Byla e2A-358-196/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,TORESUS“ ir atsakovės I. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3076-565/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Toresus“ ieškinį atsakovams I. G. ir R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė BUAB „Toresus“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ekvalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama pripažinti 2012-02-11, 2012-02-12, 2012-02-13, 2012-02-14 ir 2012-02-17 įvykdytus sandorius – paskolų grąžinimą atsakovei I. G., negaliojančiais ir niekiniais, priteisti iš atsakovų I. G. ir R. K. solidariai ieškovės naudai 394 577,20 Lt (114 277,45 Eur), 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė, kad 2012-02-17 ieškovė pagal 2011-10-10 pirkimo–pardavimo sutartį už parduotą turtą gavo 950 000 Lt, iš šios sumos 394 577,20 Lt ieškovė pervedė atsakovei kaip paskolų grąžinimą: 2012-02-11 pervedė 60 000 Lt, 2012-02-12 – 100 000 Lt, 2012-02-13 – 90 000 Lt, 2012-02-14 – 90 000 Lt, 2012-02-17 – 54 577,20 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-28 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Ieškovės bankroto byloje patvirtinti 441 181,43 Lt kreditorių finansiniai reikalavimai, iš kurių – 22 746,32 Lt antros eilės VSDFV reikalavimas ir 404 811,35 Lt antros eilės VMI reikalavimas. Iš 2011 m. ieškovės balanso matyti, kad 2011-12-31 ieškovė buvo nemoki, nes ieškovės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. 2012 m. finansinės atskaitomybės ieškovė nėra pateikusi. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo skolinga VMI 344 675,32 Lt, tai patvirtina VMI pateikta ieškovės prievolių atskaita. Ieškovė, būdama nemoki, turėdama kitų kreditorių, privalėjo laikytis CK 6.923 str. 2 d. reikalavimų dėl atsiskaitymų eiliškumo, todėl ieškovė neturėjo nei pareigos, nei teisės sudaryti su atsakove I. G. ginčijamus sandorius, t. y. prioritetiškai prieš kitus kreditorius patenkinti atsakovės I. G. reikalavimus. Ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės, nes, prioritetiškai prieš kitus kreditorius patenkinus atsakovės I. G. reikalavimus, lėšų patenkinti kitų kreditorių reikalavimus nebeliko. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovei I. G. priklausė 50 proc. ieškovės akcijų, todėl pagal CK 6.67 str. 1 d. 6 p. atsakovės nesąžiningumas sudarant šiuos sandorius yra preziumuojamas. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais taikytina restitucija, pagal kurią 394 577,20 Lt ieškovės naudai turi būti priteisti iš atsakovės I. G.. Ginčijamus sandorius ieškovės vardu sudarė atsakovas R. K., ėjęs ieškovo direktoriaus pareigas. Šių sandorių sudarymo metu atsakovui R. K. buvo žinoma ieškovės turtinė padėtis, įsipareigojimai valstybės biudžetams. 2011-10-10 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus ieškovei priklausančias kavinės patalpas, atsakovas R. K. turėjo žinoti, kad ieškovė veiklos nebevykdys. Sudarydamas ginčijamus sandorius, atsakovas R. K. taip pat turėjo žinoti, kad taip bus atsiskaityta tik su viena iš ieškovės kreditorių – atsakove I. G., o lėšų atsiskaityti su kitais kreditoriais ieškovė nebeturės. Taip atsakovas R. K. pažeidė fiduciarines pareigas tiek ieškovės, tiek jos kreditorių atžvilgiu ir padarė 394 577,20 Lt žalą, kuri pasireiškė šios sumos ieškovės lėšų netekimu ir šia suma pablogintu ieškovės mokumu kreditorių atžvilgiu. Kadangi ginčijamus sandorius sudarė abu atsakovai, todėl atsakovų veiksmai padarant žalą ieškovui ir jo kreditoriams yra bendri. Atsižvelgiant į tai, 394 577,20 Lt žalą atsakovai privalo atlyginti solidariai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino negaliojančiu ieškovės BUAB „Toresus“ 2012-02-11, 2012-02-12, 2012-02-13, 2012-02-14 ir 2012-02-17 atliktą paskolų grąžinimą atsakovei I. G. bendrai 394 577,20 Lt (114 277,45 Eur) sumai ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovės I. G. ieškovės BUAB „Toresus“ naudai 114 277,45 Eur; priteisė iš atsakovės I. G. ieškovės BUAB „Toresus“ naudai 5 procentų metines procesines palūkanas už 114 277,45 Eur sumą nuo 2014-12-11 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovės I. G. valstybės naudai 2 301 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškinį atsakovui R. K. atmetė.

7Teismas nustatė, kad 2011-10-10 ieškovė, A. S. ir R. V. sudarė patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė ir A. S. pardavė R. V. jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias Užupio 40, Vilniuje. 2012-02-07 ieškovei buvo pervesta 950 000 Lt patalpų pardavimo kainos dalis. 2012-02-11 ieškovė pervedė atsakovei I. G. 60 000 Lt, 2012-02-12 – 100 000 Lt, 2012-02-13 – 90 000 Lt, 2012-02-14 – 90 000 Lt, 2012-02-17 – 54 577,20 Lt, lėšų pervedimo paskirtis nurodyta kaip paskolos grąžinimas pagal paskolos sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-28 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Ieškovės bankroto byloje 2014-01-23 nutartimi patvirtinti 441 181,43 Lt kreditorių finansiniai reikalavimai, iš kurių –22 746,32 Lt antros eilės VSDFV reikalavimas ir 404 811,35 Lt antros eilės VMI reikalavimas.

8Teismas akcentavo, kad tiek paskolos sutarties sudarymas, tiek jos vykdymas yra sandoriai, o paskolų grąžinimas pagal kasacinio teismo praktiką vertinamas kaip sandoris, kurį galima ginčyti CK 6.66 str. pagrindu. Dėl to teismas laikė nepagrįstu atsakovų teiginį, kad paskolų grąžinimas atsakovei I. G. nėra sandoriai ir negali būti ginčijami CK 6.66 str. pagrindu.

9Teismas nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo ieškovė turėjo prievolę sumokėti į biudžetą 260 552 Lt PVM ir 80 000 Lt GPM, laiku nesumokėjusi šių mokesčių, ieškovė įgijo prievolę sumokėti 32 796 Lt PVM delspinigių ir 78 166 Lt PVM baudą. Teismas konstatavo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu kreditorius VMI turėjo galiojančią ir neginčijamą reikalavimo teisę į ieškovę.

10Iš 2011 metų ieškovo balanso teismas nustatė, kad 2011-12-31 ieškovės turto vertė buvo 1 583 679 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 893 224 Lt. Įsipareigojimų suma didintina 2012-10-11 patikrinimo aktu už 2009-01-01 – 2011-12-31 mokestinį laikotarpį papildomai apskaičiuotomis 260 552 Lt PVM ir 80 000 Lt GPM sumomis. 2011-10-10 patalpų pirkimo-–pardavimo sutartimi ieškovė pardavė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias kavinės su terasa patalpas, esančias Užupio 40, Vilniuje, kuriose ieškovė vykdė kavinės veiklą. Iš 2011-07-03 ieškovės akcininkų sprendimo teismas nustatė, kad šia sutartimi buvo parduotas visas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Pardavusi kavinės patalpas, ieškovė nebeturėjo galimybės vykdyti veiklą ir gauti pajamas. Nors ieškovė dar kurį laiką tęsė veiklą nuomodamasi dalį parduotų patalpų, tačiau ši veikla nutrūko 2012 m., o 2012 m. pab. – 2013 m. pr. buvo atleisti ieškovės darbuotojai. Teismas akcentavo, kad įrodymų, jog ieškovė realiai planavo tęsti kavinės veiklą ar vykdyti kitą veiklą, į bylą nepateikta. Ieškovei nutraukus veiklą, jos turtą, teismo vertinimu, iš esmės sudarė už parduotas patalpas gautina 1 300 000 Lt suma.

11Teismas nustatė, kad už parduotas patalpas 2012-02-07 gavusi 950 000 Lt, ieškovė per 10 dienų atsakovei I. G. kaip dalinį paskolų grąžinimą išmokėjo 394 577,20 Lt. Likusią sumą ieškovė išmokėjo J. J. (pagrindas – teismo sprendimas) ir T. S. (pagrindas – dalinis paskolos grąžinimas). Iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr.e2-3073-565/2015 pagal ieškovės ieškinį atsakovams I. G. ir R. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo teismas nustatė, kad atsakovei I. G. taip pat buvo perleista reikalavimo teisė į 250 000 Lt pardavimo kainos dalį, už reikalavimo perleidimą atsakovės I. G. mokėtiną sumą įskaitant į ieškovei suteiktų paskolų grąžinimą. Teismas konstatavo, kad ieškovei nutraukus veiklą, ieškovės turtas (lėšos) buvo panaudotas atsiskaityti su dalimi kreditorių, taip pat ir atsakove I. G., o lėšų atsiskaityti su kitu kreditoriumi – VMI, nebeliko.

12Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius (grąžinti paskolas). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra su atsakove I. G. sudarytų paskolų sutarčių, taip pat kad ieškovės administratorė nurodė, jog banko sąskaitų išrašuose nėra duomenų apie atsakovės I. G. ieškovui pervestas sumas, kas, teismo vertinimu, galėtų patvirtinti paskolų ieškovei suteikimo faktą. Teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog paskolos grąžinimo terminai atsakovei I. G. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo suėję. Be to, teismas akcentavo, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, skolininkas ją turi įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditorių interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Nurodytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovė neturėjo imperatyvios pareigos prioritetiškai prieš kitus kreditorius atsiskaityti su atsakove I. G., o, nutraukusi veiklą ir turimą turtą panaudojusi patenkinti atsakovės I. G. interesus, turėdama kitų kreditorių, kurių reikalavimams patenkinti lėšų nebeliko, pažeidė šių kreditorių interesus.

13Kadangi atsakovei I. G. ginčijamų sandorių sudarymo metu priklausė 50 procentų ieškovo akcijų, tai teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės I. G. nesąžiningumas sudarant ginčijamus sandorius preziumuojamas (CK 6.67 str. 6 p.), taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, galinčių paneigti ieškovės ir atsakovės I. G. nesąžiningumo prezumpciją.

14Nors į valstybės biudžetą mokėtinos sumos buvo apskaičiuotos 2012-05-12 – 2012-06-12 atlikus ieškovės mokestinį patikrinimą, tačiau teismas akcentavo, kad prievolė sumokėti šio patikrinimo metu apskaičiuotas PVM ir GPM sumas ieškovui atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Iš 2012-10-11 patikrinimo akto matyti, kad PVM nepriemoka susidarė dėl to, kad ieškovė į apskaitą įtraukė UAB „Miroveda“ ir UAB „Statybų verslas“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. UAB „Miroveda“ ir UAB „Statybų verslas“ realiai neatliko ieškovei šiose sąskaitose nurodytų statybos darbų, o 80 000 Lt GPM nepriemoka susidarė dėl to, kad ieškovė iš kasos fiziniams asmenims išmokėjo sumas, nuo kurių ieškovė privalėjo išskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti GPM, bet šios pareigos neįvykdė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, jog tvarko apskaitą, apskaičiuoja mokėtinus mokesčius ir juos moka pažeisdama teisės aktų reikalavimus, dėl ko ieškovės deklaruojamos mokėtinų mokesčių sumos ir mokesčių permokos buvimas neatitinka tikrovės.

15Atsakovė I. G., kaip ieškovės akcininkė, dalyvavo priimant 2011-07-03 sprendimą parduoti visą ieškovės turtą, todėl žinojo, kad ieškovė nebeturės galimybės vykdyti veiklą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad, prieš sudarydama ginčijamus susitarimus, ėmėsi aktyvių veiksmų išsiaiškinti, ar ieškovė neturi kitų kreditorių, ar ginčijami susitarimai nepažeis kitų ieškovės kreditorių teisių. Pažymėjo, kad ieškovės akcininkų sprendimas parduoti visą ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo naudojamas ieškovės veiklai vykdyti, nesant įrodymų apie realiai planuojamą kitą ieškovės veiklą, faktiškai prilygsta juridinių asmenų dalyvių sprendimui nutraukti juridinio asmens veiklą, kas yra vienas iš juridinio asmens likvidavimo pagrindų (CK 2.106 str. 1 p.). Teismas konstatavo, kad ieškovės likvidavimo procedūra turėjo būti vykdoma laikantis CK 2.107 – 2.113 str. nustatytos tvarkos, taip pat ir paskiriant likvidatorių, pranešant kreditoriams apie veiklos nutraukimą, sudarant kreditorių sąrašą ir tenkinant jų reikalavimus pagal CK 2.113 str. nustatytą eilę. Teismas pažymėjo, kad atsakovė I. G., būdama ieškovės akcininke, įstatymais nustatytos ieškovės likvidavimo procedūros neinicijavo.

16Teismas akcentavo, kad bankroto administratorė nepraleido ieškinio senaties terminas ieškinio actio Pauliana pagrindu pareikšti.

17Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad yra visos CK 6.66 str. 1 d. nustatytos sąlygos pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius, t. y. 2012-02-11 – 2012-02-17 ieškovo atliktą paskolų atsakovei I. G. grąžinimą bendrai 394 577,20 Lt sumai. Pripažinęs šiuos sandorius negaliojančiais, teismas taikė restituciją ir iš atsakovės I. G. ieškovės naudai priteisė 394 577,20 Lt (CK 6.145 str. 1 d.). Iš atsakovės taip pat priteisė 5 procentų metines procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

18Teismas ieškinį atsakovo R. K. atžvilgiu atmetė. Teismas akcentavo, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, pasirinko du skirtingus teisių gynimo būdus: reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją bei reikalavimą atlyginti žalą. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės I. G. 394 577,20 Lt negrindė neteisėtais atsakovės veiksmais ieškovei padaryta žala, o grindė tarp ieškovės ir atsakovės I. G. sudarytų sandorių, kaip pažeidžiančių ieškovės ir jos kreditorių teises, negaliojimu ir restitucijos taikymu. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją, t. y. priteisus iš atsakovės I. G. grąžinti ieškovei tai, ką ji iš ieškovės gavo pagal pripažintus negaliojančiais sandorius, teismo vertinimu, yra apginamos pažeistos ieškovės ir jos kreditorių teisės. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovei yra padaryta žala, kurią turėtų atlyginti atsakovas R. K.. Teismas akcentavo, kad nesant žalos, atsakovo R. K. civilinė atsakomybė negalima (CK 6.249 str. 1 d.).

19Ieškinį patenkinus, iš atsakovės I. G. valstybės naudai teismas priteisė 2 301 Eur žyminį mokestį (CPK 96 str. 1 d.).

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21Apeliaciniu skundu atsakovė I. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo paskolos grąžinimą pripažino sandoriu, nes paskolos grąžinimas yra sandorio užbaigimas, t. y. finansinės prievolės įgyvendinimas.
  2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė tikslaus VMI finansinio reikalavimo atsiradimo momento. Teismas nurodė kelias teisės nuostatas, reglamentuojančias mokesčių surinkimo nuostatas, kurios nenustato kreditorės teisinio statuso. Nagrinėjamu atveju VMI patikrinimo aktu retrospektyviai perskaičiavo mokėtinus mokesčius, t. y. sumas, bet nebuvo kreditoriumi ex tunc, nes VMI finansinio reikalavimo teisė atsirado po 2012 m. vasario mėn., t. y. VMI įgyja teisę priverstinai reikalauti perskaičiuotus mokesčius nuo perskaičiavimo momento, taip atsiranda ir susiformuoja egzistuojančios, galiojančios, neabejotinos reikalavimo teisės esmė. Priešingas interpretavimas sudarytų neapibrėžtą bei neaiškią teisinę situaciją.
  3. Atsakovė buvo pirmesnė kreditorė nei VMI, todėl ieškovė pagrįstai su ja atsiskaitė.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės nesąžiningumą. 2012 m. vasario mėn. ieškovė neturėjo jokių kreditorių, įskaitant ir valstybę, išskyrus tuos, su kuriais įmonė atsiskaitinėjo. Net jei apeliantė būtų pasikreipusi į VMI su paklausimu dėl UAB „Toresus“ skolinių įsipareigojimų valstybės biudžetui, ji būtų gavusi atsakymą, kad įmonė neturi įsiskolinimų.

22Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Toresus“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ekvalda“, prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovo R. K. atžvilgiu, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų I. G. ir R. K. solidariai ieškovės naudai 394 577,20 Lt (114 277,45 Eur), 5 procentų metines procesines palūkanas; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

231. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai konstatavo, kad taikius restituciją, nėra žalos, o nesant žalos negalima ir civilinė atsakomybė. Žala (nuostoliai) galėtų atsirasti tuo atveju, jei pritaikius restituciją šalių turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebūtų visiškai atkurta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog panaikinus sandorį pritaikyta restitucija, neatima teisės reikalauti žalos, jeigu ji atsirado dėl panaikinto sandorio, iš atsakingų už žalos padarymą asmenų. Taigi teismų praktika patvirtina, kad pripažinus sandorį negaliojančiu galimas ne tik restitucijos, bet ir civilinės atsakomybės taikymas, o žala (nuostoliai) privalo būti atlyginami visiškai.

242. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad taikius restituciją, neegzistuoja žala, kurią turėtų atlyginti atsakovas R. K.. Vien ieškinio reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo tenkinimas nereiškia fakto, jog ieškovo teisės yra visiškai apgintos ir ieškovas dėl šių nesąžiningų sandorių nepatyrė žalos, todėl skundžiamame sprendime nurodyti motyvai dėl žalos nebuvimo yra nepagrįsti.

253. Nagrinėjamoje byloje tiek atsakovės I. G., kaip bendrovės akcininkės, tiek atsakovo R. K., kaip bendrovės vadovo, elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijų, o ginčijami neteisėti ir nesąžiningi sandoriai buvo sudaryti bendrai. Taigi atsakovų veiksmai dėl ieškovei ir jos kreditoriams padarytos žalos (turto netekimo) atlyginimo yra bendri, todėl 114 277,45 Eur priteistini iš atsakovų solidariai. Taip pat nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti subsidiarią R. K. atsakomybę, nes žala gali atsirasti tik tuo atveju, jei pritaikius restituciją nebūtų visiškai atkurta turtinė padėtis. Kadangi teismas nėra saistomas ieškinio teisinio pagrindo dėl solidarios atsakomybės, tai pirmosios instancijos teismas galėjo tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti žalos atlyginimą subsidiariai kartu su atsakove I. G..

26Atsiliepimu į atsakovės I. G. apeliacinį skundą atsakovas R. K. prašo tenkinti atsakovės I. G. apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės BUAB „Toresus“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

271. Atsakovei I. G. lėšos buvo perduotos esant teisiniam pagrindui – paskolų sandorių pagrindu. Paskolų sandoriai nėra nuginčyti, todėl ieškovė turėjo pareigą grąžinti pasiskolintus pinigus.

282. Paskolų grąžinimas buvo galimas, nes ieškovė paskolų sudarymo metu turėjo lėšų padengti egzistuojančius finansinius įsipareigojimus. Be to, paskolų grąžinimo metu ieškovė buvo moki. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šias faktines aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybių visumą interpretavo klaidingai, neturint tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

293. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, preziumuoja atsakovės kaltę, remiantis vien tuo faktu, kad ji buvo ieškovės UAB „Toresus“ akcininkė, nors tai niekaip nėra susiję su juridinio asmens pareiga apskaičiuoti ir mokėti mokesčius. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad PVM nepriemoka atsirado dėl tyčinių atsakovų veiksmų. Be to, paskolų grąžinimo laikotarpiu būtent VMI buvo ieškovės skolininkė, o ne atvirkščiai.

30Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Toresus“ apeliacinį skundą atsakovas R. K. prašo atmesti atsakovės BUAB „Toresus“ apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovo R. K. atžvilgiu atmestas, palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės BUAB „Toresus“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nagrinėjamu atveju nėra sąlygų taikyti actio Pauliana instituto. Ieškinį CK 6.66 pagrindu gali pareikšti tik kreditoriai, kurių teisės pažeistos. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ne kreditoriaus, o ieškovės BUAB „Toresus“, kuri yra paskolos teisinių santykių šalimi. Be to, ieškovė paskolų grąžinimo metu buvo moki. Paskolų grąžinimas negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu dar ir dėl to, kad sandorio įvykdymas negali būti vertinamas kaip savarankiškas sandoris. Ieškinys byloje pareikštas siekiant apginti kreditorės VMI interesus, nors VMI ieškovės ginčijamų paskolų grąžinimo metu nebuvo ieškovės UAB „Toresus“ kreditorė, o priešingai, buvo ieškovės skolininkė. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, netiesiogiai negali ginti kreditoriaus teisių, jeigu kreditorius turėjo galimybę šias teises pats apginti. Šiuo atveju VMI 2012 m., atlikdama mokestinį patikrinimą, analizavo ir turėjo visus ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis, kuriuose užfiksuotas paskolos grąžinimo faktas, todėl kreditorė VMI apie paskolų grąžinimą sužinojo ne vėliau kaip 2012-10-11 (patikrinimo akto surašymo metu). VMI, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija ir turinti valdingus įgaliojimus ūkio subjektų atžvilgiu, turėjo galimybę savo interesus ginti nepraleidžiant ieškinio senaties termino, numatyto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje. Dėl to šioje civilinėje byloje konstatuotinas faktas, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.
  2. Nors ieškovė prašo atsakovui R. K. taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau atsakovo veiksmai grąžinant paskolą atsakovei I. G. buvo teisėti, ieškovė buvo moki, o atsakovo veiksmuose nėra kaltės. Atsakovai apie mokestinę pareigą negalėjo sužinoti paskolų grąžinimo laikotarpiu, nes ieškovės UAB „Toresus“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tinkami, o iš trečiųjų šalių gauti dokumentai nekėlė abejonių, nes darbai, už kuriuos ieškovė sumokėjo tretiesiems asmenims, buvo atlikti ir priimti. Byloje esančio VMI patikrinimo akto ir VMI sprendimo turinys patvirtina tik faktą, kad buvo padarytas mokesčių teisės pažeidimas, tačiau nėra duomenų, kad mokestinę nepriemoka atsirado dėl tyčinių ar kaltų atsakovo veiksmų. Nagrinėjamu aspektu svarbu tai, kad atsakovo R. K. kaltė nepreziumuojama CK 6.67 straipsnio 6 punkto pagrindu, nes atsakovo civilinė atsakomybė keliama ne actio Pauliana pagrindu.
  3. Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, įvykdytas įsipareigojimas grąžinti paskolą negalėjo sukelti ir nesukėlė ieškovei neigiamų padarinių. Ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad piniginės lėšos nėra iki šios dienos ieškovei grąžintos bei nėra žinoma ar taikius restituciją kitas fizinis asmuo I. G. visiškai ar iš dalies šią didelę pinigų sumą grąžins, nėra pagrindas civilinei atsakomybei kilti, nes tai galėtų būti svarbu nebent sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje. Žala privalo būti tiksliai apskaičiuota ir pagrįsta, o šiuo atveju ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia teoriniais samprotavimais.

31Atsiliepimu į atsakovės I. G. apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Toresus“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ekvalda“, prašo atmesti atsakovės I. G. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo dalį atsakovės I. G. atžvilgiu palikti nepakeistą. Atsiliepime į atsakovės I. G. apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Toresus“ sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais, kuriais konstatuotos actio Pauliana sąlygos, bei padaryta išvada, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu paskolų grąžinimą atsakovei I. G., taikant restituciją.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Dėl bylos nagrinėjimo ribų

34Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

35Civilinė byla nagrinėjama ieškovės BUAB „Toresus“ ir atsakovės I. G. apeliacinių skundų ribose.

36Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

37Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skolos grąžinimo teisėtumo; ieškovė jį ginčija actio Pauliana instituto pagrindu.

38Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

39Pirmosios instancijos teismas paskolų grąžinimą kvalifikavo kaip sandorius. Atsakovė I. G. nesutinka su teisine paskolos grąžinimo kvalifikacija ir nurodo, kad paskolos grąžinimas negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, nes, anot jos, šis veiksmas kvalifikuotinas kaip sandorio įvykdymas, o ne sandoris.

40Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009). Paskolos grąžinimas taip pat vertinamas kaip sandoris, kurį galima ginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „LRG farmacija“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-517/2013). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus laikytinas nepagrįstas apeliantės teiginys, kad paskolų grąžinimas nėra sandoris ir negali būti ginčijama CK 6.66 straipsnio pagrindu. Konstatavus, kad paskolų grąžinimas gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, nagrinėtina, ar egzistuoja būtinosios sąlygos šio instituto taikymui nagrinėjamu atveju.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

42Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į CK 6.66 straipsnio taikymo ypatybes, kai šiuo pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

43Pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinąsias actio Pauliana sąlygas. Atsakovė I. G. (apeliantė), nesutikdama su bylą nagrinėjusio teismo išvadomis, apeliaciniame skunde kelia klausimą tik dėl dalies šių sąlygų, o būtent: 1) dėl kreditorių interesų pažeidimo; 2) dėl privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius; 3) dėl šalių nesąžiningumo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, vertindama byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, dėl ginčo sandorio sudarymo teisėtumo sprendžia ir pasisako tik I. G. apeliaciniame skunde keliamais klausimais.

44Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip būtinos actio Pauliana sąlygos

45Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti tuo, kad: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

46Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos įmonė KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH v. UAB „PNC Prekyba“, UAB „Tegros investicija“, bylos Nr. 3K-3-284/2013).

47Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2012-02-11 pervedė 60 000 Lt, 2012-02-12 – 100 000 Lt, 2012-02-13 – 90 000 Lt, 2012-02-14 – 90 000 Lt, 2012-02-17 – 54 577,20 Lt kaip paskolų grąžinimą. Iš byloje pateiktų duomenų (UAB „Toresus“ 2011 m. gruodžio 31 d. balanso, 2012 m. spalio 11 d. VMI patikrinimo akto) matyti, kad ieškovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos 2011 m. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertę. Ieškovė 2012 m. finansinių atskaitomybės duomenų VĮ Registrų centrui nepateikė, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti (šalių paaiškinimų, VSDF duomenų), kad po ginčijamų sandorių sudarymo, 2012 m. pab. ieškovė veiklos nebevykdė, 2013 m. pradžioje buvo atleisti visi darbuotojai, o 2013 m. spalio 28 d. ieškovei iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu aspektu akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, apie paskolų suteikimo faktą, taip pat nėra duomenų apie paskolų grąžinimo terminus. Išmokėjus atsakovei ieškinyje nurodytas sumas, ieškovė gerokai sumažino savo turtą, dar tais pačiais metais sumažino veiklos apimtis, kitų metų pradžioje visiškai nebevykdė veiklos ir sudarė realią grėsmę, kad ieškovės įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Taigi ieškovės kreditoriai dėl ginčijamų sandorių iš dalies prarado galimybę tenkinti savo reikalavimus. Nagrinėjamu aspektu akcentuotina, tai, kad ieškovė 2009 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. mokestiniu laikotarpiu turėjo prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 260 552 Lt PVM ir 80 000 Lt GPM, todėl paskolų grąžinimas atsakovei, net jei ir buvo suteikta paskola ir buvo suėjęs terminas, pažeidė pirmesnės eilės kreditorės interesus gauti finansinio reikalavimo patenkinimą, nes su šia kreditore nebuvo atsiskaityta. Nors apeliantė I. G. nurodo, kad apie ieškovės mokestinę prievolę nebuvo žinoma paskolų grąžinimo metu, tačiau vertinant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės svarbu ne tai, ar sandorio šalys žinojo apie mokestines prievoles, o tai, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo kreditorių, kurių teisės galėjo būti pažeistos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2009 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį turėjo prievolę sumokėti 260 552 Lt PVM ir 80 000 Lt GPM, ieškovė terminą įvykdyti mokestinę prievolę praleido, dėl to jai buvo paskaičiuoti delspinigiai ir bauda, šios prievolės ieškovė neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskolų grąžinimu buvo pažeistos ieškovės kreditorės VMI teisės ir teisėti interesai. Apeliantės I. G. argumentai, kad VMI tik perskaičiavo mokestinę prievolę ir kad ieškovė pareiga sumokėti 260 552 Lt PVM ir 80 000 Lt GPM atsirado tik po atlikto patikrinimo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (4.65)-256-174 konstatavo, kad ieškovės prievolė sumokėti 260 552 Lt PVM ir 80 000 Lt GPM VMI susidarė 2009-01-2011-12-31 laikotarpiu. Taigi ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu (2012 m. vasario mėn.) buvo skolinga VMI, tačiau vietoje to, kad atsiskaitytų su ja arba bent padengtų bent dalį minėtos mokestinės nepriemokos, grąžino paskolas atsakovei I. G.. Vien tai, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturėjo mokestinės nepriemokos VMI ir (ar) atmesti ieškinį.

48Kaip minėta, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, aiškindamas acio Pauliana instituto sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, nurodė, kad, nustatinėjant šią sąlygą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Taigi, remdamasi byloje nustatytais duomenimis apie bankroto bylos ieškovei iškėlimą, joje patvirtintus kreditorių reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamais sandoriais buvo sumažintas ieškovės turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, laikytina pagrįsta.

49Dėl privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius

50Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad actio Pauliana instituto prasme nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad ginčijamų sandorių sudarymas įmonei buvo privalomas. Skolininkas pagal paskolos sutartį turi piniginę prievolę grąžinti skolą, taip pat turi teisę, jei kitaip nenumato sutartis, šią prievolę įvykdyti anksčiau termino, tačiau tokios pareigos, nesant išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, susijusių su pateisinama verslo logika, neturi. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad paskolos buvo suteiktos, taip pat nėra duomenų, kad terminai grąžinti paskolas buvo suėję. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareigos grąžinti paskolą atsakovei 2012 m. vasario mėn., įvertinus, tai, kad ieškovė buvo skolinga VMI, ieškovė neturėjo.

51Dėl šalių sąžiningumo

52Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje išvardytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo (nagrinėjamu atveju atsakovė I. G.), sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas.

53Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikytina nesąžiningumo prezumpcija CK 6.67 straipsnio 6 punkto pagrindu.

54CK 6.67 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.). Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymu metu atsakovei I. G. priklausė 50 proc. ieškovės akcijų, tai ieškovės ir atsakovės I. G. nesąžiningumas sudarant ginčijamus sandorius preziumuojamas. Byloje nėra pateiktų įrodymų, paneigiančių ieškovės ir atsakovės I. G. nesąžiningumo prezumpciją, tokie įrodymai nebuvo pateikti ir su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės I. G. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog ji nežinojo ir neturėjo žinoti dėl pažeidžiamų kreditorės VMI teisių, nereiškia nesąžiningumo prezumpcijos nuginčijimo. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog, prieš sudarydama ginčijamus susitarimus, ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti, ar ieškovė neturi kitų kreditorių, ar ginčijami susitarimai nepažeis ieškovės kreditorių teisių. Apeliantės nurodomi motyvai, jog jeigu ji būtų kreipusis į VMI, tai būtų gavusi atsakymą, jog įsiskolinimų biudžetui ieškovė neturi, yra nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Kaip nagrinėjamoje byloje nustatyta, ieškovė laiku nesumokėjo mokesčių, o atsakovė, būdama ieškovės akcininke, turėjo galimybes išsiaiškinti, ar tinkamai yra vykdomos mokestinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovė nenuginčijo CK 6.67 straipsnio 6 punkte nurodytos nesąžiningumo prezumpcijos.

55Dėl restitucijos taikymo ir žalos dėl neteisėto sandorio sudarymo atlyginimo iš atsakingų už šią žalą asmenų

56Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas kreditoriaus reikalavimui patenkinti, nukreipiant į jį išieškojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2010 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-99/2010; kt.).

57Iš bylos duomenų matyti ir šia nutartimi pripažinta, kad visos actio Pauliana taikymo sąlygos egzistuoja tiems sandoriams, kuriais 2012-02-11, 2012-02-12, 2012-02-13, 2012-02-14 ir 2012-02-17 ieškovė grąžino paskolas atsakovei I. G.. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė ką nors gavo mainais, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją priteisiant 394 577,20 Lt (114 277,45 Eur) iš atsakovės ieškovei. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog panaikinus sandorį buvo pritaikyta restitucija, neatima teisės reikalauti žalos dėl panaikinto sandorio atlyginimo iš atsakingų už šią žalą asmenų, tačiau reiškiant tokį reikalavimą, būtina įrodyti žalos faktą ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-189/2010).

58Nagrinėjamoje byloje įmonės ir jos kreditorių teisių bei interesų gynimui apeliantės BUAB „Toresus“ administratorė siekia panaikinti paskolų grąžinimus, t. y. grąžinti šalis į padėtį buvusią iki paskolų grąžinimo, tačiau taikant ne tik restituciją, bet ir civilinę atsakomybę atsakovui R. K. (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Taigi formaliuoju požiūriu bylos teisminio nagrinėjimo dalykas – šalių sudarytų sandorių teisėtumo klausimas, jų veiksmų ir sandorių sąlygų teisinis kvalifikavimas bei iš šių juridinę reikšmę turinčių faktų atsiradusių teisinių padarinių įvertinimas civilinės atsakomybės požiūriu. Iš ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir suformuluoto reikalavimo aišku, kad ieškinys atsakovui R. K. pareikštas tuo pagrindu, jog ginčo sandorių vykdymas pažeidė apeliantės BUAB „Toresus“ ir jos kreditorių teises, nes įmonė patyrė nuostolių, pasireiškusių tiesioginėmis išlaidomis.

59Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, kartu išsaugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Init“ prieš UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendra Lietuvos–JAV įmonė UAB „Sanitex“ prieš UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007). Restitucijos, kaip įprastinio sandorio negaliojimo padarinio, pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (lot. status quo ante), kuris grindžiamas principu „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Star1 Airlines“ v. BUAB „Star Team Group“, M. L., bylos Nr. 3K-3-250/2014, atribodama restituciją ir civilinę atsakomybę, kaip pažeistų civilinių teisių gynimo būdus, konstatavo, kad restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, o taikant civilinę atsakomybę kaltajam asmeniui uždedama papildoma turtinio pobūdžio pareiga. Restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas. Pripažinus sandorį negaliojančiu restitucija kyla automatiškai. Kasacinis teismas akcentavo, kad tam, jog būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės). Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad kasacinio teismo išaiškinimai teikia pagrindą išvadai, jog civilinė atsakomybė, kaip sandorio negaliojimo pasekmė, restitucijos atžvilgiu yra subsidiarus teisių gynimo būdas, taikytinas tais atvejais, kai taikius restituciją šalių turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebuvo ar nebūtų visiškai atkurta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-374-943/2015). Taigi teismų praktika patvirtina, kad pripažinus sandorį negaliojančiu galimas ne tik restitucijos taikymas, bet ir civilinės atsakomybės taikymas.

60Šioje byloje susiklostė situacija, kai ieškovė bankrutuojanti įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais įvykdytus sandorius (paskolų grąžinimą) actio Pauliana instituto pagrindu, taikyti restituciją ir atlyginti žalą. Apeliantė (ieškovė) ieškinyje nurodė prašanti taikyti restituciją ir siekė civilinės atsakomybės atsakovui R. K. taikymo, t. y. nuostolių, kuriuos sudarė dėl ginčijamų sandorių įmonės patirtos tiesioginės išlaidos, atlyginimo. Tokiais atvejais esminę reikšmę turi tai, ar sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai bei aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti esant būtinąsias įstatyme numatytas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai).

61Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, reikalavimą priteisti nuostolius atmetė, nurodydamas, kad žala ieškovei atlyginta pritaikius restituciją. Su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu nesutiktina. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo tenkinimas nereiškia fakto, jog ieškovės teisės yra visiškai apgintos ir ieškovė dėl taikytos restitucijos nepatirs žalos. Kaip minėta, teismų praktikoje konstatuota, jog žala galėtų atsirasti tuo atveju, jei pritaikius restituciją šalių turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebuvo ar nebūtų visiškai atkurta, t. y. kaip subsidiarus teisių gynimo būdas.

62CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

63Žala, pasireiškianti nukentėjusiojo patirtais finansinio pobūdžio praradimais, nesusijusi su fizine žala asmeniui ar turtui, yra laikoma grynai ekonominio pobūdžio žala. Sprendžiant, ar grynai ekonominio pobūdžio žala yra priteistina, būtina nustatyti nukentėjusiojo ir pažeidėjo interesų balansą. Siekiant tinkamos šalių ir visos visuomenės interesų pusiausvyros, užtikrinančios nesuvaržytą elgesio laisvę ir garantuojančios visuomenės narių pakankamą atidumo laipsnį, siekiant apsisaugoti nuo galimo žalos atsiradimo, grynai ekonominio pobūdžio žala pripažintina savita atlygintinos žalos kategorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lik 2“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-8-916/2015). Nagrinėjamu atveju BUAB „Toresus“ turto – 114 277,45 Eur lėšų. Šios lėšos ieškovei nėra grąžintos bei nėra žinoma, ar taikius restituciją kitas fizinis asmuo I. G. visiškai ar iš dalies šią didelę pinigų sumą grąžins. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsakomybė dėl grynai ekonominio pobūdžio žalos galėtų kilti tik tuo atveju, jei būtų konstatuota tyčinė pažeidėjo kaltės forma, pažeidėjo turėtas ekonominis interesas, nukentėjusiojo finansinio praradimo svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. UAB „Promosportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1274/2002; 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lik 2“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-8-916/2015).

64Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieš G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014, ir joje nurodytą teismo praktiką). Dėl nurodyto spręstina, ar atsakovas R. K., būdamas UAB „Toresus“ vadovu, grąžindamas paskolas neatliko neteisėtų veiksmų, kaip jie apibrėžiami CK 6.246 straipsnyje. Taip pat analizuotina, ar nėra kitų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų.

65Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. K., būdamas UAB „Toresus“ direktoriumi, grąžino paskolas su bendrove susijusiam asmeniui – akcininkei atsakovei I. G.. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Toresus“, vadovaujama atsakovo R. K., pardavusi turimą turtą, gautas lėšas panaudojo patenkinti atsakovės I. G. interesus, nors turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimams patenkinti lėšų nebeliko, šitaip pažeisdama įmonės kreditorių teises ir interesus. Kaip jau buvo konstatuota, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčijamus sandorius negaliojančiais kaip pažeidžiančius ieškovės kreditorių teises ir interesus. Atsižvelgiant į minėtinas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas R. K., žinodamas (negalėdamas nežinoti), jog jo vadovaujama įmonė turi neįvykdytų mokestinių prievolių, grąžindamas paskolas atsakovei I. G., pažeidė bendras atidumo ir rūpestingumo pareigas. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti. Dėl šių pareigų pažeidimo ieškovė ir jos kreditoriai patyrė 394 577,20 Lt nuostolių, taigi nustatytas ir priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių pagrįsti, kad pažeidėjas turėjo ekonominį interesą, tačiau yra pagrindas konstatuoti tyčinę pažeidėjo kaltės formą (CK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo žinoti apie ieškovės mokestines prievoles, tačiau vis tiek pervedė pinigus atsakovei I. G., be to, turėjo žinoti, kad įmonės likusio turto nepakaks kreditorės finansiniams reikalavimams patenkinti (CPK 185 straipsnis).

66Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju žala gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu pripažinus sandorius negaliojančiais ir taikius restituciją, nebus visiškai atkurta ieškovės turtinė padėtis, buvusi iki paskolų grąžinimo, tai šiuo atveju atsakovo R. K. civilinė atsakomybė yra subsidiari su pagrindiniu skolininku – atsakove I. G.. Tokiu atveju atsakovas R. K. privalėtų atlyginti tik tą dalį žalos, kurios nepadengtų atsakovė I. G. (CK 6.245 straipsnio 5, 6 dalys).

67Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

68Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.), todėl kitų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į jį argumentų teismas plačiau nenagrinėja dėl jų teisinio neaktualumo sprendžiamiems klausimams.

69Dėl procesinės bylos baigties

70Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, todėl sprendimas keistinas, priteisiant ieškovės BUAB „Toresus“ naudai iš atsakovės I. G. 394 577,20 Lt (114 277,45 Eur), 5 procentų metines procesines palūkanas, iš atsakovo R. K. subsidiariai kartu su I. G. 394 577,20 Lt (114 277,45 Eur), 5 procentų metines procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme duomenų nėra. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 2 301 Eur žyminis mokestis už ieškinį (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės I. G. atžvilgiu ieškinys tenkintas, o atsakovo R. K. atžvilgiu ieškinys tenkintas iš dalies (konstatuota subsidiari, o ne solidari atsakomybė), proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybės naudai iš atsakovės I. G. priteistina 1610,70 Eur, o iš atsakovo R. K. – 690,30 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, todėl jos neatlygintinos (CPK 98, 178 straipsniai).

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

72Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

73„Ieškinį tenkinti iš dalies.

74Pripažinti negaliojančiu ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Toresus“ (j. a. k. 125916614) 2012-02-11, 2012-02-12, 2012-02-13, 2012-02-14 ir 2012-02-17 atliktą paskolų grąžinimą atsakovei I. G. (a. k. ( - ) bendrai 394 577,20 Lt (114 277,45 Eur) sumai ir taikyti restituciją.

75Priteisti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Toresus“ (j. a. k. 125916614) naudai iš atsakovės I. G. (a. k. ( - ) 114 277,45 Eur (šimtą keturiolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 45 ct), 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 114 277,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

76Priteisti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Toresus“ (j. a. k. 125916614) naudai iš atsakovo R. K. (a. k. ( - ) subsidiariai kartu su atsakove I. G. (a. k. ( - ) 114 277,45 Eur (šimtą keturiolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 45 ct), 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 114 277,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

77Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. G. (a. k. ( - ) 1610,70 Eur (tūkstantį šešis šimtus dešimt eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

78Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. K. (a. k. ( - ) 690,30 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė BUAB „Toresus“, atstovaujama bankroto administratorės UAB... 4. Ieškovė nurodė, kad 2012-02-17 ieškovė pagal 2011-10-10... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Teismas nustatė, kad 2011-10-10 ieškovė, A. S. ir R. V. sudarė patalpų... 8. Teismas akcentavo, kad tiek paskolos sutarties sudarymas, tiek jos vykdymas yra... 9. Teismas nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo ieškovė turėjo... 10. Iš 2011 metų ieškovo balanso teismas nustatė, kad 2011-12-31 ieškovės... 11. Teismas nustatė, kad už parduotas patalpas 2012-02-07 gavusi 950 000 Lt,... 12. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad ieškovė privalėjo sudaryti... 13. Kadangi atsakovei I. G. ginčijamų sandorių sudarymo metu priklausė 50... 14. Nors į valstybės biudžetą mokėtinos sumos buvo apskaičiuotos 2012-05-12... 15. Atsakovė I. G., kaip ieškovės akcininkė, dalyvavo priimant 2011-07-03... 16. Teismas akcentavo, kad bankroto administratorė nepraleido ieškinio senaties... 17. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad yra visos... 18. Teismas ieškinį atsakovo R. K. atžvilgiu atmetė. Teismas akcentavo, kad... 19. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės I. G. valstybės naudai teismas priteisė... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. Apeliaciniu skundu atsakovė I. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 22. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Toresus“, atstovaujama bankroto... 23. 1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo,... 24. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad taikius... 25. 3. Nagrinėjamoje byloje tiek atsakovės I. G., kaip bendrovės akcininkės,... 26. Atsiliepimu į atsakovės I. G. apeliacinį skundą atsakovas R. K. prašo... 27. 1. Atsakovei I. G. lėšos buvo perduotos esant teisiniam pagrindui –... 28. 2. Paskolų grąžinimas buvo galimas, nes ieškovė paskolų sudarymo metu... 29. 3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 30. Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Toresus“ apeliacinį skundą atsakovas R.... 31. Atsiliepimu į atsakovės I. G. apeliacinį skundą ieškovė BUAB... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 34. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 35. Civilinė byla nagrinėjama ieškovės BUAB „Toresus“ ir atsakovės I. G.... 36. Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų... 37. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skolos grąžinimo... 38. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 39. Pirmosios instancijos teismas paskolų grąžinimą kvalifikavo kaip sandorius.... 40. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 42. Kasacinis teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į CK 6.66 straipsnio... 43. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinąsias actio Pauliana... 44. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip būtinos actio Pauliana sąlygos... 45. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali... 46. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos... 47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2012-02-11 pervedė 60... 48. Kaip minėta, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia... 49. Dėl privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius... 50. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad actio... 51. Dėl šalių sąžiningumo... 52. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu... 53. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju taikytina... 54. CK 6.67 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus... 55. Dėl restitucijos taikymo ir žalos dėl neteisėto sandorio sudarymo... 56. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu actio... 57. Iš bylos duomenų matyti ir šia nutartimi pripažinta, kad visos actio... 58. Nagrinėjamoje byloje įmonės ir jos kreditorių teisių bei interesų gynimui... 59. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo... 60. Šioje byloje susiklostė situacija, kai ieškovė bankrutuojanti įmonė... 61. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, reikalavimą priteisti nuostolius... 62. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 63. Žala, pasireiškianti nukentėjusiojo patirtais finansinio pobūdžio... 64. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 65. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. K., būdamas UAB... 66. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju žala gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu... 67. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 68. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą... 69. Dėl procesinės bylos baigties... 70. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 72. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą ir jo... 73. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 74. Pripažinti negaliojančiu ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės... 75. Priteisti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 76. Priteisti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 77. Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. G. (a. k. ( - ) 1610,70 Eur... 78. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. K. (a. k. ( - ) 690,30 Eur (šešis...