Byla 2-1817/2011
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria iškelta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdmonta“ bankroto byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus ieškinį

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždariosios akcinės bendrovės „Kėdmonta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria iškelta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kėdmonta“ bankroto byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus ieškinį.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintų materialinių teisės normų, apibrėžiančių įmonės nemokumą kaip savarankišką pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą.

6Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kėdainių skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Kėdmonta“ bankroto bylą dėl jo nemokumo ir administratoriumi paskirti Algį Kleivą arba Algimantą Tunkūną. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu nustatytu terminu neatsiskaitė: 2010 m. liepos 1 d. atsakovas VSD fondo biudžetui buvo skolinga 21 924,05 Lt įmokų už samdomus darbuotojus ir 406,63 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas už samdomus darbuotojus, 2010 m. spalio 1 d. įmonė VSD fondo biudžetui buvo skolinga 26 319,25 Lt įmokų už samdomus darbuotojus ir 1 159,31 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas už samdomus darbuotojus, 2011 m. sausio 1 d. - 39 730,88 Lt už samdomus darbuotojus ir 1 880,91 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas už samdomus darbuotojus. 2011 m. sausio 25 d. atsakovo skola VSD fondo biudžetui padidėjo iki 42 490,16 Lt (39 730,88 Lt įmokos už samdomus darbuotojus ir 2 759,28 Lt delspinigiai už laiku nesumokėtas įmokas už samdomus darbuotojus). Tuo tarpu 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovo turimo turto vertė yra 2 920 578 Lt, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 693 269 Lt, t. y. įmonės kreditoriniai reikalavimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovas taip pat nurodė, kad įspėjo atsakovą įstatymų nustatyta tvarka dėl skolos likvidavimo bei bankroto bylos inicijavimo.

7Atsakovas UAB „Kėdmonta“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagrindinė įmonės veikla yra statybos darbai, kurie paprastai atliekami generalinių rangos sutarčių pagrindu. Įmonė nėra nutraukusi komercinės – ūkinės veiklos, tai patvirtina pridedamos galiojančios statybos darbų sutartys su užsakovais. Atsakovas pažymėjo, kad priežastys, nulėmusios laikiną finansinių įsipareigojimų nevykdymą, yra sąstingis Lietuvos statybų rinkos sektoriuje, kuris turėtų pasibaigti po 2010/2011 žiemos.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Kėdmonta“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Algimantą Tunkūną. Teismas nurodė, kad atsakovui keltina bankroto byla, kadangi yra pagrindo teigti, jog bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d, 4 str.1 d. 3 p., 9 str. 5 d. 1, 2 p.,10 str.).

10Teismo teigimu, UAB „Kėdmonta” 2011 m. kovo 31 d. turėjo 64 111,84 Lt mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), taip pat 52 449,20 Lt nepriemoką ieškovui; atsakovas 2010 m. rugsėjo 24 d. paskutinį kartą sumokėjo ieškovui 5000 Lt, nuo to laiko skolos nedengia ir ji nuolat didėja. Teismas pažymėjo, kad nors, atsakovo teigimu, jis atlieka darbus AB „Nordic Sugar Kėdainiai“, UAB Klaipėdos jurų krovinių kompanijoje „Bega“ ir UAB „Iremas“, veikdamas pagal sutartis, sudarytas su UAB „Kėdmontos statyba“, į bylą pateiktos sutartys dėl darbų atlikimo, tačiau atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytos sutartys yra realiai vykdomos ir yra reali galimybė gauti pajamas ir jomis atsiskaityti su valstybe. Juolab kad Liteko duomenimis teismas nustatė, jog teisme yra priimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kėdmontos statyba“, kurios turto atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl teismas konstatavo, kad net tuo atveju, jeigu UAB „Kėdmontos statyba“ gautų pinigus iš užsakovo UAB „Bega“ už UAB „Kėdmonta“ darbuotojų atliktus darbus, UAB „Kėmontos statyba“ negalėtų gautų lėšų pervesti atsakovui UAB „Kėdmonta“, o pastaroji atsiskaityti su valstybe, nes UAB „Kėdmontos statyba“ atsiskaitomoji sąskaita yra areštuota, o rangovai nėra įsipareigoję už atliktus darbus atsiskaityti su UAB „Kėdmonta“ ir turi vykdyti sutartis su UAB „Kėdmontos statyba“.

11Teismas, sulyginęs 2010 m. gruodžio 31 d. balansą su 2010 m. rugsėjo 30 d. balansu, nustatė, kad šiuose balansuose nurodytos skirtingos vertės turtas už praėjusius finansinius metus. Pagal 2010 m. gruodžio 31 d. balansą per tris mėnesius (10-12 mėn.) atsakovo turtas sumažėjo apie 1 mln. Lt, o skolos - 950 633 Lt, tačiau šiuo laikotarpiu atsakovas visiškai nesumažino skolos valstybei. Todėl, sprendžiant apie atsakovo finansinę padėtį, teismas vertino 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarytą balansą, iš kurio nustatė, kad bendrovė turėjo turto už 2 823 365 Lt, o jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 753 679 Lt. Dėl ko teismas konstatavo, kad UAB „Kėdmonta” skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d).

12Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė teiginių, jog UAB „Kėdmonta“ vykdo veiklą ir bendrovėje dirba 11 darbuotojų (CPK 178 str.), o įrodymų, leidžiančių matyti, kad bendrovės finansiniai sunkumai – laikini ir bendrovė gali atgauti mokumą, byloje nėra. Taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, dėl kurių bankroto bylą atsisakytina iškelti (ĮBĮ 10 str.3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas iškėlė UAB „Kėdmonta“ bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 p., 4 str.1d.1, 2, 3 p).

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kėdmonta“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir ex officio nepareikalavo 2011 m. kovo 31 d. atsakovo balanso, tokiu būdu nesiėmė veiksmų nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį skundžiamos nutarties priėmimo metu, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėdamas pagal ankstesnius finansinius dokumentus – 2010 m. rugsėjo 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovo balansų duomenimis (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
  2. Teismas netinkamai įvertino atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. balansų duomenimis, iš balansų eilutės „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ neišskirdamas ir nenustatydamas, kurie ir kokio dydžio atsakovo įsipareigojimai yra pradelsti, kaip nurodyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovo nemokumą.
  3. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. balanso, prioritetą suteikdamas 2010 m. rugsėjo 30 d. balansui. Juolab kad byloje nėra duomenų, jog 2010 m. gruodžio 31 d. balansas sudarytas klaidingai ar netiksliai. Be to, pagal nurodytą balansą atsakovas iš viso turi 1 818 270 Lt turto, o jo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 803 046 Lt, t. y. įsipareigojimų ir viso turto santykis sudaro 33 procentus, o tai neatitinka ĮBĮ nurodytos įmonės nemokumo sąvokos.
  4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo 2010 m. kovo 3 d. prašymą VSDFV Kėdainių skyriui dėl nesumokėtų įmokų mokėjimo išdėstymo dalimis, taip pat į bylą pateiktas sudarytas sutartis su kontrahentais, kurios leidžia spręsti apie atsakovo siekį tęsti veiklą bei kontrahentų požiūrį į jį. Be to, itin svarbu tai, kad atsakovo įmonės vadovas ir vienintelis jos akcininkas nesutinka su bankroto bylos iškėlimu. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog UAB „Kėdmontos statyba“ turto atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kartu pateikdamas išrašą iš Turto arešto aktų registro.
  5. Teismas, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodęs: „Nutarties nuorašą išsiųsti administratoriui, ieškovams, atsakovui ir trečiajam asmeniui“, galėjo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų, kas sudaro pagrindą konstatuoti absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK329 str. 2 d. 2 p.).

15Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Kėdainių skyrius prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį. Nurodo, kad santykis tarp bendrovės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bei turimo turto 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarė daugiau kaip pusę, 2010 m. gruodžio 31 d. – mažiau kaip pusę, o 2011 m. kovo 31 d. – pusę. Tačiau didžioji atsakovo skolų dalis susidarė dar iki 2010 m. kovo 30 d. ir nuo šios skolos dalies susidarymo jau yra praėję daugiau kaip 366 dienos, dėl ko atgauti nurodytas skolas yra praktiškai neįmanoma, o įmonė jas privalo nurašyti kaip beviltiškas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 40 „Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių“ 2.1. punktą. Taip pat nurodė, kad 2011 m. kovo 31 d. skolų žiniaraščio duomenimis, bendrovė yra skolinga darbuotojams, o 2011 m. kovo 31 d. neapmokėtos daugiau nei 366 dienų atsakovo skolos sudarė 542 636,40 Lt. Be to, visos atsakovo sudarytos sutartys yra pasirašytos tik su UAB „Kėdmontos statyba“, kurios vadovas yra tas pats asmuo kaip ir atsakovo įmonės. Ieškovas pažymi, kad šios sutartys nėra vykdomos, iki 2011 m.gegužės 24 d. atsakovas nėra gavęs jokių įplaukų pagal jas nei į įmonės sąskaitą, nei į kasą. Ieškovo teigimu, atsakovas UAB „Kėdmonta“ yra nemoki įmonė, nes neatsiskaito su darbuotojais, metus laiko neišmokėdama darbo užmokesčio, apie metus yra skolinga Kauno apskrities VMI ir VSDFV Kėdainių skyriui bei kitiems kreditoriams; bendrovė neturi skolininkų, visos naujos sutartys sudaromos tik su UAB „Kėdmontos statyba“, kurios vadovas yra tas pats asmuo kaip ir atsakovo, pagal sudarytas sutartis nevykdomi atsiskaitymai, atsakovas pagal jas negauna pajamų, be to, bendrovė neturi realaus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o jos mokėtinos sumos sudaro pusę bendrovės turimo turto.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

18ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai, tai yra, kai įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Kėdmonta“ keltina bankroto byla remiantis vienu iš nurodytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – įmonės nemokumu.

19Sprendžiant dėl įmonės nemokumo kaip savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo, pažymėtina, kad ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisės normos seka, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

20ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės, kuriai inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas, vadovo pareiga ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pareiškimo ir jo priedų įteikimo dienos pateikti minėtame straipsnyje išvardintus dokumentus, atspindinčius atsakovo finansinius duomenis, tarp jų – įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai ir t. t. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, priėmęs VSDFV Kėdainių skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kėdmonta“, 2011 m. vasario 21 d. teismo pranešimu pareikalavo UAB „Kėdmonta“ direktorių ir buhalterę pateikti teismui nurodytus dokumentus. 2011 m. kovo 7 d. atsakovo UAB „Kėdmonta“ direktorius pateikė dalį dokumentų, tarp kurių nebuvo įmonės skolų sąrašo su numatytais atsiskaitymo terminai, prašydamas pratęsti teismo nustatytą terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. 2011 m. kovo 7 d. teismo nutartimi pareikalautų dokumentų pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2011 m. kovo 15 d., tačiau nurodyta teismo nutartis įmonės vadovui nebuvo įteikta, adresatui kelis kartus neatsiėmus dokumentų, siųstų įmonės buveinės adresu. Šių duomenų atsakovas teismui nepateikė ir vėliau, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismo posėdžių metu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Kėdmonta“ vadovas neįvykdė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti šiame straipsnyje išvardintus dokumentus, atspindinčius atsakovo finansinius duomenis. Juolab kad bankroto bylų procese, kaip ir kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, galioja rungimosi principas, reiškiantis, jog kiekvienas asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 1 str. 1 d., 12 str. ir 178 str.), todėl atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo pareigą ir savo iniciatyva teismui teikti įmonės finansinius dokumentus, turinčius reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti.

21Tačiau pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, taip pat privalo būti aktyvus, kadangi byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu; be to, teismas privalo veikti ex officio, realizuodamas ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismo teises, tarp jų – įpareigoti įmonės vadovą, savininką, buhalterį ar kitus asmenis, turinčius teisę veikti įmonės vardu, pateikti bylai nagrinėti reikalingus dokumentus, įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis, nustatyti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui, o taip pat skirdamas baudą įmonės vadovui, nepateikusiam ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, nors ir įpareigojo atsakovo įmonės vadovą ir buhalterę pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis, tačiau nesiėmė visų procesinių galimybių (pakartotinis įpareigojimas, baudos už teismo įpareigojimo nevykdymą skyrimas, papildomų duomenų pareikalavimas) išreikalauti visų nurodytoje ĮBĮ nuostatoje numatytų dokumentų bei duomenų, susijusių su atsakovo finansinės būklės pasikeitimu per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo dienos iki bylos iškėlimo. Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad iš dalies pagrįsta atsakovo atskirojo skundo nuoroda, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė veiksmų nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį.

22Be to, pagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, be pagrindo neišskyrė ir nevertino atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, jog UAB „Kėdmonta“ yra nemoki, vadovaudamasis duomenimis apie atsakovo įsiskolinimą ieškovui ir VMI, taip pat 2010 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansu bei jame nurodytais duomenimis apie atsakovo turimą turtą ir mokėtinas sumas bei įsipareigojimus, byloje nesant naujausių įmonės finansinių duomenų, pvz. 2011 m. kovo 31 d. balanso, ir duomenų apie pradelstų įsipareigojimų dydį. Tuo tarpu pagal formuojamą teismų praktiką, tai, kad teismas, nustatydamas atsakovo nemokumo aplinkybę, ex officio nesurenka reikiamų duomenų apie atsakovo finansinę padėtį bylos iškėlimo metu ir įmonės nemokumą sieja tik su per vienerius metus mokėtinomis sumomis, tačiau ne su įmonės pradelstų įsipareigojimų suma, vertinama kaip pagrindas konstatuoti, kad teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu. Dėl pasakyto konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo finansiniais duomenimis bankroto bylos iškėlimo dienai, įmonės finansinės būklės pasikeitimu, taip pat nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio bei jo santykio su atsakovo turimu turtu, o šie kriterijai yra lemiami, konstatuojant įmonės nemokumą (ĮBĮ 9 str. 1 d., 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554/2011, 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1620/2010, 2006 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-647/2006).

23Iš kartu su ieškovo atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų duomenų (2011 m. kovo 31 d. UAB „Kėdmonta“ balanso bei 2010 m. rugsėjo 30 d., 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. kovo 31 d. UAB „Kėdmonta“ skolų žiniaraščių) matyti, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB „Kėdmonta“ pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o 2010 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. kovo 31 d. – nežymiai, tačiau nesiekia pusės UAB „Kėdmonta“ turimo turto vertės. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010). Todėl šiuo atveju pažymėtina, kad byloje sprendžiamo klausimo teisingam išnagrinėjimui, būtina išanalizuoti ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2009).

24Dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, jog apygardos teismas, vertindamas atsakovo pateiktas sutartis bei galimybę artimiausiu metu gauti jose numatytas pinigines lėšas, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šių sutarčių vykdymą bei realią galimybę iš jų gauti pajamas, o taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „Kėdmontos statyba“, su kuria atsakovas yra sudaręs subrangos sutartis, inicijuota bankroto byla ir UAB „Kėdmontos statyba“ turtas yra areštuotas, dėl ko, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra apribota UAB „Kėdmontos statyba“ galimybė atsiskaityti su atsakovu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Kėdmontos statyba“, o šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikintos byloje priaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl byloje esant duomenims, jog šiuo metu UAB „Kėdmontos statyba“ turtui nėra taikomi apribojimai (kartus su atskiruoju skundu pateiktas išrašas iš Turto arešto aktų registro), darytina išvada, jog aplinkybė, ar į balansą įrašyta per vienerius metus gautina suma yra realus atsakovo turtas, kuris gali atspindėti tikrąją atsakovo finansinę padėtį, vertintina iš naujo, paaiškėjus naujoms šio klausimo išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms.

25Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovui bankroto bylą, neišsireikalavo visų teisingam šio klausimo išnagrinėjimui reikalingų duomenų, susijusių su atsakovo finansiniais duomenimis bankroto bylos iškėlimo dienai, įmonės finansinės būklės pasikeitimu nuo pareiškimo gavimo iki bankroto bylos iškėlimo, pradelstų įsipareigojimų dydžiu bei jo santykiu su atsakovo turimu turtu, tame tarpe ir realiai tikėtinu įmonės turto dydžiu, dėl ko neištyrė ir neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 d.).

26Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

28Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam apygardos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo Įmonių bankroto įstatyme... 6. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)... 7. Atsakovas UAB „Kėdmonta“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagrindinė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi iškėlė UAB... 10. Teismo teigimu, UAB „Kėdmonta” 2011 m. kovo 31 d. turėjo 64 111,84 Lt... 11. Teismas, sulyginęs 2010 m. gruodžio 31 d. balansą su 2010 m. rugsėjo 30 d.... 12. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė teiginių, jog UAB... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kėdmonta“ prašo panaikinti Panevėžio... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Kėdainių skyrius prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 17. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 18. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos... 19. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo kaip savarankiško bankroto bylos... 20. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės, kuriai inicijuojamas bankroto... 21. Tačiau pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl įmonės... 22. Be to, pagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad apygardos teismas,... 23. Iš kartu su ieškovo atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų... 24. Dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, jog apygardos teismas, vertindamas... 25. Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovui bankroto... 26. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir...