Byla 2K-160-697/2019

Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo mišrios sudėties Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo mišrios sudėties Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties.

3Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti turtinę žalą V. R. Priteista iš nuteistojo V. N. civilinei ieškovei V. R. 600 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos.

4Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8V. N. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: 2017 m. birželio 23 d. apie 11.00 val. Radviliškio r., ( - ), viešoje vietoje – G. N. ūkio teritorijoje (atviroje vietovėje), tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, matant kitiems asmenims, metė kirvį į V. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., ir sugadino variklio dangtį (kurio vertė 40 Eur), metaline kombaino detale tyčia subraižė automobilio priekinių durų dešinės pusės stiklą, įlenkė priekinį dešinės pusės statramstį, įlenkė priekinį dešinės pusės sparną (kurio vertė 30 Eur), sudaužė priekinį stiklą (kurio vertė 70 Eur) ir taip sugadino svetimą turtą, kurio bendra vertė 140 Eur, bendra su transporto priemonės remonto išlaidomis nukentėjusiajai V. R. padaryta turtinė žala – 620 Eur.

9II.

10Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

112.

12Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

132.1.

14Teismai, kvalifikuodami veiką pagal BK 284 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai pripažino, jog buvo sutrikdyta kitų žmonių rimtis. Jokių kitų žmonių, kurie būtų tiesiogiai matę įvykį (išskyrus įvykio dalyvius), byloje nenustatyta. Sprendžiant, ar buvo pažeista viešoji tvarka, neatsižvelgta į tai, kad konfliktas buvo trumpalaikis ir realios grėsmės aplinkiniams nekėlė, jo veiksmai netrikdė kitų asmenų ramybės ir rimties, nes buvo nukreipti tiesiogiai į asmenį, o ne į aplinką. Teismai neteisingai nurodė, kad vandališki veiksmai – tyčinis svetimo turto sugadinimas – savaime reiškia, kad kilo nusikalstamos veikos padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, svetimas turtas buvo sugadintas ne viešoje vietoje, todėl tokie veiksmai nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos ir negali būti kvalifikuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ūkininko ūkis yra įkurtas privačioje valdoje, kurioje yra saugoma ir remontuojama ūkininko žemės ūkio technika, sandėliuojama žemės ūkio produkcija, todėl ūkio teritorija nėra atvira teritorija, ten saugomos materialinės vertybės ir be ūkininko leidimo pašaliniai asmenys teritorijoje būti negali. Teismų nurodytos aplinkybės, kad buvo iškviesti policijos pareigūnai, o nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, neleidžia daryti išvados, jog buvo pažeista viešoji tvarka ar rimtis, nes policijos pareigūnai reagavo į galbūt padarytą nusikalstamą veiką, o nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra reikšminga tik sprendžiant civilinį ieškinį, bet ne darant išvadą dėl BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

152.2.

16BK 284 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik dėl chuliganiškų motyvų, tačiau byloje nustatyta, kad konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Teismų praktikoje aiškinant BK 284 straipsnio subjektyviuosius požymius nurodoma, kad nusikalstamos veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms dėl to, ar asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-54-222/2017). Byloje nustatyta, kad konfliktą sukėlė R. K., kuris buvo stipriai išgėręs; jis, reikalaudamas tariamos skolos, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo kasatorių, bandė smurtauti prieš jį.

172.3.

18Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nebuvo aprašytas būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis – padariniai, jie nepagrįstai sutapatinti su vandališkų veiksmų (tyčiniu svetimo turto sugadinimu) atlikimo faktu, t. y. su vienu iš inkriminuoto nusikaltimo objektyviųjų sudėties požymių.

192.4.

20Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalį, nes nepateikė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo argumentų, nes nepasisakė dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 284 straipsnio – taikymo.

213.

22Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

233.1.

24Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis V. N. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje – G. N. ūkio teritorijoje (atviroje vietoje). Byloje nustatyta, kad G. N. ūkio teritorija yra viešai prieinama, į ją įvažiuojama ir įeinama be jokių apribojimų ar kliūčių, ten dirbo ne tik V. N., bet ir kiti žmonės (liudytojas K. R.). Teismų praktikoje vieša vieta kaip tik ir laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kuriems kaltininko veiksmai sukels nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeista ir gyvenamosios sodybos kieme, daugiabučio namo laiptinėje ar kieme, kitoje privačioje vietoje, į kurią dėl vienokių ar kitokių priežasčių savininko sutikimu gali laisvai ateiti kiti žmonės.

253.2.

26Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje demonstratyvus automobilio apgadinimas ar niokojimas viešoje vietoje pripažįstamas BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-445/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis, priklausantis nukentėjusiajai V. R., kuriuo naudojosi nukentėjusysis A. R., buvo niokojamas viešoje vietoje, demonstratyviai braižant ir daužant automobilio stiklus, metant kirvį į automobilį ir sugadinant variklio dangtį, taip pat gadinant jo kėbulą būtent tuo metu, kai A. R. ir liudytojas R. K. sėdėjo tame automobilyje. Toks demonstratyvus ir bauginantis turto niokojimas nukentėjusiojo ir liudytojo akivaizdoje atitinka vandališkų veiksmų požymius.

273.3.

28Kasatorius taip pat nepagrįstai nurodo, kad dėl įvykio nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes įvykio vietoje nebuvo kitų asmenų, išskyrus konflikto dalyvius, be to, jo veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į asmenį, o ne į aplinką. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis A. R. iki įvykio su nuteistuoju nebuvo pažįstami, nebendravo, nejautė asmeninio priešiškumo, jis tik pavežė liudytoją R. K. savo automobiliu iki G. N. ūkio. Taip pat jis niekaip nedalyvavo konflikte, įvykusiame tarp nuteistojo ir R. K., tačiau dėl V. N. pavojingų vandališkų veiksmų nukentėjo ir buvo priverstas bėgti iš įvykio vietos. Žala buvo padaryta niekuo dėtam asmeniui, o kasatorius tokiu būdu siekė pademonstruoti savo viršenybę prieš nukentėjusįjį A. R. ir liudytoją R. K. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis V. N., viešoje vietoje vandališkais veiksmais be jokios priežasties suniokodamas nukentėjusiųjų A. ir V. R. automobilį, demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus nuosavybę.

293.4.

30Kasaciniame skunde dar nurodoma, kad BK 284 straipsnyje nustatyta veika gali būti padaroma tik dėl chuliganiškų motyvų, o V. N. veiksmai buvo nulemti asmeninių paskatų. Tačiau chuliganiški motyvai nėra būtinasis BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymis. Šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti įvairūs. Taigi teismai pagrįstai nuteistojo V. N. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

313.5.

32Taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes neatsakė į visus jo apeliacinio skundo argumentus ir nepateikė išsamių išvadų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl esminių nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, aiškiai išdėstė, kodėl pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui.

33III.

34Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

354.

36Kasacinis skundas netenkintinas.

37Dėl BK 284 straipsnio taikymo

385.

39Nuteistasis V. N. kasaciniame skunde neneigia atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, bet ginčija jų baudžiamąjį teisinį vertinimą teigdamas, jog padaryta veika neatitinka BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties, nes: veiksmai nebuvo atlikti viešoje vietoje; jie neatitinka vandališkų veiksmų sąvokos; veikoje nebuvo chuliganiškų motyvų. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

406.

41Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai nustatė tokias įvykio eigos aplinkybes: nuteistasis V. N. viešoje vietoje – G. N. ūkio teritorijoje, matant kitiems asmenims, metė kirvį į V. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., ir sugadino variklio dangtį, taip pat metaline kombaino detale tyčia subraižė automobilio priekinių durų dešinės pusės stiklą, įlenkė priekinį dešinės pusės statramstį, įlenkė priekinį dešinės pusės sparną, sudaužė priekinį stiklą ir taip sugadino svetimą turtą. Teismai šiuos V. N. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį pripažinę, kad jis viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

427.

43BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

448.

45Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016).

469.

47Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, jog abiejų instancijų teismai pagrįstai V. N. padarytus veiksmus įvertino kaip atliktus viešoje vietoje – G. N. ūkio teritorijoje, kuri buvo viešai prieinama, į ją nukentėjusysis A. R. automobiliu „VW Passat“ (kuriame buvo ir R. K.) įvažiavo be jokių kliūčių; taip pat į šią teritoriją be jokių kliūčių galėjo patekti ir kiti žmonės, ten dirbo ne tik V. N., bet ir liudytojas K. R. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Taigi, G. N. ūkio teritorijoje bet kuriuo paros metu galėjo lankytis žmonės, todėl ji buvo vieša vieta BK 284 straipsnio prasme.

4810.

49Kasatorius nepagrįstą nuteisimą pagal BK 284 straipsnį argumentuoja ir tuo, kad konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių nesutarimų, t. y. liudytojas R. K. reikalavo iš nuteistojo skolos. Tačiau pažymėtina, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Teismai pagrįstai konstatavo, kad, įvykus konfliktinei situacijai tarp liudytojo R. K. ir nuteistojo, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: liudytojui R. K. pasiteiravus nuteistojo apie skolą, šis elgėsi agresyviai, be jokios priežasties ir matant kitiems asmenims (A. R., K. R.) metė kirvį į V. R. priklausantį automobilį, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., sugadino variklio dangtį, taip pat nuteistasis metaline kombaino detale subraižė automobilio durelių stiklą ir taip sugadino svetimą turtą. Tai, kad nuteistasis svetimą turtą gadino viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims, rodo, jog jis siekė pasirodyti prieš aplinkinius, demonstravo nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors nuteistojo veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nuteistasis viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turėjo realų pagrindą bijoti jo neadekvačių veiksmų. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis savo veiksmus atliko dėl chuliganiškų paskatų ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

5011.

51Taip pat kasaciniame skunde ginčijamas V. N. inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – vandališki veiksmai, teigiant, kad tyčinis turto (automobilio) sugadinimas neatitinka šio objektyvaus BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymio. Byloje nustatyta, kad nuteistasis sugadino svetimą turtą, t. y. metė kirvį į V. R. priklausantį automobilį, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., ir sugadino variklio dangtį, taip pat metaline kombaino detale tyčia subraižė automobilio priekinių durų dešinės pusės stiklą, įlenkė priekinį dešinės pusės statramstį, įlenkė priekinį dešinės pusės sparną ir sudaužė priekinį stiklą. Šiuos veiksmus teismai pripažino vandališkais. Kolegijos nuomone, teismai, spręsdami, ar nuteistojo V. N. pasirinktas veikos padarymo būdas yra vandališki veiksmai, neįsigilino į vandalizmo požymio sąvokos prasmę, o įvertino tik išorinį šių veiksmų panašumą. Pagal teismų praktiką vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Taigi išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, kaip buvo paminėta pirmiau, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Šioje byloje teismai nevertino tos aplinkybės, kad nuteistasis svetimą turtą (automobilį), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, sugadino privataus asmens ūkio teritorijoje, todėl toks veikimo būdas negali būti pripažintas vandališkais veiksmais. Taigi teismai padarė klaidingą išvadą, pripažindami V. N. veiksmus vandališkais.

5212.

53Iš teismų sprendimų aprašomosios ir motyvuojamosios dalių galima spręsti, kad nuteistojo V. N. veiksmų vertinimas atitinka įžūlaus elgesio požymio turinį, kuris pagal kasacinio teismo praktiką ir BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-308-942/2017). Tuos pačius nuteistojo V. N. padarytus veiksmus pripažinus ne vandališkais, o įžūliais, veikos kvalifikacija ir esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės nesikeičia, tik tikslintinas veikos požymis, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes V. N. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

5413.

55Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini iš jų aprašomųjų dalių šalinant nuorodą, kad kasatorius viešąją tvarką pažeidė vandališkais veiksmais, nurodant, kad viešoji tvarka buvo pažeista įžūliu elgesiu.

56Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

57Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo mišrios sudėties Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį pakeisti. Pašalinti iš nuosprendžio ir nutarties aprašomųjų dalių nuorodas, kad V. N. pažeidė viešąją tvarką vandališkais veiksmais, nurodant, kad viešoji tvarka buvo pažeista įžūliu elgesiu. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.