Byla e2A-1074-642/2019
Dėl nuostolių priteisimo ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. S., L. K., E. Ž., T. R., I. J., A. L., R. J., R. D

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Sandrai Jonkienei,

3vertėjaujant A. T.,

4dalyvaujant ieškovės atstovams A. M., advokatui E. K.,

5atsakovui V. G., jo atstovui advokatui M. U.,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. G. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ieškinį atsakovams V. G. ir A. G. dėl nuostolių priteisimo ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. S., L. K., E. Ž., T. R., I. J., A. L., R. J., R. D..

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Ginčo esmė

101.

11Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ( - ), atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ( - ) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) nuo sudarymo momento BUAB ( - ) ir atsakovo V. G. 2009 m. birželio 1 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ) ( - ), 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ) ir 2010 m. liepos 1 d. priedą prie 2010 m. birželio 1 d. sutarties, 2) priteisti ieškovei iš atsakovų V. G. ir A. G. 9 267,84 Eur dydžio nuostolius, padarytus dėl ieškovei nuostolingų nuomos sutarčių sudarymo, 3) priteisti ieškovei iš atsakovų 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 4) priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

122.

13Ieškovė nurodė, kad 2009 m. birželio 1 d. BUAB ( - ) su įmonės akcininku V. G. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią atsakovas išnuomojo įmonei sandėliavimo pastatą / arkinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ) (7F1g), ir jam priklausiančią įrangą, esančią ( - ). Sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui ir bendra nuomos mokesčio suma už šį laikotarpį buvo 24 000 Lt. 2010 m. birželio 1 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovei buvo išnuomotos tos pačios patalpos, sutartis sudaryta vienerių metų laikotarpiui ir bendra nuomos mokesčio suma už šį laikotarpį buvo 24 000 Lt. 2010 m. liepos 1 d. buvo sudarytas 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimas, kuriuo buvo keičiamas 2010 m. liepos 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 punktas Nr. 1.2. Po pakeitimo įsigaliojimo nuomos sutarties terminas buvo nustatytas penkeriems metams, t. y. nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Nuomos mokestis skaičiuojamas tokia tvarka: nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. susidaro 16 mėnesių, vieno mėnesio nuomos mokestis – 2 000 Lt, bendra nuomos mokesčio suma sudarė 34 000 Lt (9 267,84 Eur). Minėtos nuomos sutartys registre įregistruotos nebuvo.

143.

15Ieškovė taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovei BUAB ( - ) buvo iškelta bankroto byla. 2017 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi buvo patvirtintas V. G. kreditinis reikalavimas dėl nesumokėto nekilnojamojo turto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Tuo tarpu numos mokestis už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2010 m. lapkričio 1 d. atsakovui buvo išmokėtas, tai patvirtino pats V. G. bankroto bylos nagrinėjimo metu civilinėje byloje Nr. eB2-120-479/2017. Vadinasi, atsakovas V. G. gavo už negyvenamųjų patalpų nuomą 32 000 Lt (9 267,84 Eur) sumą. Ieškovė pažymėjo, kad bankroto administratorei įmonės dokumentai nebuvo perduoti, todėl tik atsakovui V. G. pateikus prašymą dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo, administratorei tapo žinoma apie sudarytas nuomos sutartis, kurių pagrindu įmonei atsirado nuostolių. Paaiškėjo, kad patalpos, plane pažymėtos 8F1g, kuriose įmonė BUAB ( - ) vykdė veiklą, priklauso R. J., tuo tarpu nuomos sutartys buvo sudarytos dėl negyvenamųjų patalpų, plane pažymėtų 7F1p. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. ir A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė 50 proc. BUAB ( - ) akcijų, kitas 50 proc. akcijas valdė L. K. (V. G. posūnis, A. G. sūnus), visi akcininkų priimti sprendimai priklausė nuo šių asmenų, buvo sudarytos sutartys, dėl kurių įmonė patyrė nuostolius ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad V. G. ir A. G. gyvena kartu ir yra sutuoktiniai, todėl laikytina, jog nuomos sutarčių pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos abiejų asmenų reikmėms, tad abu sutuoktiniai yra atsakingi už įmonei BUAB ( - ) padarytą žalą. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos patraukti juridinio asmens dalyvius – akcininkus – atsakomybėn dėl bendrovei padarytos žalos (nuostolių).

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

184.

19Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiomis BUAB ( - ) ir atsakovo V. G. 2009 m. birželio 1 d. nuomos sutartį Nr. ( - ), 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutartį Nr. ( - ) ir 2010 m. liepos 1 d. priedą prie 2010 m. birželio 1 d. sutarties nuo jų sudarymo momento, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų V. G. ir A. G. 9 267,84 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei iš atsakovų 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 907,50 Eur, taip pat priteisė iš atsakovų V. G. ir A. G. po 142 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

204.1.

21Spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog bankroto administratorei BUAB ( - ) dokumentai buvo perduoti ar apie BUAB ( - ) nuomos sutartis su V. G. tapo žinoma anksčiau nei 2016 m. gruodžio 27 d., kai teisme buvo gautas atsakovo V. G. prašymas dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad bankroto administratorei apie ginčijamų nuomos sutarčių sudarymą tapo žinoma 2016 m. gruodžio 27 d., todėl nuo šios dienos buvo pradėtas skaičiuoti įstatymo nustatytas trejų metų senaties terminas. Kadangi pradinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovė teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 14 d., laikytina, kad ieškinys buvo pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį.

224.2.

23Išnagrinėjęs klausimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog ginčo sandoriai prieštarauja įmonės interesams, šie sandoriai sudaryti nesąžiningų šalių. Byloje neįrodyta, kad ieškovei, kaip verslo subjektui, tokie sandoriai buvo naudingi ar dėl kitų objektyvių priežasčių juos buvo būtina sudaryti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais yra pagrįsti ir teisėti.

244.3.

25Teismas atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką ir nurodė, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, galimas ne tik restitucijos, bet ir civilinės atsakomybės taikymas. Teismas pažymėjo, kad taikyti savarankišką pažeistų teisių gynimo būdą, reikalaujant atlyginti padarytą žalą iš neteisėtus sandorius sudariusių ar neteisėtai sudarytus sandorius vykdžiusių asmenų, galima ir nepripažinus sandorių, dėl kurių neteisėto sudarymo ir (arba) vykdymo atsirado žalos, negaliojančiais. Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai).

264.4.

27Teismas nenustatė, jog ginčo nuomos sutartis ieškovei buvo būtina sudaryti ar kad įmonės veiklai vykdyti buvo reikalingos ginčo patalpos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. G., žinodamas, jog bendrovės finansinė padėtis sunki, t. y. ji nevykdo mokestinių prievolių, sudarė patalpų nuomos sutartis, kurių pagrindu gavo iš bendrovės pinigines lėšas, todėl tokie atsakovo, kaip bendrovės akcininko, veiksmai laikytini neteisėtais. Atsakovo V. G. veiksmai buvo nesąžiningi (neteisėti ir kalti), todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.248 straipsnio 3 dalimi, jam, kaip juridinio asmens dalyviui, taikytina Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta civilinė atsakomybė.

284.5.

29Atsakovas V. G., būdamas bendrovės akcininku, neveikė išimtinai įmonės interesais, sudarydamas nuomos sutartis dėl jam priklausančių patalpų, jis veikė savo ir savo šeimos interesais, sudarydamas ginčijamus sandorius jis nebuvo pakankamai atsakingas ir apdairus, o sudaryti sandoriai buvo išimtinai naudingi tik atsakovui, bet ne bendrovei. Ieškovės atsakovui sumokėtas nuomos mokestis už patalpas, kurių naudojimas bendrovės veikloje nebuvo įrodytas, sudaro 9 267,84 Eur, ši suma laikytina ieškovės nuostoliais. Minėta suma atsakovui buvo išmokėta iš įmonės kasos grynaisiais pinigais, todėl šia suma buvo sumažintas bendrovės turtas. Atsižvelgiant į tai, minėtas turto sumažėjimas laikytinas ieškovės patirtais nuostoliais, kurie yra atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė, nes piniginės lėšos buvo išmokėtos atsakovo neteisėtai ir nesąžiningai sudarytų nuomos sutarčių pagrindu. Teismas nusprendė, kad atsakovo V. G. neteisėti veiksmai (neveikimas) yra priežastiniu ryšiu susiję su įmonei ir jo kreditoriams atsiradusia žala. Nustačius, kad atsakovas padarė neteisėtus veiksmus, o dėl šių neteisėtų veiksmų kilo žala, jo kaltė preziumuojama.

304.6.

31Dėl atsakovų civilinės atsakomybės pobūdžio teismas pažymėjo, kad atsakovė A. G. į bylą įtraukta atsakove, nes taikant žalos atlyginimo institutą, išieškojimas nukreipiamas į bendrą santuokoje įgytą turtą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų V. G. ir A. G. solidariai priteistina BUAB ( - ) naudai 9 267,84 Eur nuostolių (žalos atlyginimo).

324.7.

33Teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą skirti ieškovės atstovės bankroto administratorės įgaliotam asmeniui A. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pažymėjo, kad tenkinus bankroto administratorės patikslintą ieškinį ir pripažinus, jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių priteisimo yra pagrįsti, todėl bankroto administratorės veiksmai teikiant ieškinį negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

34III.

35Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

365.

37Apeliaciniu skundu atsakovai V. G. ir A. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

385.1.

39Teismas iškraipė esmines faktines bylos aplinkybes. Byloje įrodyta, kad UAB ( - ) dirbo adresu ( - ). Šį faktą nurodė ir pati ieškovė, kuri patvirtino, kad UAB ( - ) niekam nemokėjo nuomos mokesčio, išskyrus V. G., todėl jeigu nebūtų sudarytos ginčijamos nuomos sutartys tarp atsakovo V. G. ir UAB ( - ), įmonė nebūtų galėjusi toliau vykdyti savo veiklos.

405.2.

41Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė, kad BUAB ( - ) neturėjo galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad prieš bankrotą įmonė turėjo 652 139 Lt vertės turto. Teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti Civilinio kodekso 2.50 straipsnio nuostatų.

425.3.

43Teismas neatsižvelgė į prejudicinius faktus, kurie buvo nustatyti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-545-265/2015, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-318-236/2016, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5435-323/2016, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2249-513/2010, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-779-265/2019.

445.4.

45Teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingus įrodymus, tai yra Klaipėdos apygardos prokuratūros ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos surinktą medžiagą bei baudžiamosiose bylose įrodytas aplinkybes.

465.5.

47Teismas savo sprendimą priėmė ne tik neįvertinęs visų pateiktų įrodymų visumos, bet juos vertindamas šališkai, sprendimą priėmė su išankstiniu nusistatymu.

485.6.

49Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bankroto administratorei apie ginčijamų nuomos sutarčių sudarymą tapo žinoma 2016 m. gruodžio 27 d. Spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, teismas negalėjo apsiriboti vien tik ieškovės paaiškinimais, teismas turėjo patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes.

505.7.

51Spręsdamas klausimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas nenurodė, kaip iš įmonės, kuri yra nemoki ir nevykdanti veiklos, galima pasisavinti pinigines lėšas. Sandorių sudarymo metu UAB ( - ) neturėjo pradelstų įsiskolinimų bei jokių kitų kreditorių, išskyrus įmonės akcininkus. Byloje įrodyta, kad UAB ( - ) patalpų Nr. 8F1g nesinuomojo, nuomos sutarčių nebuvo sudaryta, šiose patalpose veiklos nevykdė ir už patalpas 8F1g nuompinigių nemokėjo.

525.8.

53Dėl įmonės nemokumo VSDFV Klaipėdos skyrius teismui pateikė melagingus duomenis. UAB ( - ) 2009 metais neturėjo pradelstų įsipareigojimų. Nors teismas nurodė, kad UAB ( - ) skola valstybei atsirado tik nuo 2010 m. kovo mėnesio, tačiau sprendime nepagrįstai konstatuoja, kad 2009 metais įmonė nevykdė mokestinių prievolių valstybei.

545.9.

55Nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos, nes šio straipsnio norma taikoma tik reiškiant actio Pauliana, t. y. taikoma išimtinai tik kartu su Civilinio kodekso 6.66 straipsnio norma. Apeliantų teigimu, teismas neturėjo pagrindo pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis, teismas nenurodė jokios Civilinio kodekso normos, pagal kurią buvo priimtas sprendimas, todėl skundžiamas sprendimas yra šališkas, neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, vertindamas bylos įrodymus ir pasisakydamas dėl ginčo patalpų nuomos, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

565.10.

57Teismas nepagrįstai patenkino reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, nors UAB ( - ) nuomojosi atsakovui priklausiančias patalpas Nr. 7F1p, kurios buvo pritaikytos būtent automobilių remonto veiklai vykdyti. Be to, 2009 metais, sudarant nuomos patalpų sutartį, ieškovė UAB ( - ) buvo moki ir pradelstų įsipareigojimų neturėjo. Kadangi byloje nenustatyta pagrindo pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis, negali būti priteistas ir žalos (nuotolių atlyginimas).

585.11.

59Teismas neatsižvelgė į tai, kad juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas Civilinio kodekso 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei.

605.12.

61Teismas, tenkindamas ieškinį, neįvertino, kad tuo laikotarpiu, kai buvo išmokėti nuompinigiai, atsakovas V. G. jau nebuvo UAB ( - ) akcininkas. Teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti Civilinio kodekso 2.50 straipsnio nuostatų, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB ( - ) negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais.

626.

63Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti skundo ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

646.1.

65Apeliaciniame skunde apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, iškraipė faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovė pabrėžia, kad skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

666.2.

67Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad jau 2009 m. nuomos sutarties sudarymo metu atsakovui, kaip įmonės akcininkui, turėjo būti žinoma, jog bendrovės finansinė padėtis yra sunki, kad ji nevykdo mokestinių prievolių valstybei.

686.3.

69Apeliantas skunde nepagrįstai tvirtina, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-5435-323/2016, yra nustatytas prejudicinis faktas, kad UAB ( - ) nuomodavosi negyvenamąsias patalpas Nr. 7F1p ir jas naudodavo įmonės veiklai vykdyti. Ieškovės teigimu, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo ar jų teisėtumo klausimai nebuvo civilinės bylos Nr. e2-5435-323/2016 nagrinėjimo dalykas. Taigi pirmiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5435-323/2016 ir šioje byloje įrodinėjami dalykai nėra tapatūs, ieškovės ieškinys patenkintas nebuvo ir joks prejudicinis faktas, kad UAB ( - ) nuomodavosi negyvenamąsias patalpas Nr. 7F1p ir jas naudodavo įmonės veiklai vykdyti, nebuvo nustatytas.

706.4.

71Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio 27 d., kai bankroto administratorei tapo žinoma apie ginčijamų nuomos sutarčių sudarymą. Atsižvelgiant į tai, kad pradinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovė pateikė rugsėjo 14 d., teismas teisingai nusprendė, kad ieškinys buvo pateiktas nesuėjus ieškinio senaties terminui, todėl pagrindo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį nėra.

726.5.

73Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nuomos sutarčių sudarymo momentu ieškovė buvo nemoki įmonė, veiklos nevykdė, todėl akivaizdu, kad nuomos sutartys buvo sudarytos tik piniginių lėšų iš bendrovės pasisavinimo tikslu. Bendrovė neprivalėjo sudaryti šių sandorių, nes jos veikla buvo vykdoma kitame sandėlyje Nr. 8F1g, tuo tarpu nuomos sutartys buvo sudarytos dėl patalpų 7F1p. Paminėtina, kad apeliantų nurodyta aplinkybė, jog įmonės veiklai buvo reikalinga nuomotis apeliantui priklausančias patalpas, nepagrįsta jokiais įrodymais.

746.6.

75Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovui V. G. priklausė 50 proc. ieškovės akcijų. Jam galėjo ir turėjo būti žinoma, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, tačiau net ir žinodamas, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditorių interesus ir jiems darys žalą, sudarė nuomos sutartis. Įvertinęs visas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo sandoriai prieštarauja įmonės interesams, kad šie sandoriai sudaryti nesąžiningų šalių, kartu neįrodyta, kad ieškovei, kaip verslo subjektui, tokie sandoriai buvo naudingi ar dėl kitų objektyvių priežasčių juos buvo būtina sudaryti. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės reikalavimai pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais yra pagrįsti ir teisėti.

766.7.

77Priešingai nei tvirtina apeliantai, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad BUAB ( - ) ir V. G. sudaryti patalpų nuomos sandoriai bendrovei nebuvo naudingi. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nuomos sutarčių, kurios buvo nenaudingos BUAB ( - ), sudarymu ir vykdymu, ieškovo piniginių lėšų pasisavinimu ir švaistymu, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių bei jų pakeitimo sudarymu.

787.

79Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

807.1.

81Teismo sprendimas prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Teismo sprendime yra iškraipytos faktinės bylos aplinkybės.

827.2.

83Teismas neatsižvelgė į atsakovo V. G. nurodytas bylas, kuriose buvo nustatyti prejudiciniai faktai, t. y. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-545-265/2015, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-318-236/2016, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5435-323/2016, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2249-513/2010, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-779-265/2019 nustatytus faktus, taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos surinktą medžiagą bei baudžiamosiose bylose įrodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad UAB ( - ) ne tik dirbo atsakovui V. G. priklausiančiose patalpose, bet ir iki šiol jose yra likęs bankrutuojančiai įmonei priklausantis didelės vertės turtas.

847.3.

85Teismas tinkamai nesivadovavo teismų praktika ir nepašalino esminių prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų.

86Teisėjų kolegija

konstatuoja:

87IV.

88Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

898.

90Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

91Faktinės bylos aplinkybės

929.

93Byloje nustatyta, jog UAB ( - ) įsteigta 2007 m. liepos 5 d., įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2008 m. birželio 11 d. buvo L. K., įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2014 m. sausio 9 d. buvo V. S.. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 3 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. atsakovas V. G. nuosavybės teise valdė 50 paprastųjų (50 procentų) UAB ( - ) akcijų. 2009 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi 47 bendrovės akcijas atsakovės V. G. pardavė bendrovės vadovui V. S., 2010 m. rugpjūčio 5 d. likusias 3 akcijas atsakovas V. G. pardavė E. Ž.. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovei BUAB ( - ) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ( - ).

9410.

95Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad 2009 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. ( - ) atsakovas V. G. vienerių metų laikotarpiui už 24 000 Lt sumą ieškovei išnuomojo sandėliavimo pastatą / arkinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 7F1g, ir jam priklausiančią įrangą, adresu ( - ). Sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo V. G. ir UAB ( - ), kurią atstovavo įmonės vadovas V. S.. 2010 m. birželio 1 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. ( - ), pagal kurią ieškovei buvo išnuomotos tos pačios patalpos vienerių metų laikotarpiui už 24 000 Lt sumą, ši sutartis taip pat buvo sudaryta tarp atsakovo V. G. ir UAB ( - ), kurią atstovavo įmonės vadovas V. S.. 2010 m. liepos 1 d. buvo sudarytas 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimas, kuriuo buvo pakeista 2010 m. liepos 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, po pakeitimo įsigaliojimo, nuomos sutarties terminas buvo nustatytas penkeriems metams, t. y. nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

9611.

97Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl anksčiau nurodytų negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir žalos atlyginimo. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, byloje pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) nuo sudarymo momento BUAB ( - ) ir atsakovo V. G. 2009 m. birželio 1 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ), 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ) ir 2010 m. liepos 1 d. sudarytą 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutarties pakeitimą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovų V. G. ir A. G. 9 267,84 Eur dydžio nuostolius, kurie atsirado dėl ieškovei nuostolingų nuomos sutarčių sudarymo. Taigi byloje yra keliami sandorio negaliojimo ir civilinės atsakomybės taikymo klausimai.

9812.

99Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė nėra sandorio negaliojimo padarinys, o sandorio negaliojimas nėra civilinės atsakomybės taikymo pagrindas, todėl tais atvejais, kai asmuo prašo taikyti abu šiuos civilinių teisių gynimo būdus, bylą nagrinėjantis teismas turi atskirai įvertinti kiekvieno šių reikalavimų pagrįstumą atitinkamų jo taikymą reglamentuojančių teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018). Vadinasi, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, byloje atskirai spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bei skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

100Dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

10113.

102Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiomis BUAB ( - ) ir atsakovo V. G. sudarytą 2009 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ), 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ) ir 2010 m. liepos 1 d. priedą prie 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutarties. Apeliantų teigimu, teismui nebuvo pagrindo pripažinti šių sutarčių negaliojančiomis, sprendime nebuvo nurodyta jokia Civilinio kodekso (toliau – CK) norma, pagal kurią buvo priimtas sprendimas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra šališkas, neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantų nuomone, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir pasisakydamas dėl ginčo patalpų nuomos sutarčių, teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

10314.

104Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu yra savarankiškas civilinių teisių gynimo būdas. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

10515.

106Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016).

10716.

108Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą nustatyti nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir jų pagrindu įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje pareikštas ieškinio ar priešieškinio reikalavimas negali būti teismo pripažintas pagrįstu ir tenkinamas, jeigu jis neatitinka CPK 5 straipsnio, t. y. juo nėra siekiama apginti pažeistos asmens teisės ar įstatymu saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018).

10917.

110Nagrinėjamu atveju byloje pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 2009 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ), 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ) ir 2010 m. liepos 1 d. priedą prie 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutarties, tačiau patikslintu ieškiniu nėra prašoma taikyti jokių sandorio negaliojimo pasekmių. Nors ieškinyje ieškovė kartu pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau sandorio pripažinimas negaliojančiu ir civilinė atsakomybė yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kurių taikymą reglamentuoja skirtingi CK institutai. Bendrosios sandorių negaliojimo nuostatos, be kita ko, negaliojimo pagrindai ir jo pasekmės, įtvirtintos CK 1.78–1.96 straipsniuose. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikoma restitucija, jeigu įstatymas nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Civilinės atsakomybės taikymą, be kita ko, jos atsiradimo pagrindus ir taikymo sąlygas reglamentuoja CK 6.245–6.304 straipsniai. Vadinasi, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl civilinės atsakomybės atsakovams taikymo laikytinas savarankišku civilinių teisinių gynybos būdu ir nevertintinas kaip reikalavimas dėl sandorio negaliojimo pasekmių taikymo.

11118.

112Pažymėtina, kad ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš patikslinto ieškinio dalyko nėra aišku, kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato ieškovė siekia reikšdama reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais: ar ieškovė savo galbūt pažeistas teises siekia apginti ginčijamus nuomos sandorius pripažįstant negaliojančiais ir restitucijos tvarka iš atsakovo išreikalaujant minėtų sandorių pagrindu atsakovui sumokėtas lėšas, ar restitucijos nėra prašoma ir ginčijamų nuomos sutarčių pripažinimu negaliojančiomis yra siekiama pagrįsti atsakovų neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės taikymo aspektu, ar ieškovė savo galbūt pažeistas teises siekia apginti taikant abu anksčiau paminėtus civilinių teisių gynimo būdus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus tai, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu ir civilinės atsakomybė yra skirtingi civilinių teisių gynybos būdai, nesant ieškovės reikalavimo dėl sandorio negaliojimo pasekmių taikymo, vien ginčijamų nuomos sutarčių pripažinimas negaliojančiomis savaime nesukuria teisinių pasekmių ieškovei. Atsižvelgiant į tai, nesant ieškinio forma pareikšto ieškovės reikalavimo dėl restitucijos taikymo, vien ieškinio reikalavimas dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis negali būti vertinamas kaip siekis apginti ieškovės pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (CPK 5 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, iš ieškovės patikslinto ieškinio nėra galimybės aiškiai apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, todėl kitiems proceso dalyviams yra apsunkinta galimybė reikšti atsikirtimus į ieškovės patikslintą ieškinį, pasirinkti tinkamą gynybos būdą. Atsižvelgiant į tai, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio dalyką, suformuluojant reikalavimą dėl sandorio negaliojimo pasekmių taikymo tuo atveju, jeigu ginčijami sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais. Nepatikslinus ieškinio dalyko ir nepasiūlius ieškovei pareikšti reikalavimo dėl sandorio negaliojimo pasekmių taikymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

11319.

114Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, reikšdama ieškinį dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ieškovė privalėjo tinkamai nurodyti faktinį šios ieškinio dalies pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas ieškovės reikalavimas. Procesinė pareiga įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti įstatyme įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą, tenka reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – ieškovei (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis 2009 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ), 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ) ir 2010 m. liepos 1 d. priedą prie 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutarties, tačiau nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje nėra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, leidžiančios tinkamai apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir nustatyti, kokiu CK įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu yra ginčijami ieškovės ir atsakovo V. G. sudaryti nuomos sandoriai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais faktinis pagrindas nėra tinkamai suformuluotas, ši aplinkybė galėjo sunkinti atsakovų galimybės teikti atsikirtimus į ieškovės reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė CPK numatytų priemonių, kad būtų patikslintas faktinis ieškinio pagrindas ir jame nurodytos faktinės aplinkybės, leidžiančios apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir identifikuoti, kokiu pagrindu prašoma pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis.

11520.

116Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijami nuomos sandoriai prieštarauja įmonės interesams, šie sandoriai sudaryti nesąžiningų šalių, byloje neįrodyta, kad ieškovei, kaip verslo subjektui, tokie sandoriai buvo naudingi ar dėl kitų objektyvių priežasčių juos buvo būtina sudaryti. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados dėl sandorio negaliojimo iš esmės yra grindžiamos tuo, jog ginčijamų nuomos sutarčių šalys elgėsi nesąžiningai ir sudarė įmonei komerciškai nenaudingus sandorius. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sandorių komercinis nenaudingumas gali būti ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas tada, kai tai specialiai nurodyta sandorio negaliojimo pagrindą nustatančioje teisės normoje ar iš jos išplaukia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Nagrinėjamu atveju priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neatliko tinkamo ginčijamų sandorių teisėtumo teisinio įvertinimo ir sprendime nekvalifikavo, kokiu įstatyme įtvirtintu teisiniu pagrindu remdamasis pripažįsta ginčijamus nuomos sandorius negaliojančiais.

11721.

118Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismo išvados dėl sandorių negaliojimo iš dalies yra grindžiamos actio Pauliana pagrindu, nurodant, jog sandoriai prieštaravo ieškovės interesams, ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos, nes byloje nebuvo paneigta CK 6.67 straipsnio 6 punkte numatyta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, be to, ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų nuomos sutarčių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos šios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, tai yra nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

11922.

120Tiek CK 6.66 straipsnio nuostatos, tiek šiuo klausimu formuojama teismų praktika patvirtina, kad sandorio prieštaringumas jį sudariusio asmens interesams, šalių nesąžiningumas ir neprivalėjimas sudaryti sandorio nėra pakankamos actio Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygos, tačiau skundžiamą sprendimą priėmęs teismas dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų išsamiau nepasisakė ir šiuo aspektu byloje esančių įrodymų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų yra kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013 ir kt.). Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

12123.

122Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais tuo aspektu, kad spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo momento, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudiciniu faktu rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime administracinėje byloje Nr. A2.2-1476-795/2012 nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Iš byloje esančio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.2-1476-795/2012 matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovai nebuvo įtraukti į šios administracinės bylos nagrinėjimą, todėl nėra pagrindo minėtame teismo nutarime nustatytų aplinkybių vertinti kaip turinčių prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Vadinasi, spręsdamas klausimą dėl ginčijamų sandorių negaliojimo CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, teismas turėjo nustatyti ir vertinti faktines aplinkybes dėl ieškovės mokumo ginčijamų sandorių sudarymo metu ir tik nustatęs šias faktines aplinkybes daryti išvadą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

12324.

124Apibendrindama anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl nuomos sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė bylos teisminio nagrinėjimo ribų, nesiėmė priemonių, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas būtų tinkamai suformuluoti, neatliko tinkamo ginčijamų sandorių teisėtumo teisinio įvertinimo ir sprendime nekvalifikavo, kokiu įstatyme įtvirtintu teisiniu pagrindu remdamasis pripažįsta ginčijamus nuomos sandorius negaliojančiais. Tuo atveju, jeigu ieškovei patikslinus faktinį ieškinio pagrindą būtų sprendžiamas klausimas dėl sandorių negaliojimo CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su visų minėtame straipsnyje ir teismų praktikoje numatytų actio Pauliana sąlygų egzistavimo, iš jų ir kreditorių teisių pažeidimu sudarant ginčijamus nuomos sandorius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šios bylos dalies esmė nebuvo tinkamai atskleista.

125Dėl nuostolių atlyginimo

12625.

127Apeliaciniame skunde taip pat yra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų V. G. ir A. G. 9 267,84 Eur žalos atlyginimo. Apeliantų teigimu, nuomos sutartys buvo sudarytos siekiant nuomotose patalpose vykdyti automobilių remonto veiklą, tuo metu UAB ( - ) buvo moki įmonė, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priteisė iš atsakovų žalos atlyginimą, nesant jų civilinės atsakomybės sąlygų.

12826.

129Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas V. G., žinodamas, jog bendrovės finansinė padėtis sunki, t. y. ji nevykdo mokestinių prievolių, sudarė patalpų nuomos sutartis, kurių pagrindu gavo iš bendrovės pinigines lėšas, todėl tokie jo, kaip bendrovės akcininko veiksmai, laikytini neteisėtais ir lemia jo pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovui ieškovės sumokėtas 9 267,84 Eur nuomos mokestis už patalpas, kurių naudojimas bendrovės veikloje nebuvo įrodytas, sudaro įmonės nuostoliais.

13027.

131Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovė pareiškė ne tik reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, bet ir reikalavimą dėl sandorio negaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija; kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017). Civilinė atsakomybė nėra sandorio negaliojimo padarinys, o sandorio negaliojimas nėra civilinės atsakomybės taikymo pagrindas, todėl tais atvejais, kai asmuo prašo taikyti abu šiuos civilinių teisių gynimo būdus, bylą nagrinėjantis teismas turi atskirai įvertinti kiekvieno šių reikalavimų pagrįstumą atitinkamų jo taikymą reglamentuojančių teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018).

13228.

133Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš esmės yra grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis yra įrodinėjami ir atsakovo neteisėti veiksmai, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, t. y. atsakovas V. G., būdamas įmonės akcininkas ir žinodamas apie blogą įmonės turtinę padėtį, sudarė ir vykdė bendrovei nenaudingas nuomos sutartis ir tuo sudarė sąlygas pasisavinti įmonės lėšas. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalaujamą nuostolių sumą sudaro ieškovės atsakovui sumokėtas 9 267,84 Eur nuomos mokestis už ginčo patalpų nuomą. Akivaizdu, kad teismui nusprendus pripažinti ginčijamus nuomos sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją, ši aplinkybė būtų reikšminga sprendžiant klausimą dėl ieškovei padarytos žalos fakto ir jos dydžio. Kadangi byloje yra ginčijamos nuomos sutartys, kurių pagrindu šios lėšos buvo sumokėtos, tinkamai neišnagrinėjus ieškinio reikalavimo dėl ginčijamų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti, ar byloje turi būti taikomas ir kitas ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas – nuostolių atlyginimas, ar vieno civilinių teisų gynimo būdo taikymas (restitucija) nepašalino kito teisių gynimo būdo taikymo galimybės (civilinė atsakomybė).

13429.

135Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje yra keliamas ieškovės nuostolių, patirtų dėl 2009 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. ( - ), 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. ( - ) ir 2010 m. liepos 1 d. priedo prie 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutarties sudarymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2009 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. ( - ) buvo sudaryta tarp atsakovo V. G. ir UAB ( - ), kurios vardu veikė įmonės vadovas V. S., šioje byloje dalyvaujantis kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. ( - ) taip pat buvo sudaryta tarp atsakovo V. G. ir UAB ( - ), kurios vardu veikė įmonės vadovas V. S.. 2010 m. liepos 1 d. priedą prie 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutarties pasirašė atsakovas V. G. ir T. R., kuris sutartyje nurodomas kaip UAB ( - ) juristas, šioje byloje dalyvaujantis kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2014 m. sausio 9 d. V. S. buvo UAB ( - ) vadovas. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 3 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. atsakovui V. G. nuosavybės teise priklausė 50 paprastųjų (50 procentų) UAB ( - ) akcijų, 2009 m. gruodžio 3 d. atsakovas 47 bendrovės akcijas pardavė bendrovės vadovui V. S., 2010 m. rugpjūčio 5 d. likusias 3 akcijas atsakovas V. G. pardavė E. Ž.. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčo nuomos sutarčių sudaryme dalyvavo ne tik įmonės akcininkas V. G., bet ir buvęs įmonės vadovas V. S., taip pat įmonės darbuotojas T. R..

13630.

137Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2008). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 3K-3-4-969/2015, 2014 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl vertinant juridinio asmens dalyvio veiksmus netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2008). Vadovas, priešingai, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2008).

13831.

139Taigi juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra savarankiškos: tiek dalyviui, tiek valdymo organo nariui atsakomybė gali būti taikoma tik už jiems įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų, kurios savo pobūdžiu yra skirtingos, pažeidimą. Be to, skiriasi įstatyme nustatyti subjektai, kurių atžvilgiu gali atsirasti dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė: pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį dalyvis subsidiariai atsako pagal juridinio asmens prievoles kreditoriams, o pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį valdymo organo narys padarytą žalą privalo atlyginti juridiniam asmeniui.

14032.

141CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Už šių pareigų nevykdymą juridinio asmens valdymo organo nariui yra numatyta civilinė atsakomybė (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 37 straipsnio 12 dalis, be kita ko, nustato, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų įstatymuose, teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Šio įstatymo 19 straipsnio 8 dalis įtvirtina bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Nustačius valdymo organo neteisėtą, nerūpestingą, prieštaraujantį įmonės tikslams elgesį, priežastinį ryšį, valdymo organui gali būti taikytina civilinė atsakomybė ir priteistina juridiniam asmeniui padaryta žala (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

14233.

143Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant tinkamai išnagrinėti klausimą dėl nuostolių, kurie yra kildinami iš 2009 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. ( - ), 2010 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. ( - ) ir 2010 m. liepos 1 d. priedo prie 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutarties sudarymo, byloje turėjo būti nustatyta, ar ginčo nuomos sutarčių sudarymo metu atsakovas V. G., būdamas įmonės akcininku, turėjo pareigą veikti išimtinai UAB ( - ) interesais, ar šios pareigos nevykdymas gali būti vertinamas kaip atsakovo piktnaudžiavimas ribota juridinio asmens civiline atsakomybe, t. y. patvirtinantis įmonės dalyvio neteisėtus veiksmus jo civilinės atsakomybės taikymo aspektu pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad sudarydamas ginčo nuomos sutartis atsakovas V. G. vis dėlto atliko neteisėtus veiksmus, teismas turėjo nustatyti, ar šių sandorių sudarymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės negalėjimu atsiskaityti su savo kreditoriais (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Be to, tokiu atveju taip pat spręstinas klausimas, ar vien įmonės dalyvio veiksmai sudarant ginčijamus sandorius lėmė ieškovės nurodytų nuostolių atsiradimą, ar ginčo nuomos sutarčių sudarymas nėra susijęs su netinkamu CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų įmonės valdymo organų pareigų vykdymu, ar įmonės valdymo organų nariai nėra kartu atsakingi dėl atsiradusios žalos, jeigu byloje būtų įrodytas žalos faktas ir jos dydis. Kadangi byloje turėtų būti vertinamas ir įmonės valdymo organų pareigų vykdymo tinkamumo klausimas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti nuomos sutartis pasirašiusių V. S. ir T. R. procesinę padėtį iš trečiųjų asmenų į atsakovų procesinę padėtį. Kadangi šios bylos aplinkybės nebuvo tinkamai nustatytos, taip pat nebuvo tinkamai išspręstas byloje dalyvaujančių asmenų procesinio statuso klausimas, darytina išvada, kad šioje dalyje bylos esmė taip pat nebuvo tinkamai atskleista, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovų priteistas nuostolių atlyginimas, taip pat negali būti vertinama kaip pagrįsta.

14434.

145Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau aptarti argumentai sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus pažeidimus ir ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, gali būti tinkamai išnagrinėtas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

146Dėl bylos procesinės baigties

14735.

148Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai nustatė bylos teisminio nagrinėjimo ribas, išsamiai nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ginčijamų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių atlyginimo, neišsprendė byloje dalyvaujančių asmenų procesinio statuso klausimo. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesinės teisės normų pažeidimas turėjo įtakos materialiesiems teisiniams padariniams, t.y. neteisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgdama į tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl šio pažeidimo neteisingai išspręsta byla, taip pat į būtinybę tikslinti ieškinio reikalavimus ir jo faktinį pagrindą, nustatyti naujas faktines aplinkybes ir jas įvertinti, teisėjų kolegija sprendžia, jog byla apeliacinės instancijos teisme iš dalies turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

149Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15036.

151Panaikinus teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą iš naujo išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

152Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

153Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Sandrai Jonkienei,... 3. vertėjaujant A. T.,... 4. dalyvaujant ieškovės atstovams A. M., advokatui E. K.,... 5. atsakovui V. G., jo atstovui advokatui M. U.,... 6. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V.... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Ginčo esmė... 10. 1.... 11. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ( - ),... 12. 2.... 13. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. birželio 1 d. BUAB ( - ) su įmonės akcininku... 14. 3.... 15. Ieškovė taip pat nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 4.... 19. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. vasario 8 d.... 20. 4.1.... 21. Spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino, teismas nurodė, kad... 22. 4.2.... 23. Išnagrinėjęs klausimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,... 24. 4.3.... 25. Teismas atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką ir nurodė, kad... 26. 4.4.... 27. Teismas nenustatė, jog ginčo nuomos sutartis ieškovei buvo būtina sudaryti... 28. 4.5.... 29. Atsakovas V. G., būdamas bendrovės akcininku, neveikė išimtinai įmonės... 30. 4.6.... 31. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės pobūdžio teismas pažymėjo, kad... 32. 4.7.... 33. Teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą skirti ieškovės atstovės bankroto... 34. III.... 35. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 36. 5.... 37. Apeliaciniu skundu atsakovai V. G. ir A. G. prašo panaikinti Klaipėdos... 38. 5.1.... 39. Teismas iškraipė esmines faktines bylos aplinkybes. Byloje įrodyta, kad UAB... 40. 5.2.... 41. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė, kad BUAB ( -... 42. 5.3.... 43. Teismas neatsižvelgė į prejudicinius faktus, kurie buvo nustatyti Klaipėdos... 44. 5.4.... 45. Teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingus įrodymus, tai yra Klaipėdos... 46. 5.5.... 47. Teismas savo sprendimą priėmė ne tik neįvertinęs visų pateiktų įrodymų... 48. 5.6.... 49. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bankroto administratorei apie... 50. 5.7.... 51. Spręsdamas klausimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas... 52. 5.8.... 53. Dėl įmonės nemokumo VSDFV Klaipėdos skyrius teismui pateikė melagingus... 54. 5.9.... 55. Nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.67... 56. 5.10.... 57. Teismas nepagrįstai patenkino reikalavimą dėl žalos (nuostolių)... 58. 5.11.... 59. Teismas neatsižvelgė į tai, kad juridinio asmens dalyvio interesai ne visada... 60. 5.12.... 61. Teismas, tenkindamas ieškinį, neįvertino, kad tuo laikotarpiu, kai buvo... 62. 6.... 63. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti skundo ir... 64. 6.1.... 65. Apeliaciniame skunde apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai... 66. 6.2.... 67. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad jau 2009 m. nuomos sutarties... 68. 6.3.... 69. Apeliantas skunde nepagrįstai tvirtina, kad įsiteisėjusiame teismo... 70. 6.4.... 71. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškinio senaties... 72. 6.5.... 73. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nuomos... 74. 6.6.... 75. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčijamų sandorių... 76. 6.7.... 77. Priešingai nei tvirtina apeliantai, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad... 78. 7.... 79. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. K. prašo panaikinti... 80. 7.1.... 81. Teismo sprendimas prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Teismo... 82. 7.2.... 83. Teismas neatsižvelgė į atsakovo V. G. nurodytas bylas, kuriose buvo... 84. 7.3.... 85. Teismas tinkamai nesivadovavo teismų praktika ir nepašalino esminių... 86. Teisėjų kolegija... 87. IV.... 88. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados... 89. 8.... 90. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 91. Faktinės bylos aplinkybės ... 92. 9.... 93. Byloje nustatyta, jog UAB ( - ) įsteigta 2007 m. liepos 5 d., įmonės vadovu... 94. 10.... 95. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad 2009 m. birželio 1 d.... 96. 11.... 97. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl anksčiau nurodytų... 98. 12.... 99. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė nėra... 100. Dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis... 101. 13.... 102. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas, be... 103. 14.... 104. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu... 105. 15.... 106. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi... 107. 16.... 108. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą... 109. 17.... 110. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė... 111. 18.... 112. Pažymėtina, kad ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko... 113. 19.... 114. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, reikšdama ieškinį dėl nuomos... 115. 20.... 116. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo,... 117. 21.... 118. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismo išvados dėl... 119. 22.... 120. Tiek CK 6.66 straipsnio nuostatos, tiek šiuo klausimu formuojama teismų... 121. 23.... 122. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais tuo aspektu, kad... 123. 24.... 124. Apibendrindama anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja,... 125. Dėl nuostolių atlyginimo... 126. 25.... 127. Apeliaciniame skunde taip pat yra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria... 128. 26.... 129. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas... 130. 27.... 131. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovė pareiškė... 132. 28.... 133. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo... 134. 29.... 135. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje yra keliamas ieškovės nuostolių,... 136. 30.... 137. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių... 138. 31.... 139. Taigi juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė yra... 140. 32.... 141. CK 2.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys... 142. 33.... 143. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant tinkamai... 144. 34.... 145. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau aptarti argumentai... 146. Dėl bylos procesinės baigties... 147. 35.... 148. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 149. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 150. 36.... 151. Panaikinus teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui... 152. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 153. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d....