Byla 2-1866-480/2015
Dėl žalos atlyginimo, išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei J. N., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ atstovei S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje S. K., dalyje dėl žalos atlyginimo, išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo,

Nustatė

2Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius prašo priteisti iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 35 101,95 (121 200 Lt) padarytai žalai atlyginti, išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.

3Ieškovas ieškinyje nurodo (t. 1, b. l. 4-8) ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. Jonavos rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo S. K., vairuodamas automobilį „Renault Magnum E-Tech 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Krone SDP 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį A. K. vairuojamą automobilį „Nissan Patrol“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo šio automobilio keleivė V. S., sužalotas keleivis R. K. ir automobilio vairuotoja A. K.. Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra S. K.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau - NADPLSDĮ) 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, V. S. ir R. K. 2006 m. rugpjūčio 4 d. pakeliui į darbą įvykęs nelaimingas atsitikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Įvykio metu automobilis „Renault Magnum E-Tech 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo trečiasis asmuo S. K., transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo liudijimo AYA Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl to ieškovas prašė priteisti iš atsakovės žuvusiosios V. S. vaikams M. S. ir K. S., sutuoktiniui D. S., nukentėjusiajam R. K. išmokėtas draudimo išmokas.

4Nagrinėjamu atveju, ieškovas, išmokėjęs žuvusiosios V. S. šeimos nariams – sutuoktiniui D. S., sūnui M. S. ir dukteriai K. S. po 40 400 Lt (11 700,65 Eur) vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus (iš viso – 121 200 Lt)(35 101,95 Eur), teisės aktų nustatyta tvarka įgijo regreso teisę į atsakingą draudiką – atsakovę (CK 6.290 str. 1 ir 3 d., NADPLSDĮ 31 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) 19 str. 10 d., LR Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatai) 117 p.). Reikalavimas dėl vienkartinės draudimo išmokos kompensavimo yra pagrįstas duomenimis apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas (t. 1, b. l. 20-26, 28-39, 45, 47-57), o išsamūs paskaičiavimai kokio tikėtinai dydžio pajamas (išlaikymą) V. S. šeimos nariai galėjo gauti iš žuvusiosios iki jos mirties yra pateikti 2015 m. gegužės 29 d. paaiškinime (t. 3, b. l. 23-25).

5Atsakovė raštu pateiktame atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 3-5) bei jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškovo pareikštu ieškiniu dalyje dėl 35 101,95 (121 200 Lt) žalos atlyginimo, išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, nesutiko ir nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žuvusiojo artimiesiems išmokėtos socialinio draudimo išmokos turėtų būti skirtos jų netektam išlaikymui – negautoms pajamoms kompensuoti. Pozicija, kad pagal NADPLSDĮ išmokėtų išmokų dydis nekvestionuotinas ir atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami visa apimtimi, neatitinka kasacinio teismo praktikos. Ieškovas savo atgręžtinį reikalavimą atsakovei kaip kaltininko atsakomybę pagal įstatymą apdraudusiam asmeniui gali realizuoti įstatyme nustatyta tvarka ir tik tokia apimtimi, kaip nukentėjęs asmuo. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla iš sudarytos draudimo sutarties ir jo prisiimtų įsipareigojimų ribų. Pagal TPSVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalies nuostatas, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Atsižvelgiant į minėtus įstatymo reikalavimus, mano, kad sutartinė UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga yra garantuoti netekto išlaikymo atlyginimą nepilnamečiams vaikams. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, V. S. vidutinis darbo užmokestis iki eismo įvykio buvo 283,33 Lt. Atsakovės paskaičiavimu, žuvusiosios V. S. dukros K. S. netekto išlaikymo atlyginimo suma sudaro 14 449,30 Lt, sūnaus M. S. – 11 710,50 Lt, t. y. iš viso 26159,88 Lt. Atsakovė išmokėjusi 53 219,78 Lt sumą, padarytą žalą yra pilnai kompensavusi.

6Ieškinys tenkintinas

7Bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. Jonavos rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo S. K., vairuodamas automobilį „Renault Magnum E-Tech 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Krone SDP 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį A. K. vairuojamą automobilį „Nissan Patrol“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu žuvo šio automobilio keleivė V. S., sužalotas keleivis R. K. ir automobilio vairuotoja A. K.. Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius 2006 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas yra S. K.. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, kurį Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi pakeitė tik dalyje dėl nukentėjusiesiems D. S., M. S. ir K. S. iš UAB „Egiratas“ priteistos neturtinės žalos dydžio, S. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams ir įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (prijungtos apžiūrai baudž. bylos Nr. 1-11-559/2009 medžiaga). Vadovaujantis NADPLSDĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, V. S. ir R. K. 2006 m. rugpjūčio 4 d. pakeliui į darbą įvykęs nelaimingas atsitikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2006 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas draudžiamuoju įvykiu (t. 1, b. l. 13, 43). Įvykio metu automobilis „Renault Magnum E-Tech 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo trečiasis asmuo S. K., transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ (draudimo liudijimo AYA Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 27). Dėl to ieškovas žuvusiosios V. S. vaikams M. S. ir K. S., sutuoktiniui D. S., nukentėjusiajam R. K. apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmokas ( t. 1, b. l. 20-26, 28-33, 35-39, 43, 45, 47-57). Žuvusiosios V. S. šeimos nariams – sutuoktiniui D. S., sūnui M. S. ir dukteriai K. S. ieškovas išmokėjo po 40 400 Lt (11 700,65 Eur) vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus (iš viso – 121 200 Lt)(35 101,95 Eur) (t. 1, b. l. 20-26, 28-39, 45, 47-57). Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo tarp šalių nėra.

8Ieškovas, išmokėjęs žuvusiosios šeimos nariams 35 101,95 Eur (121200 Lt) vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, pareikštu ieškiniu dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, šią sumą regreso teise prašo priteisti iš žalą padariusio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ – atsakovės.

9NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka ir mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 bei 27 straipsnius. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl 35 101,95 Eur (121200 Lt) išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos priteisimo žalai atlyginti, o dėl 2 095,57 Eur (7 235,6 Lt) periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus, 200,76 Eur (693,20 Lt) valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos, 9 097,49 Eur (31 411,82 Lt) valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensijos, t. y. 11 510, 08 Eur (39 742,02 Lt) sumos (byloje priimtas Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 201 m. kovo 3 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis), o taip pat 3 903,43 Eur (13 477,76 Lt) išmokėtos našlaičių pensijos (t. 3, b. l. 40-46) priteisimo padarytai žalai atlyginti ginčas jau yra išspręstas.

10CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. Pagal TPVCAPDĮ 14 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, neviršydamas šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų (pagal ginčo santykiams taikytiną TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį – 500 000 Eur dėl žalos asmeniui bei 100 000 Eur dėl žalos turtui), atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

11Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

12Kasacinio teismo praktikoje (kasacinio teismo praktika VSDFV teritorinių skyrių žalos atlyginimo regreso tvarka bylose apibendrinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-400-687/2015) formuojama nuosekli pozicija, kad sprendžiant dėl ieškovo regreso teisės draudikui apimties teismo nustatytina, ar socialinio draudimo įstaigos išmokėtų pagal NADPLSDĮ draudimo išmokų suma neviršija šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydžio ir žalos, draudiko mokėtinos nukentėjusiems asmenims pagal TPVCAPDĮ, dydžio. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-205-686/2015).

13Civilinė atsakomybė kyla CK įtvirtintais pagrindais, ji gali būti taikoma, jei teismas nustato civilinės atsakomybės sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; kt.). Nurodytuose CK 6.245–6.255 straipsniuose reglamentuojama atlygintinos žalos nustatymo tvarka, sprendžiant socialinio draudimo įstaigos reikalavimą atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytą žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra tik dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo, o dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų tarp šalių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau ir nepasisako (CPK 187 str.).

14NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiškia, kad visa kiekvienu konkrečiu atveju socialinio draudimo įstaigos išmokėta išmokos suma atitinka jos gavėjo dėl nelaimingo atsitikimo negautų pajamų sumą, kol tokios išvados teismas nepadaro vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-351-421/2015).

15NADPLSDĮ yra išskirtos dvejos išmokos, kurios mokamos apdraustajam mirus, t.y. periodinė išmoka, numatyta NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalyje, ir vienkartinė išmoka, numatyta NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje. Pagal NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalyje įvirtintas sąlygas periodinė draudimo išmoka yra mokama tiems asmenims, kurie yra nedarbingi bei buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Tuo tarpu pagal NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalį vienkartinė draudimo išmoka, lygi mirusiojo 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, mirusiojo šeimos nariams yra mokama visais atvejais. Taigi vienkartine draudimo išmoka visais atvejais kompensuojamos mirusiojo šeimos nariams jų prarastos mirusiojo pajamos už 8 metus ir 4 mėnesius. Socialinio draudimo įstaigai apdraustojo mirties atveju jo šeimos nariams išmokėjus abi šias išmokas, nustatant, kokio dydžio turtinę žalą socialinio draudimo įstaiga realiai atlygino, minėtos išmokos turi būti sudedamos ir lyginamos su nukentėjusiojo asmens faktiškai patirtos turtinės žalos dydžiu (CK 6.284 straipsnis).

16Pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014). Plėtodamas minėtą teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio (dėl reikšmingos socialinio draudimo išmokų ir asmens patirtos žalos neatitikties mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013), įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

17Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis yra nustatytas teisės aktais ir nepriklauso nuo mirusiojo pajamų dydžio (NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis), neleidžia daryti išvados, kad ši išmoka apskritai negali visiškai ar iš dalies kompensuoti apdraustojo šeimos narių negautų pajamų apdraustajam mirus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014). Tai reiškia, kad vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus išmokėjimas atlieka ir socialinę, ir kompensuojant prarastas pajamas žalos kompensavimo funkciją.

18Pažymėtina, kad asmenys, turintys teisę į vienkartinę socialinio draudimo išmoką NADPLSDĮ 27 straipsnio pagrindu, ir asmenys, turintys teisę į draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį, gali nesutapti. Pagal NADPLSDĮ 27 straipsnį vienkartinė draudimo išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat besimokantys nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). O pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Įvertinęs nurodytas bei faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad žuvusiosios V. S. vaikai M. S. ir K. S., kuriems NADPLSDĮ 27 straipsnio pagrindu išmokėtos socialinio draudimo išmokos, atitiko reikalavimus ir draudimo išmokai pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį gauti.

19Teisę į vienkartinę socialinio draudimo išmoką NADPLSDĮ 27 straipsnio pagrindu turi ir mirusiojo sutuoktinis. Teisę į draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį mirusiojo sutuoktinis įgyja tais atvejais, jei jis yra mirusiojo išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Įstatyme numatyta, kad sutuoktiniai privalo vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.). Byloje nėra duomenų, kad V. S. ir D. S. nevedė bendro ūkio ir, kad žuvusioji neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad žuvusiosios sutuoktinis D. S. ne tik turėjo teisę į socialinio draudimo išmoką pagal NADPLSDĮ 27 straipsnį, bet ir atitiko reikalavimus draudimo išmokai pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį gauti.

20Žuvus tuo metu nepilnamečių vaikų motinai, vaikai neteko išlaikymo ir paramos, kurį turėjo teisinę prievolę teikti ir teikdavo motina. Išlaikymo prievolė yra įstatyme (CK 3.192 straipsnis) nustatyta, asmeninė, dėl to ji turi būti vykdoma visa apimtimi tokią prievolę turinčio asmens, ji negali būti perleidžiama kitiems asmenims ir daloma tam tikromis dalimis. Netektas išlaikymas pagal bendrąsias žalos atlyginimo nuostatas gali būti mirusio asmens pajamų dalis, kuri buvo mokėta išlaikymo gavėjams apdraustojo mirties momentu ar turėjo būti skirta teisę į išlaikymą turintiems asmenims. Taip užtikrinamas visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas. Tiek išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tiek ir sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo (CK 3.27, 3.192 straipsniai), todėl vien aplinkybė, kad žuvusios sutuoktinis dirbo ir gavo darbo užmokestį, didesnį nei žuvusioji, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusioji privalėjo prisidėti ir prisidėjo (byloje nėra įrodymų, paneigiančių jos prisidėjimą) prie šeimos, taip pat ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad žuvus apdraustajam, turėjusiam išlaikomų asmenų šeimoje, apskaičiuojant šeimos narių praradimus dėl artimojo mirties, atsižvelgtina į žuvusiojo su darbo santykiais susijusias ir kitas gautas pajamas, taip pat į šeimos ūkio tvarkymą, kuris yra reikšmingas, kai jo tvarkymas teikia pajamas bei sutaupomos išlaidos, nes šeimos nario netektis reiškia ir jo asmeninio indėlio tvarkant šeimos ūkį praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-400-687/2015).

21Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei nuosekliais ieškovo paskaičiavimais ( t. 3, b. l. 23-28), kurių teisėtumo atsakovė nepaneigė, o teismas neturi pagrindo jais abejoti, nustatyta, kad žuvusioji V. S. dirbo pagal darbo sutartį A. K. įmonėje. Darbo sutarties 4 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį 215 Lt, bet ne mažiau Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA). 2001 m. spalio 1 d. Darbo sutartis pakeista, nustatant dirbti 40 val. per savaitę šešias darbo dienas, dirbant kas antrą savaitę, penktadienį ir šeštadienį po 4 val. Atsižvelgiant į tai, V. S. Darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis per mėnesį turėjo būti ne mažesnis nei pusė MMA. MMA nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo 450 Lt, nuo 2004 m. gegužės 1 d. - 500 Lt, nuo 2005 m. liepos 1 d. - 550 Lt, nuo 2006 m. liepos 1 d. - 600 Lt, nuo 2007 m. liepos 1 d. - 700 Lt, nuo 2008 m. sausio 1 d. - 800 Lt, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. - 850 Lt, nuo 2013 m. sausio 1 d. - 1 000 Lt, nuo 2014 m. spalio 1 d. - 1 035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. - 300 Eur. Tačiau kaip matyti iš teismui teikiamos Pažymos (t. 3 b. l. 27), V. S. darbo užmokestis tam tikrais laikotarpiais buvo didesnis nei pusė MMA, t. y. 2004 m. I ketvirtį V. S. uždirbo 16 % daugiau nei pusę MMA, 2004 m. II ketvirtį - 15 % daugiau nei pusę MMA, 2004 m. III ketvirtį - 16 % daugiau nei pusę MMA, 2005 m. III ketvirtį - 15 % daugiau nei pusę MMA. Vidutiniškai 2004 - 2005 metais V. S. uždirbo vidutiniškai 8 % daugiau nei pusę MMA. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojamos vidutiniškai gautos žuvusiosios pajamos, taikytinos darant prielaidą, kad ir visą vaikų išlaikymo laikotarpį ji gautų kiek daugiau nei pusę MMA, bet ne žuvusiosios vidutinis darbo užmokestis iki jos žūties LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 prasme. Be to, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prarasta išlaikytiniams tekusi žuvusiojo asmens darbo užmokesčio dalis yra tik vienas iš nukentėjusio asmens negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijų.

22Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama vaikams (įvaikiams) - kol jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantiems studentams - iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Be to, pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o CK 3.1921straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

23V. S. sūnus M. S. iki 2015 m. sausio 22 d. mokėsi (duomenys neskelbtini). Darant prielaidą, kad V. S. vaikų išlaikymo laikotarpiu dirbtų ne visą darbo laiką ir jos darbo užmokestis sudarytų pusę MMA + 8 %, nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. sausio 31 d., ji iš viso būtų uždirbusi 45 463 Lt (13 166,99 Eur) (300 Lt x 11 mėnesių + 350 Lt x 6 mėnesiai + 400 Lt x 55 mėnesiai + 425 Lt x 5 mėnesiai + 500 Lt x 21 mėnuo +518 Lt x 3 mėnesiai - 150 Eur x 1 mėnuo = 42 095 Lt + 8 % = 45 463 Lt). Nustatant kiekvienam išlaikytiniui tenkančią žuvusiosios darbo užmokesčio dalį, ši suma dalytina į keturias dalis ir kiekvienam iš vaikų sudaro 11 366 Lt (3 291,82 Eur). K. S. ir M. S. dėl žuvusiosios negauto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. sausio 31 d. prarado 22 732 Lt (6 583,64 Eur). Taip pat kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad išlaikymas teikiamas ne tik darbo užmokesčio dalimi, tenkančia išlaikytiniams, bet ir kitomis formomis, turinčiomis ekonominę vertę (kasdieniniu rūpinimusi ir priežiūra, buities ir namų ruošos darbais, kitokia kasdiene parama bei pagalba) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014 ir kt.). Vaikų priežiūra, nuolatinis rūpinimasis jų buitimi, ugdymu, laisvalaikiu ir kt. užima didelę tėvų laiko dalį, kurį, kitu atveju, tėvai ar vienas iš jų galėtų skirti papildomam ekonominiam rezultatui gauti (pajamas iš darbo antraeilėse pareigose, už viršvalandinį darbą ir kt.). V. S. rūpinosi dviem nepilnamečiais vaikais, kas neabejotinai ribojo jos galimybes daugiau laiko skirti darbinei ar kitai veiklai. Nuolatinį rūpinimąsi vaikų buitimi ir jų priežiūrą galima įvertinti bent jau MMA dydžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-427-381/2015). Iki vaikų išlaikymo laikotarpio pabaigos 2015 m. sausio 31 d. V. S. vaikų priežiūrai skirtas laikas, atsižvelgiant į MMA kriterijų, turėtų būti įvertintas suma. Be to, žuvusioji V. S. buvo jauno amžiaus, todėl pagrįsta manyti, kad 84 190 Lt (24 383,11 Eur) ir dėl ekonomikos pokyčių bei Vyriausybės politikos jos darbo užmokestis ateityje galėjo didėti, dėl ko atitinkamai didėtų ir jos išlaikytiniams tenkanti darbo užmokesčio dalis. Taip pat žuvusiosios vaikai patyrė ir patiria papildomas išlaidas, susijusias su motinos žūtimi (pavyzdžiui, kapo priežiūra ir kt.), kurios negali būti tiksliai paskaičiuotos. Taigi, K. S. ir M. S. prarasto motinos darbo užmokesčio dalių dydis bei prarastos kitokios motinos paramos bei pagalbos ekonominė vertė bendrai paėmus yra 106 922 Lt (30 966,75 Eur) (22 732 Lt + 84 190 Lt), neatsižvelgiant į žuvusiosios galimybę gauti didesnį nei pusę MMA darbo užmokestį ir papildomas pajamas.

24Sutuoktinių abipusės pareigos nurodytos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Vykdydami šias abipuses pareigas, gyvendami santuokinį gyvenimą, sutuoktiniai ne tik prisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, bet ir kartu teikia vienas kitam tiek materialinę, tiek moralinę paramą. Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi šias savo abipuses pareigas sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių miršta, iš esmės nėra. Todėl tokiais atvejais preziumuotina, jog likęs gyvas sutuoktinis iš sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramą, lygią pusei jo pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Taigi sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo teisę gauti kaip materialinę paramą, tačiau kuri pagal bendro turto dalių lygybės prezumpciją neturėtų viršyti pusės mirusio sutuoktinio gautų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. sausio 31 d. V. S. galėjo uždirbti 45 463 Lt (13 166,99 Eur), iš jų 22 732 Lt (6 583,64 Eur) būtų skyrusi vaikų išlaikymui, sutuoktinio D. S. patirta žala dėl sutuoktinės negautų pajamų iki 2015 m. sausio 31 d. sudaro 11 366 Lt (3 291,82 Eur). Vadovaujantis VSDPĮ 21 straipsnio 1 dalimi, senatvės pensijos amžius nustatomas 65 metai, todėl nuo 2015 m. sausio 1 d. iki senatvės pensijos amžiaus V. S. buvo likę dar 274 mėnesiai, o iki vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos – dar ilgesnis laikotarpis. Todėl darant prielaidą, kad V. S. uždirbtų pusę MMA, kurios dydis šiuo metu yra 300 Eur ir šis dydis visus 274 mėnesius nesikeistų, žuvusioji būtų uždirbusi 41 100 Eur, iš kurių pusė, t. y. 20 550 Eur tektų jos sutuoktiniui D. S., net ir neskaitant vėlesnių jos pajamų dalies, D. S. prarasto sutuoktinės darbo užmokesčio dalies dydis yra 23 841,82 Eur (3 291,82 + 20 550 Eur). Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, buvo pripažintas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo pergyvenusiam sutuoktiniui. Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintas tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Kartu kasacinis teismas konstatavo, kad šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis (pavyzdžiui, remtis vidutine gyvenimo trukme, nustatyta ne tik pagal lyties ir gyvenamosios vietos požymius, bet ir atsižvelgiant į amžiaus grupę, kuriai priklausė žuvusysis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-205-686/2015). Nagrinėjamu atveju, ieškovas, įrodinėdamas D. S. prarasto sutuoktinės darbo užmokesčio dalies dydį, rėmėsi skaičiavimais iki žuvusiosios senatvės pensijos amžiaus, bet ne iki jos tikėtinos gyvenimo trukmės pabaigos, kas tikėtinai tik dar labiau padidintų jo negautų pajamų sumą, ir atsakovė tokių skaičiavimo kriterijų leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 12,178 str.).

25Bylos duomenimis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nukentėjęs D. S. nurodė, kad draudimo bendrovė jam atlygino turtinę žalą, todėl jis prašo priteisti tik neturtinę žalą. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi, Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, nukentėjusiesiems D. S., M. S. ir K. S. iš UAB „Egiratas“ priteistos neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 49 654,72 Lt kiekvienam jų (prijungta pažiūrai baudž. byla Nr. 1-11-599/2009, t. 4, b. l. 234). Draudimo bendrovės pateiktais duomenimis, ši D. S. išmokėjo 2 405,83 Eur (8 306,84 Lt draudimo išmoką, kurią sudaro 7271 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti ir 1 035,84 Lt žalos asmeniui atlyginti (t. 3, b. l. 31-35). Teismas pažymi, jog į išmokėtas socialinio draudimo išmokas nėra įskaitomos sumos neturtinei žalai atlyginti.

26Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, ieškovo paskirtos nukentėjusiems asmenims išmokos ir jų gauta draudimo išmoka turėtoms išlaidoms atlyginti (39742,02 Lt/11510,08 Eur + 13477,76 Lt/3903,43 Eur + 121200 Lt/35101,95 Eur + 7100 Lt/2056 Eur = 181519,78 Lt/52571,46 Eur) yra mažesnė, negu jų patirta turtinė žala (106922 Lt/30966,75 Eur + 82321,04 Lt/23841,82 Eur =189243,04 Lt/54808,55 Eur) dėl V. S. žūties.

27Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas regreso tvarka įgijo reikalavimo teisę į visą išmokėtą 121 200 Lt (35 101,95 Eur) vienkartinės draudimo išmokos sumą, todėl ši suma ir priteistina iš atsakovės ieškovui (CPK 178 str., 185 str.).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Lietuvos apeliacinis teismas, 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nusprendęs dalį bylos grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo, grąžino išspręsti ir bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims bei valstybei klausimą.

30Ieškovas įstatymo leidėjo byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Įvertinus tai, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra priteista 11 510,08 Eur (39 742,02 Lt) suma ir priteistina 121 200 Lt (35 101,95 Eur), t. y. byloje ieškovo ieškinį patenkinus visiškai (11510,08+35101,95=46612,03 Eur), iš atsakovės valstybei priteistina 1221 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 15,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str.

Nutarė

32Ieškinį patenkinti visiškai.

33Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (j. a. k. 188677437) iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į. k.110057869) ) 35 101,95 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius šimtą vieną eurą 95 ct) išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos žalai atlyginti.

34Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ (į. k.110057869) 1 221,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 15,78 Eur (penkiolika eurų 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina nedelsiant pateikti Kauno apygardos teismui.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai... 2. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)... 3. Ieškovas ieškinyje nurodo (t. 1, b. l. 4-8) ir jo atstovė teismo posėdžio... 4. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, išmokėjęs žuvusiosios V. S. šeimos nariams... 5. Atsakovė raštu pateiktame atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 3-5) bei jos... 6. Ieškinys tenkintinas ... 7. Bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d.... 8. Ieškovas, išmokėjęs žuvusiosios šeimos nariams 35 101,95 Eur (121200 Lt)... 9. NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl... 10. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi... 11. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal... 12. Kasacinio teismo praktikoje (kasacinio teismo praktika VSDFV teritorinių... 13. Civilinė atsakomybė kyla CK įtvirtintais pagrindais, ji gali būti taikoma,... 14. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe... 15. NADPLSDĮ yra išskirtos dvejos išmokos, kurios mokamos apdraustajam mirus,... 16. Pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio... 17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog... 18. Pažymėtina, kad asmenys, turintys teisę į vienkartinę socialinio draudimo... 19. Teisę į vienkartinę socialinio draudimo išmoką NADPLSDĮ 27 straipsnio... 20. Žuvus tuo metu nepilnamečių vaikų motinai, vaikai neteko išlaikymo ir... 21. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei nuosekliais ieškovo... 22. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo... 23. V. S. sūnus M. S. iki 2015 m. sausio 22 d. mokėsi (duomenys neskelbtini).... 24. Sutuoktinių abipusės pareigos nurodytos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, kurioje... 25. Bylos duomenimis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nukentėjęs D. S.... 26. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, ieškovo paskirtos... 27. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas regreso... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Lietuvos apeliacinis teismas, 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nusprendęs... 30. Ieškovas įstatymo leidėjo byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 32. Ieškinį patenkinti visiškai.... 33. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (j. a.... 34. Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...