Byla 1A-86/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas), teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorams Dariui Karčinskui, Nerijui Marcinkevičiui, nuteistiesiems E. S. ir R. M., gynėjams advokatams Jonui Kairevičiui ir Mindaugui Dūdai ir Ryčiui Šimkui, civilinio ieškovo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, vertėjai Nomedai Gritėnaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

2R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

3183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4E. S. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Iš E. S. priteista 55 996, 64 Lt turtinei žalai atlyginti UAB „AJS“ naudai.

6Baudžiamasis procesas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,

7300 straipsnio 1 dalį E. S. atžvilgiu nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

8Baudžiamasis procesas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio

92 dalį R. M. atžvilgiu nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11E. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 1998 m. gruodžio 11 d. iki 2004 m. liepos 16 d., dirbdamas UAB „AJS“, reg. ( - ), Kaišiadoryse, kodas ( - ), vyriausiuoju buhalteriu, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 502 iš UAB „AJS“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Vilniaus banke“, į S. S. ind. įmonės „T“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Vilniaus banke“, pervedė 2000,00 Lt, kaip avansinį mokėjimą pagal S. S. indv. įmonės „T.“ išrašytą 2003-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) už jo paties asmeniškai perkamą baldų komplektą, tuo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „AJS“ turtą - 2000,00 Lt UAB „AJS“ padarydamas 2000,00 Lt turtinę žalą;

12tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-06-23 mokėjimo pavedimu Nr. 525 iš UAB „AJS‘ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Vilniaus banke“, į UAB „V“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Vilniaus banke“, pervedė 1955,00 Lt, kaip mokėjimą pagal UAB „V“ išrašytą sąskaitą Nr. 4/05 už jo paties asmeniškai perkamus baldus, tuo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „AJS“ turtą 1955,00 Lt ir UAB „AJS‘ padarė 1955,00 Lt turtinę žalą;

13tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-07-04 mokėjimo pavedimu Nr. 556 iš UAB „AJS“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Vilniaus banke“, į UAB „S. S.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke NORD/LB Lietuva, pervedė 700,00 Lt, kaip mokėjimą pagal

14UAB „S. S.“ 2003-06-27 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) už jo paties asmeniškai perkamą slenkančių sistemų rinkinį, tuo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „AJS“ turtą - 700,00 Lt ir UAB „AJS“ padarė 700,00 Lt turtinę žalą;

15tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003-08-05 mokėjimo pavedimu Nr. 460 iš UAB „AJS“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) AB banke „Hansabankas“ į asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Hansabankas“, pervedė 2300 Lt avanso, tyčia iš savo darbo užmokesčio už 2003 m. rugpjūtį neišskaičiavo, taip pasisavindamas svetimą, UAB „AJS“, turtą - 2300,00 Lt ir UAB „AJS‘‘ padarydamas 2300,00 Lt turtinę žalą;

16tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-06-09 kasos išlaidų orderiu Nr. 196, pats jį pasirašydamas kaip pinigų gavėjas, bendrovės kasoje nurašė neteisėtai 33152,06 Lt ir šiuos pinigus pasisavino, UAB „AJS“ padarydamas 33152,06 Lt turtinę žalą;

17tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-06-09 kasos išlaidų orderiu Nr. 199, pats jį pasirašydamas kaip pinigų gavėjas, bendrovės kasoje nurašė neteisėtai 500 Lt ir šiuos pinigus pasisavino, UAB „AJS“ padarydamas 500 Lt turtinę žalą;

18tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2004-07-16 mokėjimo pavedimu Nr. 885 neteisėtai, sau kaip avansą nurašė 4000 Lt ir

19UAB „AJS“ padarydamas 4000 Lt turtinę žalą;

20tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, pagal 2004-05-31 UAB „AJS“ kasos išlaidų orderį Nr. 190, kurį pasirašė kaip pinigų gavėjas ir vyriausiasis buhalteris, gavo 2389,58 Lt avanso, tyčia iš priskaičiuoto už 2004 m. gegužę iš savo darbo užmokesčio neišskaičiavo, tuo pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „AJS“ turtą - 2389,58 Lt ir UAB „AJS“ padarė 2389,58 Lt turtinę žalą;

21tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, pagal 2004-07-13 UAB „AJS“ mokėjimo pavedimą Nr. 858, iš bendrovės sąskaitos Nr. ( - ) pervedė į UAB „A. L.“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Šiaulių banko“ Kauno KAS, kaip asmeninį avansinį mokėjimą 1000 litų, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „AJS“ turtą - 1000 Lt ir UAB „AJS“ padarė 1000 Lt turtinę žalą;

22tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, 2004-07-16 iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos ( - ) - AB „Hansabanke“ mokėjimo pavedimu Nr. 886 į savo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), esančią tame pačiame banke, pervedė

232000 litų, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „AJS“ turtą - 2000 Lt ir UAB „AJS‘‘ padarė 2000 Lt turtinę žalą;

24tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, 2004-07-16 mokėjimo pavedimu Nr. 906 iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) AB „Vilniaus banke“ į asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) tame pačiame banke pervedė kaip avansą 1000 Lt taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „AJS“ turtą - 1000 Lt, ir UAB „AJS“ padarė 1000 Lt turtinę žalą;

25tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, 2004-07-16 mokėjimo pavedimu Nr. 907 iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) AB „Vilniaus banke“ į asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) tame pačiame banke pervedė kaip avansą 5000 Lt taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „AJS“ turtą - 5000 Lt, nuo 1998-12-11 iki 2004-07-16 padarydamas UAB „AJS“ didelę 55996,64 Lt turtinę žalą.

26R. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, „UAB AJS“ turtą, dirbdamas UAB „AJS“ direktoriaus pareigose, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, laikotarpyje nuo 1999 m. sausio 26 d. iki 2004 metų liepos 16 d., pasisavino UAB „A. J. S.“ spaustuvė priklausantį turtą:

27turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „AJS“ turtą, 1999 m. sausio 26 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą LJA Nr. ( - ) iš UAB “K” UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino spausdintuvą JET, 4016,68 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 4016,68 Lt turtinę žalą;

28tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 1999 m. kovo 2 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) iš UAB “D“

29UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino komodą ir staliuką 2669,50 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 2669,50 Lt turtinę žalą;

30tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 1999 m. gegužės 13 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) iš UAB „O. P.“ UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino muzikinį centrą, automagnetolą, kolonėles, 2108,00 Lt vertės, padarydamas „UAB AJS“ 2108,00 Lt turtinę žalą;

31tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą 1999m. gegužės 28 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) iš UAB „O. P.“ UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino televizorių KV-29FX60 5083,90 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 5083,90 Lt turtinę žalą;

32tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą 1999 m. birželio 4d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) iš UAB “O. P.“

33UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino TV stalą 1203,39 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 1203,39 Lt turtinę žalą;

34tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą 1999 m. liepos 27 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) iš UAB “O. P.“

35UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino vaizdo magnetofoną 860,17 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 860,17 Lt turtinę žalą;

36tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000 m. balandžio 18 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB “E“

37UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino kompiuterį 5011,03 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 5011,03 Lt turtinę žalą;

38tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000 m. birželio 1 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) iš UAB „B. S.“

39UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino mikrobangų krosnelę 527,38 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 527,38 Lt turtinę žalą;

40tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000 m. birželio 14 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB “O“

41UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino telefoną „Nokia 71110“ 1270,34 Lt vertės, padarydamas

42UAB „AJS“ 1270,34 Lt turtinę žalą;

43tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000 m. birželio 30 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) iš UAB “K. S.“

44UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino kompiuterį „( - ) MHz“ 2850,85 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 2850,85 Lt turtinę žalą;

45tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000 m. rugpjūčio 9 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB “B. S.“

46UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino virtuvinius baldus „Lyra/PER“ 1740,68 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 1740,68 Lt turtinę žalą;

47tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2000 m. gruodžio 13 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino šaldytuvą 813,56 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 813,56 Lt turtinę žalą;

48tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2001 m. sausio 4 d. pagal PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) iš A. M. firmos „Avitela“ UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino televizorių PHILIPS 1524,58 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 1524,58 Lt turtinę žalą;

49tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2001 m. sausio 10 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB „M. B.“

50UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino kompiuterį FUJITSU su DVD grotuvu 11784,82 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 11784,82 Lt turtinę žalą;

51tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2001 m. rugpjūčio 10 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB „B. S. T.“ UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino spausdintuvą EPSON ( - ) 50 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 610,50 Lt turtinę žalą;

52tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2001 m. gruodžio 17 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB „B. M. S.“ UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino spausdintuvą ( - ) 61 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 846,61 Lt turtinę žalą;

53tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2001 m. gruodžio 29 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš Lietuvos Vyskupų konferencijos PĮ AJS UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino fakso aparatą Multipaas 1575,67 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 1575,67 Lt turtinę žalą;

54tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002 m. sausio 29 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB „M. B.“

55UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino skaitmeninį fotoaparatą su adapteriu, iš viso 4534,00 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 4534,00 Lt turtinę žalą;

56tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002 m. vasario 4 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB „R“

57UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino poilsio baldus 1058 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 1058 Lt turtinę žalą;

58tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002 m. vasario 14 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB „B. R.“

59UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino poilsio baldus 1868,64 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“ 1868,64 Lt turtinę žalą;

60tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB „M. B.“ UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino lazerinį spausdintuvą 705,00 Lt vertės, padarydamas

61UAB „AJS“ 705 Lt turtinę žalą;

62tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002 m. lapkričio 26 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš AB „A“

63UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino telefono adapterį 535,00 Lt vertės, padarydamas UAB „AJS“

64535 Lt turtinę žalą;

65tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003 m. spalio 16d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ( - ) iš UAB „T. C.“

66UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino nešiojamą kompiuterį 2541,53 Lt vertės, padarydamas

67UAB „AJS“ 2541,53 Lt turtinę žalą;

68tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad iš jo darbo užmokesčio nėra išskaičiuojamos lėšos ir periodiniai mokėjimai UAB “Hansa lizingas” bei transporto priemonių draudimų įmokos, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, nedavė pavaldiems darbuotojams nurodymo šias lėšas išskaičiuoti iš savo darbo užmokesčio, taip nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. liepos 16 d. pasisavino 13270,93 Lt, padarydamas UAB „AJS“ 13270,93 Lt turtinę žalą;

69tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

702002 m. sausio 9 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 173,93 JAV dolerių, atitinkamai 687,02 Lt;

71tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

722002-02-10, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 50 JAV dolerių, atitinkamai 197,50 Lt;

73tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

742002 m. vasario 19 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 50 JAV dolerių, atitinkamai 197,50 Lt;

75tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

762002 m. vasario 21 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 265,67 JAV dolerių, atitinkamai 1049,39 Lt;

77tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

782002 m. vasario 25 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 39,95 JAV dolerių, atitinkamai 157,80 Lt;

79tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

802002 m. kovo 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 86,31 JAV dolerių, atitinkamai 340,92 Lt;

81tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

822002 m. balandžio 9 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 50 JAV dolerių, atitinkamai 197,50 Lt;

83tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

842002 m. balandžio 29 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė

8549,58 JAV dolerių, atitinkamai 195,84 Lt;

86tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

872002 m. gegužės 2 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 93,91 JAV dolerių, atitinkamai 370,94 Lt;

88tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

892002 m. rugpjūčio 28 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 270,96 JAV dolerių, atitinkamai 1070,29 Lt;

90tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002 m. spalio 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 176,39 Lt;

91tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

922002 m. spalio 15 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 500,66 Lt;

93tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

942002 m. spalio 16 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, per du kartus paėmė 890,61 Lt;

95tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2002 m. spalio 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, per du kartus paėmė 683,01 Lt;

96tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

972002 m. spalio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, per du kartus paėmė 270,43 Lt;

98tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

992002 m. spalio 21 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 169,37 Lt;

100tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1012002 m. lapkričio 5 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 57,3 Lt;

102tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1032002 m. lapkričio 12 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 380,06 Lt;

104tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1052002 m. lapkričio 13d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 1465,31 Lt;

106tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1072002 m. gruodžio 12 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 172,98 Lt;

108tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1092003 m. vasario 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr.( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 160,09 Lt;

110tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, 2003 m. balandžio 1 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 224,52 Lt;

111tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1122003 m. balandžio 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 162,50 Lt;

113tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą , 2003 m. gegužės 8 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, per tris kartus paėmė 3328 Lt;

114tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1152003 m. birželio 2 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 198,60 Lt;

116tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1172003 m. birželio 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 149,06 Lt;

118tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1192003 m. rugpjūčio 19 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 170 Lt;

120tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1212003 m. spalio 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 146,46 Lt;

122tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1232003 m. lapkričio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 207,60 Lt;

124tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1252003 m. gruodžio 8 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, per du kartus paėmė 90,45 Lt;

126tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1272003 m. gruodžio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr.( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 116 Lt;

128tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1292004 m. sausio 28 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 136,67 Lt;

130tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1312004 m. balandžio 14 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 390,70 Lt;

132tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1332004 m. balandžio 23 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 111 Lt;

134tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1352004 m. gegužės 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 145,04 Lt;

136tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1372004 m. gegužės 10 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 49,50 Lt;

138tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1392004 m. gegužės 11 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 41,50 Lt;

140tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1412004 m. gegužės 14 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 227,84 Lt;

142tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1432004 m. gegužės 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 80 Lt;

144tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1452004 m. birželio 1 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 309,60 Lt;

146tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą,

1472004 m. birželio 16 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 144,59 Lt,

148taip pasisavino UAB “AJS“ turto bei piniginių lėšų už 84853,34 Lt, padarė bendrovei didelę 84853,34 Lt turtinę žalą.

149E. S. buvo perduotas teismui kaltinant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, siekdamas padėti R. M. apgaule įgyti svetimą, UAB „AJS” turtą ir taip sumažinti R. M. įsiskolinimą UAB „AJS”, veikdamas bendrininkų grupėje su R. M., tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, atgaline 2004 m. sausio 2 d. data pasirašė automobilio nuomos sutartį, taip ją suklastodamas, pagal kurią UAB „AJS”, tuo metu buvusiai sunkioje finansinėje padėtyje, 6 mėnesiams tariamai išsinuomoja asmeninį R. M. automobilį “Peugeot 307”, valst. Nr. ( - ) už 800 Lt nuomos mokestį per mėnesį, kai tuo laikotarpiu bendrovė turėjo įsigijusi ir dar įsigijo naujų automobilių, suklastotos sutarties pagrindu, padarius užskaitą, sumažino R. M. įsiskolinimą bendrovei 4800 Lt, taip pasisavino svetimą, UAB „AJS“ turtą ir padarė bendrovei 4800,00 Lt turtinę žalą.

150E. S. dar buvo perduotas teismui kaltinant pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, nuo 1998 m. gruodžio 11 d. iki 2004 m. liepos 16 d. dirbdamas UAB „AJS”, reg. ( - ), Kaišiadoryse, kodas ( - ), vyr. buhalterio pareigose, privalėdamas tvarkyti šio ūkio subjekto apskaitą ir būdamas atsakingas už UAB „AJS” buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpyje nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2004 m. liepos 16 d. tvarkydamas šios bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidė:

151- Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr. DC-574) 4 straipsnio, nurodančio, jog “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, reikalavimus, nes 2002 - 2004 metais surašė po vieną už metus užsakovų (pirkėjų) skolų apyvartos žiniaraštį bei minėtuose apyvartos žiniaraščiuose neįrašė sumų “iš viso” ir “įsiskolinimo likutis” pagal kiekvieną įmonę atskirai, todėl iš dalies negalima nustatyti 2002 m. sausio 1 d. –

1522004 m. liepos 16 d. laikotarpio skolų dydžio pagal kiekvieną pirkėją atskirai;

153- to paties įstatymo minėto straipsnio reikalavimus, nes 2002 - 2004 metais surašė po vieną už metus skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų, kitų skolų apyvartos žiniaraštį bei minėtuose apyvartos žiniaraščiuose neįrašė sumų “iš viso” ir “įsiskolinimo likutis” pagal kiekvieną įmonę atskirai, todėl iš dalies negalima nustatyti 2002 m. sausio 1 d. – 2004 m. liepos 16 d. laikotarpio bendrovės skolų dydžio pagal kiekvieną prekių bei paslaugų pardavėją atskirai;

154- to paties įstatymo 17 straipsnio, nurodančio, jog “Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.”, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr. DC-575)

15515 straipsnio 10 punkto, nurodančio jog “Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.”, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų “Inventorizacijos taisyklių” 3 punkto, nurodančio, jog “Įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, < ... >, pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą.” ir 61 punkto, nurodančio, jog “Inventorizuojant skolas, inventorizacijos komisija į inventorizavimo aprašą įrašo kreditoriaus arba skolininko pavadinimą, skolos (gautinos arba mokėtinos) sumą, jos atsiradimo datą, tarpusavio suderinimo datą, numatomą skolos grąžinimo terminą. Inventorizuojant nesuderintas, laiku negrąžintas ir beviltiškas skolas, sudaromi atskiri inventorizavimo aprašai, į kuriuos įrašomas kreditoriaus arba skolininko pavadinimas, skolos (gautinos arba mokėtinos) suma, jos atsiradimo data” reikalavimų, nes įsipareigojimų (skolų) likučiai

1562002 - 2003 metų gruodžio 31 d. įrašyti Didžiosiose knygose bei apyvartos žiniaraščiuose (pagal kurias sudaromi balansai) nesutapo su įrašais 2002 - 2003 metų balansuose, direktoriaus įsakymu būdamas paskirtas inventorizacijos komisijos pirmininku neinventorizavo 2002 - 2003 metų skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų bei kitų skolų, todėl iš dalies negalima nustatyti

1572002 m. sausio 1 d. – 2004 m. liepos 16 d. laikotarpio skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų bei kitų skolų dydžio bei struktūros,

158tuo aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „AJS buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2002 m. sausio 1 d. – 2004 m. liepos 16 d. laikotarpį.

159R. M. buvo perduotas teismui kaltinant pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad

1602000 m. sausio 4 d. su UAB „B. M.“ bendrovės „AJS“ vardu pasirašė patalpų, esančių ( - ), Kaune, nuomos sutartį ir priedą prie jos, kad patalpų nuomos kaina 1000 litų per mėnesį be PVM, pagal kurią UAB “B. M.“ 2000 – 2002 metais už nuomą kiekvieną mėnesį išrašė PVM sąskaitas-faktūras už 38 854 litų (iš jų 5 925,3 Lt PVM), o bendrovė UAB „AJS“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) AB „Vilniaus bankas“ Kauno filialo ir atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“ Kaišiadorių skyriaus nuo 2000 m. sausio 7 d. iki 2002 m. gegužės 7 d. už nuomą pervedė 27240 Lt ir 2004 m. liepos 19 d. liko skolinga UAB “B. M.“ 11 614 Lt, nors UAB „AJS jokios ūkinės finansinės veiklos nuomojamose patalpose nevykdė, taip iššvaistęs UAB „AJS“ didelės vertės turtą, padarė bendrovei 32 928,77 Lt turtinę žalą.

161R. M. buvo perduotas teismui kaltinant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio

1621 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule sumažinti savo įsiskolinimą UAB „AJS“, veikdamas bendrininkų grupe su E. S., 2004 m. liepos mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, atgaline 2004 m. sausio 2 d. data, pasirašė automobilio nuomos sutartį, taip ją suklastodamas, pagal kurią UAB „AJS“, tuo metu buvusiai sunkioje finansinėje padėtyje, 6 mėnesiams išnuomojo asmeninį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. ( - ) už 800 Lt nuomos mokestį per mėnesį, kai tuo laikotarpiu bendrovė turėjo įsigijusi ir dar įsigijo naujų automobilių, suklastotos sutarties pagrindu, padarius užskaitą, sumažino savo įsiskolinimą bendrovei 4 800,00 Lt., taip apgaule įgydamas UAB „AJS“ turtą ir padarydamas bendrovei 4 800,00 Lt turtinę žalą.

163Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 nuosprendžiu E. S. procesą dėl kaltinimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, o R. M. procesą dėl kaltinimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendyje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog E. S. ir R. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu galiojęs įstatymas numatė trumpesnius apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus, E. S. ir R. M. kaip tik ir turi būti taikomas nusikalstamos veikos metu galiojęs senaties terminas. Apygardos teismas konstatavo, kad E. S. ir R. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, numatytas

164BK 223 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, penkerių metų senaties terminas suėjo 2009 m. liepos mėnesį, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, dešimties metų senaties terminas suėjo 2012 m. gegužės 7 d. ir baudžiamąjį procesą nutraukė.

165Nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis tiek dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tiek dalyje dėl baudžiamojo proceso nutraukimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

166Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neįtikinamas, jame nėra pakankamai motyvų, jog R. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliantas pažymi, kad nuosprendį priėmęs teismas neįsigilino į UAB „AJS“ valdymą ir į akcininkų veiksmus, todėl nepagrįstai pripažino apeliantą elgusis neteisėtai. Anot nuteistojo, po jo paskirtasis įmonės direktorius K. P. šias pareigas užėmė neteisėtai, tačiau ši aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu tirta nebuvo, K. P. nebuvo dėl to užduota klausimų. Be to, apeliantas, detaliai išdėstydamas savo byloje duotų parodymų esmę, teigia, kad nuosprendį priėmęs teismas jų tinkamai neįvertino. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina 2004 m. liepos 19 d. K. P., jo prašymu, perdavęs visas UAB „AJS“ mokėjimo korteles. Tuo tarpu įmonės akcininkai turto priėmimo – perdavimo neorganizavo. Apeliantui išėjus iš darbo minėtoje įmonėje, jos akcininkai nereiškė jokių pretenzijų dėl neva neperduoto įmonės turto. Be to, UAB „AJS“ liko skolinga R. M. 55 363,01 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ši aplinkybė atsispindėtų ir įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau, apelianto teigimu,

167D. T. neteisingai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl negalima nustatyti, kokią pinigų sumą

168UAB „AJS“ liko skolinga apeliantui. Dėl šios priežasties negali būti pripažįstama patikimu R. M. kaltės įrodymu byloje esanti specialisto išvada, kadangi atliekant šį tyrimą specialistui nebuvo pateikti visi tikri UAB „AJS“ buhalteriniai dokumentai. Nesant byloje visų UAB „AJS“ buhalterinių dokumentų, R. M. apribota galimybė gintis nuo jam pareikštų kaltinimų ir įrodyti sandorių su UAB „B. M.“ realumą bei teisėtumą. Apeliantas pažymi, kad visi pinigų trūkumai įmonės kasoje atsirado jau po jo atleidimo iš darbo, todėl jis nėra už juos atsakingas. Juolab, kad bendrovės veikla dirbant R. M. buvo nuolat revizuojama teisės aktuose nustatyta tvarka ir jokių trūkumų nustatyta nebuvo.

169Neigdamas savo kaltę dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas tvirtina, kad UAB „AJS“ priklausančiomis banko kortelėmis jis naudojosi teisėtai, veikdamas įmonės naudai. Šią aplinkybę patvirtinantys įmonės buhalteriniai dokumentai po 2004 m. liepos 19 d., kuomet jis išėjo iš darbo, buvo sunaikinti. Tai gali patvirtinti liudytoja D. S. ir nuteistasis E. S..

170Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai, apeliantas nurodo, kad sudarydamas automobilio „Peugeot 307“ nuomos sutartį, jis savo, kaip bendrovės direktoriaus, įgaliojimų neviršijo ir veikė teisėtai. Nuteistasis neigia klastojęs automobilio nuomos sutartį. Nuosprendį priėmęs teismas neturėjo pagrindo remtis liudytojos V. Z. parodymais, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.

171Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

172Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nusikalstamų veikų, numatytų

173BK 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė, todėl Kauno apygardos teismo nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

174Nesutikdamas su teismo nuosprendžiu apeliantas nurodo, kad 2004 m. liepos 16 d. jis buvo atleistas iš UAB „AJS“ šalių susitarimų, todėl jam priklausė nustatyto dydžio išeitinė kompensacija, kuri, jam sutikus, buvo išmokėta dalimis. Taigi atleidimo iš darbo metu ne apeliantas buvo skolingas įmonei, o atvirkščiai. UAB „AJS“ direktoriumi tapus K. P., jis dėl ankstesnių nesutarimų, neišmokėjo E. S. visos jam priklausančios išeitinės kompensacijos. Dėl šių jam neišmokėtų pinigų, E. S. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją bei padavė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuris pripažino, jog išeitinės kompensacijos dalis apeliantui neišmokėta nepagrįstai. Nuteistasis pažymi, kad šioje civilinėje byloje, kuri dabar nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, ginčo dalykas yra ta pati pinigų suma, kuri jam inkriminuota kaip pasisavinta. Ši aplinkybė, apelianto teigimu, patvirtina, kad šioje byloje kriminalizuoti iš esmės civiliniai teisiniai santykiai.

175Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „AJS“ direktorius K. P. savavališkai, neturėdamas teisėto pagrindo, priėmė įsakymus, pagal kuriuos ne įmonė skolinga apeliantui, o šis įmonei. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių byloje esančių įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo neanalizavo bei dėl jų motyvuotai nepasisakė. Į tą aplinkybę, kad E. S. priklausė išeitinė kompensacija, neatsižvelgė ir šioje byloje įmonės finansinį tyrimą atlikusi specialistė.

176Anot nuteistojo, nepagrįsta ir ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, būdamas vyr. buhalteriu, turėjo įmonės turto atžvilgiu teisėtai apibrėžtus įgalinimus. Atsižvelgiant į užimamas pareigas, E. S. teigimu, jis negalėjo turėti ir neturėjo jam patikėto svetimo turto, juolab, kad su juo nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Visos finansinės operacijos įmonėje buvo atliekamos su direktoriaus žinia, jam pasirašius. Iš kasos pinigų jis taip pat negalėjo pasisavinti, kadangi rakto nuo seifo neturėjo. Iš byloje esančių E. S. per paskutinius dvejus darbo metus išmokėto atlyginimo dokumentų turinio matyti, kad K. P. ir D. T. juos klastojo, įrašydami aiškiai neteisingus duomenis. Nuteistasis E. S. tvirtina, kad visi jam UAB „AJS“ pinigai buvo sumokėti teisėtai, o atleidimo dieną visos avansu ar pagal paskolos sutartis išmokėtos pinigų sumos buvo grąžintos iš apeliantui priskaičiuoto atlyginimo ir išeitinės kompensacijos dalies.

177E. S. apeliaciniame skunde neigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis suklastojo automobilio nuomos sutartį. Kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos yra nekonkretus, teismo nuosprendyje nenustatyta, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis apeliantas neva suklastojo šią sutartį. Apygardos teismas, pripažindamas, jog E. S. padarė šią nusikalstamą veiką, rėmėsi specialistės išvada, kuri negali būti pripažįstama patikimu įrodymu, kadangi, kaip nurodyta toje pačioje specialisto išvadoje, tyrimo atlikimui nebuvo pateikti visi šios aplinkybės nustatymui reikšmingi dokumentai.

178E. S. teigia, kad liudytojų J. K., A. Š., R. B. parodymais nustatyta, jog laikotarpiu nuo

1792004 m. sausio 2 d. iki 2004 m. liepos 16 d. teismo nuosprendyje minimas automobilis buvo naudojamas įmonės reikmėms.

180Konstatuodamas, jog E. S. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tiek Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu, tiek vėliau jį pakeitusiu Buhalterinės apskaitos įstatymu. Tačiau, anot apelianto, iš teismo nuosprendžio turinio neaišku, kuriuo konkrečiai teisės aktu remiamasi konstatuojant E. S. neva padarytus buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimus. Be to, nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi

181UAB „AJS“ 1998 m. gruodžio 11 d. direktoriaus įsakymu „Dėl įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo atsakomybės“ bei 1998 m. gruodžio 11 d. patvirtinta vyr. buhalterio pareigine instrukcija. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šie dokumentai buvo priimti galiojant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymui, kuriam 2001 m. gruodžio 31 d. netekus galios, negaliojančiais turėjo būti pripažinti ir pirmiau minėti įmonės veiklą reglamentuojantys dokumentai. Įsigaliojus Buhalterinės apskaitos įstatymui, atsižvelgiant į jo nuostatas, buvo pakeisti UAB „AJS“ įstatai, buhalterijos darbo nuostatai, pakeista vyr. buhalterio pareiginė instrukcija. Pagal šiuos naujus reikalavimus, įmonėje kiekvienais metais buvo atliekamas auditas. Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė apklausti įmonės veiklą nuolat tikrinusią auditorę, tačiau toks jo prašymas visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai buvo atmestas.

182Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal UAB „AJS“ galiojusią tvarką, kasmet, metams pasibaigus, visa įmonės apskaita būdavo suvedama į metinę atskaitomybę, kuri būdavo audituojama, pasirašoma direktoriaus ir patvirtinama akcininkų. Tuo tarpu laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. liepos 16 d. nėra ataskaitinis laikotarpis, todėl rašyti įsakymo dėl turto inventorizacijos nebuvo jokio pagrindo. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados nesutampa su byloje esančiomis specialistų išvadomis, kurios taip pat viena kitai prieštarauja. Šiuos tyrimus atlikusioms specialistėms buvo pateikta tik nedidelė dalis UAB „AJS“ buhalterinių dokumentų. Tuo tarpu dokumentai, paneigiantys apelianto kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, sąmoningai pateikti nebuvo. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė N. D. patvirtino, kad jeigu būtų pateikti visi dokumentai, kai kurios išvados galėtų keistis.

183E. S. apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas šališkai, renkant tik apeliantą įkaltinančius duomenis, nepagrįstai atmetant visus jo pareikštus prašymus ir nepagrįstai ilgą laiką taikant apribojimus apelianto turtui. Teisminis bylos nagrinėjimas taip pat vyko šališkai, apygardos teismas tiesiogiai nurodė, kad remiasi tik kaltinimo pusės pateiktais duomenimis, tuo tarpu naujus duomenis, patvirtinančius apelianto parodymus, tirti atsisakė. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamai priemonių patikrinti E. S. parodymų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas suklastotų dokumentų pagrindu.

184Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

185Teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo E. S. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. M. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

186Nuteistųjų R. M. ir E. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

187183 straipsnio 2 dalį bei baudžiamojo proceso kaltinant E. S. pagal BK 223

188suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

189Dėl E. S. apeliacinio skundo

190Teisėjų kolegijos nuomone, E. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šios veikos įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

191Dėl teisės į gynybą pažeidimo

192Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė visus jo prašymus ir taip suvaržė jo teisę į gynybą. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. BPK 270 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad baigdamas parengiamąją teismo posėdžio dalį, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus įrodymus. Nagrinėjimo teisme dalyvis, pateikęs prašymą, privalo nurodyti, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai. Teismas dėl kiekvieno prašymo priima nutartį.

193Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog apygardos teismas nagrinėdamas bylą įstatymo nustatyta tvarka klausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus ar išreikalauti kitus įrodymus. Visi proceso dalyvių, tarp jų ir pačių apeliantų, prašymai buvo apsvarstyti, dėl jų teismas priėmė motyvuotas protokolines nutartis. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu ne visi R. M. bei E. S. prašymai buvo patenkinti visa apimtimi nesuteikia pagrindo teismo šališkumui konstatuoti. Šiame kontekste pažymėtina, kad tik teismas turi teisę nuspręsti, ar bylos dalyvių prašymai dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir ištyrimo turi būti patenkinti. Spręsdamas šį klausimą teismas visų pirma įvertina kokias bylai reikšmingas aplinkybes pateikiant prašymus siekiama nustatyti, ar byloje vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis surinkta pakankamai duomenų priimti pagrįstą ir teisėtą procesinį dokumentą.

194Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad teismas atsižvelgdamas į nuteistųjų ir jų gynėjų prašymą iškviesti ir papildomai apklausti liudytojus K. P. ir D. T., apklausti liudytoją V. S., juos apklausė, taip pat tenkino prašymą iškviesti ir apklausti specialistę N. D., be to, apeliantų prašymu ėmėsi priemonių išsireikalauti reikalaujamus dokumentus tiek iš UAB “AJS”, tiek iš valstybinių įstaigų ir pan. (t. 19, 104-106, 112, 123, 131, 136, 159, 160, 165, 166, 173, 180-181 b. l.). Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodytomis aplinkybėmis parodė šališkumą ir taip pažeidė nuteistojo teisę į gynybą.

195Nuteistasis R. M. ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme analizuodamas 2012-02-24 teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro pateiktą prašymą pakeisti R. M. kaltinimą (t. 19,

19652-64 b. l.), teikia nuorodą į BPK 255 straipsnyje nustatytas nagrinėjimo teisme ribas. Anot nuteistojo, toks prokuroro prašymas pažeidė jo teisę į gynybą, nes jame nurodytos veikos dėl kurių jis teismui nebuvo perduotas. Tokie teiginiai taip pat yra nepagrįsti.

197BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Taip pat prokuroras, privatus kaltintojas ar nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką

198(BPK 256 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras pateikė prašymą papildyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes naujais epizodais bei R. M. nuteisti už visiškai naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistajam R. M. teisiamojo posėdžio metu buvo įteiktas prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą nuorašas ir padaryta pertrauka dokumento vertimo nuteistajam įteikimui bei duoti laiko pasirengti gynybai, po kurios apeliantas išsakė savo nuomonę dėl naujai pateikto kaltinimo, jo prašymą dėl liudytojų apklausos ir papildomų dokumentų išsireikalavimo teismas išsprendė įstatymo nustatyta tvarka (t. 19, 63-65, 66-67, 69, 104-105-106, 153-157, 180-181 b. l.). Taigi, keičiant nuteistajam R. M. kaltinimą teisme BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos bei jo teisė į gynybą nebuvo pažeistos. Tokia praktika neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo

1992013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

200Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

201Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu E. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „AJS“ priklausiusį, didelės vertės turtą – 55 996,64 Lt. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – nuteistojo E. S., liudytojų D. T., D. G., V. Z. parodymus, specialisto išvadas bei specialistės N. D. paaiškinimus teisme, kitus byloje esančius rašytinius duomenis, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, padarė išvadą, kad E. S., būdamas UAB „AJS“ vyr. buhalteriu ir dėl šių užimamų pareigų turėdamas teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl turto panaudojimo, laikotarpiu nuo 1999-01-01 iki 2004-07-16 davė nurodymus iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos apmokėti už jo paties įsigytas prekes ir paslaugas bei pervesti į jo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) kaip avansą bendrovei priklausančias lėšas, nepateikęs šių pinigų panaudojimą ir pervedimą pagrindžiančių dokumentų, be to, išėmė iš bendrovės kasos bendrovei priklausančius grynuosius pinigus, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą

202UAB „AJS“ turtą – 55 996,64 Lt.

203Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde neginčija, jog prekes pagal pateiktas UAB „T.“,

204UAB „V“ ir UAB „S. S.“ PVM sąskaitas faktūras jis iš tiesų įsigijo sau, tačiau teigia, kad šie mokėjimų pavedimai padaryti prieš tai gavus direktoriaus R. M. sutikimą, sutarus, kad tokiu būdu bus padengiamos už 2003 m. birželio – liepos mėnesius atsiradusios jam neišmokėtos atlyginimo nepriemokos, t. y. tokiu būdu grąžinta jam neišmokėto atlyginimo dalis. Kodėl šis susitarimas neįformintas R. M. įsakymais jis nežino, mano, kad jo atleidimo iš darbo metu buhalterijoje buvo visi reikalingi dokumentai, taip pat ir šie įsakymai, tačiau vėliau sąmoningai buvo išimti (sunaikinti) bendrovės valdymą perėmusio K. P. ir (ar) D. T.. Tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti.

205UAB „AJS“ buhalterinius dokumentus ištyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities specialistė N. D. išvadoje Nr. 5-2/109 konstatavo, kad pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus 2003-06-16 – 2004-07-16 laikotarpiu vyr. buhalteriui E. S. asmeniškai ar kitoms įmonėms E. S. vardu bendrovė išmokėjo 49 707,13 Lt. Iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos atlikti mokėjimai už UAB „T.“, UAB „V“, UAB „S. S.“ prekes, kur E. S. nurodytas kaip pirkėjas, sudaro 10 955 Lt (2000 + 1955 + 700) sumą. Ši suma buvo įtraukta į specialistės apskaičiuotą E. S. skolą bendrovei, nes tyrimui nepateikti jokie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, jog tokiu būdu E. S. buvo išmokėtas avansas ar su juo atsiskaityta kitokiu pagrindu (t.15, 128-129 b. l.; 5, 7 priedai). Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos bendrovės buhalterė D. T. ir buhalterės-kasininkės D. G. bei V. Z., kurių parodymai bylos nagrinėjimo metu pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi (t. 20, 41-42 b. l.), taip pat patvirtino, kad apmokėjimai iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos taip pat buvo vykdomi ir pagal žodinį bendrovės direktoriaus R. M. ar vyr. buhalterio E. S. nurodymą. Liudytoja D. T. parodė, kad ji atlikdavo mokėjimo pavedimus pagal E. S. pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, už kurias buvo įsigytos atitinkamos prekės, pastarajam tvirtinant, kad vėliau direktorius priims atitinkamą įsakymą. Ji įvykdydavo vyr. buhalterio nurodymus, nes pasitikėjo jo žodžiu, be to, buvo jam pavaldi. Tačiau šiuos atsiskaitymus iš bendrovės sąskaitos galėję patvirtinti dokumentai jai nebuvo pateikti. Analogiškas aplinkybes yra nurodžiusios ir liudytojos D. G. bei V. Z. (t. 20, 41-42 b. l.). Liudytoja D. G. taip pat paaiškino, jog darbo užmokestis (taip pat ir avansas) buvo išmokamas, surašant išmokėjimą patvirtinantį dokumentą - išlaidų orderį, kuriame būtinai buvo nurodoma ir dokumento surašymo data. Šiuo atveju E. S. nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių avanso išmokėjimą (t. 13, 19-20 b. l.).

206Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad šie iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos padaryti mokėjimų pavedimai nepagrįsti jokiais pateisinančiais dokumentais, o tai, kad E. S. pripažįsta, jog būtent jo nurodymu iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos buvo padaryti minėti pavedimai, tik patvirtina E. S. kaltę pasisavinus šias bendrovės lėšas.

207Nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl 2003 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais priskaičiuoto darbo užmokesčio ir realiai išmokėto atlyginimo dydžio, priešingai nei teigia apeliantas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovės turto pasisavinimo, juolab, kad ir pats apeliantas tokius savo teiginius nepatvirtino jokiais objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija šių aplinkybių kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad visos apeliaciniame skunde nurodytos atlyginimo nepriemokos jas sudėjus sudarytų tik 6 625,32 Lt, o tai yra ženkliai mažesnė suma nei jam bendrovės išmokėtas 10 955 Lt dydžio avansas, kaip kad teigia apeliantas.

208Nuteistojo teigimu, kaltinime nurodytos bendrovės išlaidos dėl avanso išmokėjimo, grynųjų pinigų iš kasos išėmimo, paskolų suteikimo ir kitų sumų pervedimo į jo asmeninę sąskaitą buvo pagrįstos tam reikalingais dokumentais (sudarytos rašytinės paskolos sutartys su bendrove, jo prašymais išmokėti avansą ir tuo tikslu priimtais direktoriaus R. M. įsakymais, taip pat direktoriaus įsakymu dėl išeitinės išmokos išmokėjimo), kurios jo atleidimo iš darbo dieną bendrovei grąžintos, išskyrus tas išmokėtas sumas, kurios yra jam priklausančios išeitinės kompensacijos dalys. Tokie nuteistojo argumentai taip pat yra nepagrįsti.

209Iš aukščiau minėtos specialisto išvados Nr. 5-2/109 duomenų matyti, kad tyrimo metu pagal specialistei pateiktus apskaitos dokumentus iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos padaryti piniginiai pervedimai į E. S. asmeninę sąskaitą, nurodant pagrindą - avanso išmokėjimas, sudaro 10 300 Lt (2300 + 2000 + 1000 + 5000) sumą. Be to, išmokėtas avansas grynaisiais pinigais iš bendrovės kasos sudaro 36 041,64 Lt (2389,58 + 33 152,06 + 500). Specialisto išvadoje nurodyta, kad šios išlaidos taip pat yra E. S. skola bendrovei (t.15, 128-129 b. l.; 5, 7 priedai).

210Nors E. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal kasos orderį Nr. 196 jam iš kasos išmokėti 33 152,06 Lt yra bendrovės suteikta paskola, ką patvirtina tarp bendrovės ir jo sudaryta rašytinė paskolos sutartis ir ši suma buvo grąžinta iš jam teisėtai priklausančios išeitinės išmokos, byloje tokių duomenų nėra. Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė taip pat nenurodė, jog E. S. iš kasos išmokėti grynieji pinigai buvo kokiu nors būdu sugrąžinti bendrovei. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs.

211Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad E. S. iš kasos išmokėti 500 Lt (2004-06-06 kasos orderis Nr. 199) bei iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos į E. S. asmeninę sąskaitą pervesti

2124 000 Lt (2004-07-16 mokėjimo pavedimas Nr. 885) yra jo išeitinės išmokos dalis. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Z., kurios parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka, paneigė, kad minėtų sumų E. S. išmokėjimas buvo susijęs su išeitine išmoka. Liudytoja parodė, kad paskutinę E. S. darbo dieną gavo žodinį vyr. buhalterio nurodymą atlikti pavedimus į jo asmeninę sąskaitas 5 000 ir 1 000 Lt sumai, nurodant mokėjimo paskirtyje „avansas“. 2004-07-07 direktoriaus įsakymas Nr. K-294 Dėl E. S. darbo sutarties nutraukimo ir 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išmokėjimo (t. 18, 123 b. l.) jai buvo pateiktas tik R. M. paskutinę darbo dieną, o su E. S. jo atleidimo dieną bendrovė neatsiskaitė (t. 13, 21-22 b. l.; t. 20, 45 b. l.). Tokie liudytojos parodymai visiškai sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1, 55-56 b. l.) bei atitinka rašytinius bylos duomenis. Aukščiau minėtos specialisto išvados duomenimis, E. S. išmokėta 4 500 Lt suma yra laikoma nuteistojo skola bendrovei, nes šis išmokėjimas nepateisintas jokiais buhalteriniais dokumentais (t. 15, b. l. 128-129, 5, 7 priedai). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. S. pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo su juo sąlygų, pagal kurias jam bendrovė turėtų išmokėti 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, bendrovei buvo įteiktas tik 2004-06-21 (t. 7, 138 b. l.). Todėl akivaizdu, kad išmokant minėtas pinigines sumas (2004- 06-06 – 500 Lt, 2004-07-16 – 4 000 Lt), administracijos sprendimas nustatyta tvarka dėl išeitinės kompensacijos išmokėjimo priimtas nebuvo.

213Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas dėl 2004-05-31 2389,58 Lt

214E. S. iš bendrovės sąskaitos išmokėjimo. Nors apeliantas teigia, kad ši išmokėta pinigų suma yra jam priklausančio atlyginimo dalis už 2004 m. gegužės mėnesį, tokie nuteistojo E. S. teiginiai taip pat nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Tuo pačiu atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad skunde nurodytos jam išmokėto atlyginimo ir grąžintos dalies dydžiai iš esmės nesutampa su jo nurodyta priskaičiuota atlyginimo už 2004 m. gegužės mėnesį suma.

215Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo motyvus dėl bendrovės atsiskaitymo su

216UAB „A. L.“, kuriai 1000 Lt suma išmokėta iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos kaip avansinis išmokėjimas. Anot apelianto ši suma išmokėta pagal rašytinį jo paties prašymą, gavus direktoriaus sutikimą, iš jam priklausančios išeitinės išmokos. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje nėra jokių šį mokėjimą pateisinančių dokumentų.

217Apelianto skundo argumentai dėl 2004-07-16 jam kaip avansas išmokėtų sumų, iš viso

2188 000 Lt (2 000 + 1 000 + 5 000), t. y. kad šio sumos jam išmokėtos atleidimo iš darbo dieną ir yra jam priklausančios išeitinės išmokos dalis, taip pat yra nepateisinti jokiais dokumentais, todėl atmetami kaip deklaratyvūs.

219Pirmiau aptartais liudytojų D. T., D. G., V. Z. parodymais, įvertinus aukščiau minėtos specialisto išvados duomenis, paneigiama nuteistojo E. S. versija dėl tinkamos buhalterinės apskaitos organizavimo, tuo pačiu ir T. P. ir (ar) D. T. veiksmų klastojant (naikinant) buhalterinės apskaitos dokumentus. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, jog K. P. ir D. T. yra suinteresuoti duodant melagingus parodymus pakenkti E. S.. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistajam nepateikus jokių jo teiginius dėl K. P. ir D. T. dokumentų klastojimo patvirtinančių duomenų, apeliantui buvo perkelta įrodinėjimo pareiga. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012).

220Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti nuteistųjų keliamą versiją dėl dokumentų praradimo ar tyčinio jų nepateikimo. Tuo tikslu teismas ne tik apklausė liudytojus K. P. ir D. T., bet ir specialistę N. D., be to, ne kartą kreipėsi į

221UAB „AJS“ bankrotą administruojančią įmonę dėl atitinkamų dokumentų pateikimo (t. 19, 109 b. l.). Sprendžiant iš E. S. ir R. M. prašymų išsireikalauti papildomus dokumentus turinio matyti, kad teismas juos išsprendė nepažeisdamas BPK 270 straipsnio reikalavimų (t. 10, 1, 3, 7 b. l.). Kita vertus, atlikti bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimai rodo, kad kaskart naujai gavus bylai išspręsti teisingai reikšmingus duomenis, jie buvo ištirti kompetentingo asmens. Nors į tam tikrus klausimus specialistai negalėjo atsakyti, nurodydami, jog bendrovė tyrimui nepateikė atitinkamų dokumentų, byloje nėra jokių duomenų, kad tai buvo padaryta sąmoningai. Specialaus tyrimo metu, tiriant bendrovės buhalterinius dokumentus, papildomai tokių dokumentų surasta nebuvo. Juolab, K. P. ir kiti patvirtino, kad patys nuteistieji administracijai vengė perduoti tokius dokumentus, o tyrimui buvo perduoti visi išlikę buhalteriniai dokumentai.

222Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, būdamas vyr. buhalteriu, turėjo įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Atsižvelgiant į užimamas pareigas, E. S. teigimu, jis negalėjo turėti ir neturėjo jam patikėto svetimo turto, juolab, kad su juo nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Tokie nuteistojo teiginiai pagrįsti tik iš dalies. Nepaisant to, kad iš tiesų su E. S. bendrovė nebuvo sudariusi materialinės atsakomybės sutarties, pastarasis buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos taisyklių reikalavimų laikymąsi, o būdamas buhalterinės tarnybos vadovu taip pat turėjo teisę duoti nurodymus bendrovės buhalterėms ir kasininkėms. Apie tai leidžia spręsti bendrovės darbo reglamento ir vyr. buhalterio pareiginių instrukcijų nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai, nustatantys išsamų vyr. buhalterio pareigų sąrašą ir atsakomybę už savo funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad visos finansinės operacijos įmonėje buvo atliekamos su direktoriaus žinia, jam pasirašius, o iš kasos pinigų jis taip pat negalėjo pasisavinti, kadangi neturėjo rakto nuo seifo, nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių, t. y. kad E. S. duodamas nurodymus jam pavaldžioms buhalterėms ir kasininkėms išmokėti jam iš bendrovės kasos atitinkamas sumas, pasisavino bendrovės turtą.

223Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija byloje pateiktų specialistų išvadų duomenis, teigdamas, jog teismas rėmėsi vienas kitam prieštaraujančiais tyrimo aktais. Priešingai nei nurodo apeliantas, jokių prieštaravimų tarp proceso metu atliktų specialistų išvadų nenustatyta, o tai, kad byloje yra atlikti trys tos pačios bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimai tik patvirtina, jog kaskart vertinant papildomai gautus buhalterinius dokumentus, buvo tikslinga gauti ir kompetentingo asmens vertinimą tuo klausimu. Byloje esančios specialisto išvados turi būti vertinamos ne atsietai, o visumoje, kaip vienas kitą papildantys įrodymų šaltiniai.

224Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei jais nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, konstatuoja, jog E. S., būdamas UAB „AJS“ vyr. buhalteriu, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „Adomo Jakšto“ priklausiusį, didelės vertės turtą –

22555 996,64 Lt. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S., darydamas pirmiau nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia. E. S. neabejotinai žinojo ir suprato, kad duodamas neteisėtus nurodymus bendrovės buhalterei ir kasininkei apmokėti už savo paties įgytas prekes ir paslaugas bei išmokėti iš bendrovės kasos grynuosius pinigus norėjo paversti bendrovės lėšas savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko (t. y. UAB „AJS“) sąskaita.

226Dėl E. S. paskirtos bausmės

227E. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, įstatymų leidėjas numatė tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas E. S. už šį nusikaltimą paskyrė sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Apygardos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis ir, paskirdamas bausmę baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose, formaliai bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

228BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-279/2011, 2K-382/2012 ir kt.).

229Pagal Lietuvos teismų praktiką nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Taip užtikrinamas bausmės teisingumo principo įgyvendinimas, kartu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kompensuojama dėl šio pažeidimo patirta žala (pvz., Sorvisto prieš Suomiją (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04; judgement of 13 January 2009).

230Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos užtikrina asmens teisę į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje.

231Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); pareiškėjo (t. y. asmens, kuris skundžiasi proceso trukme, nagrinėjamoje byloje – šiame procese persekiojamo asmens) elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas, kt.) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011); kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-503/2010).

232Bylos medžiaga patvirtina, kad E. S. nusikalstamą veiką padarė 2004 m. liepos 16 d., tačiau 2004 m. rugsėjo 16 d. prasidėjęs ikiteisminis tyrimas truko iki 2008 m. birželio 20 d., t. y. beveik ketverius metus (t. 1, 2 b. l.; t. 10, 69 b. l.). Per šį laikotarpį atlikta nedaug ir nesudėtingų procesinių veiksmų: daugiausia buvo vykdomos nedaugelio liudytojų apklausos, išreikalaujami ir apžiūrimi rašytiniai bylos dokumentai, skiriami ūkinės finansinės veiklos tyrimai (pirmasis tyrimas pradėtas 2004 m. gruodžio 6 d. ir baigtas 2005 m. gegužės 30 d., antrasis vykdytas 2007 m. liepos 23 – rugsėjo 12 d.). Be to, susidaro įspūdis, kad 2005 m. gruodžio – 2007 m. kovo laikotarpiu byloje iš esmės apskritai nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai (išskyrus, 2006 m. faktiškai kas mėnesį atliekamas pavienes liudytojų apklausas). Taigi tyrimas buvo nepagrįstai ilgas.

233Po kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui (2008 m. birželio 20 d.) byla iš esmės pradėta nagrinėti tik 2010 m. gegužės 4 d. (t. 12, 128-137 b. l.). Taigi darytina išvada, kad dėl valstybės institucijos (teismo) delsimo teisminis nagrinėjimas nepagrįstai užsitęsė apie ketverius metus.

234Taigi nagrinėjamoje byloje vertinamasis laikotarpis – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2004 m. rugsėjo 16 d.) iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos (2012 m. gruodžio 28 d.) –aštuoneri metai. Tai gana ilgas baudžiamosios bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo laikotarpis, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą. Ši byla negali būti vertinama kaip labai sudėtinga, nes nusikalstamos veikos neturi sudėtingų nusikaltimų mechanizmo ar tarptautinio elemento, jų padarymu buvo įtariami du asmenys, kurie viso baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nesislapstė, davė parodymus apie jiems inkriminuotas veikas, be to, byloje nėra didelio įrodymų kiekio, sudėtingų faktinių ir teisinių situacijų. Nustatytas aštuonerių metų baudžiamojo proceso laikas jau pats savaime negali būti laikomas adekvatus bylos sudėtingumui. Be to, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, proceso metu jam buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, kas suponuoja santykinai didesnę proceso reikšmę jam, nes ilgą laiką turėjo gyventi netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būsenoje (Merit prieš Ukrainą (Merit v. Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, § 75).

235Nors E. S. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir jo pasisavinta pinigų suma yra didelė 55 996,64 Lt, tačiau nuteistasis praeityje neteistas, turi šeimą, nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislapstė, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pat šiol jokių naujų veikų nepadarė. Po nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas.

236Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumu, visumą bei pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, dėl kurios buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (EŽTK 6 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamas atvejis gali būti vertinamas kaip išimtinis ir pateisinantis sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

237Apeliacinės instancijos teismo nuomone, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. nuteistajam E. S. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Juolab, kad nuteistojo E. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, yra ekonominio pobūdžio, todėl kolegijos nuomone, nuteistojo atžvilgiu adekvatu taikyti tokio pobūdžio sankciją – baudą, numatytą BK 47 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

238Dėl R. M. apeliacinio skundo

239Dėl R. M. taikymo BK 183 straipsnio 2 dalį

240Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, pripažino, jog R. M., būdamas UAB „AJS“ direktoriumi ir dėl šių užimamų pareigų turėdamas teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl turto panaudojimo, laikotarpiu nuo 1999-01-01 iki 2004-07-19 duodamas bendrovės buhalterėms valdingus nurodymus iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos apmokėti už jo paties įsigytas prekes ir paslaugas, pats atsiskaitydamas jam išduotomis kreditinėmis kortelėmis, kurios skirtos naudotis vien bendrovės interesais, už asmeniniam naudojimui įsigytas prekes ir paslaugas, bei pagal bendrovės vardu išrašytas 1999-01-26 – 2003-10-16 PVM sąskaitas faktūras įsigijo ir perėmė savo naudojimui bendrovei priklausančius daiktus, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB „AJS“ didelės 84 853, 34 Lt vertės turtą. Tokius apelianto R. M. veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal

241BK 183 straipsnio 2 dalį.

242Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog nusikaltimo už kurį jis buvo nuteistas jis nepadarė, prašo jį išteisinti. Apeliantas nurodo, kad bendrovės vardu išduotomis kreditinėmis mokėjimo kortelėmis naudojosi vien bendrovės interesais, atsiskaitydamas už prezentacijas, svečių maitinimą ir kitas bendrovės atstovavimo išlaidas. Teismo nuosprendyje nurodytas materialus turtas per visą jo eksploatavimo laikotarpį buvo įmonės patalpose, duomenų patvirtinančių, jog tas turtas buvo perduotas R. M. byloje nėra.

243Iš byloje esančių UAB „AJS“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad R. M. bendrovė buvo suteikusi naudotis dviem - AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ (USD valiuta) ir AB „Bankas Hansa“ (valiuta Litais) – mokėjimo kortelėmis, atsiskaitant už išlaidas, atsiradusias vykdant bendrovės direktoriaus įgaliojimus. UAB „AJS“ buhalterinius dokumentus - 2002 m. sausio mėn. – 2004 m. birželio mėn. apskaitos žiniaraščius - ištyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities specialistė N. D. išvadoje Nr. 5-2/109 konstatavo, kad pagal pateiktus pirkimo dokumentus, kuriuose fiksuotos prekės ir paslaugos buvo apmokėtos iš mokėjimo kortelių sąskaitų Nr. ( - ) (USD valiuta) ir Nr. ( - ) (Litais), direktorius R. M. iš mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. ( - ) (USD valiuta) už panaudotus 1475,87 USD pateikė pateisinamus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas, tačiau apskaitos dokumentais nepatvirtintas 1170,26 USD (4633 Lt) panaudojimas, bei iš mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. ( - ) (Litais) apmokėjo už prekes ir paslaugas bendrai 52 097,99 Lt sumai, iš jų apskaitos dokumentais nepatvirtintas 11 377,88 Lt panaudojimas. Dėl direktoriaus R. M. nepateiktų pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitų ar kitų dokumentų tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 16 010,88 Lt (4633 + 11 377,88) panaudojimo, t. y. ar UAB „AJS“ piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, ar direktoriaus R. M. asmeniniams poreikiams (t. 15, 121-125 b. l.).

244Sprendžiant iš aukščiau minėtos specialistės tyrimo išvadų, galima daryti pagrįstą išvadą, jog R. M. nurodytomis mokėjimo kortelėmis naudojosi tiek bendrovės interesais, tiek asmeniniams poreikiams tenkinti. Tačiau iš specialistės pateiktos buhalterinės apskaitos žiniaraščio už

2452002 – 2004 m. laikotarpį analizės matyti, kad R. M. pateikti finansines operacijas su naudojamais mokėjimo instrumentais (mokėjimo kortelėmis) pateisinantys dokumentai objektyviai patvirtina dalies piniginių lėšų panaudojimo aplinkybes, t. y. už svečių maitinimą ir pan., o tuo tarpu 16 010,88 Lt panaudojimas nėra apskaitytas apkritai jokiais buhalteriniais dokumentais. Nors nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde teigia, jog šios lėšos buvo panaudotos bendrovėms interesams, tai patvirtinančių dokumentų jis nepateikė nei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, iš apeliacinio skundo taip pat matyti, kad ginčydamas buhalterinių dokumentų pagrįstumą, nuteistasis kartu nurodo ir motyvus dėl galimybės išsiimti iš bankomatų ne tik kupiūras, bet ir monetas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi nurodyti atsiskaitymai šiomis dviem mokėjimo kortelėmis buvo atlikti tiesiogiai apmokant už suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes, o ne išsiimant grynuosius pinigus iš bankomatų, kaip kad teigia apeliantas. Taigi, tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms, todėl atmetami.

246Apeliantas neginčija tos nuosprendžio dalies, kuria nustatyta, kad bendrovė apmokėjo R. M. turėtas draudimo ir išperkamosios nuomos įmokas. Aukščiau minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal pateiktas R. M. vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo apmokėtos pavedimais iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos bei R. M. bendrovei grąžintas pinigines lėšas, 2004-07-19 direktoriaus R. M. skola bendrovei už sumokėtas draudimo ir išperkamosios nuomos įmokas sudarė 13 270,93 Lt (20 598,68 – 720 – 5074 – 401,2 – 1 132,55) (t. 15, 126-127 b. l.; 4 priedas). Byloje nėra duomenų, kad tarp R. M. ir bendrovės būtų buvęs sudarytas koks susitarimas dėl šių išlaidų apmokėjimo iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Todėl dėl tokių pavedimų įvykdymo bendrovei buvo padaryta 13 270,93 Lt žala.

247Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentais, jog teismo išvada dėl 55 739,83 Lt dydžio žalos bendrovei padarymo, R. M. pasisavinus visą inventorizacijos metu nerastą turtą (baldus, kompiuterius, spausdintuvus ir t. t.), yra grindžiama vien prielaidomis, nesant jokių objektyvių duomenų, jog jį perėmė būtent R. M., o ne tretieji asmenys.

248Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Patikėtas turtas – užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Esantis kaltininko žinioje turtas yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šis nusikaltimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

249Byloje nustatyta, kad 2004-07-20 l. e. direktoriaus pareigas K. P. priėmė įsakymą Nr. 34

250„Dėl ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos“, kuriuo vadovaujantis 2004-07-20 –

2512004-07-22 UAB „AJS“ atlikta viso turto inventorizacija. Šio tikrinimo metu gauti duomenys buvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities specialistei N. D., kuri ištyrusi buhalterinius dokumentus savo išvadoje Nr. 5-2/109 konstatavo, kad pagal 2004-07-20 l. e. direktoriaus pareigas K. P. įsakymą Nr. 34 atliktą ilgalaikio materialaus turto sutikrinimą, buvo nustatytas 55 739,83 Lt vertės bendrovei priklausančio turto trūkumas. Bendrovėje nebuvo rastas direktoriui R. M. priskirtas kompiuteris Fuditsu ir telefonas Analog telephone adapter bendros 12 319, 82 Lt (11 784, 82 + 535 Lt) vertės; administracijoje naudojamas bendros 18 970,45 Lt (4016,68 + 1203,39 +5011,03 + 527,38 + 1270,34 + 2850,85 + 610,5 + 846,61 + 1575,67 + 10580) vertės ilgalaikis turtas, nepriskirtas konkrečiam darbuotojui;12 692,39 Lt (2669,5 + 5083,9 + 860,17 + 1740,68 + 812,56 +1524,58) vertės ilgalaikis turtas, prie kurio nebuvo įrašyta kam jis priskirtas ir kur naudojamas; taip pat 7 075,53 Lt (4534 + 2541,53) vertės ilgalaikis turtas, kuris priskirtas asmeniškai K. P. bei 2 813 Lt (2108 + 705) vertės ilgalaikis turtas, priskirtas bendrovės Vilniaus atstovybei (t. 15, 135-136 b. l.; 14, 15 priedai).

252Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog už šių daiktų praradimą atsakingas iki 2004-07-19 bendrovės direktoriaus pareigas ėjęs R. M., nes, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, būtent ūkio subjekto vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą. Kolegija konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

253Kaip jau minėta, svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1999-01-26 iki 2003-10-16 bendrovė savo vardu pagal PVM sąskaitas faktūras įsigijo dvidešimt tris 55 739,83 Lt vertės daiktus: spausdintuvus, televizorių, kompiuterius, telefonus, šaldytuvą, baldus ir kt. buitinę techniką, kurie pagal 2004-07-22 sutikrinimo žiniaraštį įtraukti į nerasto turto sąrašą (t. 18, 109, 110 b. l.; t. 3, 39 b. l.). Iš byloje esančių to paties turto sudarytų apskaitos kortelių bei 2004-01-01 – 2004-08-01 laikotarpio ilgalaikio turto balanso matyti, jog minėti daiktai buvo inventorizuojami, pildant jų apskaitos korteles kasmet ir kiekvienų metų ketvirtį buvo nurodomas jų nusidėvėjimas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šis turtas iš tiesų jį įsigijus buvo naudojamas bendrovėje (t. 18, 69-108). Tiek iš nuteistųjų R. M. ir E. S., tiek iš liudytojais apklaustų buhalterių D. T., V. Z. ir tiekimo skyriaus vadovo A. Š. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad bendrovėje turtas buvo inventorizuojamas, įsigyti daiktai turėjo būti administracijos patvarkyme nurodytoje vietoje (t. 15, 33-38, 51-53 b. l.; t. 12, 131-134, 136 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovėje materialaus turto apskaita ir jos kontrolė iš tikrųjų buvo vykdoma netinkamai. Tačiau ta aplinkybė, jog R. M., būdamas bendrovės direktorium, pasirašė daiktų įsigijimą patvirtinančiose PVM sąskaitose faktūrose, nurodydamas buhalterijai jas apmokėti, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybės, neduoda pagrindo kategoriškai išvadai, jog R. M. minėtus daiktus įsigijo sau.

254Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, R. M. inkriminuotas svetimo – UAB ,,AJS“ turto – 84 831,3 Lt pasisavinimas, yra nurodytas kaip tęstinis nusikaltimas, o ne pavieniai nusikaltimai, todėl, nustačius, kad nėra įrodyta, jog R. M. pasisavino 55 739,83 Lt bendrovės turtą, kuris nustatytas kaip ilgalaikio materialaus turto trūkumas, šie R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodai iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinami, nustatant tokias faktines įvykio aplinkybes:

255R. M., dirbdamas UAB „AJS“ direktoriaus pareigose, turėdamas įmonės turto atžvilgiu teisiškai apibrėžtus įgalinimus, 2002 m. sausio 9 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 173,93 JAV dolerių, atitinkamai 687,02 Lt;

2562002-02-10, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 50 JAV dolerių, atitinkamai 197,50 Lt;

2572002 m. vasario 19 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė

25850 JAV dolerių, atitinkamai 197,50 Lt;

2592002 m. vasario 21 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 265,67 JAV dolerių, atitinkamai 1049,39 Lt;

2602002 m. vasario 25 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė

26139,95 JAV dolerių, atitinkamai 157,80 Lt;

2622002 m. kovo 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė

26386,31 JAV dolerių, atitinkamai 340,92 Lt;

2642002 m. balandžio 9 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 50 JAV dolerių, atitinkamai 197,50 Lt;

2652002 m. balandžio 29 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 49,58 JAV dolerių, atitinkamai 195,84 Lt;

2662002 m. gegužės 2 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė

26793,91 JAV dolerių, atitinkamai 370,94 Lt;

2682002 m. rugpjūčio 28 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB “Lietuvos žemės ūkio bankas“, paėmė 270,96 JAV dolerių, atitinkamai 1070,29 Lt;

2692002 m. spalio 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 176,39 Lt;

2702002 m. spalio 15 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko mokėjimo kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 500,66 Lt;

2712002 m. spalio 16 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, per du kartus paėmė 790,61 Lt;

2722002 m. spalio 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, per du kartus paėmė 683,01 Lt;

2732002 m. spalio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, per du kartus paėmė 270,43 Lt;

2742002 m. spalio 21 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 169,37 Lt;

2752002 m. lapkričio 5 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 57,3 Lt;

2762002 m. lapkričio 12 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 380,06 Lt;

2772002 m. lapkričio 13 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 1465,31 Lt;

2782002 m. gruodžio 12 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo, paėmė 172,98 Lt;

2792003 m. vasario 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 160,09 Lt;

2802003 m. balandžio 1 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 224,52 Lt;

2812003 m. balandžio 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 162,50 Lt;

2822003 m. gegužės 8 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, per tris kartus paėmė 3328 Lt;

2832003 m. birželio 2 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 198,60 Lt;

2842003 m. birželio 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 149,06 Lt;

2852003 m. rugpjūčio 19 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 170 Lt;

2862003 m. spalio 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 146,46 Lt;

2872003 m. lapkričio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 207,60 Lt;

2882003 m. gruodžio 8 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, per du kartus paėmė 90,45 Lt;

2892003 m. gruodžio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr.( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 116 Lt;

2902004 m. sausio 28 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 136,67 Lt;

2912004 m. balandžio 14 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 390,70 Lt;

2922004 m. balandžio 23 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 111 Lt;

2932004 m. gegužės 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 145,04 Lt;

2942004 m. gegužės 10 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 49,50 Lt;

2952004 m. gegužės 11 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 41,50 Lt;

2962004 m. gegužės 14 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 227,84 Lt;

2972004 m. gegužės 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 80 Lt;

2982004 m. birželio 1 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 309,60 Lt;

2992004 m. birželio 16 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko kortele, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filiale, paėmė 144,59 Lt,

300žinodamas, kad iš jo darbo užmokesčio nėra išskaičiuojamos lėšos ir periodiniai mokėjimai UAB “Hansa lizingas” bei transporto priemonių draudimų įmokos, nedavė pavaldiems darbuotojams nurodymo šias lėšas išskaičiuoti iš savo darbo užmokesčio, taip nuo 2003 m. sausio 1 d. iki

3012004 m. liepos 16 d. bendrovė atsiskaitė už R. M. paslaugas, sumokėdama 13 270,93 Lt,

302tokias veiksmais R. M. iš UAB „AJS“ paėmė piniginių lėšų - 28 991, 48 Lt.

303Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje esantį AB “Bankas Hansa“ Kaišiadorių filialo banko sąskaitos išrašą, iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ) bendrovės banko kortele 2002-10-16 buvo padaryti du mokėjimai 790,61 Lt (415,2 + 375,41) sumai, o ne tokia suma, kuri nurodyta kaltinime, t. y. 890,61 Lt suma (t. 15, 117 b. l.). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybės bei nustatytą aritmetinių veiksmų klaidą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bendrovei padaryta 28 991,48 Lt (84 853,34 - 100 - 28 991,48) dydžio žala.

304Byloje nustatytų veiksmų padarymo metu, t. y. 2004-07-16, 1 MGL dydis buvo lygus 125 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 382), todėl šiuo atveju didelės vertės turtu laikomas didesnis nei 31 250 Lt vertės turtas. Nustatyta 28 991,48 Lt turto vertė neviršija 250 MGL (31 250 Lt) dydžio sumos, todėl R. M. inkriminuota veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nustačius mažesnę R. M. atliktų veiksmų, kuriais padaryta žala UAB „AJS“, apimtį, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar byloje nustatyti veiksmai neatitinka kitos baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Tačiau tokios atitikties konkretizavimas iš esmės reikštų veikos pripažinimą nusikalstama ir jos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija preziumuodama, jog R. M. atžvilgiu baudžiamoji byla gali būti nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, konstatuoja, jog veikos pripažinimas nusikalstama bei jos kvalifikavimas pagal konkretų BK straipsnį šiuo atveju neišvengiamai reikštų asmens pripažinimą kaltu nepriėmus jo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio, kas pagal susiformavusią teismų praktiką nutraukiant baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui pripažįstama nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu.

305Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatančią, kad tokiu atveju veikos faktinių aplinkybių konstatavimas yra galimas, tačiau jis neturi peržengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo, konstatuoja, jog šioje byloje nustatytų R. M. veiksmų pobūdis ir apimtis neatitinka BK 184 straipsnio 2 dalies dispozicijos (sunkaus nusikaltimo), todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos ir BK bendrosios dalies normos, nustatančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą už sunkų nusikaltimą (BK 95 str. 1 dalies 1 punkto ,,d“ papunktis, 2000 m. rugsėjo 26 įstatymo Nr, VIII-1968 redakcija). Vadinasi šioje byloje nustatytų

306R. M. veiksmų baudžiamojo persekiojimo ir įvertinimo galimybė pasibaigė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „c“ papunktyje nustatytas aštuonerių metų senaties terminas už apysunkį nusikaltimą pasibaigė 2012 m. liepos 16 d., o už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis) penkerių metų senaties terminas pasibaigė 2009 m. liepos 16 d. Todėl skundžiamas nuosprendis dėl UAB “AJS” turto pasisavinimo R. M. atžvilgiu naikintinas ir baudžiamoji byla jam nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

307iššvaistęs jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą -

308Paties nuteistojo R. M. ir nuteistojo E. S., liudytojų V. S., D. T., ir K. P. parodymai, specialistės N. D. paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. M. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo paskirtas UAB „AJS“ direktoriumi ir dėl šių užimamų pareigų bendrovės turtas buvo nuteistojo žinioje. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu R. M., būdamas

309UAB „AJS“ direktoriumi, pasirašydamas , kurių pagrindu R. M. veiksmais buvo sudaryta galimybė perleisti UAB „AJS“ turtą tretiesiems asmenims. Byloje nustatyta, kad Nors nuteistasis R. M. teigia, jog turėjo teisę vienasmeniškai priimti sprendimą dėl aukščiau minėtos sutarties sudarymo ir šią sutartį, kaip bendrovės atstovas, pasirašyti, tokie jo teiginiai paneigiami žemiau pateiktų bendrovės dokumentų, su kurių dalimi R. M. pasirašytinai supažindintas, turinys. 1999-01-04 UAB „AJS“ administracijos darbo reglamento 2.3. papunktyje administracijos vadovui – direktoriui – įmonės turto tvarkyme nustatyti apribojimai, draudžiantys administracijos vadovui sudaryti bendrovės sandorius nesilaikant bendrovės įstatų, administracijos darbo reglamento ir direktoriaus pareiginės instrukcijos reikalavimų. 1999-01-04 UAB „AJS“ direktoriaus pareiginės instrukcijos, su kuria R. M. buvo supažindintas, 3.5. punkte nustatyta, kad direktorius turi teisę sudaryti bendrovės vardu sandorius dėl ilgalaikio turto nuomos, pardavimo, perleidimo ar įkeitimo tik gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą (t. 1, 127-130, 131-133 b. l.). Byloje esantis visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad klausimas dėl atstovybei įsteigti reikalingų patalpų nuomos sutarties pasirašymo kartą buvo apsvarstytas visų bendrovės akcininkų akivaizdoje, dėl jo balsuojama ir tik gavus pritarimą buvo priimamas sprendimas įgalioti bendrovės direktorių pasirašyti ilgalaikio turto nuomos sutartį akcininkų nustatytomis sąlygomis (t. 1, 98-100, 103 b. l.). Sprendžiant apie kitus į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtrauktus klausimus galima daryti išvadą, jog negavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, R. M. neturėjo jokios teisės sudarinėti bendrovės vardu sandorius dėl ilgalaikio turto, tokio pobūdžio klausimai derinti su visais akcininkais, laikantis anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų (t. 1, 111-112, 115-116, 117 b. l.). Pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis R. M. negalėjo nežinoti, kad nesilaikydamas nustatytų procedūrų veikia neteisėtai.

310Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas iššvaistė esantį jo žinioje ar jam patikėtą turtą, kurį neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims nesilaikydamas įstatymais nustatytos perleidimo tvarkos. Baudžiamojo atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto iššvaistymą atsiranda tik tada, kai jis neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Turto iššvaistymas yra padaromas tyčia – tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam turtinę žalą ir to nori. Netiesioginės tyčios atveju kaltininkas savo tyčine veika tiesiogiai šių padarinių nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-615/2006).

311Kaip jau buvo minėta, paties R. M. ir liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. M. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo paskirtas UAB „AJS“ direktoriumi ir dėl šių užimamų pareigų bendrovės turtas buvo nuteistojo žinioje. Būdamas bendrovės direktoriumi ir dėl užimamų pareigų turėdamas teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl to turto panaudojimo, R. M. atitiko specialius nusikalstamos veikos (turto iššvaistymo) subjekto požymius. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu R. M., būdamas UAB „AJS“ direktoriumi, pasirašydamas , kurių pagrindu UAB „B. M.“ buvo perleistas UAB „AJS“ turtas. Pagal bylos duomenis, dėl nuteistojo R. M. veiksmų jo žinioje esantis svetimas turtas tretiesiems asmenims buvo perleistas neatlygintinai ir neteisėtai, pažeidžiant bendrovės vidaus aktais tokiems sandoriams sudaryti nustatytą procedūrą.

312Nuteistasis R. M. neginčija vienasmeniškai nusprendęs dėl sutarties pasirašymo, tačiau nurodo, kad kadangi bendrovei buvo reikalingas ofisas susitikimams organizuoti, t. y. bendrovėms interesams. Šiuo atveju dėl jo veiksmų UAB „AJS“ žala nebuvo padaryta, nes patalpomis buvo realiai naudojamasi. Šiems teiginiams pagrįsti nuteistasis remiasi kartu nuteisto E. S. ir UAB „B. M.“ direktoriaus V. S. parodymais, kurie, priešingai nei nurodo apeliantas, apklausiami teisme tik patvirtino patį patalpų nuomos faktą, o kokia tų patalpų paskirtis ir kas joje buvo vykdoma objektyviai paaiškinti negalėjo, teikė prieštaringas versijas dėl vykdytos veiklos pobūdžio. Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtų asmenų parodymai nepaneigia teismo išvados dėl R. M. sudaryto sandorio neteisėtumo. Apie tai, kad išnuomotose patalpose realiai nebuvo vykdoma jokia veikla, seka iš prieštaringų paties nuteistojo R. M. ir aukščiau minėtų E. S. bei liudytojo V. S. paaiškinimų apie patalpų nuomos paskirtį ir vykdomą veiklą, taip pat iš 2011-06-28 bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenų, iš kurių matyti, jog pagal pateiktus buhalterinius dokumentus minėtose patalpose nėra fiksuota jokia bendrovės veikla. Teisme apklausta specialistė N. D. patvirtino jos duotą specialisto išvadą. Be to, teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai K. P. ir D. T. patvirtino, jog turint filialą Vilniuje ir Kaišiadoryse nebuvo tikslinga nuomoti patalpas dar ir Kaune, apie jokią šiose patalpose vykdomą veiklą jiems nėra žinoma. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp bendrovių sudaryta patalpų nuomos sutartis UAB „AJS“ nebuvo naudinga, priešingai dėl to bendrovė patyrė realų nuostolį.

313Svetimo turto iššvaistymas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Šiuo atveju bendrovei padaryta reali turtinė žala buvo nustatyta.

314Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus duomenis, sprendžia, jog apygardos teismas nuspręsdamas nutraukti baudžiamąjį procesą prieš R. M. suėjus baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties terminui, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti apelianto R. M. reikalavimą išteisinti jį pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tačiau tai nereiškia, jog teisėjų kolegija apeliantą pripažįsta kaltu padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija šiuo atveju nesvarsto apelianto R. M. kaltės klausimo, nes kaltės konstatavimas, nutraukus baudžiamąjį procesą pasibaigus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, nesuderinamas su reikalavimais, kylančiais iš nekaltumo prezumpcijos principo nuostatų. Teisėjų kolegija tik sprendžia, jog apygardos teismas bylos duomenis įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, jie neduoda pagrindo apelianto atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

315Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

316Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išnagrinėjo su šiuo kaltinimu susijusias bylos aplinkybes ir pagal

317BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį procesą R. M. ir E. S. nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

318Prašymą išteisinti dėl sukčiavimo ir dokumento klastojimo R. M. ir E. S. vėlgi grindžia tuo, kad jiems turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi tarp R. M., E. S., kaip bendrovės atstovo, ir UAB “AJS” sudarytos sutarties pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Apeliantai neigia turėję tikslą fiktyvios sutarties pagrindu apgaule įgyti bendrovės turtą ar išvengti turtinės prievolės.

319Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai – teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama atkurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju, panaudojant apgaulę, turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai. Tad kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą visais atvejais būtina įrodyti, kad apgaule asmuo maskuoja savo ketinimus užvaldyti turtą ar teisę į jį. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo, ar asmens, kurioje žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

320R. M., padedamas E. S., apgaule išvengė turtinės prievolės, nes, pastarieji, pasirašę automobilio nuomos sutartį, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, esą R. M. bendrovei šešiems mėnesiams išnuomoja savo

321Paprastai sudarius tokio pobūdžio sutartis, prie pasirašytos sutarties ir automobilio perdavimo bendrovei naudotis akto taip pat seka eilė buhalterinių dokumentų, fiksuojančių ne tik degalų pirkimą ir nurašymą, bet ir kelionės lapų pildymą, t. y. objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad iš tiesų dėl automobilio eksploatacijos bendrovė patyrė išlaidų. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, ką patvirtina ir 2011-06-28 bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenys, kur nustatyta, jog tiriamu laikotarpiu pagal pateiktus apskaitos dokumentus nenustatytas automobilio “Peugeot 307” naudojimas bendrovėms reikmėms (t. 15, 114-139 b. l.). Be to, esant R. M. automobilio perdavimo bendrovei aktui, kuriuo raštiškai patvirtintas R. M. turto perėjimas bendrovės žiniai, byloje nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, jog sutarties pasibaigimo momentu R. M. šis automobilis buvo sugrąžintas. Būtent šiuos sutarties sudarymo aspektus akcentavo ir teisme apklausta minėtą bendrovės veiklos tyrimą atlikusi specialistė N. D. (t. 19, 16-18 b. l.).

322Apeliantai akcentuoja, jog bendrovės išperkamosios nuomos būdu įsigytų automobilių buvo nepakankamai, ėjo į pabaigą jų eksploatacijos laikas, juos ketinta parduoti, todėl direktoriaus

323R. M. automobilio nuoma pagal jųdviejų suderintą nuomos kainą buvo itin bendrovei reikalingas sprendimas. Tačiau liudytojų

324Kaip jau buvo minėta, bendrovėje buvo reglamentuota klausimų dėl ilgalaikio turto pirkimo, pardavimo, nuomos ar kitokio perleidimo priėmimo tvarka, t. y. tokie klausimai remiantis direktoriaus pareigybių instrukcija sprendžiami visuotiniame akcininkų susirinkime ir tik jiems pritarus, direktorius akcininkų nustatytomis sąlygomis įpareigojamas pasirašyti sutartį. Šiuo atveju R. M. ir atstovaujantis bendrovę vyr. buhalteris E. S. sutartį pasirašė vienasmeniškai, neįtraukę šio klausimo į visuotinio akcininkų susirikimo darbotvarkę bei negavę visuotinio akcininkų susitarimo pritarimo jai sudaryti. Tokie apeliantų veiksmai patvirtina, jog sutartis sudaryta sąmoningai, įgyvendinant asmeninius, bet ne bendrovės, interesus.

325Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog tarp

326R. M., E. S., kaip bendrovės atstovo, ir UAB “AJS” sudarytos sutarties pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, dėl ko visi iš sutarties kilę ginčai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

327Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Todėl E. S. apeliacinio skundo motyvai negali būti pripažinti pagrįstais, o apygardos teismo nuosprendis pakeistas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

328Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

329Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir su šiuo kaltinimu susijusias bylos aplinkybes, ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį procesą E. S. nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

330Nuteistasis E. S. nesutikdamas su jo veiksmų juridiniu vertinimu, teigia, kad jam pareikštas kaltinimas nekonkretus, skundžiamame nuosprendyje teismas remiasi tiek Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu, tiek jį pakeitusiu Buhalterinės apskaitos įstatymu, todėl neaišku, kuriuo konkrečiai teisės aktu konstatuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimai.

331BK 223 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija pagal susiklosčiusią teismų praktiką traktuojama kaip blanketinė, t. y. kaltinime turi būti nurodyti, kokie konkrečiai įstatymai ar poįstatyminiai aktai buvo pažeisti. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išsiaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais atitinkamais teisės šaltiniais. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nustatė ir nurodė kokius būtent norminius aktus savo veikloje pažeidė E. S. ir kuo pasireiškė šių teisės normų pažeidimai.

332BK 223 straipsnio 1 dalies tekste nurodytos buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio įstatymo

33312 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, išskyrus tam tikras išimtis, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Jo 16 straipsnis įpareigoja ūkinių operacijų duomenis registruoti apskaitos registruose; 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą; 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apskaitos registras yra parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys, remiantis apskaitos dokumentais.

334BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą:

3351) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas, pvz. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų vykdymas, pvz., kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas yra norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Šiuo atveju tokie įgalinimai buvo suteikti bendrovės vyr. buhalteriui E. S., 1998-12-11 bendrovės direktoriui R. M. priėmus įsakymą dėl įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo atsakomybės (t. 1, 137 b. l.). Su šiuo įsakymu E. S. supažindintas, tai patvirtina jo parašas prie prierašo, „su įsakymu susipažinau“. Apeliantas yra teisus, nurodydamas, jog nuo

3362002-01-01 įsigaliojus Buhalterinės apskaitos įstatymui, iki tol galiojęs ir bendrovės buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą reglamentavęs Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas neteko galios. Tačiau, priešingai nei mano nuteistasis E. S., toks įstatymų pasikeitimas neduoda pagrindo spręsti apie anksčiau minėto įsakymo ydingumą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad

337E. S. prarado teisę pasirašyti visus buhalterinius apskaitos dokumentus, neteko kokių nors įgaliojimų ar šie įgaliojimai pasikeitė tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą.

338Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

339Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir išanalizavęs byloje esančius duomenis nustatė ir skundžiamame nuosprendyje nurodė, kokių duomenų negalima buvo nustatyti dėl vyr. buhalterio

340E. S. veiksmų, o apeliaciniame skunde nurodyti nepateikti duomenys išsamiai išvardinti specialisto išvadoje dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (t. 8, 29-38 b. l.).

341Teisėjų kolegijos nuomone, specialisto išvadoje pateikti duomenys yra aiškūs ir konkretūs, nėra abstraktūs, todėl patikimi. Teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistė N. D. patvirtino savo išvadas, jos parodymai yra pagrįsti objektyvia bylos medžiaga, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo.

342Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš esmės bendrovės turto dalies, įsipareigojimų dydžio, struktūros už 2002-01-01 – 2004-07-16 laikotarpį negalima buvo nustatyti dėl to, kad E. S., būdamas UAB „AJS“ vyr. buhalteriu ir atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų teisingumą bei išsaugojimą, neužtikrino šių reikalavimų įgyvendinimą, nes ūkinės finansinės veiklos patikrinimo metu bendrovės buhalteriniuose dokumentuose buvo nustatyti bendrovės apskaitos trūkumai. Remdamasis pirmiau minėtos specialisto išvados duomenimis, atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, apygardos teismas konstatavo, jog dėl netinkamo 2002-2004 m. užsakovų (pirkėjų) skolų, skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų, kitų skolų apyvartos žiniaraščių užpildymo, nurodytu laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti skolų dydžio pagal kiekvieną pirkėją, prekių bei paslaugų pardavėją atskirai. Be to, E. S., būdamas atsakingas už piniginių lėšų, prekių ir materialinių vertybių bei kito turto inventorizaciją (direktoriaus R. M. įsakymais 1999-2003 metų laikotarpiu paskirtas inventorizacijos pirmininku, taigi buvo atsakingas už inventorizavimo apraše ir sutikrinimo žiniaraštyje padarytų įrašų teisingumą), neinventorizavo 2002 – 2003 m. skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų bei kitų skolų, dėl ko nurodytu laikotarpiu iš dalies negalima nustatyti skolų tiekėjams, įvairių mokėtinų sumų, avansu gautų sumų bei kitų skolų dydžio bei struktūros. Iš bylos duomenų seka, kad bendrovės direktoriaus R. M. įsakymai dėl inventorizacijos komisijos sudarymo (kaip nustatyta, E. S. būdavo skiriamas jos pirmininku) buvo priimti vadovaujantis 1999-06-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintomis inventorizavimo taisyklėmis, kuriomis sureglamentuotas tiek inventorizacijos komisijos sudarymas, tiek bendrovės turto bei įsipareigojimų patikrinimas, tiek faktiškai rastų jų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis.

343Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, jog apygardos teismas priimdamas sprendimą nutraukti E. S. baudžiamąjį procesą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.

344Dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo

345Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos

34631 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje (kasacinės bylos

347Nr. 2K-7-81/2013), Nr. 2K-P-9/2012).

348Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Pažymėtina, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d.,

3492006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai).

350Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio

3512 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo nuostatas, yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija pažeidžiama, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu. Turi būti daromas esminis skirtumas tarp aiškaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą, ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą (t. y. vadinamasis įtarimo būklės aprašymas). Pirmaisiais sprendimais pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, tuo tarpu antruosius EŽTT daug kartų pripažinęs atitinkančiais Konvencijos 6 straipsnį (Minelli; Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I, Vulakh and others v. Russia, no. 33468/03, judgment of 10 January 2012 ir kt.).

352Taigi, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali būti laikomas kaltu, todėl visa informacija apie teisminį nagrinėjimą, teismo baigiamųjų aktų turinys (formuluotės, išvados) bylose, baigiamose suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, neturi sudaryti įspūdžio, kad abejojama asmens, kurio byla nutraukta remiantis minėtu pagrindu, nekaltumu, negali būti ribojamos jo teisės ir laisvės, menkinamas orumas, garbė. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pripažintų asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje pažeidimą. Tai nepaneigia galimybės apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuoti faktinių veikos aplinkybių, tačiau toks konstatavimas negali peržengti asmens „įtarimo būklės“ aprašymo ir tapti asmens kaltumo pripažinimu (kasacinė byla Nr. 2K-P-9/2012).

353Skundžiamame nuosprendyje, nutraukdamas E. S. ir R. M. baudžiamąjį procesą pagal

354BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, pirmosios instancijos teismas pavartojo formuluotes, kuriose apeliantų veiksmai apibūdinami (įvardijami) kaip nusikalstami, atitinkantys BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikaltimų sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, aprašydamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes konstatavo, kad „<...> teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų E. S., R. M. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai“. Nuosprendyje taip pat pabrėžiama, jog „ bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji E. S. ir R. M. veikdami bendrininkų grupėje 2004 m. liepos mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, atgaline 2004-01-02 dienos data, pasirašė automobilio nuomos sutartį, taip ją suklastodami <...>, <...> sumažino savo įsiskolinimą bendrovei 4800 Lt, taip apgaule įgydamas UAB „AJS“ turtą ir padarydamas bendrovei 4800 Lt turtinę žalą“. Taip pat įtvirtina nuostata, jog „tai patvirtina, kad sutartis buvo sudaryta atgaline data, siekiant apgaule sumažinti įsiskolinimą R. M. bendrovei“.

355Iš esmės analogiškos formuluotės, kuriuose E. S. veiksmai apibūdinami (įvardijami) kaip nusikalstami, atitinkantys BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, pavartotos ir pirmosios instancijos nuosprendžio dalyje, kuria E. S. baudžiamasis procesas nutrauktas pagal

356BK 223 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad „kaltinamojo E. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, pilnai įrodyta ir kvalifikuota teisingai“.

357Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje, kuria baudžiamasis procesas R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, taip pat pavartota formuluotė, kuria R. M. veiksmai įvardijami kaip nusikalstami, atitinkantys

358BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad „kaltinamojo R. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, pilnai įrodyta ir kvalifikuota teisingai“.

359Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo bei EŽTT teismų praktika, konstatuoja, jog minėtos pirmosios instancijos teismo formuluotės, kuriose E. S. ir R. M. veiksmai iš esmės tiesiogiai įvardijami kaip nusikalstami, yra būdingos apkaltinamajam nuosprendžiui ir nagrinėjamos bylos bei nekaltumo prezumpcijos kontekste, įvertinus tai, jog jų baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, yra nesuderinamos su nekaltumo prezumpcijos nuostatomis ir pažeidžia BPK 44 straipsnio

3606 dalį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas, o baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

361Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 2 dalies

3622 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

Nutarė

363Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti.

364Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

365Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybės senaties terminui, nutrauktas baudžiamasis procesas prieš E. S. pagal BK 223 s

366suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

367E. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 75 MGL

368(9 750 Lt) dydžio baudą.

369Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę... 4. E. S. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės... 5. Iš E. S. priteista 55 996, 64 Lt turtinei žalai atlyginti UAB „AJS“... 6. Baudžiamasis procesas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,... 7. 300 straipsnio 1 dalį E. S. atžvilgiu nutrauktas, suėjus patraukimo... 8. Baudžiamasis procesas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,... 9. 2 dalį R. M. atžvilgiu nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. E. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 1998 m.... 12. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 13. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 14. UAB „S. S.“ 2003-06-27 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ( - ) už jo... 15. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 16. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 17. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 18. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 19. UAB „AJS“ padarydamas 4000 Lt turtinę žalą;... 20. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 21. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 22. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 23. 2000 litų, taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „AJS“ turtą... 24. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 25. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 26. R. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tyčią... 27. turėdamas tyčią pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą,... 28. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 29. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino komodą ir staliuką 2669,50 Lt... 30. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 31. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 32. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 33. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino TV stalą 1203,39 Lt vertės,... 34. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 35. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino vaizdo magnetofoną 860,17 Lt vertės,... 36. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 37. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino kompiuterį 5011,03 Lt vertės,... 38. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 39. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino mikrobangų krosnelę 527,38 Lt... 40. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 41. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino telefoną „Nokia 71110“ 1270,34 Lt... 42. UAB „AJS“ 1270,34 Lt turtinę žalą;... 43. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 44. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino kompiuterį „( - ) MHz“ 2850,85 Lt... 45. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 46. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino virtuvinius baldus „Lyra/PER“... 47. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 48. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 49. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 50. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino kompiuterį FUJITSU su DVD grotuvu... 51. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 52. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 53. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 54. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 55. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino skaitmeninį fotoaparatą su... 56. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 57. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino poilsio baldus 1058 Lt vertės,... 58. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 59. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino poilsio baldus 1868,64 Lt vertės,... 60. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 61. UAB „AJS“ 705 Lt turtinę žalą;... 62. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 63. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino telefono adapterį 535,00 Lt vertės,... 64. 535 Lt turtinę žalą;... 65. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 66. UAB „AJS“ vardu įgijo ir pasisavino nešiojamą kompiuterį 2541,53 Lt... 67. UAB „AJS“ 2541,53 Lt turtinę žalą;... 68. tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad iš jo darbo užmokesčio... 69. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 70. 2002 m. sausio 9 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 71. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 72. 2002-02-10, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko... 73. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 74. 2002 m. vasario 19 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 75. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 76. 2002 m. vasario 21 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 77. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 78. 2002 m. vasario 25 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 79. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 80. 2002 m. kovo 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko... 81. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 82. 2002 m. balandžio 9 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 83. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 84. 2002 m. balandžio 29 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 85. 49,58 JAV dolerių, atitinkamai 195,84 Lt;... 86. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 87. 2002 m. gegužės 2 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 88. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 89. 2002 m. rugpjūčio 28 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu... 90. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 91. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 92. 2002 m. spalio 15 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 93. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 94. 2002 m. spalio 16 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 95. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 96. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 97. 2002 m. spalio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 98. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 99. 2002 m. spalio 21 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 100. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 101. 2002 m. lapkričio 5 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 102. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 103. 2002 m. lapkričio 12 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 104. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 105. 2002 m. lapkričio 13d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 106. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 107. 2002 m. gruodžio 12 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 108. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 109. 2003 m. vasario 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 110. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 111. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 112. 2003 m. balandžio 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 113. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti... 114. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 115. 2003 m. birželio 2 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 116. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 117. 2003 m. birželio 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 118. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 119. 2003 m. rugpjūčio 19 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu... 120. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 121. 2003 m. spalio 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 122. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 123. 2003 m. lapkričio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 124. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 125. 2003 m. gruodžio 8 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 126. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 127. 2003 m. gruodžio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 128. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 129. 2004 m. sausio 28 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 130. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 131. 2004 m. balandžio 14 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 132. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 133. 2004 m. balandžio 23 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 134. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 135. 2004 m. gegužės 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 136. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 137. 2004 m. gegužės 10 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 138. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 139. 2004 m. gegužės 11 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 140. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 141. 2004 m. gegužės 14 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 142. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 143. 2004 m. gegužės 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 144. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 145. 2004 m. birželio 1 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 146. tęsdamas nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą... 147. 2004 m. birželio 16 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 148. taip pasisavino UAB “AJS“ turto bei piniginių lėšų už 84853,34 Lt,... 149. E. S. buvo perduotas teismui kaltinant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300... 150. E. S. dar buvo perduotas teismui kaltinant pagal BK 223 straipsnio 1 dalį tuo,... 151. - Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija... 152. 2004 m. liepos 16 d. laikotarpio skolų dydžio pagal kiekvieną pirkėją... 153. - to paties įstatymo minėto straipsnio reikalavimus, nes 2002 - 2004 metais... 154. - to paties įstatymo 17 straipsnio, nurodančio, jog “Finansinė... 155. 15 straipsnio 10 punkto, nurodančio jog “Apskaitos duomenys pagrindžiami... 156. 2002 - 2003 metų gruodžio 31 d. įrašyti Didžiosiose knygose bei apyvartos... 157. 2002 m. sausio 1 d. – 2004 m. liepos 16 d. laikotarpio skolų tiekėjams,... 158. tuo aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „AJS buhalterinę... 159. R. M. buvo perduotas teismui kaltinant pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad... 160. 2000 m. sausio 4 d. su UAB „B. M.“ bendrovės „AJS“ vardu pasirašė... 161. R. M. buvo perduotas teismui kaltinant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300... 162. 1 dalį tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule sumažinti savo įsiskolinimą... 163. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 nuosprendžiu E. S. procesą dėl... 164. BK 223 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje,... 165. Nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apygardos teismo... 166. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neįtikinamas,... 167. D. T. neteisingai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl negalima nustatyti,... 168. UAB „AJS“ liko skolinga apeliantui. Dėl šios priežasties negali būti... 169. Neigdamas savo kaltę dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos... 170. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. veiksmuose yra... 171. Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį... 172. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nusikalstamų veikų,... 173. BK 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje,... 174. Nesutikdamas su teismo nuosprendžiu apeliantas nurodo, kad 2004 m. liepos 16... 175. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „AJS“ direktorius K. P.... 176. Anot nuteistojo, nepagrįsta ir ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 177. E. S. apeliaciniame skunde neigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad... 178. E. S. teigia, kad liudytojų J. K., A. Š., R. B. parodymais nustatyta, jog... 179. 2004 m. sausio 2 d. iki 2004 m. liepos 16 d. teismo nuosprendyje minimas... 180. Konstatuodamas, jog E. S. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą... 181. UAB „AJS“ 1998 m. gruodžio 11 d. direktoriaus įsakymu „Dėl įmonės... 182. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal UAB „AJS“ galiojusią tvarką,... 183. E. S. apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje... 184. Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį... 185. Teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo E. S.... 186. Nuteistųjų R. M. ir E. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 187. 183 straipsnio 2 dalį bei baudžiamojo proceso kaltinant E. S. pagal BK 223... 188. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.... 189. Dėl E. S. apeliacinio skundo... 190. Teisėjų kolegijos nuomone, E. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą... 191. Dėl teisės į gynybą pažeidimo... 192. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos... 193. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog apygardos teismas... 194. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad teismas atsižvelgdamas į... 195. Nuteistasis R. M. ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teisme analizuodamas... 196. 52-64 b. l.), teikia nuorodą į BPK 255 straipsnyje nustatytas nagrinėjimo... 197. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir... 198. (BPK 256 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju iš baudžiamosios bylos... 199. 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).... 200. Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį... 201. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu E. S. pagal BK 183 straipsnio 2... 202. UAB „AJS“ turtą – 55 996,64 Lt.... 203. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde neginčija, jog prekes pagal pateiktas... 204. UAB „V“ ir UAB „S. S.“ PVM sąskaitas faktūras jis iš tiesų įsigijo... 205. UAB „AJS“ buhalterinius dokumentus ištyrusi Finansinių nusikaltimų... 206. Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad šie... 207. Nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl 2003 m.... 208. Nuteistojo teigimu, kaltinime nurodytos bendrovės išlaidos dėl avanso... 209. Iš aukščiau minėtos specialisto išvados Nr. 5-2/109 duomenų matyti, kad... 210. Nors E. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal kasos orderį Nr. 196 jam iš... 211. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad E. S. iš kasos išmokėti 500 Lt... 212. 4 000 Lt (2004-07-16 mokėjimo pavedimas Nr. 885) yra jo išeitinės išmokos... 213. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas dėl 2004-05-31... 214. E. S. iš bendrovės sąskaitos išmokėjimo. Nors apeliantas teigia, kad ši... 215. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo motyvus dėl bendrovės... 216. UAB „A. L.“, kuriai 1000 Lt suma išmokėta iš bendrovės atsiskaitomosios... 217. Apelianto skundo argumentai dėl 2004-07-16 jam kaip avansas išmokėtų sumų,... 218. 8 000 Lt (2 000 + 1 000 + 5 000), t. y. kad šio sumos jam išmokėtos... 219. Pirmiau aptartais liudytojų D. T., D. G., V. Z. parodymais, įvertinus... 220. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų... 221. UAB „AJS“ bankrotą administruojančią įmonę dėl atitinkamų dokumentų... 222. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 223. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija byloje pateiktų... 224. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei... 225. 55 996,64 Lt. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada,... 226. Dėl E. S. paskirtos bausmės... 227. E. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Už... 228. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso... 229. Pagal Lietuvos teismų praktiką nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso... 230. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu... 231. Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą suponuoja atitinkamų... 232. Bylos medžiaga patvirtina, kad E. S. nusikalstamą veiką padarė 2004 m.... 233. Po kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui (2008 m. birželio 20... 234. Taigi nagrinėjamoje byloje vertinamasis laikotarpis – nuo ikiteisminio... 235. Nors E. S. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 straipsnio... 236. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 237. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi... 238. Dėl R. M. apeliacinio skundo... 239. Dėl R. M. taikymo BK 183 straipsnio 2 dalį... 240. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus... 241. BK 183 straipsnio 2 dalį.... 242. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos... 243. Iš byloje esančių UAB „AJS“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti,... 244. Sprendžiant iš aukščiau minėtos specialistės tyrimo išvadų, galima... 245. 2002 – 2004 m. laikotarpį analizės matyti, kad R. M. pateikti finansines... 246. Apeliantas neginčija tos nuosprendžio dalies, kuria nustatyta, kad bendrovė... 247. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentais,... 248. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 249. Byloje nustatyta, kad 2004-07-20 l. e. direktoriaus pareigas K. P. priėmė... 250. „Dėl ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos“, kuriuo vadovaujantis... 251. 2004-07-22 UAB „AJS“ atlikta viso turto inventorizacija. Šio tikrinimo... 252. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios... 253. Kaip jau minėta, svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam... 254. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, R. M. inkriminuotas... 255. R. M., dirbdamas UAB „AJS“ direktoriaus pareigose, turėdamas įmonės... 256. 2002-02-10, pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko... 257. 2002 m. vasario 19 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 258. 50 JAV dolerių, atitinkamai 197,50 Lt;... 259. 2002 m. vasario 21 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 260. 2002 m. vasario 25 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 261. 39,95 JAV dolerių, atitinkamai 157,80 Lt;... 262. 2002 m. kovo 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu - banko... 263. 86,31 JAV dolerių, atitinkamai 340,92 Lt;... 264. 2002 m. balandžio 9 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 265. 2002 m. balandžio 29 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 266. 2002 m. gegužės 2 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 267. 93,91 JAV dolerių, atitinkamai 370,94 Lt;... 268. 2002 m. rugpjūčio 28 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu... 269. 2002 m. spalio 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 270. 2002 m. spalio 15 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 271. 2002 m. spalio 16 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 272. 2002 m. spalio 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 273. 2002 m. spalio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 274. 2002 m. spalio 21 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 275. 2002 m. lapkričio 5 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 276. 2002 m. lapkričio 12 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 277. 2002 m. lapkričio 13 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 278. 2002 m. gruodžio 12 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 279. 2003 m. vasario 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 280. 2003 m. balandžio 1 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 281. 2003 m. balandžio 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 282. 2003 m. gegužės 8 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 283. 2003 m. birželio 2 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 284. 2003 m. birželio 26 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 285. 2003 m. rugpjūčio 19 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu... 286. 2003 m. spalio 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 287. 2003 m. lapkričio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 288. 2003 m. gruodžio 8 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 289. 2003 m. gruodžio 18 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 290. 2004 m. sausio 28 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 291. 2004 m. balandžio 14 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 292. 2004 m. balandžio 23 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 293. 2004 m. gegužės 7 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 294. 2004 m. gegužės 10 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 295. 2004 m. gegužės 11 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 296. 2004 m. gegužės 14 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 297. 2004 m. gegužės 17 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 298. 2004 m. birželio 1 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 299. 2004 m. birželio 16 d., pasinaudojęs turimu įmonės mokėjimo instrumentu -... 300. žinodamas, kad iš jo darbo užmokesčio nėra išskaičiuojamos lėšos ir... 301. 2004 m. liepos 16 d. bendrovė atsiskaitė už R. M. paslaugas, sumokėdama 13... 302. tokias veiksmais R. M. iš UAB „AJS“ paėmė piniginių lėšų - 28 991,... 303. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje esantį AB “Bankas Hansa“... 304. Byloje nustatytų veiksmų padarymo metu, t. y. 2004-07-16, 1 MGL dydis buvo... 305. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo... 306. R. M. veiksmų baudžiamojo persekiojimo ir įvertinimo galimybė pasibaigė... 307. iššvaistęs jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą -... 308. Paties nuteistojo R. M. ir nuteistojo E. S., liudytojų V. S., D. T., ir K. P.... 309. UAB „AJS“ direktoriumi, pasirašydamas , kurių pagrindu R. M. veiksmais... 310. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas iššvaistė esantį jo žinioje... 311. Kaip jau buvo minėta, paties R. M. ir liudytojų parodymai bei rašytiniai... 312. Nuteistasis R. M. neginčija vienasmeniškai nusprendęs dėl sutarties... 313. Svetimo turto iššvaistymas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis,... 314. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus duomenis, sprendžia, jog... 315. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo... 316. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išnagrinėjo su šiuo... 317. BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį procesą R.... 318. Prašymą išteisinti dėl sukčiavimo ir dokumento klastojimo R. M. ir E. S.... 319. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad sukčiavimą nuo... 320. R. M., padedamas E. S., apgaule išvengė turtinės prievolės, nes,... 321. Paprastai sudarius tokio pobūdžio sutartis, prie pasirašytos sutarties ir... 322. Apeliantai akcentuoja, jog bendrovės išperkamosios nuomos būdu įsigytų... 323. R. M. automobilio nuoma pagal jųdviejų suderintą nuomos kainą buvo itin... 324. Kaip jau buvo minėta, bendrovėje buvo reglamentuota klausimų dėl ilgalaikio... 325. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, nėra teisinio pagrindo... 326. R. M., E. S., kaip bendrovės atstovo, ir UAB “AJS” sudarytos sutarties... 327. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes... 328. Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo... 329. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir su šiuo... 330. Nuteistasis E. S. nesutikdamas su jo veiksmų juridiniu vertinimu, teigia, kad... 331. BK 223 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai... 332. BK 223 straipsnio 1 dalies tekste nurodytos buhalterinės apskaitos sąvokos... 333. 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai... 334. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų... 335. 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos... 336. 2002-01-01 įsigaliojus Buhalterinės apskaitos įstatymui, iki tol galiojęs... 337. E. S. prarado teisę pasirašyti visus buhalterinius apskaitos dokumentus,... 338. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius... 339. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir išanalizavęs byloje esančius... 340. E. S. veiksmų, o apeliaciniame skunde nurodyti nepateikti duomenys išsamiai... 341. Teisėjų kolegijos nuomone, specialisto išvadoje pateikti duomenys yra... 342. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė,... 343. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes sprendžia,... 344. Dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo... 345. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog... 346. 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose... 347. Nr. 2K-7-81/2013), Nr. 2K-P-9/2012).... 348. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra... 349. 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai).... 350. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas... 351. 2 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo nuostatas, yra... 352. Taigi, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali... 353. Skundžiamame nuosprendyje, nutraukdamas E. S. ir R. M. baudžiamąjį procesą... 354. BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamojon... 355. Iš esmės analogiškos formuluotės, kuriuose E. S. veiksmai apibūdinami... 356. BK 223 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties... 357. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje, kuria baudžiamasis procesas... 358. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teismas nuosprendyje... 359. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,... 360. 6 dalį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turi... 361. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3... 362. 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,... 363. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti.... 364. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas... 365. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria suėjus patraukimo baudžiamojon... 366. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.... 367. E. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį,... 368. (9 750 Lt) dydžio baudą.... 369. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....