Byla 1A-159-843/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Baltoniui, nuteistajai G. V., išteisintajai L. P., jų gynėjui Bogdanui Jermakui (Bogdan Jermak), nukentėjusiajai D. S. ir jos atstovei advokatei Danutai Cytovič, vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. V., nukentėjusiosios D. S. ir prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 1 punktu, jai skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu ar gydymusi gydymo įstaigoje.

3Iš nuteistosios G. V. nukentėjusiosios D. S. naudai priteista 23,83 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4L. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo redakcija) išteisinta.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

81.

9G. V. 2016 m. gegužės 23 d. apie 17.00 val. prie gyvenamojo namo tvoros M. B. ( - ) miestelyje, ( - ) rajone du kartus rankomis smogė D. S. į dešinę ranką, padarydama D. S. poodines kraujosruvas dešiniame petyje ir dešiniame dilbyje, taip nežymiai ją sužalojo.

102.

11L. P. buvo kaltinama tuo, kad 2016 m. gegužės 23 d. apie 17.00 val. prie gyvenamojo namo tvoros M. B. g. ( - ), kartu su G. V. užpuolė D. S., smogė rankomis D. S. per rankas, laužė D. S. priklausančią tvorą, laikė ją už rankos, tuo metu G. V. rankomis smogus į D. S. dešinį petį ir plastikiniu kibiru smogus du kartus į galvą, šiais veiksmais D. S. padarė poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame dilbyje ir sukėlė nukentėjusiajai D. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

12II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

133.

14Apeliaciniu skundu nuteistoji G. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – G. V. išteisinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

153.1.

16Teismas pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Apeliantė nurodo, kad ji veikos, dėl kurios pripažinta kalta, nepadarė. 2016 m. gegužės 23 d. apeliantė kartu su L. P. grįždamos iš kapinių nešėsi laistytuvus. Kelio varteliuose stovėjo D. S., kuri sudavė L. P. per ranką. Apeliantė nuėjo kitu keliu bei nesudavė D. S. nei ranka, nei kibiru. Kibiro su savimi ji neturėjo.

173.2.

18Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalyje nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, ar šie argumentai nelogiški, painūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-587/2014; 2K-7-176-303/2015; 2K-471-507/2015; 2K-483-976/2015; 2K-28-489/2016.). Tai reiškia, kad vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, teismas privalo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi būti nurodyta, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir reikšmingais, nustatant tiesą byloje, nelaiko kitų įrodymų. Šių reikalavimų nesilaikyta.

193.3.

20Kad apeliantė du kartus rankomis smogė D. S. į dešinę ranką nurodė tik nukentėjusioji ir jos sūnus liudytojas M. Š. Apeliantė nuo pat pirmos apklausos nepripažino savo kaltės bei davė nuoseklius parodymus. Pagrindinis teismo motyvas, lėmęs apeliantės nuteisimą, buvo 2016 m. gegužės 26 d. specialisto išvada bei 2018 m. balandžio 17 d. ekspertizės aktas. Šiuose dokumentuose konstatuota, kad D. S. padarytos poodinės kraujosruvos, sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausti teismo medicinos specialistai, siekiant išsiaiškinti, ar kraujosruvos negalėjo atsirasti ir po konflikto. Be to, nukentėjusioji į teismo medicinos specialistus kreipėsi tik praėjus trims dienoms po įvykio. Atkreipia dėmesį, kad remiantis tais pačiais įrodymais apeliantės sesuo buvo išteisinta.

213.4.

22Byloje neatlikti veiksmai, siekiant nustatyti, ar įvykio metu apeliantė galėjo padaryti nukentėjusiajai nustatytus kūno sužalojimus. Remiantis bylos medžiaga tarp jos ir D. S. buvo tvora, tačiau byloje nenustatytas tvoros aukštis, ar stovint skirtingose pusėse galima pasiekti kitą žmogų suduodant smūgį į dešinį dilbį ir petį.

233.5.

24Skunde nurodoma, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios jau šešerius metus vyksta konfliktas, dažnai kviečiama policija, todėl teismas turėjo kritiškai vertinti nukentėjusiosios parodymus bei tai, kad ji iškart nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nes bijojo būti apkaltinta melagingu pranešimu. Kritiškai vertintina ir tai, kad į teismo medicinos specialistus nukentėjusioji kreipėsi praėjus 2 dienoms nuo įvykio, o apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką D. S. pranešė tik 2016 m. gegužės 31 d. Neaišku, kur ji buvo laikotarpiu nuo įvykio iki kreipimosi į medikus, koks buvo kraujosruvų padarymo mechanizmas, ar pastarųjų negalėjo padaryti kiti asmenys, neatmetant galimybės, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati.

253.6.

26Pareiškėja pažymi, kad teismas nemotyvavo, kodėl nusprendė nesivadovauti nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo G. P. parodymais, nors jo parodymai yra objektyvūs ir išsamūs. Jis paliudijo matęs žodinį konfliktą tarp nukentėjusiosios D. S., G. V. ir L. P. ir aiškiai nurodė, kad muštynių tarp konfliktuojančių asmenų nematęs.

273.7.

28Skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios bei jos sūnaus M. Š. parodymai yra prieštaringi, jie nesutampa tarpusavyje. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad ją mušė ne tik G. V., bet ir L. P. Nagrinėjant bylą teisme ji pakeitė parodymus ir tvirtino, kad ją mušė tik apeliantė, o L. P. tik laikė ją už rankos. Be to, nukentėjusioji tvirtino, kad apeliantė kibiru mušė jai į galvą, tačiau jos galvoje jokių smurto žymių nenustatyta. Nukentėjusioji ir liudytojas M. Š. tvirtino, kad apeliantė smūgiavo kibiru, tačiau teismas šias aplinkybes pašalino kaip neįrodytas.

293.8.

30Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepaisė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, išsamiai nepatikrino visų svarbių aplinkybių, nevertino kitų byloje surinktų įrodymų, nepalygino jų tarpusavyje. Liko neišaiškinta, kodėl nebuvo apžiūrėtas liudytojo M. Š. mobilus telefonas, kuriuo neva filmuotas įvykis. Apeliantė pabrėžia, kad šis liudytojas teisme nurodė, kad telefonas sudužo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kitaip, tai yra, kad telefoną įsidėjo į kišenę, kad jis sugadintas nebuvo.

313.9.

32Atsižvelgiant į tai, kad santykiai tarp nuteistosios ir nukentėjusios konfliktiški, į apklaustų liudytojų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi bei tai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti G. V. kaltę, laikytina, kad apeliantė turi būti išteisinta, nes pirmosios instancijos teismo išvados neparemtos išsamia visų bylos įrodymų analize pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

334.

34Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. V. pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi. I. L. P. pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 iki 6 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

354.1.

36Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

374.2.

38Prokuroras sutinka su teismo nuomone dėl kaltinamųjų veikos vertinimo ne pagal BK 284 straipsnį, o pagal veikos padarymo metu galiojusios BK redakcijos 284 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su L. P. išteisinimu ir nuteistosios G. V. veikos vertinimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

394.3.

40Apeliantas nurodo, jog BK 284 straipsnio 1 dalis, pagal kurią turėjo būti kvalifikuota L. P. veika, nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai galėjo būti šokiruoti ar pažeminti. Kvalifikuojant veiką pagal šią teisės normą neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, jie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai. Kvalifikavimą pagal šį BK straipsnį lemia padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymas viešoje vietoje. Tai yra erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje esant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tarp jų ir gerbti bei nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Prokuroras nurodo, kad nors ši teisės norma saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009.) Tačiau smūgių viešoje vietoje sudavimas net ir viešoje vietoje, bet asmeniniais motyvais, nebūtinai reiškia viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymi, kad iš principo konfliktas, nors ir kilęs viešoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos ir rimties (kasacinė nutartis Nr. 2K-406/2014).

414.4.

42Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju tiek išteisintoji L. P., tiek nuteistoji G. V. suvokė, kad smurtaudamos prieš nukentėjusiąją D. S. viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis ir norėjo ją pažeisti arba buvo abejingos galimiems padariniams. Byloje nustatyta, kad įvykis vyko 2016 m. gegužės 23 d., apie 17.00 val., prie gyvenamojo namo tvoros M. B. g. ( - ), servitutiniame take, o tai yra vieta, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, kurie dėl tokio L. P. ir G. V. elgesio galėjo būti šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Todėl, ši vieta laikytina vieša vieta. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad šie veiksmai padaryti nukentėjusiosios sūnaus akivaizdoje, todėl veikos padariniai yra ir D. S. sveikatos sutrikdymas, ir viešosios tvarkos pažeidimas. Neabejotina, kad L. P. ir G. V. veiksmai buvo tyčiniai ir jais demonstruotas nepagarbus elgesys kitiems žmonėms, o veikos motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikšmės neturi.

435.

44Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. S. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, pripažinti L. P. ir G. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti atitinkamas bausmes, taip pat pilnai tenkinti jos civilinį ieškinį solidariai priteisiant iš G. V. ir L. P. 189,69 Eur turtinės, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Šiems reikalavimams užtikrinti, laikinai apriboti nuosavybės teisę į G. V. ir L. P. priklausantį turtą. Skundą grindžia šiais argumentais.

455.1.

46Skunde nurodoma, kad išteisindamas L. P. pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, nes jos išteisinimas grindžiamas vien pačios L. P. duotais parodymais. Pastarosios kaltę patvirtina nukentėjusiosios D. S., liudytojo M. Š., V. Š., G. L. parodymai, specialisto, eksperto išvados ir paaiškinimai. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šiais įrodymais, nors šių parodymų pagrindu nuteisė kitą kaltinamąją G. V. Neatsižvelgta ir į tai, kad liudytojas M. Š. yra lenkas, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus rusų kalba nedalyvaujant vertėjai.

475.2.

48Kaltinamųjų nusikalstama veika padaryta 2016 m. gegužės 23 d. Apeliantė sutinka su ginčijamo nuosprendžio 14 punkto teiginiais, kad veika turėjo būti kvalifikuota pagal tuo metu galiojusio BK 284 straipsnio 1 dalį, ko ji ir prašė kreipiantis į policiją. Teismui konstatavus, jog kaltinamųjų veika kvalifikuota netinkamai bei šiuo pagrindu neteisingai surašytas kaltinamasis aktas, remiantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir 254 straipsnio 3 dalimi, byla turėjo būti perduota prokurorui procesiniams trūkumams šalinti, tačiau šių veiksmų teismas neatliko.

495.3.

50Skunde nurodoma, kad nors teismas pripažino, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, tačiau nepagrįstai nuosprendžio 24 punkte konstatavo, jog, nepaisant to, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje, lauke prie nukentėjusios namų, pripažinti, kad konfliktas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog byloje nenustatyta, kad pašaliniai asmenys matė konfliktą, buvo priėję jų raminti bei nepatyrė išgąsčio ar kitų neigiamų emocijų. Šios išvados prieštarauja bylos aplinkybėms, nes liudytojas M. Š. kaip pašalinis asmuo matė konfliktą ir priėjo prie konflikto dalyvių, kurios mušė apeliantę, norėdamas padėti. Akivaizdu, kad šis liudytojas dėl konflikto patyrė neigiamų išgyvenimų, nes buvo mušama jo motina, be to jam iš rankų buvo išmuštas telefonas, kuris nukrito ant betoninio tvoros pagrindo ir sudužo.

515.4.

52Skunde pažymima, kad kaltininkės be pagrįstos priežasties nurodytoje viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, inicijavo chuliganiškus veiksmus prieš apeliantę. Nors tarp apeliantės ir kaltinamųjų ir anksčiau būdavo konfliktų, tačiau tai nėra motyvas vartoti prievartą jos atžvilgiu. Apeliantės teigimu, nurodyti veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje uždraustos nusikalstamos veikos požymius.

535.5.

54Skunde nurodoma, jog teismo nuosprendyje priteista nepagrįstai maža neturtinė žala. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad prašomos priteisti žalos dydis yra neproporcingas patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams, nes nukentėjusioji pati patvirtino, kad konfliktai tarp jos ir kaltinamųjų vyksta seniai, todėl eilinis konfliktas tarp tų pačių asmenų neturėjo sukelti nukentėjusiajai didesnių emocijų. A. D. S., tokios išvados yra neobjektyvios. Jos paaiškinimai buvo netinkamai interpretuoti, ji akcentavusi, kad nuo 2012 metų kaltininkės trukdo normaliai gyventi jai ir jos šeimai, nuolat įžeidinėja ją ir jos šeimos narius, o tai tik gilina patiriamus išgyvenimus. Pabrėžia, kad kaltininkės iki šiol neatsiprašė, o L. P. po nuosprendžio paskelbimo vėl žodžiu jai grasino, todėl dabar pareiškėja jaučianti dar didesnį nepasitenkinimą ir stresą. Teismo nustatyta kompensacija yra neteisinga, prieštarauja įstatymui ir teismų praktikai.

555.6.

56Pasak nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos prieštaringos ir neobjektyvios, teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

576.

58Nuteistoji G. V. ir išteisintoji L. P. atsiliepime į nukentėjusios ir prokuroro apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Nurodo, kad smurto nukentėjusios atžvilgiu nebuvo. Apeliantai neįsigilino į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, klaidingai interpretuoja įrodymus. Apeliantai be pagrindo bando sureikšminti prieštaringus ir nenuoseklius D. S. ir M. Š. parodymus, išskiriant juos iš bylos konteksto, kartu bandant sumenkinti objektyvius, nešališkus įrodymus. Jų veiksmus paskatino asmeninės paskatos, o ne siekis pažeisti viešąją tvarką. Kilęs konfliktas buvo privataus pobūdžio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jos nesmurtavo, be to ir negalėjo smurtauti, nes tarp jų ir D. S. buvo tvora, užrakinti vartai. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti suma neatitinka teismų praktikos ir aplinkybių.

597.

60Teismo posėdžio metu nuteistoji G. V., išteisintoji L. P. ir gynėjas prašė G. V. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro bei nukentėjusiosios skundus atmesti. Prokuroras prašė jo bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistosios – atmesti. Nukentėjusioji D. S. prašė jos ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistosios – atmesti.

618.

62Atlikusi dalinį įrodymų tyrimą nukentėjusioji D. S. apeliacinės instancijos teismui papildomai nurodė, kad G. V. ją mušė kibiru. Buvo du epizodai, tarp jų buvo apie 5 min. Jos atbėgo, paėmė kibirą ir juo ją mušė. L. P. sudaužė telefoną ir laikė ją už rankų, ji negalėjau nuo jų pasišalinti, o G. V. ją mušė kibiru. Taip vyko, kai jos grįžo antrą kartą. Ji negalėjo telefonu išsikviesti pagalbos. Buvo taip, kaip sakė sūnus, nes ji buvo strese. L. P. užpuolė jos sūnų, išmušė jam iš rankų telefoną. G. V. išprovokavo L. P.. Pastaroji jai nesmūgiavo, tik laikė už rankos. Pati susižalojusi tomis dienomis ji nebuvo. Po teismo jos vėl jai neduoda ramybės, konfliktai vyksta kasdien.

639.

64Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. K. dėl D. S. specialisto išvados nurodė, tai yra dvi kraujosruvos dešiniame petyje, kurios nebūdingos savęs žalojimui, o dėl sužalojimo dešiniame dilbyje, tai tokia galimybė neatmetama. Dešiniame dilbyje kraujosruva pagal išmatavimus ir lokalizaciją būdinga spaudimui pirštu. Jei žmogus nori padaryti sau kraujosruvą, tai suspaudžia kitos rankos pirštu ir atsiranda kraujosruva. Dešiniame petyje kraujosruvos galėjo atsirasti nuo smūgio, kontaktuojant tiek ribotu, tiek neribotu daiktu. Nukentėjusioji buvo apžiūrėta po trijų dienų, o šie sužalojimai galėjo atsirasti prieš 4-5 dienas iki apžiūros, tikslesnio laiko nurodyti negali.

6510.

66Teismo pavedimu buvo paimtas ir apžiūrėtas liudytojo M. Š. mobilaus ryšio telefonas, kuriame filmuotos medžiagos, sietinos su 2016 m. gegužės 23 d. incidentu, nerasta.

67III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

68Apeliaciniai skundai atmestini

6911.

70Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

7112.

72Apeliaciniuose skunduose yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei surinktų įrodymų vertinimas, tad apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje surinktus duomenis. Prieš pateikiant jų analizę apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad sutinka su nuteistosios G. V. apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nuosprendžio išvados buvo padarytos nesiėmus visų galimų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Šią klaidą ištaisė apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą. Teismo pavedimu buvo paimtas ir apžiūrėtas liudytojo M. Š. mobilaus ryšio telefonas, apklaustas ekspertas V. K. bei papildomai apklausta nukentėjusioji D. S. Gauti nauji įrodymai vertintini kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, kuriuos ginčijamame nuosprendyje įvertino pirmosios instancijos teismas.

7313.

74Vertinant byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, pažymėtina, kad nagrinėjamo incidento dalyvių parodymai akivaizdžiai skiriasi. Tiek nuteistoji G. V., tiek išteisintoji L. P. tvirtino, kad incidento dieną nesmurtavo nukentėjusiosios D. S. atžvilgiu, tuo tarpu pastaroji teigė priešingai, kad smurtą patyrė. Siekiant pašalinti esamus prieštaravimus buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai, o būtent asmenys suvesti akistaton, atliktas parodymų patikrinimas vietoje, tačiau prieštaravimų pašalinti nepavyko. Tokioje situacijoje esami prieštaravimai turi būti įvertinti. Sprendžiant, kuriais parodymais vadovautis, turi būti įvertintas, visų pirma, pačių asmenų parodymų nuoseklumas, aiškumas, logiškumas, detalumas. Be to, yra būtina įvertinti ir tai, kiek ir kokius parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nagrinėjamu atveju papildomai atsižvelgtina ir į tai, kad visi byloje apklausti asmenys patvirtino, jog tarp G. V., L. P. ir D. S. ne vieneri metai vyksta tarpusavio konfliktai. Tai įpareigoja tiek šių asmenų parodymus, tiek jų santykį su kitais įrodymais patikrinti labai kruopščiai ir atidžiai dėl galimo perdėto, hiperbolizuoto situacijos, veiksmų, jų padarinių suvokimo bei atpasakojimo ar net apkalbėjimo rizikos.

7514.

76Kaip jau buvo minėta, nei nuteistoji G. V., nei išteisintoji L. P. nepripažino joms pareikštų kaltinimų, neigė bet kokius smurtinius veiksmus D. S. atžvilgiu, teigė, kad tarp jų ir nukentėjusiosios įvyko tik žodinis konfliktas. Šias aplinkybes tiek G. V., tiek L. P. tvirtino viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai ir kategoriškai.

7715.

78Tuo tarpu nukentėjusioji D. S. įvykio aplinkybes atpasakojo nevienodai. 2016 m. gegužės 31 d. pareiškime, pateiktame policijos įstaigai, ji tvirtino, kad 2016 m. gegužės 23 d. apie 17.00 val. L. P. priėjo prie jos namo tvoros ir pradėjo tyčia ją laužyti. Tai pamačiusi ji priėjo prie tvoros ir paprašė to nedaryti, tačiau L. P. laužyti tvoros nesiliovė. Tuo metu prie jų pribėgo G. V. ir pradėjo nukentėjusiąją mušti. Po to ją mušė ir L. P. Jos mušė ją rankomis į įvairias kūno vietas, daugiausia į rankas ir petį. Norėjo paskambinti į policiją, tačiau neturėjo galimybės, nes kaltininkės laikė ją už rankų. Dėl sumušimų pasijuto blogai, pradėjo pykinti, skaudėjo visą kūną. Po kiek laiko atsigavo, kaltininkės vėl ją užpuolė ir vėl mušė rankomis į įvairias kūno vietas, daugiausia į petį. Be to, G. V. sudavė kibiru jai į galvą (t. 1, b. l. 8-9). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat nurodė, kad incidentas prasidėjo nuo L. P. veiksmų laužant tvorą, po ko ši bei vėliau prisijungusi G. V. ją mušė rankomis į įvairias kūno vietas, daugiausia į rankas ir petį. Tačiau aplinkybių, kad po kiek laiko kaltininkės sugrįžo ir vėl ją užpuolė, mušė rankomis į įvairias kūno vietas, daugiausia į petį, ji nebenurodė (t. 1, b. l. 27-28). Tik apklausta dar kartą nukentėjusioji papildomai nurodė, kad G. V. sudavė kibiru jai į galvą (t. 1, b. l. 32). D. S. parodymai buvo patikrinti vietoje. Atsižvelgus į G.V. apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad patikrinimo metu buvo užfiksuota įvykio vietoje buvusi tvora, gerokai už ją žemesni varteliai, akivaizdžiai neribojantys smūgiavimo galimybės į nukentėjusios ranką ir petį. Tikrinant nukentėjusios parodymus vietoje pradines įvykio aplinkybes ji nurodė taip pat, be to tvirtino, kad G. V. ir L. P. buvo sugrįžusios, tačiau įvardijo tik vienus smurtinius veiksmus jos atžvilgiu – G. V. du smūgius kibiru jai į galvą (t. 1, b. l. 47-50). Apklausta pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 51-52) įvykio aplinkybes ji nurodė kiek kitaip. Ji tvirtino, kad L. P. purtė, laužė jos tvora, atidarė vartelius, laikė juos viena ranka, o kita ranka laikė nukentėjusiąją už kairės rankos. Tuo tarpu G. V. pribėgusi prie jų puolė nukentėjusiąją, smūgiavo kumščiais jai į dešinę ranką, o po to dar du kartus sudavė kibiru per galvą. Apklausta apeliacinės instancijos teisme D. S. taip pat tvirtino, kad L. P. jai nesmūgiavo, tik laikė už rankos. Taigi, nukentėjusiosios D. S. parodymai dėl smurtinių L. P. veiksmų tiesiogiai jos atžvilgiu yra prieštaringi ir nenuoseklūs.

7916.

80Kaip jau buvo minėta, tokioje situacijoje turi būti vertinama, kiek ir kokius parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusiosios sūnus M. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad incidentas prasidėjo tarp jo motinos D. S. ir L. P. dėl ėjimo jų namo teritorija. Jis teigė matęs kaip L. P. mojavo rankomis prieš jo motiną, po to prie jų prisijungė ir G. V., kuri mojavo kibiru prieš jo motiną, tačiau jis nematė, ar G. V. sudavė kibiru D. S., nes jos visos buvo krūvoje (t. 1, b. l. 66). Atsižvelgus į G. V. apeliacinio skundo argumentus dėl vertėjo dalyvavimo šioje apklausoje pažymėtina, kad liudytojui buvo pasirašytinai išaiškinta teisė duoti parodymus gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis (t. 1, b. l. 65), jis sutiko būti apklaustas lietuvių kalba, protokole taip pat lietuvių kalba padarė įrašą, kad protokolą perskaitė, iš jo žodžių surašyta teisingai (t. 1, b. l. 66 reversas). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas M. Š. parodymus taip pat davė lietuvių kalba. Jis nurodė, kad L. P. laikė motiną už rankos, o G. V. sudavė kibiru jai per ranką, taip pat rankomis mušė mamos rankas, krūtinę, petį. Įvykį jis bandė filmuoti mobiliu telefonu (t. 2, b. l. 74, garso įrašas, posėdžio protokole yra rašymo apsirikimas). Taigi, liudytojo parodymai dėl įvykio metu stebėtų smurtinių L. P. ir G. V. veiksmų yra prieštaringi, nenuoseklūs, yra nesutapimų ir su nukentėjusiosios parodymais, kuriuos detaliai aptarė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo pavedimu, siekiant išnaudoti visas galimybes surinkti reikšmingus bylai duomenis, buvo paimtas ir apžiūrėtas liudytojo M. Š. mobilaus ryšio telefonas, tačiau filmuotos medžiagos, sietinos su 2016 m. gegužės 23 d. incidentu, jame nerasta.

8117.

82Vertinant kitų liudytojų parodymus pažymėtina, kad liudytojas V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (t. 1, b. l. 62, t. 2, b. l. 73-74) nurodė, kad grįžęs namo apie 18 val. matė sumuštą žmonos ranką, ištinusį petį. Pats tiesiogiai įvykio nematė, apie jį žino iš sutuoktinės D. S. žodžių, tačiau juos atpasakojo skirtingai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad D. S. jam sakė, jog ją sumušė L. P. ir G. V. Tuo tarpu teisme jis teigė, jog žmona nurodė, kad ją mušė G. V., o L. P. tik laikė už rankų. Apklaustas liudytojas H. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad šūkavimus girdėjo, tačiau paties konflikto nematė (t. 1, b. l. 64, t. 2, b. l. 73). Liudytojas G. P., apklaustas teisme (t. 2, b. l. 125-126), nurodė, kad įvykio dieną eidamas išgirdo garsiai kalbančius L. P., G. V., D. S. ir jos sūnų. Stebėjo juos 20-30 m atstumu apie 20-30 sekundžių. Vykdo tik žodinis konfliktas dėl ėjimo per kiemą. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas apklaustas nebuvo, duomenys apie šį liudytoją nebuvo žinomi, jo kaip liudytojo nenurodė nei viena iš incidento šalių. Iš esmės būtent dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti šio liudytojo parodymais, nes negali patikrinti jų patikimumo, su kuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Liudytojas paaiškino teismui, kad nusprendė liudyti paskatintas motinos, pasigirdus kalboms apie nukentėjusios sumušimą. Liudytojas taip pat nurodė, kad tik stebėjo konfliktuojančius asmenis. Jis nenurodė, kad su kuo nors iš jų bendravo pats tiesiogiai ar buvo jų pastebėtas. Šios aplinkybės paaiškina vėlyvą asmens įstojimą į procesą, pagrindo abejoti liudytojo teiginiais nenustatyta. Tačiau šio liudytojo parodymus teismas nevertina kaip paneigiančius galimą fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu. Iš minėtų parodymų seka, kad kilusį konfliktą liudytojas stebėjo ne nuo pradžių, labai trumpą laiką, be to, iš įvykio vietos nuėjo konfliktui dar nepasibaigus. Tad jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia reiškiamus kaltinimus, nes liudytojas stebėjo tik dalį įvykių.

8318.

84Įvertinus aukščiau aptartus neatitikimus tarp asmenų parodymų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad parodymai turi būti gretinami su specialisto išvados bei ekspertizės akto duomenimis (t. 1, b. l. 10-11; t. 2, b. l. 91-92). Minėtuose rašytiniuose įrodymuose pateikta išvada, kad D. S. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje ir dešiniame dilbyje kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, galimai vieno įvykio metu 2016 m. gegužės 23 d. apie 17 val., atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai nebūdingi griuvimui dėl savo lokalizacijos. Siekiant sudaryti proceso dalyviams galimybę užduoti klausimus, taip pat patikrinti kitą įvykio versiją, nurodomą apeliantės G. V., apeliacinės instancijos teismas apklausė išvadą davusį ekspertą V. K.. V. K. nurodė, kad kraujosruva dešiniame petyje nebūdinga savęs žalojimui, dėl sužalojimo dešiniame dilbyje tokios galimybės neatmetė, nes dešiniame dilbyje kraujosruva pagal išmatavimus ir lokalizaciją būdinga spaudimui pirštu. Jei žmogus nori padaryti sau kraujosruvą, tai suspaudžia kitos rankos pirštu ir atsiranda kraujosruva. Dešiniame petyje kraujosruvos galėjo atsirasti nuo smūgio, kontaktuojant tiek ribotu, tiek neribotu daiktu. Apklausta apeliacinės instancijos teisme D. S. paneigė susižalojusi pati.

8519.

86Vertindamas aukščiau aptartų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad L. P. smurtavo D. S. atžvilgiu. Pabrėžtina, kad tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik nukentėjusioji bei liudytojas M. Š., tačiau apklausti teisme jie jų nepatvirtino. Tad šios kaltinimo aplinkybės nebuvo konstatuotos pagrįstai, pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį L. P. atžvilgiu nėra.

8720.

88Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti ir G. V. smūgių kibiru. Nors tokias smurtines aplinkybes įvardijo nukentėjusioji D. S. bei jos sūnus liudytojas M. Š., tačiau dėl jų parodymų neatitikimų ir prieštaravimų, esamų konfliktinių santykių su L. P. bei G. V., teismui kilo pagrįstų abejonių dėl šių asmenų parodymų patikimumo. Jokių sužalojimų, įdrėskimų, patinimų, paraudimų ar kitokių smurto žymių nukentėjusiosios galvoje nenustatyta nei jai kreipiantis medicinos pagalbos kitą dieną po konflikto, nei atliekant medicininį tyrimą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Pašalinti kilusių abejonių galimybės nėra, todėl jos pagrįstai vertintos kaltinamo asmens naudai. Teismas pagrįstai pašalino šias kaltinimo aplinkybes.

8921.

90Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip jau buvo minėta, tiek nukentėjusiosios D. S., tiek liudytojo M. Š. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, vis gi abu jie nurodė, kad G. V. smūgiavo rankomis D. S. per dešinę ranką ir petį, ką neigė G. V. ir L. P. Sužalojimus (poodines kraujosruvas) D. S. dešiniame petyje ir dešiniame dilbyje objektyviai užfiksavo ir specialistas bei teismo ekspertai. Teismo ekspertai taip pat patvirtino, kad nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti nagrinėjamo konflikto metu 2016 m. gegužės 23 d. apie 17 val. ir griuvimui nėra būdingi. Ekspertas taip pat patvirtino, kad sužalojimas petyje nėra būdingas savęs žalojimui, jis galėjo atsirasti nuo smūgio, kontaktuojant tiek ribotu, tiek neribotu daiktu. Nukentėjusiosios įvardytas smūgiavimas kumščiu atitinka šias aplinkybes. Ir nors ekspertas nurodė, kad dėl sužalojimo dešiniame dilbyje susižalojimo galimybės negali atmesti, nes dešiniame dilbyje kraujosruva pagal išmatavimus ir lokalizaciją būdinga spaudimui pirštu, tai abejonių teismui nesukėlė. D. S. kategoriškai paneigė susižalojusi pati. Teismą tai įtikino, nes toks jos elgesys nebūtų logiškas, net ir turint omeny galimą apkalbėjimo ir sąmoningo siekio pakenkti G. V. galimybę. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtų pakakę ir vieno, jau konstatuoto sužalojimo, nebūdingo susižalojimui, tad būtinybės žalotis pačiai darant dar vieną sužalojimą nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtus sužalojimus galėjo padaryti ne G. V., o kas nors kitas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad G. V. galėjo būti sužalota kitu metu. Ekspertų nustatyta galima sužalojimų atsiradimo data atitinka proceso dalyvių nurodytą nagrinėjamo incidento datą. Be to, liudytojo V. Š. parodymai patvirtina, kad įvykio dieną atvykęs namo apie 18 val., tai yra iš karto po incidento, jis rado žmoną jau sumuštą. Kad D. S. buvo sužalota iki incidento nenurodė nei vienas apklaustas asmuo, tarp jų ir G. V. bei L. P. Taigi, šie įrodymai akivaizdžiai prieštarauja pastarųjų parodymams ir patvirtina nukentėjusios parodymus dėl G. V. smūgių ranka.

9122.

92Aptartų įrodymų analizė leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes, o būtent, kad G. V. du kartus sudavė nukentėjusiajai D. S. į dešinę ranką ir taip padarė jai poodines kraujosruvas dešiniame petyje ir dešiniame dilbyje, sukeldama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, nustatė pagrįstai ir teisingai. D. G. V. veikos teisinio kvalifikavimo

9323.

94Prokuroras bei nukentėjusioji apeliaciniuose skunduose siekia, kad nustatyta G. V. veika būtų kvalifikuota pagal įvykio metu galiojusios BK redakcijos 284 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai argumentuotai išvadai, kad incidentas vyko viešoje vietoje. Vis tik šios aplinkybės konstatavimas veikos kvalifikavimui pagal minėtos redakcijos BK 284 straipsnio 1 dalį neužtenka. Yra būtina nustatyti ir tai, kad kaltinime įvardytais kaltininko veiksmais buvo sukelti minėtoje teisės normoje aprašyti padariniai, o būtent realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Tai pabrėžiama ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011ir kt.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019 ir kt.).

9524.

96Šiuo atveju pabrėžtina, kad nors prokuroras apeliaciniu skundu siekia būtent tokios G. V. veikos kvalifikacijos, tačiau minėti padariniai į prokuroro suformuluotą kaltinimą net nebuvo įtraukti, nors, kaip minėta, jų nustatymas yra būtinas siekiant konstatuoti tokios nusikalstamos veikos sudėtį. Be to, tokių padarinių kilimą nepatvirtino ir byloje surinkti įrodymai, tad galimybės koreguoti kaltinimą grąžinant bylą prokurorui, kaip nurodo apeliantė D. S., arba tai padaryti paties teismo iniciatyva taip pat nebuvo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamame konflikte dalyvavo abi kaltinamosios, nukentėjusioji ir jos sūnus. Konfliktai tarp šių asmenų tęsiasi ilgą laiko tarpo, tą patvirtino ir jie patys. Tad šių asmenų neigiama reakciją į incidentą šiuo atveju nėra pakankama siekiant konstatuoti minėtus padarinius. Teisme apklaustas liudytojas H. L. parodė, kad girdėjo šūksnius, tačiau paties konflikto nematė. Liudytojas G. P. teigė stebėjęs apsižodžiavimą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusios, tačiau tai jokių neigiamų emocijų jam nesukėlė. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad kas nors iš pašalinių asmenų būtų priėjęs prie konflikto dalyvių ir bandė jų raminti, nėra duomenų, kad kas nors būtų kvietęs policiją, kad nutrauktų konfliktą. Nė vienas iš pašalinių asmenų nebuvo šokiruotas vykusio konflikto, nepatyrė išgąsčio ar kitų stiprių neigiamų emocijų. Todėl byloje padaryta pagrįsta išvada, kad visuomenės rimtis ar tvarka sutrikdyta nebuvo.

9725.

98Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju būtina nustatyti ir G. V. tiesioginę tyčią, t. y., kad ji suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamo nuosprendžio teiginiams, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120-628/2018).

9926.

100Vertinant byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad G. V. smurtiniai veiksmai buvo daugiau spontaniško pobūdžio, sąlygoti tarp jos, L. P. ir D. S. bei jos šeimos narių vykstančiu asmeniniu ilgalaikiu konfliktu dėl naudojimosi servitutiniu taku, einančiu pro nukentėjusios namo kiemą. Iš kitų byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad incidento metu šalimais pašalinių asmenų nebuvo. G. V. paneigė mačiusi pašalinius asmenis. Iš to spręstina, kad savo veiksmais ji nesiekė parodyti nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai, pažeisti visuomenės rimtį ir tvarką. Jos veikoje dominavo asmeninės paskatos, o konfliktas, trukęs neilgą laiko tarpą, neperžengė privataus konflikto tarp minėtų asmenų ribų. Todėl konstatavus, kad nustatytų G. V. veiksmų pasėkoje nukentėjusiajai buvo padaryti jau minėti kūno sužalojimai, kaltininkės veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apie galimą veikos perkvalifikavimą kaltinamoji buvo įspėta, tad jos teisė į gynybą pažeista nebuvo. Dėl nukentėjusiajai D. S. priteistos žalos atlyginimo sumos

10127.

102Nukentėjusioji D. S. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai solidariai iš kaltinamųjų L. P. ir G. V. 189,69 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 51-52). Analogiškas reikalavimas reiškiamas ir apeliaciniame skunde. Nesant konstatuotiems nusikalstamiems L. P. veiksmams, reikalavimas dėl solidarios civilinės atsakomybės negali būti tenkinamas. Spręstinas tik žalos priteisimo iš nuteistosios G. V. tinkamumo klausimas.

10328.

104Visų pirma apeliaciniame skunde keliamas priteistos neturtinės žalos dydžio klausimas. Nukentėjusiosios vertinimu priteista 300 Eur suma yra per maža. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji dėl G. V. smurtinių veiksmų patyrė skausmą, pažeminimą, neigiamas emocijas ir stresą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl šioje byloje nagrinėjamo konkretaus įvykio metu patirtų išgyvenimų būtų ženkliai pablogėjusi jos sveikata ar gyvenimo kokybė. Iš apeliantės argumentų akivaizdu, kad neigiamus išgyvenimus jai kelia ilgalaikis konfliktas su L. P. ir G. V., tačiau baudžiamojoje byloje gali būti sprendžiamas tik neturtinės žalos, patirtos dėl konkretaus byloje nagrinėjamo nusikaltimo patirtos žalos atlyginimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamo nuosprendžio išvadai, kad prašomos priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra neproporcingas patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams, tokia suma neatitiktų ir esamos teismų praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-83-788/2019, 2K-347-976/2018, 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-465-222/2016).

10529.

106Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo priteisti ir visą nurodytą turtinės žalos sumą, tai yra 189,69 Eur, tačiau nepateikė jokių argumentų, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 23,83 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamo nuosprendžio detaliai argumentuotomis išvadomis, kuriomis remiantis buvo tenkintas tik tokio dydžio reikalavimas. Kaip teisingai pažymėjo teismas, byloje esantys teismo nurodyti įrodymai nepatvirtino, kad nukentėjusiajai dėl nustatytų G. V. smurtinių veiksmų buvo kilusi būtinybė vartoti vaistus, kurių įsigijimo išlaidas prašoma kompensuoti. Byloje nebuvo nustatyta ir būtinybė D. S. 2016-05-25, 2016-05-31 vykti maršrutu iš ( - ) į ( - ), iš ( - ) į ( - ), 2016-08-07 iš ( - ) į ( - ). Todėl šių kelionių išlaidos nepriteistos taip pat pagrįstai.

10730.

108Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti apeliacinius skundus ir keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra.

109Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

110nuteistosios G. V., prokuroro ir nukentėjusiosios D. S. apeliacinius skundus atmesti.