Byla e2-603-781/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsiskaitymo pagal turto pardavimo sandorį, tretieji asmenys notarė S. K., notarė D. M., notarė D. J., S. L., AIG Europe Limited, veikiantis per Lietuvos filialą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovui T. B., jo atstovei advokatei A. R., atsakovėms V. B., R. B., jų atstovei advokato padėjėjai R. V., tretiesiems asmenims notarei S. K., S. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovėms V. B. ir R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsiskaitymo pagal turto pardavimo sandorį, tretieji asmenys notarė S. K., notarė D. M., notarė D. J., S. L., AIG Europe Limited, veikiantis per Lietuvos filialą, ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

3Byloje kilo ginčas dėl mirusio J. B. sūnaus (įpėdinio) ieškovo T. B. teisės ginčyti tėvo iki mirties sudarytą turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią J. B. atlygintinai perleido savo nekilnojamojo turto dalį savo sutuoktinei V. B., taip pat R. B. pareigos grąžinti ieškovui gautą už J. B. priklausančio turto pardavimą pagal išduotą įgaliojimą lėšų sumą.

4II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2007 m. birželio 14 d. Turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp J. B. ir V. B., patvirtintą Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K., notarinio registro Nr. SK-6003 (toliau – turto pasidalijimo sutartis), ir taikyti restituciją – pripažinti, kad sandorio dalyku buvęs turtas yra bendroji jungtinė J. B. ir V. B. nuosavybė; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės R. B. 27 513,90 Eur; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės R. B. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas nurodo, kad ( - ) mirė jo tėvas J. B., kuris taip pat buvo atsakovės R. B. tėvas ir atsakovės V. B. sutuoktinis; ieškovas pažymi, jog yra nesantuokinis J. B. sūnus, kuris tėvo mirties dienai buvo mažametis, pilnamečiu jis tapo 2017 m. vasario 15 d. Ieškovas aiškina, kad J. B. 2006 m. pabaigoje susirgo, tapo neįgalus, jo santykiai su ieškovu ir jo motina nutrūko; teigia, jog ieškovo motina 2007 m. gegužės mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kuris buvo priteistas 2007 m. liepos 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5405-596/2007. Anot ieškovo, minėtas išlaikymas jam buvo mokėtas iki J. B. mirties, tuo tarpu po tėvo mirties ir iki jo pilnametystės išlaikymas jam nebuvo mokamas. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eYT-2320-808/2017, atnaujino ieškovui terminą priimti palikimą po tėvo mirties; pažymi, jog kiti J. B. vaikai palikimo nepriėmė. Ieškovo teigimu, antstolis, sudarinėdamas J. B. turto apyrašą, nustatė, jog jokio paveldimo turto nėra, nes palikėjas iki mirties sudarytais sandoriais – turto pasidalijimo ir nekilnojamojo turto perleidimo, visą turtą perleido. Ieškovo nuomone, minėtais sandoriais jo teisės buvo pažeistos.

7Ieškovas pažymi, kad 2007 m. birželio 14 d. tarp J. B. ir jo sutuoktinės atsakovės V. B. buvo sudaryta turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią visas sutuoktinių nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) ir ( - ), Vilniuje, atiteko atsakovei V. B. (1 024 219 Lt/ 296 634,33 Eur vertės), tuo tarpu J. B. atiteko 50 000 Lt / 14 481 Eur piniginė kompensacija. Ieškovo vertinimu, minėta sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, kurią asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sau labai nenaudingomis sąlygomis. Aiškina, kad J. B. nuo 2006 m. pabaigos sunkiai sirgo, tapo neįgalus, negalėjo savarankiškai tvarkyti savo gyvenimo, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl jis tapo priklausomas nuo savo sutuoktinės, kuriai reikalaujant, buvo priverstas sudaryti ginčijamą sutartį, kuri jam buvo visiškai nenaudinga, nes visas turtas (virš milijono litų vertės) atiteko sutuoktinei, tuo tarpu J. B. atiteko tik 50 000 Lt kompensacija. Ieškovo teigimu, nesant susidėjusių sunkių aplinkybių, joks protingas žmogus tokiomis sąlygomis sutarties nesudarytų; teigia, jog J. B., sudarant ginčijamą sutartį, buvo sunkios tiek fizinės, tiek psichologinės būklės; ginčo sutartis buvo sudaryta esant aplinkinių spaudimui (sutuoktinės V. B., taip pat V. K., kuris dalyvavo pasirašant minėtą sutartį).

8Ieškovo vertinimu, ginčo sutartis prieštarauja gerai moralei, nes neįgalus asmuo iš esmės prarado visą savo turtą, todėl pripažintina negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujanti teisingumo ir sąžiningumo principams.

9Ieškovas nurodo, kad ginčo sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, nes ieškovas, ginčijamos sutarties sudarymo metu būdamas nepilnamečiu vaiku, buvo J. B. kreditorius, turėjo teisę į išlaikymą, o sudaryta sutartis akivaizdžiai pažeidė jo teisę į tinkamą išlaikymą, nes privalantis teikti išlaikymą asmuo J. B. neprivalomo sandorio pagrindu neteko viso savo turto, J. B. ir V. B., sudarydami sandorį, žinojo, jog jis pažeis ieškovo teises ir interesus bei buvo nesąžiningi. Ieškovas pažymi, kad apie ginčo sutartį sužinojo tik 2016 m. pabaigoje, jo atstovė sandorį iš VĮ „Registrų centras“ gavo 2016 m. gruodžio 9 d. Taigi, ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos turto pasidalijimo sutartį pripažinti negaliojančia ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

10Ieškovas teigia, kad 2008 m. liepos 2 d. buvo sudaryta privačios žemės sklypų (miško) pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią J. B. atstovė atsakovė R. B. (buvusi pavardė V.), veikdama pagal įgaliojimą, pardavė J. B. nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklypus už 95 000 Lt / 27 513,90 Eur; minėtos lėšos buvo pervestos į atsakovės R. B. sąskaitą, tačiau nėra duomenų, jog minėtos lėšos buvo perduotos J. B., todėl jos turėtų būti priteistos ieškovui, kaip vieninteliam J. B. turto paveldėtojui.

11Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

12Atsakovė R. B. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo turto pasidalijimo sutartis J. B. buvo sudaryta ne dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, o laisva valia. Anot atsakovės, J. B. sunkiai susirgus, nuo 2007 m. gegužės mėn. jį prižiūrėjo atsakovės; atsakovės teigimu, būtent J. B. inicijavo ginčo sutarties sudarymą, tokiu būdu norėdamas iš dalies išpirkti savo kaltę (dėl dvigubo gyvenimo vedimo). Aiškina, kad ginčo sutarties sudarymo metu J. B. nors ir sunkiai sirgo, tačiau buvo sąmoningas, gerai orientavosi. Be to, pažymi, jog šiuo atveju nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių šalys negalėjo sudaryti ginčo sutarties, todėl atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 ir 1.81 straipsnių pagrindais. Atsakovės teigimu, J. B. iki savo mirties tinkamai vykdė 2007 m. liepos 26 d. teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas ieškovui, kiekvieną mėnesį į ieškovo motinos sąskaitą pervesdavo išlaikymui skirtas periodines išmokas. Taigi, atsakovės vertinimu, ginčo sutartimi ieškovo teisės nebuvo pažeistos, todėl ieškovas nepagrįstai prašo minėtą sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.

13Atsakovė nurodo, kad lėšas (95 000 Lt), gautas pagal 2008 m. liepos 2 d. privačios žemės sklypų (miško) pirkimo-pardavimo sutartį, savo tėvui J. B. perdavė 2008 m. lapkričio 20 d., kurias J. B. panaudojo savo poreikiams tenkinti, nes jam reikėjo nuolatinės slaugos ir priežiūros, pagerinto maitinimo, turėjo pirkti slaugos prekes, mokėti už medicininius tyrimus, patyrė išlaidų už teisines paslaugas; be to, pažymi, jog namas, kuriame atsakovės gyveno su J. B., buvo remontuojamas, siekiant jį pritaikyti sergančio asmens poreikiams. Taigi, atsakovės teigimu, nurodytos lėšos dar iki J. B. mirties buvo išleistos.

14Atsakovė V. B. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad 2007 m. birželio 14 d. turto pasidalijimo sutartį J. B. pasirašė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, minėta sutartis prieštarauja gerai moralei, ar kad nurodyta sutartis pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Atsakovė nurodo, kad reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu galėtų tik pats nukentėjusysis (šiuo atveju J. B.). Pažymi, kad J. B. susirgus, ieškovo motina jį paliko, tuo tarpu atsakovės, kurių ieškovas atsiprašė, jį slaugė ir prižiūrėjo. Atsakovės teigimu, ginčo turto pasidalijimo sutartį J. B., be kita ko, sudarė norėdamas atsiprašyti sutuoktinės už tai, jog buvo išėjęs pas kitą moterį, siekė atgauti šeimos pasitikėjimą. Atsakovė teigia, kad J. B. ginčo sutartį sudarė laisva valia, jis visiškai suprato minėtos sutarties sudarymo pasekmes, nebuvo pripažintas neveiksniu, nesirgo psichikos ligomis, dėl kurių negalėtų suprasti savo veiksmų. Pabrėžia, kad V. K. sutarties sudarymo metu dalyvavo būtent J. B. prašymu. Be to, atsakovė aiškina, kad įstatymai nedraudžia sutuoktiniams pasidalinti santuokos metu įgyto turto bei sudaryti turto pasidalijimo sutarties, todėl tokia sutartis negali būti laikoma prieštaraujančia gerai moralei. Anot atsakovės, ginčo sutarties sudarymo metu ieškovui dar nebuvo priteistas išlaikymas iš J. B.; be to, pažymi, jog minėta sutartis nepažeidė ieškovo teisių, nes J. B. iki mirties laiku teikė išlaikymą ieškovui ir neturėjo išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovės vertinimu, ieškovas ir jo motina po J. B. mirties turėjo suprasti, jog J. B. mirė, o pretenduojant į mirusiojo palikimą, turėjo iš karto domėtis apie mirusiajam asmeniui priklausantį turtą. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pateikė praėjus daugiau nei penkeriems metams po J. B. mirties ir praėjus beveik dešimt metų nuo ginčo sutarties sudarymo. Atsakovės teigimu, ieškovas apie ginčo sutartį turėjo galimybę sužinoti iš karto po J. B. mirties, todėl ieškovo reikalavimas turėtų būti atmestas ir dėl praleisto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad ginčo sutarties šalys buvo nesąžiningos.

15Atsakovė nurodo, kad J. B. susirgus, jis negaudavo jokių pajamų, išskyrus netekto darbingumo pensiją, todėl, trūkstant pinigų, jis nusprendė parduoti jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius du žemės sklypus ir, atstovaujamas dukros R. B., 2008 m. liepos 2 d. sudarė privačios žemės sklypų (miško) pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė pažymi, kad R. B. visas lėšas, gautas už nurodytą pardavimą, 2008 m. lapkričio 20 d. perdavė tėvui J. B. (be raštiško patvirtinimo). Atsakovė akcentuoja, kad J. B. vaistams, gydymui ir slaugai reikėjo daug lėšų, todėl didžioji dalis minėtų lėšų ir buvo išleista būtent J. B. gydymui ir priežiūrai; pažymi, jog taip pat buvo išlaikomas ir remontuojamas namas, kuriame J. B. gyveno, todėl visos minėtos lėšos išleistos dar iki J. B. mirties. Atsakovė teigia, kad, jos žiniomis, J. B. mirties momentu jokio turto neturėjo, todėl per įstatyme numatytą laiką niekas nepriėmė mirusiojo palikimo.

16Trečiasis asmuo notarė S. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį nagrinėti pagal byloje esančius dokumentus. Notarė nurodo, kad ji 2007 m. birželio 14 d. ligoninėje patvirtino turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp J. B. ir V. B., pagal kurią sutuoktiniai laisva valia pakeitė santuokos metu įgyto turto teisinį režimą. Pažymi, kad sutarties sudarymo metu dalyvavęs V. K. dalyvavo mirusiojo J. B. prašymu bei buvo šeimos pažįstamas. Notarės teigimu, J. B. sutarties pasirašymo metu kalbėjo, aiškiai bei nedviprasmiškai patvirtino savo valią ir apsisprendimą sudaryti minėtą sutartį, notarė išaiškino šalims atliekamų veiksmų prasmę bei pasekmes, įsitikino jų veiksnumu. Notarė pažymi, kad turto pasidalijimo sutarties sudarymo dieną pateikti dokumentai ir juridiniai faktai patvirtino, jog šalių sudarytas sandoris atitiko įstatymų reikalavimus, viešuose valstybės registruose nebuvo jokių juridinių faktų, dėl kurių šalys negalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

17Teismo posėdžio metu notarė S. K. dar kartą patvirtino, kad jai nekilo abejonių dėl J. B. veiksnumo ar tikrosios jo valios; pažymėjo, jog J. B. suprato sudaromo sandorio pasekmes ir jų norėjo; notarė nurodė, kad tokia praktika (turto pasidalijimo sutarčių tarp sutuoktinių sudarymas) yra įprasta.

18Trečiasis asmuo S. L. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir paskirti ieškovui T. B. 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 proc. iš šios baudos skirti atsakovėms ir tretiesiems asmenims. Trečiasis asmuo iš esmės sutinka su atsakovių atsiliepimuose išdėstytais argumentais. Pažymi, kad ieškovo ir jo motinos interesams jau nuo 2007 m. atstovavo advokatė A. R., kuri, anot trečiojo asmens, galėjo ieškovo motinai, po J. B. mirties, paaiškinti kokius teisinius veiksmus reikia atlikti siekiant priimti mirusiojo palikimą, tačiau jokių veiksmų dėl paveldėjimo nebuvo atlikta, tuo tarpu ieškovo ieškinys pareikštas tik 2017 m. birželio mėn. Trečiojo asmens vertinimu, ieškinį dėl 2007 m. birželio 14 d. turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu būtų galėjęs reikšti tik J. B., tuo tarpu ieškovas tokios teisės neturi. Be to, S. L. aiškina, kad ginčo sutartį J. B. sudarė laisva valia, nieko neverčiamas. Trečiojo asmens teigimu, ginčo sutartis negali būti laikoma prieštaraujanti gerai moralei, nes įstatymai nedraudžia sutuoktiniams pasidalinti santuokos metu įgyto turto, sudarant turto pasidalijimo sutartį, tuo labiau, jog asmuo turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu. Trečiasis asmuo nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė ir visų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog J. B. po teismo sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas ieškovui, iki savo mirties tinkamai teikė išlaikymą ieškovui, dėl ginčijamos sutarties J. B. netapo nemokus, todėl, anot trečiojo asmens, turto pasidalijimo sutartis nepažeidė ieškovo teisių. Be to, S. L. pažymi, kad ieškovo ieškinys pareikštas praėjus beveik dešimt metų po minėtos sutarties sudarymo ir daugiau negu penkeriems metams po J. B. mirties. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas apie ginčo sutartį turėjo galimybę sužinoti iš karto po J. B. mirties, todėl ieškovo reikalavimas turėtų būti atmestas ir dėl praleisto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

19S. L. nurodo, kad, jos žiniomis, R. B. perdavė J. B. visus 95 000 Lt, kuriuos gavo pagal 2008 m. liepos 2 d. privačios žemės sklypų (miško) pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau raštiško patvirtinimo iš tėvo neprašė; pažymi, jog J. B. niekada nereiškė pretenzijų, kad minėtos lėšos jam nebuvo perduotos.

20Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, nes, anot S. L., ieškovas net neturi teisės reikšti ieškinio dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, tuo tarpu kitų – CK 1.81 ir 6.66 straipsniuose nustatytų pagrindų, ieškovas neįrodė. Be to, trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovas negali žinoti aplinkybių dėl atsakovės R. B. galimo neatsiskaitymo su J. B. pagal 2008 m. liepos 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nes nei su J. B., nei su atsakovėmis nebendravo, todėl nepagrįstai kelia abejones dėl minėto atsiskaitymo.

21Trečiasis asmuo notarė D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. balandžio 21 d. tvirtindama J. B. įgaliojimą R. B. įsitikino J. B. valia ir jai nekilo klausimų dėl šio asmens (ne)veiksnumo.

22Trečiasis asmuo notarė D. M. teismui pateiktame prašyme prašo bylą nagrinėti pagal byloje pateiktus įrodymus, nes be pateiktų dokumentų apie 2008 m. liepos 2 d. patvirtintą žemės sklypų (miško) pirkimo-pardavimo sutartį jokių aplinkybių nurodyti negali.

23III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

24Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta (ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo), kad J. B. santuoką su V. B. sudarė 1968 m., sutuoktiniai santuokoje susilaukė dviejų vaikų – R. B. ir S. L.; minėta santuoka nebuvo nutraukta.

251996 m. J. B. pradėjo gyventi su R. L. (ieškovo motina); jiems ( - ) gimė sūnus – ieškovas T. B..

262006 m. pabaigoje J. B. sveikata pablogėjo, jam buvo atlikta operacija, jis tapo neįgalus, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra; nuo 2007 m. pradžios J. B. grįžo gyventi pas sutuoktinę V. B. į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį namą, kuri (kartu su R. B.) jį prižiūrėjo ir slaugė.

27Nustatyta, kad R. L. 2007 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą dėl išlaikymo vaikui bei jau susidariusio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas 2007 m. liepos 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5405-596/2007, ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš J. B. išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. B. periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, bei 3150 Lt dydžio išlaikymo T. B. įsiskolinimą už septynis mėnesius nuo 2006 m. lapkričio 1 d.

28Byloje nekilo ginčo, kad J. B. sumokėjo iš jo priteistą išlaikymo įsiskolinimą ir tinkamai vykdė teismo sprendimą – kas mėnesį teikė priteistą išlaikymą T. B. (mokant jo motinai R. L.) iki savo mirties; nustatyta, kad J. B. mirė ( - ); po jo mirties minėtas išlaikymas nebuvo mokamas.

29Nustatyta, kad 2007 m. birželio 14 d. tarp J. B. ir jo sutuoktinės atsakovės V. B. buvo sudaryta ginčijama turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ( - ) ir ( - ), Vilniuje, atiteko atsakovei V. B. (1 024 219 Lt/ 296 634,33 Eur vertės, kuri nurodyta minėtoje sutartyje), tuo tarpu J. B. atiteko 50 000 Lt / 14 481 Eur piniginė kompensacija.

302008 m. liepos 2 d. buvo sudaryta privačios žemės sklypų (miško) pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią J. B. atstovė atsakovė R. B. (buvusi pavardė V.), veikdama pagal notarės D. J. 2008 m. balandžio 21 d. patvirtintą įgaliojimą, pardavė J. B. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklypus už 95 000 Lt / 27 513,90 Eur; minėtos lėšos, pagal nurodytos sutarties nuostatas, buvo pervestos į atsakovės R. B. sąskaitą, kurias atsakovė, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, išsigrynino 2008 m. lapkričio 20 d.

31Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieškovo T. B. prašymą, 2017 m. kovo 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eYT-2320-808/2017, atnaujino ieškovui terminą priimti palikimą po tėvo J. B. mirties; ieškovas kreipėsi į notarą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, jog J. B. mirties dieną jokio turto neturėjo bei jokie įpėdiniai nepriėmė J. B. palikimo (nesikreipė dėl palikimo priėmimo).

32Ieškinys netenkintinas.

33IV. Teismo argumentai ir motyvai

34Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu

35Ieškovas turto pasidalijimo sutartį, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu; aiškina, kad J. B. buvo priverstas minėtą sutartį sudaryti sau labai nenaudingomis sąlygomis dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, nes jis, būdamas neįgalus ir reikalaujantis nuolatinės priežiūros, priklausomas nuo savo sutuoktinės, buvo spaudžiamas kitų asmenų sudaryti ginčijamą sutartį, kuri jam buvo visiškai nenaudinga, nes visas turtas (virš milijono litų vertės) atiteko sutuoktinei, tuo tarpu J. B. atiteko tik 50 000 Lt kompensacija.

36CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

37Nagrinėjamu atveju, be kita ko, ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar mirusio J. B. sūnus – ieškovas, turi teisę ginčyti turto pasidalijimo sutartį nurodytu pagrindu, nes, anot atsakovių ir trečiojo asmens S. L., jis nėra nukentėjusysis. Teismas nesutinka su tokiais atsakovių bei trečiojo asmens teiginiais ir pažymi, kad mirus J. B., jo įpėdinis ieškovas T. B., perėmęs, be kita ko, palikėjo turtines teises bei pareigas, perėmė ir palikėjo teisę reikalauti, jog būtų apgintos palikėjo teisės, todėl darytina išvada, kad J. B. įpėdinis ieškovas T. B. turi teisę reikšti ieškinį dėl mirusio J. B. vardu sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

38Pažymėtina, kad ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse konstatuojama, kad pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004). Taigi, sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma CK 1.91 straipsnyje įtvirtinta minėtų faktų visuma, t. y. 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią.

39Šeimos teisinių santykių reglamentavimo ypatumai suteikia sutuoktiniams galimybę savarankiškai (išskyrus įstatyme imperatyviai nustatytas išimtis) nuspręsti dėl jų turtui – tiek asmeniniam, tiek bendram (įgytam santuokoje) – taikytino teisinio režimo, taip pat tokio turto padalijimo. Paprastai sutuoktiniai dalijasi turtą, nutraukdami santuoką. Jeigu santuoką siekiama nutraukti bendru sutikimu, tokiu atveju, be kitų privalomų įgyvendinti sąlygų, sutuoktiniai turi pateikti teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje tarp kitų aptariami ir turto padalijimo klausimai (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau konkrečios situacijos priežastys gali lemti sutuoktinių poreikį pasidalyti bendrą turtą ir nenutraukiant santuokos. Tokiu atveju sutuoktiniai turi galimybę sudaryti sutartį dėl bendro turto padalijimo (CK 3.116 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į CK 3.59 straipsnio nuostatas, tokia sutartis turi būti tvirtinama notarine tvarka. Pažymėtina, kad kai sutuoktiniai dalijasi turtą bendru sutarimu, galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Tai reiškia, kad sutuoktiniai gali savo nuožiūra (išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis) susitarti dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo ir kiekvienam sutuoktiniui tenkančių turto dalių. Tokiu atveju netaikytina CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taip pat CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas (CK 3.116 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2014).

40Taigi, remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo, CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, netaikytinos. Minėta, kad sutuoktiniai, sudarydami bendro turto padalijimo sutartį, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka; vienas sutuoktinis gali atsisakyti savo turto dalies ir perleisti ją kito sutuoktinio nuosavybėn arba turtas gali būti padalijamas lygiomis dalimis ir kt. Tokį susitarimą, minėta, riboja tik imperatyviosios įstatymo nuostatos.

41Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamą turto pasidalijimo sutartį J. B. sudarė sunkiai sirgdamas (ginčo dėl to byloje nekilo), tačiau jo sveikatos sutrikimai buvo susiję su fizine negalia; byloje nekilo ginčo dėl to, jog sudarant minėtą sutartį J. B. buvo sąmoningas, aiškiai suvokiantis savo veiksmų reikšmę bei jų pasekmes. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju J. B. sveikatos būklė ir susiklosčiusios aplinkybės galimai turėjo įtakos ginčijamo sandorio sudarymui – J. B. po pakankamai ilgo laikotarpio grįžo gyventi pas sutuoktinę, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, gydymas, kuris reikalavo pakankamai didelių lėšų, tačiau, teismo vertinimu, J. B. šiuo atveju pats, be kitų spaudimo (kuris byloje neįrodytas), priėmė sprendimą sudaryti minėtą sandorį, tokiu būdu iš dalies kompensuodamas sutuoktinės rūpesčius bei ateities išlaidas dėl jo slaugymo, taip pat galimai jausdamas kaltę dėl savo praeities veiksmų sutuoktinės atžvilgiu. Teismo posėdžio metu notarė, kuri tvirtino ginčijamą sutartį, patvirtino, kad jai nekilo abejonių dėl to, jog J. B. suprato sudaromo sandorio pasekmes ir jų siekė; byloje nepaneigta atsakovių pozicija, jog V. K. ginčijamos sutarties tvirtinimo metu dalyvavo būtent J. B. prašymu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl to, jog minėto sandorio sąlygos buvo akivaizdžiai nenaudingos J. B. (vertinant ne tik finansinę sutarties naudą), tuo labiau, kad sandoris nebuvo neatlygintinis, jis gavo 50 000 Lt dydžio kompensaciją (byloje ginčo dėl šių lėšų perdavimo J. B. nekilo).

42Kaip minėta, sutuoktiniai yra iš esmės laisvi disponuoti savo turtu, t. y. gali savo nuožiūra susitarti dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo ir kiekvienam sutuoktiniui tenkančių turto dalių (kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta); po sudaryto sandorio J. B. netapo nemokus, jis gavo minėtą kompensaciją, taip pat turėjo kito nekilnojamojo turto, gaudavo nedarbingumo išmoką, buvo nuolatos prižiūrimas ir slaugomas iki savo mirties, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindu, t. y. jog dėl susidėjusių sunkių aplinkybių J. B. buvo priverstas sudaryti ginčijamą sutartį labai nenaudingomis sąlygomis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, byloje nėra jokių įrodymų (išskyrus ieškovo deklaratyvius teiginius), jog J. B. galimai buvo daromas spaudimas dėl minėto sandorio sudarymo.

43Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu

44Ieškovas turto pasidalijimo sutartį taip pat ginčija CK 1.81 straipsnio pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ginčo sutartis prieštarauja gerai moralei, teisingumo ir sąžiningumo principams, nes neįgalus asmuo iš esmės prarado visą savo turtą.

45CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

46Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka ar gera moralė“ turinys; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis, šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį sutarties šalių ketinimai turi svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

48Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad minėtas sandoris neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nekilo; kaip minėta, įstatyme (CK 3.116 straipsnio 2 dalis) nustatyta galimybė sutuoktiniams sudaryti sutartį dėl bendro turto padalijimo; be to, notarė teismo posėdžio metu patvirtino, jog tokio pobūdžio sutartys yra įprastos. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo nustatyta šiame sprendime, negalima daryti išvados, jog ginčijamo sandorio sąlygos buvo akivaizdžiai nenaudingos J. B., sutuoktiniai galėjo laisvai disponuoti savo turtu. Teismas taip pat negali sutikti su ieškovo teiginiais, kad J. B. prarado visą savo turtą, nes, kaip minėta, ginčijamas sandoris buvo atlygintinis, minėtas turtas buvo ne vienintelis, kuris priklausė J. B.; kaip minėta, po šios sutarties sudarymo J. B. netapo nemokus, jis toliau vykdė savo įsipareigojimus (be kita ko, ir ieškovui); be to, byloje nustatyta, kad J. B. suprato sudaromo sandorio pasekmes ir jų norėjo, t. y. pats J. B. siekė perleisti minėtą turtą; nenustatyta, jog sutarties šalių ketinimai prieštarautų viešajai tvarkai ar gerai moralei (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

49Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog turto pasidalijimo sutartis prieštaravo gerai moralei, todėl reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

50Dėl actio Pauliana taikymo

51Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

52Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

53Dėl ieškinio senaties termino teikiant ieškinį actio Pauliana pagrindu

54Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

55Nagrinėjamu atveju actio Pauliana pagrindu ginčijama 2007 m. birželio 14 d. sudaryta turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią J. B. ir jo sutuoktinė V. B. pasidalijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdytą turtą; minėtas sandoris buvo išviešintas (įregistruotas Nekilnojamojo turto registre). Atsakovės byloje teigė, kad ieškovas ir jo atstovė pagal įstatymą (motina R. L.) žinojo apie J. B. mirtį, todėl ieškovas (ar jo atstovė) turėjo operatyviai domėtis palikimu ir paveldėjimo eiga, tuo tarpu ieškinį pateikė tik po daugiau kaip penkerių metų nuo J. B. mirties. Kita vertus, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškovas, kuris J. B. mirties dieną buvo dar mažametis (aštuonerių metų), bei jo motina žinojo apie J. B. mirtį, nelemia išvados, kad ieškovas (ar jo atstovė pagal įstatymą) turėjo žinoti ir apie J. B. sudarytą 2007 m. birželio 14 d. turto pasidalijimo sutartį. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių kitą sužinojimo apie ieškovo teisių pažeidimą momentą, ar kad ieškovo atstovė turėjo galimybę sužinoti apie tai anksčiau (( - ) 185 straipsniai), darytina išvada, jog ieškovo teisė reikšti acio Pauliana ieškinį atsirado nuo duomenų apie ginčijamą sutartį gavimo – šiuo atveju 2016 m. pabaigoje, ieškinys pateiktas 2017 m. birželio mėn., taigi pagrindas konstatuoti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidimą byloje nenustatytas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

56Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės actio Pauliana pagrindu

57Kita actio Pauliana taikymo sąlyga, būtina kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ši actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124-6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). CK 6.128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Išlaikymo priteisimą iš tėvų (ar vieno iš jų) reglamentuojančio CK 3.194 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal šio kodekso penktosios knygos normas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad mirus asmeniui, iš kurio teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas vaikui, paveldėjimo teisinių santykių susiklostymo atveju, t. y. įpėdiniams priėmus palikimą, palikėjo vaikas (kreditorius) turės neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę palikėjo (skolininko) įpėdiniams, kurie, priimdami palikimą, prisiima ir palikėjo prievolę mokėti išlaikymą, tačiau tik tiek, kiek leidžia paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013).

58Nagrinėjamu atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad teismo sprendimu (2007 m. liepos 26 d.) ieškovui iš J. B. buvo priteistas išlaikymas – periodinėmis kas mėnesį mokamomis 450 Lt dydžio išmokomis nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki jo pilnametystės, bei tuo metu buvęs išlaikymo įsiskolinimas (3150 Lt). Viena vertus, turto pasidalijimo sutarties sudarymo momentu J. B. turėjo įsiskolinimą, susidariusį dėl nemokėto išlaikymo, tačiau po minėto teismo sprendimo J. B. sumokėjo visą nurodytą įsiskolinimą ir iki pat savo mirties tinkamai vykdė šį savo įsipareigojimą; mirties dieną jokio įsiskolinimo nebuvo. Pažymėtina, kad tinkamą J. B. įsipareigojimų vykdymą pagal minėtą teismo sprendimą patvirtina ir tai, jog ieškovo atstovė pagal įstatymą (R. L.) net nesikreipė į sprendimą priėmusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

59Ieškovas pilnamečiu tapo 2017 m. vasario 15 d., todėl, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, iki nurodytos datos pareiga mokėti išlaikymą ieškovui pagal teismo sprendimą turėjo pereiti J. B. įpėdiniams (CK 3.194 straipsnio 5 dalis); kita vertus, nagrinėjamu atveju jokie įpėdiniai (išskyrus ieškovą) nesikreipė dėl palikėjo palikimo priėmimo, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju J. B., jam mirus ir įpėdiniams nepriėmus (net nesikreipus) paveldėto turto (jo nesant), prievolė mokėti išlaikymą ieškovui T. B. baigėsi.

60Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę J. B. įpėdiniams (prievolei pasibaigus) ir atitinkamai teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

61Nepaisant to, kad šiuo atveju nenustatyta vienos iš actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, o, kaip minėta, nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas pasisako ir dėl kitų šio instituto taikymo sąlygų.

62Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo actio Pauliana pagrindu ginčijamu sandoriu, skolininko (ne)privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį bei šalių (ne)sąžiningumo

63Viena iš CK 6.66 straipsnio taikymo būtinų sąlygų – actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

64Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, kaip minėta, po teismo sprendimo, kuriuo iš J. B. buvo priteistas išlaikymas ieškovui ir išlaikymo įsiskolinimas, J. B. sumokėjo visą nurodytą įsiskolinimą ir iki pat savo mirties tinkamai (reguliariai) vykdė šį savo įsipareigojimą; byloje duomenų apie susidariusius įsiskolinimus ieškovui nėra, J. B. mirties dieną jokio įsiskolinimo nebuvo. Šiame sprendime jau konstatuota, kad po ginčijamos sutarties sudarymo J. B. netapo nemokus, jis turėjo dar kito nekilnojamojo turto, gaudavo netekto darbingumo pensiją (į kuriuos, esant poreikiui, galėjo būti nukreiptas išieškojimas jam nevykdant savo įsipareigojimų ieškovui), be to, turto pasidalijimo sutartis buvo atlygintinė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei ieškovo nurodytoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013), ginčijama sutartis nepažeidė jo, kaip kreditoriaus, teisės į išlaikymą, be to, pažymėtina, jog ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimo grėsmė iš esmės niekada ir neegzistavo, nes J. B. nuolat tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ieškovui (po minėto teismo sprendimo). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo, kaip įpėdinio, teisės ginčijama sutartimi nebuvo pažeistos, nes nei vienas iš trijų J. B. vaikų (įskaitant ieškovą), nepaveldėjo jokio J. B. turto (įskaitant perleisto ginčijamu sandoriu).

65CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pagal šio straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

66Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju J. B. ir neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau, kaip minėta, jis turėjo tokią teisę (sutuoktiniams galint laisvai disponuoti savo turtu), minėta turto pasidalijimo sutartis, kaip minėta, nepažeidė ieškovo, kaip išlaikomo asmens, teisių, J. B. dėl minėtos sutarties netapo nemokus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog ginčijamos sutarties šalys (sutuoktiniai) buvo nesąžiningos.

67Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustačius visų CK 6.66 straipsnyje išvardytų actio Pauliana sąlygų, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia ieškovo ginčijamą turto pasidalijimo sutartį ir šiuo pagrindu.

68Dėl lėšų priteisimo

69Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės R. B. 27 513,90 Eur; teigia, kad atsakovė, atstovaudama J. B. pagal įgaliojimą, pardavė pastarajam priklausiusius du žemės sklypus už 95 000 Lt / 27 513,90 Eur, minėtos lėšos buvo pervestos į atsakovės R. B. sąskaitą, tačiau nėra duomenų, jog minėtos lėšos buvo perduotos J. B..

70Nustatyta, kad 2008 m. liepos 2 d. buvo sudaryta privačios žemės sklypų (miško) pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią R. V. (dabartinė pavardė B.), atstovaujanti J. B. pagal įgaliojimą, patvirtintą notarės 2008 m. balandžio 21 d., pardavė J. B. nuosavybės teisėmis priklausančius du žemės sklypus A. B. įmonei „Namudė“ už 95 000 Lt / 27 513,90 Eur. Minėtos sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad pirkėjas prieš šios sutarties pasirašymą pervedė pardavėjo atstovei R. V. sutartyje nustatytą sumą (95 000 Lt) už perkamus sklypus. Iš byloje pateikto R. B. (buvusi pavardė V.) banko sąskaitos išrašo matyti, kad nurodyta suma atsakovei buvo pervesta 2008 m. liepos 2 d., o išgryninta 2008 m. lapkričio 20 d. Atsakovė R. B. teigia, kad išgrynintas lėšas iš karto perdavė tėvui J. B..

71Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

72Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės R. B. pozicija, jog minėtos lėšos, gautos už parduotus žemės sklypus, buvo faktiškai perduotos J. B.. Teismo vertinimu, vien tai, kad byloje nepateikta rašytinio įrodymo, patvirtinančio šių lėšų perdavimą J. B., nesudaro pagrindo abejoti R. B. teiginiais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. B. ir jo dukters R. B. santykiai buvo geri, pagrįsti pasitikėjimu; R. B. padėjo motinai V. B. prižiūrėti/slaugyti tėvą J. B. po jo sveikatos pablogėjimo; J. B., pasitikėdamas R. B., išdavė jai įgaliojimą parduoti minėtus žemės sklypus; iš bylos rašytinių duomenų matyti, jog R. B. tvarkė didžiąją dalį tėvo J. B. finansinių reikalų (imdavo pinigus iš jo sąskaitos, J. B. vardu mokėdavo išlaikymą T. B. ir kt.). Byloje taip pat nenustatyta, kad J. B. iki savo mirties būtų reiškęs kokias nors pretenzijas R. B. dėl minėtų lėšų neperdavimo ar pan., nors, kaip minėta, J. B. po minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gyveno dar daugiau nei trejus metus.

73Ieškovas, be kita ko, teigia, kad atsakovės minėtų lėšų neperdavimą J. B. patvirtina ir tai, jog J. B. negalėjo iki savo mirties išleisti minėtos lėšų sumos, tuo tarpu po jo mirties antstolis minėtų lėšų nerado. Teismas kritiškai vertina tokius ieškovo teiginius, nes jie, teismo vertinimu, niekaip neįrodo/nepaneigia R. B. lėšų J. B. (ne)perdavimo fakto. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju J. B. panaudotų lėšų (t. y. kur ir kokios lėšos buvo panaudotos) aplinkybės nėra svarbios šios bylos išnagrinėjimui, nes byloje nekeliamas klausimas dėl jų panaudojimo pagrįstumo, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako; teismas tik atkreipia dėmesį į tai, kad pablogėjus J. B. sveikatos būklei, jam tapus neįgaliam ir reikalaujančiam nuolatinės priežiūros, slaugymo, gydymo, esant reikalingumui pritaikyti gyvenamąjį būstą neįgaliam asmeniui, neabejotinai buvo reikalingos ir papildomos lėšos, kurių neužtekdavo vien iš J. B. gaunamos netekto darbingumo pensijos (taip pat atsižvelgus į tai, jog kiekvieną mėnesį iš šių lėšų buvo mokamas išlaikymas ieškovui).

74Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, laikytina, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl piniginių lėšų priteisimo iš atsakovės R. B., todėl minėtas reikalavimas netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsniai); netenkinus reikalavimo dėl lėšų priteisimo, netenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

75Dėl baudos skyrimo

76Trečiasis asmuo S. L. prašė skirti ieškovui 5000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – pareiškus aiškiai nepagrįstą ieškinį, iki 50 proc. iš šios baudos skirti atsakovėms ir tretiesiems asmenims. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas, anot S. L., net neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, tuo tarpu kitų – CK 1.81 ir 6.66 straipsniuose nustatytų pagrindų, ieškovas neįrodė.

77CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

78Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

79Viena vertus, ieškovo ieškinys šiuo sprendimu atmestas, kita vertus, teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo teisę ginčyti turto pasidalijimo sutartį CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, tačiau nebuvo įrodytos jo taikymo sąlygos (kaip ir ieškovo nurodytų kitų pagrindų), tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nesudaro pakankamo pagrindo jo veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose ieškovo veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, trečiojo asmens prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas.

80Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

81Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

82CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

83Teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi, iš dalies tenkinus ieškovo prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių į pastatus ir žemės sklypą, esančius ( - ), Vilniuje, bei pastatus ir žemės sklypą, esančius ( - ), Vilniuje, perleidimo draudimo.

84Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

85Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

86CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

87Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, teikiant teisinės pagalbos paslaugas ieškovui, neatlyginamos, tuo tarpu atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

88Atsakovė V. B. byloje patyrė 1367,10 Eur, atsakovė R. B. – 750 Eur, atstovavimo išlaidų, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti byloje.

89Teismo vertinimu, atsakovių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

90Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, todėl teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos (dėl procesinių dokumentų siuntimo), apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

91Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

92Ieškovo T. B. ieškinio atsakovėms V. B. ir R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsiskaitymo pagal turto pardavimo sandorį, tretieji asmenys notarė S. K., notarė D. M., S. L., AIG Europe Limited, veikiantis per Lietuvos filialą, netenkinti.

93Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į: pastatus: – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), stoginę, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje; – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Vilniuje; – pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), garažą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilniuje; – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Vilniuje, perleidimo draudimo.

94Priteisti atsakovei R. B., a. k. ( - ) iš ieškovo T. B., a. k. ( - ) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

95Priteisti atsakovei V. B., a. k. ( - ) iš ieškovo T. B., a. k. ( - ) 1367,10 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

96Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Bylos esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl mirusio J. B. sūnaus (įpėdinio) ieškovo T. B.... 4. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti... 6. Ieškovas nurodo, kad ( - ) mirė jo tėvas J. B., kuris taip pat buvo... 7. Ieškovas pažymi, kad 2007 m. birželio 14 d. tarp J. B. ir jo sutuoktinės... 8. Ieškovo vertinimu, ginčo sutartis prieštarauja gerai moralei, nes neįgalus... 9. Ieškovas nurodo, kad ginčo sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 6.66... 10. Ieškovas teigia, kad 2008 m. liepos 2 d. buvo sudaryta privačios žemės... 11. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus... 12. Atsakovė R. B. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu... 13. Atsakovė nurodo, kad lėšas (95 000 Lt), gautas pagal 2008 m. liepos 2 d.... 14. Atsakovė V. B. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu... 15. Atsakovė nurodo, kad J. B. susirgus, jis negaudavo jokių pajamų, išskyrus... 16. Trečiasis asmuo notarė S. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka... 17. Teismo posėdžio metu notarė S. K. dar kartą patvirtino, kad jai nekilo... 18. Trečiasis asmuo S. L. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su... 19. S. L. nurodo, kad, jos žiniomis, R. B. perdavė J. B. visus 95 000 Lt, kuriuos... 20. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nesąžiningai... 21. Trečiasis asmuo notarė D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008 m.... 22. Trečiasis asmuo notarė D. M. teismui pateiktame prašyme prašo bylą... 23. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 24. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos... 25. 1996 m. J. B. pradėjo gyventi su R. L. (ieškovo motina); jiems ( - ) gimė... 26. 2006 m. pabaigoje J. B. sveikata pablogėjo, jam buvo atlikta operacija, jis... 27. Nustatyta, kad R. L. 2007 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto... 28. Byloje nekilo ginčo, kad J. B. sumokėjo iš jo priteistą išlaikymo... 29. Nustatyta, kad 2007 m. birželio 14 d. tarp J. B. ir jo sutuoktinės atsakovės... 30. 2008 m. liepos 2 d. buvo sudaryta privačios žemės sklypų (miško)... 31. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieškovo T. B.... 32. Ieškinys netenkintinas.... 33. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 34. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu... 35. Ieškovas turto pasidalijimo sutartį, be kita ko, prašo pripažinti... 36. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 37. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar mirusio... 38. Pažymėtina, kad ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susiklosčiusių... 39. Šeimos teisinių santykių reglamentavimo ypatumai suteikia sutuoktiniams... 40. Taigi, remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui... 41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamą turto pasidalijimo sutartį J.... 42. Kaip minėta, sutuoktiniai yra iš esmės laisvi disponuoti savo turtu, t. y.... 43. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu... 44. Ieškovas turto pasidalijimo sutartį taip pat ginčija CK 1.81 straipsnio... 45. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 46. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka ar gera moralė“... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl... 48. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad minėtas sandoris neprieštarauja... 49. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 50. Dėl actio Pauliana taikymo... 51. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs... 52. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias... 53. Dėl ieškinio senaties termino teikiant ieškinį actio Pauliana pagrindu... 54. Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu... 55. Nagrinėjamu atveju actio Pauliana pagrindu ginčijama 2007 m. birželio 14 d.... 56. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės actio... 57. Kita actio Pauliana taikymo sąlyga, būtina kreditoriui ginčijant skolininko... 58. Nagrinėjamu atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad teismo... 59. Ieškovas pilnamečiu tapo 2017 m. vasario 15 d., todėl, pagal nurodytą... 60. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju... 61. Nepaisant to, kad šiuo atveju nenustatyta vienos iš actio Pauliana ieškinio... 62. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo actio Pauliana pagrindu ginčijamu... 63. Viena iš CK 6.66 straipsnio taikymo būtinų sąlygų – actio Pauliana... 64. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, kaip minėta, po teismo sprendimo, kuriuo... 65. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti... 66. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir... 67. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 68. Dėl lėšų priteisimo... 69. Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės R. B. 27 513,90 Eur;... 70. Nustatyta, kad 2008 m. liepos 2 d. buvo sudaryta privačios žemės sklypų... 71. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK... 72. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir... 73. Ieškovas, be kita ko, teigia, kad atsakovės minėtų lėšų neperdavimą J.... 74. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, laikytina, kad... 75. Dėl baudos skyrimo... 76. Trečiasis asmuo S. L. prašė skirti ieškovui 5000 Eur dydžio baudą už... 77. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1... 78. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y.... 79. Viena vertus, ieškovo ieškinys šiuo sprendimu atmestas, kita vertus, teismas... 80. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 81. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 82. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį,... 83. Teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi, iš dalies tenkinus ieškovo... 84. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, šioje byloje taikytos... 85. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 86. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 87. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, valstybės garantuojamos teisinės... 88. Atsakovė V. B. byloje patyrė 1367,10 Eur, atsakovė R. B. – 750 Eur,... 89. Teismo vertinimu, atsakovių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos... 90. Ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal Valstybės... 91. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 92. Ieškovo T. B. ieškinio atsakovėms V. B. ir R. B. dėl sandorio pripažinimo... 93. Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2017 m.... 94. Priteisti atsakovei R. B., a. k. ( - ) iš ieškovo T. B., a. k. ( - ) 750 Eur... 95. Priteisti atsakovei V. B., a. k. ( - ) iš ieškovo T. B., a. k. ( - ) 1367,10... 96. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...