Byla 2S-1878-254/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15404-615/2015 pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties dalies bei įspėjimo dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, įpareigojimo vykdyti kredito sutartį ir pratęsti kredito pagal sutartį grąžinimo terminą bei panaikinti notaro atliktą vykdomąjį įrašą, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 19-asis notarų biuras, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Kauno apylinkės teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė:

41) pripažinti 2007-06-15 Kredito sutarties Nr. ( - ) (toliau kredito sutartis) bendrosios dalies 5.2. punktą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio;

52) pripažinti atsakovo 2010-08-13 įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. 01.10.03-64 neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, taip pat atsakovo 2010-08-13 atliktą vienašalį kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir

63) įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį bei pratęsti kredito pagal sutartį grąžinimo terminą iki 2052-03-14, taip pat

74) panaikinti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro atliktą 2014-09-18 vykdomąjį įrašą Nr. MK-19305.

8Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Valdo Zubino (toliau antstolis) vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0137/15/00294, kurioje atliekami vykdymo veiksmai iš ieškovo turto ‑ 60,18 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. ( - )) su 6,94 kv. m rūsiu, pažymėtu R-15, esančio adresu ( - ) (toliau butas). Prašyme nurodoma, kad šiuo metu antstolis yra užvedęs vykdomąją bylą, kurioje vykdo išieškojimą iš ieškovo turto ‑ buto. Butas yra pardavinėjimas kaip pasekmė atsakovo atlikto vienašalio kredito sutarties nutraukimo, kurį ieškovas siekia nuginčyti šiuo ieškiniu. Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį, pratęsti prievolės vykdymo terminą bei panaikinti vykdomąjį įrašą. Tenkinus ieškinį kredito sutartis būtų galiojanti ir būtų panaikintos kredito sutarties nutraukimo teisinės pasekmės ‑ visos kredito sumos išieškojimas, kredito sutartimi įkeisto Turto priverstinis realizavimas ir kt. Antstolis greitu metu gali parduoti ieškovo butą, surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kas prilyginama nuosavybės teisės perėjimo dokumentui, bei paskirstyti lėšas, kas gali nulemti neteisėtą nuosavybės teisių į butą perėjimą naujam pirkėjui. Tokiu atveju ieškovui reikės ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą, atlikti kitus veiksmus, t. y. imtis papildomų teisinių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti, leisti pinigines lėšas bylinėjimuisi (teisininkams, žyminio mokesčio mokėjimui, nes turto iš varžytynių aktas ginčijamas pagal ginčo teisenos taisykles), o tai akivaizdžiai apsunkintų dabar galimą savalaikį ieškovo teisių į tinkamą vykdymo procesą apgynimą. Taigi, norint tinkamai išnagrinėti ieškovo ieškinį ir užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo vykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos, nes šių priemonių nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas šioje civilinio proceso stadijoje nespręstinas. Ieškinio tenkinimo atveju būtų panaikintas tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties nutraukimas. Tuo pačiu būtų panaikintos ir šio nutraukimo sukeltos teisinės pasekmės, t. y. visos kredito sumos išieškojimas iš atsakovo. Todėl tokiu atveju teismo sprendimas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju galėtų pasunkėti arba tapti negalimu.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atsakovas (toliau apeliantas arba bankas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiais argumentais:

131. Teismas nepagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nepranešęs apeliantui.

142. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą bei turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Be to, vykdomosios bylos sustabdymas trukdo realizuoti apelianto (banko), kaip hipotekos kreditoriaus, lūkesčius kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą. Hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka.

153. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos. Ieškovas savo prievolių apeliantui visiškai nevykdo nuo 2010-06-21 (pagal kredito sutartį jis kas mėnesį privalėjo dalimis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, o už negrąžinto kredito dalį mokėti delspinigius). Apeliantas ne kartą siuntė ieškovui įspėjimus padengti pradelstus mokėjimus per protingus terminus (30 dienų). Kredito sutartis buvo nutraukta tik 2011-02-01, t. y. praėjus daugiau nei 7 mėn. nuo paskutinio atlikto mokėjimo (įskaitant lėšų nurašymą nuo kliento sąskaitos tuo atveju, kai kredito gavėjas netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus). Ieškovas privalėjo suvokti ir numanyti, jog prievolių nevykdymo pakankamai ilgą laiką apeliantas negali toleruoti, tačiau ieškovas su juo nebendradarbiavo. Tik po to, kai apeliantas kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo, ieškovas inicijavo ieškinį dėl, jo nuomone, pažeistų jo teisių. Toks ieškovo elgesys, kai prašoma kredito sutartį pripažinti neteisėtai nutraukta praėjus 5 m. nuo paskutinio mokėjimo atlikimo, laikytinas nesuderintu su prievolių vykdymo principais, t. y. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.38 ir 6.200 straipsniai). Apelianto manymu, ieškovas nėra suinteresuotas atkurti sutartinius santykius, o pareikšdamas ieškinį iš esmės siekia vilkinti išieškojimo iš įkeisto turto procesą. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kokių finansavimo šaltinių vykdytų savo prievoles, jei sutartis būtų atnaujinta. Nutraukus sutartį, apeliantas sustabdė palūkanų ir netesybų skaičiavimą. Ją atnaujinus, toks skaičiavimas turėtų būti taip pat atnaujintas, todėl skolos suma padidėtų. Taigi, pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudarė prielaidas didinti ieškovo skolų naštą. Kaip rodo teismų praktika, panašaus pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali būti nepanaikintos keletą metų.

164. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeista interesų pusiausvyra, ieškovui sudaryta privilegijuota padėtis, nes jam sudaromos sąlygos visiškai nevykdyti savo piniginių prievolių, tačiau nebūti už tai atsakingu. Laikinosios apsaugos priemonės ieškovui suteikia galimybę ir toliau naudotis apeliantui įkeistu turtu neatlygintinai.

17Atsiliepimas į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateiktas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Šioje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

20CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat ieškinys turi būti preliminariai (prima facie) pagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje. Minėto straipsnio pirmosios dalies 10 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.

21Teismų praktikoje yra susiformavę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, tarp jų ir poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika pakrypo ta linkme, kad vykstant ginčui dėl kreditavimo sutarčių, priverstinis skolos išieškojimas stabdomas beveik visais atvejais. Todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įrodinėjimo pareiga iš esmės tenka bankui, kuris turi įrodyti, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-710/2010, 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-841/2009).

22Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė antstolio vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje, kurioje iš ieškovo apeliantui (bankui) įkeisto turto – buto su rūsiu išieškoma skola apeliantui, susidariusi pagal ginčo kredito sutartį. Kreditas pagal šią sutartį buvo suteiktas šio buto įsigijimui ir remontui.

23Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas su ieškove 2007-06-15 sudarė kredito sutartį dėl 87 102,96 Eur kredito suteikimo 40 m. laikotarpiui, t. y. suteikta kredito dalis, skirta pirkti butą, esantį ( - ), ne didesnė kaip 73 085,77 Eur ir suteikta kredito dalis, skirta remontuoti būstą, ne didesnė kaip 14 017,19 Eur (b. l. 11‑19). Ieškovo prievolių pagal kredito sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas šio buto hipoteka (Sutarties 8.1.1.2. punktas). Prieš terminą nutraukęs kredito sutartį, bankas pareikalavo iš ieškovo grąžinti likusią nepadengtą kredito dalį, priešingu atveju, nurodė imsiąsis veiksmų atgauti skolą įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 20), t. y. iš įkeisto turto. Ieškovas kreipėsi į teismą, ginčydamas banko teisę vienašališkai prieš terminą nutraukti kredito sutartį (įskaitant ginčydamas kitus išvestinius reikalavimus) – vadinasi, jis netiesiogiai kvestionuoja su vienašališku kredito sutarties prieš terminą nutraukimu susijusią banko teisę pasinaudoti galimybe gauti reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo juridinį pagrindą sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus, kurie vykdomi pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Antraip, jei ieškovo pagrindinė piniginė prievolė pasibaigtų ją priverstinai įvykdžius ne ginčo tvarka (CK 6.123 straipsnis), o vėliau teismas nuspręstų, kad bankas (atsakovas) neteisėtai pasinaudojo kredito sutarties 5.2. punkte įtvirtina akceleracijos išlyga, ieškovas turėtų teisę reikalauti iš banko grąžinti be pagrindo už perleistą įkeistą turtą gautas lėšas (CK 6.237 straipsnis), bet negrįžtamai prarastų nuosavybės teises į įkeistą turtą, kuris būtų parduotas iš varžytinių tretiesiems asmenims (CK 4.96 straipsnis). Siekiant išvengti atgręžtinio prievolių vienas kitam vykdymo, kol neaišku, ar yra visos kredito sutarties 5.2. punkto taikymo sąlygos, sustabdyti priverstinį skolos vykdymą šioje byloje ir galima, ir būtina (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-508/2010).

24Kita vertus, ieškinyje reiškiami ne tik ieškovo reikalavimai, susiję su kredito sutarties nutraukimo neteisėtumu, tačiau taip pat prašoma pratęsti kredito pagal sutartį grąžinimo terminą (CK 6.35 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl šalis siejančių sutartinių teisinių santykių modifikavimo. Taigi, iš ieškovo išdėstytų materialiųjų reikalavimų turinio matyti, jog ieškinys yra pareikštas dėl sutartinių teisinių santykių modifikavimo. Reikalavimo pratęsti kredito pagal sutartį grąžinimo terminą patenkinimo atveju, toks teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo ir teisines pasekmes ginčo šalims sukeltų nuo įsiteisėjimo momento. Tačiau jeigu tokio ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo momentu jau būtų įvykdyti išieškojimo iš apeliantui įkeisto turto veiksmai, kurių pagrindu taptų įgyvendintas apelianto teisinis tikslas susigrąžinti kredito lėšas ir gauti kitą iš kredito sutarties atsirandančių piniginių prievolių patenkinimą, šis sprendimas įgautų visiškai formalų pobūdį, neturėtų realaus turinio juo siektų teisinių pasekmių atsiradimui. Dėl tų pačių priežasčių (faktinio kredito lėšų susigrąžinimo priverstinio išieškojimo tvarka) nebūtų teisinės galimybės reikalauti iš apelianto įvykdyti pareigą dėl su ieškovu sudarytino naujo susitarimo, kuriuo būtų nustatytas kredito grąžinimo terminas iki 2052-03-14 (jeigu dėl tokios apelianto pareigos būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas). Vertinant šiuo aspektu reikia sutikti su ieškovo teigimu, jog iki bylos išnagrinėjimo atlikus išieškojimo veiksmus, kurių pagrindu priverstinio vykdymo tvarka apeliantas susigrąžintų kredito sumą, galimai palankus ieškovui teismo sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti modifikuojami šalių sutartiniai teisiniai santykiai, netektų jokios prasmės. Apeliacinė instancinės teismas sprendžia, jog apeliantui patenkinus interesą susigrąžinti kredito sumą iki teisminio ginčo dėl sutarties sąlygų modifikavimo išsprendimo, vien ši aplinkybė iš esmės sumažintų arba net visiškai pašalintų teisinę galimybę įgyvendinti teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovui. Ieškinio galimo patenkinimo atveju tų pačių šalis siejančių sutartinių santykių modifikavimas būtų teisiškai neįmanomas, nes apeliantui susigrąžinus kredito sumą, tie santykiai būtų pasibaigę prievolių priverstiniu įvykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-710/2010).

25Susiklosčius tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo teisėti interesai gali likti realiai neapginti net ir patenkinus ieškinį, todėl pagrįstai sustabdė bet kokius priverstinio skolos vykdymo veiksmus. Remiantis išdėstytais argumentais negalima pripažinti teisingais atskirojo skundo argumentus, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikštas nemotyvuotai bei nepagrįstai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinyje pareikštais materialiaisiais reikalavimais.

26Atskirajame skunde teigiama, kad išieškojimo vykdymo sustabdymu nepagrįstai bus suvaržytos apelianto, kaip kreditoriaus, teisės, jų pritaikymas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinis teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog teismai, vertindami ekonominę šalies situaciją, paprastai sunkią kredito gavėjų finansinę padėtį ir traktuodami kredito gavėjus silpnesne bylos šalimi, kredito gavėjų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių paprastai tenkina ‑ dažniausiai sustabdo išieškojimo veiksmus. Banko galimybės gintis nuo tokių kredito gavėjų prašymų yra gana ribotos. Dėl šios priežasties bankai galėtų dažniau naudotis galimybe prašyti teismo užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis), ir ši priemonė sudaro jam galimybę iš dalies apsaugoti savo interesus. Kredito gavėjai tuo pačiu turi žinoti, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visada susijęs su rizika, kad ateityje gali tekti atlyginti banko nuostolius, patirtus dėl nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013). Tuo tarpu ieškovo turtiniai interesai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti, ir jis šiuo atveju neturi alternatyvių savo interesų užtikrinimo būdų. Todėl darytina išvada, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra.

27Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikomasi ir tokios nuostatos, kad prašyme dėl šių priemonių taikymo išdėstyti motyvai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami teismui įsitikinti, jog reiškiami reikalavimai, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, galėtų būti patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Apelianto atskirajame skunde teigiama, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimų teisiniai ir faktiniai argumentai leidžia prima facie manyti, kad ieškinys, o tuo pačiu ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esą nepagrįsti. Tai, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kokių finansavimo šaltinių jis vykdys savo prievoles, jeigu sutartis bus atnaujinta, nesudaro pagrindo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumui, nes tokie įrodymai gali būti pateikiami vėliau byloje, o ne iš kart su ieškiniu, ir jų vertinimas yra ginčo iš esmės dalykas. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės prima facie taip pat nepaneigia laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo ir pagrįstumo. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

28CPK 147 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tuomet, kai teismas mano, jog tai yra būtina. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti ar būtina pranešti atsakovui apie šio prašymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų, todėl šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neįtakojantys skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 12 ir 178 straipsniai). Teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810/2014; 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015). Be to, kaip jau minėta, apeliantas visose civilinės bylos nagrinėjimo stadijose turi galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis) ir ši priemonė sudaro jam galimybę iš dalies apsaugoti savo interesus. Taip pat, civilinio proceso įstatymas numato galimybę, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013). Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą reglamentuoja CPK 149 straipsnis.

29Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Kauno apylinkės teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė:... 4. 1) pripažinti 2007-06-15 Kredito sutarties Nr. ( - ) (toliau kredito sutartis)... 5. 2) pripažinti atsakovo 2010-08-13 įspėjimą dėl kredito sutarties... 6. 3) įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį bei pratęsti kredito pagal... 7. 4) panaikinti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro atliktą 2014-09-18... 8. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi prašymą dėl... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atsakovas (toliau apeliantas arba bankas) atskiruoju skundu prašo panaikinti... 13. 1. Teismas nepagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą... 14. 2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertintas jų... 15. 3. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų, todėl laikinosios... 16. 4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeista interesų... 17. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nustatytu laiku nepateiktas.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Šioje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo... 20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 21. Teismų praktikoje yra susiformavę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas su ieškove 2007-06-15... 24. Kita vertus, ieškinyje reiškiami ne tik ieškovo reikalavimai, susiję su... 25. Susiklosčius tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 26. Atskirajame skunde teigiama, kad išieškojimo vykdymo sustabdymu nepagrįstai... 27. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl laikinųjų... 28. CPK 147 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad apie prašymo dėl laikinųjų... 29. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, naikinti pirmosios... 30. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 31. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d....