Byla 2A-427-381/2015
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. T

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rasos Gudžiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2425-798/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. T..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokas, žuvus apdraustajam, išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į atsakingo už žalą asmens draudiką.

5Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 148 800 Lt žalos ir 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo išieškomos sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną, pradedant nuo 2010 m. gegužės 21 d. Nurodė, kad 2009 m. kovo 14 d. Rygiškių gatvėje, Griškabūdžio gyvenvietėje, Šakių rajone automobilis ( - ), vairuojamas A. T., susidūrė su dviratininke V. K., vykusia į darbą, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje. VSDFV 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. G15-12 pripažino V. K. įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą draudiminiu įvykiu ir vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 27 straipsniu paskyrė bei išmokėjo 148 800 Lt (42 863,77 Eur) dydžio vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus lygiomis dalimis žuvusios šeimos nariams: dukroms J. B. ir R. V. bei motinai E. B.. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas A. T., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo.

6Ieškovas VSDFV 2010 m. balandžio 15 d. pareiškė pretenziją atsakovui dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, išmokėjus 148 800 Lt (42 863,77 Eur) dydžio vienkartinę draudimo išmoką, tačiau atsakovas informavo, kad pateiktos pretenzijos netenkins. Ieškovas pažymėjo, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, išmoka mokama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), kurio 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.290 straipsnį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Ieškovo teigimu, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus yra socialinio draudimo išmoka, todėl VSDFV teisėtai reikalauja iš atsakovo atlyginti patirtą žalą, išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajai V. K. mirus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui VSDFV 148 800 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei delspinigius po 0,04 proc. nuo išieškomos sumos (nuo 148 800 Lt) už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną pradedant skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 21 d., bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

9Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti iš atsakovo visos išmokėtos socialinio draudimo išmokos, t.y. vienkartinės lygios 100 dydžių einamųjų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį, bei periodinės išmokos (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-368/2012). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vienkartinė draudimo išmoka nėra valstybės socialinė parama, o yra negautų pajamų dėl darbuotojo žūties kompensavimas ir todėl atmetė atsakovo argumentą, kad kompensacijos (vienkartinės bei periodinės) pagal NADPLSDĮ išmokėjimas negali būti laikomas žalos atlyginimu deliktinės atsakomybės prasme, nes jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007). Vien periodinės išmokos nekompensuoja šeimos nariams pajamų, kurias jie galėjo gauti, jei nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas ir žuvęs žmogus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žuvusioji, gaudama vidutiniškai per mėnesį 1 848 Lt (22 176,34 Lt per 12 mėn.) darbo užmokesčio, skyrė didesniąją jo dalį šeimos poreikiams, todėl vien periodinė išmoka, mokama nukentėjusiesiems, nekompensuoja jų negautų pajamų dėl V. K. žūties. 100 mėnesinių atlyginimų (148 800 Lt), kurie buvo išmokėti kaip vienkartinė draudiminė išmoka, būtų gauti žuvusiajai išdirbus apie 6 metus ir 7 mėnesius. Tai, kad žuvusioji mirties dieną buvo tik 33 metų amžiaus, buvo darbinga ir dirbo, leido teismui spręsti, kad ji galėjo tęsti darbą iki pensijinio amžiaus, o gal ir dar ilgiau, t.y. skirti šeimai gaunamą darbo užmokestį. Todėl žuvusiosios šeimos nariams išmokėta vienkartinė išmoka vertintina kaip jos negautos pajamos, kurias ji, tikėtina, būtų gavusi, jei ne jos žūtis.

10Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, teismas iš atsakovo priteisė 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovo prašymą priteisti delspinigius po 0,04 proc. nuo išieškomos sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną pradedant skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 21 d. teismas tenkino iš dalies, nes yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl delspinigių išieškojimo, todėl delspinigius priteisė už 180 dienų (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepagrįstai padarė prielaidas dėl žalos, kaip negautų pajamų, traktavimo ir neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Ieškovui, subrogacijos pagrindu reiškiant ieškinį, atsiranda pareiga įrodinėti žalos dydį ir jo pagrindimą, kurie būtų taikytini ir pačiam kreditoriui (žuvusiosios V. K. dukterims ir motinai).
  2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad vienkartinė 148 800 Lt dydžio išmoka buvo išmokėta trims asmenims, kas svarbu ir teisiškai reikšminga nustatant kiekvienam iš jų tenkančią žuvusiojo pajamų dalį, t.y. apskaičiuojant dėl eismo įvykio padarytą žalą. Skaičiuojant žalos dydį, V. K. iki jos žūties gautų pajamų dydis dalytinas iš keturių asmenų (trys išlaikytiniai ir V. K.).
  3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino žuvusiosios V. K. gautų pajamų dydį, nes draudžiamosios pajamos nėra tapačios grynosioms pajamoms, o būtent pastarosios buvo skiriamos pačios žuvusiosios ir jos šeimos narių poreikių tenkinimui. Todėl turėtų būti vertinamos grynosios pajamos. Nustatant grynąsias V. K. pajamas, jos draudžiamosios pajamos mažintinos sumomis, kurios turi būti išskaitomos kaip Gyventojų pajamų mokestis bei socialinio draudimo įmokos.
  4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad periodinės išmokos nėra pakankamos kompensuoti žuvusiosios dukroms bei motinai netektą išlaikymą. V. K. grynosios mėnesio vidutinės pajamos buvo 1 281,90 Lt. Padalijus šią sumą trims išlaikytiniams bei pačiai žuvusiajai, apelianto teigimu, mėnesio vidutinė pajamų dalis, tekusi kiekvienam iš šių asmenų, yra 427,30 Lt. Ieškovas kiekvienai iš V. K. dukterų per mėnesį išmoka vidutiniškai 543,68 Lt sumą (235,95 Lt išmoka apdraustajam mirus ir 307,73 Lt našlaičių pensija), todėl periodinėmis išmokomis išmokama suma viršija iki tol žuvusiosios dukrų gautą jos pajamų dalį.
  5. Negautos pajamos negali būti kompensuojamos ilgiau, nei trunka išlaikytinio gyvenimo trukmė. V. K. motina, kurią ieškovas priskyrė prie išlaikytinių ir išmokėjo 1/3 vienkartinės 148 800 Lt išmokos dalį, mirė 2010 m. spalio 31 d. Tačiau teismas laikė, kad 148 800 Lt išmoka kompensuoja žuvusiosios išlaikytiniams negautas pajamas už 6 metus ir 7 mėnesius. Ieškovas neįskaitė šios sumos į mokamas periodines išmokas, nesusigrąžino jos iš V. K. įpėdinių.
  6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, iš atsakingo dėl žalos padarymo asmens (šiuo atveju apelianto) priteisdamas žalos atlyginimą didesne apimtimi, nei ją patyrė nukentėjusio asmens (V. K.) šeimos nariai. Be to, Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pažymėjo, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl gyvybės atėmimo patyrė nukentėjusiojo asmens šeimos nariai, dydį.
  7. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienkartinė draudimo išmoka skirta negautų pajamų kompensavimui, yra nepagrįsta. Nukentėjusiųjų negautų pajamų atlyginimui yra skirta periodinė išmoka, mokama pagal NADPLSDĮ. Todėl 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų draudimo išmoka negali būti laikoma mirusiojo išlaikytiniams mokama negautų pajamų kompensacija.

13Ieškovas VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 153-157). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pagal NADPLSDĮ vienkartinė draudimo išmoka yra įvardijama kaip kompensuojanti apdraustojo asmens negautas pajamas ir yra lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Todėl ieškovas, išmokėjęs V. K. šeimos nariams vienkartinę draudimo išmoką, CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti išmokėtos socialinio draudimo išmokos (148 800 Lt) iš atsakingo draudiko – apelianto.
  2. Teismas tinkamai taikė CK 6.251 straipsnio nuostatas, nes ieškovui buvo priteista padaryta žala, kurią ieškovas patyrė, išmokėdamas vienkartinę draudimo išmoką V. K. šeimos nariams, įvykus draudiminiam įvykiui. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą.

14Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 1 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

15Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į vienkartinės draudimo išmokos, apdraustajam mirus, apskaičiavimo formulę, nustatytą NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje (pagal kurią išmokos dydį lemia einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojusios mirties dėl nelamingo atsitikimo inter alia pakeliui į darbą mėnesį), ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad vien NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiškia, jog remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis negalima šių išmokų vertinti kaip atliekančių ir kitokią funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014). Pažymėjo, kad išvadą dėl vienkartinės draudimo išmokos (jos dalies) kvalifikavimo kaip turinčios ne žalos (negautų pajamų) kompensavimo, o kitą paskirtį, teismas gali padaryti tik tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis bei nustatęs, kokią žalą dėl apdraustojo mirties patyrė šeimos nariai, turintys teisę į jos atlyginimą, ir koks šios žalos santykis su vienkartinės draudimo išmokos suma. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo patikslinti šalių pareigą įrodinėti, pasiūlyti joms teikti papildomus įrodymus, patvirtinančius realų patirtos žalos dydį ir leidžiančius kuo tiksliau nustatyti atlygintiną žalą, bei motyvuotai patvirtinti ar paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų (dėl atlygintinos žalos apimties) pagrįstumą.

16Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad apeliacinės instancijos teismui tikrinant pirmosios instancijos teismo atlikto mirusios apdraustosios šeimos narių patirtos ir atsakovo socialinio draudimo įstaigai atlygintinos žalos apskaičiavimo pagrįstumą, nustatytinos V. K. vidutinės (ne draudžiamosios) pajamos per mėnesį, jos dukterų ir motinos gauto (turėto gauti) išlaikymo dydis (mirusiosios pajamų dalis) per mėnesį, apskaičiuotinas dukterų (iki jų pilnametystės) ir motinos (atsižvelgiant, be kita ko, į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą aplinkybę, kad E. B. 2010 m. spalio 31 d. mirė) negautas išlaikymas (turtinė žala). Taip pat atsižvelgtina į draudiko ieškovui jau kompensuotą (periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus ir valstybinės našlaičių pensijos) sumą bei A. T. pagal taikos sutartį atlygintos turtinės žalos sumą (2794,54 Eur). Šios sumos išskaičiuotinos iš patirtos realios žalos sumos. Be to, sprendžiant dėl ieškovui draudiko atlygintinos žalos dydžio, reikalinga atsižvelgti į draudimo išmokų sumų viršutines ribas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalis), nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012); žalą padariusio asmens draudikas atsako žuvusiojo šeimos nariams atlygintinos žalos apimtimi iki draudimo išmokų sumų viršutinės ribos. Priešingas aiškinimas, apribojant draudiko atsakomybę kitais pagrindais, išskyrus draudimo išmokų ribas, pažeistų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tikslus, sudarytų prielaidas nepagrįstai susiaurinti asmenų, kurių civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju draudimu, turtinius interesus ir apsunkintų nukentėjusiųjų asmenų teisės į žalos atlyginimą realizavimo procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. ADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-564/2014).

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

20Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, socialinio draudimo įstaigos mokamos pagal NADPLSDĮ, paskirties ir socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusio asmens draudiką apimties

21Pagal žalos ir nuostolių sąvoką apibrėžiančio CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

22Pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį; ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant bylas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims, regreso teisės į žalą padariusį asmenį ar jo draudiką apimties, yra ne kartą išaiškinta, kad NADPLSDĮ paskirtis yra reglamentuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo santykius, nustatyti asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžti draudžiamuosius bei nedraudžiamuosius įvykius (NADPLSDĮ 1 straipsnis). Šiuo įstatymu įgyvendinama valstybinės socialinės politikos dalis, nes, be žalos atlyginimo, draudimo išmokos mokėjimas atlieka ir socialinę funkciją. Vien aplinkybė, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiškia, kad remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis negalima šių išmokų vertinti kaip atliekančių ir kitokią funkciją. Priešingas aiškinimas, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (NADPLSDĮ 27 straipsnis) besąlygiškai turi būti laikoma negautų pajamų kompensacija apdraustųjų šeimos nariams, vien dėl tos priežasties, kad NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tokia nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo išaiškinimų. Pagal juos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmoka gali būti didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį ir tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tik dėl tokios socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta žala nukentėjusiam asmeniui. Taigi, CK 6.290 straipsnio 3 dalies norma aiškintina taip, kad socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į kaltą dėl žalos atsiradimo asmenį tik šio asmens veiksmais padarytos žalos dydžiu. Kitaip tariant, jeigu apdrausto darbuotojo šeimai dėl jo žūties išmokėta draudimo išmoka viršija šeimai padarytos žalos dydį, tai socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo išmokos dalies, kuria atlyginta žala, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015).

24Taigi susiformavusioje kasacinio teismo praktikoje yra vienareikšmiškai pripažinta, kad socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (NADPLSDĮ 27 straipsnis) ta dalimi, kuria ji viršija mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe šeimos patirtą žalą, atlieka valstybės socialinės politikos funkciją.

25Dėl socialinio draudimo įstaigai atlygintinos sumos dydžio nustatymo kriterijų ir įrodinėjimo naštos tarp bylos šalių paskirstymo

26Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-388/2013). Nagrinėjamu atveju tiriama viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - atlygintinos žalos dydžio klausimas. Byloje kilo ginčas, kuri vienkartinės išmokos dalis (ar visa išmoka), apdraustajai V. K. žuvus, kompensuoja jos dukrų J. B. ir R. V. bei motinos E. B. patirtą turtinę žalą, o kuri viršija patirtą žalos atlyginimo sumą.

27Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

28Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

29Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors CK 6.284 straipsnis netaikomas tais atvejais, kai asmuo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.284 straipsnio 4 dalis), tačiau jame pateiktas atlygintinos žalos mastas, kaip kriterijus, gali būti pasitelkiamas sprendžiant dėl atlygintinų negautų pajamų asmenims, patyrusiems žalą dėl apdraustų socialiniu draudimu asmenų mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

30Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą byloje grindė duomenimis apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotą ir išmokėtą draudimo išmoką, kurie kasacinio teismo praktikoje vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Tačiau toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusiojo asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 str.). Tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio, įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis (jo šeimos nariai), teikia abi proceso šalys (CPK 179 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015).

31Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad yra pagrindas priteisti visą ieškovo išmokėtą prašomą vienkartinę draudimo išmoką, neatsižvelgė į aplinkybę, kad, skaičiuojant žalos dydį, V. K. iki jos žūties gautų pajamų (grynųjų pajamų) dydis dalintinas iš keturių asmenų; kad negautos pajamos negali būti kompensuojamos ilgiau, nei trunka išlaikytinio gyvenimo trukmė; kad kiekvienai iš V. K. dukterų per mėnesį yra išmokama vidutiniškai 543,68 Lt suma, kuri viršija iki tol žuvusiosios dukrų gautą jos pajamų dalį. Taigi, apeliantas kelia mirusiosios šeimos narių patirtos žalos apskaičiavimo, taikytų kriterijų teisingumo, kaip pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus, klausimą. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje, išaiškino, kad apeliacinės instancijos teismui tikrinant pirmosios instancijos teismo atlikto mirusios apdraustosios šeimos narių patirtos ir atsakovo socialinio draudimo įstaigai atlygintinos žalos apskaičiavimo pagrįstumą, nustatytinos V. K. vidutinės (ne draudžiamosios) pajamos per mėnesį, jos dukterų ir motinos gauto (turėto gauti) išlaikymo dydis (mirusiosios pajamų dalis) per mėnesį, apskaičiuotinas dukterų (iki jų pilnametystės) ir motinos (atsižvelgiant, be kita ko, į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad E. B. 2010 m. spalio 31 d. mirė) negautas išlaikymas (turtinė žala), taip pat atsižvelgtina į draudiko ieškovui jau kompensuotą (periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus ir valstybinės našlaičių pensijos) sumą bei A. T. pagal taikos sutartį atlygintos turtinės žalos sumą (2794,54 Eur), į draudimo išmokų sumų viršutines ribas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalis).

32Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-130/2014 ir Nr. 3K-3-131/2014). Kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų, apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo šeimos nariams padarytą žalos dydį, yra laiko kriterijus (pvz. kasacinio teismo praktikoje teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, buvo pripažintas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nustatant atlygintinos patirtos žalos dydį, laiko kriterijus taip pat yra esminis, tačiau, priešingai, nei ankščiau nurodytoje byloje, skaičiuotina ne tik ir ne tiek pačios žuvusiosios tikėtina gyvenimo trukmė (kadangi V. K. mirties dieną buvo tik 32 metų amžiaus), per kurią ji būtų teikusi išlaikymą, kiek laikotarpis, per kurį žuvusiosios motina bei dukterys būtų gavusios išlaikymą, jei V. K. nebūtų žuvusi, ir kokio dydžio V. K. pajamų dalis joms (žuvusiosios motinai ir dukterims) tekdavo, t.y. šioje byloje yra aktualu nustatyti žuvusiosios V. K. išlaikytos jos motinos gyvenimo trukmę bei laikotarpius iki žuvusiosios dukrų pilnametystės ir iki joms sukaks 24 metų amžius, iki kurio išlieka tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus vaikus, jeigu jie mokosi, taip pat numatyta teisė tokiais atvejais gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus bei valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją.

33Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prarasta išlaikytiniams tekusi žuvusiojo asmens darbo užmokesčio dalis yra tik vienas iš nukentėjusio asmens negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijų. Negautas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o CK 3.1921 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. CK 3.205 straipsnio 1 dalis numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Pažymėtina, kad išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios, be kita ko, taip pat turi ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-64/2015 ir kt.).

34Dėl E. B., J. B. ir R. V. išmokėtos socialinio draudimo išmokos ar jos dalies pripažinimo jų patirtos žalos atlyginimu

35Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. kovo 14 d. Rygiškių gatvėje, Griškabūdžio gyvenvietėje, Šakių rajone automobilis ( - ), vairuojamas A. T., susidūrė su dviratininke V. K., vykusia į darbą, kuri nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje (b.l. 8-11). Ieškovas, vadovaudamasis NADPLSDĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. G15-12 pripažino V. K. įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą draudiminiu įvykiu ir vadovaudamasis NADPLSDĮ 27 str. paskyrė ir 2010 m. balandžio 13 d. išmokėjo 148 800 Lt (43 095,46 Eur) dydžio vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus lygiomis dalimis žuvusios V. K. šeimos nariams: dukrai J. B., dukrai R. V. ir motinai E. B. (b.l. 4-7, 12-14). Eismo įvykio kaltininku pripažintas lengvojo automobilio VW Golf vairuotojas A. T., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 8-11). Žuvusiajai V. K. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta 4652,68 Eur (16 064,78 Lt) darbo užmokesčio (b.l. 254) bei 458,32 Eur (1582,48 Lt) dydžio ligos pašalpa (b.l. 259), taigi vidutinės grynosios žuvusiosios V. K. pajamos per mėnesį buvo 425,92 Eur ((4652,68 + 458,32 Eur) : 12 mėn.) (1470,62 Lt).

36Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog V. K. vidutinės pajamos 2008 metais sudarė 425,92 Eur (1470,62 Lt) per mėnesį, sprendžia, kad jos motinai E. B. tenkanti išlaikymo dalis buvo 106,48 Eur (367,65 Lt) per mėnesį. Tačiau, kaip jau nustatyta byloje, žuvusiosios motina E. B. mirė 2010 m. spalio 31 d. (b.l. 90), taigi E. B. prarastos išlaikymo pajamos už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2010 m. spalio 31 d. (19,5 mėnesių) sudarė 2076,36 Eur (7169,26 Lt). Todėl ieškovo reikalavimas E. B. atžvilgiu mažintinas nuo 14 365,15 Eur (49 600 Lt) sumos iki 2076,36 Eur (7169,26 Lt), nes būtent ši suma pripažintina kaip žuvusiosios motinos patirta žala, nes negautos pajamos negali būti kompensuojamos ilgiau, nei yra išlaikytinio gyvenimo trukmė.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant žuvusiosios V. K. dukroms priklausančio išlaikymo dydį yra svarbu atsižvelgti, į tai, kad po E. B. mirties, būtų likę tik 2 V. K. išlaikytiniai, t.y. J. B., gimusi 1994 m. lapkričio 29 d. (b.l. 13) ir R. V., gimusi 2001 m. liepos 12 d. (b.l. 14), o J. B. sulaukus 24 metų, būtų likusi tik viena išlaikytinė R. V.. Dėl to, sumažėjus išlaikytinių skaičiui, atitinkamai didėja vienam išlaikytiniam tenkanti žuvusiosios darbo užmokesčio dalis. Kadangi Lietuvos Respublikoje didžioji dalis jaunų žmonių iki 24 metų studijuoja ir yra išlaikomi tėvų (pagal LR Statistikos departamento 2013 metų duomenis apie 70 proc. merginų siekė aukštojo mokslo, dar apie 20 proc. – po vidurinio profesinio mokslo:

38(http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliuanalize?portletFormName=visualization&has h=36c245d9-1038-47eb-aecd-586ee82bab6c) pagrįsta daryti išvadą, jog žuvusioji V. K. dukroms taip pat būtų teikusi išlaikymą iki dukroms sueis 24 metai, joms tęsiant mokymąsi profesinio ar aukštojo mokslo mokymosi įstaigose. Juo labiau, kad ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikti sprendimai (b. l. 257, 275), kuriais nuspręsta J. B. skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki jai sukaks 24 metai, jeigu ji toliau mokysis, taip pat periodinę draudimo išmoką apdraustajam (motinai V. K.) mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą nuo 2012 m. lapkričio 30 d. (kai J. B. suėjo 18 metų) iki 2018 m. lapkričio 29 d. (iki jai sueis 24 metai).

39Atsižvelgiant į tai, kad V. K. vidutinės pajamos 2008 metais sudarė 425,92 Eur (1470,62 Lt) per mėnesį, J. B. tenkanti išlaikymo dalis už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 14 d. (V. K. mirties) iki 2010 m. spalio 31 d. (E. B. mirties) būtų 106,48 Eur (367,65 Lt) per mėnesį, t.y. 2076,36 Eur (106,48 Eur x 19,5 mėn.) (7169,26 Lt). Per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. (iki J. B. sueis 24 metai), jai tenkanti išlaikymo dalis būtų 141,97 Eur (490,19 Lt) per mėnesį (425,92 Eur : 3 asmenų), t.y. iš viso už šį laikotarpį 13 771,09 Eur (47 548,82 Lt) (141,97 Eur x 97 mėn.). Taigi, J. B. prarastos išlaikymo pajamos dėl netektos jos motinos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. būtų 15 847,45 Eur ( 2076,36 Eur + 13 771,09 Eur) (54 718,08 Lt).

40Atsižvelgiant į tai, kad V. K. vidutinės pajamos 2008 metais sudarė 425,92 Eur (1470,62 Lt) per mėnesį, R. V. tenkanti išlaikymo dalis už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 14 d. (V. K. mirties) iki 2010 m. spalio 31 d. (E. B. mirties) būtų 106,48 Eur (367,65 Lt) per mėnesį, t.y. 2076,36 Eur (106,48 Eur x 19,5 mėn.) (7169,26 Lt). Per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. (iki J. B. sueis 24 metai), jai tenkanti išlaikymo dalis būtų 141,97 Eur (490,19 Lt) per mėnesį (425,92 Eur : 3 asmenų), t.y. iš viso už šį laikotarpį 13 771,09 Eur (47 548,82 Lt) (141,97 Eur x 97 mėn.). Per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 29 d. (J. B. suėjus 24 metams) iki 2025 m. liepos 12 d. (iki R. V. sueis 24 metai), jai tenkanti išlaikymo dalis būtų 212,96 Eur (735,31 Lt) per mėnesį (425,92 Eur : 2 asmenų), t.y. iš viso už šį laikotarpį 16 930,32 Eur (58 457,01 Lt) (212,96 Eur x 79,5 mėn.). Taigi, R. V. prarastos išlaikymo pajamos už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2025 m. liepos 12 d. būtų 32 777,77 Eur (2076,36 Eur + 13 771,09 Eur + 16 930,32 Eur) (113 175,08 Lt).

41Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsniu, teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų. Švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnyje numatyta, kad periodinę draudimo išmoką turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą. Išmoka mokama vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantiems studentams – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m, kovo 22 d. Nutarimo Nr. 309 Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo 75 ir 76 punktai numato, kad apdraustajam (šių Nuostatų 3.1–3.5 punktai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 kalendorinių dienų po jo mirties. Nedarbingais mirusiojo išlaikomais asmenimis laikomi ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama mirusiojo vaikams – iki jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi arba po apdraustojo mirties pradeda mokytis nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoti pagal nuolatinių ar dieninių studijų programą, – iki švietimo įstaigų baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Šakių bei Marijampolės skyrių sprendimais (b.l. 255-258, 274-277), kiekvienai iš žuvusiosios V. K. dukrų, buvo paskirta 307,73 Lt (89,12 Eur) dydžio valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija bei 300,08 Lt (86,91 Eur) dydžio periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus (bendra suma per mėnesį – 176,03 Eur), kurias (iki šiol) kompensuoja atsakovas (b.l. 255-258; 274-277). Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus J. B. ir R. V. buvo sumažinta ir faktiškai kiekvienai iš jų buvo mokama po 235,95 Lt (68,34 Eur) per mėnesį (b. l. 260-273). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog žuvusiosios dukrai J. B. atsakovo faktiškai išmokėta išmokų suma už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2012 m. lapkričio 01 d. buvo 7225,91 Eur (24 949,63 Lt) (b. l. 260-266), už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. jai turėtų būti išmokėta 12 850,19 Eur (44369, 14 Lt) (176,03 x 73 mėn.). Taigi, iš viso J. B. išmokėtinų socialinio draudimo išmokų bendra suma sudaro 20 076,10 Eur (69 318,76 Lt) (7225,91 + 12 850,19). Žuvusiosios dukrai R. V. atsakovo faktiškai išmokėta išmokų suma už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2012 m. lapkričio 01 d. taip pat buvo 7225,91 Eur (24 949,63 Lt) (b. l. 267-273), už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. liepos 12 d. jai turėtų būti išmokėta 26 844,58 Eur (92 688,97 Lt) (176,03 x 152,5 mėn.). Taigi, iš viso R. V. išmokėtinų socialinio draudimo išmokų bendra suma sudaro 34 070,49 Eur (117 638,58 Lt) (7225,91 + 26 844,58).

42Tokiu būdu, jei V. K. dukroms būtų iki 24 metų mokamos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos ir periodinės draudimo išmokos, per tokį ilgą laikotarpį jos būtų tik nežymiai (5 521, 37 Eur) didesnės už prarastą žuvusios motinos darbo užmokesčio dalį (15 847,45 Eur + 32 777,77 Eur - 20 076,10 Eur - 34 070,49 Eur). Tačiau kaip minėta, išlaikymas teikiamas ne tik darbo užmokesčio dalimi, tenkančia išlaikytiniams, bet ir kitomis formomis, turinčiomis ekonominę vertę (kasdieniniu rūpinimusi ir priežiūra, buities ir namų ruošos darbais, kitokia kasdiene parama bei pagalba). Visiems žinoma aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas), jog vaiko priežiūra, nuolatinis rūpinimasis jo buitimi, ugdymu, laisvalaikiu ir kt. užima didelę tėvų laiko dalį, kurį, kitu atveju, tėvai ar vienas iš jų galėtų skirti papildomam ekonominiam rezultatui gauti (pajamas iš darbo antraeilėse pareigose, už viršvalandinį darbą etc.). Nagrinėjamu atveju žuvusioji V. K. viena rūpinosi dviem nepilnamečiais vaikais, kas neabejotinai ribojo jos galimybes daugiau laiko skirti darbinei ar kitai veiklai. Teisėjų kolegijos nuomone, nuolatinį rūpinimąsi vaikų buitimi ir jų priežiūrą galima įvertinti bent jau minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis). Iki abiejų dukrų pilnametystės (nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2019 m. liepos 12 d., t. y. 124 mėnesius) V. K. dukrų priežiūrai skirtą laiką, atsižvelgiant į minimaliosios mėnesio algos kriterijų (nuo 2009 m. kovo 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 800 Lt MMA; po to – iki 2013 m. sausio 1 d. – 850 Lt MMA; po to – iki 2014 m. spalio 1 d. – 1000 Lt MMA; nuo 2014 m. spalio 1 d. – 1035 Lt (300 Eur) MMA) yra pagrindas įvertinti 33 932,61 Eur suma (40,5 mėn. x 800 + 5 mėn. x 850 + 21 mėn. x 1000 + 57,5 mėn. x 1035 = 117162,50 Lt = 33 932,61 Eur). Šios minimalaus paskaičiuoto dydžio vertės prarastą V. K. teiktą jos dukroms paramą, kuri turi aiškiai išreikštą ekonominę vertę, taip pat yra pagrindas priskirti prie nukentėjusiųjų dėl V. K. žūties patirtos turtinės žalos. Be to, žuvusioji V. K. buvo jauno amžiaus, todėl pagrįsta manyti, kad jos darbo užmokestis ateityje galėjo didėti, dėl ko atitinkamai didėtų ir jos išlaikytiniams tenkanti darbo užmokesčio dalis. Taigi, J. B. ir R. V. prarasto motinos darbo užmokesčio dalių dydis bei prarastos kitokios motinos paramos bei pagalbos ekonominė vertė bendrai paėmus yra 82 557,83 Eur (15 847,45 + 32 777,77 + 33 932,61) ir tai sudaro V. K. dukrų patirtą minimalią žalą dėl jų motinos žūties (CK 249 straipsnio 1 dalis). Ši suma iš esmės atitinka joms faktiškai išmokėtų ar išmokėtinų vienkartinių draudimo išmokų, periodinių draudimo išmokų bei valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų bendrą sumą – 82 876,89 Eur (20 076,10 + 34 070,49 + 28 730,30). Jokių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą, atsakovas nepateikė ir net nedarė tam jokių pastangų ir tokiu būdų nevykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jam nustatytos tokiais atvejais pareigos paneigti išmokėtos vienkartinės išmokos žalos kompensavimo konkrečiu atveju funkciją. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog žuvusiosios dukroms išmokėtos vienkartinės išmokos dydis reikšmingai neatitinka nukentėjusiųjų patirtos žalos dydžio ir tokiu būdu, ieškovo regresinio reikalavimo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/684/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ankščiau nustatytas byloje aplinkybes dėl žuvusiosios ir nepilnamečių dukrų amžiaus draudiminio įvykio dieną, į ankščiau nurodytus argumentus dėl nustatyto nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydžio, į teismų praktikos išaiškinimus dėl žalos dydžio prezumpcijos galiojimo remiantis ieškovo (VSDFV) pateiktais dokumentais dėl išmokų nukentėjusiems asmenims dydžio, taip pat į įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles bei į tai, kad atsakovas nepaneigė, jog išmokėtos vienkartinės draudimo kompensacijos žuvusiosios dukroms viršijo jų patirtos žalos dydį, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas paneigė šios ieškovo reikalavimo dalies pagrįstumą. Tai sudaro pagrindą palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo dalies priteisti iš atsakovo žuvusiosios V. K. dukroms J. B. ir R. V. išmokėtas vienkartines draudimo išmokas – po 14 365,15 Eur (49 600 Lt) kiekvienai, iš viso 28 730,30 Eur (99 200 Lt). Taigi, ieškinio reikalavimus buvo pagrindas tenkinti dėl žuvusiosios motinos E. B. patirtos 2076,36 Eur žalos bei dėl žuvusiosios dukrų patirtos 28 730,30 Eur žalos, iš viso dėl 30 806,66 Eur (106 369,23 Lt) sumos.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl ieškovui iš kaltojo asmens draudiko atlygintinos žalos dydžio, reikalinga atsižvelgti į draudimo išmokų sumų viršutines ribas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalis), nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012), tad žalą padariusio asmens draudikas atsako žuvusiojo šeimos nariams atlygintinos žalos apimtimi iki draudimo išmokų sumų viršutinės ribos. Priešingas aiškinimas, apribojant draudiko atsakomybę kitais pagrindais, išskyrus draudimo išmokų ribas, pažeistų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tikslus, sudarytų prielaidas nepagrįstai susiaurinti asmenų, kurių civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju draudimu, turtinius interesus ir apsunkintų nukentėjusiųjų asmenų teisės į žalos atlyginimą realizavimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-477/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog draudiko atlygintinos žalos dydis, viršija draudimo išmokų sumų viršutines ribas, t.y. atsakovas šios aplinkybės neįrodinėjo, todėl pagrindo taikyti draudimo išmokų sumų viršutines ribas nėra.

44Iš bylos medžiagos matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu buvo patvirtinta kaltinamojo A. T. ir nukentėjusiųjų (žuvusiosios dukrų bei motinos) susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo buvo sutarta, kad kaltinamasis A. T. atlygins V. K. laidojimo išlaidas 9649 Lt (2794, 54 Eur) bei 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos (b.l.8-11). Nors duomenų, jog A. T. atlygino laidojimo išlaidas ar turtinę žalą, byloje nėra, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga, šioje byloje sprendžiant nukentėjusių dėl V. K. žūties asmenų patirtos turtinės žalos dydžio ir ieškovo regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, kadangi trečiasis asmuo A. T. teismo patvirtinta taikos sutartimi (b. l. 8-11) įsipareigojo atlyginti tik neturtinę žalą ir dalį konkrečios rūšies turtinės žalos (laidojimo išlaidas), kurių nukentėjusiesiems neatlygino joks kitas asmuo.

45Dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių priteisimo

46Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad atsakingas draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, o praleidęs terminą išmokėti išmoką, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas iš dalies, jog nėra ginčo byloje, kad delspinigiams vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu yra taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl netesybų ieškojimo, taip pat atsižvelgiant į apeliacijos ribas, delspinigiai yra priteistini už šešis mėnesius (184 dienas) nuo priteistinos 30 806,66 Eur (106 369,24 Lt) sumos, t.y. 12,32 Eur (42,55 Lt) už 1 dieną, viso 2266,88 Eur (7827,08 Lt).

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

48Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir konstatavus, jog ieškovo reikalavimus yra pagrindas tenkinti iš dalies, teisėjų kolegija atsižvelgdama į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę išraišką, perkirsto ir bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 83 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė priteisti 148 800 Lt, o jo reikalavimas tenkintas iš dalies ir priteisiama 106 369,24 Lt (30 806,66 Eur), laikytina, kad patenkinta 71,48 proc. ieškovo reikalavimų. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio 3976 Lt (1151,53 Eur) mokėjimo byloje, tačiau, ieškinį patenkinus iš dalies, proporcinga suma, kurią turėtų apmokėti už ieškinį nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas asmuo, priteistina iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Ši suma, atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, sudaro 823,10 Eur (2842 Lt). Pirmosios instancijos teismas patyrė 5,65 Eur (19,50 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl 4,04 Eur (13,94 Lt) priteistina iš atsakovo valstybei. Taigi, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 827,14 Eur (2855,95 Lt).

49Taip pat iš atsakovo priteistina 2,15 Eur (7,41 Lt) kasacinio teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

50Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkinto skundo daliai atsakovui iš ieškovo priteisiama žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, dalis - 328,41 Eur (1133,95 Lt).

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.

53Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui (į.k. 188677622) priteistą sumą 43 095,46 Eur (148 800 Lt) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) sumažinti iki 30 806,66 Eur (106 369,24 Lt).

54Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui (į.k. 188677622) priteistus 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo 148 800 Lt (43095,46 Eur) sumos, sumažinti, priteisiant 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo 30 806,66 Eur (106 369,24 Lt) sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną pradedant skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 21 d., bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius (184 dienas), viso 2266,88 Eur (7827,08 Lt).

55Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) valstybės naudai priteistą 3976 Lt (1151,53 Eur) dydžio žyminį mokestį bei pirmosios instancijos teismo priteistas 19,50 Lt (5,65 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumažinti ir iš atsakovo priteisti valstybei 823,10 Eur (2842 Lt) žyminio mokesčio bei 4,04 Eur (13,94 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš viso valstybės naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) priteisti 827,14 Eur (2855,95 Lt).

56Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) valstybės naudai 2,15 Eur (7,41 Lt) kasacinio teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

57Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui (į.k. 188677622) atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) naudai 328,41 Eur (1133,95 Lt) žyminio mokesčio dalį už paduotą apeliacinį skundą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokas, žuvus apdraustajam, išmokėjusios... 5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius... 6. Ieškovas VSDFV 2010 m. balandžio 15 d. pareiškė pretenziją atsakovui dėl... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti... 10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, teismas iš atsakovo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus... 13. Ieškovas VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos... 14. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 1 d. sprendimu Vilniaus apygardos... 15. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos... 16. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad apeliacinės instancijos teismui... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 20. Dėl vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, socialinio draudimo... 21. Pagal žalos ir nuostolių sąvoką apibrėžiančio CK 6.249 straipsnio 1... 22. Pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, nelaimingų atsitikimų darbe... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant bylas dėl socialinio... 24. Taigi susiformavusioje kasacinio teismo praktikoje yra vienareikšmiškai... 25. Dėl socialinio draudimo įstaigai atlygintinos sumos dydžio nustatymo... 26. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens... 27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 28. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens mirties atveju... 29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors CK 6.284 straipsnis... 30. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą byloje grindė duomenimis apie... 31. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad yra... 32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu šalis nuostolių dydžio... 33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prarasta išlaikytiniams tekusi... 34. Dėl E. B., J. B. ir R. V. išmokėtos socialinio draudimo išmokos ar jos... 35. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. kovo 14 d. Rygiškių gatvėje,... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog V. K. vidutinės... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant žuvusiosios V. K. dukroms... 38. ... 39. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. vidutinės pajamos 2008 metais sudarė 425,92... 40. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. vidutinės pajamos 2008 metais sudarė 425,92... 41. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio... 42. Tokiu būdu, jei V. K. dukroms būtų iki 24 metų mokamos valstybinės... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl ieškovui iš kaltojo asmens... 44. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo... 45. Dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių priteisimo ... 46. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 48. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir konstatavus, jog ieškovo... 49. Taip pat iš atsakovo priteistina 2,15 Eur (7,41 Lt) kasacinio teismo turėtų... 50. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkinto... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti.... 53. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovui... 54. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovui... 55. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu iš atsakovo AB... 56. Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į.k. 110051834) valstybės... 57. Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos...