Byla 3K-3-245/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UADBB „Aon Baltic“, UAB „G&R Logistic“, Taghleef Industries Kft, N. M

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „G&R Logistic“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Daigai“ ieškinį atsakovui UAB „Transeurinos grupė“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – UADBB „Aon Baltic“, UAB „G&R Logistic“, Taghleef Industries Kft, N. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami teisės klausimai dėl vežėjo civilinės atsakomybės, kai krovinį pakrovė siuntėjas, sutarčių aiškinimo.

5Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 18 004,98 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią krovinys (spausdinimo plėvelė) turėjo būti nugabentas iš Vengrijos į Lietuvą. Priimant krovinį nustatyta, kad jo dalis – 9 vnt. palečių, t. y. 2324,90 kg, yra sugadinta: paletės nuvirtusios, dėl ko plėvelė deformuota, mechaniškai pažeista ir nebetinkama spaudai.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patekino: priteisė iš atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ ieškovo UAB „Daigai“ naudai 18 004,98 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Daigai“ ir atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ 2011 m. birželio 9 d. sudarė Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutartį Nr. 20110609 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas pavedė atsakovui už sulygtą atlyginimą vežti krovinį pagal joje nustatytas sąlygas, 33 paletes krovinio paimant 2011 m. birželio 9 d. iš Vengrijos, Tiszaujvaros, Taghleef Industries Kft, ir pristatant gavėjui ieškovui UAB „Daigai“. Atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ kroviniui pervežti pasamdė faktinį vežėją UAB „G&R Logistic“, su kuriuo 2011 m. birželio 9 d. sudarė užsakymą – sutartį Nr. 25378, pagal kurią užsakė pervežti rinktinį krovinį (Aurika 42 PLL, Daigai 33 PLL, Stimul RUS 6 PLL). Teismas nustatė, kad, 2011 m. birželio 13 d. pristačius ieškovui UAB „Daigai“ 33 palečių krovinį iš Vengrijos, iškrovimo metu pastebėta, kad dalis palečių yra nuvirtusios, dėl ko plėvelė deformuota, mechaniškai pažeista. Važtaraštyje apie tai padarytas įrašas. Ieškovas UAB „Daigai“ nustatė, kad nebetinkama spaudai plėvelės vertė 18 004,98 Lt. Teismas tyrė, ar yra pagrindas taikyti Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktį dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal konvencijos 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su aplinkybe, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Teismas nustatė, kad ieškovui UAB „Daigai“, kaip gavėjui, atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ užsakymu faktiškai krovinį vežė trečiasis asmuo UAB „G&R Logistic“, krovinys buvo pakrautas siuntėjo, t. y. Vengrijos įmonės Taghleef Industries Kft. 2012 m. lapkričio 22 d. ekspertizės akto Nr. 31 išvadose (toliau – ekspertizės išvados) nurodyta, kad krovinio sugadinimo priežastys yra pakrovimo vietos trūkumas tiriamąjį krovinį pakrauti dviem aukštais; krovinio pakrovimas trimis aukštais galinėje automobilio dalyje, neužtikrinus aukštų palečių pagrindo atramos, nepanaudojus tinkamo krovinio blokavimo ir dėl krovinio pakuotės ypatumų ir palečių išdėstymo krovinių platformoje, nesaugiai krovinį pritvirtinus. Teismas, spręsdamas, kodėl krovinys buvo pakrautas ne dviem, o trimis aukštais, atsižvelgė į tas faktines aplinkybes, kad atsakovas UAB „Transeurinos grupė“ kroviniui pervežti pasamdė faktinį vežėją UAB „G&R Logistic“, su kuriuo 2011 m. birželio 9 d. sudarė užsakymą – sutartį Nr. 25378, pagal kurią užsakė pervežti rinktinį krovinį (Aurika 42 PLL, Daigai 33 PLL, Stimul RUS 6 PLL). Ekspertizės išvadų 15 punkte nurodyta, kad, įvertinus transporto priemonės ir krovinio matmenis, transporto priemonėje (sunkvežimyje ar priekaboje) būtų užtekę vietos UAB „Daigai“ krovinį pakrauti dviem aukštais, tačiau jungtiniam kroviniui pakrauti dviem aukštais vietos neužtektų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ ir trečiojo asmens UAB „G&R Logistic“ 2011 m. birželio 9 d. sudarytas susitarimas pervežti būtent rinktinį krovinį, taip pat ir UAB „Daigai“ 33 palečių krovinį pažeidė ieškovo UAB „Daigai“ ir atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ 2011 m. birželio 9 d. sudarytos Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punktą, kuriame nustatytas vežėjui įsipareigojimas nekrauti didesnio krovinio, nei nurodyta šioje sutartyje. Teismas pažymėjo, kad UAB „Daigai“ ir atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ 2011 m. birželio 9 d. sudarytos Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punkte įtvirtintas šalių susitarimas dėl visiškos vežėjo atsakomybės už didesnio krovinio pakrovimą bei transportavimą, todėl, nustačius, kad krovinio sugadinimą lėmė aplinkybės dėl vežėjo veiksmų į transporto priemonę pakraunant didesnį krovinį, nei šalys buvo sutarusios (dėl to jį pakraunant trimis aukštais), vežėjas turi visiškai atsakyti už tokį krovinio pervežimą. Esant tokioms aplinkybėms, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčio nuostatos dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagal konvencijos 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, negali būti taikomas.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negali būti taikomas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktis.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „G&R Logistic“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Vienkartine krovinio vežimo automobiliais sutartimi vežėjas (atsakovas) įsipareigojo už 2400 Lt be PVM (įskaitant visas krovinio pervežimo išlaidas) pervežti 33 vnt. palečių iš Tiszaujvaros (Vengrija) į Avižienius (Lietuva) (Sutarties 1, 2, 4.1 punktai). Šios Sutarties 3.2.4 punktu šalys susitarė nekrauti didesnio krovinio, nei nurodyta šioje Sutartyje. Už didesnio krovinio pakrovimą bei transportavimą atsako vežėjas. Teismas, nustatęs, kad atsakovas kroviniui pervežti pasamdė faktinį vežėją (kasatorių UAB „G&R Logistic“), kuris pagal 2011 m. birželio 9 d. užsakymą sutartį Nr. 25378 turėjo pervežti rinktinį krovinį (Aurika 42 PLL, Daigai 33PLL, Stimul RUS 6PLL), sprendė, kad atsakovas pažeidė Sutarties 3.2.4 punkto reikalavimą, o tai, pasak teismo, sukelia atsakovo atsakomybę dėl atsiradusios žalos. Kitaip tariant, teismas laikė, kad Sutarties 3.2.4 punktu vežėjas prisiėmė įsipareigojimą nepriimti bet kokio kito krovinio iš bet kokių kitų subjektų bei gabenti tik užsakovo krovinį. Toks aiškinimas pažeidžia nustatytą taisyklę, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Lingvistinis Sutarties 3.2.4 punkto aiškinimas leidžia teigti, kad įsipareigojimas „nekrauti“ turėtų būti suprantamas kaip vežėjo įsipareigojimas nepriimti didesnio krovinio, nei numatyta Sutartyje. Taikant sisteminį sutarties sąlygų aiškinimą, Sutarties 3.2.4 punkto formuluotė kreipia į Sutarties 2 punktą, kuriame nurodytas krovinio kiekis (33 paletės), svoris (9507 kg bruto, 8382,40 kg neto) ir matmenys. Sistemiškai aiškinant Sutartį akivaizdu, kad įsipareigojimų apimtis neturi išeiti už Sutarties ribų nei krovinio, nei subjekto (iš kurio krovinys priimamas) atžvilgiu. Sutarties 3.2.4 punkto išplėtimas kitų subjektų, nedalyvaujančių šiame konkrečiame teisiniame santykyje, ir kitų krovinių atžvilgiu prieštarauja ne tik CK 6.193 straipsnio 2 daliai, bet ir vienam esminių sutarčių teisės principų – riboto sutarties poveikio principui, kurio esmė – sutartis turi poveikį tik jos šalims. Siekiant nustatyti tikruosius Sutarties šalių ketinimus būtina įvertinti Sutarties sąlygą dėl kainos, kuri yra įtvirtinta Sutarties 4.1 punkte – 2400 Lt be PVM (įskaitant visas krovinio pervežimo išlaidas). Jei kiekvienas užsakovas reikalautų transporto priemonėje gabenti tik jo krovinį, į pustuštę transporto priemonę drausdamas pasikrauti daugiau krovinių, tai iš esmės krovinių gabenimas būtų nuostolingas. Be to, Sutarties 3.2.4 punkto sąlyga iš esmės atitinka bendrąją CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto a papunktyje įtvirtintą vežėjo pareigą patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje. Užsakovas, įvertinęs Sutarties kainą, negalėjo tikėtis, kad Sutarties 3.2.4 punkto sąlyga skirta garantuoti, kad vežėjas transporto priemonėje gabens jo vienintelio krovinį. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvų reikėtų suprasti, kad Sutarties 3.2.4 punkto pažeidimas lėmė pakrovimo vietos trūkumą krovinį pakrauti dviem aukštais. Tačiau įvertinus tai, kad Sutarties 3.2.4 punktas turi būti aiškinamas kaip vežėjo pareiga nepriimti iš užsakovo daugiau nei 33 palečių 9507 kg bruto ir 8382,40 kg neto krovinio, teismas turėjo konstatuoti, kad vežėjas šios pareigos nepažeidė ir sutartį įvykdė tinkamai.

122. Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, vežėjas neturi pareigos patikrinti, ar krovinys tinkamai sudėtas ir sutvirtintas. Vežėjo pareigos, priimant krovinį, įtvirtintos CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte: a) vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Vežėjo prievolių pagal krovinio vežimo sutartį turinys yra siejamas su visiškai skirtingo pobūdžio reikalavimais – priimti krovinį, gabenant krovinį garantuoti saugų eismą, patikrinti krovinio stabilumą eismo saugumo aspektu ir pan. Kasatoriaus nuomone, vežėjui įstatymo nustatyta pareiga identifikuoti išorinius ir akivaizdžius krovinio pakrovimo trūkumus, kurie galėtų turėti įtakos krovinio ir eismo saugumui. Vežėjas privalo atsisakyti vežti krovinį, kai akivaizdžiai matyti, kad krovinio pakrovimas kelia grėsmę krovinio ir eismo saugumui. Dėl pakrovimo vietos trūkumo krovinį krauti dviem aukštais pažymėtina, kad, nustačius, jog vežėjas nepažeidė Sutarties 3.2.4 punkto reikalavimo, vežėjas nėra atsakingas už pakrovimo vietos trūkumą krovinį pakrauti dviem aukštais, nes vežėjas Sutartimi tokio įsipareigojimo neprisiėmė. Vežėjas įsipareigojo pateikti transporto priemonę ir šią sutartinę pareigą įvykdė. Be to, krovinio pakrovimas trimis aukštais nėra pats savaime keliantis grėsmę krovinio saugumui, todėl toks pakrovimo būdas nėra netinkamas, o vežėjui, nežinančiam krovinio specifikos, toks krovinio pakrovimo defektas nėra akivaizdus, todėl negali būti laikomas aplinkybe, kurios galima buvo išvengti. Faktinis siuntėjas turėjo įvertinti, ar jam tinka pateikta transporto priemonė, ar jį tenkina galimybė krovinį krauti trimis aukštais, ar pakanka priemonių kroviniui sutvirtinti. Kadangi siuntėjas krovinį pakrovė trimis aukštais, neidentifikavo jokių pakrovimo trūkumų, nereikalavo pakeisti transporto priemonės ir nereiškė jokių pretenzijų, susijusių su vežėjo pateikta transporto priemone, tai jam ir tenka su tokiu netinkamu pakrovimu susijusi rizika. Taigi faktinio siuntėjo atliktas krovinio pakrovimas trimis aukštais ir netinkamas sudėjimas buvo tiesioginė ar netiesioginė žalos priežastis, ir to visiškai pakanka, kad būtų taikoma CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte nustatyta prezumpcija: tikėtina, kad žala dėl to ir buvo patirta. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte nustatyta prezumpcija dėl ypatingos rizikos faktoriaus egzistavimo, netinkamo krovinio pakrovimo ir sudėjimo metu liko nepaneigta, todėl remiantis CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu vežėjas turi būti atleistas nuo atsakomybės.

133. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje PVC EXPERT OU v. UAB „Rivatra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-34/2013, nes nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

151. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ieškovo su atsakovu sudarytos Sutarties 3.2.4 punktas, kuriuo šalys susitarė nekrauti didesnio krovinio, nei nurodyta šioje Sutartyje, reiškia vežėjo įsipareigojimą nepriimti didesnio krovinio iš užsakovo (ieškovo), o ne iš trečiųjų asmenų, kuriems ši Sutartis jokios teisinės galios neturi. Rinktinių krovinių pervežimo atvejais užsakovas, sudarydamas sutartį, dažniausiai nežino, koks ir kokio dydžio krovinys papildomai bus vežamas tos pačios transporto priemonės pakrovimo ertmėje, taip pat ar toks papildomų krovinių vežimas nesukels ar nepadidins užsakovui priklausančio krovinio sužalojimo rizikos. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad ieškovas turėjo pagrįstą interesą neprisiimti su rinktinio krovinio transportavimu susijusios rizikos, t. y. sulygti draudimą vežėjui gabenti didesnį nei sutarta krovinį, todėl su atsakovu sudarytos vienkartinės krovinio vežimo automobiliais Sutarties 2 punkte ieškovas aiškiai nurodė kokio svorio krovinį pateiks, kiek palečių turi būti vežama bei kokie yra jų matmenys, o 3.2.4 punktu buvo sutarta dėl atsakovo pareigos nekrauti didesnio krovinio, nei nurodyta šioje Sutartyje, kuri apėmė tiek tuos atvejus, kai papildomas krovinys adresuojamas pačiam ieškovui, tiek atvejus, kai didesnis krovinys gabenamas bet kuriam trečiajam asmeniui. Kadangi krovinys neturėjo jokių ypatingų ar specifinių savybių, tai atsakovas galėjo pasirinkti geriausiai tokiam kroviniui gabenti tinkančią (ekonomiškiausią) transporto priemonę. Ieškovas Sutarties 3.2.4 punktu siekė užtikrinti saugų krovinio transportavimą, nes neviršijus Sutartyje numanyto krovinio kiekio yra pakankamai erdvės tinkamai išdėstyti šį krovinį ir taip išvengti galimos žalos. Taip aiškinant Sutartį tretiesiems asmenims nėra sukuriama jokių teisių ir pareigų, t. y. toks Sutarties 3.2.4 punkto aiškinimas išimtinai nustato tik sandorio šalių tarpusavio įsipareigojimus.

162. Pats atsakovas savo veiksmais, dėl kurių į transporto priemonę buvo pakrauta daugiau krovinio, nei šalys susitarė, nulėmė krovinio pakrovimo ir išdėstymo būdą, t. y. visų žalą lėmusių priežasčių atsiradimą. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad siuntėjui, pakrovusiam krovinį trimis aukštais, neidentifikavus jokių pakrovimo trūkumų, nereikalavus pakeisti transporto priemonės ir nereiškus jokių pretenzijų, susijusių su vežėjo pateikta transporto priemone, tenka su tokiu netinkamu pakrovimu susijusi rizika. Remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktu, vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu, tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas pažeidė vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punktą; CMR važtaraštyje nėra vežėjo žymos, kad krovinys buvo netinkamai pakrautas, nors transporto priemonės vairuotojas matė krovinio sutvirtinimo trūkumus, tačiau vis vien prisiėmė krovinį vežti; veždamas krovinį vairuotojas pastebėjo, kad kai kurios paletės buvo nugriuvusios, tačiau tęsė vežimą ir jį baigė krovinio neperkrovęs, pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiomis aplinkybėmis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis negali būti taikomas.

173. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad kasatoriaus vairuotojas matė krovinio sutvirtinimo trūkumus, dėl to nepadarė jokios žymos važtaraštyje, prisiėmė krovinį vežti, tinkamai rėmėsi Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. IĮ v. UAB „SBA Transekspedicija“ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2004; 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PVC EXPERT OU v. UAB „Rivatra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-34/2013) ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju vežėjas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, t. y. negali būti taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl vežėjo civilinės atsakomybės, kai krovinį pakrovė siuntėjas

21Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami dėl vežėjo atsakomybės, netinkamai aiškino ir taikė vežėjo atleidimą nuo atsakomybės reglamentuojančias teisės normas, konkrečiai Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 17 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako.

22CMR konvencijos 17 staipsnio 1 punkte įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. Atleidimo nuo atsakomybės aplinkybių įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių.

23Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kurio taikymas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir tai gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymą, nuosekli ir pakankamai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,BOS” v. V. R. firma ,,Renesansas“, bylos Nr. 3K-7-467/2000; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SP sistemos“ v. UAB „Transekspedija“, bylos Nr. 3K-3-504/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“, bylos Nr. 3K-3-165/2009; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nustatymas, kas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, dar nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, numatytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, jos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas. Tačiau jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Taigi vien tik fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį kaltės prezumpciją. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, atsižvelgami į nustatytas bylos aplinkybes, kad žalos padarymo priežastis yra krovinio pakrovimas trimis aukštais, o būtent vežėjas nurodė siuntėjui taip pakrauti krovinį, kad pakaktų vietos visiems trims kroviniams gabenti, pagrįstai sprendė, kad netinkamą pakrovimą ir žalos padarymą lėmė vežėjo veiksmai, t. y. tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp vežėjo veiksmų ir žalos padarymo; kad, nustačius, jog netinkamą pakrovimą ir žalos padarymą lėmė vežėjo veiksmai, nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčio nuostatų dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Pagrindas nagrinėjamoje byloje taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunkčio nuostatas būtų tokiu atveju, jeigu transporto priemonėje būtų pakankamai vietos pakrauti krovinį dviem aukštais, bet siuntėjas nuspręstų sukrauti krovinį trimis ir dėl to būtų sugadintas krovinys.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje netaikytinas dalinės atsakomybės principas, kai siuntėjo veiksmai kraunant krovinį turėjo tiesioginę įtaką krovinio sugadinimui, o vežėjas matė, kad netinkamas pakrovimas kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti krovinį ar nepadarė atitinkamų žymų važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. IĮ v. UAB „SBA Transekspedicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2004; 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PVC EXPERT OU v. UAB „Rivatra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-34/2013), nes teismai nustatė, kad būtent vežėjo veiksmai lėmė žalos padarymą.

26Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktį bei nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu.

27Dėl sutarties aiškinimo Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB „Ageratec“, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB ,,Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009).

28Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ ir trečiojo asmens UAB „G&R Logistic“ 2011 m. birželio 9 d. sudarytas susitarimas pervežti būtent rinktinį krovinį, taip pat ir UAB „Daigai“ 33 palečių krovinį pažeidė ieškovo UAB „Daigai“ ir atsakovo UAB „Transeurinos grupė“ 2011 m. birželio 9 d. sudarytos Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punktą dėl vežėjo įsipareigojimo nekrauti didesnio krovinio, nei nurodyta šioje sutartyje. Teisėjų kolegijos nuomone, kasacinio skundo argumentai, kad teismai pažeidė sutarties aikškinimo taisykles, darydami išvadą, jog šiuo sutarties punktu vežėjas įsipareigojo gabenti tik užsakovo krovinį, pagrįsti. Akivaizdu, kad sudaryta sutartimi užsakovas siekė, jog būtų atgabentas sutartyje nurodytas krovinys, sutarties tikslas pervežti krovinį, byloje nenustatyta, kad krovinio specifika būtų įpareigojusi vežti transporto priemonėje tik tą vieną krovinį, taip pat kad užsakovas už pervežimo paslaugas būtų mokėjęs brangiau. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinimas, kad Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punktu vežėjas įsipareigojo nekrauti į tą transporto priemonę jokio kito krovinio, pažeistų kasacinio teismo suformuluotas sutarties aiškinimo taisykles, nes toks aiškinimo rezultatas reikštų nesąžiningumą vežėjo atžvilgiu. Pažymėtina, kad sutarties šalių elgesys po sutarties sudarymo taip pat nepatvirtina, jog vežėjas įsipareigojo nekrauti į transporto priemonę jokio kito krovinio, išskyrus užsakovo (pvz., ieškinyje ieškovas nurodė, kad vežėjas privalo nurodyti siuntėjui, kur ir kokia vieta yra skirta kroviniui transporte). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Vienkartinio krovinio vežimo automobiliais sutarties 3.2.4 punktu vežėjas įsipareigojo gabenti tik užsakovo krovinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir pripažinus, jog teismai netinkamai aiškino šią sutarties nuostatą ir vežėjas sutartimi neįsipareigojo vežti tik užsakovo krovinio, tai nedaro įtakos išvadai, kad vežėjas yra atsakingas už sugadintą krovinį. Kaip minėta, būtent vežėjo veiksmai lėmė krovinio pakrovimą trimis aukštais ir žalos atsiradimą.

29Teisėjų kolegija, atsižvelgdma į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti priimtus teismų sprendimus.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31Kasaciniame teisme patirta 74,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš kasatoriaus. Ieškovas patyrė 1452 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos ieškovui iš kasatoriaus.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš UAB „G&R Logistic“ (j. a. k. 302304567) 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti UAB „Daigai“ (j. a. k. 120734497) naudai.

35Priteisti iš UAB „G&R Logistic“ (j. a. k. 302304567) 74,14 Lt (septyniasdešimt keturis Lt 14 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami teisės klausimai dėl vežėjo civilinės atsakomybės, kai... 5. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 18 004,98 Lt žalos... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patekino:... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „G&R Logistic“ prašo panaikinti... 11. 1. Vienkartine krovinio vežimo automobiliais sutartimi vežėjas (atsakovas)... 12. 2. Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti,... 15. 1. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ieškovo su atsakovu sudarytos Sutarties... 16. 2. Pats atsakovas savo veiksmais, dėl kurių į transporto priemonę buvo... 17. 3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad kasatoriaus vairuotojas... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl vežėjo civilinės atsakomybės, kai krovinį pakrovė siuntėjas... 21. Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami dėl vežėjo atsakomybės,... 22. CMR konvencijos 17 staipsnio 1 punkte įtvirtinta bendroji nuostata, kad... 23. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kurio taikymas yra... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, atsižvelgami į nustatytas bylos... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje netaikytinas dalinės... 26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Dėl sutarties aiškinimo Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK... 28. Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad atsakovo UAB „Transeurinos... 29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdma į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 31. Kasaciniame teisme patirta 74,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 34. Priteisti iš UAB „G&R Logistic“ (j. a. k. 302304567) 1452 (vieną... 35. Priteisti iš UAB „G&R Logistic“ (j. a. k. 302304567) 74,14 Lt... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...