Byla 2A-2937-345/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir atsakovo Ergo Insurance SE apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4620-391/2014 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir VSDFV) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo Ergo Insurance SE priteisti 82 385,12 Lt. Jis nurodė, kad 2012 m. sausio 11 d. A. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu mirtinai sužalotas D. J.. A. B. vairuoto automobilio valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. D. J. žūtį VSDFV pripažino draudžiamuoju įvykiu ir žuvusiojo sūnui P. J. paskyrė 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką, nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2028 m. birželio 24 d. periodinę draudimo išmoką (iki 2012 m. gruodžio 31 d. išmokėta 5 256,24 Lt) ir valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją (iki 2012 m. gruodžio 31 d. išmokėta 4 367,12 Lt). Išmokėjus draudimo išmokas, atsakovas turėtų atlyginti 81 476,50 Lt, kurių nekompensavo jo išmokėta 85 187,86 Lt draudimo išmoka.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 28 802,84 Lt žalos atlyginimo.

8Teismas nustatė, kad D. J. mirė 23 metų amžiaus, sveikatos sutrikimų, ribojusių ar galėjusių riboti jo galimybes dirbti mirties dieną ar ateityje, neturėjo. D. J. gyveno faktinėje santuokoje su sūnaus P. J. motina, teikė išlaikymą sūnui. D. J. pajamos buvo pagrindinės šeimos pajamos, kadangi P. J. motinos pajamos per mėnesį iki D. J. žūties sudarė 72 Lt. Atsižvelgęs į CK 3.192 straipsnio, 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas nurodė, kad D. J. sūnui teiktas išlaikymas negalėjo būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą, jo mirties dieną sudariusią 800 Lt. Teismas pažymėjo, kad nors D. J. vidutinės vienos mėnesio pajamos iki mirties sudarė 821,33 Lt, nėra pagrindo teigti, kad P. J. dėl tėvo mirties neteko tik 347,04 Lt. Įvertinęs faktines aplinkybes, kad iki sūnaus gimimo D. J. darbo užmokestis per mėnesį buvo 1 651,37 Lt, teismas priėjo išvadą, kad D. J. prieš mirtį uždirbo mažiau dėl vaiko priežiūros. Be to, iki 2012 m. rugsėjo mėn. D. J. buvo mokama 1 494,73 Lt, 1 245,61 Lt dydžio tėvystės pašalpa.

9Atsižvelgęs į tai, kad vaiko išlaikymas turėjo siekti 800 Lt, realiai D. J. sūnaus išlaikymui skyrė daugiau, o vaiko motina faktiškai neturėjo pajamų, teismas sprendė, kad reikia vadovautis nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatyta 1 000 Lt minimalia mėnesine alga ir laikyti, kad P. J. iš tėvo būtų turėjęs teisę gauti ne mažesnį kaip 500 Lt dydžio išlaikymą. Apskaičiuodamas P. J. dėl tėvo mirties negautas pajamas, teismas nustatė, kad išlaikymas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro 5 340,70 Lt (458,62 Lt × 11 + 458,62 Lt / 31 × 20), už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2028 m. birželio 24 d. – 92 900 Lt (500 Lt × 185 + 500 Lt / 30 × 24), viso 98 240,70 Lt. Nustatęs, kad atsakovas, atlygindamas ieškovo P. J. išmokėtas draudimo išmokas, sumokėjo 69 437,86 Lt, teismas pripažino, kad liko neatlyginta 28 802,84 Lt dydžio žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, nurodydamas tokius argumentus:

12Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (kasacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse byloje Nr. 3K-7-496/2008, 3K-3-134/2013, 3K-3-131/2014 ir 3K-3-130/2014). Taigi ieškovas, būdamas atitinkamas draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį ir jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką dėl visų sumokėtų draudimo išmokų. Šios apskaičiuotos taikant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir NADPLSDĮ) apibrėžtas formules. Žalos dydžio atsakovas nepaneigė. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, nepagrįstai apsiribojo 500 Lt teiktina išlaikymo suma sūnui, nes neįvertino ne tik D. J. pajamų, bet ir minimalios mėnesinės algos didėjimo ateityje. Be to, P. J. išlaikymo bus reikalingas iki 24 metų amžiaus. Teismas taip pat netinkamai apskaičiavo D. J. vidutines mėnesines pajamas, kurios sudarė 1 245,61 Lt.

13Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas tokius atsikirtimus:

14Turtinės žalos dydis įrodinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju vadovaujantis deliktinės, o ne socialinės rūpybos teisės normomis. Taigi kompensacijos dydis nustatomas pagal patirtos žalos dydį patvirtinančius įrodymus, o ne pagal NADPLSDĮ numatytą formulę socialinio draudimo išmokai apskaičiuoti. Ieškovas nepagrįstai išplečia ir todėl neteisingai aiškina prezumpcijos, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai atlyginą žalą. Ydingai ieškovo pozicijai teisinį pagrindą teikia kasacinio teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-130/2014 ir 3K-3-131/2014 pateikti išaiškinimai, kuriais iškraipytas nurodytos prezumpcijos turinys. Iki nutarčių šiose bylose priėmimo kasacinio teismo praktikoje išskirta: „preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą“, tuo tarpu minėtose bylose formuluotė pakeista į „socialinių draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusiojo asmens patirtą žalą“. Pastaroji prezumpcija, priešingai nei pirmoji, įtvirtina, jog išmokų dokumentai yra pagrindas nustatyti realią turtinę žalą. Šios prezumpcijos faktiškai neįmanoma paneigti, t. y. suinteresuoto asmens prašoma įrodyti ne negautų pajamų dydį, o tai, jog negautų pajamų dydis negalėjo būti didesnis. Kitaip tariant, įrodinėjimo našta yra perkelta atsakovams, o įrodinėjimo metodas grindžiamas hipotezėmis ir prielaidomis. Iš CK 6.284 straipsnio 2 dalies konstrukcijos akivaizdu, kad turi būti nustatinėjama mirusiojo faktiškai gautų (realių) pajamų dalis, tekusi ar turėjusi tekti išlaikytiniui. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas rėmėsi hipotezėmis bei prielaidomis apie velionio pajamų sumažėjimą, galimybes ateityje jas padidinti. Pagal į bylą pateiktus paskaičiavimus, P. J. padaryta ir kompensuotina turtinė žala, kurios gali reikalauti ieškovas, yra 85 187,86 Lt (15 750 Lt laidojimo išlaidos ir 69 437,86 Lt negautos pajamos). Ši suma yra atlyginta.

15Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas tokius argumentus:

16Pagal teismų praktiką (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-7-496/2008, 3K-3-134/2013, 3K-3-388/2013), byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumas ar nepagrįstumas tiesiogiai priklauso nuo realios turtinės žalos dydžio, nustatinėtino vadovaujantis deliktinės teisės normomis. Nustatinėjant P. J. patirtą turtinę žalą reikia aiškintis, kokią mirusiojo pajamų dalį jis gaudavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 3.192 straipsnis, 6.284 straipsnio 2 dalis). Apskaičiuodamas žalos dydį, teismas padarė fundamentalią samprotavimo klaidą – P. J. išlaikymui skyrė daugiau nei faktiškai uždirbdavo D. J.. Teismas taip pat padarė klaidą neišskaičiuodamas iš D. J. pajamų mokėtinų mokesčių ir remdamasis prielaidomis bei hipotezėmis dėl D. J. pajamų sumažėjimo ir jo turtinės padėties galimų pokyčių ateityje. P. J. patirtą turtinę žalą sudaro: D. J. iki mirties gautas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, dalinamas iš skaičiaus asmenų, kuriuos jis išlaikė, įskaitant ir jį patį; ir D. J. gautos tėvystės pašalpos išmokos, mokėtinos, kol P. J. sueis dveji. Taigi bendra turtinė žala lygi 85 187,86 Lt. Šią sumą atsakovas yra atlyginęs.

17Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, nurodydamas tokius atsikirtimus:

18NADPLSDĮ įtvirtinta formulė kaip apskaičiuoti asmens, apdrausto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu ir žuvusio dėl kito asmens neteisėtų veiksmų negautas pajamas. Šios formulės pagrindu apskaičiuotos asmens negautos pajamos laikytinos turtine žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Teigdamas, kad turtinė P. J. žala apsiriboja vien tik D. J. darbinių pajamų suma, apskaičiuota jo vidutines mėnesio pajamas padalijus iš šeimos narių skaičiaus, atsakovas ignoruoja kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014 pateiktus išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas P. J. teiktiną išlaikymą į ateitį, nepagrįstai apsiribojo 1 000 Lt minimaliu mėnesiniu atlyginimu, nes jis neabejotinai didės. Be to, P. J. išlaikymas turėtų būti reikalingas iki 24 metų amžiaus.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai

20Apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai implikuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas kvestionuojamas iš esmės vieninteliu aspektu – netinkamai apskaičiuotu žalos dydžiu (CPK 320 straipsnis).

21Dėl P. J. patirtos žalos dydžio

22Nustatyta, kad ieškovas dėl D. J. mirties, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, P. J. išmokėjo 148 800 Lt vienkartinę draudimo išmoką, taip pat nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2013 m. spalio 31 d. – 8 106,92 Lt valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją ir 9 757,44 Lt periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Taigi iš viso ieškovas išmokėjo 176 287,72 Lt socialinio draudimo išmokų. Atsakovas, kaip eismo įvykio, kurio metu žuvo D. J., kaltininko civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, atlygino 85 184,86 Lt, kuriuos sudaro: 69 437,86 Lt socialinio draudimo išmokų kompensavimo dalis ir 15 750 Lt laidojimo išlaidos. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo nekompensuotą išmokų dalį, t. y. 82 385,12 Lt.

23Kolegija pažymi, kad draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (žr. kasacinio teismo civilines bylas Nr. 3K-7-496/2008, 3K-3-388/2013, 3K-3-405/2014). Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigos įstatymo pagrindu apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka gali būti laikoma nukentėjusio asmens negautas pajamas kompensuojančia išmoka ir įrodo šio asmens dėl nelaimingo atsitikimo patirtus nuostolius, nebent atsakovas, siekiantis išvengti socialinio draudimo įstaigos pareikšto atgręžtinio reikalavimo tenkinimo, įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp nukentėjusio asmens negautų pajamų ir socialinio draudimo išmokos (žr. kasacinio teismo civilines bylas Nr. 3K-3-64/2014, 3K-3-80/2014, 3K-3-93/2014, 3K-3-130/2014, 3K-3-131/2014, 3K-3-338/2014, 3K-3-405/2014). Atsakovas nesutikimas su tokiu aiškinimu, kurį kasacinis teismas nuosekliai plėtoja ir jo laikosi, teisiškai nereikšmingas (CPK 4 straipsnis).

24Pirmosios instancijos teismo skaičiavimais P. J. patirta žala netekus maitintojo yra 98 240,70 Lt. Apskaičiuodamas žalos dydį teismas rėmėsi D. J. vidutine vieno mėnesio pajamų dalimi, turėjusia tekti išlaikyti P. J., nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir pusės minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2028 m. birželio 24 d., t. y. P. J. pilnametystės. Šalių vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo D. J. gautą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį – ieškovo teigimu, jis buvo lygus ne 917,24 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 1 245,61 Lt; atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai iš D. J. gautų pajamų neišskaitė mokėtinų mokesčių, o taikytiną pajamų dydį nustatė remdamasis prielaidomis. Dėl mokėtinų mokesčių išskaičiavimo kolegija sutinka su šalių pozicija, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai apskaičiavo D. J. vidutinių mėnesio pajamų dydį. Teismas nepagrįstai iš D. J. draudžiamųjų pajamų papildomai išskaičiavo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas, tačiau iš jų neišskyrė gyventojų pajamų mokesčio, t. y. nustatė netikslų D. J. faktiškai gautų pajamų dydį. Pagal atsakovo apskaičiavimus, su kuriais kolegija sutinka, prieš mirtį D. J. vidutinės mėnesinės pajamos buvo lygios 1 029,25 Lt, bet ne 917,24 Lt, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.

25Parinkęs žalai apskaičiuoti klaidingą D. J. gautų pajamų dydį, pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą P. J. patirtos žalos dydį, t. y. nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. jis sudaro 5 992,95 Lt (514,63 Lt × 11 + 514,63 Lt / 31 × 20). Remiantis 514,63 Lt per mėnesį P. J. tekusia D. J. pajamų dalimi pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis perskaičiuojamas ir už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2028 m. birželio 24 d. – 95 206,55 Lt (514,63 Lt × 185 + 514,63 Lt / 30 × 24). Taigi bendra P. J. netekus maitintojo iki jo pilnametystės turima patirti žala yra lygi ne 98 240,70 Lt, bet 101 611,20 Lt.

26Kolegijos vertinimu P. J. patirta turtinė žala neapsiriboja žuvusiojo darbinių pajamų suma, turėjusia tekti iki jo pilnametystės. Nustatant žalos dydį remiantis prievolės teikti išlaikymą trukmės kriterijais, žala turėjo būti skaičiuojama iki P. J. sukaktų 24 metai, t. y. iki 2034 m. birželio 24 d. (CK 3.1921 straipsnis). Nuo 2028 m. birželio 25 d. iki 2034 m. birželio 24 d. netekto išlaikymo suma sudaro 42 199,66 Lt (514,63 Lt x 82). Vadinasi, bendra tikėtina P. J. dėl jo tėvo žūties patirta turtinė žala (apskaičiuota taikant vidutinių pajamų metodą) yra ne mažesnė nei 143 810,86 Lt.

27Dėl žalos apskaičiavo šios kategorijos bylose, kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014 išskyrė, jog apskaičiuojant nepilnamečių asmenų netekus maitintojo patirtą turtinę žalą privalu atsižvelgti į išlaikymo, ne mažesnio nei minimali mėnesinė alga, kriterijų, taip pat įvertinti žuvusiojo nukentėjusiajam teikto išlaikymo formą, t. y. natūra (pvz., pačios užaugintais maisto produktais, pasiūtais drabužiais ir kt.), kasdieniu rūpesčiu ir pagalba (drabužių skalbimas, maisto gaminimas ir pan.). Šioje byloje nustatyta, kad D. J. buvo pagrindinis šeimos maitintojas, gyveno kartu su sūnumi. Taigi P. J. patirtą žalą sudaro ne tik tėvo darbinių pajamų dalies netekimas, bet ir kitų išlaikymo formų, turinčių ekonominę vertę, praradimas. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad ieškovo išmokėtos draudimo išmokos pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes laikytinos ne mažesnėmis nei P. J. patirta turtinė žala (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

28Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia esant pagrindą dėl žalos apskaičiavimui netinkamai parinkto D. J. pajamų dydžio bei termino pakeisti apskųstą teismo sprendimą. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, kolegija nustato, kad ieškovo išmokėtos draudimo išmokos yra ne mažesnės nei P. J. žala. Ši aplinkybė sąlygoja pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį padidinti iki 81 476,50 Lt.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis didinamas iki 2 467 Lt (2 460 Lt + 7 Lt) (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteisiama 1 560 Lt bylinėjimosi išlaidų.

31Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą.

33Padidinti iš atsakovo ERGO Insurance SE (įmonės kodas 110707135) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (įstaigos kodas 191674725) priteistos žalos atlyginimą nuo 28 802,84 Lt iki 81 476,50 (aštuoniasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt šeši litai ir 50 cnt), o valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 871 Lt iki 2 467 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt septyni litai).

34Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti valstybei iš atsakovo ERGO Insurance SE 1 560 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt litų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

36Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad D. J. mirė 23 metų amžiaus, sveikatos sutrikimų,... 9. Atsižvelgęs į tai, kad vaiko išlaikymas turėjo siekti 800 Lt, realiai D.... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 12. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų... 13. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip... 14. Turtinės žalos dydis įrodinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju vadovaujantis... 15. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 16. Pagal teismų praktiką (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d.... 17. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti,... 18. NADPLSDĮ įtvirtinta formulė kaip apskaičiuoti asmens, apdrausto nelaimingų... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės,... 20. Apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai implikuoja, kad pirmosios... 21. Dėl P. J. patirtos žalos dydžio ... 22. Nustatyta, kad ieškovas dėl D. J. mirties, įvykus nelaimingam atsitikimui... 23. Kolegija pažymi, kad draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo... 24. Pirmosios instancijos teismo skaičiavimais P. J. patirta žala netekus... 25. Parinkęs žalai apskaičiuoti klaidingą D. J. gautų pajamų dydį, pirmosios... 26. Kolegijos vertinimu P. J. patirta turtinė žala neapsiriboja žuvusiojo... 27. Dėl žalos apskaičiavo šios kategorijos bylose, kolegija atkreipia dėmesį,... 28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia esant pagrindą dėl žalos... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 30. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo valstybei... 31. Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi... 32. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą.... 33. Padidinti iš atsakovo ERGO Insurance SE (įmonės kodas 110707135) ieškovui... 34. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 35. Priteisti valstybei iš atsakovo ERGO Insurance SE 1 560 Lt (vienas tūkstantis... 36. Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie...