Byla eB2-779-265/2019
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. G., L. K., V. S., E. Ž

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ patikslintą pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. G., L. K., V. S., E. Ž..

2Teismas

Nustatė

31.

4Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būstas plius“ administratorė UAB „Atenergo“ pateikė teismui patikslintą pareiškimą, prašydama pripažinti UAB „Būstas plius“ bankrotą tyčiniu.

52.

6Pareiškėja pareiškimą grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais tyčinio bankroto požymiais. Nurodė, kad įmonės vadovas ir akcininkas V. S. bei akcininkai V. G., L. K. ir E. Ž. esant įmonei nemokiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2009 m. gruodžio mėnesį. V. G., dirbdamas įmonėje vadybininku ir turėdamas 50 proc. įmonės akcijų, vykdė nenaudingus įmonei sandorius, t. y. 2009 m. pirko automobilius, kuriuos pardavė UAB „Gimanista“ už 69 447,89 Lt, vėliau šie automobiliai grąžinti, tačiau nėra nei pardavimo dokumentų, nei gautų pajamų. 2009 m. rugpjūčio 5 d. pirko automobilius iš UAB „Aftalitana“ už 238 000,00 Lt, tačiau nėra duomenų, kur buvo realizuoti automobiliai, nei kur yra piniginės lėšos. V. G. nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. išsimokėjo sau ir savo šeimos naudai 9 267,84 Eur pinigines lėšas už negyvenamųjų patalpų nuomą, nors šiuo laikotarpiu įmonė buvo įsiskolinusi VSDFV Klaipėdos skyriui. Akcininkai V. G. ir L. K. (V. G. posūnis), žinodami apie 2009 metais įmonės blogą finansinę būklę, pardavė akcijas, ir tai traktuotina kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi norėdami sekti įmonės veiklą jie pasiliko po 3 proc. akcijų; likusias akcijas pardavė 2010 m. rugpjūčio 5 d., siekdami išvengti atsakomybės dėl įmonės privedimo prie bankroto. Nuo 2010 metų įmonės vadovas nesudarė finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcininkai jų netvirtino ir vadovas neteikė VĮ Registrų centrui, taip siekiant išvengti atsakomybės dėl įmonės sunkios finansinės padėties bei nuslėpti nenaudingus sandorius. Administratorės teigimu, akcininkų pareiga tvirtinti, reikalauti iš vadovo, kad būtų pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui. Teismui pripažinus BUAB „Būstas plius“ įmonės bankrotą tyčiniu bei padarius išvadą, kad yra pakankamas pagrindas spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl įmonės privedimo prie tyčinio bankroto, ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos papildomai atliktų tyrimą dėl galimai įvykdyto BK 209 straipsnyje numatyto nusikalstamo bankroto.

73.

8Suinteresuoti asmenys V. S. ir E. Ž. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad V. S. atsakovės vadovo pareigas vykdė formaliai, nes atsakovės faktiniu vadovu buvo V. G.. V. S. nurodė, kad L. K. jam neperdavė jokių dokumentų, nebuvo surašytas turto priėmimo – perdavimo aktas, V. S. buvo tik formalus vadovas, o iš esmės įmonei vadovavo V. G.. Suinteresuotų asmenų teigimu, jeigu yra pagrindas spręsti, kieno veiksmai galėjo nulemti bendrovės bankrotą, tai reikėtų vertinti V. G. veiksmus.

94.

10Atsiliepime į atsakovės prašymą ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad bankroto administratorės prašymas yra pagrįstas bei teisėtas. V. S. dar 2012 metais buvo nubaustas administracine nuobauda už tai, kad jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Pagal socialinio draudimo įstaigos turimus duomenis atsakovė 2010 metais sumokėjo V. G. 1 274 Eur, 21 456 Eur buvo išmokėta V. S., nors tuo laikotarpiu atsakovė buvo nesumokėjusi socialinio draudimo įmokų. Socialinio draudimo įmokų atsakovė nemokėjo nuo 2010 metų kovo mėnesio.

115.

12Antstolis G. K. neprieštaravo dėl administratorės pareiškimo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

136.

14Atsiliepime į atsakovės prašymą VĮ Turto bankas nurodė, kad administratorės prašymo pagrįstumą patvirtina piniginių lėšų sumokėjimas V. G., nuostolinga prekyba automobiliais, nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei tuo metu, kai atsakovė buvo nemoki. Mokestinė nepriemoka mokesčių administratoriui susidarė nuo 2007 metų ir tai patvirtina atsakovės mokėjimų eiliškumo pažeidimą.

157.

16Suinteresuotas asmuo V. G. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad bankroto administratorė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2009 metais įmonė turėjo pradelstų skolų, todėl manytina, kad 2009 m. pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo. Pažymėjo, kad 2010 m. vasarą pardavė likusius 3 procentus akcijų, iš UAB „Būstas Plius“ išėjo 2010 m. rugpjūtį, ir tolimesnėje BUAB „Būstas Plius“ veikloje nedalyvavo. Pažymėjo, kad pareiškimas grindžiamas duomenimis pagal įmonės balansą už 2009 metus ir laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymu, tačiau Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas neteko galios nuo 2009m. liepos 1 dienos. Atkreipia dėmesį, jog pareiškime nurodytus sandorius dėl automobilių pardavimo UAB „Gimanista“ sudarė V. S.. Akcentavo, jog pareiškime yra daug netikslumų bei melagingų duomenų.

17Prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas

188.

19Nustatyta, kad UAB „Būstas plius“ įregistruota 2007 m. liepos 5 d. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2008 m. birželio 11 d. įmonės vadovas – L. K., laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 11 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo V. S.. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. d. nutartimi UAB „Būstas plius“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-1476-795/2012 V. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą), numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 5 000,00 Lt bauda. Administratorė pateikė prašymą UAB „Būstas plius“ bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaudamasi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

209.

21ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; <...> 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

2210.

23Bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijai išaiškinti kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2004 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004 ir kt.). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

2411.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

2612.

27Vadovaujantis šios nutarties 11 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu spręstina, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

2813.

29Vienas iš pareiškėjos pagrindų dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodomas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose įmonės vadovui nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, pažeidimas. Šių pareigų pažeidimą administratorė įrodinėja aplinkybėmis, jog įmonės vadovas bei įmonės akcininkai pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

3014.

31ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

3215.

33Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Tačiau vien ši aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto.

3416.

35Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad UAB „Būstas plius“ vadovas nuo 2008 m. birželio 11 d. buvo V. S.. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai registrui nebuvo teikiami nuo 2010 metų. Iš 2009 metų bendrovės balanso matyti, kad įmonė turėjo turto iš viso už 652 139 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 392 498 Lt. Ankstesnio ataskaitinio laikotarpio (2008 metų) balanso duomenys rodo, jog įmonė turėjo turto iš viso 368 406 Lt, per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 69 311 Lt. Įmonės balanso už 2009 metus duomenys patvirtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonė turėjo 41 807 Lt nuostolį. Bylos duomenimis Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-1476-795/2012 V. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą). Minėtame nutarime teismas konstatavo, kad pagal UAB „Būstas plius“ 2009 m. balanso duomenis, „2009 metais įmonės ilgalaikio turto vertė yra 65 2139 Lt, mokėtinos sumos ir įsiskolinimai sudaro 392 498 Lt, t. y. įmonės pradelsti viršija pusę balanse įrašyto turto vertės. 2009 metais bendrovė dirbo nuostolingai, nuostolis sudarė 41 807 Lt“. Reikia pažymėti, kad administratorius nepateikė konkrečių duomenų, kokie konkretūs įmonės įsiskolinimai buvo pradelsti, taip pat neįrodinėjo, jog būtent dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo buvo didinami konkretūs įmonės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams bei iš esmės bloginama nemokios bendrovės turtinė padėtis. Iš byloje esančio aiškinamojo rašto, kuris yra pridėtas prie 2009-01-01 – 2009-12-31 finansinės atskaitomybės, matyti: „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro: Skola akcininkas – 260 000, skola tiekėjams – 132 821 Lt ir mokesčiai valstybei – (408) Lt“. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo V. G., mokesčiai valstybei, t. y. 408 Lt turėjo būti sumokėti iki kito mėnesio 15 dienos; skola tiekėjams sudaro 132 821,00 Lt, kuri susidarė pagal gautą sąskaitą faktūrą, kurią prie savo prašymo pridėjo pati bankroto administratorė, tai yra PVM sąskaita faktūra Nr. AFT4-0000587 238 000,00 Lt sumai, tačiau prekės nebuvo gautos ir sandoris neįvyko; skola akcininkams – 260 000,00 Lt nebuvo pradelsta, kadangi nebuvo suėjęs paskolų gražinimo terminas. Šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti administratorės teiginiais, jog UAB „Būstas plius“ 2009 metai buvo nemoki, kadangi pradelsti įsiskolinimai viršijo daugiau nei pusę įmonės turto.

3617.

37Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad 2018 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime nutraukti iš dalies ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad atsakovės BUAB „Būstas plius“ bankinėse sąskaitose nuo 2011-01-01 iki 2014-01-09 piniginių lėšų judėjimo nebuvo, už nurodytą laikotarpį buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti. Kaip bylos nagrinėjimo metu nustatyta, suinteresuoti asmenys V. S., E. Ž. pripažino, kad jie nebuvo suinteresuoti įmonės veikla ir ji buvo nutraukta 2011 m. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog nutraukus įmonės veiklą turėjo būti kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tačiau šiuo atveju nenustatyti tyčiniai suinteresuotų asmenų veiksmai.

3818.

39Vadovui nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, pažeidimą administratorė taip pat įrodinėja aplinkybėmis, jog akcijų perleidimo V. S. metu turėjo būti sudarytas atsakovės balansas, turėjo būti surašyti turto, įmonės dokumentų priėmimo – perdavimo aktai. Teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatyme nėra nustatyta, jog dėl akcijų perleidimo turi būti pasirašomi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Kitų norminių aktų pažeidimo akcijų perleidimo metu bankroto administratorė taip pat nenurodė. Todėl spręstina, kad dėl akcijų perleidimo V. S., E. Ž. įmonės „Būstas plius“ teisėti interesai nebuvo pažeisti.

4019.

41Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu tuo atveju, jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkytas teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. 2017 m. vasario 2 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-3/6 nurodyta, kad: UAB „Būstas plius“ (direktorius V. S.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2008-06-11 iki 2014-01-09 apskaitos dokumentais nepagrindę piniginių lėšų gavimo iš UAB „Būstas plius“ sąskaitų, esančių bankuose; tyrimo metu pagal pateiktas UAB „Būstas plius“ atskaitingo asmens V. S. avanso apyskaitas ir apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „Būstas plius“ (direktorius V. S.) nepagrindė apskaitos dokumentais piniginių lėšų gavimo iš viso 11 852,57 Lt ir nepagrindė apskaitos dokumentais piniginių lėšų panaudojimo iš viso 43 408,02 Lt; pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus UAB „Būstas plius“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-28859-16 medžiagą nustatyta, kad UAB „Būstas plius“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančią buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų; pagal UAB „Būstas plius“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl UAB „Būstas plius“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. K- 574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-06-11 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,Būstas plius“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4220.

43Nagrinėjamu atveju bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. sausio 29 d. priimtas Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo V. S. pripažintas kaltu dėl to, jog pagal atsakovės avansinę apyskaitą V. S. neįtraukė į įmonės apskaitą duomenų dėl 5 882 Lt įmonės lėšų išmokėjimo V. S..

4421.

45Anksčiau nutartyje nustatytų aplinkybių viseto pagrindu spręstina, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, iš dalies nesilaikant teisės aktų (CPK 185 straipsnis) reikalavimų. Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo tvarkomi pagal BAĮ nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir (ar) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1690-241/2016).

4622.

47Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad buvęs UAB „Būstas plius“ direktorius V. S. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, ir toks V. S. veikimas (neveikimas) yra tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai).

4823.

49Dar vienas tyčinio bankroto požymis siejamas su įmonei nenaudingų ir nuostolingų sandorių sudarymu bei kreditorių galimybių atgauti skolas apribojimu / panaikinimu.

5024.

51Įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).

5225.

53Administratorės teigimu, suinteresuotas asmuo V. G., dirbdamas UAB „Būstas plius“ vadybininku, vykdė nenaudingus įmonei sandorius. Nurodė, kad įmonė 2009 m. pirko automobilius, kuriuos pardavė UAB „Gimanista“ už 69 447,89 Lt, vėliau šie automobiliai grąžinti, tačiau nėra nei pardavimo dokumentų, nei gautų pajamų. 2009 m. rugpjūčio 5 d. pirko automobilius iš UAB „Aftalitana“ už 238 000,00 Lt, tačiau nėra duomenų, kur buvo realizuoti automobiliai, nei kur yra piniginės lėšos.

5426.

55Pažymėtina, kad analizuojamu laikotarpiu UAB „Būstas plius“ vadovas buvo V. S., o ne V. G.. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad UAB „Būstas plius“ faktinis vadovas buvo V. G.. Tokią pat išvadą padarė ir Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018 m. sausio 16 d. nutarime – „Pirmiausia, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog analizuojamu laikotarpiu, t. y., nuo 2008-06-11 iki 2014-01-09 UAB „Būstas plius“ direktoriaus pareigose dirbo ne V. G., o V. S.“.

5627.

57Administratorės aplinkybes, susijusias su automobilių iš UAB „Aftalitana“ pirkimu, teismas vertina kritiškai. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra AFT4 Nr. 0000587, pagal kurią 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė pirko iš UAB „Aftalitana“ autovežio priekabą LOHR, vilkiką Scania. Byloje pateiktas atsakovės apyvartos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 patvirtina, kad atsakovė gavo 200 000 Lt.

5828.

59Iš 2018 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo iš dalies nutraukti tyrimą byloje Nr. 01-1-28859-16 nustatyta, kad vilkiko Scania Nr. Duomenys neskelbtini savininke nuo 2008-09-25 iki 2011-07-12 buvo UAB „Aftalitana“, vėliau vilkikas parduotas UAB „Anttralo“. Priekaba LOHR nuo 2008-09-25 iki 2011-07-12 priklausė UAB „Aftalitana“, vėliau ji parduota UAB „Anttralo“. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad dėl šio turto perleidimo būtų pažeisti atsakovės UAB „Būstas plius“ interesai. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog neįrodyta, kad atsakovė sumokėjo UAB „Aftalitana“ už perkamus automobilius ir kad šis turtas buvo perduotas atsakovei. Todėl negalima padaryti išvados, kad atsakovės turtas būtų tyčia perleistas tretiesiems asmenims ar paslėptas vykdant sandorius, sudarytus su UAB „Aftalitana“.

6029.

61Įmonei nenaudingą sandorį bankroto administratorė vertina ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės 6 automobilių pardavimą UAB „Gimanita“, kadangi nei automobiliai, nei už juos gautos lėšos nebuvo perduotos bankroto administratorei. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Byloje yra pateiktas 2018 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo V. S. pripažintas kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, nes atsakovės apskaitoje nerastos 4 atsakovės PVM sąskaitos – faktūros, surašytos pirkėjai UAB „Gimanita“, bendra vertė 61 634 Lt. 2018 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime iš dalies nutraukti tyrimą byloje Nr. 01-1-28859-16 yra nurodyta, kad iš UAB „Gimanita“ vadovės N. M. parodymų nustatyta, jog 8 automobilių pirkimo –pardavimo sandoriai nebuvo įvykdyti, nors ir buvo surašyti buhalterinės apskaitos dokumentai, atsakovė „Būstas plius“ nurodytų automobilių UAB „Gimanita“ neperdavė. N. M. pareikalavo surašyti kreditines sąskaitas – faktūras dėl nenupirktų automobilių, ji patikslino PVM deklaracijas. 2010 m. sausio 25 d. kasos pajamų orderiu V. S. patvirtino, kad jai grąžinami už automobilius sumokėti pinigai, tai yra 75 676 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl sandorių sudarymo tarp atsakovės ir UAB „Gimanita“ atsakovės teisėti interesai nebuvo pažeisti. Teismo manymu, šios nurodytos aplinkybės administratorės argumentus dėl tyčinio atsakovės bankroto sudarant ir vykdant sandorius, kuriuos atsakovė sudarė su UAB „Gimanita“, leidžia vertinti kaip neįrodytus.

6230.

63Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime iš dalies nutraukti tyrimą byloje Nr. 01-1-28859-16 yra nurodyta, kad nenustatyti duomenys, jog V. S. būtų pasisavinęs atsakovės turtą. Minėtame nutarime nurodyta, kad „Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, jog UAB „Būstas plius“ turtą būtų išvaistęs UAB „Būstas plius“ direktorius V. S.. Atlikus ikiteisminį tyrimą versija, dėl kurios buvo pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 d., tyrimas, nepasitvirtino. Todėl ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos minėtame BK straipsnyje, nutrauktas V. S. nepadarius veikos, turinčių nusikaltimo, numatyto LR BK 184 str. 2d., požymių. Ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, jog šias veikas būtų padaręs V. G., todėl inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą juo atžvilgiu nėra pagrindo“.

6431.

65Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Klaipėdos apygardos prokuratūros nustatytas aplinkybes. Klaipėdos apygardos prokuratūra nustatė, kad bankroto administratorės UAB „Atenergo“ įgalioto asmens A. M. pateiktas pareiškimas dėl V. G. padarytos žalos yra deklaratyvus ir nepagįstas: “Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų matyti, kad 2016-05-16 pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl UAB „Būstas plius“ veiklos bankroto administratorius pateikė nebūdamas susipažinęs su UAB „Būstas plius“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir juos įvertinęs. Todėl pareiškime nurodyti teiginiai, jog „turimais duomenimis šiuo metu V. G. padaryta žala BUAB „Būstas plius“ sudaro 69 447,89 Lt.“, jog „2015-08-28 V. G. teikiant prašymą dėl kreditorinio reikalavimo buvo norima užvaldyti, pasisavinti svetimo turto teisę i 27 586,31 Eur“, jog „V. G. įmonėje UAB „Būstas plius“ pasisavino didelės vertės turtą, sukčiavimo būdu siekė įgyti didelės vertės turtą, padarydamas 164 697,90 Lt žalą" yra deklaratyvaus turinio teiginiai, pagrįsti asmeniniais samprotavimais ir manymais, įvertinant atsiradusius tarpusavio konfliktus su V. G., o ne konkrečiais faktiniais duomenimis. Todėl nėra pagrindo dėl anksčiau nurodytų teiginių inicijuoti ir atlikti baudžiamąjį persekiojimą“.

6632.

67Administratorė taip pat teigia, jog akcininkai V. G. ir L. K., žinodami apie 2009 metais įmonės blogą finansinę būklę, pardavė akcijas ir tai traktuotina kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi norėdami sekti įmonės veiklą jie pasiliko po 3 proc. akcijų; likusias akcijas pardavė 2010 m. rugpjūčio 5 d. siekdami išvengti atsakomybės dėl įmonės privedimo prie bankroto. Teismas šiuos argumentus vertina kaip deklaratyvius, kadangi nepateikti jokie šiuos teiginius pagrindžiantys įrodymai.

6833.

69Pareiškimą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu administratorė taip pat grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė pažeidinėjo mokėjimų tvarkos eiliškumą. Nurodė, kad V. G. už negyvenamųjų patalpų nuomą nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. buvo išmokėta 31 997 Lt, kai šiuo laikotarpiu įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui sudarė 37 386,47 Eur. Savo atsiliepimą VSDFV Klaipėdos filialas, prašydamas patenkinti bankroto administratorės pareiškimą, grindžia Lietuvos CK 6.9301 straipsniu. VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad atsakovė 2010 metais sumokėjo V. G. 1 274 Eur, 21 456 Eur buvo išmokėta V. S., nors tuo laikotarpiu atsakovė buvo nesumokėjusi socialinio draudimo įmokų.

7034.

71Šiuo atveju teismas sutinka su suinteresuoto asmens V. G. pozicija, jog būtina įvertinti aplinkybes, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. neteko galios Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos nustatymo įstatymas, o CK 6.9301 straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. atsakovė tyčia pažeidinėjo kitų atsakovės kreditorių interesus vykdant atsiskaitymus, susijusius su atsakovės ūkine veikla.

7235.

73Šios nutarties 22 punkte konstatuota, kad buvęs UAB „Būstas plius“ direktorius V. S. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, ir toks V. S. veikimas (neveikimas) yra tyčinio bankroto požymis. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visetas leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl UAB „Būstas plius“ bankrotas pripažintas tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai).

74Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

75bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ patikslintą pareiškimą tenkinti.

76Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“, juridinio asmens kodas 300909610, buveinės adresas M. K. g. 42, Klaipėda, bankrotą pripažinti tyčiniu.

77Nutarčiai įsiteisėjus jos kopiją pateikti Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

78Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas... 2. Teismas... 3. 1.... 4. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būstas... 5. 2.... 6. Pareiškėja pareiškimą grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto... 7. 3.... 8. Suinteresuoti asmenys V. S. ir E. Ž. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad V.... 9. 4.... 10. Atsiliepime į atsakovės prašymą ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė,... 11. 5.... 12. Antstolis G. K. neprieštaravo dėl administratorės pareiškimo pripažinti... 13. 6.... 14. Atsiliepime į atsakovės prašymą VĮ Turto bankas nurodė, kad... 15. 7.... 16. Suinteresuotas asmuo V. G. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad bankroto... 17. Prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas... 18. 8.... 19. Nustatyta, kad UAB „Būstas plius“ įregistruota 2007 m. liepos 5 d.... 20. 9.... 21. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio... 22. 10.... 23. Bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijai išaiškinti kasacinio teismo... 24. 11.... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m.... 26. 12.... 27. Vadovaujantis šios nutarties 11 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu... 28. 13.... 29. Vienas iš pareiškėjos pagrindų dėl bankroto pripažinimo tyčiniu... 30. 14.... 31. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo... 32. 15.... 33. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo,... 34. 16.... 35. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad UAB „Būstas plius“ vadovas... 36. 17.... 37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir kitas svarbias... 38. 18.... 39. Vadovui nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, pažeidimą... 40. 19.... 41. Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu tuo atveju, jei teisės... 42. 20.... 43. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. sausio 29... 44. 21.... 45. Anksčiau nutartyje nustatytų aplinkybių viseto pagrindu spręstina, kad... 46. 22.... 47. Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad buvęs... 48. 23.... 49. Dar vienas tyčinio bankroto požymis siejamas su įmonei nenaudingų ir... 50. 24.... 51. Įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės... 52. 25.... 53. Administratorės teigimu, suinteresuotas asmuo V. G., dirbdamas UAB „Būstas... 54. 26.... 55. Pažymėtina, kad analizuojamu laikotarpiu UAB „Būstas plius“ vadovas buvo... 56. 27.... 57. Administratorės aplinkybes, susijusias su automobilių iš UAB... 58. 28.... 59. Iš 2018 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo iš dalies... 60. 29.... 61. Įmonei nenaudingą sandorį bankroto administratorė vertina ir 2009 m.... 62. 30.... 63. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos... 64. 31.... 65. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Klaipėdos... 66. 32.... 67. Administratorė taip pat teigia, jog akcininkai V. G. ir L. K., žinodami apie... 68. 33.... 69. Pareiškimą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu administratorė taip pat... 70. 34.... 71. Šiuo atveju teismas sutinka su suinteresuoto asmens V. G. pozicija, jog... 72. 35.... 73. Šios nutarties 22 punkte konstatuota, kad buvęs UAB „Būstas plius“... 74. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 75. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“... 76. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“, juridinio... 77. Nutarčiai įsiteisėjus jos kopiją pateikti Klaipėdos apygardos vyriausiajam... 78. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju...