Byla e2A-521-538/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. ir atsakovo V. Š. (V. Š.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei J. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti ( - ) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje tarp šalių sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovo kaltės; nepilnamečių vaikų E. Š., gim. ( - ), ir E. Š., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Š., gim. ( - ), ir E. Š., gim. ( - ), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 175 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; padalyti santuokoje įgytą turtą, atsakovui priteisiant automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) 2003 metų, kurio vidutinė rinkos vertė 2400 Eur, o ieškovei priteisiant 1200 Eur kompensaciją; pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe indukcinę kaitlentę ( - ), kurios vertė 280 Eur, mikrobangų krosnelę Samsung, kurios vertė 85 Eur, orkaitę, kurios vertė 345 Eur, šaldytuvą, kurio vertė 180 Eur, virtuvinių spintelių komplektą, kurio vertė 1400 Eur, virtuvės sėdimą baldų komplektą su stalu, kurio vertė 350 Eur, virtuvės žaliuzes, kurių vertė 45 Eur, virtuvinę lempą, kurios vertė 69 Eur, koridoriaus spintą drabužiams, kurios vertė 780 Eur, koridoriaus spintą batams, kurios vertė 85 Eur, koridoriaus lempą, kurios vertė 50 Eur, koridoriaus kilimą, kurio vertė 45 Eur, dvi vaikų kambario komodas, kurių kiekvienos vertė po 100 Eur, dvi vaikų kambario lovas, kurių kiekvienos vertė po 200 Eur, du vaikų rašomuosius stalus, kurių kiekvieno vertė po 100 Eur, dvi vaikų kambario lempas, kurių kiekvienos vertė po 50 Eur, dvejus vaikų kambario roletus, kurių kiekvieno vertė po 17 Eur, du vaikų kambario kilimus, kurių kiekvieno vertė po 80 Eur, vaikų kambario komodą, kurios vertė 100 Eur, vaikų kambario šviestuvą, kurio vertė 65 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė 450 Eur, vonios spintelę, kurios vertė 80 Eur, minkštą kampą ( - ) su patalynės dėže, kurio vertė 550 Eur, DVD įrenginį, kurio vertė 150 Eur, televizorių ( - ), kurio vertė 470 Eur, televizoriaus laikiklį, kurio vertė 10 Eur, nešiojamą kompiuterį, kurio vertė 580 Eur, stacionarų kompiuterį, kurio vertė 280 Eur; pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe šį turtą: garso kolonėles, kurių vertė 150 Eur, staliuką, kurio vertė 80 Eur; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nuomininko teisės pagal 2014-09-02 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ „Klaipėdos butai“, lieka ieškovei; atsakovą iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), su visais jam priklausančiais daiktais; priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad santuokos pradžioje bendras gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau vėliau dėl atsakovo elgesio tapo nebeįmanomas – atsakovas nustojo rūpintis šeima, teikti išlaikymą vaikams ir prisidėti prie bendro ūkio išlaikymo. Atsakovas, tapęs religinės bendrijos ( - ) nariu, iš esmės atsiskyrė nuo šeimos – nustojo skirti dėmesį ieškovei ir vaikams, visą laisvalaikį pradėjo leisti atskirai nuo šeimos. Atsakovas jau ilgą laiką savo uždirbamas pinigines lėšas skiria tik savo poreikių tenkinimui, todėl ieškovė priversta pati mokėti už būsto komunalines paslaugas, išlaikyti vaikus, be to, atsakovas nepadeda atlikti buities darbų, nesirūpina vaikais. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas prieš ieškovę ir vaikus naudoja psichologinį ir fizinį smurtą – būdamas nepatenkintas elgesiu ar tvarka namuose ne kartą smurtavo prieš ieškovę, suduodamas ranka į įvairias kūno vietas, yra mušęs diržu, nuolat auklėja vaikus juos mušdamas diržu. Todėl mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškovė pažymėjo, kad turi nuolatinį darbą ir nuolatines pajamas, tinkamai rūpinasi vaikais, todėl vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Kadangi ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos tarp šalių nėra, neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovė paaiškino, kad santuokos metu iš jos asmeninių lėšų, kurias jai ir vaikams ( - ) padovanojo ieškovės teta G. V., gim. ( - ), bei ieškovės darbo užmokesčio ieškovė įsigijo kilnojamąjį turtą, kurį prašo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė nurodė ir tai, kad ( - ) ji su Klaipėdos miesto savivaldybe sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią jai buvo išnuomotas butas, esantis ( - ). Pažymėjo, kad ji pati kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydama skirti socialinį būstą, būstas suteiktas jai ir jos šeimos nariams, o po santuokos nutraukimo atsakovas nebebus laikomas jos šeimos nariu. Be to, būstas įrengtas ieškovės pastangomis ir pritaikytas gyventi vaikams. Mano, kad vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nuomininko teisės į socialinį būstą turėtų būti pripažintos ieškovei.
  3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti ( - ) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje tarp šalių sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. ( - ), dėl ieškovės kaltės; nepilnametės dukters E. Š., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nepilnamečio sūnaus E. Š., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; padalyti santuokoje įgytą turtą, atsakovui priteisiant automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) kurio vertė 1000 Eur, šaldytuvą, kurio vertė 180 Eur, televizorių ( - ), kurio vertė 470 Eur, minkštą kampą ( - ), kurio vertė 550 Eur, vaiko rašomąjį stalą, kurio vertė 50 Eur, vaiko lovą, kurios vertė 100 Eur, vaikų kambario komodą, kurios vertė 50 Eur, televizoriaus staliuką, kurio vertė 80 Eur, ieškovei priteisiant indukcinę kaitlentę ( - ), kurios vertė 280 Eur, mikrobangų krosnelę ( - ), kurios vertė 85 Eur, orkaitę, kurios vertė 345 Eur, virtuvinių spintelių komplektą, kurio vertė 1400 Eur, virtuvės sėdimą baldų komplektą su stalu, kurio vertė 350 Eur, virtuvės žaliuzes, kurių vertė 45 Eur, virtuvinę lempą, kurios vertė 69 Eur, koridoriaus spintą drabužiams, kurios vertė 780 Eur, koridoriaus spintą batams, kurios vertė 85 Eur, koridoriaus lempą, kurios vertė 50 Eur, koridoriaus kilimą, kurio vertė 45 Eur, vieną vaikų kambario komodą, kurios vertė 100 Eur, vaikų kambario lovą, kurios vertė 100 Eur, vaikų rašomąjį stalą, kurio vertė 50 Eur, dvi vaikų kambario lempas, kurių kiekvienos vertė po 50 Eur, dvejus vaikų kambario roletus, kurių kiekvieno vertė po 17 Eur, du vaikų kambario kilimus, kurių kiekvieno vertė po 80 Eur, vaikų kambario šviestuvą, kurio vertė 65 Eur, skalbimo mašiną, kurios vertė 450 Eur, vonios spintelę, kurios vertė 80 Eur, DVD įrenginį, kurio vertė 150 Eur, televizorių ( - ), kurio vertė 450 Eur, televizoriaus laikiklį, kurio vertė 10 Eur, nešiojamą kompiuterį, kurio vertė 580 Eur, stacionarų kompiuterį, kurio vertė 280 Eur, garso kolonėles, kurių vertė 150 Eur; nustatyti buto, esančio adresu ( - ), naudojimosi tvarką: paskirti atsakovui naudoti 18,94 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-5, paskirti ieškovei naudoti 12,62 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-6, 9,84 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-7, 1,57 kv. m. sandėliuką, buto plane pažymėtą indeksu 60-8, paskirti šalims naudoti bendrai 2,09 kv. m. koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 60-1, 10,16 kv. m. koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 60-3, 10,80 kv. m. virtuvę, buto plane pažymėtą indeksu 60-4, vonią, buto plane pažymėtą indeksu 60-9, tualetą, buto plane pažymėtą indeksu 60-10, 2,93 kv. m. sandėliuką, buto plane pažymėtą indeksu 60-2.
  4. Nurodo, kad visada rūpinosi šeima, niekada nenaudojo fizinio ar psichologinio smurto. Problemos šeimoje prasidėjo dėl to, kad atsakovas prarado darbą ir darbo užmokestį, nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio pajamos buvo tik 303 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoka. Pažymėjo, kad atsakovo santykiai su dukra E. Š. pašliję, dukra palaiko ieškovę, todėl jos gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, tačiau su sūnumi E. Š. santykiai geri, sūnus prisirišęs prie atsakovo, ir šiuo metu gyvena kartu su atsakovu, todėl jo gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu. Ieškovė turėtų išlaikyti dukrą E. Š., o atsakovas sūnų E. Š.. Atsakovas nurodė ir tai, kad nesutinka, jog ieškovė kilnojamąjį turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes visas turtas, tai yra, baldai ir buitinė technika, buvo įsigyti iš bendrų šeimos lėšų ir yra įgytas bendrąja jungtine nuosavybės teise. Atsakovas tai pat nesutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti tik ieškovei nuomininko teises į socialinį būstą. Nurodė, kad būstas buvo skirtas visai šeimai, atsakovas ir šiuo metu ten gyvena ir neturi jokio kito būsto. Taip pat nurodė, kad ieškovė bendrauja su kitu vyru, santykius su juo palaiko seniai, ieškovė dėl jo išėjo gyventi atskirai nuo šeimos, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-18 sprendimu ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį ir atsakovo V. Š. priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė J. Š., a.k. ( - ) ir V. Š., a.k. ( - ) santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. Š. paliko santuokinę pavardę – Š., atsakovui V. Š. palikti jo pavardę – Š.. Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisė. Nepilnamečių E. Š., a.k. ( - ) ir E. Š., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą nustatė su jų mama ieškove J. Š.. Priteisė iš atsakovo V. Š. nepilnametei E. Š., a.k. ( - ) išlaikymą 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ( - ) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo V. Š. nepilnamečiui E. Š., a.k. ( - ) išlaikymą 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ( - ) iki ( - ) bei nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę J. Š. lėšų, skirtų vaikams E. Š. ir E. Š. išlaikyti, tvarkytoja. Priteisė ieškovei J. Š. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise: indukcinę kaitlentę ( - ), mikrobangų krosnelę ( - ), orkaitę, virtuvinių spintelių komplektą, virtuvės sėdimą baldų komplektą su stalu, virtuvės žaliuzes, virtuvinę lempą, koridoriaus spintą drabužiams, koridoriaus spintą batams, koridoriaus lempą, koridoriaus kilimą, skalbimo mašiną, vonios spintelę, DVD įrenginį, televizorių ( - ), televizoriaus laikiklį, nešiojamą kompiuterį, stacionarų kompiuterį. Priteisė atsakovui V. Š. automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise. Priteisė atsakovui V. Š. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise: šaldytuvą, televizorių ( - ), minkštą kampą ( - ), televizoriaus staliuką, garso kolonėles. Po santuokos nutraukimo pripažino ieškovei J. Š. buto, esančio ( - ), nuomininko teises. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė ieškovei J. Š. iš atsakovo V. Š. 1211,66 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš atsakovo V. Š. 121,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovės J. Š. 273,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-19 nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikino. Nurodė įskaityti į išlaikymo dydį pinigines lėšas, gautas vykdant 2015-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
  2. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnametės E. Š. gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo psichologės pateikta išvada, o ne vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada, nes sprendė, kad psichologė, kaip asmuo, turintis specialių žinių, bendravo su kiekviena iš šalių ir vaikais atskirai ir turi galimybę įvertinti visų asmenų savybes, psichologinę ir emocinę būklę kaip specialistė, todėl teismas pripažino, kad yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamąją vietą su ieškove. Padarė išvadą, kad yra pagrindas po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovei nuomininko teises į būstą ( - ). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent iš jos asmeninių lėšų buvo įsigyti visi kilnojamieji daiktai, kuriuos ji prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe bei iš atsakovo asmeninių lėšų įsigyti visi kilnojamieji daiktai, kuriuos prašo pripažinti atsakovo nuosavybe. Taip pat nurodė, kad nors ieškovei po santuokos nutraukimo pripažintina nuomos teisė butui, esančiam ( - ), atsižvelgiant į tai, kad ginčo daiktai nėra integruoti ir įmontuoti konkrečioje vietoje bei gali būti naudojami bet kurioje kitoje gyvenamojoje patalpoje, taip pat į tai, kad ieškovei lieka didesnė dalis kilnojamųjų daiktų, kurie neatsiejamai susiję su butu, esančiu ( - ), ir ten yra sumontuoti, šaldytuvas, minkštas kampas ( - ) ir garso kolonėlės po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui. Taip pat nurodė, kad dėl kito turto padalijimo tarp šalių ginčo nėra todėl atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas televizorius ( - ) ir televizoriaus staliukas, visi kiti kilnojamieji dalinti daiktai priteistini ieškovei. Konstatavo, kad po santuokos nutraukimo atsakovui priteistina turto už 2430 Eur, o ieškovei už 5534 Eur. Pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu prašo priteisti ieškovei ženkliai didesnės vertės kilnojamąjį turtą, tačiau kompensacijos už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą iš ieškovės priteisti neprašo, todėl kompensacija iš ieškovės atsakovui nepriteistina. Teismas padarė išvadą, kad šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Š. ir E. Š., taigi atsakovas turi teikti kiekvienam vaikui po 175 Eur dydžio išlaikymą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas neprašo iš ieškovės priteisti išlaikymą vaikui E. Š. už laikotarpį, kurį jis gyvena pas atsakovą, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko E. Š. gyvenamoji vieta bus nustatyta tik įsiteisėjus teismo sprendimui, iš atsakovo V. Š. nepilnamečiui E. Š. išlaikyti priteistina 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ( - ) iki ( - ) bei nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2016-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1252-991/2016 dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo, ir tenkinti ieškovės J. Š. reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo - atsakovą V. Š. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), su visais jam priklausančiais daiktais; pakeisti 2016 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1252-991/2016 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui E. Š. priteisimo ir iš atsakovo V. Š. nepilnamečio E. Š., a.k. ( - ) išlaikymui priteisti 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ( - ) iki ( - ) bei nuo ( - ) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu po santuokos nutraukimo ieškovei J. Š. pripažintos buto, esančio ( - ), nuomininko teisės, tačiau teismui neišsprendus atsakovo iškeldinimo klausimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, ji kartu su nepilnamečiais vaikais neturės realios galimybės gyventi šiame bute, t y. nebus galimybės įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes dėl įtemptų tarpusavio santykių bei neatsakingo ir pavojingo ankstesnio atsakovo elgesio tiek pačiai ieškovei tiek jos nepilnamečiams vaikams bus nesaugu gyventi viename bute kartu su atsakovu. Teigia, kad tvarkydama namus, tarp atsakovo V. Š. asmeninių daiktų rado paslėptą, šaunamąjį ginklą - ( - ), nors leidimo laikyti ir/ar nešioti šaunamąjį ginklą neturėjo, šaunamasis ginklas buvo lengvai surandamas ir lengvai prieinamas namuose gyvenantiems: nepilnamečiams vaikams, dėl ko kilo pavojus nepilnamečių vaikų gyvybei bei sveikatai. Taip pat pažymi, kad santuokos nutraukimo bylose teismas privalo būti aktyvus ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus arba savo iniciatyva taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad yra tikimybė, jog atsakovas iš buto išsikraustys geranoriškai, galėjo viršyti pareikštus reikalavimus ir įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš socialinio būsto per protingą terminą, o to jam nepadarius, atsakovą iškeldinti iš gyvenamosios patalpos su jam priklausančiais daiktais. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio sūnaus E. Š. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove nuo 2016-12-01, skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui E. Š. turėtų būti pakeista, nustatant iš atsakovo nepilnamečio E. Š. išlaikymui priteisti 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ( - ) iki ( - ) bei nuo ( - ) iki vaiko pilnametystės.
  3. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti iš dalies Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-18 sprendimą ir sūnaus E. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su juo; priteistą išlaikymą iš jo dukrai E. Š. sumažinti iki 130 eurų; padalyti butą, esantį ( - ), jo priešieškinyje nurodytu būdu, o ieškovės reikalavimą dėl nuomininko teisių pripažinimo atmesti; perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
  4. Nurodo, kad jis ginklo nebeturi ir šiuo metu sūnui E., gyvenančiam su juo nuo ( - ), gyvenamoji aplinka yra saugi. Teigia, kad jo administracinės nuobaudos dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo yra mažareikšmės ir nedaro jokios įtakos jo ir sūnaus santykiams, taip pat jo gebėjimui tinkamai pasirūpinti vaiku. Pažymi, kad sūnus E. išreiškė savo norą gyventi su juo tiek žodžiu, tiek savo veiksmais. Kai ieškovė su dukra išsikėlė iš namų, sūnus atsisakė kartu su jomis išeiti ir pasiliko su juo. Ieškovė bandė sūnų persivilioti, net kelias dienas neleido jam su juo susisiekti, kol neįsikišo vaikų teisių apsaugos tarnyba. Sūnus grįžo pas jį ir beveik pusę metų jie gyvena kartu. Taip pat pažymi, kad savo apsisprendimą jis išsakė ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms ir jį apklausinėjusiai psichologei, sakė, kad norėtų gyventi su mama ir tėčiu, bet prie širdies labiau tėtis. Nurodo, jog akivaizdu, kad vaikui tikrai nereikia per mėnesį 50 eurų higienos prekėms ar 100 eurų rūbams, ir maistui, gaminant namie. Nurodo, kad nors priteistas išlaikymas nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tačiau iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad jis mokėjo už butą, pervedinėjo tam tikras sumas ieškovei, pirko maistą, todėl už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki 2016-06-30 negali būti priteistas visas išlaikymas iš jo, nes ir aukščiau nurodytais būdais jis yra prisidėjęs prie vaikų išlaikymo. Pažymi, kad atmesdamas jo reikalavimą dėl naudojimosi butu nustatymo teismas pažeidė gyvenamosios patalpos nuomą reglamentuojančias teisės normas, nes socialinis būstas buvo suteiktas ne vienai ieškovei, o visai šeimai, nesvarbu, kad sutartis buvo sudaryta jos vardu.
  5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo skundą atmesti.
  6. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jo dydžio, o pareiškęs priešieškinį reikalavimo dėl išlaikymo dydžio nepareiškė, nesutikimą ir argumentus dėl išlaikymo dydžio pateikė tik apeliaciniame skunde, mano, kad apeliacinio skundo nagrinėjimas šioje dalyje turėtų būti nutrauktas, kadangi apeliaciniu skundu pareikšti nauji motyvai ir reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika ir atsižvelgęs į individualias bylos aplinkybes, o atsakovo veiksmai, kai jis išlaikymo dydį ima ginčyti tik po to, kai abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, akivaizdžiai patvirtina spėjimus, kad atsakovas sūnaus gyvenamąją vietą siekia nustatyti su savimi tik dėl to, kad jam nereikėtų mokėti išlaikymo vaikams. Pažymi, kad atsakovas V. Š. nesugeba pasirūpinti sūnumi E. Š. ir užtikrinti jam saugios aplinkos - vaikas jaučiasi nesaugus, patiria psichologinę įtampą, yra atsakovo V. Š. įtraukiamas į ginčą dėl santuokos nutraukimo (2016-10-19 psichologo išvada), dėl patiriamo streso pasikeitė sūnaus elgesys, jis tapo uždaru, blogiau mokosi, sunkiai bendrauja. Taip pat pažymi, kad atsakovas siekia išskirti brolį su seserimi, nutraukti jų ryšius, kas yra visiškai netoleruotina. Atsakovas visiškai nebendrauja su savo dukra E. Š., jos nelanko, su ja nesusitinka, jai neskambina. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. Š. pripažino ir patvirtino, jog sūnų E, Štukov įtraukė į ( - ) veiklą, vedasi jį į užsiėmimus, namuose moko ( - ) tikėjimo, nors jos sutikimo dėl sūnaus religijos pakeitimo negavo ir net neatsiklausė. Ieškovė pažymi, kad atsakovas ne kartą yra baustas už įvairius pažeidimus, nelegaliai laikė ginklą, todėl nėra tinkamas pavyzdys savo nepilnamečiui sūnui. Teigia, kad atsakovas prieš vaikus yra naudojęs fizinį smurtą. Taip pat nurodo, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad gali tinkamai pasirūpinti sūnumi, tačiau byloje esančiame Vaiko teisių apsaugos tarnybos buities akte užfiksuota, kad bute, kuriame gyvena V. Š., yra nešvara ir netvarka, tas pats užfiksuota ir į bylą pateiktose nuotraukose. Atsakovas V. Š. riboja vaikui maistą, dėl to sūnus yra nuolatos alkanas, šaldytuve nėra maisto. Pažymi, kad atsakovui neprašant dukters gyvenamosios vietos nustatyti kartu su juo, vienintelis būdas laikytis psichologų rekomendacijų neišskirti brolio ir sesės, yra tik abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ja. Teigia, kad atsakovui likus gyventi bute, šalys būtų priverstos naudotis bendromis patalpomis, bendrais baldais, šaldytuvu, dėl ko, esant skirtingam požiūriui į tvarką bei švarą, tarp šalių ir toliau vyktų nuolatiniai konfliktai, kas neabejotinai kenktų kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų interesams.
  7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės skundą atmesti.
  8. Nurodo, kad ir nutraukus santuoką ir nustojus būti ieškovės (nuomininkės) šeimos nariu nepraranda turėtų teisių į būstą ir jame gyvena teisėtai. Pažymi, kad sūnus E. ir po teismo sprendimo gyvena su juo, jis atsisakė išeiti gyventi pas ieškovę. Pažymi, kad sūnus gyvena su juo ir yra jo išlaikomas, todėl išlaikymo priteisimas už tą laikotarpį, kai ieškovė jo neišlaiko neatitiktų nei jo interesų, nei įstatymų, nei teisingumo ir protingumo principų.
  9. 2017-04-27 gautas ieškovės prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie duomenys pateikti jau teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, ieškovės pateikti dokumentai nevertintini ir grąžintini ieškovei (CPK 263 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
  2. Apeliacijos objektą iš esmės sudaro teismo sprendimo dalies dėl atsakovo iškeldinimo, nepilnamečio E. Š. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra.
  3. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  4. Nustatyta, kad šalys ( - ) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. ( - ). Šalims ( - ) gimė dukra E. Š., ( - ) gimė sūnus E. Š.. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovo vardu registruota transporto priemonė ( - ), valst. Nr. ( - ) Tarp ieškovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos VšĮ „Klaipėdos butai“, ( - ) sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovei ir jos šeimos nariams, tai yra jos sutuoktiniui V. Š., vaikams E. Š. ir E. Š., išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti adresu ( - ), trejų metų laikotarpiui iki ( - ). Pagal ( - ) 2015-09-17 pažymą ieškovei mokamas 300-400 Eur dydžio darbo užmokestis atskaičius mokesčius. G. V. 2013-04-17 pervedė ieškovei 10000 Lt. Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą, atsakovas nuo 2014-10-03 dirbo ( - ), nuo 2015-02-02 iki 2015-05-04 dirbo ( - ). Atsakovas nuo 2015-08-11 registruotas darbo biržoje, jam paskirta mokėti 303,80 Eur nedarbo draudimo išmoka. Atsakovas nuo 2016-02-01 dirba ( - ), jam mokamas apie 500 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Ieškovė 2016-06-05 kreipėsi į VšĮ „Klaipėdos butai“, prašydama nutraukti ( - )gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ieškovė pakartotinai 2016-08-08 kreipėsi dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas 2016-08-12 pateikė prašymą VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl pripažinimo pagrindiniu buto nuomininku. Tarp ieškovės ir A. G. 2016-06-13 sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią ieškovei suteikta teisė neatlygintinai naudotis gyvenamąja patalpa, esančia adresu ( - ).

7Dėl nepilnamečio E. Š. gyvenamosios vietos nustatymo.

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamąją vietą su motina motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo psichologė 2016-10-19 išvadoje, įvertinusi abiejų vaikų nuomones, tarpusavio santykius, prisirišimą vienas prie kito, galimas ilgalaikes traumuojančias tėvų skyrybų pasekmes ateityje, rekomendavo sesei ir broliui augti kartu, neatskirti jų vienas nuo kito, kad ieškovė iki ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsiradimo rūpinosi E. Š. mokymosi rezultatais, elgesiu, sveikatos būkle, net ir negyvendama kartu su vaiku E. Š. iki šiol juo rūpinasi, duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai auklėja ar rūpinasi E. Š. byloje nepateikta.
  2. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nepilnamečio šalių sūnaus E. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, argumentuoja, kad vaikas išreiškė norą gyventi su juo, nėra priežasčių, dėl kurių negali būti nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su juo.
  3. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš esmės sutinka.
  4. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose sprendė su vaikų interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismų sprendimų pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į tai, ar jie atliko išsamų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėjo daugumą faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atliko proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir viso teismo proceso metu rūpinosi, kad būtų priimtas vaikui geriausias sprendimas (mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk, no. 41615/07, 6 July 2010, § 139). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010).Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Taip pat pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo psichologės išvadoje nėra neginčijamai nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta tik su motina ir kad gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko tėvu pažeis nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.
  6. Dėl argumento, kad broliai ir seserys turi augti drauge, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas turi išsiaiškinti, ar vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi brolių ir seserų, kiek laiko ir kur jie yra gyvenę kartu, kur broliai ir seserys gyvena bylos nagrinėjimo metu, ar tėvai yra susitarę dėl šių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, kokie yra brolių ir seserų tarpusavio santykiai. Tais atvejais, kai vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo vyksta ginčas, turi nepilnamečių brolių ir seserų, teismas turi išsiaiškinti jų norus sprendžiamu klausimu ir požiūrį į tai, jei jų gyvenamoji vieta būtų skirtingose vietose.
  7. Iš bylos duomenų matyti, kad E. Š. ( - ) E. Š. ( - ), jų ryšys nėra itin artimas dėl amžiaus ir pomėgių skirtumų, kaip pats nepilnametis įvardijo psichologei, kartais susitinka su sese, tačiau būna sunku, nežino ką kalbėti, taip pat nurodo, kad tėtis su sese bendrauti nedraudžia. Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad už kelių metų E. Š. taps pilnamete, dar labiau pasikeis jos interesai, galimai ir gyvenamoji vieta, todėl atsižvelgiant į šalių vaikų amžių ir interesų skirtumą, tarpusavio santykius, darytina išvada, kad jeigu šalių vaikų gyvenamoji vieta bus skirtingose vietose iš esmės nepadarys lemtingos žalos brolio ir sesers ryšiui, taigi iš esmės lemtingai nepažeis nepilnamečių vaikų interesų.
  8. Taip pat sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina išsiaiškinti aplinką, į kurią vaikas pateks, priėmus sprendimą, todėl teismas turi išsiaiškinti visus asmenis, gyvenančius su tėvu (motina). Svarbu nustatyti tų asmenų požiūrį į vaiką ir vaiko požiūrį į juos, jų asmenines, dorovines savybes ir kt.
  9. Iš psichologės išvados matyti, kad nepilnamečiui šalių sūnui buvo nejauku naujuose mamos namuose, nes ten buvo „kitas dėdė“, taip pat nurodė, kad kitas dėdė nesiekia užmegzti bendravimo su nepilnamečiu vaiku, taigi darytina išvada, kad dabartinė ieškovės aplinka nėra itin tinkama nepilnamečiam vaikui, kuris išgyvena dėl savo tėvų skyrybų.
  10. Pažymėtina, kad savo apsisprendimą gyventi su tėvu nepilnametis E. Š. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms, taip pat apklausinėjusiai psichologei sakė, kad norėtų gyventi su mama ir tėčiu, daugiau su tėčiu, nes tėtis jam skiria daugiau laiko, su juo įdomiau. Pažymėtina ir tai, kad berniukas su tėčiu gyvena nuo ( - ), nors mama su močiute kalbino, jis nesutiko gyventi su mama, taip pat jo apsisprendimas gyventi su tėčiu nepasikeitė, nes jau po teismo sprendimo priėmimo Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2016-12-01 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė su savo motina buvo atėjusios į namus, kai berniukas buvo vienas, bandė išsivesti berniuką, aiškindamos, kad taip nusprendė teismas, tačiau berniukas atsisakė.
  11. Nors ieškovė argumentuoja, kad jog sūnų E. Š. įtraukė į ( - ) veiklą, vedasi jį į užsiėmimus, namuose moko ( - ) tikėjimo, nors jos sutikimo dėl sūnaus religijos pakeitimo negavo ir net neatsiklausė, tačiau iš bylos medžiagos tokios išvados daryti negalima. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas vaiko interesų požiūriu turi įvertinti, ar religinė bendruomenė Lietuvoje yra tradicinė, ar yra valstybės pripažinta, ar įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota, taip pat įvertinti religinės bendruomenės tradicijas, kanonus, statutus bei kt. (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.174 str. 2 d.). Teismas, nustatęs, kad religinės bendruomenės tradicijos ar joje esančios elgesio taisyklės prieštarauja vaiko interesams, o dėl aktyvaus tėvo (motinos) dalyvavimo jos veikloje gali tiesiogiai paliesti vaiką, atsižvelgia priimdamas sprendimą. Tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad vaikas E. Š. yra verčiamas ar raginamas dalyvauti bendrijos susitikimuose, keisti savo tikėjimą ir pan., taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad vaiko tėvo religinės pažiūros turi neigiamos įtakos vaiko interesams.
  12. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas namuose lengvai vaikams prieinamoje vietoje laikė užtaisytą šaunamąjį ginklą, kuriuo vaikai galėjo susižeisti ar sužeisti kitus, todėl atsakovas šiuo atveju neužtikrino saugios aplinkos vaikams ir elgėsi nerūpestingai, taip pat atsakovas baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus – už greičio viršijimą, transporto priemonės stovėjimą neleistinoje vietoje, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad ginklo nebeturi, taip pat nenustatyta, jog administracinės nuobaudos gali turėti esminį žalingą poveikį vaiko vystymuisi ir moralinių nuostatų formavimuisi, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovo nerūpestingumui pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turėjo suteikti didesnę reikšmę, nei ( - ) vaiko nuomonei bei kitoms byloje nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms.
  13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų lemiančius kriterijus ir nustatydama bei įvertindama reikšmingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes daro išvadą, kad šiuo atveju nepilnamečio E. Š. interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (atsakovu), todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas nustatant nepilnamečio E. Š. gyvenamąją vietą su tėvu.
  14. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis.

8Dėl išlaikymo.

  1. Atsakovas nesutinka su priteistu iš jo nepilnametei E. Š. išlaikymo dydžiu ir argumentuoja, kad ne tik jis, bet ir ieškovė nebus pajėgi skirti vaikams po 175 eurų.
  2. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Orientaciniu kriterijumi, užtikrinančiu būtinus minimalius vaiko poreikius yra laikomas 1 minimalios mėnesinės algos dydis (CK 6.461 straipsnio 2 dalis).
  3. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos vienodos, nekilnojamojo turto neturi, apie išskirtinius nepilnamečių vaikų poreikius šalys duomenų nepateikė, taigi atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų poreikius, taip pat į tai, kad su atsakovu lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus ir atsakovas neprašo nepilnamečiam sūnui priteisti išlaikymą iš ieškovės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui E. Š. panaikinti, o teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei E. Š. pakeisti, sumažinant priteistą išlaikymą nuo 175 eurų iki 130 eurų.

9Dėl atsakovo iškeldinimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo.

  1. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas iškeldinti atsakovą iš socialinio būsto ( - ), ir argumentuoja, kad reikalavimas pareikštas dėl atsakovo iškeldinimo ne iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio būto, o iš savivaldybės suteikiama socialinio būsto, taigi šio klausimo išsprendimas susijęs ir su viešo intereso apsauga, nes turi būti ginamos asmenų, kurie turi teisę gauti ir naudotis socialiniu būstu teisės ir teisėti interesai, o ne asmenų, kurie neteisėtai ar be teisinio pagrindo naudojasi, socialiniu, būstu. Šie ieškovės argumentai atmestini.
  2. Pagal CK 3.71 straipsnio 3 dalį perkelti nuomininko teises kitam sutuoktiniui galima tada, kai gyventi buvusiems sutuoktiniams po santuokos nutraukimo viename būste yra neįmanoma dėl to, kad pirmasis sutuoktinis yra įpareigotas gyventi skyrium ir yra pagrindas jį iškeldinti.
  3. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas yra įpareigotas gyventi skyrium nuo šeimos, taip pat nėra kitų įstatymuose įtvirtintų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas atsakovą iškeldinti atsakovą iš būsto, be to, atsakovas teikė duomenis, kad moka komunalinius mokesčius, ginklo nebeturi, todėl nekelia grėsmės kitų šeimos narių saugumui. Tai, kad šalių santykiai konfliktiški, nėra pagrindas vieną iš šalių iškeldinti iš socialinio būsto, juolab, kad atsakovas neturi kitos gyvenamosios patalpos ir su juo lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju socialinis būstas buvo suteiktas ne ieškovei asmeniškai, o ieškovei ir jos šeimos nariams. Be to, esminės teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kuris iš pilnamečių šeimos narių pasirašo nuomos sutartį, nes nuomininkas ir jo šeimos nariai pagal sutartį įgyja tokias pačias teises ir pareigas (CK 6.589 straipsnis), todėl nutraukus santuoką ir nustojus būti ieškovės (nuomininkės) šeimos nariu atsakovas nepraranda turėtų teisių į socialinį būstą. Taip pat pažymėtina, kad pilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalyti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. Tokiam šeimos nariui, atsižvelgiant į jam tenkančią gyvenamojo ploto dalį, gali būti išnuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa. Tokiu atveju su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ar buvę šeimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarką ir sąlygas nekeisdami nuomos sutarties (CK 6.599 straipsnis).
  4. Atsakovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuomininko teises į socialinį būstą ( - ) ieškovei ir nors atmetė reikalavimą jį iškeldinti iš šio būsto, nepagrįstai netenkino ir jo reikalavimo nustatyti naudojimosi butu tvarką. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.
  5. Nustačius, kad nėra pagrindo iškeldinti atsakovo iš socialinio būsto ( - ), yra pagrindas nustatyti šiuo butu naudojimosi tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pasiūlė naudojimosi butu tvarką, ieškovė šios tvarkos neginčijo, savo pasiūlymų dėl naudojimosi butu nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl naudojimosi butu tvarka nustatytina pagal atsakovo pateiktą projektą, tai yra, paskirtina atsakovui naudoti 18,94 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-5, paskirtina ieškovei naudoti 12,62 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-6, 9,84 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-7, 1,57 kv. m. sandėliuką, buto plane pažymėtą indeksu 60-8, paskirtina šalims naudoti bendrai 2,09 kv. m. koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 60-1, 10,16 kv. m. koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 60-3, 10,80 kv. m. virtuvę, buto plane pažymėtą indeksu 60-4, vonią, buto plane pažymėtą indeksu 60-9, tualetą, buto plane pažymėtą indeksu 60-10, 2,93 kv. m. sandėliuką, buto plane pažymėtą indeksu 60-2.
  6. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius naudojimosi butu tvarką, nuomos sutartis šalys atitinkamai su savivaldybe gali sudaryti atskirai, taip pat išaiškina galimybę kreiptis į savivaldybę, dėl dviejų mažesnių socialinių būstų suteikimo.
  7. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. Š. priteisimo; pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. Š. priteisimo ir jai priteistą išlaikymą sumažinti nuo 175 eurų iki 130 eurų; panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria po santuokos nutraukimo ieškovei J. Š. pripažintos buto, esančio ( - ), nuomininko teisės; nustatytina buto, esančio adresu ( - ), naudojimosi tvarka: paskirti atsakovui naudoti 18,94 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-5, paskirti ieškovei naudoti 12,62 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-6, 9,84 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-7, 1,57 kv. m. sandėliuką, buto plane pažymėtą indeksu 60-8, paskirti šalims naudoti bendrai 2,09 kv. m. koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 60-1, 10,16 kv. m. koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 60-3, 10,80 kv. m. virtuvę, buto plane pažymėtą indeksu 60-4, vonią, buto plane pažymėtą indeksu 60-9, tualetą, buto plane pažymėtą indeksu 60-10, 2,93 kv. m. sandėliuką, buto plane pažymėtą indeksu 60-2; kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  8. Pakeitus teismo sprendimą, keistinos iš šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad iš esmės patenkinta 50 procentų atsakovo priešieškinio reikalavimų, taip pat patenkinta 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina, ieškovei iš atsakovo priteistina 1125,50 eurų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 29 eurai bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo į Valstybės biudžetą priteistina 62 eurai žyminio mokesčio, iš ieškovės į Valstybės biudžetą priteistini 304 eurai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
  9. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovės tenkintas visiškai, atsakovui iš ieškovės priteistina 77 eurų žyminio mokesčio ir 500 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

10Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti.

11Panaikinti sprendimo dalį, kuria nepilnamečio E. Š., a.k. ( - ) gyvenamoji vietą nustatyta su ieškove J. Š., ir šią priešieškinio dalį tenkinti – nepilnamečio E. Š., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu V. Š., a.k ( - )

12Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. Š. priteisimo.

13Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. Š. priteisimo ir jai priteistą išlaikymą sumažinti nuo 175 eurų iki 130 eurų.

14Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria po santuokos nutraukimo ieškovei J. Š. pripažintos buto, esančio ( - ), nuomininko teises ir nustatyti buto, esančio adresu ( - ), naudojimosi tvarką: paskirti atsakovui naudoti 18,94 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-5, paskirti ieškovei naudoti 12,62 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-6, 9,84 kv. m. kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 60-7, 1,57 kv. m. sandėliuką, buto plane pažymėtą indeksu 60-8, paskirti šalims naudoti bendrai 2,09 kv. m. koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 60-1, 10,16 kv. m. koridorių, buto plane pažymėtą indeksu 60-3, 10,80 kv. m. virtuvę, buto plane pažymėtą indeksu 60-4, vonią, buto plane pažymėtą indeksu 60-9, tualetą, buto plane pažymėtą indeksu 60-10, 2,93 kv. m. sandėliuką, buto plane pažymėtą indeksu 60-2.

15Priteisti ieškovei J. Š. iš atsakovo V. Š. 1125,50 eurų bylinėjimosi išlaidų.

16Priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovės J. Š. 29 eurus bylinėjimosi išlaidų.

17Priteisti į Valstybės biudžetą iš ieškovės J. Š. 304 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

18Priteisti į Valstybės biudžetą iš atsakovo V. Š. 62 eurus žyminio mokesčio.

19Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

20Priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovės J. Š. 577 bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

21Grąžinti ieškovės J. Š. 2017-04-27 prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai