Byla e2-518-516/2018
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lodeksa“, tretiesiems asmenims A. G. ir E. G., dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 66 757,41 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 66 757,41 Eur sumai areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neužtenkant šio turto, areštuoti atsakovei priklausančias lėšas, esančias pas ją, trečiuosius asmenis ar kredito įstaigose esančiose atsakovės sąskaitose, taip pat atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, esančius pas ją ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas

    42017 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1926-370/2017, paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria buvo nutraukta atsakovės restruktūrizavimo byla. Ieškovė teigė, kad jos reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Taip pat egzistuoja grėsmė dėl atsakovei nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo. Nors atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, tačiau šis turtas yra suvaržytas įvairiais apribojimais. Atsakovė faktiškai neturi nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir iš gautų lėšų atsiskaityti su ieškove. Atsakovės turtas areštuotas 194 274,41 Eur sumai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė. Sunkią atsakovės finansinę padėtį įrodo ir tai, jog Kauno apygardos teisme jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Egzistuoja grėsmė, jog atsakovė gali bandyti nuslėpti turimą turtą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino ieškovės M. H. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų.
  3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėja atsakovės nesąžiningumo, nenurodo konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą nekilnojamąjį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (priešingai, ieškovė teigia, kad pagal viešajame registre nurodytus duomenis atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui yra įregistruoti įvairūs suvaržymai) ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad nėra prielaidų pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priešingai, nei nurodo teismas, iš ieškovės 2017 m. gruodžio 20 d. prašymo turinio matyti, kad apie atsakovės nesąžiningumą ir galimus bandymus slėpti turtą buvo pasisakyta. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti ir hipotetinė.
    2. Teismas neįsigilino į prašymo turinį ir turėjo motyvuotai atsakyti į visus ieškovės argumentus. Iš nutarties teksto nėra aišku, kodėl ankstesnis atsakovės nesąžiningumas, kai ji bandė nuo ieškovės nuslėpti lėšas, dėl kurių vyksta ginčas, negalėtų būti pagrindu laikyti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovė dar kartą bandys nuslėpti nuo ieškovės tas pačias lėšas. Aplinkybę, kad atsakovė anksčiau siekė nesąžiningai išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove patvirtina ne vienas prie ieškinio pridėtas įrodymas.
  2. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Lodeksa“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo tokius pagrindinius argumentus:
    1. Ieškovės argumentai dėl ankstesnio atsakovės nesąžiningumo nėra pakankami. UAB „Lodeksa“ baudžiamojoje byloje, kuria remiasi ieškovė, nedalyvavo, paaiškinimų neteikė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Be to, UAB „Lodeksa“ atsiliepime į ieškinį dėl buhalterės Z. V. nurodė, kad šis asmuo nėra objektyvus, nešališkas ir nėra tinkamas patikimiems duomenims subjektas.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
  3. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, nors teismas nekonstatavo, kad atsakovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas, o atskirajame skunde ir atsiliepime į jį ši aplinkybė nėra kvestionuojama, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad klausimo nagrinėjimo metu aplinkybės yra pasikeitusios – ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėtas.
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-374-180/2018; 2018 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-666-236/2018 ir kt.).
  5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės ir nenustatęs pagrindų ieškinį patenkinti, Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Susiklosčius tokiai teisinei situacijai, jog byla iš esmės pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėta ir ieškinys atmestas, remiantis anksčiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio (prašymo) pagrįstumas – neegzistuoja. Nors dėl minėto Kauno apygardos teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl galbūt ieškovei palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o tai – pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Įvertinęs tai, jog neįrodžius pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų.
  6. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, įtvirtintos

    6CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai