Byla e2-1984-231/2016

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovams ir ieškovės D. D. įstatyminiams atstovams R. D. ir G. D., ieškovui D. D., ieškovų R. D., G. D., D. D., D. D. ir D. D. atstovui advokatui Z. P., ieškovų ir trečiojo asmens R. D. atstovui advokatui A. Š., atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovui advokatui A. L., trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui T. P., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. D., G. D., D. D., D. D. ir D. D. ieškinį atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir R. D., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovams R. D., G. D., D. D., D. D. ir D. D., dalyvaujant tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir R. D., institucijai, duodančiai išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir

Nustatė

3ieškovai R. D., G. D., D. D., D. D. ir nepilnametė D. D., atstovaujama įstatyminių atstovų R. D. ir G. D., ieškiniu (1 t., b. l. 1-19), 2015-05-19 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2 t., b. l. 8-9) pakeitę ir teismo posėdyje ieškovų atstovui patikslinus reikalavimą, prašo pripažinti atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2014-09-12 pranešimą dėl nuomos sutarties su ieškovais nutraukimo negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė priešieškinį (1 t., b. l. 92-94), kurį patikslinęs (4 t., b. l. 100-106), prašo nutraukti ieškovo R. D. ir atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 1995-10-03 nuomos sutartį, pagal kurią R. D. ir jo šeimos nariams buvo išnuomotos 156,84 kv. m. ploto patalpos, esančios 282,24 kv. m. bendrojo ploto pastate – tarnų patalpose, unikalus Nr. ( - ), esančiose ( - ); iškeldinti R. D. ir jo šeimos narius – G. D., D. D., D. D., D. D. – iš 156,84 kv. m. ploto patalpų, esančių 282,24 kv. m. bendrojo ploto pastate – tarnų patalpose, unikalus Nr. ( - ), esančiose ( - ), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos ir priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai ir jų atstovai prašė ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti. Nurodė, kad R. D. ir jo šeimos nariai: žmona G. D., pilnamečiai sūnus D. D. ir duktė D. D. bei nepilnametė dukra D. D. pagal 1995-10-03 pasirašytą neterminuotą nuomos sutartį su atsakovu Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – TINP direkcija) gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ( - ) (toliau - Patalpa) ir yra ten deklaravę savo gyvenamąją vietą. Nuomininkė G. D. gyvena Patalpoje nuo savo gimimo 1965 m. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, įvairios ministerijos, Trakų rajono savivaldybė bei kitos valstybinės institucijos po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo 1990-03-11 priėmė kelias dešimtis teisės aktų, kurie reglamentuoja Trakų m., Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje, ( - ) iki 1990-03-11 čia gyvenusių ir dabar gyvenančių ieškovų teisinę padėtį. Teisės aktai dažnai prieštaravo vieni kitiems. Vieni jų kūrė ieškovams lūkesčius, kad jie galės privatizuoti pagal neterminuotą nuomos sutartį iš TINP direkcijos nuomojamą Patalpą, kiti numatė, kad Patalpa, kaip Užutrakio dvaro sodybos dalis, bus naudojama valstybės reprezentacinėms, rekreacinėms funkcijoms, o gyventojai turės būti iškelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, jiems suteikiant kitą gyvenamąjį būstą. Minėtų sprendimų, susijusių su ieškovų teisine padėtimi, įgyvendinimas užsitęsė ilgiau nei du dešimtmečius. Dalis priimtų teisės aktų, numatančių, kad ieškovai bus iškeldinti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų jiems suteikiant kitą gyvenamąjį būstą, nėra įgyvendinti ir ieškinio pateikimo metu. LR Seimo, LR Vyriausybės, įvairių LR ministerijų, Trakų rajono savivaldybės bei kitų valstybės institucijų priimtuose TINP ir Trakų m., Užtrakio gatvės gyventojų teisinę padėtį apibrėžiančiuose teisės aktuose dažnai numatomos TINP direkcijos veiklos gairės, kurioms nėra skiriamas tinkamas finansavimas ir todėl jie nėra įgyvendinami arba jų įgyvendinimas užtrunka labai ilgai. 1995-06-24 buvo priimtas Trakų rajono savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 50, kuriuo buvo suteikti Užtrakio g., Trakų m. esantiems Užutrakio dvaro sodybos namams eilės numeriai ir įregistruotos juose esančios patalpos kaip Trakų valstybinės turizmo įmonės gyvenamasis plotas, tame tarpe ir ( - ) - 176.58 kv. m.. Trakų valstybinės turizmo įmonės administracija buvo įpareigota sudaryti su šio sprendimo priedėlyje minimomis šeimomis (taip pat ir su ieškovų šeima) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis savaitės bėgyje nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos. 1995-07-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1052 likviduoti Trakų valstybinę turizmo įmonę ir iki 1995-10-02 perduoti Užutrakio buvusio dvaro ansamblį ir kitus šio dvaro pastatus Trakų istoriniam nacionaliniam parkui. 1995 m. spalio 3 d. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis (toliau - Nuomos sutartis) tarp nuomininko R. D. ir TINP direkcijos dėl Patalpos (unikalus Nr. ( - )) neterminuotos nuomos. 1995-10-03 TINP direkcija ir R. D. sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, 2000-10-17 TINP direkcija ir nuomininkas R. D. sudarė Apmokėjimo už sunaudotą šaltą vandenį ir nuotekų nuvedimą sutartį. Pastato, esančio ( - ), Trakų m. - tarnų patalpos (unikalus Nr. ( - )) (toliau - Pastatas) Nuomos sutartis 2012-10-11 buvo įregistruota valstybinės įmonės Registrų centras duomenų bazėje. R. D. laikėsi gyvenamosios patalpos nuomos ( - ), Trakų m., apmokėjimo už teikiamas paslaugas sutarčių. Ieškovams kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai gali būti įgyvendinti teisės aktuose numatyti sprendimai, susiję su ieškovų teisine padėtimi. Teisės aktų, susijusių su ieškovų iškeldinimu iš nuomojamos Patalpos įgyvendinimui nėra skiriamas būtinas biudžetinis finansavimas. Tos lėšos, kurios yra skiriamos Trakų rajono savivaldybei statyti gyvenamiesiems būstams, į kuriuos turi būti iškeldinti ieškovai, yra naudojamos socialinio būsto statybai Plomėnų g., Trakų m. Valstybės biudžeto finansinė padėtis neleidžia prisiimti naujų didelių finansinių įsipareigojimų ir įvykdyti prieš du dešimtmečius priimtus sprendimus iškeldinti iš Patalpos pagal nuomos sutartis su TINP direkcija gyvenamuosius būstus naudojančių ir čia teisėtai gyvenančių ieškovų. TINP direkcija neinformuoja ieškovų apie jų teisinės padėties pasikeitimus, šalia jų nuomojamų būstų vykdomus statybos darbus. Vykdant statybos darbus buvo sugadinti ieškovų privažiavimo prie gyvenamųjų patalpų keliai. 2014 m. sausio mėn. vykdant statybos darbus buvo sunaikinti ieškovų sodai ir daržai. Prie ( - ) nuomojamų gyvenamųjų patalpų nėra suformuoti ir Nekilnojamo turto kadastre užregistruoti žemės sklypai. Dėl šios priežasties vyksta nuolatiniai ginčai su TINP direkcijos vadovybe dėl prie nuomojamų pastatų esančios žemės naudojimo būtinoms nuomotojų reikmėms (privažiavimo keliai, aplinkos tvarkymas, žemės išlyginimas, priėjimo takų įrengimas, dekoratyvinių augalų auginimas). 2013 m. sausio 21 d. bendruomenės ( - ) steigėjai, ( - ) gyventojai R. D., G. D., L. D. kreipėsi į TINP direkcijos direktorių G. A. su prašymu leisti TINP direkcijos patikėjimo teise valdomą Patalpą, pagal nuomos sutartį nuomojamą nuomininkui R. D. naudoti steigiamos bendruomenės „Užutrakis“ juridinio asmens buveinei. R. D. sutinka, kad jo nuomojamame būste būtu steigiamas juridinis asmuo bendruomenė „Užutrakis“, kurios steigėju yra ir pats nuomininkas R. D.. Bendruomenė „Užutrakis“ steigiama, siekiant tinkamai atstovauti Užtrakio g., Trakų m. gyventojų interesus ginant savo teises ir LR Seimo bei LR Vyriausybės, kitų įvairių valstybės institucijų sukurtus teisėtus lūkesčius, saugoti ir puoselėti Užutrakio dvaro sodybos kultūrinį paveldą, atlikti visuomeninę TINP direkcijos veiksmų kontrolę. R. D. 2014-09-12 gavo advokatų kontoros Greičius, Markevičius ir partneriai pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą. Pranešime nuomininkas yra informuotas, kad remiantis 2014-08-08 teisinių paslaugų sutartimi advokatų kontoros advokatas M. G. atstovauja TINP direkciją bei kliento vardu teikia raštą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir prašo ieškovus išsikelti iš Patalpos per šešerių mėnesių terminą. Advokatų kontoros pranešime yra nurodomi LR Vyriausybės nutarimai, kurių pagrindu yra nutraukiama nuomos sutartis: 1999-12-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1645 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ Pastatas paskelbtas kultūriniu paminklu. 2001-03-14 Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 33 patvirtino Užutrakio dvaro detalųjį planą, pagal kurį Pastatas numatytas kaip tarnų patalpos (buvusi kalvė su dviem butais). Pagal detalųjį planą, teritorija, kurioje yra Pastatas, priskirtina rekreacinei paskirčiai, Pastatui nustatytas universalus naudojimo režimas - leidžiamos autentiškos funkcijos arba artimos bei tokios, kurios nesukelia poreikio iš esmės keisti vertybių sudėtį, apimtį ir autentiškumą. LR Vyriausybės 2002-05-28 nutarime Nr. 760 „Dėl žemės valdymo teisės suteikimo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 ir 1996 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 69 pakeitimo“ nustatyta, kad Pastatas bus naudojamas pažintinei rekreacijai, poilsiautojų apgyvendinimui, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams. 2004-03-04 Nekilnojamo turto registre buvo pakeista Pastato tikslinė paskirtis iš „gyvenamoji“ į „paslaugų“. 2005-10-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1109 patvirtinta Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai infrastruktūrai koncepcija, pagal kurios 10.2 p. numatyta iškeldinti gyventojus iš Užutrakio dvaro sodybos teritorijos. Ieškovas 2014-11-13 raštu kreipėsi į TINP direkciją prašydamas atsakyti į ieškovo pateiktus klausimus, susijusius su neterminuotos nuomos sutarties nutraukimu. TINP direkcija 2014-12-11 raštu Nr. S-(3.6)-527 atsakė į ieškovo paklausimą nurodydama kitokį nei advokatų kontoros pateiktą nuomos sutarties nutraukimo pagrindą. TINP direkcijos atsakyme nenurodyta, kokiu konkrečiu pagrindu nutraukiama neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, bet nurodoma, kad sutartis nutraukiama remiantis CK reguliavimo visuma. TINP direkcija rašte Nr. Nr. S-(3.6)-527 nurodo, kad laikosi pozicijos, jog gyventojų iškeldinimas iš Užutrakio dvaro sodybos vykdant LR Vyriausybės nutarimus ir nuomos sutarties nutraukimas vadovaujantis CK normomis yra netapatūs procesai bei vykdomi skirtinga tvarka. Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas nuomininkui R. D. 2014-12-03 atsiuntė pranešimą Nr. VILIN (12.5.13.)-32746 „Dėl informacijos pateikimo pakeitus duomenis nekilnojamo turto registre“. R. D. informuojamas, kad Nekilnojamo turto registro registratorius, išnagrinėjęs TINP direkcijos 2014-11-21 prašymą Nr. S-(3.1)-492 (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 7465074) ir 2014-09-12 pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d., Nekilnojamo turto registro nuostatų 100 p. bei Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose 1995-10-03 nuomos sutarties 7 p., nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/316814 2014-11-28 išregistravo juridinį faktą apie TINP direkcijos patikėjimo teise valdomo pastato (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), dalies sudarytą nuomos sutartį. Ieškovai nesutinka su TINP direkcijos sprendimu nutraukti nuomos sutartį, nes šis sprendimas yra neteisėtas. Kaip nurodyta TINP direkcijos 2014-12-11 atsakyme Nr. S-(3.6)-527 ieškovui „Dėl pateikto prašymo“ TINP direkcija laikosi pozicijos, jog nuomos sutarties, sudarytos 1995-10-03 tarp nuomininko R. D. ir nuomotojo TINP, nutraukimo teisinis pagrindas yra CK normų, reglamentuojančių nuomos teisinius santykius, visuma. TINP direkcija minėtą sutartį laiko dvišale, o jos pagrindu atsiradusius sutartinius teisinius santykius - civiliniais, kuriuos teisę pakeisti, papildyti ar nutraukti sutartį turi tik sutarties šalys, t.y. nuomotojas ar/ir nuomininkas. TINP direkcijos nuomone gyventojų iškeldinimas iš Užutrakio dvaro sodybos vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir nuomos sutarties nutraukimas vadovaujantis CK normomis yra netapatūs procesai bei vykdomi skirtinga tvarka. Ieškovui nenurodyta kita gyvenamoji patalpa į kurią jis turėtų išsikelti. Tokia TINP direkcijos 2014-12-11 atsakyme ieškovui pateikta pozicija savo teisiniu turiniu skiriasi nuo advokatų kontoros Greičius, Markevičius ir partneriai advokato M. G., atstovavusio TINP direkciją, 2014-09-02 rašte „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ pateikto minėtos sutarties nutraukimo pagrindo. Remiantis CK 6.610 str., gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. Pagal CK 6.611 str., yra numatyti nuomos sutarties nutraukimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pagrindai: jei nuomininkas nuolat nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas; jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį; nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Ieškovas niekada nėra pažeidęs Patalpos neterminuotos nuomos sutartyje numatytų sąlygų ir niekada nėra leidęs atsirasti CK 6.611 str. numatytoms gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nurodytoms sąlygoms. Ieškovų su TINP direkcija sudaryta neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra nekomercinė, nes sudaryta siekiant įteisinti ieškovų gyvenimą Patalpoje tol, kol nuomotojai bus iškeldinti iš šių gyvenamųjų patalpų, jiems suteikta kita gyvenamoji patalpa. Todėl TINP direkcijos sprendimas yra neteisėtas, nes LAT praktikoje yra įtvirtinta sąlyga, kad nekomercinė nuomos sutartis gali būti nutraukiama tik teismo keliu, remiantis CK 6.610 str. 1991 m. gegužės 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas. Šio įstatymo paskirtis buvo numatyta įstatymo 1 str. Šis įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, galėjo kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., o nuomininkų, privatizuojančių gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, pareiškimų padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pareiškimai, paduoti po 1994 m. kovo 31 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi paduotais nepažeidus nustatyto termino. Pareiškimai, paduoti po 1994 m. liepos 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi paduotais nepažeidus nustatyto termino. Nurodo, kad ieškovai siekė įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, elgėsi sąžiningai, kaip apdairūs ir rūpestingi žmonės kreipėsi dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą. R. D. nustatytos formos prašymą Butų privatizavimo valstybinei komisijai, sudarytai LR Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 1-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos LR Butų privatizavimo įstatymo laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti, padavė 1995 m. birželio 28 d. R. D. prašė leisti jam paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos, esančios ( - ) privatizavimo dokumentus. R. D. prašyme nurodė, kad jis negalėjo ankščiau paduoti pareiškimo privatizuoti gyvenamojo namo, nes neduoda sutikimo būstą valdanti turizmo įmonės administracija. Valstybinė komisija 1995-08-28 protokolu Nr. 110 nutarė laikyti tikslingu TINP priklausančių Užutrakio dvaro sodybos gyvenamųjų patalpų privatizavimo klausimą spręsti po to, kada bus nustatytas šio dvaro sodybos tolimesnis naudojimas. Trakų rajono savivaldybės Taryba (II šaukimo tarybos 7 posėdis) 1995-08-30 sprendimu Nr. 59 „Dėl gyvenamųjų patalpų“ nusprendė leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas buvusiuose Abromiškių, Ausieniškių, Kariotiškių, Lentvario ir Užutrakio dvaruose pagal priedėlį. Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta gyventojų teisė įsigyti privatine nuosavybe jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus. Bylose, dėl šio įstatymo normų taikymo pasibaigus įstatymo galiojimui suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią šio įstatymo taikymas turi būti ne formalus, o atsižvelgiant į privatizavimo įstatymo tikslą - suteikti galimybę lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, šio įstatymu pagrindu visas pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras buvo galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Ieškovas buvo įgijęs teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, nes įvykdė visas Butų privatizavimo įstatyme numatytas būtinas privatizavimo sąlygas. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu (iki 1998-07-01) gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena ieškovai, buvo tinkamas privatizavimo objektas. Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 2 d. buvo numatyta, kad pirkimo-pardavimo objektu gali būti gyvenamieji namai, butai, esantys istorinės, kultūrinės, architektūrinės reikšmės statiniuose, kurie gali būti parduodami tik su Kultūros paveldo inspekcija sudarius atskirą sutartį, kuria pirkėjas įsipareigoja vykdyti šios inspekcijos reikalavimus siekiant išsaugoti bei atstatyti tų pastatų istorinę, kultūrinę ir architektūrinę vertę. Butų privatizavimo įstatymo 4 str. vietos savivaldybėms buvo suteikta teisė parduoti joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos - jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Tokiu būdu ieškovas buvo tinkamas asmuo pirkti gyvenamąjį būstą. Ieškovų teisės į nuosavybę teisėti lūkesčiai buvo kuriami ir eile kitų sprendimų ir valstybės institucijų vadovų viešais pranešimais: LR Vyriausybės aparato 1992-07-01 raštu Nr. 20-15280 generalinis direktorius p. V. Z. 1992-05-21 rašte Nr. 01-12-795 tvirtina, kad išvada, pagal kurią Užutrakio dvaro ansamblyje įkurtoje turistinėje bazėje esančios gyvenamosios patalpos negali būti privatizuojamos, yra nepagrįsta. Valstybinės komisijos, sudarytos LR Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 1-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos LR Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti 1995-08-28 posėdžio protokolo Nr. 110 išrašas: „Nutarta: IV. Laikyti tikslingu Trakų istoriniam nacionaliniam parkui priklausančių Užutrakio dvaro sodybos gyvenamųjų patalpų privatizavimo klausimą spręsti po to, kada bus nustatytas šio dvaro sodybos tolimesnis naudojimas. Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerija - raštas 1994-03-21 Nr. 3-1087 LR Vyriausybei, Užtrakio gyventojams: Dešimtmečiais nebuvo rūpinamasi, kad su gyventojais būtų sudarytos bent patalpų nuomos sutartys. 1993 m. spalio mėnesį Trakų valstybinės turizmo vadovybei buvo nurodyta, kad kuo greičiau būtų inventorizuotos ir Trakų savivaldybėje teisiškai įregistruotos, kaip gyvenamasis plotas, visos gyvenamosios patalpos, esančios šios įmonės balanse, išskyrus centrinius rūmus ir „antrąjį korpusą“. Įregistravusi savivaldybėje gyvenamąjį plotą, įmonės vadovybė privalo nedelsiant sudaryti su gyventojais, teisėtai besinaudojančiais tomis patalpomis, ilgalaikes patalpų nuomos sutartis. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie LR Kultūros ministerijos 1995-04-28 rašte Nr. 01-15-76 „dėl patalpų nuomos sutarčių sudarymo“ nurodoma: „Informuojame, kad Trakų valstybinės turizmo įmonės vadovas yra įpareigotas nustatyta tvarka atlikti pastatų teisinį registravimą ir su gyventojais sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis“. TINP direkcijos 2000-08-31 rašte Nr. 01-08-345 nurodoma, kad gyventojus iš Užutrakio dvaro teritorijos siūloma iškeldinti pagal CK 355 str., tai yra suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, kaip tai numatyta LR Vyriausybės 1996-01-11 nutarime Nr. 69. 2002-05-28 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 760 buvo iš dalies pakeisti 1993-12-06 nutarimas Nr. 912, 1996-01-11 nutarimas Nr. 69, pagal kuriuos tik penki pastatai iš dvylikos, t. y. Užtrakio g. 17, 12a, 10, 21 ir 15 pastatai pritaikytini valstybės reprezentacinėms reikmėms. Kultūros ministerija 2002-07-01 raštu Nr. 006-03-1565 informavo ieškovus ir kitus Užtrakio g., Trakų m. gyventojus, kad vykdant 2002-04-03 LR Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojo pavedimą Nr. 23-3218, TINP direkcija parengė LR Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju plotu“, kuriuo iš esmės bus išspręsta Užutrakio buvusios dvaro sodybos - kultūros paminklo G208KP gyventojų aprūpinimo tinkamu gyvenamuoju plotu problema. Numatoma, kad Trakų rajono savivaldybei 2002 m. bus skiriamos lėšos atlikti pilnus dviejų gyvenamųjų namų po 700 kv. m. Trakų mieste planavimo dokumentų ir projektų rengimo darbus, o 2003 m. Trakų rajono savivaldybei bus skirta reikalinga suma minėtiems gyvenamiesiems namams pastatyti ir suteikti juos Užutrakio buvusio dvaro sodybos - kultūros paminklo G208KP gyventojams. 2005-10-12 paskelbtas BNS pranešimas, kuriame nurodomas Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimas, pagal kurį LR Vyriausybė priėmė sprendimą 2006 metų biudžete numatyti lėšas gyventojų iškeldinimui iš Užutrakio buvusio dvaro sodybos ir juos aprūpinti kitu gyvenamuoju plotu. LR Kultūros ministerija 2007-10-10 raštu Nr. Sl-472 „Dėl Trakų rajono savivaldybės vykdomų gyventojų, gyvenančių Užutrakio dvaro teritorijoje, iškeldinimo darbų“ informavo ieškovą R. D.: „Savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką nustato 2002-11-12 priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 12 str., Trakų rajono savivaldybė turės teisę leisti gyventojams, iškeldintiems iš Užutrakio dvaro sodybos, lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jiems suteiktas naujas gyvenamąsias patalpas. Kultūros ministerija, atsižvelgdama į gyventojų prašymą 2007-09-12 raštu Nr. S2-2430 kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydama vadovaujantis LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu prižiūrėti, kad Trakų rajono savivaldybė nepažeisdama LR įstatymų ir kitų teisės aktų, įgyvendintų minėtus LR Vyriausybės nutarimus ir iškeldintų gyventojus iš Užutrakio dvaro sodybos bei aprūpintu juos kitu gyvenamuoju plotu. Kultūros ministerija 2007-10-02 raštu Nr. S2-2612 taip pat kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės merą prašydama suorganizuoti susitikimą su gyventojais, kuriame jie būtų išsamiai informuoti apie jų iškeldinimo iš patalpų, esančių Užutrakio dvaro teritorijoje, sąlygas ir tvarką, numatomų jiems suteikti kitų gyvenamųjų patalpų privalumus, trūkumus bei galimybę ateityje jas privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis“. Tokiu būdu ieškovams buvo sukurti teisėti lūkesčiai, kad jie galės įsigyti nuosavybės teise patalpas į kurias bus iškeldinti. Ieškovams atėmus teisę privatizuoti jų nuomojamą gyvenamąjį būstą, paimant šį būstą valstybės reprezentaciniams, visuomenės paveldosaugos, kultūriniams, rekreaciniams poreikiams, numatant juos iškeldinti iš šių patalpų suteikiant kitą gyvenamąjį būstą, ieškovams buvo suteikta įgytoji teisė į nuosavybę bei teisėtas lūkestis, kuris sietinas su asmens nuosavybės teisių apsauga. Ieškovui neleidus privatizuoti jo gyvenamosios patalpos pagal Butų privatizavimo įstatymą, LR Vyriausybei priėmus nutarimus, draudžiančius privatizuoti Pastatą ir numačius iš šio gyvenamojo būsto iškelti nuomininkus jiems suteikiant kitą gyvenamąjį būstą ieškovams R. D. ir jo šeimos nariams buvo suformuoti teisės į nuosavybę teisėti lūkesčiai, kad ieškovai galės šį gyvenamąjį būstą naudoti tol, kol jam bus suteiktas kitas gyvenamasis būstas, o suteiktą kitą gyvenamąjį būstą jie galės privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. TINP direkcijos sprendimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti R. D. šeimą nesuteikiant ieškovams kito gyvenamojo būsto, kurį jie galėtų privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, yra neteisėtas, nes pažeidžia R. D. ir jo šeimos narių teisės į nuosavybę teisėtus lūkesčius, įtvirtintus LR įstatymuose ir LR Vyriausybės nutarimuose. TINP direkcija, nutraukdama neterminuotą nuomos sutartį su ieškovu, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kurią ieškovai galėtų privatizuoti, viršija jai įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktą diskreciją ir todėl veikia neteisėtai.

6Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti. Pateiktame patikslintame priešieškinyje bei atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ nuo 1995 m. spalio 2 d. Užutrakio dvaro ansamblis ir kiti šio dvaro pastatai, inžineriniai tinklai bei valymo įrenginiai yra perduoti atsakovui, kuris nurodytus statinius valdo patikėjimo teise. Ieškovas R. D. ir atsakovas sudarė tuometinę 1995-10-03 patalpų nuomos sutartį, pavadintą Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartimi, pagal kurią atsakovė neterminuotai išnuomojo R. D. ir jo šeimos nariams 156,84 m2 ploto patalpas, buvusias ir iki šiol esančias 282,24 m2 ploto pastate, esančiame adresu ( - ). Nuomos sutarties sudarymo metu pastatas, esantis ( - ), nebuvo inventorizuotas ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Be to, jis niekada nebuvo įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. 2004 m kovo mėnesį atsakovė parengė pastato kadastrinių matavimų bylą. Nurodytas pastatas nuo 2004-03-04 yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad pastatas nėra gyvenamosios paskirties, o yra paslaugų paskirties. Pastate jokie butai ar atskiros patalpos, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nėra suformuoti. Pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, vadovautis nenuginčytais nekilnojamojo turto registro duomenimis teismą įpareigoja įstatymai. Kadangi Pastatas yra paslaugų paskirties, todėl jo naudoti kaip gyvenamųjų patalpų negalima (draudžiama). Nors R. D. buvo įspėtas apie Nuomos sutarties nutraukimą pranešimu, tačiau Numos sutartis nustato, kad ši sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti. Taigi, pagal Nuomos sutarties 7 punktą šalys susitarė, kad atsakovo reikalavimu ir R. D. nesutinkant, sutartis gali būti nutraukta tik teismine tvarka. Dėl šios priežasties atsakovas siekia nutraukti Nuomos sutartį teismine tvarka. Įvertinus tai, kad nutraukus Nuomos sutartį, nelieka teisinio pagrindo, kuriuo R. D. ir jo šeimos nariai galėtų naudotis negyvenamosios (paslaugų) paskirties Pastate esančiomis Patalpomis, todėl R. D. ir visi jo šeimos nariai iškeldintini iš Pastato ir jame esančių Patalpų nesuteikiant jiems kitų gyvenamųjų patalpų. Nuomos sutarties pagrindu R. D. ir jo šeimos nariams išnuomotas Pastatas nebuvo ir nėra numatytas (planuojamas) skirti nuolatiniam žmonių apgyvendinimui, t. y. aprūpinti socialiai remtinus fizinius asmenis gyvenamosiomis patalpomis, todėl atsakovas, kaip minėto turto patikėtinis ir vykdydamas esamą teisinį reglamentavimą bei savo funkcijas, turi teisę naudoti jam patikėtą turtą pagal teisės aktų reikalavimus - panaudoti Užutrakio dvaro sodybos kompleksą viešiesiems (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo) poreikiams tenkinti bei numatė ten gyvenančių fizinių asmenų iškeldinimą. Nurodė, kad pagal 1998-12-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79 01-0017 R. D. buvo parduotas 0.2737 ha ploto namų valdos žemės sklypas gyvenamajam namui statyti lengvatinėmis sąlygomis.

7Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime (5 t., b. l. 3-4) bei jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai.

8Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija rašte (5 t., b. l. 7) prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant; nurodė, kad sutinka su atsakovo patikslintu priešieškiniu, mano, jog jis yra pagrįstas; prašė ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti.

9Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.

10Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės valdyba 1995 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 50 „Dėl gyvenamojo ploto“ nusprendė suteikti Užtrakio gatvės, Trakuose, namams eilės numerius ir įregistruoti juose esančias patalpas Trakų valstybinės turizmo įmonės gyvenamuoju plotu sekančiai: <...> Užtrakio g. 3 – 176,58 kv. m. bendro ploto <...> ir suteikti jas eilę metų ten gyvenančioms šeimoms pagal priedėlį (1 t., b. l. 32). Minėto sprendimo priedėlyje nurodyta, kad R. D. suteikiamas gyvenamasis plotas, esantis ( - ); bendras plotas – 72,04 kv. m. (1 t., b. l. 33). Sprendimo 5 punktu Trakų valstybinės turizmo įmonės administracija buvo įpareigota su sprendimo priedėlyje minimomis šeimomis sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

11Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ buvo nuspręsta likviduoti Trakų valstybinę turizmo įmonę ir perduoti įstatymų nustatyta tvarka Užutrakio buvusio dvaro ansamblį ir kitus šio dvaro pastatus Trakų istoriniam nacionaliniam parkui iki 1995 m. spalio 2 dienos.

12Trakų istorinis nacionalinis parkas ir ieškovas R. D., remdamiesi Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 50, 1995 m. spalio 3 d. sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) (1 t., b. l. 29-30). Pagal Nuomos sutartį Trakų istorinis nacionalinis parkas suteikė nuomininkui R. D. ir jo šeimos nariams (ieškovams) neterminuotam naudojimui 156,84 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią adresu: ( - ) (toliau – Ginčo patalpa).

13Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Ginčo patalpa yra 282,24 kv. m bendrojo ploto pastate – tarnų patalpose, unikalus Nr. ( - ), esančiose adresu ( - ), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų, nuosavybės teise registruotose Lietuvos Respublikos vardu (toliau – Pastatas), patikėjimo teise valdomose Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos. Pastato įregistravimo pagrindas – 1995-07-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1052 (4 t., b. l. 9-10).

14Atsakovas, atstovaujamas advokato M. G., 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 20-21) informavo nuomininką R. D., kad Nuomos sutartis su juo yra nutraukiama bei prašė nuomininko ir jo šeimos narių išsikelti iš Ginčo patalpos per šešių mėnesių terminą.

15Nuomos sutarties 7 p. nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti.

16Nagrinėjamoje byloje ieškovai R. D., G. D., D. D., D. D. ir D. D. prašo pripažinti atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pranešimą dėl Nuomos sutarties, sudarytos su ieškovu R. D., nutraukimo neteisėtu. Savo reikalavimą ieškovai iš esmės grindžia tuo, jog Nuomos sutartimi ieškovui R. D. ir jo šeimos nariams buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, kurioje jie gyveno daugelį metų; ieškovas R. D. turėjo lūkestį privatizuoti Ginčo patalpą pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, tačiau dėl valstybės institucijų priimtų teisės aktų, kurie prieštaravo vieni kitiems, Ginčo patalpų negalėjo privatizuoti dėl valstybės siekio jas pritaikyti valstybės ir visuomenės poreikiams. Ieškovų reikalavimas grindžiamas ir tuo, jog įvairių Lietuvos Respublikos institucijų priimami teisės aktai kūrė ieškovams teisėtus lūkesčius, kad jie galės privatizuoti pagal Nuomos sutartį nuomojamas Ginčo patalpas, o nusprendus jas pritaikyti valstybės reikmėms, gyventojai iš Ginčo patalpų turės būti iškelti, jiems suteikiant kitą gyvenamąjį būstą. Todėl, ieškovų manymu, atsakovas Nuomos sutartį su ieškovu R. D. gali nutraukti vieninteliu teisiniu pagrindu, t. y. įgyvendinant jo įgytą nuosavybės teisę į gyvenamąjį būstą, kuris bus suteiktas R. D. jį iškeldinant iš Ginčo patalpų ir leidžiant tą kitą būstą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovų manymu, Nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš nuomojamų patalpų be teismo sprendimo, neįgyvendinus ieškovų teisės į nuosavybę, nesuteikus jiems kito gyvenamojo būsto, yra neteisėtas.

17Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija priešieškiniu prašo nutraukti Nuomos sutartį, iškeldinti ieškovus iš Ginčo patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovas savo priešieškinio reikalavimą grindžia tuo, jog ieškovui R. D. buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos, Ginčo patalpos niekada nebuvo ir nėra pripažintos gyvenamosiomis patalpomis, jos niekada nebuvo įtrauktos į valstybinį ar visuomeninį butų ar kitą fondą, Ginčo patalpų paskirtis yra paslaugų, valstybė Ginčo patalpas nusprendusi pritaikyti valstybinėms reikmėms; be to, valstybė ieškovui R. D. yra suteikusi žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, todėl valstybė ieškovo R. D. ir jo šeimos narių (kitų ieškovų), kaip nuomininkų, teisėtus lūkesčius į gyvenamąjį būstą yra įgyvendinusi visiškai. Atsakovo nuomone, Ginčo patalpos yra ne gyvenamosios paskirties, jose gyventi draudžiama, o ieškovui įgyvendinus savo teisę į būstą privatizuojant lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą individualaus namo statybai, ieškovai iš Ginčo patalpų turi būti iškeldinti, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

18Dėl Ginčo patalpos paskirties

19Byloje nustatyta, kad Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1981 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 275 „Dėl Užtrakio parko tolimesnio tvarkymo“ (5 t., b. l. 24-25). Šiame sprendime Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas pažymi, kad atliktas tam tikras darbas tvarkant ir regeneruojant Užtrakio parką; baigtas projektuoti parkas bei visų ūkinių pastatų atstatymas. Minėtu sprendimu Trakų turistinė bazė įpareigojama užkonservuoti irstančius mūrinius pastatus, kurie artimiausiu metu nenumatomi restauruoti; įrengti pėsčiųjų takus; spręsti nevertingų mažosios architektūros paminklų pašalinimo klausimą; spręsti vandens telkinių bei pakrančių apsaugą bei sutvarkymą; sudaryti grafiką pilnai realizuoti regeneracijos projektą ir pan. Be to, sprendime nuspręsta prašyti Paminklų restauracijos trestą suaktyvinti Trakų turistinėje bazėje kavinės – valgyklos statybos darbus; prašyti Lietuvos Respublikinę turizmo ir ekskursijų tarybą, Kultūros ministerijos Respublikinio kultūros paminklų restauravimo trestą savalaikiai ir pilnai įsisavinti kapitalinius įdėjimus, numatytus Užtrakio parko atkūrimo ir Trakų turistinės bazės restauravimo darbams. Be to, minėtu sprendimu, vykdant Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto, Lietuvos Ministrų Tarybos ir LRPST 1981 m. vasario 16 d. nutarimą Nr. 75 „Dėl tolimesnio turizmo ir ekskursijų plėtojimo ir tobulinimo respublikoje“, nutarta kreiptis į Ministrų Tarybą, kad skirtų rangovinę organizaciją atlikti vienuoliktame penkmetyje užplanuotus kapitalinės statybos ir kapitalinio remonto darbus.

20Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvaro sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ nusprendė patvirtinti neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (Nutarimo 2.1. punktas), neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijų sąrašą (Nutarimo 2.2. punktas) ir privatizuotinų su paminklosaugos sąlygų dokumentacija buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (Nutarimo 2.3. punktas). Minėto nutarimo priede „Neprivatizuotinos buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklai“ yra įtraukta Užtrakio dvaro sodyba. Pažymėtina, kad minėtu nutarimu patvirtintame „Privatizuotinų su paminklosaugos sąlygų dokumentacija buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklų“ sąraše Užtrakio dvaro sodyba nėra minima. Taip pat pažymėtina, kad minėto nutarimo preambulėje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė „Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybos - istorijos ir kultūros paminklų“ sąrašą patvirtina siekdama išsaugoti buvusių dvarų sodybas - istorijos ir kultūros paminklus kaip istorijos, architektūros, parkų meno ir statybos vertybes, istorinės žemėvaldos ir žemėnaudos bei kaimo kraštovaizdžio reliktus, taip pat sudaryti palankias tokių kultūros paveldo objektų funkcionavimo sąlygas. Be to, minėto nutarimo 3.2. punktu rajonų, miestų valdybos buvo įpareigotos neprivatizuotinas buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijas (nagrinėjamu atveju Užtrakio dvaro sodybą) priskirti vienam naudotojui, tuo metu valdžiusiam pagrindines tokių sodybų dalis.

21Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Schemos 2.3. punkte nurodoma, kad „Užutrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustinis apima 79,36 ha Užutrakio buvusio dvaro sodybos – G208KP teritoriją; tikslas – saugoti, tvarkyti ir prižiūrėti Užutrakio buvusio dvaro sodybą – G208KP, vykdyti mokslinius tyrimus; naudojimas: pažintinei rekreacijai, poilsiautojų apgyvendinimui, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams“. Taigi, ir minėtoje schemoje valstybė 1993 metais dar kartą išreiškė savo poziciją, kad neprivatizuotina Užutrakio buvusio dvaro sodyba bus naudojama pažintinei rekreacijai, poilsiautojų apgyvendinimui, reprezentaciniams Lietuvos valstybės ir atviro visuomenei kultūros centro tikslams.

22Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ buvo papildytas 1996 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro ansamblio paskirties“, kuriuo nutarta dalį Užutrakio buvusio dvaro ansamblio pastatų, taip pat ir pastatą, esantį Užtrakio g. 3, Trakuose, pritaikyti valstybės reprezentacinėms reikmėms, o Trakų rajono savivaldybei buvo pavesta iki 1996 m. birželio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei skaičiavimus, kiek reikės lėšų Užutrakio buvusio dvaro ansamblio ir Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje esančiuose kituose pastatuose įsikūrusiems gyventojams iškeldinti, ir jų iškeldinimo grafiką (Nutarimo 3 p.).

23Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 755 „Dėl Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, patvirtintos „Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio panaudojimo (paskirties) programos metmenys“ (toliau – Metmenys). Metmenų 2 p. nustatyta, kad programos metmenų objektas – Užutrakio buvusio dvaro sodyba, nekilnojamoji kultūros vertybė, esanti Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Metmenų 3 p. nustato, kad programos metmenų tikslas – sukurti Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio funkcionavimo modelį, kad ši kompleksiškai sutvarkyta nekilnojamoji kultūros vertybė įkūnytų valstybės reprezentacinio ir atviro visuomenei kultūros centro idėją, bei pasiūlyti būdus, kaip tokį modelį realizuoti. Metmenų 7 p. nurodyta, kad Užutrakio buvusio dvaro sodybos perspektyvinio funkcionavimo idėjos esmę sudaro trijų pagrindinių funkciškai skirtingų šios sodybos dalių suformavimas. Šias dalis sudaro tiksliai apibrėžtos teritorijos su pagrindiniais šių dalių administraciniais centrais. Kiekvienos dalies vertė, apsaugos režimas bei tvarkymo darbai, naudojimo pobūdis bei naudojimo intensyvumas skiriasi. Metmenų 8 p. įtvirtinta, jog pagrindinės funkcinės sodybos dalys yra: reprezentacinė-muziejinė, visuomeninė-kultūrinė ir aktyvaus poilsio. Metmenų 14 p. įtvirtinta, kad konkreti kiekvienos dalies, kiekvieno pastato ir teritorijos paskirtis nustatyta pagal Užutrakio dvaro sodybos perspektyvinio pritaikymo koncepciją.

24Trakų rajono savivaldybės tarybai 2001-03-14 sprendimu Nr. 33 patvirtinus Užutrakio buvusio dvaro sodybos G208KP detalųjį planą bei Lietuvos Respublikos kultūros ministrui 2002-12-02 įsakymu Nr. 451 patvirtinus Užutrakio dvaro sodybos – kultūros paminklo G208KP muziejinės-reprezentacinės ir memorialinės dalių detaliajame plane numatytų sprendinių įgyvendinimo ilgalaikę programą (Programa), kaip vienas iš būtiniausių darbų buvo numatytas gyventojų iškeldinimas: „Realizuojant šią programą būtina iškeldinti gyventojus iš viso Užutrakio dvaro sodybos komplekso, kad būtų galima vykdyti muziejinės–reprezentacinės dalies atkūrimo darbus ir kartu atlikti kitų komplekso dalių restruktūrizaciją, parengiant jas privataus kapitalo investicijoms ir siekiant baigti nuolatinį socialinį konfliktą“ (Programos 13 p.).

25Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 „Dėl Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimas, patvirtinta Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcija (Koncepcija). Koncepcijos 2 p. nustato, kad Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos tikslas - nustatyti Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai modelį, kuris galėtų būti įgyvendinamas naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą, taip pat numatyta, jog turi būti atlikti tokie darbai, kaip gyventojų iškeldinimas iš Užutrakio dvaro sodybos. Tą padaryti įpareigota Trakų rajono savivaldybė (Koncepcijos 10.2. p.).

26Atsižvelgiant į paminėtų teisės aktų nuostatas, juose minimus Užutrakio parko ir dvaro pritaikymo bei naudojimo tikslus, darytina išvada, kad Užtrakio parką jau nuo 1981 metų buvo siekiama pritaikyti turizmo ir ekskursijų plėtojimui, o valstybė dar 1992 metais nustatė, kad Užtrakio dvaro sodyba yra neprivatizuotina ir bus siekiama ją išsaugoti kaip istorijos ir kultūros paminklą, sudarant palankias šio kultūros paveldo objekto funkcionavimo sąlygas valstybės ir visuomenės poreikiams, ką dar kartą pabrėžė ir 1993 metais patvirtinusi Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Visa tai patvirtina ir atsakovo argumentus, kad Ginčo patalpas niekada nebuvo planuojama skirti žmonėms apgyvendinti nuolatinai; priešingai, Užutrakio dvaro sodybą bei jos ansamblį sudarančią Ginčo patalpą visada buvo siekiama pritaikyti turizmo ir ekskursijų plėtojimui, bet ne piliečių apgyvendinimui, įtraukimui į valstybinį ir visuomeninį butų fondą ar tarnybinių patalpų sąrašą. Lietuvos valstybė kaip Ginčo patalpų savininkė turi teisę naudoti jai priklausantį turtą savo nuožiūra ir, kaip matyti iš anksčiau išdėstyto, Lietuvos valstybė nusprendė jai priklausantį turtą – Užutrakio dvaro sodybos kompleksą – panaudoti viešiesiems (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo) poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad Ginčo patalpos būtų buvę įtrauktos į valstybinį ir visuomeninį butų fondą ar tarnybinių patalpų sąrašą. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, kad Ginčo patalpa yra 282,24 kv. m bendrojo ploto pastate – tarnų patalpose, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – paslaugų (4 t., b. l. 9-10). Pažymėtina, kad remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismą įpareigoja įstatymai, o būtent, CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Todėl, atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Ginčo patalpa nėra ir niekada nebuvo gyvenamosios paskirties patalpa.

27Dėl Nuomos sutarties kvalifikavimo

28Ieškovai tvirtina, kad Nuomos sutartis yra gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, todėl jos nutraukimui turėtų būti taikomos CK normos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad Ginčo patalpa niekada nebuvo gyvenamosios paskirties, todėl jos nutraukimui turėtų būti taikomos CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ teisės normos.

29Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

30Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

31Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.).

32Pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

33Byloje nustatyta, kad Nuomos sutartį ieškovas R. D. ir atsakovas sudarė 1995 m. spalio 3 d. Taip pat nustatyta, kad viešai buvo deklaruojama, jog Užtrakio parką jau nuo 1981 metų buvo siekiama pritaikyti turizmo ir ekskursijų plėtojimui; valstybė dar 1992 metais nustatė, kad Užtrakio dvaro sodyba yra neprivatizuotina ir bus siekiama ją išsaugoti kaip istorijos ir kultūros paminklą, sudarant palankias šio kultūros paveldo objekto funkcionavimo sąlygas valstybės ir visuomenės poreikiams, ką dar kartą pabrėžė ir 1993 metais patvirtinusi Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvaro sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ nusprendė patvirtinti neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, į kurį įtraukė ir Užtrakio dvaro sodybą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Tuo tarpu Trakų rajono savivaldybės valdyba tik 1995 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 50 „Dėl gyvenamojo ploto“ nusprendė suteikti Užtrakio gatvės, Trakuose, namams eilės numerius ir įregistruoti juose esančias patalpas Trakų valstybinės turizmo įmonės gyvenamuoju plotu, kurio 5 punktu Trakų valstybinės turizmo įmonės administracija buvo įpareigota su sprendimo priedėlyje minimomis šeimomis (tame tarpe ir ieškovų) sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Taigi, apie Ginčo patalpos neskyrimą žmonėms apgyvendinti nuolatinai, jau buvo skelbiama trejais metais anksčiau, nei buvo sudaryta Nuomos sutartis. Taigi, įvertinus faktines aplinkybes, susijusias su Nuomos sutarties sudarymu, ir teismui konstatavus, kad Ginčo patalpa nebuvo gyvenamosios paskirties patalpa ir apie tai buvo skelbiama jau nuo 1992 metų, nėra pagrindo pripažinti, kad Nuomos sutartimi ieškovams buvo suteikta teisė naudotis neterminuotai būtent gyvenamosios paskirties patalpomis. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad sudaryta sutartis pagal tipinę rašytinę formą buvo pavadinta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartis, neleidžia daryti išvados, kad nuomojamos buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose patalpos. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Nuomos sutartimi ieškovui R. D. buvo perduotos negyvenamosios paskirties patalpos, todėl Nuomos sutarties nutraukimui taikytinos CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ teisės normos.

34Dėl galimybės privatizuoti Ginčo patalpas ir ieškovų teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo

35Ieškovas R. D. 1995 m. birželio 28 d. Butų privatizavimo valstybinei komisijai pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti jam paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), privatizavimo dokumentus (1 t., b. l. 28).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką; teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčai iš esmės vyksta dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje M. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-543/2008).

371991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr.3K-3-254/2008; kt.).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje V. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

39Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose.

40Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Nuomos sutartimi ieškovui R. D. buvo perduotos negyvenamosios paskirties patalpos; taip pat konstatuota, kad Ginčo patalpa nebuvo įtraukta į valstybinį ir visuomeninį butų fondą, todėl teismas konstatuoja, kad Ginčo patalpa negalėjo būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 str.).

41Be to, Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 4 p. prie neprivatizuojamų butų buvo priskiriami butai, nuomojami asmenų, kuriems suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, jeigu šiems asmenims gyvenamojo namo ar buto statybai suteiktas lengvatinis kreditas arba jeigu sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti jiems suteiktas kvartaluose, kuriuose valstybės lėšomis yra nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai.

42Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. T. rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai dar 1992 m. kovo 23 d. pateikė prašymą parduoti jam 0,22 ha žemės sklypą, kurį užims privačių namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas) ( - ) kaime (4 t., b. l. 96). Trakų apylinkės taryba 1992-03-09 I šaukimo sesijos sprendimu „Dėl žemės sklypo išskyrimo“ nusprendė skirti R. D. 0,22 ha žemės sklypą Nr. ( - ) (4 t., b. l. 94), kurį R. D. išpirko investiciniais čekiais (4 t., b. l. 89) ir 1998-12-22 sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (4 t., b. l. 83-84). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. D. pasinaudojo galimybe vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti. Įvertinus aplinkybę, kad žemės sklypas buvo skirtas trejais metais anksčiau, nei buvo sudaryta Ginčo patalpos Nuomos sutartis, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos jo teisės į gyvenamąją patalpą ir nutraukus Nuomos sutartį, ieškovams turi būti suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos.

43Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant byloje aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus tenka tokių aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio (CPK 178 str.).

44Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai (CK 6.480 str.).

45Nuomos sutarties 7 p. nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tik teismine tvarka, išskyrus iškeldinimą iš namų, kuriems gresia pavojus sugriūti.

46Nagrinėjamu atveju, atsakovas 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo (1 t., b. l. 20-21) informavo nuomininką R. D., kad Nuomos sutartis su juo yra nutraukiama bei prašė nuomininko ir jo šeimos narių išsikelti iš Ginčo patalpos per šešių mėnesių terminą. Taigi, apie Nuomos sutarties nutraukimą ieškovas R. D. buvo įspėtas anksčiau nei prieš tris mėnesius.

47Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

48Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra įvykdytos visos įstatymo numatytos sąlygos atsakovui įgyvendinti savo teisę į Nuomos sutarties nutraukimą, todėl priešieškinis tenkintinas visiškai, Nuomos sutartis nutraukiama teismo sprendimu (Nuomos sutarties 7 p.).

49Konstatavus, kad nutraukiama yra negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo konstatuoti pažeistos ieškovų teisės į gyvenamąją patalpą, nutraukus Nuomos sutartį, ieškovai iškeldintini iš Ginčo patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Priešieškinį patenkinus visiškai, o ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui priteistinos jo turėtos 1900,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 49-50, 51), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 380,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

52Atsakovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl patenkinus priešieškinį, o ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 8,55 Eur, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 42,75 Eur (57,00 Eur x 75 proc./5) žyminis mokestis ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių (nuomos sutarties nutraukimo) (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 7 d.). Reikalavimas dėl iškeldinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl papildomai už šį reikalavimą, kaip atskirą, žyminis mokestis nepriteistinas.

53Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 2,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 str.,

Nutarė

55ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai.

56Nutraukti 1995 m. spalio 3 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, sudarytą tarp Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ir R. D., a. k. ( - ) dėl R. D. ir jo šeimos nariams išnuomotų 156,84 kv. m ploto patalpų, esančių 282,24 kv. m bendro ploto pastate – tarnų patalpose, unikalus Nr. ( - ), esančiose ( - ).

57Iškeldinti R. D., a. k. ( - ) ir jo šeimos narius - G. D., a. k. ( - ) D. D., a. k. ( - ) D. D., a. k. ( - ) ir D. D., a. k. ( - ) kartu su jo šeimos nariu R. D., a. k. ( - ) iš 156,84 kv. m ploto patalpų, esančių 282,24 kv. m bendro ploto pastate – tarnų patalpose, unikalus Nr. ( - ), esančiose ( - ), su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

58Priteisti iš R. D., G. D., D. D. ir D. D. iš kiekvieno po 380,00 Eur bylinėjimosi išlaidų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.

59Priteisti iš nepilnametės D. D. 380,00 Eur, o jai neturint lėšų, iš jos įstatyminių atstovų R. D. ir G. D. iš kiekvieno po 190,00 Eur, bylinėjimosi išlaidų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.

60Priteisti iš R. D., G. D., D. D. ir D. D. iš kiekvieno po 8,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

61Priteisti iš nepilnametės D. D. 8,55 Eur, o jai neturint lėšų, iš jos įstatyminių atstovų R. D. – 4,28 Eur, ir G. D. – 4,27 Eur, bylinėjimosi išlaidų valstybei.

62Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. ieškovai R. D., G. D., D. D., D. D. ir nepilnametė D. D., atstovaujama... 4. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė... 5. Ieškovai ir jų atstovai prašė ieškinį tenkinti, patikslintą... 6. Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį ir... 7. Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime (5 t.,... 8. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija rašte (5 t., b. l.... 9. Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.... 10. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės valdyba 1995 m. birželio 21... 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 1052... 12. Trakų istorinis nacionalinis parkas ir ieškovas R. D., remdamiesi Trakų... 13. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis,... 14. Atsakovas, atstovaujamas advokato M. G., 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu dėl... 15. Nuomos sutarties 7 p. nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui... 16. Nagrinėjamoje byloje ieškovai R. D., G. D., D. D., D. D. ir D. D. prašo... 17. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija priešieškiniu prašo... 18. Dėl Ginčo patalpos paskirties ... 19. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis... 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256... 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912... 22. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d.... 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 755 „Dėl... 24. Trakų rajono savivaldybės tarybai 2001-03-14 sprendimu Nr. 33 patvirtinus... 25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 „Dėl... 26. Atsižvelgiant į paminėtų teisės aktų nuostatas, juose minimus Užutrakio... 27. Dėl Nuomos sutarties kvalifikavimo... 28. Ieškovai tvirtina, kad Nuomos sutartis yra gyvenamosios patalpos nuomos... 29. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl... 30. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų,... 31. Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų... 32. Pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas,... 33. Byloje nustatyta, kad Nuomos sutartį ieškovas R. D. ir atsakovas sudarė 1995... 34. Dėl galimybės privatizuoti Ginčo patalpas ir ieškovų teisės į... 35. Ieškovas R. D. 1995 m. birželio 28 d. Butų privatizavimo valstybinei... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų... 37. 1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo... 39. Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad pirkimo-pardavimo... 40. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad Nuomos sutartimi ieškovui R. D. buvo... 41. Be to, Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 4 p. prie neprivatizuojamų butų... 42. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. T. rajono Trakų apylinkės agrarinės... 43. Civiliniame procese įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant... 44. Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada... 45. Nuomos sutarties 7 p. nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui... 46. Nagrinėjamu atveju, atsakovas 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu dėl nuomos... 47. Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių... 48. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra įvykdytos visos... 49. Konstatavus, kad nutraukiama yra negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, taip... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. Priešieškinį patenkinus visiškai, o ieškinį atmetus, iš ieškovų... 52. Atsakovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d.... 53. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 93, 96, 98,... 55. ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai.... 56. Nutraukti 1995 m. spalio 3 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio... 57. Iškeldinti R. D., a. k. ( - ) ir jo šeimos narius - G. D., a. k. ( - ) D. D.,... 58. Priteisti iš R. D., G. D., D. D. ir D. D. iš kiekvieno po 380,00 Eur... 59. Priteisti iš nepilnametės D. D. 380,00 Eur, o jai neturint lėšų, iš jos... 60. Priteisti iš R. D., G. D., D. D. ir D. D. iš kiekvieno po 8,55 Eur... 61. Priteisti iš nepilnametės D. D. 8,55 Eur, o jai neturint lėšų, iš jos... 62. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...