Byla eI-3077-362/2015
Dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. A1-972 dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Arvydo Martinavičiaus, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei R. D., dalyvaujant atsakovui K. S., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovui V. B., dalyvaujant atsakovų K. S., A. M. S., E. H., trečiųjų suinteresuotų asmenų I. A. E., S. V. atstovei advokatei T. K., nedalyvaujant atsakovams A. M. S., E. H., Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovui, nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. A. E., S. V., Valstybinės miškų tarnybos ir valstybės įmonės Telšių miškų urėdijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. A1-972 dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,

Nustatė

3Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 2 d. gautas pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas, kuriuo prašoma: 1. Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. A1-972 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 4 punkto dalį, kuria 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į V. S., A. A. S., S. V., I. A. E. bendrosios nuosavybės teise suformuotą 99 800 kv. m (9,9800 ha) žemės sklypą ( - ) 2. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 642 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos V. S. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., A. I. E. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) 3. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 643 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. A. E., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos I. A. E. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., V. S. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) 4. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 644 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos S. V. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., V. S., A. I. E. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) 5. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 645 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. A. S., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos A. A. S. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. S., S. V., A. I. E. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) 6. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 827 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1 punkto ir 2 punkto dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į žemę V. S., A. A. S., S. V., I. A. E., grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) 7. Pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. 2974, patvirtinto Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. U., dalį, kuria A. M. S. ir K. S. lygiomis dalimis paveldėjo 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 24950/99800 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) 8. Pripažinti negaliojančia 2012 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro notarinio registro Nr. 262, patvirtinto Kauno m. 20-ojo notaro biuro notarės R. V., dalį, kuria E. H. paveldėjo 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 24950/99800 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ). 9. Taikyti restituciją, grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iš atsakovų S. V., I. A. E., A. M. S., K. S., E. H. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ).

4Pareiškėjo pareiškime nurodoma ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. birželio 5 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2015 m. birželio 2 d. raštas Nr. 1 SD-1540-(3.1.) Dėl viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba (Telšių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) neteisėtai S. V., A. A. S., I. A. E. ir V. S. nuosavybėn perleido 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotus, patenkančius į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V., A. A. S., I. A. E. ir V. S. į buvusio savininko J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Telšių mieste teisėtumo pagal pateiktą informaciją ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad: V. S. 1991 m. gruodžio 5 d. pateikė tuometinei Telšių rajono valdybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. S. turėtą 10,78 ha žemę Telšių mieste. Prašyme buvo nurodytas pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – natūra, taip pat buvo nurodyti kiti pretendentai: brolis A. A. S., seserys S. V. ir I. A. E.. S. V. 1991 m. gruodžio 13 d. taip pat pateikė tuometinei Telšių rajono valdybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. S. turėtą 10,78 ha žemę Telšių mieste. Prašyme buvo nurodytas pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – natūra, taip pat buvo nurodyti kiti pretendentai: broliai A. A. S. ir V. S., sesuo I. A. E.. Nuosavybės teises patvirtinti buvo pateikti: Kauno notariato archyvo Telšių apskrities 1937 m. pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas Nr. 68, Telšių apskrities Telšių valsčiaus Telšių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų paskirstytų žemių sąrašas, parengtas 1938 m. sausio 13 d., iš kurių matyti, kad buvęs žemės savininkas J. S. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos turėjo 10,78 ha žemės Dirkstelių dvare (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą Telšių miestas). Iš giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų matyti, kad J. S. turėjo keturis vaikus: S. V., A. A. S., I. A. E. ir V. S.. Nuosavybės teisių atkūrimo metu J. S. ir jo sutuoktinė Z. S. buvo mirę. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. A1-972 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 4 punktu pritarė, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės V. S., A. A. S., S. V. ir I. A. E. bendrosios nuosavybės teise į 99 800 kv. m žemės ūkio paskirties žemės plotą ( - ) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: vandens telkinių, pakrantės (5 000 kv. m; Nr. 343, p. VI, str. 18), elektros oro linijų (90 kv. m; Nr. 343, p. VI, str. 18), privačių miškų (42 078 kv. m; Nr. 343, p. XXVI, str. 119) apsaugos zonose; nustatyti servitutai 238 kv. m plote (20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 20). Telšių apskrities viršininko administracijos Telšių rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. kovo 17 d. pažymose Nr. 338, 339, 340, 341 nurodė, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytą 10,78 ha plotą Telšių mieste S. V., A. A. S., I. A. E. ir V. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises kiekvienas į 2,6950 ha žemės dalį. Be to, pažymose nurodyta, kad kiekvienam pretendentui nuosavybės teisės bus atkuriamos natūra į 2,4950 ha dalį, o nuosavybės teisės į 0,20 dalį kiekvienam pretendentui jau yra atkurtos 1995 m. kovo 7 d. Telšių rajono valdybos sprendimais Nr. 44, 45, 46, 47. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 642 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S., a. k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises V. S. į jam tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., I.. A. E. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 643 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. A. E., a. k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises I. A. E. į jai tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., V. S. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 644 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V., a. k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises S. V. į jai tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., V. S., I. A. E. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 645 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. A. S., a. k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises A. A. S. į jam tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. S., S. V., I. A. E. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 827 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ atkūrė nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius natūra bendrosios nuosavybės teise Telšių mieste: 1 punktu V. S. – sprendimo Nr. 642, I. A. E. – sprendimo Nr. 643, S. V. – sprendimo Nr. 644, A. A. S. – sprendimo Nr. 645 į žemės sklypą 9,9800 ha bendro ploto ( - ) tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio veiklai; 2 punktu taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas: VI (elektros linijų apsaugos zonos) – 0,0090 ha, XXVI (miško naudojimo apribojimai) – 4,2078 ha, XXIX (vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos) – 0,5000 ha; nustatė kelio servitutą – plotas 0,0238 ha (tarnaujantis daiktas). Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas S. V., A. A. S., I. A. E. ir V. S. nuosavybės teise 9,9800 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - )

5Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad ji rengdama Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą nustatė, kad į Telšių mieste esančius miškus, patenkančius į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) buvo atkurtos nuosavybės teisės privatiems asmenims. Nuosavybės teisių atkūrimo metu šie miško plotai pateko į Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos 65 kvartalo teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ buvo priskirta II miškų grupės „Miškų parkų“ pogrupiui. Minėtas žemės sklypas pateko į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, be to, šios teritorijos buvo Telšių mieste, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

6Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1273 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo“ 27 pogrupiui „Miestų miškai“ priskirta 89 ha miško, esančio Telšių girininkijos „1 d“, „2 d“, „3 d“ kvartaluose. Kvartalas „3 d“ apima miškus, patenkančius j žemės sklypą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės S. V., A. A. S., I. A. E. ir V. S.. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą Nr. 645 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo“, kuriuo patvirtino naują Telšių rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašą. Šiame sąraše neliko 25 pogrupio – „Miško parkai“, o miškai, patenkantys į grąžintą 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) yra priskirti pogrupiui „Miestų miškai“. Telšių girininkijos kvartalo numeris „3“ pakeistas į numerį „7103“. Valstybinė miškų tarnyba 2015 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 58641 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nurodė, kad 9,9800 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) patenka į Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos miško kvartalą Nr. 7103, miško taksacinius sklypus Nr. 1, 2, 7, 8, 9. Žemės sklype yra 5,0300 ha miško plotas, kuriame auga 35–75 metų amžiaus ir 16–26 metrų aukščio medžiai.

7Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai. Požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2001 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) nustatyta, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. 1X-240 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2001 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2001 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1935 redakcija) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės miškus. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

8Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. 1K-1157 redakcija) nustatyta, kad miškai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams, miško parkams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam.

9Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad miško žemė 5,0300 ha ploto (Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. birželio 5 d. pažymos Nr. 58641 duomenys), patenkanti į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės išperkama, nes pateko į Telšių miesto miškų (miško parkų) teritorijas, todėl nuosavybės teisės į ją negalėjo būti atkurtos, dėl šios priežasties Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. A1-972 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 4 punkto dalis; Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimų Nr. 642, 643, 644, 645 dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalys; Telšių apskrities viršininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 827 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1 ir 2 punktų dalys yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti, kadangi prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija. Pripažinus minėtus administracinius aktus negaliojančiais, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, taikytina restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos aprobuota nutartis 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003), atsižvelgiant į tai, S. V., A. A. S., I. A. E. ir V. S. privalėtų grąžinti valstybinės reikšmės miškams priskirtus miškų plotus valstybės dispozicijon, tačiau 1997 m. lapkričio 16 d. mirė V. S., o 2011 m. rugsėjo 26 d. – A. A. S., todėl jų turėtas dalis ginčo žemės sklype paveldėjo tretieji asmenys.

11Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. 2974, patvirtinto 2008 m. gegužės 7 d. Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. U., pagrindu A. M. S. ir K. S. lygiomis dalimi paveldėjo 24950/99800 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. 262, patvirtinto 2012 m. sausio 16 d. Kauno m. 20-ojo notaro biuro notarės R. V., pagrindu E. H. paveldėjo 24950/99800 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad 2008 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas notarinio registro Nr. 2974, patvirtintas Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. U., ir 2012 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas notarinio registro Nr. 2974, patvirtintas Kauno m. 20-ojo notaro biuro notarės R. V., dalyje dėl valstybinės reikšmės miškų plotų paveldėjimo yra niekiniai ir negalioja (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės miškams priskirtas miestų miškų plotas, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 5,03 ha plotą (Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. birželio 5 d. pažymos Nr. 58641 duomenys), patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus, o nuosavybės teisių atkūrimo klausimas pretendentams turėtų būti sprendžiamas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012).

13Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą ar jo nėra. Viešojo intereso gynimą gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės pošakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų. Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtos aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Aukščiausios teisinės galios nacionalinės teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis). Miškai yra vienas iš gamtoje funkcionuojančių tarpusavyje susijusių aplinkos elementų, vienas iš gamtos išteklių, kuriuo savo reikmėms (turizmui, sportui, poilsiui, kt.) naudojasi visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, taigi dėl miškų išsaugojimo egzistuoja viešasis interesas. Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Ginčijamos administracinių aktų ir sandorių dalys yra priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, nuostatas, todėl galioj ant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi apginti.

14Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atsiliepime (152–155 b. l., I tomas) nurodoma bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais atsakovas sutinka bei kad pareiškime išdėstyti reikalavimai būtų patenkinti.

15Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime (157–198 b. l., I tomas) nurodoma, kad dėl pareiškėjo reikalavimų palieka spręsti teismui.

16Atsakovų K. S., A. M. S., E. H., trečiųjų suinteresuotų asmenų I. A. E., S. V. atsiliepime (159–164 b. l., I tomas) nurodoma, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti.

17Nurodė, kad V. S. 1991 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Telšių rajono valdybą, prašydamas atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. S. Telšių mieste turėtą 10,78 ha žemę, suteikiant minėtą žemę natūra. Prašyme taip pat nurodė kitus pretendentus į minėto buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę: brolį A. A. S. ir seseris S. V. ir I. A. E.. Atsakovė S. V. 1991 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Telšių rajono valdybą, prašydama atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. S. Telšių mieste turėtą 10,78 ha žemę, suteikiant minėtą žemę natūra. Prašyme nurodė kitus pretendentus į minėto buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtą žemę: brolius A. A. S. ir V. S. bei seserį I. A. E.. Buvo pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. 2003-07-29 inžinierius A. G. atliko atsakovams grąžintino žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė jo kadastro duomenis. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. A1-972 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 4 punktu pritarė, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės V. S., A. A. S., S. V. ir I. A. E. bendrosios nuosavybės teise į 99 800 kv. m žemės ūkio paskirties žemės plotą, esantį ( - ) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: vandens telkinių, pakrantės (5 000 kv. m; Nr. 343, p. VI, str. 18), elektros oro linijų (90 kv. m; Nr. 343, p. VI, str. 18), privačių miškų (42 078 kv. m; Nr. 343, p. XXVI, str. 119) apsaugos zonose; nustatyti servitutai 238 kv. m plote (20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27,20). Telšių apskrities viršininko administracijos Telšių rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. kovo 17 d. pažymose Nr. 338, 339, 340, 341 nurodė, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytą ha 10,78 plotą Telšių mieste S. V., A. A. S., I. A. E. ir V. S. turi teise atkurti nuosavybės teises kiekvienas į 2,6950 ha žemės sklypo dalį. Be to, pažymose nurodyta, kad kiekvienam pretendentui nuosavybės teisės bus atkuriamos natūra į 2,4950 ha dalį, o nuosavybės teisės į 0,20 dalį kiekvienam pretendentui jau yra atkurtos 1995 m. kovo 7 d. Telšių rajono valdybos sprendimais Nr. 44, 45, 46, 47. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31d. sprendimu Nr. 642 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S., a.k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises V. S. į jam tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., I. A. E. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 643 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. A. E., a. k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises I. A. E. į jai tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., V. S. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 644 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V., a, k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises S. V. į jai tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., V. S., I. A. E. 5,7722 ha žemės plotą ir 4.2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 645 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. A. S., a. k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises A. A. S. į jam tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. S., S. V., I. A. E. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 827 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ atkūrė nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius natūra bendrosios nuosavybės teise Telšių mieste: 1 punktu V. S. – sprendimo Nr. 642, Irenai A. E. – sprendimo Nr. 643, S. V. – sprendimo Nr. 644, Antanui A. S. – sprendimo Nr. 645 į žemės sklypą 9,9800 ha bendro ploto, esantį ( - ) tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio veiklai; 2 punktu taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas: VI (elektros linijų apsaugos zonos) – 0,0090 ha, XXVI (miško naudojimo apribojimai) – 4,2078 ha, XXIX (vandens telkiniu pakrantės apsaugos juostos) –0,5000 ha; nustatė kelio servitutą – plotas 0,0238 ha (tarnaujantis daiktas). Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre atsakovams buvo įregistruotos daiktinės teisės į 9,9800 ha žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų tanko (toliau – NTR CDB) išraše nustatyta, jog žemės sklype yra 4,2078 ha miško, kadastro duomenų nustatymo data – 2003-07-28.

18Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – VMT) 2014-01-24 raštu Nr. R2-233 informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad ji, rengdama Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, nustatė, kad į Telšių mieste esančius miškus, patenkančius į 9,9800 ha žemės sklypą, buvo atkurtos nuosavybės teisės privatiems asmenims. Prie rašto pridėtoje VMT 2015 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 58641 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis yra duomenų, kad 9,9800 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ) patenka į Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos miško kvartalą Nr. 7103, miško taksacinius sklypus Nr. 1, 2, 7, 8, 9. Žemės sklype yra 5,0300 ha miško plotas, kuriame auga 35–75 metų amžiaus ir 16–26 metrų aukščio medžiai (pagal rašto logiką Žemės sklype nėra jaunesnių nei 35 metų ir žemesnių nei 16 metrų medžių). T. y. taksacijos duomenys nustatyti praėjus 12 metų nuo Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo.

19Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal NTR CDB duomenis, Žemės sklype yra 4,2078 ha miško žemės, kadastro duomenų nustatymo data – 2003-07-28 (ginčijami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti 2004-03-31). Reikalavimas pareikštas dėl 5,0300 ha miško ploto, t. y. 0,8222 ha didesnio ploto nei yra įregistruota NTR, nereiškiant reikalavimo nuginčyti NTR CDB duomenų. Prokuroras nepateikia jokių įrodymų, kad, formuojant ginčo žemės sklypą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio, kitų pareiškime minimų teisės aktų nuostatos, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad, formuojant ginčo žemės sklypą, į jį buvo įjungtas didesnis nei NTR CDB įregistruotas valstybinės reikšmės miško plotas, nepateikta tuo metu galiojusių valstybinės reikšmės miškų schemų, kadastro duomenų nustatymo metu buvusių taksacijos duomenų. Prokuroras nepateikė įrodymų, jog kadastro duomenys 2003 metais buvo nustatyti netinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 14 punktą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje. Vienam žemės sklypui gali būti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų ir pobūdžių, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente. Pagal nuostatų 32.1.3.4. punktą, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojami miško kontūrai, ariamosios žemės, sodų, pievų ir natūralių ganyklų, kitos žemės, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkių kontūrai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kadastro duomenų nustatymo metu, 2003 metais, buvo neteisingai nustatytas miško naudmenų kontūras ir plotas, vadinasi, tuo metu miško plotas žemės sklype sudarė 4,2078 ha. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl 5,0300 ha negali būti patenkintas. Yra natūralu, kad per 12 metų papildomai atsirado savaime užaugęs miškas, todėl ir pakito šios 2003 metais teisingai pamatuotos naudmenos plotas. Prokuroras nurodo, jog valstybinės reikšmės miškas visada buvo valstybės nuosavybė. Tai reiškia, kad prižiūrėti ir reguliuoti miško plėtimąsi buvo valstybės, atstovaujamos VMT, pareiga. Dėl netinkamai prižiūrėto miško papildomai atsirado savaime užaugusio miško plotas žemės ūkio paskirties žemės plotuose.

20Konstatavus, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant imperatyvių teisės normų, nustatytina, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo žemės sklypo dalies atžvilgiu negalimas. Vertinant tai, kad valstybinės reikšmės miškas, kurio buvimą šioje dalyje konstatavo VMT, yra ypatingai vertingas turtas, taikomos kitokios procedūros. Tuo atveju, kai privatų žemės sklypą (jo dalį) siekiama naudoti visuomenės reikmėms, klausimas dėl šių plotų perdavimo valstybei turi būti sprendžiamas ne ginčijant viešojo administravimo aktus, bet vykdant žemės poėmio visuomenės poreikiams procedūrą, už paimamą turtą teisingai atlyginant. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad <...> Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. <...> Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog <...> pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, jog ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir / arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. <...> Konstitucinis Teismas nurodė, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir / arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (2002-09-19 Konstitucinio Teismo nutarimas). KT taip pat pažymėjo, kad <...> Konstitucijoje nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams siejamas ne su tuo, kam paimta nuosavybė atiteks, bet su tos nuosavybės paėmimo tikslais – panaudoti daiktą visuomenės interesams, socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima tik pasinaudojus konkretaus paimamo daikto individualiomis savybėmis. Taigi Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies formuluotės „visuomenės poreikiai“ negalima aiškinti kaip visais atvejais draudžiančios paimti nuosavybę ir ją perduoti privačion nuosavybėn. Ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, lemia ne tai, koks subjektas (valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo) vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri buvo paimta iš savininko, tikrai buvo paimta dėl to, kad ji buvo reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. socialiai svarbiems tikslams, kuriuos pasiekti galima, tik pasinaudojus konkrečiu paimamu turtu. <...> KT nurodė, jog <...> paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, įstatymų leidėjui nepriklausomai nuo to, koks subjektas (valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo) tampa šios nuosavybės savininku, tenka pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad ši nuosavybė iš tikrųjų būtų naudojama visuomenės poreikiams. <...> Sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiškas reiškinys. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu, paimant būtent tą nuosavybę, buvo siekiama. <...> (2003-03-04 Konstitucinio Teismo nutarimas). Kita vertus, yra suformuota plati teisminė praktika, jog medžiai yra kilnojamieji daiktai, todėl yra galimybė atlaisvinti anksčiau minėtą plotą, ir nebus pagrindo jo traktuoti kaip miško.

21Teisingumo principas, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje ir išplaukiantis iš Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo, reikalauja, kad asmenų teisės būtų apgintos, o nusižengusiems įstatymui asmenims pritaikyta teisinė atsakomybė ar kiltų kiti neigiami padariniai. Tuo tikslu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, sudaranti prielaidas reikalauti nukentėjusiems ar teisių pažeidėjams. Teisinių santykių stabilumo reikalavimas, taip pat išplaukiantis iš teisinės valstybės principo, reikalauja, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų beribė laiko atžvilgiu. Šiuo tikslu nustatoma teisinių reikalavimų senatis. Vadovaujantis LR CK 1.124 straipsniu (atitinkamai LR CK 1964 m. 86 str.), ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo turi teisę apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Teisinių santykių stabilumo reikalavimas, išplaukiantis iš teisinės valstybės principo, reikalauja, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų beribė laiko atžvilgiu. Šiuo tikslu nustatoma reikalavimų senatis. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto arba pranešimo apie veiksmą (neveikimą) suinteresuotam asmeniui įteikimo. Nagrinėjamu atveju praėjo ne tik ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas 1 mėnesio, bet ir bendrasis 10 metų senaties terminas.

22Atsakovų K. S., A. M. S., E. H., trečiųjų suinteresuotų asmenų Irenos A. E., S. V. atstovė advokatė T. K. nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu urėdija neturėjo duomenų, kad grąžinamoje žemėje yra miškas. Nors ginčijami sprendimai pažeidžia dabar galiojančias teisės normas, tačiau jų priėmimo metu jie nieko nepažeidė.

23Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė miškų tarnyba bei valstybės įmonė Telšių miškų urėdija atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

24Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

25Dėl kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo termino

26Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

27Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).

28Šioje byloje nustatyta, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2015 m. birželio 5 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 2 d. raštą Nr.1SD-1540-(3.1.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ (17–24 b. l., I tomas). Į Šiaulių apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2015 m. liepos 2 d., t. y. nepraleidus ABTĮ numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

29Dėl advokatės T. K. argumentų, jog terminą kreiptis dėl viešojo intereso gynimo praleido ne prokuratūra, bet kitos institucijos, teismas pažymi, kad išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento; teismas įvertina pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 Administracinė jurisprudencija 15). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra sprendžiama, ar administracinių aktų panaikinimas yra būtina ir proporcinga priemonė viešajam interesui apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-198/2012, 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-923/2013). Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti prokuroro siekiamą apginti viešąjį interesą ir privatų interesą į prieš daugelį metų priimtais teisės aktais suteiktas teises ir nuspręsti, kuriam iš jų suteikti prioritetą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492 -828/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A -1561/2013ir kt.).

30Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo suinteresuota visuomenė, todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti.

31Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų aktų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės privatiems asmenims į Telšių mieste esančius miškus, patenkančius į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Nuosavybės teisių atkūrimo metu šie miško plotai pateko į Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos 65 kvartalo teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 buvo priskirta II miškų grupės „Miškų parkų“ pogrupiui. Minėtas žemės sklypas pateko į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Minėtame sklype yra 5,0300 ha valstybinės reikšmės miško ploto.

32Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

33Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

34Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad taip pat išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.

35Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 642 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S., a. k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises V. S. į jam tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., I. A. E. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 643 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. A. E., a. k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises I. A. E. į jai tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su Antanu A. S., S. V., V. S. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 644 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V., a. k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises S. V. į jai tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., V. S., I. A. E. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 645 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. A. S., a. k. ( - ) atkūrė nuosavybės teises A. A. S. į jam tenkančią buvusio savininko J. S. nekilnojamojo turto dalį: 1,4431 ha žemės, 1,0519 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. S., S. V., I. A. E. 5,7722 ha žemės plotą ir 4,2078 ha miško plotą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 827 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ atkūrė nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius natūra bendrosios nuosavybės teise Telšių mieste: 1 punktu V. S. – sprendimo Nr. 642, I. A. E. – sprendimo Nr. 643, S. V. – sprendimo Nr. 644, A. A. S. – sprendimo Nr. 645 į žemės sklypą 9,9800 ha bendro ploto ( - ) tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio veiklai; 2 punktu taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas: VI (elektros linijų apsaugos zonos) – 0,0090 ha, XXVI (miško naudojimo apribojimai) – 4,2078 ha, XXIX (vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos) – 0,5000 ha; nustatė kelio servitutą – plotas 0,0238 ha (tarnaujantis daiktas). Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas S. V., Antano A. S., Irenos A. E. ir V. S. nuosavybės teise 9,9800 ha žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - )

36Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. birželio 5 d. pažymos Nr. 58642 (116 b. l., I tomas) matyti, kad ginčo sklypo dalis yra pažymėta sutartiniais ženklai – žalia spalva, kuri žymi valstybinės reikšmės miškų plotus, ir žalsva spalva, kuri žymi miško žemės plotus, kurie yra sudėtinė miesto miškų plotų dalis. Taip pat Valstybinės miškų tarnybos 2015-11-24 rašte Nr. R6-5057 (10–13 b. l., II tomas) nurodyta, jog žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), patenka į Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos 7103 kvartalo 1,2,7,8,9 taksacinius sklypus. Bendras žemės sklypo plotas 9,9800 ha, miško žemės plotas – 5,03 ha. Aplinkos viceministro – Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus 1998 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 10 patvirtinus šalies miškų preliminarinį priskyrimą grupėms ir kategorijoms, teritorija, kurioje yra žemės sklypas kadastrinis Nr. ( - ), buvo priskirta miško parkams pagal iki nurodyto įsakymo atliktos valstybinės inventorizacijos duomenis. Nuosavybės teisių atkūrimo metu (2004 m. lapkričio mėn.) žemės sklypas kadastrinis Nr. ( - ) pateko į Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos 65 kvartalo teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 buvo priskirta II miškų grupės miškų parkų pogrupiui (Telšių rajono miškų priskyrimo miškų grupėms plano (2002 m.) fragmentas pateiktas kartu su Valstybinės miškų tarnybos 2015-06-09 raštu Nr. R6-1032 „Dėl informacijos pateikimo“, priedas Nr. 3). Į žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ) pateko apie 6 ha Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 patvirtinta Miško parkų teritorija. Į žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ) patenka 1,46 ha Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ su vėlesniais pakeitimais priskirti valstybinės reikšmės miškų plotai. 2013 m. balandžio 10 d. atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą (vietoje), įvertinant, ar miškų plotai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus miško reikalavimus, buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos 7103 kvartalo 1,2,3,4,6,7,8,9 taksacinių sklypų aprašomieji ir grafiniai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys pagal 2013-04-10 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktų pateiktas išvadas, išbraukiant iš miško žemės plotus, kurie neatitinka miškui keliamų reikalavimų.

37Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios teritorijos dalis jau 1998 m. liepos 7 d. aplinkos viceministro – Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 10 buvo priskirta miško parkams, teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 buvo priskirta II miškų grupės miškų parkų pogrupiui, į ją pateko apie 6 ha miško parkų teritorijos ploto. Taigi minėtos faktinės aplinkybės egzistavo skundžiamų aktų priėmimo metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Valstybinės miškų tarnybos pateiktais miškų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

38Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I4-154/2001, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas pagal pareiškėjų S. V., I. A. E., A. A. S., K. S. skundą ir patikslintą skundą dėl sprendimų pakeitimo ir žemės grąžinimo, Telšių apskrities viršininko administracija buvo įpareigota priimti papildomus sprendimus dėl žemės sklypų suteikimo natūra pareiškėjams J. S. nuosavybės teisėmis valdytame 10,78 ha ploto žemės sklype, išskyrus negrąžintiną miško plotą – jį iš kiekvieno išpirkti perduodant lygiaverčius žemės plotus kitoje vietoje.

39Taigi įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą darytina išvada, kad 9,9800 ha žemės sklype unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), yra 5,03 ha miško žemės plotas, kuris pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, ir pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą „miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams“.

40Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

41Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010).

42Advokatė T. K. nurodė, kad tuo metu, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės, ginčo sklype miško nebuvo, tik krūmai, medžių masyvas, kuris nebuvo pripažintas mišku. Valstybinės institucijos savo pareigų neatliko daugiau nei dešimt metų, todėl taip pat turi būti saugomas ir teisinių santykių stabilumas. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo atveju valstybinės reikšmės miško žemės plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo dislokacijos vietą, ir dėl to, jog ginčo žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, negali būti pripažintas mažareikšmiu, t. y. šiuo atveju viešojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu 5,03 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.

43Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taigi teisėtų lūkesčių principas siejamas su poreikiu užtikrinti teisių, kurios įgytos pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o ne apskritai bet kokių (t. y. ir neteisėtų) viešojo administravimo subjektų veiksmų pagrindu, apsaugą.

44Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

45Konstatuotina, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. A1-972 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 4 punkto dalis, kuria 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į V. S., A. A. S., S. V., I. A. E. bendrosios nuosavybės teise suformuotą 99 800 kv. m (9,9800 ha) žemės sklypą ( - ) Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 642 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S., a.k. ( - ) dalis, kuria atkurtos V. S. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., A. I. E. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 643 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. A. E., a.k. ( - ) dalis, kuria atkurtos I. A. E. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., V. S. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 644 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V., a.k. ( - ) dalis, kuria atkurtos S. V. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., V. S., A. I. E. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 645 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. A. S., a.k. ( - ) dalis, kuria atkurtos A. A. S. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. S., S. V., A. I. E. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) Telšių apskrities viršininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 827„Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1 punkto ir 2 punkto dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į žemę V. S., A. A. S., S. V., I. A. E., grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), ( - ) yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

46Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, ginčo žemės sklypo suteikimas yra niekinis, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažintos negaliojančiomis 2008 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. 2974, patvirtinto Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. U., dalis, kuria A. M. S. ir K. S. lygiomis dalimis paveldėjo 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 24950/99800 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ) 2012 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro notarinio registro Nr. 262, patvirtinto Kauno m. 20-ojo notaro biuro notarės R. V., dalis, kuria E. H. paveldėjo 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 24950/99800 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - ).

47Pareiškėjas taip pat prašo taikyti restituciją – grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iš S. V., I. A. E., A. M. S., K. S., E. H. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - )

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo. Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams-fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti.

49ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju kuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų būti laikytinas šešių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą Paplauskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiškėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iš pareiškėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimą, ir konstatuota, kad pareiškėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t.y. iki kol institucijos suteikė pareiškėjai naują tokio paties dydžio žemės sklypą.

50Atsižvelgdama į tai, kad buvo pripažintos negaliojančiomis paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų dalys, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sąžiningi asmenys, kurie patyrė žalą dėl valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, pagal Konstituciją ir kitus įstatymus (CK 6.271 straipsnis) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

51Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad tretieji suinteresuoti asmenys I. A. E., S. V. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų aktų (jų dalies) panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

52Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

53Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

54Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. A1-972 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 4 punkto dalį, kuria 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į V. S., A. A. S., S. V., I. A. E. bendrosios nuosavybės teise suformuotą 99 800 kv. m (9,9800 ha) žemės sklypą ( - )

55Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 642 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos V. S. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., A. I. E. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - )

56Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 643 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. A. E., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos I. A. E. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., S. V., V. S. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - )

57Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 644 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos S. V. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su A. A. S., V. S., A. I. E. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - )

58Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 645 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. A. S., a.k. ( - ) dalį, kuria atkurtos A. A. S. nuosavybės teisės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. S., S. V., A. I. E. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - )

59Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 827„Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1 punkto ir 2 punkto dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į žemę V. S., A. A. S., S. V., I. A. E., grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - )

60Pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. 2974, patvirtinto Telšių rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. U., dalį, kuria A. M. S. ir K. S. lygiomis dalimis paveldėjo 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 24950/99800 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - )

61Pripažinti negaliojančia 2012 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro notarinio registro Nr. 262, patvirtinto Kauno m. 20-ojo notaro biuro notarės R. V., dalį, kuria E. H. paveldėjo 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 24950/99800 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Muziejaus g. 7913, Telšių m.

62Taikyti restituciją – grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iš S. V., I. A. E., A. M. S., K. S., E. H. 5,0300 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 9,9800 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ( - )

63Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,... 3. Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 2 d. gautas... 4. Pareiškėjo pareiškime nurodoma ir teismo posėdžio metu pareiškėjo... 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau... 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1273... 7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos... 8. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 9. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų... 10. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos... 11. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo notarinio registro Nr. 2974,... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 13. Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį... 14. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 15. Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime (157–198... 16. Atsakovų K. S., A. M. S., E. H., trečiųjų suinteresuotų asmenų I. A. E.,... 17. Nurodė, kad V. S. 1991 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Telšių rajono... 18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau... 19. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo... 20. Konstatavus, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant... 21. Teisingumo principas, nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109... 22. Atsakovų K. S., A. M. S., E. H., trečiųjų suinteresuotų asmenų Irenos A.... 23. Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė miškų tarnyba bei valstybės... 24. Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą,... 25. Dėl kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo termino... 26. Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo,... 27. Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos... 28. Šioje byloje nustatyta, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį... 29. Dėl advokatės T. K. argumentų, jog terminą kreiptis dėl viešojo intereso... 30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje... 31. Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų aktų neteisėtumas grindžiamas... 32. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01)... 33. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad... 34. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 35. Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities viršininkas 2004 m. kovo 31 d.... 36. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos... 37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios teritorijos dalis jau 1998 m.... 38. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2001 m. gruodžio... 39. Taigi įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų... 40. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal... 41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme... 42. Advokatė T. K. nurodė, kad tuo metu, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės,... 43. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad... 44. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo... 45. Konstatuotina, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad panaikinus... 47. Pareiškėjas taip pat prašo taikyti restituciją – grąžinti natūra... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje... 49. ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog... 50. Atsižvelgdama į tai, kad buvo pripažintos negaliojančiomis paveldėjimo... 51. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad tretieji suinteresuoti asmenys I.... 52. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi... 53. Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį... 54. Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m.... 55. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 642... 56. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 643... 57. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 644... 58. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 645... 59. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr.... 60. Pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės pagal... 61. Pripažinti negaliojančia 2012 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal... 62. Taikyti restituciją – grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės... 63. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...