Byla e2-1853-302/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2659-601/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus”, uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės švara“,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti: 1) UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (3.24)VPS-98, priimtą viešajame pirkime „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Marijampolės regiono teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 183736 (toliau – Pirkimas, Konkursas); 2) įpareigoti UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ iš naujo atlikti UAB „Ecoservice” ir ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Marijampolės švara” ir UAB „Ekonovus”, pasiūlymų vertinimą; 3) įpareigoti UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras” sudaryti naują pasiūlymų eilę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad ieškinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4233 straipsnyje keliamus reikalavimus ir prima facie (liet. preliminariai) yra pagrįstas. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju viešasis interesas reikalauja stabdyti Pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo bei užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo bei sąžiningos tiekėjų konkurencijos principų. Ieškovė pažymėjo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija ir visuomenė nepatirs jokios žalos - Pirkimo sąlygose nėra įtvirtinta, kad Pirkimas būtų finansuojamas Europos Sąjungos ir kitų institucijų lėšomis. Ieškovės teigimu, Pirkimo procedūrų vykdymo skubos nebuvimą patvirtina ir tai, kad viešojo pirkimo sutarties terminas yra penki metai su galimybe pratęsti 1 metams.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Marijampolės regiono teritorijoje ir jų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 183736, procedūras iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.
  2. Įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas darė preliminarią išvadą, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja.
  3. Teismas sprendė, kad, ieškovei ginčijant perkančiosios organizacijos atlikto tiekėjų pasiūlymų vertinimo pagrįstumą, kol bus nustatyta, ar UAB ,,Ecoservice“ ir ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB ,,Marijampolės švara“ ir UAB ,,Econovus“, pagrįstai dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir jų dalyvavimas nepažeidė Pirkimo sąlygų, tikslinga sustabdyti viešųjų pirkimų procedūrą. Pažymėjo, kad, sustabdžius Konkurso procedūras, bus užtikrintas ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas, tiek šalių, tiek trečiųjų asmenų interesų apsauga.
  4. Nors Konkurso objektas yra susijęs su Marijampolės regiono gyventojų poreikių tenkinimu, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis Pirkimo procedūras užbaigti itin sparčiai, o ne jas stabdyti. Teismas pažymėjo, kad Pirkimas nėra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, todėl darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra finansinių lėšų praradimo rizikos. Be to, atkreipė dėmesį, kad iš Pirkimų sąlygų matyti, jog numatytas pakankamai ilgas viešųjų pirkimų terminas, o tai, teismo nuomone, reiškia, kad perkamos ilgalaikės viešosios paslaugos ir nėra jų įgyvendinimo skubos.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atsakovė UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminariai nevertino pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, kadangi perkančioji organizacija neturėjo jokio teisinio pagrindo atmesti UAB „Ecoservice“ ir ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Marijampolės švara“ ir UAB „Ekonovus“, pasiūlymų, remdamasi VPĮ 33 straipsnio 2 dalimi ir Pirkimo sąlygų 7 ir 60.1 punktais.
    2. Neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Net ir priėmus ieškovei palankų sprendimą, vykstant Pirkimo procedūroms, teismas galėtų jas nutraukti, o esant sudarytai Pirkimo sutarčiai – spręsti restitucijos taikymo klausimą. Nebuvo pateikta argumentų, kad Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas neatitiktų šioje byloje siekiamo apginti ieškovės intereso.
    3. Pirkimas yra susijęs su Marijampolės regiono gyventojų poreikių tenkinimu, todėl, sustabdžius Pirkimo procedūras, yra daroma žala ir pažeidžiamas viešasis interesas. Šiuo metu Pirkimo objektui analogiškos paslaugos tiekimas kainuoja 155 650 Eur per mėnesį, tuo tarpu, sudarius Pirkimo sutartį, šios paslaugos kaina būtų tik 113 776 Eur per mėnesį.
  2. Trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Ieškinys prima facie yra nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos. Ieškinio preliminarų nepagrįstumą patvirtina tai, kad ieškinys grindžiamas tik subjektyviomis prielaidomis bei samprotavimais, kurie neatitinka galiojančių teisės normų turinio, teismų praktikos, be to, prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos pozicijai.
    2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei teisėtumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas daro daugiau žalos nei jų netaikymas. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė išimtinai gina tik savo privatų finansinį interesą. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė šiuo metu yra priversta už Pirkimo objektą sudarančias paslaugas mokėti daugiau nei 40 000 Eur brangiau kiekvieną mėnesį. Atmetus ieškinį, šios žalos nei atsakovė, nei Marijampolės gyventojai iš ieškovės negalės prisiteisti, nes tam nėra tinkamo teisinio mechanizmo.
    3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas, kadangi ieškovės teisės galės efektyviai būti apgintos kitais būdais.
    4. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja vieningą praktiką, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su atliekų tvarkymu yra netaikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1247-236/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1232-302/2017; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1314-236/2017 ir kt.).
  3. Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens skundus prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskiruosius skundu atmesti kaip nepagrįstus bei iš atsakovės ir iš trečiojo asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai aptarė ieškinio prima facie pagrįstumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys, jį vertinant preliminariai, yra pagrįstas, nes jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti teisiniai argumentai, pareikšti konkretūs ieškinio reikalavimai, pateikti juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai ir t. t. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesutikimo su ieškiniu argumentai, kurie sudaro bylos esmę, nėra vertinami.
    2. Pirmosios instancijos teismas įvertino perkančiosios organizacijos ir Marijampolės apskrities gyventojų poreikį vykdomu Pirkimu, tačiau jam neteikė prioriteto. Perkančiosios organizacijos sprendimų (veiksmų) teisėtumas ir pačių pirkimo procedūrų teisėtumas yra labai svarbus visuomenės interesas.
    3. Vien galimybė taikyti alternatyvias sankcijas ir ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ieškinio tenkinimo atveju negali būti pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir leisti vykdyti Pirkimą pažeidžiant VPĮ nuostatas.
    4. Atmestini ir atskirųjų skundų teiginiai dėl proporcingumo principo pažeidimo, perkančiosios organizacjos ir Marijampolės apskrities gyventojų patiriamos finansinės žalos. Perkamos paslaugos Marijampolės regione yra teikiamos, todėl neegzistuoja ir būtinybė kuo geričiau užbaigti ginčo Pirkimo procedūras. Apeliantės, siekdamos įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra patiriama žala, jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių žalos atsiradimo galimumą ir jos preliminarų dydį, nepateikė. Vien bendro pobūdžio teiginiai ir samprotavimai apie neva patiriamą žalą negali būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
    5. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-762-381/2016 pripažino 2015 metais perkančiosios organizacijos vykdyto tų pačių paslaugų pirkimo sąlygų 28 punktą neteisėtu ir nutraukė pirkimo procedūras, tačiau ginčo Pirkimas buvo paskelbtas tik 2017 m. vasario 20 d., t. y. daugiau nei po 7 mėnesių nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas papildomai patvirtina, kad nėra neatidėliotinos skubos vykdyti Pirkimo procedūras.
    6. Trečiojo asmens UAB „Ecoservice“ teiginiai dėl Lietuvos apeliacinio teismo vieningos praktikos atliekų tvarkymo srityje netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra selektyvūs ir atmestini.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Ecoservise“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negalėjo būti tenkintas, kadangi egzistuoja akivaizdžios abejonės dėl to, ar galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Ieškinys yra grindžiamas tik prielaidomis ir samprotavimais.
    2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas, kadangi ieškovė savo galbūt pažeistas teises galėtų efektyviai apginti kitais būdais.
    3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei teisėtumo principus. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei ir Marijampolės apskrities gyventojams kiekviena mėnesį yra daroma didelė finansinė žala.

3Teismas

konstatuoja:

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. 2017 m. spalio 24 d. į bylą buvo pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, remdamasis Pirkimo sąlygų 7 punktu, neturėjo teisinio pagrindo atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl rimto profesinio pažeidimo padarymo remiantis.
  2. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, be kita ko, turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.).
  3. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas rašytinis įrodymas neturi esminės reikšmės teisingam sprendžiamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, jį atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos.

7Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
  2. Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
  3. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešųjų pirkimų bylose numato šias sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, trečia, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Visų pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai prima facie (liet. preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.
  5. Pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  6. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1012-302/2017 ir kt.).
  7. Nors minėtas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo.
  8. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

8Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ ir trečiojo asmens UAB „Ecoservice“ atskirieji skundai yra tenkinami, o Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „VSA Vilnius“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

10Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

11Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai