Byla 3K-3-133-219/2018
Dėl pažeistų teisių gynimo; trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prostafus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo; trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatytos valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Prostafus“ prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir NŽT 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą bei įpareigoti NŽT sudaryti su ieškove devynių valstybinės žemės sklypų Kaune, Pasimatymo aklg., ilgalaikės nuomos sutartis.
  3. Nurodė, kad NŽT Kauno skyrius 2016 m. vasario 22 d. sprendimu atsisakė patenkinti ieškovės prašymą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, NŽT 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu nurodė, jog sklypai negali būti išnuomoti ieškovei, nes statiniai tik statomi, nėra baigtų statyti savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Ieškovė buvo paprašyta atlaisvinti žemės sklypus, nusikeliant statinius ir išregistruojant juos iš Nekilnojamojo turto registro.
  4. Ieškovė nurodė, kad ginčo žemės sklypai nuo 1992 m. buvo ir iki šiol yra naudojami, mokamas žemės nuomos mokestis. Nutrauktoje žemės sklypo nuomos sutartyje buvo nustatytas 99 metų nuomos terminas. Ieškovė turi išduotą statybos leidimą, atliko nuomoto sklypo pertvarkymą į vienuolika atskirų sklypų, juose vykdo statybos darbus. Tai, kad ne visų sklypuose esančių statinių statyba yra baigta, nesudaro pagrindo nutraukti nuomos santykius.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino.
  2. Byloje ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, išklausius šalių atstovų kalbų, nustatyta, kad:
    1. Žemės sklypą, esantį Kaune, V. Krėvės pr. 108, Kauno miesto valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu suteikė, o 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi 99 metams išnuomojo UAB „Pop centras“.
    2. 2004 m. kovo 8 d. ieškovei ir UAB „Pop centras“ išduotas statybos leidimas koncertų ir sporto salės su pagalbiniais statiniais statybai, jis galiojo iki 2012 m. spalio 15 d.
    3. 2010 m. balandžio 12 d. ieškovė tapo viso pastato – koncertų ir sporto salės (baigtumas 5 proc.), esančio Kaune, V. Krėvės pr. 108, savininke (iki tol dalis pastato priklausė žemės sklypo nuomininkei UAB „Pop centras“), todėl 2011 m. liepos 28 d. pakeista Žemės sklypo nuomos sutartis ir jis išnuomotas ieškovei iki 2093 m. liepos 28 d.
    4. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu pakeitė sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį į „kita“, naudojimo būdą – į „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos“ (apie 53 proc.).
    5. 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo sutikta, kad ieškovė perleistų žemės sklypo dalies (0,2250 ha), kuri reikalinga 15/100 dalims pastato – koncertų ir sporto salės – eksploatuoti, nuomos teisę pastato bendraturtei UAB „Akmenis“, ir nuomos sutartis buvo pakeista.
    6. 2015 m. balandžio 28 d. ieškovei išduotas statybos leidimas statyti 15 vieno buto gyvenamųjų namų.
    7. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal UAB „Akmenis“ ir ieškovės prašymą. NŽT Kauno miesto skyrius pateikė reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, suderino žemės sklypo projektą, sklypas buvo padalytas į vienuolika žemės sklypų, patvirtinti jų kadastro duomenys.
    8. Atlikus visus nurodytus veiksmus, vietoj vieno žemės sklypo buvo teisiškai įregistruoti vienuolika atskirų žemės sklypų.
    9. Remiantis ieškovės ir UAB „Akmenis“ prašymu, 2016 m. vasario 15 d. žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir išregistruota iš VĮ Registrų centro, tačiau atskiros nuomos sutartys dėl kiekvieno objekto su ieškove nebuvo sudarytos.
    10. 2016 m. vasario 18 d. žemėtvarkos specialistams atlikus ginčo žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti, todėl paprašyta atlaisvinti žemės sklypus, nusikelti statinius ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro.
  3. Teismas pažymėjo, kad, ieškovei pradėjus statybos darbus galiojančio statybą leidžiančio dokumento pagrindu ir žemės sklypų atskyrimo procedūrą, atsakovė nenustatė, jog žemės sklypai naudojami ne pagal paskirtį, o priešingai, sudarė visas sąlygas ieškovei įgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo į atskirus žemės sklypus procedūrą. Ieškovės siekis pastatyti 15 atskirų nekilnojamojo turto objektų, žemės sklypo padalijimas buvo natūrali ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus procedūra. Atsakovės veiksmai žemės sklypo pertvarkymo procedūros metu sudarė ieškovei pagrindą manyti, kad procedūra bus ne tik baigta, bet ir įregistruota viešame registre. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama valstybinės žemės sklypo nuomininkė, turėdama statybą leidžiantį dokumentą, įgyvendino savo kaip statytojos teises, o atsakovė, atsisakydama sudaryti buvusio sklypo pagrindu suformuotų atskirų žemės sklypų nuomos sutartis, iš esmės pažeidė ieškovės, kaip žemės sklypo ilgalaikės nuomininkės ir statytojos, teises ir teisėtų lūkesčių principą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visi ieškovės statiniai statomi galiojančio, neužginčyto statybą leidžiančio dokumento pagrindu, nėra konstatuota, kad jie statomi savavališkai, nukrypstant nuo projekto. Statyba yra tęstinis, užtrunkantis procesas. Aplinkybė, kad atsakovė konstatavo ieškovės kaip statytojos teisių įgyvendinimą statybos darbų pradžioje, nepaneigia pastarosios kaip žemės naudotojos ir statytojos teisių ir nepatvirtina, kad žemės sklypas pagal paskirtį nenaudojamas. Aplinkybė, kad naujai suformuotiems žemės sklypams nuomos teisė nebebuvo pratęsta, t. y. nebuvo sudarytos nuomos sutartys, leidžia spręsti, kad ieškovės, kaip statytojos, statusas buvo apribotas.
  4. Kaip matyti iš byloje esančių statinių kadastrinių matavimų bylų, statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žymimas jų baigtumas – nuo 7 proc., 2016 m. lapkričio 25 d. – nuo 41 iki 80 proc., nuotekų šalinimo tinklų baigtumas – 100 proc. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas laikantis teisės aktuose nurodytų procedūrų bei suderintas ir patikrintas teisės aktuose nurodytose institucijose, patvirtintas viešojo administravimo subjekto, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Ieškovė žemės sklypą naudoja ilgą laiką, nutrauktoje sutartyje buvo nustatytas 99 metų nuomos terminas, turi išduotą statybos leidimą, atliko sklypo pertvarkymą, pastatų statybų baigtumo laipsnis tik didėja, taigi yra visos sąlygos sudaryti valstybinės žemės ilgalaikės nuomos sutartis, nes žemės sklypai reikalingi statiniams eksploatuoti. Ieškovė, statydama ginčo sklypuose vieno buto gyvenamuosius namus, įgyvendino ne tik savo, kaip žemės naudotojos, teises, bet ir pareigas.
  5. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant ginčus dėl valstybinės žemės nuomos, konstatavo, kad byloje neginčijami nei administraciniai aktai dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kadastrinių duomenų patvirtinimo, nei ieškovei išduotas statybos leidimas; atsakovė nekėlė reikalavimų tikrinti šių administracinių aktų teisėtumą, o nepatikrinus ir nepasisakant dėl jų teisėtumo, daryti išvados apie jų savaiminį negaliojimą negalima.
  7. Ieškovė vykdo statybą ir ketina naudoti statinius pagal tiesioginę paskirtį bei tai atlieka teisėtai, todėl jai būtina išsinuomoti žemės sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisako su ieškove sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10Vertinant sistemiškai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės), 28 punkto nuostatas, darytina išvada, kad valstybinės žemės sklypus nuomoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui – teisėtam šioje žemėje esančių statinių valdymui. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Tam, kad atsirastų reali galimybė tokią žemę išsinuomoti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Nustačius, kad statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, kad iš buvusio statinio yra likę tik pamatai ar pan., būtų akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, jog ginčo žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT, sudarant sandorius dėl jo nuomos vyrauja viešasis interesas, kuris nagrinėjamoje byloje yra pažeistas. Šioje byloje išspręstinas teisės klausimas, ar ginčo žemės sklype esančios statinių liekanos ar kiti nekilnojamieji objektai yra statiniai, kuriems eksploatuoti gali būti išnuomojama ne aukciono tvarka valstybinė žemė.

  1. Ieškovė UAB „Prostafus“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė pažeidė ir nepagrįstai suvaržė kitų asmenų – teisėtų žemės naudotojų (t. y. ieškovės) – interesus, nutraukė žemės nuomos santykius su ieškove šiai ne tik nepažeidus sutarties, tačiau ją sąžiningai vykdant pagal joje nustatytas sąlygas. Valstybė, atstovaujama NŽT, savo veiksmais ir priimamais administraciniais sprendimais tiek ieškovei, tiek institucijai, išduodančiai statybą leidžiančius dokumentus – Kauno miesto savivaldybės administracijai, sudarė visas teisines ir faktines sąlygas ieškovę vertinti kaip teisėtą žemės sklypo nuomininkę, leisti jai plėtoti nuomos sutartyje nurodytą veiklą (t. y. statyti statinius, gavus statybos leidimą), tačiau vėliau dėl nesuprantamų priežasčių nustojo vykdyti savo, kaip valstybinės žemės nuomotojos, pareigas ir sukūrė teisiškai neapibrėžtą, chaotišką situaciją, iš esmės pakeisdama ligšiolinę poziciją dėl žemės nuomos santykių. Bylą nagrinėję teismai, priimdami teismo sprendimus, pagrįstai rėmėsi teisėtų lūkesčių apsauga, kurią šioje situacijoje buvo būtina užtikrinti.
    2. Įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje, kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas yra įvykdytas – valstybinės žemės nuomos sutartys dėl ginčo žemės sklypų buvo sudarytos, o gyvenamųjų namų statyba faktiškai yra baigta, taip pat yra išduoti ir nauji statybos leidimai.
    3. Iki ginčijamo administracinio akto priėmimo ieškovė buvo teisėta žemės sklypo nuomininkė, turinti įstatymų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Jei ieškovė nebūtų kreipusis dėl statybos leidimo išdavimo, nebūtų pradėjusi statybos darbų, atsakovei būtų pagrindas konstatuoti ir pripažinti, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį.
    4. Statybos (statinio sukūrimo) laikotarpis atsakovės yra vertinamas ir konstatuojamas kaip žemės sklypo nenaudojimas ir nuomininkės teisių į žemės sklypą atsisakymas. Kai statyba vykdoma statybą leidžiančio dokumento pagrindu, ji yra ir turi būti vertinama kaip lygiai toks pats žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį, koks jis bus, kai ateityje jau bus eksploatuojamas pastatytas statinys.
  2. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė kasaciniame skunde iš esmės išdėstė tik faktines aplinkybes ir bendrąsias bei specialiąsias teisės normas, nenurodydama aiškių ir pagrįstų nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo nutartimi argumentų bei motyvų.
    2. Teismai tinkamai vertino atsakovės veiksmus kaip nenuoseklius, tarpusavyje prieštaraujančius.
    3. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė. Taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, jie turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų

  1. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).
  2. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.
  3. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto.
  4. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28.1 punkte. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Šią nuostatą patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-228/2013). Taigi privalomos sąlygos, kurioms esant valstybinė žemė gali būti nuomojama ne aukciono būdu, yra pakankamai aiškiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiškinant, yra nuosekliai plėtojama.
  5. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį.
  6. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).
  7. Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).
  8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį laikytinas sutarties pažeidimu. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015).
  9. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).
  10. Pažymėtina, kad imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą.
  11. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis. Dėl to, jeigu nuomininkas statinį ir valstybinę žemę naudoja ne pagal nustatytą paskirtį arba nepateisinamai ilgai valstybinės žemės sklypo faktiškai nenaudoja, nebaigto statinio valdytojas nepateisinamai ilgai negauna statybos leidimo ir nepradeda statybos darbų ar statinys (nebaigtas statinys) sunyksta ir negali būti naudojamas pagal paskirtį arba per statybos leidimo galiojimo terminą be pateisinamų priežasčių nepradeda statybos darbų, jų neužbaigia, valstybės įgaliota institucija privalo svarstyti dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis) sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra išaiškinęs, kad asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, neketinantis pastato naudoti pagal tiesioginę paskirtį, neturi teisėto pagrindo reikalauti pirmumo teise išnuomoti valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008); jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

14Dėl ieškovės teisės nuomotis valstybinę žemę ne aukciono būdu išnykimo

  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno m. valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu suteikė UAB „Pop centras“ 15 000 kv. m ploto žemės sklypą, esantį Kaune, V. Krėvės pr. 108, koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti, o 1994 m. liepos 29 d. šį sklypą 99 metams išnuomojo minėtai bendrovei. Taigi valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas konkrečiam tikslui – koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Išnuomotas sklypas turėjo būti naudojamas būtent tokiai paskirčiai ir nuomos sutarties vykdymas, pakeitimai bei nutraukimas turėjo būti atliekami tik griežtai laikantis imperatyviųjų valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų.
  2. Bylos duomenimis, statybos leidimas statyti koncertų ir sporto salę su pagalbiniais statiniais nurodytame valstybinės žemės sklype išduotas tik 2002 m. spalio 15 d., t. y. praėjus dešimt metų nuo sklypo suteikimo jo pirmajai nuomininkei; leidimas pakeistas 2004 m. kovo 8 d., galiojo iki 2012 m. spalio 15 d. Taigi šis valstybinės žemės sklypas dešimt metų nuo jo suteikimo ir išnuomojimo nebuvo naudojamas pagal paskirtį.
  3. Byloje nėra duomenų dėl vykdytų statybų iki 2004 m., tačiau, 2004 m. balandžio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis sklype registruotas pastatas – teniso kortai, kurių baigtumas 5 proc., nuosavybės teise priklausantys UAB „Pop centras“ ir ieškovei, o 2004 m. gegužės 17 d. registro duomenimis, šiame sklype registruotas pasatas – koncertų ir sporto salė, kurios baigtumas 5 proc., nuosavybės teise priklausantis minėtiems juridiniams asmenims. Iki statinio išregistravimo 2015 m. spalio 23 d. didesnio baigtumo procento pasiekta nebuvo. Taigi darytina išvada, kad koncertų ir sporto salė buvo tik pradėta statyti, vėliau ilgą laiką statybų darbai valstybinės žemės sklype atliekami nebuvo, galiausiai nebaigtas statyti pastatas išardytas. Taigi 23 metus nuo 1,50 ha valstybinės žemės sklypo Kauno mieste suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, numatyta pastatyti koncertų ir sporto salė buvo tik pradėta statyti (baigtumas 5 proc.), bet vėliau nebuvo statoma, taigi iš esmės ir naudojama, tačiau ja buvo disponuojama.
  4. Ieškovė 2010 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tapo viso pastato – koncertų ir sporto salės (baigtumas 5 proc.) savininke (iki tol jai priklausė 99/100 dalys), todėl ji perėmė nuomos teises, 2011 m. liepos 28 d. buvo pakeista 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir ji išdėstyta nauja redakcija. Sutarties 3 punkte nustatyta nepakeista išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (kitai specialiai paskirčiai). Šiame sutarties punkte taip pat nurodyta, kad, norint plėtoti veiklą žemės sklype, būtina parengti detalųjį planą. Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodytus pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą, yra, jeigu tai numatyta pirmiau išvardytuose teritorijų planavimo dokumentuose. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai plėtoti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardytų sąlygų, nuomininkai privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.
  5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis pirmiau aptartu valstybinės žemės nuomos teisiniu reglamentavimu ir nuosekliai formuojama jo aiškinimo bei taikymo teismų praktika, per 19 metų nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo, jo nenaudojant pagal nustatytą paskirtį, buvo pagrindas spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, tačiau ji buvo pakeista ir ieškovė įgijo valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, neturėdama tam teisinio pagrindo, nes šio žemės sklypo poreikio jame esančiam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nebuvo. Ieškovė nuosavybės teise valdė nebaigtą statyti (5 proc. baigtumo) koncertų ir sporto salę, kuriai statyti buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, tačiau salė nebuvo statoma, nepastatyta ir neketinama jos statyti, t. y. sąlygos, dėl kurių lengvatinėmis sąlygomis buvo išnuomota valstybinė žemė, nebuvo įvykdytos ir ieškovė jų neketino vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad valstybės institucijos, atsakingos už valstybinės žemės tikslinį ir teisėtą naudojimą, būtų sprendusios dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutarties tikslingumo ir teisėtumo, nors, kaip minėta šios nutarties 19 punkte, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę nuomotis žemės sklypą, t. y. kontroliuoti valstybinės žemės nuomos teisėtumą.
  6. Įgijusi valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, ieškovė, kaip yra aišku iš bylos duomenų, neturėjo ketinimo naudoti žemės sklypo pagal nustatytą naudojimo paskirtį ar pabaigti statyti statinį, kuriam eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas. 2014 m. liepos 9 d. ji inicijavo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu pakeitė ieškovei išnuomoto sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį į „kita“, naudojimo būdai – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos“ (apie 53 proc.).
  7. 2014 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi 3/20 pastato – koncertų ir sporto salės (baigtumas vis dar 5 proc., statybos leidimo galiojimas pasibaigęs 2012 m. spalio 15 d.) perleista UAB „Akmenis“ ir 2014 m. gruodžio 2 d. dar kartą pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis, be kita ko, įrašant naują 0,2250 ha sklypo dalies nuomininkę ir pakeičiant sutarties 3 punktą, nustatantį išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį.
  8. Nors, kaip minėta, valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai plėtoti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas (t. y. koncertų salei su pagalbiniais pastatais), tačiau 2015 m. balandžio 28 d. ieškovei išduotas statybos leidimas statyti 15 vieno buto gyvenamųjų namų, balandžio 29 d. UAB „Akmenis“ išduotas statybos leidimas statyti prekybos paskirties pastatą valstybinės žemės sklype. Leidime statyti prekybos paskirties pastatą ir inžinerinius tinklus pažymėta, kad nebaigtas statyti pastatas (koncertų ir sporto salė) išardomas.
  9. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal UAB „Akmenis“ ir ieškovės prašymą. NŽT Kauno miesto skyrius pateikė reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, suderino žemės sklypo projektą, sklypas buvo padalytas į vienuolika žemės sklypų, patvirtinti jų kadastro duomenys. Atlikus visus nurodytus veiksmus, vietoj vieno žemės sklypo buvo teisiškai įregistruoti vienuolika atskirų žemės sklypų.
  10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pakeitus nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, faktiškai buvo sudarytos teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis buvo išnuomotas. 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, numatyta pastatyti koncertų ir sporto salė tik pradėta statyti (5 proc. baigtumo), bet nebuvo ir nebus statoma, tačiau šiuo neeksploatuojamu turtu buvo disponuojama, faktiškai siekiant disponuoti teise į valstybinės žemės nuomą. Taigi išnyko sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Nuomos teisė buvo suteikta dviem naujiems nuomininkams (ieškovei, vėliau – UAB „Akmenis“), nors jie neatitiko imperatyviosiose teisės normose, nurodytose šios nutarties 18 punkte, įtvirtintų sąlygų.

15Dėl ieškovės teisėtų lūkesčių sudaryti naujas valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis ne aukciono būdu nebuvimo

  1. Ieškovės ir UAB „Akmenis“ prašymu 2016 m. vasario 15 d. žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau atskiros žemės nuomos sutartys dėl kiekvieno naujai suformuoto sklypo su ieškove nebuvo sudarytos. Bylos duomenimis, 2016 m. vasario 18 d. žemėtvarkos specialistams atlikus ginčo žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti, todėl paprašyta atlaisvinti žemės sklypus, nusikelti statinius ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro.
  2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė, būdama valstybinės žemės sklypo nuomininkė, turėdama statybą leidžiantį dokumentą, įgyvendino savo kaip statytojos teises, o atsakovė, atsisakydama sudaryti buvusio sklypo pagrindu suformuotų atskirų žemės sklypų nuomos sutartis, iš esmės pažeidė ieškovės, kaip žemės sklypo ilgalaikės nuomininkės ir statytojos, teises ir teisėtų lūkesčių principą, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove valstybinės žemės ne aukciono būdu sutartis.
  3. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išaiškino ir nustatė visas byloje sprendžiamam ginčui reikšmingas aplinkybes, tačiau, jas vertindami ir darydami išvadas, netinkamai taikė valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinant suformuotą teismų praktiką, todėl ieškinį tenkino nesant teisinio pagrindo.
  4. Pagal pirmiau aptartas teismų nustatytas faktines aplinkybes, tuo momentu, kai atsakovė atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartis, sąlygos, dėl kurių anksčiau buvo išnuomota valstybinė žemė lengvatinėmis sąlygomis, buvo išnykusios (žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal tą paskirtį, kuriai jis buvo išnuomotas, galiausiai neliko ir statinio, kuriam eksploatuoti jis buvo išnuomotas), todėl išnyko teisinis pagrindas nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu (šios nutarties 35 punktas).
  5. Ieškovės lūkestis, jog, pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį ir jį padalijus, naujai suformuoti sklypai jai bus išnuomoti ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės. Esant siekiui sklype vykdyti veiklą, nesusijusią su visuomenės poreikiams tenkinti skirtų statinių – koncertų salės su pagalbiniais pastatais – eksploatavimu, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas.
  6. Ieškovės veiksmai, valstybinės žemės sklype statant kitus statinius, nei tie, kuriems eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas (sutarties 4.1 punktas) neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų, taigi jai tenka padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, rizika. Tai lemia ir taisyklės ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymą ir leidžia pripažinti, kad ieškovės lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis žemės sklypu nėra teisėti, todėl negali būti ginami.
  7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės institucijų ir savivaldybės atsakingų darbuotojų veiksmų teisėtumas, keičiant valstybinės žemės paskirtį ir išduodant leidimus gyvenamųjų namų statybai, kaip ir šių administracinių sprendimų teisėtumas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Šios bylos dalykas yra apibrėžtas ieškiniu pareikštais reikalavimais, kurie tiesiogiai susiję su ieškovės teise į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis).
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos aiškiai apibrėžia valstybinės žemės ne aukciono būdu sąlygas (šios nutarties 18 punktas), todėl ieškovė negalėjo jų nesuprasti ir įgyti pagrįstų lūkesčių, jog, įgydama kultūros ir sporto paskirties nebaigtą statinį, galės vietoje jo statyti gyvenamuosius namus, t. y. įgyti lūkesčių, jog imperatyviųjų teisės normų reikalavimų nesilaikymas sukurs jai teisėtus padarinius – teisę į valstybinės žemės sklypo, kuriame ketina statyti gyvenamuosius namus, nuomą lengvatinėmis sąlygomis.
  9. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo statybos būdu įgytų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą su įstatyme nustatyta nuosavybės apsauga, jis turi nekilnojamojo daikto statybą atlikti laikydamasis įstatymų reikalavimų, turėti teisę į žemės sklypą, būtiną nuosavybės teisei į tame sklype pastatytą statinį įgyti. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-701/2018, 61 punktas).
  10. Bylos duomenimis, iki atsakovės atsisakymo sudaryti sutartis ieškovės statomų pastatų baigtumas buvo 7 proc., tačiau ir po atsisakymo sudaryti sutartis ieškovė tęsė darbus, atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad gyvenamųjų namų statyba faktiškai yra baigta. Tai rodo, kad ieškovė vykdė statybos darbus, nepaisydama už valstybinės žemės nuomą atsakingos institucijos sprendimų, vykstant teisminiam ginčui, taigi suprasdama galimus savo veiksmų padarinius. Tikėtina, kad, ieškovė, kuri statybą vykdė neturėdama teisių į žemės sklypą, siekė sukurti faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos ne aukciono keliu sutarčiai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neteisėti veiksmai negali sukurti teisėtų padarinių, todėl pripažintina, kad ieškovė, vykdydama statybos darbus, nors neturėjo teisės į žemę, prisiėmė tokių veiksmų padarinių riziką.

16Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė visas ginčo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau, jas vertindami ir darydami išvadas, netinkamai taikė valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir, jas aiškinant, suformuotą teisminę praktiką, todėl tenkino ieškinį nesant tam teisinio pagrindo. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami neteisėtus procesinius sprendimus, pažeidė tik materialiosios teisės normas jas netinkamai aiškindami ir taikydami, todėl teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje aptartų valstybinės žemės nuomos teisiniu reglamentavimu ir jį taikydama teismų byloje nustatytoms aplinkybėms, turi teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

17Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl draudimo ieškovei perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar kitaip suvaržyti ir apriboti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus, taip pat draudimas ieškovei vykdyti bet kokią veiklą, susijusią su projektavimo ir statybos darbų sukūrimu, bet kokių sandorių, susitarimų ar kitokio pobūdžio veiksmų, susijusių su statinių projektavimu, statymu ir / ar rekonstravimu ar kitokiais statybos darbais, atlikimu, bei leidimų naujų statinių statymui ir / ar esamų statinių rekonstravimui žemės sklypuose gavimu ir ar jau gautų įgyvendinimu, ginčo žemės sklypuose. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir ieškinį atmetus, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas nėra priverstinai vykdytinas, pirmiau nurodyta teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
  2. Kadangi atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, tai, patenkinus kasacinį skundą, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 68 Eur žyminio mokesčio (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,58 Eur tokių išlaidų. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso valstybei iš ieškovės priteistina 77,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

19Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

20Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo uždarajai akcinei bendrovei „Prostafus“ (j. a. k. 135938452) perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar kitaip suvaržyti ir apriboti nuosavybės teisę į šiuos žemės sklypus:

21Pasimatymo aklg. Nr. 4, unikalus Nr. 4400-4018-3242 (buv. V.Krėvės pr. 108B, Kaunas);

22Pasimatymo aklg. Nr. 6, unikalus Nr. 4400-4018-5880 (buv. V.Krėvės pr. 108C, Kaunas);

23Pasimatymo aklg. Nr. 8, unikalus Nr. 4400-4018-5926 (buv. V.Krėvės pr. 108D, Kaunas);

24Pasimatymo aklg. Nr. 14, unikalus Nr. 4400-4018-3316 (buv. V.Krėvės pr. 108G, Kaunas);

25Pasimatymo aklg. Nr. 18, unikalus Nr. 4400-4018-5960 (buv. V.Krėvės pr. 108J, Kaunas);

26Pasimatymo aklg. Nr. 20, unikalus Nr. 4400-4018-6034 (buv. V.Krėvės pr. 108K, Kaunas);

27Pasimatymo aklg. Nr. 24, unikalus Nr. 4400-4018-3331 (buv. V.Krėvės pr. 108M, Kaunas);

28Pasimatymo aklg. Nr. 30, unikalus Nr. 4400-4018-6878 (buv. V.Krėvės pr. 108R, Kaunas);

29Pasimatymo aklg. Nr. 32, unikalus Nr. 4400-4018-6896 (buv. V.Krėvės pr. 108T, Kaunas).

30Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą uždarajai akcinei bendrovei „Prostafus“ (j. a. k. 135938452) vykdyti bet kokią veiklą, susijusią su projektavimo ir statybos darbų sukūrimu, bet kokių sandorių, susitarimų ar kitokio pobūdžio veiksmų, susijusių su statinių projektavimu, statymu ir / ar rekonstravimu ar kitokiais statybos darbais, atlikimu, bei leidimų naujų statinių statymui ir / ar esamų statinių rekonstravimui žemės sklypuose gavimu ir ar jau gautų įgyvendinimu, žemės sklypuose:

31Pasimatymo aklg. Nr. 4, unikalus Nr. 4400-4018-3242 (buv. V.Krėvės pr. 108B, Kaunas);

32Pasimatymo aklg. Nr. 6, unikalus Nr. 4400-4018-5880 (buv. V.Krėvės pr. 108C, Kaunas);

33Pasimatymo aklg. Nr. 8, unikalus Nr. 4400-4018-5926 (buv. V.Krėvės pr. 108D, Kaunas);

34Pasimatymo aklg. Nr. 14, unikalus Nr. 4400-4018-3316 (buv. V.Krėvės pr. 108G, Kaunas);

35Pasimatymo aklg. Nr. 18, unikalus Nr. 4400-4018-5960 (buv. V.Krėvės pr. 108J, Kaunas);

36Pasimatymo aklg. Nr. 20, unikalus Nr. 4400-4018-6034 (buv. V.Krėvės pr. 108K, Kaunas);

37Pasimatymo aklg. Nr. 24, unikalus Nr. 4400-4018-3331 (buv. V.Krėvės pr. 108M, Kaunas);

38Pasimatymo aklg. Nr. 30, unikalus Nr. 4400-4018-6878 (buv. V.Krėvės pr. 108R, Kaunas);

39Pasimatymo aklg. Nr. 32, unikalus Nr. 4400-4018-6896 (buv. V.Krėvės pr. 108T, Kaunas).

40Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

41Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prostafus“ (j. a. k. 135938452) 77,58 Eur (septyniasdešimt septynis Eur 58 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti... 10. Vertinant sistemiškai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)... 11. Teisėjų kolegija... 12. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. Dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų
          14. Dėl ieškovės teisės nuomotis valstybinę žemę ne aukciono būdu... 15. Dėl ieškovės teisėtų lūkesčių sudaryti naujas valstybinės žemės... 16. Dėl procesinės bylos baigties
          1. Apibendrindama... 17. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį bei Kauno... 20. Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 21. Pasimatymo aklg. Nr. 4, unikalus Nr. 4400-4018-3242 (buv. V.Krėvės pr. 108B,... 22. Pasimatymo aklg. Nr. 6, unikalus Nr. 4400-4018-5880 (buv. V.Krėvės pr. 108C,... 23. Pasimatymo aklg. Nr. 8, unikalus Nr. 4400-4018-5926 (buv. V.Krėvės pr. 108D,... 24. Pasimatymo aklg. Nr. 14, unikalus Nr. 4400-4018-3316 (buv. V.Krėvės pr. 108G,... 25. Pasimatymo aklg. Nr. 18, unikalus Nr. 4400-4018-5960 (buv. V.Krėvės pr. 108J,... 26. Pasimatymo aklg. Nr. 20, unikalus Nr. 4400-4018-6034 (buv. V.Krėvės pr. 108K,... 27. Pasimatymo aklg. Nr. 24, unikalus Nr. 4400-4018-3331 (buv. V.Krėvės pr. 108M,... 28. Pasimatymo aklg. Nr. 30, unikalus Nr. 4400-4018-6878 (buv. V.Krėvės pr. 108R,... 29. Pasimatymo aklg. Nr. 32, unikalus Nr. 4400-4018-6896 (buv. V.Krėvės pr. 108T,... 30. Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 31. Pasimatymo aklg. Nr. 4, unikalus Nr. 4400-4018-3242 (buv. V.Krėvės pr. 108B,... 32. Pasimatymo aklg. Nr. 6, unikalus Nr. 4400-4018-5880 (buv. V.Krėvės pr. 108C,... 33. Pasimatymo aklg. Nr. 8, unikalus Nr. 4400-4018-5926 (buv. V.Krėvės pr. 108D,... 34. Pasimatymo aklg. Nr. 14, unikalus Nr. 4400-4018-3316 (buv. V.Krėvės pr. 108G,... 35. Pasimatymo aklg. Nr. 18, unikalus Nr. 4400-4018-5960 (buv. V.Krėvės pr. 108J,... 36. Pasimatymo aklg. Nr. 20, unikalus Nr. 4400-4018-6034 (buv. V.Krėvės pr. 108K,... 37. Pasimatymo aklg. Nr. 24, unikalus Nr. 4400-4018-3331 (buv. V.Krėvės pr. 108M,... 38. Pasimatymo aklg. Nr. 30, unikalus Nr. 4400-4018-6878 (buv. V.Krėvės pr. 108R,... 39. Pasimatymo aklg. Nr. 32, unikalus Nr. 4400-4018-6896 (buv. V.Krėvės pr. 108T,... 40. Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.... 41. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prostafus“ (j. a.... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...