilio perleidimas 2008-04-04 sutartimi atsakovui buvo neteisėtas, kadangi ši sutartis buvo įvykdyta dar iki arešto šiam turtui taikymo pradžios momento. Atmestinas, kaip nepagrįstas, apelianto argumentas, kad turto arešto įregistravimas viešame registre yra kliūtis pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į automobilį, įsigytą pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

69Apelianto nurodoma aplinkybė, jog šalys 2012-10-03 prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį dėl Toyota Camry nuosavybės teisės pripažinimo, tačiau ji nebuvo patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-22 nutartimi, kadangi teismas konstatavo, kad šiuo metu nurodytas automobilis yra areštuotas, o byloje nėra duomenų, dėl kokių svarbių priežasčių du juridiniai asmenys, jų teigimu sudarę automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, neįregistravo automobilio savininko pasikeitimo ir neišviešino nuosavybės teisės perėjimo UAB „Globetransa“ fakto viešame registre (t. 3, b. l. 149–165), nesudaro pagrindo pripažinti teismo padarytas išvadas neteisėtomis ar nepagrįstomis dėl pirmiau nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymo dėl taikos sutarties sudarymo pateikimo metu atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo dėl arešto turtui panaikinimo, o nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu atsakovas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, prašydamas, kad ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, pripažintų atsakovo nuosavybės teisę į šį automobilį, iš esmės realizavo ir savo teisę dėl arešto tokiam turtui panaikinimo (CPK 603 straipsnis).

70Dėl ieškinio reikalavimo priteisti transporto priemonių nuomos mokestį

71Ieškovas byloje taip pat yra pareiškęs reikalavimą priteisti 87 120 Lt negautų transporto priemonių nuomos pajamų, teigdamas, jog patyrė tokio dydžio nuostolių, atsižvelgiant į tai, kad šalis siejo nuomos teisiniai santykiai: 34 848 Lt, įskaitant PVM, sumą už ginčo transporto priemonių nuomą nuo 2012-09-01 iki 2013-02-28 (už ginčo vilkikų nuomą: 6 mėn. x 968 Lt = 5 808 Lt; už ginčo važiuoklių nuomą: 6 mėn. x 4 840 Lt = 29 040 Lt) (t. 1, b. l. 73–84); 52 272 Lt, įskaitant PVM, nuostolių dėl negautų nuomos pajamų dėl atsakovo naudojimosi turtu nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30 (9 mėn. x (968 Lt + 4 840 Lt) (t. 6, b. l. 34). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tenkinti tokį reikalavimą nėra pagrindo, kadangi ieškovas nepaneigė atsakovo sumokėto 209 088 Lt nuomos mokesčio dydžio. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priteisti nuomos mokestį už nurodytą ieškinyje laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-11-30 nėra pagrindo, kadangi, kaip konstatuota šioje nutartyje, nėra pagrindo šalių 2009-08-26 sudarytą Transporto išperkamosios nuomos sutartį pripažinti apsimestine ir ją traktuoti nuomos sutartimi, Transporto išperkamosios nuomos sutarties terminas pasibaigė 2012-08-31 ir visą Turto išpirkimo vertę pagal šią sutartį atsakovas yra sumokėjęs. Pagal sutarties sąlygas šis turtas atsakovui turėjo pereiti nuosavybėn, sumokėjus visą turto kainą, t. y. 209 088 Lt, įskaitant PVM, tačiau ši sutarties sąlyga negalėjo būti įgyvendinta dėl sutarties termino pasibaigimo dieną galiojusio draudimo ieškovui disponuoti ginčo turtu. Kadangi, pasibaigus Turto išperkamosios nuomos sutarties galiojimo terminui, šalių nesiejo jokie, įskaitant nuomos, sutartiniai santykiai dėl ginčo vilkikų ir konteinerinių važiuoklių, nėra teisinio pagrindo ieškovui reikalauti priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio turto nuomos mokesčio sumas.

72Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija jų atskirai neaptaria.

73Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

74Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

75Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos, priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

76Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys 336 208 Lt ieškinio sumai (dėl Transporto išperkamosios nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, taip pat dėl nuomos mokesčio priteisimo) buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo apeliacinį skundą, panaikino skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į ginčo vilkikus ir konteinerines važiuokles bendros 209 088 Lt vertės ir šią priešieškinio dalį atmetė, dėl kitos priešieškinio dalies pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į automobilį Toyota Camry 40 000 Lt vertės pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Atsakovo priešieškinio suma buvo 249 088 Lt. Bendra ieškinio ir priešieškinio reikalavimų suma 585 296 Lt. Ieškovui yra naudingas teismo sprendimas dėl 209 088 Lt sumos (36 proc.), atsakovui – dėl 376 208 Lt sumos (64 proc.). Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 7 441,05 Lt (2 155,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 6, b. l. 37-41), atsakovas - 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 100 Lt žyminio mokesčio apmokėjimo išlaidų (1 080,30 Eur) (t. 2, b. l. 37, 39; t. 2, b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina iš atsakovo 775,80 Eur, o atsakovui iš ieškovo – 691,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus įskaitymą ieškovui priteisiama 84,40 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

77Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jį pagrindžiančius įrodymus dėl 3 316,14 Eur sumos.

78Apeliacinės instancijos teisme iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, ieškovui BUAB „Baltijos grupė“ priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo UAB „Globetransa“, vadovaujantis patenkintų reikalavimų proporcija, CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 2 punktu. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyta, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas 2 nuo minimalios mėnesinės algos (nurodyto procesinio veiksmo atlikimo dieną – 1 035 Lt x 2 = 2 070 Lt). Todėl ieškovui priteistinos ne didesnės, nei Rekomendacijose nustatytos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, mažinant jas proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dydžiu – 64 procentais, t. y. 2 070 Lt (599,50 Eur) x 36 / 100 = 215,80 Eur (CPK 93, 98 str.).

79Kadangi atmestas priešieškinio reikalavimas dėl vilkikų ir konteinerinių važiuoklių pripažinimo atsakovo nuosavybės teise ir šios transporto priemonės nuosavybės teise priklauso bankrutuojančiai bendrovei „Baltijos grupė“, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones šioms transporto priemonėms iš esmės yra pagrįstas (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat buvo pagrindas panaikinti automobiliui Toyota Camry taikytą areštą, nes patenkintas priešieškinio reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į šį automobilį atsakovui (CPK 150 straipsnis).

80Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 ir 98 straipsniais

Nutarė

81Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeisti.

82Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria tenkinta priešieškinio dalis pripažinti atsakovui UAB „Globetransa“ (j. a. k. 300034169) nuosavybės teisę į šias transporto priemones: vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) vilkiką Volvo FH12, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ) konteinerinę važiuoklę SCF24/L, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), konteinerinę važiuoklę SCF24/L, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), konteinerinę važiuoklę SCF24/L, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), konteinerinę važiuoklę SCF24/L, identifikavimo Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), ir šią priešieškinio dalį atmesti.

83Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos grupė“ (j. a. k. 140604027) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Globetransa“ (j. a. k. 300034169) 84,40 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 40 centų) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

84Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

85Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos grupė“ (j. a. k. 140604027) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Globetransa“ (j. a. k. 300034169) 215,80 Eur (du šimtus penkiolika eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl materialiosios teisės normų,... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-07 iškėlė UAB „Baltijos grupė“... 6. Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ ieškinyje prašė pripažinti tariama ir... 7. Ieškovas nurodė, kad 2008-12-31 su atsakovu sudarė keturių puspriekabių... 8. Be to, 2008-04-04 sutartimi ieškovas atsakovui pardavė naudotą automobilį... 9. Kadangi nuo 2012-09-01 atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio ieškovui ir ginčo... 10. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priešieškinyje... 11. Nurodė, kad 2009-08-26 šalys sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog šalys... 15. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia šalių... 16. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo nuo... 17. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad priešieškinis yra pagrįstas,... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas ginčijo atsakovo pateiktą... 21. Teismas, pasisakydamas dėl išperkamosios nuomos sutarties galiojimo,... 22. Teismas, vertindamas ieškovo argumentą, kad išperkamosios nuomos sutartis... 23. Apelianto teigimu, abejonių dėl 2008-04-04 automobilio pirkimo-pardavimo... 24. Be to, apelianto teigimu, ginčo automobilio perleidimas atsakovui buvo... 25. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09... 26. Atsakovas UAB „Globetransa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 27. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 29. Apeliacinės instancijos teisme keliamas ginčas dėl materialiosios teisės... 30. Dėl ginčo teisiniam santykiui taikytinų materialiosios teisės normų ... 31. Ieškovas BUAB „Baltijos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 32. Ieškinyje dėstydamas faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio faktinį... 33. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kilęs teisinis ginčas pirmosios... 34. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su vilkikų ir... 35. Bylos duomenys patvirtina, kad lizingo bendrovė UAB „Hansa lizingas“... 36. 2004-08-19 ir 2004-08-31 UAB „Baltijos grupė“ ir UAB „Globetransa“... 37. 2008-12-31 nuomotojas UAB „Baltijos grupė“ ir nuomininkas UAB... 38. 2009-08-26 buvo sudaryta ginčijama byloje Transporto išperkamosios nuomos... 39. 2012-08-31 šalys surašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodoma, jog... 40. Iš VĮ Regitros duomenų bazės matyti, kad nuo 2009-10-16 remiantis Vilniaus... 41. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su automobilio Toyota... 42. Lizingo bendrovė UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Baltijos grupė“... 43. 2008-04-04 UAB „Baltijos grupė“ ir UAB „Globetransa“ sudarė nurodyto... 44. VĮ Regitros duomenų bazės duomenys patvirtina, kad nuo 2009-10-16 remiantis... 45. Dėl kitų nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių... 46. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad UAB „Baltijos grupė“ vadovas... 47. Pagal UAB „Globetransa“ balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas už 2008... 48. UAB „Baltijos grupė“ 2012 m. gegužės mėn. restruktūrizavimo plano... 49. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Transporto išperkamosios nuomos... 50. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo dėstomos faktinės aplinkybės ir jas... 51. Pažymėtina, kad CK tiesiogiai išperkamosios nuomos sutarties sampratos... 52. Apeliantas skunde nurodo, kad šalys, sudarydamos ginčo išperkamosios nuomos... 53. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad yra... 54. Apsimestinio sandorio neįrodo ir aplinkybė, kad, pasak apelianto, UAB... 55. Nurodytos aplinkybės neįrodo, kad ginčo sandoris buvo apsimestinis, todėl... 56. Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į... 57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 58. Pažymėtina, kad UAB „Baltijos grupė“ turtui nuo 2009-10-16 (Vilniaus... 59. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčo transporto priemonių... 60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog anksčiau aptartos bylos aplinkybės... 61. Aptartų argumentų pagrindu nurodyta teismo sprendimo dalis yra naikintina,... 62. Dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į automobilį... 63. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis,... 64. Apeliantas skunde nurodo, kad ginčo automobiliui, kaip ir visam UAB... 65. Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra sandoris (CK 4.47 straipsnio... 66. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto įgijėjas nuosavybės teisę į... 67. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nei Saugaus eismo automobilių keliais... 68. Pabrėžtina tai, kad pagal 2008-04-04 pirkimo–pardavimo sutartį ginčo... 69. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog šalys 2012-10-03 prašė patvirtinti jų... 70. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti transporto priemonių nuomos mokestį... 71. Ieškovas byloje taip pat yra pareiškęs reikalavimą priteisti 87 120 Lt... 72. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės... 73. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o... 74. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose,... 75. Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų... 76. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys 336 208 Lt... 77. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė prašymą priteisti jo... 78. Apeliacinės instancijos teisme iš dalies tenkinus apeliacinį skundą,... 79. Kadangi atmestas priešieškinio reikalavimas dėl vilkikų ir konteinerinių... 80. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 81. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeisti.... 82. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria tenkinta priešieškinio dalis... 83. Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos... 84. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį palikti... 85. Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos...