Byla 2-21762-934/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atstovei A. G., atsakovui J. R., jo atstovui advokatui R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

3Ieškovas Policijos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 64281,84 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad Vyriausiasis policijos komisariatas atliko tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnų A. J. ir R. R. 2008-08-09 sužalojimo tarnybos metu ir nustatė, kad 2008-08-09 apie 0 val. 44 min. Vilniaus apskrities VPK PR 4-ojo būrio vyresnysis patrulis R. R. su patruliu D. T., taip pat patruliai A. J. ir S. B. pagal iškvietimą atvyko prie parduotuvės, esančios Genių g.13, Vilniuje, dėl triukšmaujančio jaunimo. Jaunuoliai buvo neblaivūs, garsiai šūkavo, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Atsakovas metė į patrulį D. T. skardinę su alumi ir pabėgo. Sulaikomas atsakovas priešinosi ir du kartus spyrė patruliui R. R. į dešinę ranką bei smogė A. J. į krūtinę, dėl ko patruliams nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Panaudojus kovinius veiksmus, dujas ir antrankius, atsakovas buvo sulaikytas ir pristatytas į VAPK Vilniaus miesto 3 PK, kur jam nustatytas 0,95 promilių girtumas. 2008-10-24 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-310 „Dėl Vilniaus aps. VPK PR pareigūnų sužalojimo tarnybos metu“, pripažinta, kad pareigūnai A. J. ir R. R. buvo sužaloti tarnybos metu, vykdydami tarnybines pareigas, jų sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi, todėl Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009-01-24 įsakymu Nr. 10-TE-24 nuspręsta VAVPK PR vyresniajam patruliui R. R. skirti 33644,88 litų kompensaciją, o 2009-02-04 įsakymu Nr. 10-TE-63 nuspręsta išmokėti VAVPK PR vyresniajai patrulei A. J. 30636,96 Lt kompensaciją. Policijos departamentas prie VRM išmokėjo nurodytas pinigines kompensacijas. Žala atsirado dėl atsakovo J. R. neteisėtų veiksmų, kurių metu buvo sutrikdyta pareigūnų R. R. ir A. J. sveikata, todėl jis yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos pareigūnus ir privalo atlyginti ieškovų patirtus nuostolius dėl išmokėtos kompensacijos (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnis) (T. 1, b. l. 1-4).

4Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pats atsakovas buvo sumuštas policijos pareigūnų ir šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada Nr.G3941/08(01), o pareigūnų R. R. ir A. J. paaiškinimai neatitinka tikrovės. Nurodė, jog nuo policijos pareigūnų bėgo, kadangi buvo išgėręs ir dėlto nenorėjo turėti problemų. Visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys patvirtino, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas, todėl pareigūnai galėjo supainioti pažeidėjus. Be to, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-01-29 nutarime, konstatuota, kad atsakovas nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 286 straipsnyje, nes byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų tvirtinti, kad jie panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūnų atžvilgiu arba grasino tuoj pat panaudoti prieš juos fizinį smurtą, atsakovas pakluso teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams, nutraukė alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje ir nedidelį chuliganizmą, atsakovo veiksmai kvalifikuotini tik kaip administracinis pasipriešinimas policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, tačiau nutraukus ikiteisminį tyrimą, administracinė atsakomybė atsakovui taikyta nebuvo. Nesant duomenų, jog atsakovui buvo taikyta administracinė ar civilinė atsakomybė, nėra atsakovo kaltės dėl apariamo įvykio. Nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, jog žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, tačiau ieškovas nepagrindė pareigūnų patirto realaus žalos dydžio (T. 2, b. l. 11-13).

5Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartyje nurodytas aplinkybes, papildomai prašė iš bylos nagrinėjimo pašalinti Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, ieškovu laikyti tik Policijos departamentą. Papildomai paaiškino, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamosiose ir civilinėse bylose skiriasi, todėl kaltės ir neteisėtumo sampratos baudžiamojoje ir civilinėje teisėje nėra tapačios. Todėl atsakovo atstovo teiginiai, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš atsakovą ir jam nekilo jokia atsakomybė ir pareiga atlyginti padarytą žalą, nepagrįsti. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas rodo tai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau atsakovo neteisėti veiksmai – pasipriešinimas policijos pareigūnams, kurio metu buvo sužaloti policijos pareigūnai, sukėlė būtent civilinius teisinius padarinius ir atsakovui kilo civilinė atsakomybė: atsakovas, priešindamasis sulaikymo metu sužalojo policijos pareigūnus A. J. ir R. R.; policijos pareigūnai patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltės forma – tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigūnų sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys (t. y. dėl atsakovo pasipriešinimo sulaikymo metu sužaloti pareigūnai A. J. ir R. R.). Taip pat paaiškino, jeigu valstybė neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Pareigūnams atsakovo padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu Vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Sužalotiems pareigūnams 64281,84 Lt kompensacija išmokėta, vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija žalos dydį, nes atsakovas, kaip atsakingas už žalą asmuo, neįvykdė procesinės pareigos įrodyti, kad išmokėta didesnė kompensacija negu pareigūno patirta žala. Nagrinėjamoje byloje tokios įrodinėjimo naštos priskyrimą atsakovui, kaip kaltam asmeniui, taip pat galima pagrįsti tuo, kad jis žalą sukėlė suvokdamas, jog yra sulaikomas už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą (T. 2, b. l. 60-64).

6Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė ir iš esmės atkartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog fakto, kad ieškovas išmokėjo pareigūnams nustatytas sumas, neginčija, tačiau pažymėjo, jog Policijos departamentas išmokėdamas kompensaciją vykdė socialinę funkciją, išmokėdamas maksimalią sumą, tačiau ji teisiškai nėra pagrįsta. Ieškovo atstovės teiginys, jog išmokėjus kompensaciją, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo išmokėta sumą, nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reikia vadovautis CK normomis, o ne specialiais teisės aktais, priešingu atveju, civilinės atsakomybės apimtis priklausytų nuo išmokas išmokėjusio subjekto valios. Atkreipė dėmesį, kad posėdžio metu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas R. R.išmokėjo 893,82 Lt., o A. J. 1446,95 Lt išmokas už nedarbingumo laikotarpį, todėl būtent šią žalą, remiantis CK, turėtų atsakovas atlyginti, jeigu būtų nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Tačiau atsakovo veiksmuose kaltės nėra. Be to, posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji prašo priteisti tik kompensacijas, išmokėtas Policijos departamento, todėl nepagrįsta būtų išmokėti sumas, kurias išmokėjo Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, kuris nėra bylos šalis (T. 2, b. l. 60-64).

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.

9Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas tarnybinio patikrinimo metu pateikė 2008-10-24 išvadas Nr. 10-7-IS-310, jog policijos pareigūnai R. R., A. J. buvo sužaloti vykdydami tarnybines pareigas (T. 1, b. l. 9-14). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-01-19 įsakymu Nr. 10-TE-24 (T. 1, b. l. 15) bei 2009-02-04 įsakymu Nr. 10-TE-63 nuspręsta A. J. ir R. R. išmokėti pinigines kompensacijas (T. 1, b. l. 16). Policijos departamentas pateikė 2009-03-12 išvadą Nr. 5-5-IL-158 (T. 1, b. l. 18) bei 2009-02-19 išvadą Nr. 5-5-IL-34 (T. 1, b. l. 20), kuriose siūloma policijos pareigūnams išmokėti 12 mėnesių piniginę kompensaciją. Medicinos centro centrinės ekspertizės medicinos komisijos 2008-12-16 pažymoje Nr. 5737 ir 2009-01-05 pažymoje Nr.4, pateiktos išvados, jog tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2008-08-09, ir pareigūnų sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (T., b. l. 27, 28). Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariatas, pateikė Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2008-09-23 išvadą Nr. 10-7-IS-259 (T. 1, b. l. 29-32) ir tyrimo aktą Nr. 31, jog tarp policijos pareigūnų patirtos traumos ir tarnybos yra priežastinis ryšys (T. 1, b. l. 33-35, 36-38). Rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, jog buvo kviesta policija prie namo, esančio Genių g. 13, Vilniuje, sužalojimų padarymą, policijos pareigūnų nedarbingumą (policijos pareigūnų S. B., D. T. ir R. R. tarnybiniai pranešimai (T. 1, b. l. 42-45), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (T. 1, b. l. 57), 2008-08-12 pažymos Nr. 440 ir Nr. 443 (T. 1, b. l. 66-70). Dėl 2008-08-09 įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-565-08 (T. 1, b. l. 180), kurioje pareigūnai R. R. ir A. J. pripažinti nukentėjusiais (T. 1, b. l. 94-95). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-01-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas atsakovo J. R. atžvilgiu nutrauktas (T. 1, b. l. 119-123). Liudytojų R. R., A. J. parodymais nustatyta, jog atsakovas buvo agresyvus, bėgo nuo policijos pareigūnų, sulaikomas priešinosi, juos įžeidinėjo (T. 2, b. l. 42-47). Liudytojo A. S. parodymais nustatyta, jog jis yra pažįstamas su atsakovu, 2008-08-09 buvo kartu su atsakovu, matė, jog atsakovas bėgo nuo policijos pareigūnų, tačiau nematė, jog atsakovas būtų priešinęsis policijos pareigūnams (T. 2, b. l. 47-50).

10Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo ir 2012-07-25 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino (b. l. 190-193). Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartimi panaikintas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-07-25 sprendimas ir byla perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be kita ko, teismas konstatavo, jog žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos realios žalos dydis (T. 1, b. l. 223).

11Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas.

12Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Aplinkybės, jog Policijos departamentas šiuo atveju laikytinas socialinės išmokos mokėtoju CK 6.290 straipsnio prasme, neginčijo ir atsakovas.

13Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl sąlygų, būtinų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, buvimo, ar jų nebuvimo.

14Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, jog žalą padariusio asmens deliktinė civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Minėtų deliktinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo našta tenka ieškinį pareiškusiam asmeniui – ieškovui. Ieškovui tokių įrodymų nepateikus ir atitinkamai nenurodžius jo reikalavimus patvirtinančių aplinkybių, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

15Dėl neteisėtų veiksmų.

16Ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog atsakovas, vengdamas sulaikymo, pasipriešino policijos pareigūnams R. R., A. J., nepakluso jų reikalavimas bei juos sužalojo.

17Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2008-08-09 vyresnysis patrulis R. R. su patruliu D. T., taip pat patruliai A. J. ir S. B. pagal iškvietimą atvyko prie parduotuvės, esančios Genių g.13, Vilniuje, dėl triukšmaujančio jaunimo (T. 1, b. l. 9-13, 42-50). Taip pat nustatyta, jog atsakovas įvykio metu buvo neblaivus, bėgo nuo policijos pareigūnų, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nereagavo į jų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus bei sulaikomas priešinosi (T. 1, 10, 42-50, 96-109). Aplinkybės, jog atsakovas bėgo nuo policijos pareigūnų, neginčijo ir atsakovas. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino aplinkybes, jog atsakovas bėgo nuo policijos pareigūnų, o sulaikymo metu jiems priešinosi, pasipriešinimo metu buvo panaudota prievarta (T. 2, b. l. 42-47). Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai, sulaikydami atsakovą, elgėsi neteisėtai, o ir duomenų, jog atsakovas būtų apskundęs pareigūnų veiksmus, byloje taip pat nėra.

18Taigi, visų šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. atsakovas nevykdė įstatyme numatytos pareigos paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams bei pareigos nesipriešinti pareigūnams (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismų praktikoje pažymima, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje NR. 3K-3-560/2012; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

19Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodytomis aplinkybės, iš esmės įrodinėja, jog atsakovo atžvilgiu nebuvo taikyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Nurodyta aplinkybę atsakovas įrodinėja Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-01-29 nutarime nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovas pakluso teisėtiems pareigūno reikalavimams, nutraukė alkoholinių gėrimų gėrimą viešojo vietoje ir nedidelį chuliganizmą, tačiau dėl apsvaigimo nuo alkoholio bandė pasprukti, spyriojosi nes nenorėjo būti gabenami į policijos komisariatą, todėl J. R. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis pasipriešinimas policijos pareigūnams (T. 1, b. l. 119). Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kadangi: pirma, prokuroro nutarime nustatytos aplinkybės neturi jokios prejudicinės reikšmės sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą (CPK 182 straipsnio 2 punktas), aptariamas įrodymas vertintinas kaip rašytinis įrodymas visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, kuris nepaneigia kitais rašytiniais įrodymais byloje nustatytų aplinkybių, jog atsakovas, pasipriešindamas policijos pareigūnams bei nevykdydamas jų teisėtų reikalavimų, civilinės atsakomybės požiūrių elgėsi neteisėtai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kita vertus, prokuratūros nutarime nurodytos aplinkybės, jog atsakovas bandė pasprukti nuo policijos pareigūnų, sulaikomas spyriojosi, bei jo veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis pasipriešinimas policijos pareigūnams, taip pat leidžia konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą civilinės atsakomybės požiūriu. Antra, ieškovas pagrįstai nurodė, jog įrodinėjimo dalykai baudžiamosiose ir civilinėse bylose skiriasi, todėl kaltės ir neteisėtumo sampratos baudžiamojoje ir civilinėje teisėje nėra tapačios. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad skirtinga baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtis bei teisinio reglamentavimo principai lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010 ir kt.). Baudžiamojoje ir civilinėje bylose įrodinėjimo dalykas paprastai yra ne tas pats, taikomos skirtingos įrodinėjimo taisyklės, atsižvelgiant į įrodinėjimo specifiką, skirtingai sprendžiama faktų įrodomumo problema. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, civilinėje teisėje taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; 2012 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini atsakovo argumentai, jog asmens nepatraukimas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, savaime yra pagrindas pripažinti asmens veiksmus teisėtais ir jo atžvilgiu civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

20Atsakovas savo veiksmų teisėtumą taip pat įrodinėja liudytojo A. S. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo metu. Tačiau byloje nustatyta, jog A. S.yra atsakovo pažįstamas, kartu žaidžia futbolą, 2008-08-09 buvo susitikę bei ėjo į barą (T. 2, b. l. 47-50). Šių aplinkybių visumą leidžia pagrįstai manyti, jog liudytojas, būdamas atsakovo pažįstamu, gali būti suinteresuotas teikti parodymus naudingus atsakovui, todėl juos teismas vertina kaip nepatikimus. A. S. parodymų nepatikimumą pagrindžia ir šios byloje nustatytos aplinkybės: jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 41; t. 1, b. l. 180), nesutapo su D. L. duotais parodymais (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 50; t. 1, b. l. 180). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė, jog D. L. ir J. R. buvo išgėrę, tačiau alkoholio nevartojo, tačiau pats D. L. nurodė, jog jis su J. R. ir kitais pažįstamais gėrė alų, sidrą. Be to, D. L. ir I. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais remiasi atsakovas, taip pat nesutampa. D. L. nurodė, jog prie jo ir J. R. policininkai nebuvo priėję ir nereikalavo nusiraminti (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 50; t. 1, b. l. 180), tačiau liudytoja I. M. nurodė, kai J. R. pradėjo mėtytis kažkuo į D. L., juokaudami stumdėsi, prie jų priėjo pareigūnas ir prašė nusiraminti, tačiau J. R. pasakius „gerai“, policijos pareigūnas pradėjo eiti į jo pusę, o jis nubėgo Genių gatve.

21Įvertinus visų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, teismo įsitikinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai (tarnybiniai pranešimai, R. R., A. J., D. T., S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 19-20, 22-23, 25-26, 34-35; t. 1, b. l. 180) bei liudytojų R. R., A. J. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu (T. 2, b. l. 42-47), įrodo faktą, jog atsakovas bėgo nuo policijos pareigūnų, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nereagavo į jų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus bei sulaikomas priešinosi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną sąlygą civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnis).

22Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

23Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2008-08-09 R. R., A. J. kreipėsi į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę dėl sužalojimu, apžiūros metu nustatyti sužalojimai (T. 1, b. l. 53, 57, 64). Centrinės medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2008-12-16 nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2008-08-09, ir pareigūnų sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 27-28). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog dėl atsakovo neteisėto pasipriešinimo policijos pareigūnams buvo padaryti sužalojimai. Jeigu atsakovas nebūtų bėgęs ir priešinęsis policijos pareigūnams, esamų pasekmių būtų išvengta (CK 6.247 straipsnis).

24Dėl atsakovo kaltės.

25Atsakovas, nesutikdamas su ieškinių, nurodė, jog atsakovui nebuvo taikyta administracinė ar civilinė atsakomybė, todėl jo kaltės dėl pareigūnų sužalojimo nėra. Teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka. Kaltės samprata civilinėje ir baudžiamojoje teisėje skiriasi. Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Paprastai civilinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė turi: 1) skirtingus tikslus: civilinės atsakomybės tikslai yra kompensaciniai, o baudžiamosios – nubausti pažeidėją; 2) skirtingus atsiradimo pagrindus: civilinė atsakomybė paprastai atsiranda pažeidus privatų interesą, o baudžiamoji – už įstatyme numatytas pavojingas visuomenei veikas; 3) skirtingą kaltės sampratą ir skirtingą jos įrodinėjimo tvarką: civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė preziumuojama, o baudžiamojoje egzistuoja nekaltumo prezumpcija; 4) skirtingą taikymo tvarką: civilinė atsakomybė taikoma civilinio proceso normų pagrindu ir tvarka, baudžiamoji – baudžiamojo proceso tvarka: 5) skirtingus ieškinio senaties terminus taikant atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.

26Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas bėgo nuo policijos pareigūnų, sulaikomas priešinosi ir sužalojo policijos pareigūnus. Toks atsakovo elgesys neatitinka protingo, pareigingo bei sąžiningo asmens elgesio standartų, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl kilusių pasekmių (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareigūnų įgaliojimų viršijimą, jų neteisėtus veiksmus, o ir aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų kitaip vertinti atsakovo veiksmus, atsakovas nepateikė. Atsakovo nurodyta aplinkybė dėl jo tariamo sužalojimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas ja vertina kaip teisiškai nereikšminga.

27Dėl žalos dydžio.

28Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartyje konstatavo, jog žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos realios žalos dydis (T. 1, b. l. 223). Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą bei atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartyje nustatytas aplinkybes, tiek teismo posėdžio metu (T. 2, b. l. 22, 37), tiek teismo 2013-05-20 nutartimi (T. 2, b. l. 1) pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus pagrindžiančius prašomos priteisti žalos dydį ar įrodymus, paneigiančius prašomos priteisti žalos dydį. Pažymėtina tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovas iš esmės palaikė ieškinyje ir atsiliepime nurodytas aplinkybes, kitų įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių žalos dydį šalys nepateikė.

29Ieškovas žalos dydį iš esmės įrodinėja teisės aktų pagrindu apskaičiuota ir policijos pareigūnams išmokėta kompensacija, o atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, įrodinėja, jog pagal kasacinio teismo praktiką, valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas ir ši prievolė saisto tik valstybės institucijas. Atsakovui civilinė atsakomybė gali kilti tik ieškovui įrodžius realų pareigūnų patirtos žalos dydį.

30Taigi, įrodinėjant žalos dydį, aktualus įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimas. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės taikant CK 6.249 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, jog žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pareiškusi reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui policijos įstaiga turi tokią įrodinėjimo pareigą, nes, išmokėjusi kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, tai turi įrodyti šią aplinkybę, nes pagal CPK 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingu atveju būtų pažeisti rungimosi, dispozityvumo ir procesinio šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Toks aiškinimas patvirtina pirmiau nurodytą prezumpciją, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) visiškai kompensuoja nuketėjusiojo patirtą žalą. Išmokėtos kompensacijos dydis, jos nepaneigus, savaime nereiškia, kad sužalotas pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

31Byloje nustatyta, jog vadovaujantis įvykio metu galiojusiomis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, išmokama 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, pareigūnui Raimondui R. buvo apskaičiuota ir išmokėta 33644,88 Lt piniginė kompensacija, o pareigūnei Andželai J. – 30636,12 Lt piniginė kompensacija (T. 1, b. l. 15-16, 25-26). Pažymėtina tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, lengvojo sveikatos sutrikdymo atveju, išmokama 1-12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalies 7 punktas (Žin., 2008, Nr. 149-6042), tačiau nagrinėjamu atveju turi būti taikomos įstatymo nuostatos (Žin., 2006, Nr. 87-3412), galiojusios pareigūnų sužalojimo metu, kurios nenumatė diferencijuoto kompensacijos išmokėjimo dydžio, t. y. lengvojo sveikatos sutrikdymo atveju policijos pareigūnui turėjo būti išmokėta 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (Žin., 2008, Nr. 149-6042). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog kompensacija būtų išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus, nėra, o ir nebūtų pagrindo konstatuoti, jog išmokėta kompensacija buvo neteisėtai. Ginčas iš esmės kilo dėl atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į žalą padariusį, dydžio, t. y. atsakovas iš esmės įrodinėja, jog ieškovas neįrodė realaus pareigūnų patirto žalos dydžio.

32Teismas iš dalies sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti realią pareigūnų patirtą žalą ir, kad ieškovui prievolė mokėti pareigūnui socialinio draudimo išmoką atsiranda viešosios teisės normų pagrindu ir, kad pastaroji prievolė saisto tik valstybės institucijas. Tačiau paties atsakovo cituojamuose kasacinio teismo išaiškinimuose ne kartą pažymėta, jog turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas kompensacijos atlyginimas visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta. Aptariamos prezumpcijos paneigimo procesinė našta tenka asmeniui, kuris teigia, kad prašoma priteisti žala viršija realiai patirtą žalą, šiuo atveju – atsakovui. Tačiau atsakovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, jog specialių teisės aktų pagrindu policijos pareigūnams išmokėta kompensacija viršija realiai jų patirtą žalą, o iš esmės apsiribojo kasacinio teismo aiškinimų pacitavimu. Vien ta atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jeigu ir būtų nustatytos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti, tai realus patirtos žalos dydis būtų policijos pareigūnų gautos socialinės išmokos per jų nedarbingumo laikotarpį (R. R. 893,82 Lt, A. J. – 1446,95 Lt), nagrinėjamu atveju vertintina kaip nesusijusi su bylos nagrinėjimo dalyku (T. 2, b. l. 53-55). Kompensacijos, remiantis specialiais teisės aktais ir socialinio draudimo išmokos, išmokėjimas, tai dvi skirtingą paskirtį turinčios išmokos, kurios negali būti tarpusavyje siejamos, o ir nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo priteisti socialinio draudimo išmokų. Pažymėtina tai, kad nedarbingumo laikotarpis gali būti reikšminga aplinkybė nustatant realiai patirtos žalos dydį, tačiau atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, šių aplinkybių neįrodinėjo, nors teismas ne kartą buvo patikslinęs šalių procesinę naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas).

33Kita vertus, nepaisant to, jog atsakovas nepaneigė ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti žalos dydis turėtų būti mažintinas.

34Nagrinėjamu atveju, ieškovas išmokėjo policijos pareigūnams kompensaciją, apskaičiuotą specialiųjų teisės aktų pagrindu, numatančiu, jog lengvojo sveikatos sutrikdymo atveju policijos pareigūnui turėjo būti išmokėta 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Teismo vertinimu, nors išmokėtas kompensacijos dydis savaime nereiškia, kad sužaloti pareigūnai nepatyrė tokio dydžio žalos, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog žalos padarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė diferencijuoto žalos atlyginimo dydžio (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (Žin., 2008, Nr. 149-6042), svarbu atriboti valstybės prisiimtą prievolę atlyginti policijos pareigūnui žalą, apskaičiuotą specialių metodų pagalba bei policijos pareigūnams realiai padarytą žalą dėl sveikatos sutrikdymo.

35Sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Be to, tokiais atvejais asmeniui padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Tokiu atveju žalos dydis turėtų būti nustatomas remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 straipsnis, 6.250 straipsnis).

36Byloje nustatyta, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų policijos pareigūnams buvo padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas, R. R. buvo nedarbingas nuo 2008-08-09 iki 2008-08-22, A. J. 2008-08-09 iki 2008-09-02 (T. 2, b. l. 53-55). Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovo prašoma priteisti 64281,84 Lt žala turi būti mažintina iki 8000 Lt. Teismo įsitikimu, priteistinos žalos dydis leis pasiekti civilinės deliktinės atsakomybės taikymo tikslus bei funkcijas bei atitiks kasacinio teismo pateiktus aiškinimus, jog deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

37Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnis).

40Ieškinio reikalavimų suma 64281,84 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 8000,00 Lt (aštuoni tūkstančiai). Taigi patenkintų reikalavimų dalis yra 12,4 proc., atmestų – 87,6 proc.

41Iš atsakovo į valstybės naudai priteistina 239,00 Lt žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (1928x12,4/100), nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

42Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 32,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovo mokėtina dalis sudaro 4,00 Lt (32,55x12,4/100), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji neviršija 10,00 Lt, minėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

43Atsakovas neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, priteisimo, todėl dėl jų teismas nepasisako (CPK 98 straipsnis).

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

45Ieškinį tenkinti iš dalies.

46Priteisti iš atsakovo J. R. (J. R.), asmens kodas ( - ), ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, naudai 8000,00 Lt (aštuonis tūkstančius litų 00 ct) nuostolių.

47Priteisti valstybei iš J. R. (J. R.), asmens kodas ( - ), 239,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

48Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,... 2. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 3. Ieškovas Policijos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su... 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas... 6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė ir iš esmės atkartojo... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.... 9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus apskrities... 10. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 11. Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis... 12. Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam... 13. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl sąlygų, būtinų deliktinei... 14. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, jog žalą padariusio asmens deliktinė... 15. Dėl neteisėtų veiksmų.... 16. Ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog... 17. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2008-08-09... 18. Taigi, visų šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti atsakovo... 19. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodytomis aplinkybės, iš esmės... 20. Atsakovas savo veiksmų teisėtumą taip pat įrodinėja liudytojo A. S.... 21. Įvertinus visų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, teismo... 22. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.... 23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2008-08-09 R. R., A. J. kreipėsi į... 24. Dėl atsakovo kaltės.... 25. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinių, nurodė, jog atsakovui nebuvo taikyta... 26. Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog... 27. Dėl žalos dydžio.... 28. Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartyje konstatavo, jog žalos dydis yra... 29. Ieškovas žalos dydį iš esmės įrodinėja teisės aktų pagrindu... 30. Taigi, įrodinėjant žalos dydį, aktualus įrodinėjimo naštos paskirstymo... 31. Byloje nustatyta, jog vadovaujantis įvykio metu galiojusiomis Vidaus tarnybos... 32. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu... 33. Kita vertus, nepaisant to, jog atsakovas nepaneigė ieškovo prašomos... 34. Nagrinėjamu atveju, ieškovas išmokėjo policijos pareigūnams kompensaciją,... 35. Sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma... 36. Byloje nustatyta, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų policijos pareigūnams... 37. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 39. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos... 40. Ieškinio reikalavimų suma 64281,84 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų... 41. Iš atsakovo į valstybės naudai priteistina 239,00 Lt žyminio mokesčio... 42. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 32,55 Lt... 43. Atsakovas neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 45. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 46. Priteisti iš atsakovo J. R. (J. R.), asmens kodas ( - ), ieškovo Policijos... 47. Priteisti valstybei iš J. R. (J. R.), asmens kodas ( - ), 239,00 Lt išlaidų,... 48. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...