Byla e2A-597-516/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. A. ir atsakovo L. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui L. G. (tretieji asmenys – R. G., akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „SEB gyvybės draudimas“, Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialas) ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir laidojimo išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė D. A. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bendrąja daline nuosavybe kartu su A. G., ieškovės sugyventiniu ir atsakovo L. G. tėvu, mirusiu 2016 m. kovo 4 d., įgytą turtą, kurį po A. G. mirties, kaip palikimą, priėmė atsakovas. Ieškovė prašė pripažinti bendrąja daline D. A. ir A. G. nuosavybe palikėjui A. G. priklausantį turtą:
    1. 50/100 dalis pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (24 300 Eur vertės);
    2. 2-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015 m. sausio 26 d. įregistruota hipoteka Nr. 20120150004222 (35 800 Eur vertės);
    3. 14 528,96 Eur dydžio įmokas, A. G. sumokėtas už pirmiau nurodytą 2-jų kambarių butą su rūsiu, t. y. 9 267,70 Eur dalinę (avansinę) įmoką, sumokėtą pagal 2015 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, Not. reg. Nr. 1-337, sudarytą A. G. ir M. L., ir 5 261,26 Eur iki 2016 m. kovo 4 d. sumokėtas įmokas Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2015 m. sausio 20 d. Būsto kredito sutartį Nr. SL-14-2631619.
    4. transporto priemonę VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) (8000 Eur vertės);
    5. 1 083,22 Eur pinigines lėšas, esančias A. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, gautas už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą.
    6. Turtines teises į sukauptą 2 720,14 Eur dydžio sumą pagal UAB „SEB gyvybės draudimas“ Investicinio gyvybės draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. DD015338 (sutartis įsigaliojo 2009 m. vasario 22 d.).
  2. Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pirmiau nurodyto (1.1. – 1.6. punktai) turto ir:
    1. atidalyti ieškovei priklausančią ½ dalį 50/100 dalių pastato-parduotuvės, priteisiant atsakovui L. G. natūra ieškovei priklausančią dalį, o ieškovei iš atsakovo – piniginę 12 150 Eur kompensaciją, ir nustatyti, kad kompensaciją ieškovei atsakovas sumoka per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą;
    2. atidalyti ieškovei priklausančią ½ dalį 2-jų kambarių buto su rūsiu, priteisiant ieškovei natūra butą su rūsiu ir A. G. skolinį įsipareigojimą (kreditą) pagal Būsto kredito sutartį Nr. SL-14-2631619, o atsakovui iš ieškovės – piniginę 7 264,48 Eur kompensaciją už A. G. priklausančią ½ dalį 14 528,96 Eur įmokų, A. G. sumokėtų už 2-jų kambarių butą su rūsiu, bei nustatyti, kad kompensaciją atsakovui ieškovė sumoka per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į atsakovo banko sąskaitą;
    3. atidalyti ieškovei priklausančią ½ dalį transporto priemonės VOLVO XC90, priteisiant atsakovui L. G. natūra ieškovei priklausančią transporto priemonės dalį, o ieškovei iš atsakovo – piniginę 4 000 Eur kompensaciją, nustatant, kad kompensaciją ieškovei atsakovas sumoka per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą.
    4. priteisti ieškovei iš atsakovo 1 883,76 Eur A. G. laidojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti bendrąja daline D. A. ir A. G. nuosavybe palikėjui A. G. ir D. A. priklausantį turtą:
    1. 4-ių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigytą 1993 m. gegužės 24 d. (34 400 Eur rinkos vertės);
    2. 85,08 kv. m gyvenamąjį pastatą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigytą 1997 m. gegužės 29 d. (11 000 Eur rinkos vertės);
    3. 0,0790 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigytą 2012 m. rugsėjo 20 d. (1 680 Eur rinkos vertės);
    4. sukauptą kapitalą pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis:
      1. 5 145,94 Eur pagal UAB „VB gyvybės draudimas“ investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID Nr. 002511, sudarytą 2002 m. lapkričio 6 d. ieškovės D. A. vardu (½ dalis – 2 572,97 Eur);
      2. 2386,76 Eur investicinio gyvybės draudimo išmoką, ieškovei išmokėtą pagal UAB „VB gyvybės draudimas“ 2002 m. lapkričio 4 d. investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID Nr. 002576, sudarytą palikėjo A. G. vardu ( ½ dalis – 1193,38 Eur);
      3. 2 662,51 Eur pagal Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialo investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID Nr. 013070, sudarytą D. A. vardu (½ dalis – 1331,25 Eur);
      4. 2896,20 Eur pagal Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialo investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID Nr. P Nr. 006900, sudarytą palikėjo A. G. vardu;
  4. Atsakovas taip pat prašė nustatyti, kad palikėjui A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pirmiau nurodyto (3.1. – 3.4. punktai) turto ir:
    1. atidalyti palikėjui A. G. priklausančią ½ dalį 4 kambarių buto, ieškovei priteisiant turtą natūra, o atsakovui L. G., kaip paveldėtojui, piniginę 17 200 Eur kompensaciją;
    2. atidalyti palikėjui A. G. priklausančią ½ dalį gyvenamojo pastato – sodo pastato, atsakovui L. G., kaip paveldėtojui, priteisiant turtą natūra, o ieškovei iš atsakovo – piniginę 5 500 Eur kompensaciją;
    3. atidalyti palikėjui A. G. priklausančią 1/2 dalį 0,0790 ha žemės sklypo, priteisiant turtą natūra L. G., o ieškovei iš atsakovo – piniginę 840 Eur kompensaciją;
    4. atidalyti palikėjui A. G. priklausančią ½ dalį sukaupto ir (arba) išmokėto kapitalo pagal pirmiau įvardytas (3.4.11 – 3.4.4. punktai) investicinio gyvybės draudimo sutartis.
    5. nustatyti, kad palikėjo A. G. ir ieškovės D. A. atsakomybė prieš kreditorių – lizingo davėją UAB „Nordea Finance Lithuania“ už automobilį NISSAN QASHQAI, 2013 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), yra solidarinė, ir priteisti atsakovui iš ieškovės ½ dalį (613,28 Eur) sumokėtų privalomų įmokų už automobilį.
    6. Priteisti atsakovui iš ieškovės 18 018,97 dydžio Eur piniginę kompensaciją už didesnę D. A. bendrosios nuosavybės teise tenkančią turto dalį ir už realiai sumokėtas įmokas pagal lizingo sutartį, nustatant, kad ieškovė sumoka atsakovui kompensaciją per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į atsakovo banko sąskaitą
    7. Priteisti iš ieškovės D. A. atsakovo L. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  5. Ieškovė nurodė, kad ji ir palikėjas pradėjo gyventi kartu nuo 1994 m. kovo mėnesio ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės bute palikėjas buvo deklaruotas nuo 1996 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. vasario 18 d., o vėliau – bendrai įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pradėdamas gyventi su ieškove, palikėjas nekilnojamojo bei kito turto neturėjo. Ieškovė nuo 1991 m. dirbo Ūkio banke vadovaujamą darbą, o jos gaunamas atlygis užtikrino pragyvenimą ieškovei ir palikėjui, kuris iki 1999 m. pajamų neturėjo, gyveno ieškovės išlaikomas. 1997 m. gegužės 29 d. ieškovė savo lėšomis įgijo sodo pastatą bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o 2012 m. rugsėjo 20 d. išpirko sodo pastatui eksploatuoti naudojamą 0,0790 ha dydžio žemės sklypą. Anot ieškovės, palikėjas niekuomet finansiškai neprisidėjo prie ieškovės buto ir sodo išlaikymo, jie buvo susitarę, kad savo asmeninį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, kiemo statinius bei žemę, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė išsilaikys viena, iš savo gaunamų pajamų.
  6. Ieškovės teigimu, nuo 1999 m. kovo 1 d. palikėjas įsidarbino UAB „Irama“ apsaugos darbuotoju, kur gaudavo nedidelį – 159,29 Eur (550 Lt) per mėnesį, atlyginimą. 2003 m. palikėjas įsidarbino UAB DB „Inbro“ vadybininku. Pirmieji jo klientai buvo ieškovė ir pats palikėjas, abu apsidraudė investiciniu gyvybės draudimu, naudos gavėjais mirties atveju paskirdami vienas kitą. Draustis pas palikėją ieškovė ragino savo bendradarbius bei draugus, kurie gerokai papildė palikėjo klientų portfelį. Nuo 2003 m. ieškovė ir palikėjas tapo beveik lygiaverčiais partneriais, susitarė kooperuoti asmenines lėšas bei dalykinius ryšius, taip siekdami sukurti bendrą turtą. Ieškovės teigimu, 2003 metų pabaigoje ieškovės draugas A. Č. pasiūlė pirkti negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (50/100 pastato-kiosko). Pasitarę tarpusavyje, ieškovė ir palikėjas nusprendė įsigyti šias patalpas už sutartą su A. ir A. Č. kainą – 5 000 JAV dolerių arba 20000 Lt. Pinigus ieškovė sumokėjo A. Č. 2004 m. sausio pradžioje iš savo lėšų, tačiau pirkimo–pardavimo sandorio įforminti negalėjo, nes nebuvo sutvarkyti valstybinės žemės, ant kurios stovi pastatas, nuomos dokumentai. Per pusmetį ieškovė ir palikėjas savo jėgomis ir bendromis lėšomis susiremontavo patalpas, kurias vėliau išnuomojo, kur buvo vykdoma draudimo tarpininkų veikla. 2008 m. rugpjūčio 6 d. patalpų savininkams A. ir A. Č. grįžus atostogų į Lietuvą, jie parašė ieškovei įgaliojimą su teise parduoti šias patalpas. 2009 m. vasario 4 d. ieškovė sudarė su palikėju pas notarą patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir tokiu būdu patalpos buvo įregistruotos palikėjo vardu, nors minėtas turtas buvo perkamas bendrai, siekiant gausinti bendras šeimos pajamas. Už patalpų nuomą į palikėjo sąskaitą, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, buvo pervedami pinigai. Danske Bank A/S Lietuvos filialo teisių perėmėjo „Swedbank“, AB duomenimis, į palikėjo sąskaitą iš UADBB „Investicijų brokeris“ už nuomą buvo įskaityti iš viso 1 083,22 Eur, todėl, pripažinus patalpas bendra daline palikėjo ir ieškovės nuosavybe, nuompinigiai, gauti už bendro turto nuomą, įtrauktini į turto, kurį prašoma pripažinti bendra daline nuosavybe, apimtį, kurio ½ dalis (541,61 Eur) priteistina ieškovei.
  7. Ieškovė nurodė ir tai, kad 2009 m. vasario 22 d. palikėjas sudarė UAB „SEB Gyvybės draudimas“ Investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. DD015338, pagal kurią apdraudė atsakovo sūnų V. G., naudos gavėju iš pradžių nurodydamas V. G., o 2010 m. vasario 5 d., pakeitęs sutartį – save, t. y. A. G.. Ieškovės teigimu, tokį sprendimą palikėjas priėmė, atsižvelgdamas į tai, kad kapitalo kaupimui pagal minėtą investicinio draudimo sutartį buvo naudojamos bendros šeimos lėšos, o pagal palikėjo ir ieškovės susitarimą, bendromis lėšomis sukauptas turtas pagal šią sutartį turėjo prisidėti prie jų aprūpinimo sulaukus pensinio amžiaus. Atsižvelgiant į tai, turtines teises į sukauptą 2 720,14 Eur sumą pagal minėtą sutartį laikytinos bendra daline nuosavybe.
  8. Ieškovė paaiškino, kad 2009 m. kovo mėnesį ji ir palikėjas įsigijo transporto priemonę Volvo XC90. Transporto priemonė buvo pirkta, pasinaudojant UAB „Nordea Finance Lithuania“ teikiama išperkamosios nuomos paslauga, įregistruota palikėjo vardu. Automobilis buvo išnuomotas įmonei UADBB „Investicijų brokeris“. Lizingo įmokas palikėjas mokėjo bendrais šeimos pinigais. 2016 m. sausio mėn. ieškovė ir palikėjas nusprendė visureigį Volvo XC90 parduoti, o atsakovas pasisiūlė jį pirkti už 8 000 Eur sumą, kuri atitinka šios transporto priemonės rinkos vertę. Šiuo metu automobilis yra atsakovo žinioje.
  9. Ieškovė nurodė ir tai, kad nuo 2007 metų palikėjui buvo diagnozuota podagra, 2014 m. vasario mėnesį palikėjo liga paūmėjo, medikai patarė susitaikyti su realybe, jog liga yra nepagydoma ir neužilgo gali tekti naudotis neįgaliojo vežimėliu, todėl ieškovė kartu su palikėju nusprendė įsigyti nedidelį butą pirmame aukšte. 2014 m. gruodžio mėnesį ieškovės sūnus V. A. surado parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Iš bendrų santaupų palikėjas pervedė buto pardavėjui avansą: 2014 m. gruodžio 19 d. – 2 896,20 Eur (10 000 Lt), 2014 m. gruodžio 23 d. – 2 027,34 Eur (7000 Lt), o dėl likusios sumos ieškovė ir palikėjas kreipėsi į bankus. Kadangi ieškovė dirbo tuo metu jau bankrutuojančioje AB Ūkio banke pagal terminuotą darbo sutartį ir nebegalėjo laiduoti bankui už kreditą, suteikiamą paskolą šeima susitarė registruoti A. G. vardu. Bankas, apskaičiavęs A. G. pajamas, padidino buto pardavėjui mokėtiną avansą iki 9267,84 Eur (32 000 Lt), likusią kainos dalį sutiko kredituoti. Kad sumokėtų papildomą avansą, sugyventiniai 3000 Eur sumą pasiskolino iš šeimos draugo V. V.. Iš bendrų ieškovės ir palikėjo santaupų bei skolintų iš V. V. pinigų palikėjas 2015 m. sausio 15 d. pervedė buto pardavėjui dar 4 344 Eur. Skola V. V. buvo grąžinta bendromis šeimos lėšomis. Paskola bankui pradėta mokėti nuo 2015 m. vasario mėnesio, nurašant bankui įmokas nuo A. G. sąskaitos. Iki palikėjo mirties 2016 m. kovo 4 d., pagal būsto kredito sutartį iš sąskaitos buvo nurašyta 5 261,26 Eur. Bendromis lėšomis ieškovė ir palikėjas šį butą įsirengė, susipirko buitinę techniką, baldus, atnaujino santechninę įrangą, o 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje persikraustė į jį gyventi.
  10. Ieškovė paaiškino, kad ji palikėją palaidojo asmeninėmis savo lėšomis, patirdama 2 187,76 Eur laidojimo išlaidų. Palikėjas testamento nepaliko, o jo palikimą priėmęs įpėdinis yra atsakovas, kuris savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo ir jam kilo pareiga iš paveldėto turto atlyginti ieškovės patirtas išlaidas. Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija išmokėjo ieškovei už mirusįjį 304 Eur dydžio laidojimo pašalpą, ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtas laidojimo išlaidas, kurios sudaro 1 883,76 Eur.
  11. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, o tuo atveju, jeigu teismas pripažintų buvus ieškovės ir palikėjo susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti bendra daline nuosavybe visą be išimčių ieškovės asmenine nuosavybe registruotą turtą ir turimus įsipareigojimus nuo ieškovės ir palikėjo bendravimo (gyvenimo kartu) pradžios (žr. 3 – 4 punktai).
  12. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą išskirtinai tik dėl palikėjo A. G. vardu įgyto ir registruoto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, tačiau neįtraukė palikėjo vardu išperkamosios nuomos pagrindu įgyto automobilio Nissan Qashqai bei pačios ieškovės vardu įgyto ir registruoto turto: 1993 m. gegužės 24 d. įgyto 4 kambarių buto, (duomenys neskelbtini); 1997 m. gegužės 29 d. įgyto gyvenamojo pastato - sodo pastato ir 2012 m. rugsėjo 20 d. įgyto 0,0790 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė neįtraukė į dalintino turto sąrašą draudimo išmokų ir (ar) sukaupto kapitalo pagal dvi Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialo ir dvi UAB „VB gyvybės draudimas“ investicinio gyvybės draudimo sutartis, iš kurių vienos sudarytos palikėjo vardu, o kitos ieškovės vardu. Atsakovas akcentavo, kad ieškovė ieškinyje pripažįsta, jog su palikėju susipažino 1991 metais, pradėjo kartu gyventi nuo 1994 m. kovo mėn., o 4 kambarių butas buvo įgytas 1993 m. gegužės 24 d. Visą šį laikotarpį, atsakovo teigimu, palikėjas dirbo samdomu darbuotoju, taip pat dirbo papildomai, todėl visas santaupas ir uždarbį skyrė šiam butui įsigyti ir jam apstatyti prabangia buitine technika. Taigi butas buvo įgytas iš bendrų palikėjo ir ieškovės lėšų, todėl atsakovas turi teisę pretenduoti į ½ dalį šio turto, kaip palikėjo įpėdinis.
  13. Atsakovo nuomone, dėl tokių pat priežasčių bei toks pats teisinis režimas turėtų būti taikomas ir gyvenamojo pastato - sodo pastato bei 0,0790 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimui. Atsakovas pažymėjo, kad minėtame objekte palikėjas organizavo pastato perplanavimą, sanitarinių mazgų įrengimą, stogo rekonstrukcijos darbus. Palikėjas sodybą prižiūrėjo, augino daržoves, pastatė pavėsinę.
  14. Atsakovo įsitikinimu, nors automobilis Nissan Qashqai palikėjo A. G. buvo įsigytas išperkamosios nuomos pagrindu, šis įsipareigojimas trauktinas į dalintino turto balansą, nes palikėjo sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus reikia perimti ir vykdyti, o ieškovė nurodytu automobiliu naudojosi nuo pat jo įsigijimo. Atsakovas pastebėjo, kad ieškovė sumokėjo automobilio pirmąją Kasko draudimo įmoką ir apmokėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau vėliau nutarė atsikratyti šio įsipareigojimo ir per savo sūnų V. A. perdavė automobilį atsakovui, nesumokėjusi einamųjų lizingo įmokų 2016 m. balandžio 14 d. Perduotas automobilis buvo techniškai netvarkingas, laiku neatlikta einamoji garantinė automobilio apžiūra, automobilio kėbulas pažeistas (įlenktas), todėl atsakovas patyrė išlaidas. Kadangi automobilis įsigytas sugyventiniams gyvenant kartu, įsipareigojimas lizingo davėjui pagal 2014 m. kovo 12 d. išperkamosios nuomos sutartį trauktinas į bendrą turto, kurį siekiama pasidalyti, sąrašą.
  15. Atsakovas nurodydamas dėl investicinio gyvybės draudimo sutarčių pagrindu sukauptų ir (ar) išmokėtų kapitalo sumų įtraukimo į bendrą turtą, kurį siekiama pripažinti buvus įgytą jungtinės veiklos pagrindu, būtinumo, pastebėjo, kad pati ieškovė, pasisakydama dėl UAB „SEB gyvybės draudimas“ sukauptų lėšų padalinimo nurodė, jog kaupiant lėšas gyvybės draudimuose ieškovė ir palikėjas turėjo bendrą tikslą – abiem sugyventiniams susikurti finansiškai saugią ateitį senatvėje ar ligoje.
  16. Atsakovo teigimu, atsakovo tėvas A. G., pradėjęs verstis individualia veikla, pasiūlė atsakovui dirbti kartu, pradžioje vykdant individualią veiklą ir sudarant II pakopos pensijų kaupimo sutartis, vėliau – kaip draudimo brokeriui. Dėl to buvo nupirktos tinkamos veiklai negyvenamosios prekybinės patalpos, t. y. 50/100 pastato – kiosko, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 m. kovo 3 d. atsakovas ir palikėjas pradėjo dirbti kartu. 2009 m. kovo mėnesį A. G. įsigijo visureigį Volvo XC90, kurį panaudos sutarties pagrindu buvo išnuomojęs UADBB „Investicijų brokeris“. Lizingo įmokos, eksploatacinės išlaidos buvo mokamos įmonės lėšomis, o visureigis buvo naudojamas darbo reikalais. Automobiliu naudojosi tik palikėjas ir atsakovas, o ieškovė iki tėvo mirties neturėjo jokių sutarčių su UADBB „Investicijų brokeriu“ ir negalėjo prisidėti prie jungtinės veiklos nei pinigais, nei kitu turtu, nei intelektinės veiklos rezultatais ar darbu, todėl paminėtas turtas (patalpos ir visureigis Volvo XC90) negali būti laikomas įgytu kaip jungtinės ieškovės ir palikėjo veiklos rezultatas.
  17. Nesukdamas su ieškovės reikalavimu padalyti 2-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas pažymėjo, kad banko paskola butui įsigyti buvo suteikta palikėjo vardu, nuo jo asmeninės sąskaitos buvo nurašomos įmokos bankui už buto išsipirkimą, todėl ieškovė nepagrįstai siekia pripažinti šį turtą bendra daline nuosavybe.
  18. Atsakovo įsitikinimu, nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas pripažinti jai turtines teises į ½ dalį sukauptos sumos (2720,14 Eur) pagal UAB „SEB gyvybės draudimas“ 2009 m. vasario 22 d. Investicinio gyvybės draudimo sutartį, sudarytą palikėjo vardu, nes ši sutartis buvo sudaryta atsakovo sūnaus V. G. naudai. Norėdamas pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) lengvata, palikėjas vėliau sutartį pakeitė ir naudos gavėju apdraustojo išgyvenimo atveju nurodė save, t. y. A. G., tačiau ši situacija ieškovei buvo žinoma, tačiau ieškovė sąmoningai teismui nepateikė UAB „SEB gyvybės draudimas“ sutarčių kopijų, nes akivaizdu, jog draudimo sutartis sudaryta V. G. naudai, o naudos gavėjai apdraustojo mirties atveju gali būti tik vaiko tėvai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė:
    1. pripažindamas bendrąja daline D. A. ir A. G., mirusio 2016 m. kovo 4 d., nuosavybe 50/100 dalis pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini); 2-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); 14 528,96 Eur dydžio įmokas, A. G. sumokėtas už 2-jų kambarių butą su rūsiu; 1083,22 Eur pinigines lėšas, esančias A. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank;.
    2. atidalydamas ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį minėtų 50/100 dalių pastato-parduotuvės, priteisiant atsakovui L. G. natūra ieškovei priklausančią ½ dalį, o ieškovei iš atsakovo – 2 896,20 Eur kompensaciją ir nustatant, kad kompensaciją ieškovei atsakovas sumoka per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą;
    3. atidalydamas ½ dalį 2-jų kambarių buto su rūsiu, priteisiant ieškovei butą natūra ir A. G. skolinį įsipareigojimą (kreditą) pagal Būsto kredito sutartį Nr. SL-14-2631619, o atsakovui iš ieškovės – piniginę 7 264,48 Eur kompensaciją už A. G. priklausančią ½ dalį 14 528,96 Eur įmokų, sumokėtų už 2-jų kambarių butą su rūsiu, nustatant, kad kompensaciją atsakovui ieškovė sumoka per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į atsakovo banko sąskaitą;
    4. pripažindamas ieškovei nuosavybės teises į ½ dalį 1083,22 Eur pinigines lėšas, esančias A. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, gautas už patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą.
    5. priteisdamas ieškovei iš atsakovo 941,88 Eur A. G. laidojimo išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė ir palikėjas apsigyveno kartu 1994 m. kovo mėn., o gyvenamąją vietą ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), palikėjas deklaravo nuo 1996 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. vasario 18 d. Minėtam butui įsigyti ieškovė naudojosi AB Ūkio bankas paskola, kuri buvo grąžinta pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kuris jai atiteko po to, kai ieškovė 1992 m. spalio 7 d. nutraukė santuoką su buvusiu sutuoktiniu V. A. ir pasidalino santuokoje įgytą turtą. Atsižvelgdamas į tai, kad butas buvo įgytas iki sugyventiniams pradėjus gyventi kartu, iš ieškovės skolintų ir asmeninių lėšų, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie nesusituokusių asmenų gyvenimą ir bendro ūkio tvarkymą kartu, bendro turto kūrimą abiejų lėšomis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti buvus sugyventinių susitarimą dėl buto įsigijimo jungtinei veiklai vystyti, todėl atsakovo reikalavimas pripažinti palikėjo vardu nuosavybės teises į ½ dalį šio turto atmestinas kaip neįrodytas. Teismas pastebėjo, kad atsakovo argumentai apie palikėjo indėlį įsigyjant buto apstatymo reikmenis ir buto sutvarkymą nagrinėjamam ginčui spręsti nėra aktualūs, nes atsakovas nekelia klausimo dėl minėtų daiktų padalinimo, jų vertės kompensavimo, buto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir pan., dėl ko šie klausimai išeina už nagrinėjamo ginčo ribų.
  3. Nesutikdamas su atsakovo pozicija dėl sodo pastato ir 0,0790 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai grindžiami asmeniniais atsakovo samprotavimais ir neparemti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Į bylą nepateikta įrodymų apie palikėjo pajamas, įsigyjant ginčo turtą, ir jo indėlį į minėto turto pagerinimą, jo išlaikymą. Aplinkybę, kad palikėjas nepretendavo į ginčo turtą ir laikė jį ieškovės nuosavybe teisme patvirtino liudytojai A. J., V. V., V. Š., be to, nors 2014 m. liepos 7 d. palikėjas sumokėjo sodo bendrijai 442,18 Lt mokestį, dar tą pačią dieną ieškovė grąžino pinigus palikėjui, pervesdama minėtą sumą į A. G. asmeninę sąskaitą, kas, teismo vertinimu, leidžia daugiau tikėti ieškovės argumentais, esant sugyventinių susitarimui dėl ginčo turto priklausomybės tik ieškovei.
  4. Teismas taip pat nustatė, kad 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimu iš esmės rūpinosi ieškovė, kuri patalpų savininkui A. Č. dar 2004 m. sumokėjo piniginį įnašą – 5000 JAV dolerių. Liudytojai A. J. ir V. K. paliudijo, kad ginčo patalpos ieškovės ir palikėjo buvo įgytos bendram tikslui – šeimos gerovei, be to, minėtą aplinkybę ir ieškovės teiginius apie sugyventinių susitarimą bendrai kooperuoti lėšas bendram gyvenimui, teismo vertinimu patvirtina ir investicinio gyvybės draudimo sutartys, kuriomis ieškovė ir palikėjas paskyrė vienas kitą naudos gavėjais jų mirties atveju. Teismas pažymėjo, kad atsakovas leistinais įrodymais minėtų aplinkybių nepaneigė ir ieškovės bei palikėjo bendro gyvenimo ir ūkio tvarkymo fakto iš esmės neginčijo, todėl reikalavimas pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe laikytinas pagrįstu. Tačiau teismas nesutiko su ieškovės nurodomu jai mokėtinos kompensacijos dydžiu, pažymėdamas, kad nenustatyta, jog 5000 JAV dolerių piniginį įnašą ieškovė sumokėjo iš asmeninių lėšų. Kadangi šalių lėšų bendrumas ir bendro ūkio vedimas sietinas su 2003 metais, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog 2004 m. sumokėtas įnašas buvo dalinė ieškovės ir palikėjo nuosavybė, todėl ½ dalis šio įnašo sudarytų 2500 JAV dolerių (10 000 Lt) arba 2 896,20 Eur. Byloje nenustačius, kad minėtam turtui pagerinti ar (ir) išlaikyti būtų panaudotos kitos investicijos, lėmusios turto vertės padidėjimą, ieškovei priteistina tik pirmiau nurodyta sumokėto piniginio įnašo ½ dalis. Teismas pastebėjo, kad kadangi jungtinės veiklos metu gautos pajamos iš bendro turto yra visų jungtinės veiklos partnerių bendroji dalinė nuosavybė, ieškovės reikalavimas priteisti ½ dalį 1083,22 Eur sumos, gautos už ginčo patalpų nuomą, laikytinas pagrįstu.
  5. Teismas, pasisakydamas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nėra ginčo, jog sugyventiniai nuo 1994 m. gyveno kartu, 2015 m. gegužės mėn. persikraustė gyventi į ginčo patalpas, 2016 m. sausio 21 d. padavė Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui prašymus dėl santuokos įregistravimo, o nuo 2016 m. vasario 18 d. abu deklaravo gyvenamąją vietą nurodytu adresu, savo ruožtu liudytojas V. V. patvirtino, kad ieškovė ir palikėjas nutarė įsigyti butą bendrai, jis (liudytojas) paskolino ieškovei ir palikėjui 3000 Eur, be to, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės indėlį, įgyjant buto apstatymo daiktus. Atsakovas minėtų įrodymų nepaneigė ir savo poziciją dėl asmeninės palikėjo nuosavybės į ginčo butą grindė paaiškinimais, nepateikdamas kitų juos patvirtinančių įrodymų.
  6. Teismas nustatė, kad automobiliai Volvo XC90 ir NIssan Qashqai įgyti skirtingu laiku (2009 ir 2014 m.) ir skirtingiems tikslams. Automobilis Volvo XC90 buvo naudojamas palikėjo darbinei veiklai vykdyti ir subnuomojamas UADBB „Investicijų brokeris“, už gautas lėšas apmokant automobilio išperkamosios nuomos įmokas ir dengiant eksploatacines automobilio išlaidas. Taigi, minėtas automobilis buvo naudojamas ne šeimos, bet asmeniniams palikėjo poreikiams tenkinti. Teismas pastebėjo, kad šis automobilis 2016 m. sausio mėn. buvo perduotas atsakovo žinion, pirkimo–pardavimo sutartis su juo nesudaryta, subnuomos sutartis nutraukta 2016 m. kovo 7 d., todėl daugiau tikėtinais pripažintini atsakovo argumentai, jog sugyventiniai dėl automobilio Volvo XC90 valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teise nebuvo susitarę ir ieškovės reikalavimas dėl šio turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo atidalijimo atmestinas. Atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl automobilio Nissan Qashqai išlaikymo prievolės solidarumo ir kompensacijos iš ieškovės priteisimo, teismas nurodė, kad šis automobilis yra lizingo dalyku, jo savininku yra lizingo davėjas, o ne lizingo gavėjas, o atsakovas, išreiškęs valią priimti palikėjo A. G. palikimą, perėmė ir palikėjo teises bei pareigas pagal 2014 m. kovo 12 d. išperkamosios nuomos sutartį, taigi tuo pačiu ir turtines teises transporto priemonės išpirkimo atveju į ieškovės ir palikėjo sumokėtas įmokas lizingo davėjui.
  7. Atmesdamas šalių reikalavimus dėl turtinių teisių į ½ dalį sumų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, teismas nurodė, kad sugyventiniai negali paveldėti mirusiojo materialių ir nematerialių dalykų pagal įstatymą, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jai turtines teises į ½ dalį sukauptos sumos (2720,14 EUR) pagal UAB „SEB gyvybės draudimas“ Investicinio gyvybės draudimo sutartį laikytinas nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, teisė į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, o jeigu apdraustasis nepaskyrė naudos gavėjo, draudimo išmoka dėl apdraustojo mirties paveldima pagal įstatymą (aptariamu atveju naudos gavėjas yra palikėjas A. G.). Savo ruožtu pagal 2003 m. rugsėjo 4 d. draudimo sutartį Nr. 001495, A. G. save nurodė apdraustuoju asmeniu, mirties atveju naudos gavėju paskirdamas ieškovę, todėl palikėjui mirus, ieškovei teisėtai buvo išmokėta 2 896,20 Eur draudimo išmoka. Pagal 2002 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. ID002576, A. G. save nurodė apdraustuoju asmeniu, mirties atveju naudos gavėju paskirdamas ieškovę, todėl ir šiuo atveju ieškovei teisėtai išmokėta 2 386,73 Eur draudimo išmoka. Pagal 2008 m. sausio 23 d. sutartį ID Nr.013070 draudžiamojo įvykio (apdraustojo mirtis) atveju naudos gavėju nustatytas V. A., o naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje – D. A.. Sutartis yra galiojanti, įstatymo nustatyta ginčo teisenos tvarka nepakeista ir nenuginčyta. Panaši situacija susiklosčiusi ir su 2002 m. lapkričio 6 d. investicinio gyvybės draudimo sutartimi Nr. 002511 dėl 5 145,94 Eur draudimo sumos, kurioje naudos gavėju (po A. G. mirties) paskirtas ieškovės sūnus V. A.. Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir nepakeista.
  8. Galiausiai, teismas konstatavo, kad remiantis teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovui, kaip įpėdiniui, tenka pareiga atlyginti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, kurios dengiamos iš paveldimo turto. Tačiau kadangi ieškovė su palikėju gyveno faktinėje santuokoje, jai yra pripažintos nuosavybės teisės į dalį kartu su palikėju gyvenant kartu įgyto turto, reikalavimas priteisti laidojimo išlaidas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo pusę, t. y. 941,88 Eur prašomos atlyginti išlaidų sumos.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Ieškovė D. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 2 896,20 Eur kompensacija už jai priklausančią ½ dalį 50/100 dalių pastato–parduotuvės, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti apeliantei 12 150 Eur kompensaciją, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 941,88 Eur laidojimo išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti apeliantei iš atsakovo 1 883,76 Eur laidojimo išlaidų bei perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismų praktikoje kompensacijos suma, atidalijant bendraturtį iš bendrosios dalinės nuosavybės, visais atvejais skaičiuotina atsižvelgiant į turto rinkos vertę atidalijimo momentu, o turto pagerinimai ar turto išlaikymo išlaidos nėra veiksnys, kuris lemtų kompensacijos skaičiavimą ne pagal turto rinkos vertę atidalijimo momentu, o pagal turto įgijimo kaštus. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Todėl nesutiktina su apeliantei priteista kompensacijos suma, kuri teismo buvo nustatyta atsižvelgiant į 2004 metais turto faktinio pirkimo–pardavimo metu mokėtą turto kainą 5000 JAV dolerių (20 000 Lt). Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje, nes nenustatė tikrosios atidalijimo turto dalies vertės.
    2. Apeliantė prašomos priteisti kompensacijos sumą (12 150 Eur) apskaičiavo pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išraše nurodytą ginčo turto vidutinę rinkos mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo metu bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo (atsidalijimo) laikotarpiu. Atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, paneigiančius VĮ Registrų centre nurodytą turto vertę, tačiau ginčo dėl turto rinkos vertės byloje nekilo. Kadangi ši byla nepriklauso kategorijai bylų, kuriose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teismas privalėjo vadovautis byloje esančiu nenuginčytu turto vertės nustatymo įrodymu. Teismas, nesivadovaudamas įrodymu, kuris atitinka faktines bylos aplinkybes apeliantės ir palikėjo bendro gyvenimo pabaigoje, kuri prilyginama jungtinės veiklos sutarties pabaigai, tačiau remdamasis duomenimis apie turto kainą jo faktinio įgijimo momentu 2004 metais, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Teismas sudarė situaciją, kuomet atsakovas, gavęs natūra 24 300 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, apeliantei privalo kompensuoti ne 50 proc. (½ dalį) šio turto vertės (12 150 Eur), o tik 11,92 proc. (2 896,20 Eur).
    3. Apeliantė nėra palikėjo įpėdinė. Vadinasi, ji negalėjo laidojimo išlaidų padengti palikėjo turtu. Atsakovas priėmė mirusiojo A. G. palikimą, todėl būtent atsakovas paveldėtu turtu turėjo apmokėti palikėjo laidojimo išlaidas. Tą už atsakovą padarė apeliantė. Lėšas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, apeliantė turi teisę atgauti iš paveldėtojo, priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams. Tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis (CK 6.50 straipsnis), kuriame atsakovas (skolininkas) turi prievolę atlyginti apeliantei (kreditorei) palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Tai, kad apeliantei yra pripažintos nuosavybės teisės į dalį kartu su palikėju užgyvento turto, reiškia, jog apeliantė savo pinigais, darbu ir kt. ištekliais prisidėjo prie bendro su palikėju turto sukūrimo ir dalis šio turto pagrįstai priklauso jai nuosavybės teise. Galiojantis teisinis reglamentavimas bei teismų praktika nenumato ribojimų apeliantei, palaidojusiai palikėją savo asmeninėmis lėšomis, gauti jos rašytiniais dokumentais pagrįstų palikėjo laidojimo išlaidų atlyginimą iš palikėjo įpėdinio atsakovo.
    4. Teismas nepagrįstai vadovavosi apeliantės 2016 m. lapkričio 16 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuris neatspindi galutinių apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl liko neįvertinos 1 110 Eur išlaidos. Kadangi teismas sumažino ieškovei atlygintinų išlaidų dydį 631 Eur suma, tačiau neįvertino 1110 Eur sumos, teigtina, jog apeliantei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6212 Eur (6843 – 631). Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo priešieškinio patenkintų reikalavimų suma yra 0 Eur arba 0 proc., todėl teismas atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas privalėjo sumažinti suma, atsakovo patirta žyminiam mokesčiui už priešieškinį apmokėti ir išlaidomis priešieškiniui parengti (4258–1138–1300 =1820 Eur). Taigi, atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, apeliantė turėjo teisę į 4472,64 Eur (6212 x 72 proc.), o atsakovas – į 509,60 Eur (1820 x 28 proc.),
  2. Atsakovas L. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kurioje atsakovo priešieškinis atmestas ir tenkintas ieškovės ieškinys, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus – pripažinti bendrąja daline A. G. ir ieškovės nuosavybe ir atidalyti A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį turto: 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant turtą natūra, o atsakovui iš ieškovės – piniginę 17 200 Eur kompensaciją; gyvenamąjį pastatą – sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant šį turtą natūra, o ieškovei iš atsakovo – piniginę 6 340 Eur kompensaciją; ½ dalį sukaupto ir (arba) išmokėto kapitalo sumos (13 091,41 Eur) pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, priteisiant atsakovui 6 545,71 Eur. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Teismas objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, nevertino netiesioginių rašytinių įrodymų, atsižvelgė tik į ieškovės nurodytas aplinkybes, ir absoliučiai ignoravo ne tik apelianto, bet ir liudytojų nurodytus faktus. Ieškovė ir palikėjas gyveno kartu dar prieš įsigyjant 1993 m. gegužės 24 d. 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Palikėjas sudarė sutartį dėl kabelinės televizijos ir interneto paslaugų tiekimo į butą, jis nuolat iš savo sąskaitos mokėjo už gaunamas UAB „Mikrovisata“ bei UAB „Cgates“ paslaugas, taigi palikėjas savo gyvenamąją vietą laikė ne tik ieškovės, bet ir savo turtu, sprendė su jo naudojimu susijusius klausimus. Ieškovė neįrodė, kad butą, sodo pastatą bei sklypą ji įsigijo tik iš savo asmeninių piniginių lėšų. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovės gautas oficialias draudžiamąsias pajamas tik nuo 1994 metų, kas leidžia pagrįstai abejoti ieškovės teiginiais apie disponavimą didelėmis pajamomis iki 1994 m. sausio 1 d. Teismas vertino tik į bylą pateiktus VSDFV duomenis, kad palikėjas faktiškai neturėjo oficialių draudžiamųjų pajamų nuo 1994 m. kovo 1 d. iki 1999 m. kovo 1 d., tačiau nevertino atsakovo pateiktos pažymos apie apskaičiuotą įsiskolinimą vaikams išlaikyti iš palikėjo darbo užmokesčio, gauto Kauno muitinėje. Ši pažyma paneigia, kad palikėjas oficialių draudžiamų pajamų neturėjo, nes A. G. dirbo Kauno muitinėje, papildomai dirbo valiutos keitykloje, įrenginėdamas žaliuzes, bei apsaugos darbuotoju. Liudytojų A. J. ir V. V. parodymai apie ieškovės ir palikėjo santykius (bendravimą) iki 1994 metų patvirtina apelianto teiginius, kad ieškovė ir palikėjas, norėdama privatumo, bendromis jų abiejų lėšomis įgijo ginčo 4 kambarių butą. Palikėjas nemokėdavo alimentų vaikams, visas turimas santaupas ir uždarbį paskyrė šiam butui įsigyti ir remontuoti, prabangiai buitinei technikai įsigyti, vėliau investavo į įsigytą sodo pastatą, kiemo statinius ir žemės sklypo išpirkimą. Ieškovė neneigė, kad bendromis lėšomis ji ir palikėjas įsirengė ginčo 4 kambarių butą, supirko prabangią buitinę techniką, baldus, atnaujino santechninę įrangą, padarė einamąjį remontą, kas lėmė turto vertės padidėjimą. Liudytojai A. J. ir A. Č. patvirtino, kad palikėjas savo darbu neabejotinai prisidėjo prie minėto turto išlaikymo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jie siekė įsigyti butą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas formaliai pasisakė, kad ieškovė ginčo butą nusipirko iš lėšų, gautų pardavus turėtą butą ir banko paskolos, nors byloje buvo keliamas klausimas, iš kur ieškovė, neturėdama pajamų, gavo didelę pinigų sumą grąžinti paskolą bankui, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė paskolą grąžino po metų.
    2. Teismo išvada, kad atsakovo argumentai apie palikėjo indėlį, įsigyjant buto apstatymo reikmenis, ir buto sutvarkymą nėra aktualūs, prieštarauja jungtinės veiklos sutarties principams iš esmės bei teismų praktikai, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Šalies įnašu pripažįstama visa, kuo šis prisideda prie bendros veiklos. Tai gali būti pinigai, kitas turtas, profesinės žinios ir įgūdžiai, dalykinė reputacija ir ryšiai. Jungtinės veiklos sutartis nedraudžia vienam iš partnerių neprisidėti prie bendros veiklos jokiu materialiniu turtu, partneris gali dalyvauti savo darbu ar kitais įsipareigojimais.
    3. Pati ieškovė nurodo, kad ginčo sodo name palikėjas dirbo, prižiūrėjo sodybą, augino daržoves, žvejojo. Palikėjas organizavo erdvių perplanavimą, sanitarinių mazgų įrengimą ir stogo rekonstrukcijos darbus. Išskirtinis palikėjo statinys – pavėsinė minėtame sodo sklype, kuri pastatyta palikėjo rankomis ir įvertinta virš 3 000 Eur. Palikėjas taip pat dengė ir gyvenamojo sodo namo išlaikymo ir žemės sklypo tvarkymo išlaidas. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad visi dokumentai, visa informacija yra neteisėtai ieškovės užvaldyta ir slepiama, nes ieškovė gyveno su palikėju, o jam mirus, neatlaisvino gyvenamųjų patalpų, priklausančių A. G., naudojosi ir disponavo neteisėtai jo sąskaitomis, dokumentais, darbo priemonėmis (nešiojamu kompiuteriu, telefonų numeriais), neperduodavo palikėjui skirtos korespondencijos. Ieškovė ir atsakovas bendrai gyveno ketindami sukurti šeimą, sodo namas buvo pirktas tuo tikslu, kad šeima turėtų, kur praleisti laisvalaikį, o vėliau namą pritaikė nuolatiniam gyvenimui. Tokie bendri sprendimai, susiklosčiusių santykių pobūdis, bendras komunalinių mokesčių mokėjimas, bendras disponavimas lėšomis rodo šalių susitarimą jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrą dalinę nuosavybę, kurioje, nepriklausomai nuo dalyvių įnašų, jų dalys yra lygios.
    4. A. G., pradėjęs verstis individualia veikla, pasiūlė apeliantui L. G. dirbti kartu – iš pradžių vykdant individualią veiklą ir sudarant II pakopos pensijų kaupimo sutartis (2004 metais), o nuo 2011 m. bendrai adresu (duomenys neskelbtini). Visos sutartys klientų, kuriuos nukreipdavo A. G., buvo sudaromos atsakovo, kaip draudimo brokerio vardu, kartu palikėjas ir jo sūnus plėtojo verslą, kooperuodami turtinius, intelektualinius ir darbinius išteklius (įnašus). Kadangi tėvas labai norėjo dirbti kartu su atsakovu kartu, buvo nupirktos tinkamos veiklai negyvenamosios prekybinės patalpos, t. y. 50/100 pastato-kiosko, kurias tėvas rado adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad palikėjo pajamos buvo pakankamos šiam turtui įsigyti, pagrindžia į bylą pateiktos gyventojų pajamų deklaracijos. Be to, 2004 m. JAV doleris buvo nuvertėjęs ir jo kursas nebuvo 4:1, kaip nurodo ieškovė, kuri, jei būtų pati mokėjus, tikrai būtų atsiminus, o paklaustas liudytojas A. Č. negalėjo konkrečiai nurodyti pinigų gavimo datos, todėl teismas negali laikyti tinkamu patvirtinimu apie neva sumokėtus 5000 JAV dolerių ir konvertuoti pagal tuo laikotarpiu neegzistuojantį valiutų kursą. Šios patalpos, kaip ir visas verslas, turėjo atitekti apeliantui ateityje, tuo tarpu pagrindinė komiso dalis už atsakovo vardu sudarytas sutartis, kuri išgryninama ir per automobilio ir patalpų nuomą, atitekdavo tėvui. Minėtos patalpos buvo UADBB „Investicijų brokeris“ padalinys. Su UADBB „Investicijų brokeris“ palikėjo vardu buvo sudarytos sutartys dėl patalpų nuomos ir dėl reklamos bei klientų nukreipimo, kurie buvo draudžiami L. G. vardu. Ieškovė iki palikėjo mirties neturėjo jokių sutarčių su UADBB „Investicijų brokeris“ ir negalėjo prisidėti prie jungtinės veiklos nei intelektinės veiklos rezultatais, nei darbu, o įrodymų, kad prisidėjo pinigais ar kitokiu turtu, nepateikė, taigi ginčo turtas negali būti laikomas sukurtu ar įgytu kaip jungtinės ieškovės ir palikėjo veiklos rezultatas. Nepagrįstas ir teismo sprendimas į palikėjo sąskaitą įskaitytą 1 083,22 Eur sumą pripažinti jungtinės veiklos metu gautomis pajamomis. Teismas nesigilino, už kokią nuomą pinigai į sąskaitą pervesti, pagal kokius dokumentus, nesiaiškino, ar už automobilio nuomą, ar už patalpas, nors nuomos sutartys nutrauktos 2016 m. kovo pradžioje, o įmonė dirbo iki 2016 m. birželio 15 d.
    5. Ginčo 2 kambarių butas įsigytas tik palikėjo asmeninės nuosavybės teise, nors šalys jau ilgą laiką gyveno kartu ir ruošiesi sudaryti santuoką. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad palikėjo valia buvo įsigyti ginčo butą būtent asmeninėn nuosavybėn, priešingu atveju, palikėjas būtų pasirūpinęs, jog butas būtų įregistruotas bendra daline nuosavybe kartu su ieškove, arba būtų surašęs testamentą arba ikivedybinę sutartį. Visos įmokos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėtos tik iš A. G. asmeninės sąskaitos. Liudytojo V. V. 3000 Eur nepateko į šią sąskaitą (ieškovė nepaaiškino, kaip jie pateko į palikėjo sąskaitą, nes tik iš šios sąskaitos buvo mokamos įmokos), savo ruožtu 700 Eur, kuriuos ieškovė paskolino 2015 m. sausio 15 d., A. G. dalimis grąžino ieškovei, ką patvirtina banko sąskaitos išrašas. Palikėjui renkantis butą, pagrindinis tikslas buvo įsigyti jį netoli darbo vietos tam, kad būtų galima aptarnauti jame svarbiausius klientus, o ne pastoviai gyventi. Palikėjas ir ieškovė planavo nuolat gyventi jų įgytame sodo pastate, kuris buvo pilnai pritaikytas nuolatiniam gyvenimui. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. J. ir V. V.. Tik paūmėjusi palikėjo liga pakoregavo poros planus dėl apsigyvenimo žiemos sezonui bute. Be to, butas buvo įsigytas su daline apdaila, tačiau dėl esminių pagerinimų (pilnos apdailos), buto apstatymo daiktų, kurių vertė viršija sumokėtų įmokų sumą ir kuria padidėjusi buto vertė, ieškovė nekelia klausimo, neprašo jų priteisti ar atidalinti ir tai ne ginčo dalykas, taigi teismo sprendimas priteisti butą ieškovei natūra peržengia ieškinio dalyko ribas (priteista kartu ir pagerinimus, kurie yra neatsiejama būsto dalis). Galiausiai, teismo argumentas, kad ieškovė yra darbinga, vykdo individualią veiklą, todėl ieškovės reikalavimas dėl minėto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, yra prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams, nes draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą draudimo brokerių įmonėje gali vykdyti tik draudimo brokeris, o ieškovė jokios teisėtos veiklos negali vykdyti ir tik klaidina teismą.
    6. Laidotuvių organizavimas vyko pačios ieškovės iniciatyva, nesiderinus dėl išlaidų tikslingumo ir būtinumo su apeliantu, be to, ieškovė jokių pretenzijų neturėjo iki ieškinio į teismą padavimo dienos, o CK nėra nei vienos normos, kuri reglamentuotų laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. mirus, paskirta naudos gavėja D. A. gavo draudimo išmokas, viršijančias laidojimo išlaidas, apeliantui, kaip įpėdiniui, nelieka pareigos atlyginti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų. Tačiau kaip paveldėtojui apeliantui turi būti įtvirtinta išskirtinė teisė toliau rūpintis visais amžino poilsio vietos klausimais, taip užkertant kelią tolimesnei ieškovės saviveiklai ir palikėjo valios nepaisymui. Be to, teismas sprendime pripažinęs ieškovę faktine palikėjo žmona, išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes ieškovė savo ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė.
    7. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir palikėjas vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, tame tarpe ir investicinio gyvybės draudimo įmokas, bei vertinant tą aplinkybę, jog ieškovė nuo 2015 m. liepos 1 d. draudžiamųjų pajamų išvis neturėjo, tačiau įmokos buvo dengiamos, akivaizdu, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės pusę sukauptos sumos (kapitalo) pagal nurodytas investicinio gyvybės draudimo sutartis sumokėtų draudimo įmokų pagal priešieškinyje nurodytus reikalavimus. Kasacinis teismas panašioje situacijoje nurodė, kad remiantis CK 3.115 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės pusę pagal nurodytas sutartis sumokėtų draudimo įmokų, nes jos buvo mokėtos iš bendrų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011)
  3. Ieškovė D. A. atsiliepime į atsakovo L. G. apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ginčo dėl ieškovės ir palikėjo bendro gyvenimo pradžios nuo 1994 m. kovo mėn. pirmosios instancijos teisme nebuvo, savo ruožtu apeliantas klaidingai nurodo, kad byloje nustatyta, jog ieškovė ir palikėjas gyveno kartu dar prieš įsigyjant 4 kambarių butą. Tokios pozicijos bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nepalaikė ir pats apeliantas. Atsakovas klaidingai interpretuoja liudytojų patvirtintas aplinkybes, susijusias su ieškovės ir palikėjo draugyste, vėliau gyvenimu drauge, aplinkybes aiškina plečiamai savo naudai. Liudytojų parodymai rodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog įgyjant ginčo butą nebuvo ieškovės ir palikėjo susitarimo dėl buto įsigijimo jungtinei veiklai vystyti. Reikalavimas dėl 4 kambarių buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe yra keliamas atsakovo, todėl būtent jam taikytina pareiga įrodyti savo reikalavimą. Apeliantas privalėjo teikti įrodymus apie palikėjo indėlį į prašomą pripažinti bendrąja daline nuosavybe turtą, tačiau jokių įrodymų neteikė, taigi atsakovo teiginys, kad ieškovė neįrodė, jog butą įsigijo tik iš savo asmeninių piniginių lėšų, laikytinas siekiu be jokio teisinio pagrindo perkelti įrodinėjimo pareigą ieškovei.
    2. Apie tai, kad palikėjas būtų turėjęs santaupų ir jas panaudojęs butui (duomenys neskelbtini) įgyti, duomenų nėra. Pažyma apie išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą (jei tokia byloje būtų), kaip tik ir patvirtintų, kad draudžiamųjų pajamų, iš kurių būtų galima atlikti pirmos eilės išieškojimą, palikėjas neturėjo. Taigi apelianto argumentai dėl palikėjo disponavimo pajamomis, kurias galėjo investuoti ar investavo į ginčo butą, yra nepagrįsti bylos faktine medžiaga. Be to, pats apeliantas skunde nurodo, kad ieškovė jau 1992 metais savo nuosavybėje turėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo pasvarstymai, kad ginčo 4 kambarių butas buvo įgytas dėl privatumo poreikio ieškovei ir palikėjui. Palikėjas naudojosi UAB „Cgates“ paslaugomis laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., o iki 2013 m. birželio 12 d., adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė naudojosi UAB „Parabolė“, vėliau UAB „Init“ bei UAB „Mikrovisata“ paslaugomis, už kurias pati ieškovė ir mokėjo. Apeliantas nepateikia palikėjo mokėjimus iš palikėjo sąskaitos patvirtinančių įrodymų. Be to, dėl apelianto pateiktų naujų duomenų apie palikėjo sutarties su „Cgates“ sudarymą negalima daryti išvados, jog palikėjas tokiu būdu sprendė su ginčo buto naudojimu susijusius klausimus ir, tuo labiau, prisidėjo prie ginčo turto įgijimo. Apeliantas taip pat neįrodė palikėjo indėlio įsigyjant buto apstatymo reikmenis ir butą sutvarkant, be to, byloje nekėlė reikalavimo dėl minėtų daiktų padalinimo, jų vertės kompensavimo, buto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Galiausiai, apeliantas klaidingai suvokia jungtinę veiklą, nurodydamas kasacinio teismo nutartis, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos.
    3. Kadangi apeliantas teismui nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad jis, kaip palikimą priėmęs įpėdinis, negali gauti jam reikiamų duomenų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog byloje apeliantas yra pateikęs palikėjo sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, palikėjo sudarytą transporto priemonės Nissan Qashqai išperkamosios nuomos sutartį ir kitus dokumentus, kuriuos gavo naudodamasis įpėdinio teisėmis, taip pat į tai, kad dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš ieškovės, apeliantas teismui prašymų neteikė, atsakovo argumentai dėl jo kaip įpėdinio teisių suvaržymo pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįsti.
    4. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto, nes aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties metu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, paneigtų šalių laisvą valią susitarti dėl savo teisių ir pareigų. Liudytojai A. J., V. V., V. Š., V. K. nuosekliai patvirtino, kad palikėjas nepretendavo į ginčo sodo pastatą ir sklypą bei laikė jį ieškovės nuosavybe. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad sodo name palikėjas būtų savo darbu ar savo lėšomis atlikęs erdvių perplanavimus, sanitarinių mazgų įrengimą, stogo rekonstrukcijos darbus ar pastatęs pavėsinę. Apelianto nurodyti teiginiai apie sodo namo pritaikymą nuolatiniam gyvenimui ir nuolatinį ieškovės ir palikėjo gyvenimą sodo name nėra patvirtinti liudytojo V. K. parodymais, taigi apeliantas skunde pateikia tikrovės neatitinkančius faktus.
    5. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog palikėjas siūlė apeliantui jau 2004 metais veikti kartu, ir (ar) kad pasiūlymas būtų realizuotas. Taip pat byloje nėra pateikta sutarčių, kurios patvirtintų apelianto teiginius apie verslo su palikėju plėtotę nuo 2011 metų. Priešingai, liudytojas A. J. parodė, kad palikėjas ir ieškovė kartu pradėjo draudimo veiklą, iš pradžių to kiosko nebuvo, jie drausdavo žmones Aleksoto turguje. Savo indėliu į bendrą partnerių jungtinę veiklą ieškovė mano esant ne tik patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įgijimą, bet ir palikėjo aprūpinimą apsidrausti pageidaujančiais klientais. Aplinkybę, kad ieškovė tarpininkaudavo deleguojant AB Ūkio banko klientus draustis pas palikėją, patvirtino liudytojai A. J., V. K..
    6. Liudytojai A. J., V. K., V. V. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl 2 kambarių buto įgijimo aplinkybių, dėl bendrų sugyventinių planų susikurti patogų gyvenimą palikėjo ligos laikotarpiu. Liudytojai patvirtino, kad šį butą palikėjas laikė abiejų turtu, ieškovė įrenginėjo butą kaip sau. V. V. patvirtino, kad buvo skolinęs sugyventiniams trūkstamus 3000 Eur avansui sumokėti, kuriuos po nepilno mėnesio jam abu drauge grąžino. Beatodairiškai siekdamas apeliacinio skundo patenkinimo, atsakovas nurodo naujas išgalvotas aplinkybes apie tai, kad neva palikėjui renkantis butą, pagrindinis tikslas buvo įsigyti jį netoli darbo vietos, t.y. (duomenys neskelbtini), su tikslu aptarnauti jame svarbiausius klientus, bet ne pastoviai gyventi, o nuolat gyventi palikėjas ir ieškovė planavo jų įgytame sodo pastate, tačiau paūmėjusi liga pakoregavo poros planus. Priešingai nei nurodo atsakovas, A. J. apelianto nurodytų aplinkybių neliudijo, o V. V. iš viso byloje nedalyvavo, ieškovė tokio asmens nepažįsta. Ieškovė kėlė reikalavimą dėl buto ir kredito už butą priteisimo jai, šį reikalavimą yra apmokėjusi žyminiu mokesčiu, todėl teismas, priteisdamas ieškovei butą natūra, bylos ribų neperžengė. Savo ruožtu apeliantas byloje nekėlė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo jam už bute atliktus pagerinimus ar buto apstatymo daiktus, todėl tokie atsakovo pareiškimai skunde laikytini teisiškai nepagrįstais. Apeliantas kelia abejones dėl ieškovės galimybių mokėti paskolą, tačiau jos yra nepagrįstos ir neįrodytos, be to, iš banko byloje nėra gauta prieštaravimų dėl skolinio įsipareigojimo perėmimo ir naujojo skolininko.
    7. Ieškovė nėra palikėjo kreditorė, šiuo atveju galiojantis teisinis reglamentavimas bei teismų praktika nenumato ribojimų ieškovei, palaidojusiai palikėją savo asmeninėmis lėšomis, gauti jos rašytiniais dokumentais pagrįstų išlaidų atlyginimą iš įpėdinio. Palikėjas, sudarydamas investicinio draudimo sutartis su Mandatum Life ir su UAB „VB gyvybės draudimas“, išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui. Jeigu prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui tik po padariusios išlygą šalies mirties, tai ši šalis trečiojo asmens teisę gali panaikinti testamentu. Kadangi palikėjas testamento nepaliko, paveldėjimo santykiai draudimo išmokoms neatsirado ir paveldimo turto apimčiai draudimo išmokos įtakos neturi, todėl teiginys, jog apeliantui, kaip įpėdiniui, nelieka pareigos atlyginti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų iš paveldimo turto, nes ieškovė gavo draudimo išmokas, viršijančias laidojimo išlaidas, yra teisiškai nepagrįstas.
    8. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 sprendžiamas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas, o nagrinėjamoje byloje – kalbama apie sugyventinius ir jų turtinius santykius, todėl teismas neturi pareigos vadovautis šia nutartimi sprendžiant dėl turtinių teisių pagal investicinių gyvybės draudimo sutartis.
  4. Atsakovas L. G. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Nesutinkant su teismo padaryta išvada, kad palikėjui asmenine nuosavybės teise priklausančio 50/100 dalių pastato-parduotuvės turi būti laikomas įgytu ieškovės ir palikėjo jungtinės veiklos pagrindu, vis dėlto manytina, jog teismo nustatyta kompensacijos suma, atsižvelgiant į 2004 metais turto galimo faktinio pirkimo–pardavimo metu sumokėtą piniginį įnašą 5000 JAV dolerių (kuris atitinka ne 20 000 Lt, kaip nurodė teismas, o pagal 2004 m. Lietuvos banko nustatytą kursą 13 904 Lt arba 4 030,15 Eur) už įgyjamą ginčo turtą, ir dalinant šią sumą po ½ dalį, teisinga, bet ne ginčo patalpų rinkos vertės dalis. Turi būti atsižvelgiama ne į turto rinkos vertę, bet į įnašų sumą, nes rinkos vertė nenustatyta, tačiau ji kur kas mažesnė nei nurodyta VĮ Registrų centro duomenyse. Ieškovei yra žinoma, kad pastato-parduotuvės išorinė būklė yra labai bloga, pastatui reikalinga kapitalinė išorės renovacija, šis turtas turėjo vertę, kai generavo pajamas, o šiuo metu jis nuostolingas (nekilnojamojo turto mokestis, priežiūros mokesčiai), reikalauja didelių investicijų. Šis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), sudaro bendrą kompleksą, rūpintis ir prižiūrėti ginčo patalpas, negyvenant šalia yra per daug sudėtinga. Šiuo metu ieškovė išjungė elektrą kioskui, dėl to pastato būklė dar labiau pablogėjus, nes kioskas šildomas elektra. Ieškovė raktų nuo kiosko elektros skydinės negrąžina. Ieškovė neprašo priteisti kiosko natūra, kas įrodo, kad su kiosku jos niekas nesieja.
    2. Apeliantė visiškai nepagrįstai vadovaujasi CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta įpėdinio teisė panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo kapui sutvarkyti ir laidojimo išlaidoms padengti. Jau vien tas faktas, kad ieškovė prašo atlyginti visas jos turėtas išlaidas dėl palikėjo mirties, yra akivaizdus įrodymas, jog pati ieškovė pripažįsta, kad jie su A. G. nevedė bendro ūkio ir nebuvo susitarę dėl bendro ūkio vedimo iki santuokos sudarymo, o ieškovės ieškinyje nurodyti reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovas neprivalo atlyginti ieškovei laidojimo išlaidų, nes laidotuvių organizavimas vyko pačios ieškovės iniciatyva, nesitariant su atsakovu ir akivaizdžiai ignoruojant atsakovo nuomonę bei paties palikėjo valią nebūti palaidotam po žeme.
    3. Ne visos faktiškai šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal šalių apeliaciniuose skunduose nurodytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Ieškovė ir atsakovas tiek prie savo apeliacinių skundų, siekdami pagrįsti jų pozicijos teisingumą, tiek ir prie atsiliepimų į apeliacinius skundus, reaguodami į priešingos šalies apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pridėjo naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti ir nagrinėti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinusi byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose (dėl kartu gyvenusių, bet santuokos nesudariusių asmenų įgyto turto teisinio statuso) specifiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina su apeliaciniais skundais ir atsiliepimais į juos pateiktus naujus šalių įrodymus, atkreipdama dėmesį, kad su apeliantų pateiktais naujais duomenimis priešinga šalis (tiek ieškovė, tiek atsakovas) turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų turinio bei įrodomosios reikšmės pasisakė kiekviena savo atsiliepime į apeliacinį skundą, kas leidžia daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju naujų įrodymų priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, ir lygiateisiškumo bei rungimosi principų.
Dėl nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų įgyjamo turto teisinio statuso
  1. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
  2. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Iš esmės analogiška norma buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 472 straipsnyje, kuriame buvo nurodyta, jog jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, o pagal CK 474 straipsnio 1 dalį, pasiekti tikslui, nurodytam CK 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
  3. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Taigi pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).
  4. Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)
  1. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovės dar iki jai pradėjus gyventi kartu su A. G., o atsakovas nepateikė įrodymų apie ieškovės ir jo tėvo bendrą ūkio tvarkymą, priėjo išvadą, jog nėra pagrindo teigti buvus sugyventinių susitarimo dėl šio buto įsigijimo jungtinei veiklai vystyti, taigi ir pripažinti atsakovo, kaip A. G. įpėdinio, teises į ½ dalį šio turto.
  2. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmiau nurodytą išvadą, teigdamas, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje esančių įrodymų, atsižvelgė tik į ieškovės išdėstytas aplinkybes ir ignoravo atsakovo nurodytus faktus.
  3. Nesutikdama su apelianto pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).
  4. Savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas (neva nevisapusiškai išnagrinėjęs bylai reikšmingas aplinkybes ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų) padarė neteisingą išvadą dėl ieškovės ir A. G. bendro gyvenimo pradžios tik nuo 1994 metų ir jungtinės veiklos sutarties tuo metu (1994 metais) nebuvimo, remiasi vien tik savo paties, jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįstais paaiškinimais apie ieškovės ir atsakovo tėvo santykius iki 1994 metų bei deklaratyviais pareiškimais apie A. G. indėlį (įnašą) į šio buto įsigijimą bei tvarkymą.
  5. Antai, liudytojų parodymai apie ieškovės ir A. G. draugystę iki 1994 metų (ko neginčija ir pati ieškovė), priešingai nei interpretuoja savo skunde atsakovas, savaime nėra pakankami ginčo buto įsigijimo bendromis lėšomis faktui įrodyti, o epizodiniai bendraujančių asmenų susitikimai, pavėžėjimai iki darbo ir panašios aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus bendrą asmenų gyvenimą ir ūkio tvarkymą kartu, bendru sutarimu, kaip to reikalauja pirmiau kasacinio teismo praktikoje išvardyti jungtinės veiklos požymiai.
  6. Byloje esanti 2016 m. rugpjūčio 25 d. VSDFV pažyma patvirtina ieškovės teiginius, kad A. G. tiek jo įsikėlimo 1994 metais į ieškovės vardu įregistruotą ginčo butą, tiek vėliau, iki pat 1999 m., jokių oficialių pajamų neturėjo. Minėtą aplinkybę, kad A. G. finansinė padėtis po skyrybų buvo sunki ir atsakovo tėvas faktiškai buvo išlaikomas ieškovės, teismo posėdžio metu patvirtino A. G. sesuo V. Š., o taip pat ir mirusiojo vaikystės draugas A. J.. Savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad jo tėvas ir ieškovė ginčo 4 kambarių butą įgijo bendromis jų lėšomis, nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Priešingai nei interpretuoja atsakovas, byloje esantis 1991 m. liepos 19 d. vykdomasis raštas, kuriame nurodyta tuo metu, t. y. 1991 metais (o ne 1993 metais), buvusi A. G. darbovietė – Kauno muitinė, o taip pat konstatuota aplinkybė, kad A. G. turėjo išlaikymo vaikams iš pirmos santuokos įsiskolinimą, savaime nepagrindžia nei to, jog ginčo buto pirkimo momentu atsakovas vis dar dirbo ir gaudavo atlyginimą, nei to, kad jis turėjo santaupų ir, tuo labiau, visą neva gaunamą uždarbį paskyrė butui įsigyti ir remontuoti.
  7. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad nors, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, jungtinės veiklos įnašu gali būti pripažįstamas ne tik tam tikras piniginis indėlis, bet ir prisidėjimas darbu, šiuo konkrečiu atveju atsakovas, be jo paties paaiškinimų, iš esmės prieštaraujančių ieškovės ir liudytojų nurodytoms aplinkybėms, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie A. G. prisidėjimą darbu prie šio buto remonto (sutvarkymo) ar jame esančių baldų bei įrangos įsigijimo. Atsakovo teiginio, kad palikėjas butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikė savo turtu ir sprendė su jo naudojimu susijusius klausimus bei, tuo labiau, prisidėjo prie jo įsigijimo, niekaip nepagrindžia ir atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai, patvirtinantys, kad palikėjas ginčo bute 2015 metais naudojosi jo vardu užsakytomis UAB „Cgates“ paslaugomis. Visų pirma, pats interneto ir kitų paslaugų užsakymo faktas ir naudojimasis šiomis paslaugomis adresu, kuriuo atsakovo tėvas tuo metu kartu gyveno su ieškove, nereiškia klausimų, susijusių su paties ginčo buto naudojimu, sprendimo, šio buto priežiūros, jo tvarkymo ar kitokio investavimo į šį turtą, kita vertus, atsakovo pateiktuose įrodymuose nėra duomenų, kad A. G., net ir savo vardu sudaręs sutartį dėl interneto tiekimo, pats iš savo lėšų atliko mokėjimus už šias paslaugas. Be to, kaip matyti iš ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų, palikėjas naudojosi UAB „Cgates“ paslaugomis tik laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., kai tuo tarpu gyveno kartu su ieškove šiame bute nuo pat 1994 metų kovo mėnesio.
  8. Ieškovės pozicija dėl šio buto įgijimo jos asmeninėn nuosavybėn, iš asmeninių lėšų, pagrįsta ne tik jos paaiškinimais, bet ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Antai, kaip matyti iš byloje pateiktų sutarčių ir kitų dokumentų kopijų, 1993 m. vasario 25 d. sutartimi ieškovė su savo buvusiu vyru V. A. pasidalino butą, esantį (duomenys neskelbtini)– 2/3 buto atiteko ieškovei, o 1/3 – jos buvusiam vyrui. 1993 m. birželį ieškovė paėmė 14 000 USD paskolą iš Ūkio banko, o 1993 m. liepos 20 d. sutartimi išmainė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į jos buvusiam sutuoktiniui pagal pirmiau minėtą 1993 m. vasario 25 d. sutartį atitekusią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Turėdama asmeninės nuosavybės teise jau visą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė 1994 m. sausio 12 d. jį pardavė tretiesiems asmenims, tokiu būdu gaudama lėšas iš banko paimtai paskolai, panaudotai ginčo butui pirkti, grąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktų dokumentų visuma yra pakankama sutikti su ieškovės nurodytais paaiškinimais, kad ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji įgijo iš savo asmeninių santaupų bei iš banko gautos paskolos, kurią grąžino, pardavusi jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini).
  9. Atsakovas, išsakydamas abejones dėl ieškovės gaunamo atlyginimo ir turimų santaupų buto pirkimo momentu, tačiau pats nepateikęs jokių įrodymų apie jo tėvo santaupų ar kitokių pajamų buvimą ginčo laikotarpiu, neteisėtai siekia perkelti įrodinėjimo naštą ieškovei, nors, kaip pagrįstai pastebėjo D. A., pagal teisinį reguliavimą būtent atsakovas, pateikęs reikalavimą pripažinti turtą, įregistruota asmenine ieškovės nuosavybe, daline jos ir atsakovo tėvo nuosavybe, turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Pabrėžtina, kad teismo posėdyje apklausta A. G. sesuo taip pat patvirtino, kad jos brolis (atsakovo tėvas) prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), neprisidėjo, jis apsigyveno bute, kai butas jau buvo suremontuotas. Aplinkybę, kad ir paties mirusiojo A. G. nuomone, ginčo butas priklausė išimtinai ieškovei, patvirtino ir kiti liudytojai – V. V., A. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad palikėjas, nors ir įsikėlęs gyventi kartu su ieškovę į ginčo butą dar 1994 m. kovo mėnesį, savo gyvenamąją vietą šiame bute deklaravo tik 1996 m. rugpjūčio 6 d., o aplinkybių, kodėl jo tėvas, tariamai pirkęs butą kartu su ieškove ir neturėdamas jokio kito nuosavo būsto, nedeklaravo savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), iš karto po buto įgijimo, atsakovas niekaip nepaaiškino.
  10. Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo reikalavimas pripažinti palikėjo vardu nuosavybės teises į ½ dalį 4 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), atmestinas, kaip neįrodytas.
Dėl sodo pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)
  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priėjo išvadą, kad ieškovės argumentas, jog ginčo sodo pastatas ir žemės sklypas priklausė tik jai, o A. G. į pastarąjį turtą nepretendavo, yra labiau tikėtinas ir todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl šio turto pripažinimo bendra ieškovės ir palikėjo daline nuosavybe.
  2. Nors atsakovas ginčija pirmiau nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą, pažymėtina, kad savo poziciją šiuo klausimu atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde grindžia faktiškai tik jo paties paaiškinimais apie tėvo vykdomą daržovių minėtame sode auginimą, žvejojimą ir neva atliktą sodo pastato erdvių perplanavimą, stogo rekonstrukciją bei pavėsinės pastatymą, tačiau nepateikia jokių šiuos samprotavimus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
  3. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, ginčo sodo pastato įgijimo metu (1997 m. gegužės 29 d.), atsakovas neturėjo jokių pajamų ar santaupų ir faktiškai buvo išlaikomas ieškovės, kuri šiuo laikotarpiu, kaip matyti iš byloje esančios VSDFV pažymos, gaudavo tam laikui pakankamai aukštą 3 000–4 000 Lt atlyginimą, iš kurio, teisėjų kolegijos vertinimu, objektyviai buvo įmanoma sutaupyti ieškovės nurodytą 13 000 Lt sumą, reikalingą ginčo sodo pastatui įgyti. Finansiškai lygiaverčiu ieškovės partneriu palikėjas tapo tik 2003 metais, kai pradėjo gauti pastovias ir pakankamai geras pajamas iš jo vykdomos individualios veiklos, o kokių nors palikėjo santaupų 1997 metais turėjimą patvirtinančių duomenų, kaip minėta, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad palikėjas savo lėšomis ar savo darbu rekonstravo pastato stogą ir (ar) atliko erdvių perplanavimą, taip pat kaip ir įrodymų, jog palikėjas dengė gyvenamojo namo išlaikymo ir žemės sklypo tvarkymo išlaidas. Priešingai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, net 2014 m. liepos 7 d., kai sugyventiniai jau vedė bendrą ūkį ir palikėjas jau turėjo savo pajamų, ieškovė grąžino A. G. pastarojo sodo bendrijai sumokėtą 442,18 Lt mokestį, pervesdama pinigus į palikėjo sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skola už sodų bendrijos mokesčius“. Ši aplinkybė patvirtina ieškovės paaiškinimus, kad net jei kažkokius mokesčius, ieškovei neturint grynųjų, palikėjas sumokėdavo už ieškovės turtą, ieškovė pastarąsias sumas grąžindavo, nes abu sugyventiniai sodo pastatą ir žemės sklypą laikė išimtinai asmenine ieškovės nuosavybe.
  4. Ieškovės paaiškinimų teisingumą iš esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai – A. J., V. V., V. Š., V. K., nurodę, kad palikėjas visada sakydavo, jog „sodas D., važiuojam į sodą pas D.“ ir pan. Pastebėtina ir tai, kad palikėjo sesuo V. Š. paaiškino, jog prie atsakovo akcentuojamos pavėsinės pastatymo labiau prisidėjo ieškovės sūnus, nei palikėjas, o pastarasis, liudytojos teigimu, labiau mėgo pavadovauti, nei dirbti. Aplinkybę, kad pavėsinė buvo statyta palikėjo kartu su ieškovės sūnumi patvirtino ir liudytojas A. Č.. Kita vertus, vien tik pavėsinės pastatymas išimtinai palikėjo darbu (net jei šis faktas būtų patikimai įrodytas), įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime neleidžia daryti išvados, jog ginčo turtą (sodo pastatą ir sklypą) sugyventiniai siekė įgyti šeimos poreikiams tenkinti, bendromis ar asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę, o klausimo dėl galimai palikėjo darbu atlikto ginčo turto pagerinimo (pavėsinės pastatymu) ir šio pagerinimo vertės kompensavimo išsprendimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi tokio reikalavimo atsakovas nebuvo pareiškęs.
  5. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė reikalavimo dėl įrodymų iš ieškovės išreikalavimo ir (ar) nenurodė pirmosios instancijos teismui jokių aplinkybių apie ieškovės ar kitų asmenų vykdomą trukdymą atsakovui įrodinėti jo nurodytas aplinkybes bei neprašė imtis veiksmų šiam klausimui išspręsti, todėl apeliaciniame skunde atsakovo nurodytas teiginys, jog atsakovui pirmosios instancijos teisme dėl ieškovės kaltės buvo apsunktinas įrodinėjamas ir jo, kaip įpėdinio, teisės buvo suvaržytos, atmestinas.
Dėl 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir nuompinigių už šias patalpas
  1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimu rūpinosi ieškovė, jog būtent ji liudytojui A. Č. dar 2004 metais sumokėjo 5000 JAV dolerių už šį turtą, taip pat tai, kad ieškovės ir A. G. lėšų bendrumas ir bendro ūkio vedimas, tvarkymas, taigi ir jungtinės veiklos sutarties sudarymas, sietinas su 2003 metais, ir atsižvelgęs į liudytojų A. J. bei V. K. parodymus, jog ginčo patalpos ieškovės ir palikėjo buvo įgytos bendrai šeimos gerovei, konstatavo, kad ieškovė prisidėjo prie ginčo patalpų įgijimo tiek tiesioginiu savo dalyvavimu, tiek ir piniginėmis lėšomis ir priėjo išvadą, jog turi būti tenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti šį turtą bendra jos ir A. G. daline nuosavybe.
  2. Nors atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde siekia įrodyti, kad tarp ieškovės ir palikėjo nebuvo jokio susitarimo šį turtą įgyti kaip bendrąją dalinę nuosavybę ir ieškovė neprisidėjo prie ginčo patalpų įsigijimo bei jų tolesnio išlaikymo, tvarkymo, šiuos argumentus apeliantas taip pat grindžia tik savo paties paaiškinimais ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo sutikti su atsakovo pozicija (CPK 178, 185 straipsniai).
  3. Antai, atsakovo dėstomos aplinkybės, kad jo tėvas norėjo kartu dirbti su savo sūnumi ir, pradėjęs individualią veiklą, ilgainiui pasiūlė ir atsakovui užsiimti analogiška veikla, o vėliau jie abu bendrai dirbo, adresu (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia ieškovės ir palikėjo susitarimo dėl ginčo patalpų įgijimo bendrai sudarymo galimybės. Savo ruožtu atsakovo dėstomos aplinkybės apie tėvo norą ginčo patalpas įgyti išimtinai asmeninėn nuosavybėn ir neva duotą pažadą visą verslą ir ginčo patalpas palikti tik atsakovui ne tik nepatvirtintos nei vieno iš byloje apklaustų liudytojų, bet ir nepagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
  4. Nors ginčo patalpų pirkimo metu atsakovo tėvas, kaip patvirtina atsakovo pateiktos gyventojų pajamų deklaracijos, jau gaudavo pajamas ir, tikėtina, galėjo sukaupti reikiamą sumą patalpoms įsigyti, liudytojas A. Č., kuriam su šeima ir priklausė šios patalpos, patvirtino, kad pinigus už ginčo turtą jam sumokėjo būtent ieškovė, o A. J. pastebėjo, jog minėtas patalpas surado būtent ieškovė. Šis liudytojas kartu su liudytoju V. K. taip pat patvirtino, kad ieškovė be kita ko padėjo palikėjui surasti klientus, t. y. aprūpindavo A. G. apsidrausti pageidaujančiais asmenimis. Tai, kad liudytojas A. Č. negalėjo nurodyti tikslios lėšų jam perdavimo datos, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo nepasitikėti pastarojo, ir tuo labiau kitų liudytojų, parodymais apie ieškovės ir palikėjo siekius kooperuojant lėšas ir darbą, bei įsigyjant ginčo turtą, kurti šeimos gerovę, vystyti verslą, ypač atsižvelgus į tai, jog pats atsakovas savo argumentams dėl neva nuo pat 2004 metų bendrai su tėvu vykdomos veiklos ir tarp jų buvusio jungtinės veiklos susitarimo pagrįsti nepateikė pakankamų įrodymų.
  5. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl patalpų įgijimo, kaip jungtinės ieškovės ir palikėjo veiklos rezultato, niekaip nepaneigia atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė iki palikėjo mirties neturėjo jokių sutarčių su ginčo patalpas nuomojusia UADBB „Investicijų brokeris“. Prisidėjimas darbu šiuo konkrečiu atveju nebūtinai turėjo pasireikšti profesionalaus draudimo brokerio veiklos vykdymu, ko faktiškai ieškovė ir neįrodinėja, tačiau asmenų, norinčių apsidrausti paieška, jų delegavimu pas palikėją, tokiu būdu užtikrinant pastarojo portfelio, taigi ir gaunamų pajamų, augimą.
  6. Tačiau, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pripažinti ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bendra ieškovės ir A. G. nuosavybe, priteisiant atsakovui natūra ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 50/100 dalių ginčo patalpų, teisėjų kolegija mano esant neteisingą ir neteisėtą teismo sprendimą priteisti ieškovei, kaip kompensaciją, tik ½ dalį už ginčo patalpas 2004 metais sumokėto įnašo, o ne ½ dalį ginčo patalpų rinkos vertės.
  7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi, nustatant kompensacijos dydį vadovaujamasi į bylą pateiktais daikto rinkos vertės duomenimis, o pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nesant byloje duomenų apie ginčo turtui po jo įsigijimo atliktus pagerinimus ar jam išlaikyti panaudotas investicijas, nulėmusias jo vertės padidėjimą, priteistina tik 2004 metais, turto faktinio pirkimo metu, sumokėtos kainos ½ dalis, neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo išaiškinimų.
  8. Kaip pagrįstai akcentuoja ieškovė, prašomos priteisti kompensacijos sumą (12 150 Eur) ji apskaičiavimo remdamasi į bylą pateiktu 2016 m. sausio 28 d. Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašu, pagal kurį vidutinė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudaro 48 600 Eur, taigi 50/100 pastato dalių vertė sudaro 24 300 Eur ir atitinkamai ½ dalis 50/100 patalpų dalių – 12 150 Eur. Atsakovas, nors ir nesutikdamas su ieškovės nurodyta piniginės kompensacijos suma ir teigdamas, kad reali turto rinkos vertė kur kas mažesnė, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro išrašuose, jokių įrodymų tikrajai ginčo turto rinkos vertei nustatyti nepateikė. Kadangi nagrinėjamoje byloje tik ieškovė pateikė įrodymus dėl turto vertės, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas atsižvelgti būtent į šiuos duomenis ir, vadovaujantis pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, priteisti ieškovei 12 150 Eur kompensaciją.
  9. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo už ieškovei priklausančią ½ dalį 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priteista 2896,20 Eur kompensacija, keistina, padidinant priteistinos kompensacijos dydį iki 12 150 Eur.
  10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su teismo padarytomis išvadomis, kad 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. mokėjimais į palikėjo sąskaitą įskaityta 1083,22 Eur suma už ginčo patalpų nuomą, kaip jungtinės veiklos metu iš bendro turto gautos pajamos, taip pat laikytina bendra daline ieškovės ir jos sugyventinio A. G. nuosavybe bei ieškovei pripažintina teisė į ½ dalį (541,61 Eur) šios sumos. Nors apeliantas, ginčydamas šią sprendimo dalį, savo skunde nurodo, kad teismas nesigilino, už kokią nuomą, už kokio objekto (automobilio ar buto) yra pervesti pinigai į sąskaitą, atkreiptinas dėmesys, jog savo pirminiame atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovas pats pripažino, kad šios sumos į palikėjo sąskaitą buvo pervestos būtent palikėjo darbdavio, kaip nuompinigiai už ginčo patalpas. Be to, kaip matyti iš UADBB „Investicijų brokeris“ 2016 m. birželio 23 d. atsakymo į ieškovės advokatės raštą, ši įmonė, nors patalpų nuomos sutartį nutraukė dar 2016 m. kovo 7 d., faktiškai ginčo patalpomis naudojosi iki 2016 m. birželio 15 d.
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)
  1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad palikėjo asmeninės nuosavybės teise įregistruoto buto pirkimo metu ieškovė ir palikėjas jau buvo susitarę dėl jungtinės veiklos vykdymo, sugyventiniai bendrai gyveno nuo 1994 metų, taip pat į tai, jog 2015 m. gegužės mėnesį ieškovė ir A. G. kartu persikraustė gyventi į ginčo butą, o 2016 m. sausio 21 d. padavė Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui prašymus dėl santuokos įregistravimo, nuo 2016 m. vasario 18 d. abu deklaravo savo gyvenamąją vietą būtent adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinęs liudytojo V. V. patvirtinimą, jog ieškovei ir palikėjui nusprendus bendrai įgyti butą, jis paskolino jiems 3 000 Eur sumą, bei atsižvelgęs į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė savo lėšomis įgijo minėto buto apstatymo reikmenis (baldus, įrangą), priėjo išvadą, jog daugiau tikėtinais laikytini būtent ieškovės paaiškinimai, jog ginčo butą, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventiniai buvo nutarę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendram tikslui ir reikmėms.
  2. Atsakovo teigimu, palikėjo valią įsigyti šį butą būtent asmeninėn nuosavybėn patvirtina ta aplinkybė, kad butas, sugyventiniams jau ilgą laiką (virš 20 metų) gyvenant kartu ir ruošiantis sudaryti santuoką, vis dėlto buvo įregistruotas asmenine palikėjo nuosavybe, be to, būtent A. G. ėmė paskolą šiam butui įgyti iš banko ir mokėjo visas įmokas už butą.
  3. Nesutikdama su atsakovo pozicija, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors visas avansines įmokas ir įmokas bankui pagal byloje esančius dokumentus už butą iš savo sąskaitos iš tikrųjų mokėjo palikėjas ir būtent jis savo vardu ėmė paskolą, ieškovė kartu su 2016 m. rugpjūčio 18 d. prašymu pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ji 2015 m. pradžioje pirko baldus, virtuvės ir kitokią techniką butui įrengti, o dalyvauti paskolos butui įgyti paėmimo procese negalėjo tik dėl to, kad tuo metu dirbo jau bankrutuojančiame Ūkio banke pagal terminuotą sutartį, ką patvirtina ir byloje esanti 2013 m. liepos mėnesį su ieškove sudaryta terminuota darbo sutartis. Be to, ginčo buto pirkimo bendrai, bendroms šeimoms reikmėms aplinkybę patvirtino ne tik liudytojas V. V., paskolinęs sugyventiniams 3 000 Eur sumą avansui už butą susimokėti, tačiau ir liudytojas V. K., teismo posėdyje be kita ko paaiškinęs, kad už elektrą, prekes, medžiagas apmokėdavo ne A. G., o D. A., ir butą jie įsirenginėjo drauge.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokio pagrindo nepasitikėti pirmiau nurodytų liudytojų duotais parodymais apie buto pirkimą bendroms šeimos reikmėms nėra, tuo labiau kad paties atsakovo pozicija ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, yra labai prieštaringa ir bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Antai, iš pradžių, pirmosios instancijos teismui atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tėvas pirko šį butą, siekdamas turėti savo asmeninį būstą, nenorėdamas niekam būti našta ir konfliktuodamas su ieškove, maža to, butą jis neva pirko net nežinant ieškovei (kas vėliau buvo paneigta ieškovės pateiktais įrodymais dėl jos dalyvavimo įrenginėjant butą, perkant apstatymo reikmenis ir pan.), tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovas aiškina, jog butas iš tikrųjų pirktas ne gyventi jame, o klientams darbo reikalais priiminėti, o neva nuolat gyventi palikėjas ir ieškovė planavo sodo pastate, ką, atsakovo teigimu, neva patvirtino liudytojai A. J. ir V. V. (tikėtina, turėtas omenyje V. K., nes V. V. apklaustas nebuvo). Tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, tokių atsakovo nurodomų aplinkybių nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip tikrovės neatitinkančius, atsakovo argumentus, jog butą palikėjas siekė įgyti darbo reikalais savo asmeninės nuosavybės teise.
  5. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).
  6. Byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad nors ji dėl objektyvių aplinkybių negalėjo būti paskolos gavėja kartu su palikėju, prie ginčo turto sukūrimo ieškovė prisidėjo, pirkdama buto įrengimo reikmenis, taip pat savo turimas pajamas leisdama sugyventinių kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė įrodė, kad ji bendrai su palikėju, kooperuodama lėšas, darbą, kartu gyvendama ir spręsdama kartu visus su ginčo turtu susijusius klausimus, įgijo ginčo butą bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendram tikslui ir reikmėms.
  7. Konstatavus, kad ieškovė ir palikėjas butą įsigijo ir jį tvarkė bendrosios dalinės nuosavybės teise, minėtas butas su visais jame atliktais pagerinimais, įvertinus ieškovės ryšį su ginčo turtu (apeliantė jame gyvena nuo 2015 metų), visiškai pagrįstai priteistas būtent ieškovei natūra, todėl atsakovo argumentas dėl ieškinio ribų, priteisiant butą natūra su visais jame padarytais pagerinimais, peržengimo atmestinas. Taip pat atmestini ir atsakovo samprotavimai dėl ieškovės galimybių mokėti paskolą bankui už butą nebuvimo. Byloje pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė nuo pat palikėjo mirties dengė paskolos už ginčo butą įmokas, savo ruožtu bankas, pagal nustatytą teisinį reguliavimą privalantis įvertinti skolininko mokumą, galimybę grąžinti paskolą nurodytu terminu, jokių prieštaravimų dėl skolinio įsipareigojimo perėjimo ir atitinkamai ieškovės, kaip naujojo skolininko, kandidatūros nepareiškė.
Dėl turtinių teisių į sumas, sukauptas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis
  1. Apeliantas, vadovaudamasis kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 pateiktu išaiškinimu bei akcentuodamas aplinkybę, kad ieškovė ir palikėjas vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, taip pat ir investicinio gyvybės draudimo įmokas, iš bendrų lėšų, nurodo, jog yra pagrindas priteisti atsakovui iš ieškovės pusę sukauptos sumos (kapitalo) pagal nurodytas investicinio gyvybės draudimo sutartis sumokėtų draudimo įmokų pagal priešieškinyje nurodytus reikalavimus.
  2. Nesutikdama su apelianto pozicija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017; kt.)
  3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgyto turto teisinio statuso nustatymo ir jo padalijimo klausimas, savo ruožtu atsakovo cituojamoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimas. Akivaizdu, kad cituotos ir šiuo metu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra panašios ir tuo labiau tapačios. Kita vertus, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, minėtoje 2011 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apskritai nesprendė ir nepasisakė dėl sutuoktinių sumokėtų draudimo įmokų padalijimo, todėl atsakovas, savo argumentas pagrįsti nurodydamas šią bylą, iš esmės klaidiną tiek kitą bylos šalį, tiek teismą.
  4. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia apelianto dėmesį, kad naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 56 dalis). Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teisme skundžiamame sprendime, įvykus draudžiamajam įvykiui, būtent naudos gavėjas, jei toks buvo paskirtas, nepriklausomai nuo aplinkybių kas, kokiomis aplinkybėmis mokėjo draudimo įmokas, turi teisę į visos draudimo išmokos gavimą. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad visose atsakovo nurodytose sutartyse, po apdraustojo (palikėjo ar ieškovės) bei atsakovo tėvo mirties, naudos gavėju nurodytas ne A. G., jokio pagrindo konstatuoti atsakovo, kaip palikėjo įpėdinio, nuosavybės teises į ½ dalį įmokų ar sukauptos kapitalo sumos, nėra.
Dėl laidojimo išlaidų
  1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė savo lėšomis palaidojo palikėją ir patyrė 2 187,76 Eur išlaidų, tačiau gavo 304 Eur laidojimo pašalpą, taip pat nurodęs aplinkybę, jog ieškovė su palikėju ilgą laiką gyveno faktinėje santuokoje ir jai pripažintos teisės į dalį kartu su A. G. užgyvento turto, nusprendė tik iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą dėl laidojimo išlaidų iš atsakovo, kaip įpėdinio, priteisimo, sumažinęs prašomą priteisti sumą perpus.
  2. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo priteisti iš atsakovo tokių išlaidų, nes CK nėra normos, kuri reglamentuotų laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, be to, ieškovė gavo laidojimo išlaidas viršijančias draudimo išmokas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai sumažino jai iš atsakovo priteistiną sumą perpus, nors apeliantė nėra mirusiojo įpėdinė ir negalėjo laidojimo išlaidų padengti palikėjo turtu.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas teisus teigdamas, jog CK nėra normos, reguliuojančios konkrečiai laidojimo išlaidų iš įpėdinių priteisimo klausimą, tai, skirtingai nei interpretuoja atsakovas, savaime nereiškia, kad ieškovė, savo lėšomis palaidojusi palikėją, neturi teisės, kaip įpėdinio (o ne palikėjo) kreditorė, reikalauti tokių išlaidų atlyginimo. Tokią išvadą be kita ko pagrindžia ne tik sąžiningumo, protingumo, teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis), bet ir kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012, kurioje konstatuota, kad net tuo atveju kai vienas iš paveldėtojų palaidoja palikėją savo asmeninėmis, o ne palikimo lėšomis, jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš kitų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Įvertinus pirmiau nurodytus išaiškinimus, akivaizdu, kad tuo labiau turi būti atlyginamos laidojimo išlaidos asmeniui, kuris apskritai nėra palikėjo įpėdinis, negavo jokios dalies palikėjo turto, bet savo asmeninėmis lėšomis palaidojo palikėją.
  4. Šiuo atveju sutiktina su ieškove, kad ta aplinkybė, jog ieškovei, kaip palikėjo sugyventinei, kartu su juo vykdžiusiai jungtinę veiklą, buvo priteista dalis bendrai užgyvento turto, nereiškia, kad ieškovė neturi teisės į visos patirtų laidojimo išlaidų sumos atlyginimą. Ieškovei priteistos nuosavybės teisės į jos pačios darbu, lėšomis ir kitais ištekliais sukurto, tvarkyto turto dalį, o ne į dalį asmeninio palikėjo turto, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be kita ko savo iniciatyva, šalims neprašant, konstatavęs faktinę ieškovės ir palikėjo santuoką, sumažino ieškovei priteistinų iš atsakovo laidojimo išlaidų kompensacijos sumą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 947,88 Eur laidojimo išlaidų atlyginimo suma, keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo visą 1883,76 Eur (2187,76 – 304) išlaidų atlyginimą.
  5. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo akcentuojama aplinkybė, jog ieškovė pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, kaip sutartyse nurodyta naudos gavėja, gavo draudimo išmokas, viršijančias jos patirtų laidojimo išlaidų sumą, niekaip nepaneigia jos teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo, nes kaip jau minėta, palikėjui paskyrus naudos gavėją, pagal draudimo sutartį sukauptos sumos nėra paveldimos, taigi nėra laikomos palikimo dalimi.
  6. Ieškovės teisei reikalauti laidojimo išlaidų atlyginimo neturi įtakos ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė laidotuves organizavo, nesitardama su atsakovu ir, atsakovo nuomone, nepaisydama jo tėvo valios dėl laidojimo būdo, savo ruožtu argumentų bei įrodymų, kad ieškovės patirtos išlaidos galimai yra neproporcingos ar neprotingos, todėl mažintinos, atsakovas neteikė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir ką pagrįstai savo apeliaciniame skunde pabrėžė ieškovė, ji pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 6 843 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1503 Eur sudaro žyminis mokestis, o likusi 5 340 Eur suma – išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
  3. Patikslinto ieškinio suma sudaro 55 735,52 Eur, o ieškovės tenkintų reikalavimų suma – 50 375,37 Eur, kuri sudaro 90 proc.
  4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu argumentu dėl išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą bei prašymą išduoti rašytinį įrodymą, viršijančių maksimalius leistinus dydžius, mažinimu nuo 900 Eur iki 299 Eur ir atitinkamai nuo 60 Eur iki 30 Eur, taip pat atsižvelgdama į naujai nustatytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 590,80 Eur ((6 843 – 631) x 0,9) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
  5. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog atsakovo priešieškinio reikalavimai apskritai nebuvo tenkinti, ir todėl neturėjo pastarajam (atsakovui) atlyginti su priešieškinio parengimu ir pateikimu teismui susijusių išlaidų, o likusias išlaidas atlyginti atsižvelgiant į ieškovės atmestų reikalavimų procentinį dydį.
  6. Atsakovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 4 258 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1310 Eur jis sumokėjo kaip žyminį mokestį už priešieškinį, o 1300 Eur sumą sudaro priešieškinio parengimo išlaidos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus bei po pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo iš naujo apskaičiuotą patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovui iš ieškovės priteistina 165 Eur ((4258-1300-1310) x 0,1) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma.
  7. Visiškai patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CK 93 straipsnis).
  8. Ieškovė sumokėjo 229 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, taip pat patyrė 1300 Eur išlaidų advokatės pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti bei 1500 Eur išlaidų advokatės pagalbai už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą.
  9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10, 8.11 punktais, taip pat įvertindama aplinkybes, kad ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės atkartoti argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, o byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji ar ypatingai sudėtingi, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais priėjo išvadą, kad ieškovei priteistinų advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų atlyginimas mažintinas iki 1800 Eur, iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiant 2 029 Eur (1800 + 229) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 2 896,20 Eur kompensacija už ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priteisiant D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 150 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) kompensaciją už D. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini).

15Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 941,88 Eur laidojimo išlaidų atlyginimas, priteisiant D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1883,76 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 76 ct) laidojimo išlaidų atlyginimą.

16Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos ir: priteisti ieškovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 590,80 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, o atsakovui L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165 Eur (šimtą šešiasdešimti penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

17Likusią Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

18Priteisti ieškovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 029 Eur (du tūkstančius dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai