Byla 2-1096-370/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Neiseris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1683-794/2016, pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Baltic Shopping Centers“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neiseris“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja AB „Baltic Shopping Centers“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Neiseris“, paaiškindama, kad atsakovė nevykdo Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1724-230/2011 patvirtintos taikos sutarties sąlygų, pagal kurias turėjo sumokėti ieškovui 71 077,21 Eur skolą dalimis iki 2012 m. kovo 10 d., tačiau taikos sutarties nevykdo.

5Atsakovė prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti, nes ji tik laikinai yra susidūrusi su finansiniais sunkumais. Paaiškino, kad yra moki, pradelstos skolos yra tik trims kreditoriams.

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė atsakovei UAB „Neiseris“ iškelti bankroto bylą.

7Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Neiseris“ perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė UAB „Neiseris“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė M. Š.. Teismas kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y. įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, atsakovės turto sudėties duomenis, pradelstų įsipareigojimų mastą ir jų grąžinimo eigą bei perspektyvas, įmonės vykdomą veiklą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 7 d. 1, 2 p. numatytos sąlygos bankroto bylos bendrovei iškėlimui.

10Teismas, įvertinęs įmonės balansą už 2014 metus, padarė išvadą, kad 2014 m. įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai žymiai viršijo į balansą įrašyto įmonės turto vertę. 2013 m. metais įmonės finansinė situacija buvo panaši. Teismo nuomone, iš esmės vien tik aritmetiniais pagal byloje atsakovės pateiktus 2015 m. spalio 30 d. finansinės atskaitomybės duomenis apskaičiavimais, atsakovė 2015 m. neatitinka nemokios įmonės būklės, įmonė deklaruoja veiklos pelningumą. Tačiau esant prieštaringiems atsakovės pateiktiems duomenims bei pareiškėjai ginčijant atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų atitiktį realiai įmonės finansinei situacijai, teismas nurodė esant būtina ne tik detaliau išanalizuoti pateiktus dokumentus, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. kokia yra reali įmonės turimo turto vertė, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar įmonė grąžina skolas kreditoriams, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan.

11Teismui išanalizavus 2014 metų aiškinamajame rašte, 2015 m. aiškinamajame rašte, 2014 m. ir 2015 m spalio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitose esančius duomenis, konstatuota, kad tipinė įmonės veikla (didmeninis baldų pardavimas) per minėtą laikotarpį buvo nuostolinga, o įmonės deklaruojamas pelningumas susidarė vien tik nurašius įsiskolinimus kreditoriams į pajamas pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, taikos sutartis ar suėjus finansinio reikalavimo senaties terminui. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje esančius duomenis už 2013 m. (ataskaita sudaroma už dvejus metus) tais metais taip pat buvo fiksuotas įmonės nuostolingumas 76 516 Eur sumai. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, jog pagal turimus duomenis įmonės pagrindinė veikla yra nuostolinga nuo 2013 metų, o kreditorių skolų nurašymas į pajamas, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesuteikia įmonei realios naudos ir nepagrindžia sėkmingai vykdomos ūkinės komercinės veiklos aplinkybių. Be to, nustatyta, kad atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie nurašytų skolų pagrįstumą, todėl taip pat negalima spręsti, ar įsiskolinimai kreditoriams nurašyti pagrįstai, t. y. ar neturėjo jie atsispindėti kreditorių sąraše. Prielaidą dėl atsakovės tikrosios finansinės padėties taip pat pagrindžia aplinkybė, jog atsakovės vadovė net nuo 2009 metų nevykdė įstatyme nustatytos pareigos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2, 6 p.). Atsakovė minėtą pareigą įvykdė tik už 2014 m. ir tik po bankroto bylos iniciavimo. Teismo vertinimu, ši aplinkybė kelia abejonių dėl įmonės veiklos skaidrumo.

12Pirmosios instancijos teismas iš pirminių duomenų (dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų) nustatė, kad pagrįsta įmonės atsargų vertė sudaro ne 283 717 Eur, bet 224 442 Eur, t. y. realiai pagal teismui pateiktus duomenis įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto. Teismui abejonių kėlė ir aktualiausiame balanse ir aiškinamajame rašte nurodytos 41 314 Eur kitų sumų, kurias iš esmės sudaro atgautinas 40 355,15 Eur PVM už iš UAB „Viadeco“ įsigytas prekes, atgavimo perspektyvos, nes nepaisant to, kad atsakovė deklaruoja gaunanti pajamas iš komiso pagrindais realizuotų prekių (t. II, b. l. 120-128, 133), tačiau ji iš šios veiklos patiria vien tik nuostolius, be to, per beveik vienerių metų laikotarpį realizuota prekių tik už 22 457,85 Eur.

13Teismo vertinimu, atsakovės veiklos stagnaciją iš esmės pagrindžia ir aplinkybės, jog atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su savo ilgalaikiais kreditoriais, pvz., su pareiškėja ir UAB „Baldų pasažas“– nuo 2012 m., su VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ – nuo 2014 m (t. I, b. l. 20-29); atsakovės sąskaitos, išskyrus sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje Paysera, yra areštuotos.

14Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino debitorių skolų atgavimo tikimybę, nurodant, kad atsakovės teikiami „Klientų būklės“ dokumentai yra visiškai neinformatyvūs ir nepagrindžiantys atsakovės teisių į debitines skolas.

15Teismo vertinimu atsakovės argumentai, jog neturi skolų SODRAI ir VMI, pareiškėjos galimybė išsiieškoti skolą iš areštuoto atsakovės turto, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė yra moki ir realiai gali vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nes skolų valstybės biudžetui sumokėjimas, turint tik vieną darbuotoją, neturėtų sukelti didelių problemų, ypač atsižvelgiant į tai, jog teisme beveik metus sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Pareiškėjos naudai areštuoto atsakovės turto (dekoratyvinių gėlyčių) vertė dar yra nustatinėjama ir nėra galutinė, nes ją nustatant buvo remtasi atsakovės pateiktais turto įsigijimo dokumentais (t. II, b. l. 222-224).

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Atskirajame skunde atsakovė UAB „Neiseris“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

181. Pirmosios instancijos teismas atliko prieštaringą įrodymų vertinimą, nes, viena vertus, sprendė, kad galima remtis 2014 m. įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis (kurie nepalankūs atsakovei), o 2015 m. įmonės finansinės atskaitomybės duomenimis (kurie palankūs atsakovei), teismas nusprendė nesiremti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad nors atsakovės finansinė padėtis šią dieną yra sudėtinga, tačiau įmonė yra moki. Įmonės pradelsti įsipareigojimai 2015 m. spalio 30 d. sudarė 124 044,99 Eur, o turimas turtas yra 488 820 Eur vertės. Taigi, įmonės turimo turto vertė yra gerokai didesnė nei pradelsti įmonės įsipareigojimai. Be to, įmonės nuosavas kapitalas yra teigiamas - 119 765 Eur. Vien veiklos nuostolingumas savaime nepatvirtina įmonės nemokumo, juolab kad pagal 2015 m. spalio 30 d. balansą įmonė patyrė tik 2 474 Eur nuostolių.

192. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su įmonės veiklos tęstinumu. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės deklaruojamas pelningumas susidarė vien tik nurašius įsiskolinimus kreditoriams į pajamas, tai nesuteikia įmonei realios naudos ir nepagrindžia sėkmingai vykdomos ūkinės komercinės veiklos. Įsiskolinimų kreditoriams nurašymas akivaizdžiai gerina įmonės finansinę situaciją, dėl to įmonei yra naudingas, be to, skolų nurašymas būtinas tam, kad būtų nustatyta tikroji įmonės finansinė padėtis.

203. Finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas / nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui savaime nei patvirtina, nei paneigia įmonės finansinę būklę ar finansinių dokumentų autentiškumą.

214. Nesutiktina su teismo išvada, jog įmonės 2015 m. liepos 15 d. inventorizacijos apraše nurodyta 73 010,78 Eur turto vertė konkrečiu atveju prilyginama nulinei vertei ir visiškai eliminuojama iš skaičiavimų bei tuo pagrindu daroma išvada, kad pagal teismui pateiktus duomenis įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto. Iš kartu su atskiruoju skundu pridedamo Turto ekspertizės akto Nr. 12-209-17 matyti, turto ekspertizės aktu buvo nustatyta baldų (turto) mažmeninė rinkos vertė 245 262 Lt (71 032,78 Eur) su PVM, prognozuojama grynųjų srautų dabartinė vertė 109 659 Lt (31 759,44 Eur), atsižvelgiant į tai, turto rinkos vertė priimama 110 000 Lt (31 858,2 Eur) be PVM, t. y. rinkos vertė net viršija turto balansinę vertę (30 900,92 Eur). Šie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pirminiais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis) pagrįsta įmonės atsargų vertė sudaro ne 283 717 Eur, bet 224 442 Eur.

225. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad elektroninių pinigų įstaigoje Paysera yra fiksuotas piniginių lėšų, kurių suma sudaro 47 677,11 Eur, judėjimas. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad įmonė realiai vykdo veiklą. Be to, neįvertintos liko ir tos aplinkybės, kad 840,84 Eur suma pareiškėjai jau yra grąžinta. Taip pat liko neįvertinti atsakovės ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, jog pareiškėja, teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekia padaryti spaudimą atsakovei UAB „Neiseris“. 2016-03-07 turto arešto aktu buvo areštuotas UAB „Neiseris“ 95 246,7 Eur vertės turtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė turi realias galimybes grąžinti pinigines lėšas pareiškėjai. Šios lėšos gali būti sugrąžintos vykdymo proceso metu, nekeliant bankroto bylos. Pažymėtina, kad tol, kol reali areštuoto turto vertė nėra nustatyta, nėra pagrindo kelti bankroto bylą, nes pareiškėjos reikalavimai gali būti patenkinti vykdymo proceso metu.

236. Teismui suabejojus dėl aktualiausiame įmonės balanse nurodytos sumos (41 314 Eur kitų sumų), pažymėtina, kad didžiąją dalį jos (40 355 Eur) sudaro gautinas PVM. Nepagrįstomis laikytinos teismo abejonės dėl šių sumų atgavimo perspektyvų nebuvimo, nes atsakovė šias sumas bet kada gali atgauti pateikusi prašymą VMI.

247. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje abejojo debitorių skolų atgavimo pagrįstumu, tačiau pažymėtina, kad bet kokiu atveju debitorių skolų 2 399,95 Eur suma sudaro nereikšmingą sumą sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Neiseris“. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad antstolė, pateikdama užklausas dėl skolų atsakovei, neteisingai nurodė UAB „Neiseris“ juridinio asmens kodą, tai galėjo papildomai sukelti netikslumų dėl įsiskolinimų.

258. Aplinkybės, susijusios su taikos sutarties sudarymu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o sąsajų su UAB „Meblorama“ bei UAB „Viadeco“ atsakovė niekada neneigė. Visi sudaryti sandoriai buvo akivaizdžiai naudingi UAB „Neiseris“.

269. Teismas nepagrįstai, byloje nesant jokių duomenų, suabejojo atsakovės pateiktų finansinių dokumentų autentiškumu ir objektyvumu, nors jokių pagrįstų argumentų abejoti šiais duomenimis nenurodė.

2710. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo, tik formaliai vertino kai kuriuo bylos duomenis, t. y. nevykdė pareigos veikti aktyviai ir nesiėmė veiksmų nustatyti įmonės realią padėtį ir galimybes atsiskaityti su įmonės kreditoriais, nesiaiškino įmonės būklės veiklos (ne)vykdymo aspektu.

28Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja teismo prašo ieškovės UAB „Neiseris“ 2016-03-31 atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai iš esmės sutampa su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, t. y. pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, kurių pagrindu atsakovei iškelta bankroto bylą nemokumo pagrindu. Pareiškėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismas išanalizavo visus byloje pateiktus dokumentus (2014 m., 2015 m. finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus) ir padarė teisingą išvadą, kad tiek 2014 metais, tiek 2015 m. spalio 30 d. įmonės turtą sudarė praktiškai vien tik trumpalaikis turtas – atsargos (baldai, skirti perparduoti, debitorių įsiskolinimai, gautinas PVM). Pagal pirminius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) pagrįsta įmonės atsargų vertė sudaro ne 283 717 Eur, bet 224 442 Eur, todėl Vilniaus apygardos teismas teisingai konstatavo, kad realiai pagal teismui pateiktus duomenis įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto vertės. Taip pat teismas teisingai vertino, kad atsakovės veiklos stagnaciją iš esmės pagrindžia aplinkybės, jog atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su savo ilgalaikiais kreditoriais. Įmonės veikla yra nuostolinga, o įmonės deklaruojamas pelningumas susidarė vien tik nurašius kreditorių reikalavimus į pajamas pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus. Finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas savaime suponuoja išvadą, kad galima abejoti įmonės veiklos realumu, jei įstatymas numato galimybę inicijuoti įmonės likvidavimo procedūrą. Dokumentų nepateikimas savaime nesudaro pagrindo abejoti vėliau teikiamų dokumentų autentiškumu, tačiau Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs finansinės atskaitomybės dokumentus, išanalizavęs įmonės būklę pagal pateiktus dokumentus, dokumentų keitimą retrospektyviai, finansinius duomenis bei faktą, kad atsakovė minėtą pareigą įvykdė tik už 2014 m. ir tik po bankroto bylos inicijavimo, teismas pagrįstai darė išvadą, kad šių aplinkybių visuma kelia abejonių dėl įmonės veiklos skaidrumo. Pareiškėja nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas nevertino pinigų judėjimo Paysera sistemoje, pareiškėjai grąžintos 840,84 Eur sumos, taip pat areštuoto 95 246,7 Eur vertės turto. Pareiškėja nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pastarosios skola gali būti išieškota realizuojant areštuotas prekes, nes areštuotas turtas (dekoratyvinės gėlės) įvertintos pačios atsakovės, tikroji jo vertė nėra aiški. Atsakovė vengia atsiskaityti su ilgalaikiais kreditoriais, įmonė iš pagrindinės veiklos negauna jokio pelno. Iš atsakovės pateiktų PVM deklaracijų nėra galimybės nustatyti, kokią konkrečiai ir kaip aktyviai bei sėkmingai atsakovė vykdo veiklą. Svarbi aplinkybė ta, kad antstolė 2015 m. balandžio 10 d. pažymoje nurodė, kad atsakovės veiklos vykdymo vieta nežinoma, įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Šiuo metu, Creditinfo duomenimis, UAB „Neiseris“ nedirba nei vienas darbuotojas. Pažymėjo, kad atskirasis skundas grindžiamas ne įrodymais ar faktais, o prielaidomis ir paaiškinimais, kurie yra subjektyvūs ir nepatikimi.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta atsakovei UAB ,,Neiseris“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

31Dėl papildomų įrodymų

32Atsakovė UAB ,,Neiseris“ kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus – 2013 m. vasario 4 d. Turto ekspertizės akto Nr. 12-209-17 kopiją ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. Turto balansinės vertės pagal Turto ekspertizės aktą vertės kopiją (t. 3, b. l. 38-52) ir prašo šiuos dokumentus priimti.

33CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Atsižvelgiant į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą, bei į tai į tai, kad atsakovė su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie atsakovės finansinę padėtį, kurie gali turėti reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais įrodymais ir byloje esančiais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl atsakovės pateiktų papildomų dokumentų, pareiškėja turėjo galimybę pasisakyti pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą ir šia teise pasinaudojo.

34Dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą

35Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

36Pagrindai bankroto bylai iškelti nustatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal įstatymo formuluotę sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo esminę reikšmę turi į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne) mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

37Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius duomenimis, konstatavo, kad egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje 1, 2 punktuose numatyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai, todėl iškėlė atsakovei UAB „Neiseris“ bankroto bylą. Apeliantė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei UAB ,,Neiseris“ iškėlė bankroto bylą, kadangi netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad nors atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, tačiau įmonė yra moki, nėra nutraukusi savo veiklos.

38Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs apelianto finansinę būklę patvirtinančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad pagrindas iškelti apeliantui bankroto bylą egzistuoja. Iš byloje pateikto UAB ,,Neiseris“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės turto vertė sudarė 283 559,14 Eur (979 073 Lt) (iš kurio ilgalaikis turtas – 8,39 Eur (29 Lt), trumpalaikis turtas – 283 550,74 Eur (979 044 Lt)), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 371 466,34 Eur (1 282 599 Lt), kuriuos visus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos (t. 2, b. l. 138). Pažymėtina, kad beveik visą apeliantės deklaruoto turto vertę sudarė trumpalaikis turtas, kurį sudarė 247 853,91 Eur (855 790 Lt) vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei 35 696,53 Eur (123 253 Lt) per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovės pateiktais 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė turėjo 33 277,91 Eur (114 902 Lt) pelno (t. 2, b. l. 139).

39Atsakovė taip pat pateikė UAB ,,Neiseris“ 2015 m. liepos 15 d., 2015 m. liepos 31 d. ir 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. spalio 30 d. balansus (t. 1, b. l. 87-89, 122-123, t. 2, b. l. 45-46, 106-107). Pagal 2015 m. spalio 30 d. balansą bendrovės turto vertė sudarė 488 820 Eur (iš kurio ilgalaikis turtas – 9 Eur, nematerialus turtas – 1 eur, trumpalaikis turtas – 488 811 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 369 055 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos – 144 612 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 224 443 Eur) (t. 2, b. l.106-107). Pagal bendrovės 2015 m. spalio 30 d. balansą taip pat beveik visą nurodyto turto vertę sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio 429 673 Eur vertės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei 59 135 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovės pateiktais 2015 m. spalio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė turėjo 207 6727 Eur pelno (t. 2, b. l. 108). Pagal atsakovės pateiktus duomenis bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2015 m. spalio 30 d. sudarė 124 044,99 Eur (t. 2, b. l. 140).

40Formaliai vertinant šiuos atsakovės balanso duomenis, galima būtų sutikti su apeliantės argumentu, jog bendrovės būklė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtino nemokumo apibrėžimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1817/2011). Teismų praktikoje nurodoma, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1870/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1601-117/2015). Pažymėtina, kad visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

41Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo atsakovės turto sudėtį, kuri neleido teismui daryti išvados, jog atsakovės balanse nurodytas visas turtas yra realiai egzistuojantis ir atsakovė realiai jį turi. Bylos duomenimis, atsakovė registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Kaip minėta, teismas įvertino tai, kad atsakovės beveik visą balanse nurodytą 488 811 Eur vertės turtą sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio – 283 717 Eur vertės atsargos, žaliavos ir komplektavimo gaminiai, 145 956 Eur vertės išankstiniai apmokėjimai ir 59 135 Eur per vienerius metus gautinos sumos. UAB ,,Neiseris“ aiškinamajame rašte prie finansinių ataskaitų už 2015 metus nurodyta, kad balanse nurodytą atsargų 283 717 Eur sumą sudaro baldai pirkti perparduoti, kitos gautinos sumos – 41 314 Eur susidarė iš gautino PVM 40 355,15 Eur įtraukus į apskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes bei 958,93 Eur buvusių darbuotojų skolos įmonei (t. 2, b. l.109-110). Nors balanse nurodyta, kad atsakovė turi 283 717 Eur vertės atsargų, žaliavų ir komplektavimo gaminių, tačiau byloje šią turto dalies vertę atsakovė grindė 2015 m. liepos 15 d. inventorizacijos aprašu, kuriame nurodyta, kad turimo turto vertė sudaro 254 510,78 Eur (t. 1, b. l. 124-136). Byloje atsakovės pateiktais duomenimis, dalį minėto turto už 181 500 Eur, atsakovė 2015 m. liepos 1 d. įsigijo iš UAB ,,Viadeco“, už kurį apmokėjimas nustatytas tik 2016 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 113-117). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, likusios dalies 73 010,78 Eur turto vertės nurodytos 2015 m. liepos 15 d. inventorizacijos apraše atsakovė įrodymais nepagrindė. Su atskiruoju skundu pateiktas 2012 m. gruodžio 31 d. Turto ekspertizės aktas Nr. 12-209-17 atliktas daugiau nei prieš trejus metus, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu pagrindžiančiu šiuo metu turimų atsargų vertę. Be to, minėtame Turto ekspertizės akte nustatyta UAB ,,Neiseris“ atsargų vertė sudarė tik 31 858,20 Eur (110 000 Lt). Taigi netgi laikant tinkamais atsakovės pateiktus papildomus įrodymus dėl turimų atsargų vertės, jie nepagrindžia 2015 m. liepos 15 d. inventorizacijos apraše nurodytos likusios nurodyto turto vertės, o juo labiau bendrovės balanse nurodytos turto vertės. Atsakovė taip pat pateikė PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad 2015 m. spalio 2 d. įsigijo iš UAB ,,Viadeco“ prekių (turto) už 42 942 Eur, už kurias apmokėjimas nustatytas taip pat tik 2016 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 118- 119). Įvertinęs nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pirminiais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis) pagrįsta įmonės atsargų vertė sudaro 224 442 Eur (181 500 Eur + 42 942 Eur), kai bendrovės balanse deklaruojama tokio turto vertė nurodoma 283 717 Eur. Be to, pažymėtina, kad šis turtas, už k urį mokėjimas buvo atidėtas 1,5 metų, buvo įsigytas iš su atsakove susijusios bendrovės po to, kai atsakovei buvo pranešta apie galimą bankroto bylos inicijavimą bei jau iškėlus bankroto bylą teisme, tai kelia abejones dėl šių sandorių realumo.

42Į atsakovės balanse apskaityto turto sudėtį taip pat įtraukta atsakovės nurodoma atgautina 40 355,15 Eur PVM už įsigytas prekes. Šį turtą vertinti kaip realų atsakovės turtą, kuriuo atsakovė disponuoja visa apimtimi, nėra pagrindo, kadangi visos nurodytos sumos atgavimas yra abejotinas. Taip pat į atsakovės balansą įtrauktas turtas – 17 821 Eur suma kaip pirkėjų įsiskolinimas bendrovei, taipogi negali būti laikoma realiai turimu įmonės turtu. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovės pateikta 2015 m. spalio 30 d. ,,Klientų būklė“ ataskaita yra neinformatyvi ir nepagrindžianti debitorinių skolų (t. 2, b. l. 141-142). Byloje nepateikta įrodymų nei kokiu pagrindu apeliantė turi reikalavimo teisę į debitorius, nei įrodymų apie galimybių išieškoti nurodytas sumas realumą (skolų atgavimo perspektyvą).

43Nors atsakovės pateiktose 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. spalio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitose nurodyta, kad atsakovė turėjo atitinkamai 33 277,91 Eur (114 902 Lt) ir 207 6727 Eur pelno, tačiau, kaip matyti iš atsakovės pateiktų ataskaitų, atsakovė tiek 2014 m., tiek 2015 m. patyrė tipinės veiklos nuostolius atitinkamai 5168 Eur (17 845 Lt) ir 2474 Eur sumai. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. atsakovė patyrė 22 160 Eur (76 516 Lt) dydžio nuostolių. Iš byloje pateikto 2015 m. aiškinamojo rašto matyti, kad atsakovės nurodomas bendrovės veiklos pelningumas susidarė nurašant įsiskolinimus kreditoriams į pajamas pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, taikos sutartis, suėjus kreditorinio reikalavimo senaties terminui (t. 2, b. l. 109-110). Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal turimus duomenis atsakovės veikla nuostolinga jau nuo 2013 metų. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad bendrovės veikla 2014 m. ir 2015 m. buvo nuostolinga, tačiau nesutinka su teismo argumentu, kad įsiskolinimų kreditoriams nurašymas nesuteikia įmonei realios naudos. Sutiktina su apeliante, kad skolų nurašymas yra naudingas skolininkui, tačiau tai nepatvirtina sėkmingai vykdomos bendrovės ūkinės komercinės veiklos.

44Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, būtina įvertinti ne tik balanso duomenis, tačiau ir visus kitus rašytinius įrodymus. Nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162/201; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).

45Byloje pateiktais atsakovės duomenimis, pradelsti įsipareigojimai iš viso sudaro 124 044,99 Eur, iš kurių 45 311,42 Eur skola UAB ,,Baldų pasažas“ susidariusi nuo 2012 m., VšĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 3 786,78 skola – nuo 2014 m., dėl pareiškėjai AB „Baltic Shopping Centers“ 74 946,79 Eur dydžio skolos šalys susitarė dar Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1724-230/2011. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. sausio-vasario mėnesiais atsakovė grąžino tik pareiškėjai AB „Baltic Shopping Centers“ labai nedidelę dalį – 840,84 Eur skolos (t. 2, b. l. 231-233). Nors apeliantė nurodo, kad tarp AB „Baltic Shopping Centers“ ir atsakovės kitoje byloje vyko ginčas dėl

4678 602,87 Eur nuostolių priteisimo atsakovei ir dėl to atsakovė tikėjosi, jog esant palankiam sprendimui, šalys galės įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, dėl to neatsiskaitinėjo su pareiškėja, tačiau šis argumentas, niekaip nepaaiškina aplinkybių, kodėl atsakovė keletą metų nevykdo kitų įsipareigojimų kreditoriams, kurių neginčija ir kurie, lyginat su atsakovės deklaruojamu turimu turtu, nėra dideli. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37133-994/2015 patvirtino atsakovės su UAB „Meblorama“ taikos sutarties sąlygas, kuriomis UAB „Meblorama“ besąlygiškai atsisakė reikalavimo teisės į atsakovę dėl 257 324,66 Eur skolos (t. 1, b. l. 229-230). Ši taikos sutartis buvo patvirtinta tuo metu, kai atsakovei jau buvo teisme inicijuota bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Neiseris“ ir UAB „Meblorama“ yra susiję įmonės per jų valdymo organus (abiejų bendrovių vadovai yra sutuoktiniai), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyto dydžio skolos atsakovei atsisakymas, galėjo būti sąlygotas siekiant išvengti bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

47Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad elektroninių pinigų įstaigoje Paysera yra fiksuotas piniginių lėšų, kurių suma sudaro 47 677,11 Eur, judėjimas ir šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad įmonė realiai vykdo veiklą. Tačiau dėl atsakovės realiai vykdomos veiklos kyla pagrįstų abejonių, nes pagal viešai skelbiamus Sodros duomenis nuo 2015 m. birželio 30 d. bendrovėje buvo vienas darbuotojas (apdraustasis), o nuo 2016 m. balandžio 9 d. paskutinis darbuotojas (apdraustasis) yra atleistas.

48Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas atsakovei kelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis leidžia spręsti, jog išvadą apie atsakovės nemokumą teismas padarė išsamiai įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, turto sudėtį ir įsipareigojimų santykį, veiklos rodiklius bei atsižvelgdamas į vykdomos veiklos modelį įvertino atsakovės sudarytus sandorius su susijusiais asmenimis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų sutikti su apelianto argumentais, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, todėl bankroto bylos atsakovei kėlimas nėra tikslingas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė ir prioritetas teikiamas reabilitaciniam bendrovės tikslui, tačiau tik tuo atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų buvimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavus bylos duomenis ir abejonių dėl atsakovės nemokumo teismui nekilo. Tokių pirmosios instancijos teismo išvadų atskiruoju skundu bei pateiktais papildomais įrodymais atsakovė nepaneigė. Todėl nustačius, kad atsakovė yra nemoki bendrovė, atsisakymas iškelti bendrovei bankroto bylą pažeistų bankroto proceso tikslą – likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Taip pat pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti ne tik esančių ir / ar būsimų kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus, kadangi delsimas atsiskaityti su kreditoriais gali padidinti jau pradelstų įsiskolinimų apimtį ir taip dar labiau apsunkinti jos finansinę padėtį.

49Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, jog pareiškėja AB „Baltic Shopping Centers“, reikšdama reikalavimą iškelti bankroto bylą, pasirinko neadekvatų ir neproporcingą savo teisių gynimo būdą, nes skola pareiškėjai gali būti sugrąžinta vykdymo proceso metu, nekeliant bankroto bylos. Pažymėtina, kad pareiškėjos kreipimasis į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą laikytinas dispozityvumo principo išraiška. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-185/2012).

50Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės finansinę būklę atspindinčius duomenis ir teisingai nustatė ĮBĮ numatytus nemokumo pažymius, pagrįstai ir teisėtai atsakovei UAB ,,Neiseris“ iškėlė bankroto bylą, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

51Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja AB „Baltic Shopping Centers“ prašė iškelti bankroto bylą... 5. Atsakovė prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti, nes ji... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė atsakovei... 7. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė UAB... 10. Teismas, įvertinęs įmonės balansą už 2014 metus, padarė išvadą, kad... 11. Teismui išanalizavus 2014 metų aiškinamajame rašte, 2015 m. aiškinamajame... 12. Pirmosios instancijos teismas iš pirminių duomenų (dokumentų - PVM... 13. Teismo vertinimu, atsakovės veiklos stagnaciją iš esmės pagrindžia ir... 14. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino debitorių skolų atgavimo... 15. Teismo vertinimu atsakovės argumentai, jog neturi skolų SODRAI ir VMI,... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Neiseris“ teismo prašo panaikinti... 18. 1. Pirmosios instancijos teismas atliko prieštaringą įrodymų vertinimą,... 19. 2. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su įmonės veiklos... 20. 3. Finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas / nepateikimas Juridinių... 21. 4. Nesutiktina su teismo išvada, jog įmonės 2015 m. liepos 15 d.... 22. 5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad elektroninių pinigų... 23. 6. Teismui suabejojus dėl aktualiausiame įmonės balanse nurodytos sumos (41... 24. 7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje abejojo debitorių... 25. 8. Aplinkybės, susijusios su taikos sutarties sudarymu, nėra šios bylos... 26. 9. Teismas nepagrįstai, byloje nesant jokių duomenų, suabejojo atsakovės... 27. 10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo, tik... 28. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja teismo prašo ieškovės UAB... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 31. Dėl papildomų įrodymų... 32. Atsakovė UAB ,,Neiseris“ kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus... 33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 34. Dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą... 35. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 36. Pagrindai bankroto bylai iškelti nustatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi,... 37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs... 38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas,... 39. Atsakovė taip pat pateikė UAB ,,Neiseris“ 2015 m. liepos 15 d., 2015 m.... 40. Formaliai vertinant šiuos atsakovės balanso duomenis, galima būtų sutikti... 41. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo atsakovės turto sudėtį,... 42. Į atsakovės balanse apskaityto turto sudėtį taip pat įtraukta atsakovės... 43. Nors atsakovės pateiktose 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. spalio 30 d.... 44. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant dėl... 45. Byloje pateiktais atsakovės duomenimis, pradelsti įsipareigojimai iš viso... 46. 78 602,87 Eur nuostolių priteisimo atsakovei ir dėl to atsakovė tikėjosi,... 47. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad elektroninių pinigų įstaigoje... 48. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 49. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės... 50. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis,... 51. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 52. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą....