Byla eA2-1818-603/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui E. L. ir R. T., atsakovų M. R. ir G. R. atstovei advokatei A. S.,

2teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Kasida“ ieškinį atsakovams A. K., M. R. ir G. R. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB ,,Kasida“ patikslintu ieškiniu atsakovams A. K., M. R. ir G. R. prašo teismo priteisti ieškovės naudai iš atsakovų G. R. ir M. R. solidariai 39 446,42 Eur žalos atlyginimo ir 14 633,87 Eur žalos dalį priteisti solidariai su atsakovu A. K..
  2. Procesiniuose dokumentuose ir atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1334-123/2013 UAB ,,Kasida“ iškėlė bankroto bylą (nuo 2009-12-24 iki 2011-07-27 ankstesnis įmonės pavadinimas buvo UAB ,,Masoma ir Co“). Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad pagal 2012 m. balansą UAB ,,Kasida“ turėjo turto už 317 470 Lt, o mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudarė tik 57 191 Lt. Remdamasis viešais duomenimis, teismas sprendė, kad UAB ,,Kasida“ VSDFV 2013-03-13 buvo skolingas 25 390,54 Lt ir ši suma balanse tinkamai neatvaizduota. Teismas pažymėjo, jog nėra galimybės tinkamai nustatyti pradelstų įsipareigojimų dydžio, nes UAB ,,Kasida“ neteikė jokių dokumentų ir atstovas į teismo posėdį neatvyko. Iš pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai yra VSDFV, darbuotojams bei ieškovui yra 57 191 Lt. Be to, nustatė, kad iš atsakovo yra priteista 1 666,38 Lt ,,If P&C Insurance“ ir šios sumos išieškojimui yra išduotas vykdomasis dokumentas. Be to, skola ieškovui UAB ,,Staliksena“ yra ne 15 507,22 Lt, kaip nurodo atsakovas, o - 17 506,87 Lt. Teismo manymu, nurodytos skolos turėjo būti įtrauktos į pradelstų įsipareigojimų sąrašą, tačiau tai padaryta nebuvo. Teismas taip pat nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. birželio 16 d. atsakovo skola VSDFV padidėjo 5 629,10 Lt suma ir siekia 29 477,38 Lt. Teismo nuomone, pradelstų įsipareigojimų dydis yra didesnis, nei nurodė pats atsakovas, todėl UAB ,,Kasida“ buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. sausio 16 d. nutartį ir šioje nutartyje buvo nustatyta dar viena svarbi ieškinio dėl žalos nagrinėjimui aplinkybė, susijusi su realiai įmonės turimo turto dydžiu, t. y. kad įmonės turto vertė geriausiu atveju neviršija 200 000 Lt. Bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB ,,Banca Rupta“.
  3. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi UAB ,,Kasida“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto. Priimant šią nutartį taip pat buvo patikslintas ir kreditorių sąrašas. Remiantis šia nutartimi viso buvo likę nepatenkintų kreditorinių reikalavimų 164 452,96 Lt sumai. Kreditorių sąraše buvo tokie asmenys: Klaipėdos kredito unija, kurios kreditorinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu ir hipoteka, turi 91 695,83 Lt kreditorinį reikalavimą? VSDFV Klaipėdos skyrius 40 015,29 Lt (II eilės kreditorinis reikalavimas)? VMI prie LR Finansų ministerijos 1 857,37 Lt (II eilės kreditorinis reikalavimas)? antstolė B. T. 137 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas)? AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 1 206,68 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas)? UAB ,,Omnitel“ 13 290,83 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas)? UAB ,,Staliksena“ 14 958,02 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas)? UAB ,,Krasta auto Klaipėda“ 1 141,94 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas)? UAB ,,Infomedia“ 150 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas).
  4. Didžiausias kreditorius Klaipėdos kredito unija, kurios kreditorinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu ir hipoteka, 2017-06-23 teismui pateikė informaciją, pasirašytą šios įmonės Lizingo departamento Klaipėdos regiono asistentės, kad skolos likutis skyriaus 2017-01-19 datai yra 5097,31 Eur. Tikslindamas ieškinį, ieškovą atstovaujantis bankroto administratorius užklausė šio kreditoriaus tikslesnių duomenų apie likusį įsiskolinimo dydį bei paprašė pateikti įsiskolinimo sumažėjimą patvirtinančius dokumentus. 2017-10-05 šio kreditoriaus vyriausioji buhalterė A. M. elektroniniu pranešimu ieškovo bankroto administratoriui (2 šio patikslinto ieškinio priedas) nurodė, kad likęs nepadengtas kreditorinio reikalavimo dydis 2017-10-05 datai yra 15 680,28 Eur (54 140,87 Lt). Tokiu būdu, iš naujai gautos šio kreditoriaus informacijos, akivaizdu, kad jo kreditorinio reikalavimo dydis 2017-10-05 datai yra sumažėjęs 37 554,96 Lt arba 10 876,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vyriausiasis buhalteris yra asmuo atsakingas už apskaitos tvarkymą ir jos duomenis, toks kreditorinio reikalavimo dydis šios bylos kontekste laikytinas patikimu, nors ir nebuvo pateikti visi kreditorinio reikalavimo sumažėjimą patvirtinantys dokumentai. Kita vertus, iš bankroto administratoriaus sudaryto 2017-06-15 patikslinto kreditorių sąrašo matyti, kad jame dar yra įtraukti du pirmosios eilės kreditoriai N. J., turinti 944,92 Eur kreditorinį reikalavimą, ir A. R., turinti 880,44 Eur kreditorinį reikalavimą. Todėl, remiantis aukščiau išdėstytu galutinis visų kreditorinių reikalavimų dydis yra 39 446,42 Eur, o kreditorių sąrašas atrodo taip: 1) Klaipėdos kredito unija, turinti hipoteka ir įkeitimu užtikrintą 15 680,28 Eur reikalavimą; 2) N. J., turinti 944,92 Eur I eilės kreditorinį reikalavimą? 3) A. R., turinti 880,44 Eur I eilės kreditorinį reikalavimą? 4) VSDFV Klaipėdos skyrius, turintis 11 589,23 Eur II eilės kreditorinį reikalavimą? 5) VĮ Turto bankas perėmęs 1 406,79 Eur VMI II eilės kreditorinį reikalavimą? 6) antstolė B. T., turinti 39,68 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą? 7) AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, turintis 349,48 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą? 8) AB ,,Telia“, turinti 3849,28 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą? 9) UAB ,,Staliksena“, turinti 4 332,14 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą? 10) UAB ,,Krasta auto Klaipėda“, turinti 330,73 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą? 11) UAB ,,Infomedia“, turinti 43,44 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą. Šiose ribose yra reikalaujama atsakomybės iš buvusių įmonės vadovų.
  5. Paskutinis įmonės vadovas ir akcininkas atsakovas A. K. bankroto administratoriui vengė perduoti visus įmonės dokumentus ir už tai Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-617-123/2014 buvo nubaustas 5 000 Lt bauda ir jam teismo nutartimi uždrausta vienerius metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens pareigas, ir nors vėliau aukštesnės instancijos teismas šią nuobaudą panaikino, tačiau, nei tarpinė finansinė atskaitomybė įmonės bankroto bylos iškėlimo dienai, nei buhalterinės apskaitos dokumentai, nei turtas pagal paskutinį įmonės balansą bankroto administratoriui taip ir nebuvo perduoti. Taip iš paskutiniojo direktoriaus atsakovo A. K. 2014-03-06 buvo gautas tik įmonės antspaudas ir keletas įmonės dokumentų, kurie nesuteikė jokių galimybių patikrinti įmonės finansinės atskaitomybės ir per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų įmonės sandorių. Kartu su kitais dokumentais bankroto administratoriui nebuvo pateikti ne tik buhalterinės apskaitos registrai, bet ir kasos knyga bei bankiniai dokumentai. Neturėdamas jokių duomenų apie įmonės turto sudėtį ir jo buvimo vietą, bankroto administratorius užklausė viešus registrus bei ėmėsi priemonių gauti papildomų dokumentų iš anksčiau buvusių vadovų. Vertingi duomenys buvo gauti iš VĮ Regitra, Antstolių rūmų, Centrinės hipotekos įstaigos. Gretindamas šiuos duomenis su duomenimis iš Juridinių asmenų registro: išrašu, 2011 metų balansu, 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaita, 2012 m. balansu, 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaita, su dokumentais gautais kartu su kreditoriniais reikalavimais bei keletu dokumentų, atsakovų pateiktų į bankroto bylą, ginantis nuo ieškinio dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo prieduose esančiais įmonės turto nurašymo ir (ar) likvidavimo aktais, 35 pirminio ieškinio priede esančiu VMI pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą,) 30 pirminio ieškinio priede esančia 2010 m. gruodžio mėn. didžiosios knygos ištrauka, 33 pirminio ieškinio priede esančia 2011 m. birželio 30 d. didžiosios knygos ištrauka, 34 pirminio ieškinio priede esančiu 2011 m. I pusmečio ilgalaikio turto sąrašu, 36 pirminio ieškinio priede esančia pažyma dėl įplaukų ir kt.), bankroto administratorius nustatė, kad LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo dviems atsakovams (G. R. ir M. R.), kaip bankrutavusios įmonės buvusiems vadovams, buvo atsiradę kiekvieno jų vadovavimo įmonei metu. Tokiu būdu, dėl žalos kreditoriams, atsiradusios dėl savalaikio bankroto bylos neiškėlimo įmonei, remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi yra atsakingi šie abu atsakovai. Tuo tarpu atsakovo A. K. atsakomybė prieš įmonės kreditorius kyla iš ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 7 dalies ir yra susijusi su žalos įmonei padarymu dėl įmonei priklausančio turto ir dokumentų neperdavimo.
  6. Kaip matyti iš į bankroto bylą pateiktų kreditorinių reikalavimų, pagrindai, įpareigojantys UAB ,,Kasida“ vadovus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo egzistavo esant direktoriais tiek atsakovui G. R., tiek ir atsakovui M. R.. Ar jie atsako už savalaikį nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo, priklausomai nuo to, ar žala kreditoriams atsirado dėl kiekvieno iš šių asmenų neveikimo pasekmių.
  7. Kas dėl atsakovo A. K. civilinės atsakomybės pagal bankroto įstatymą, tai ji kyla pagal Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalį dėl įmonės turto neperdavimo bankroto administratoriui, iškėlus įmonei bankroto bylą. Kad šių asmenų neveikimu ar (ir) neteisėtu veikimu, kad ir už skirtingus laikotarpius padaryta žala gali būti laikoma padaryta solidariai, išplaukia iš CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatų. Šios nuostatos suponuoja galimybę pateikti ieškinį solidariai skirtingu laiku įmonei vadovavusiems vadovams vien tuo pagrindu, jei dėl jų veiksmų ar (ir) neveikimo įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Kaip bus nurodyta žemiau, žala kreditoriams atsirado kaip dėl visų trijų atsakovų neveikimo taip ir dėl neteisėto veikimo. Tiek visų šių trijų asmenų neteisėtas neveikimas, tiek ir neteisėti veiksmai yra priežastis to, kad įmonė tapo nemoki ir galiausiai negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl bankroto administratorius, gindamas visų įmonės kreditorių teises turi teisę pareikšti ieškinį dėl visų kreditorių teisių gynimo. Pareigą gi įrodyti, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas, remiantis šia kodekso norma, kaip matyti, tenka būtent atsakovams.
  8. Dėl G. R. atsakomybės prieš įmonės kreditorius, remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi bei dėl jo civilinės atsakomybės, kylančios iš CK 2.82 straipsnio 3 dalies bei CK 2.87 straipsnio. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašo 5.3.3 punktu G. R. įmonės vadovu buvo nuo 2009-12-23 iki 2012-12-11, tačiau juridinių asmenų registre šis asmuo, kaip įmonės vadovas buvo įregistruotas iki pat 2013-02-25. Tikslus jo atsakomybės laikotarpis už sudarytus sandorius ir priimtus sprendimus nustatytinas, remiantis priede pateiktais dokumentais. Kaip matyti iš 42 pirminio ieškinio priede esančių įsakymo dėl turto nurašymo ir turto likvidavimo aktų, datuotų 2012-12-31, šiuos dokumentus pasirašė ne nuo 2012-12-11 direktoriumi paskirtas M. R., bet ankstesnis direktorius G. R.. Todėl šio asmens atsakomybė apima visą laikotarpį nuo 2009-12-23 iki 2012-12-31. Kita vertus, už laikotarpį nuo 2012-12-11 iki 2012-12-31 įmonei nuostolingus veiksmus kaip paskirtas įmonės vadovas yra atsakingas ir M. R., kadangi tuo metu jis jau buvo paskirtas įmonės vadovu.
  9. Būnant vadovu G. R., atsirado įsiskolinimai beveik visiems į kreditorių sąrašą įtrauktiems asmenims. Remiantis turimais duomenimis, su žemiau nurodytais asmenimis įmonė nebeatsiskaitinėjo, vėlavo atsiskaityti, nuo nurodytų datų: su Klaipėdos kredito unija, kurios kreditorinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu ir hipoteka ir kuri turi 91 695,83 Lt nepadengtą iš bankroto masės kreditorinį reikalavimą, buvo vėluojama atsiskaityti nuo 2012-02-25, nes remiantis 40 pirminio ieškinio priede esančia 2012-05-10 šio juridinio asmens pažyma, UAB ,,Kasida“ vėlavo atsiskaityti šiam kreditoriui jau 95 dienas ir bendra pradelstų mokėjimų suma tą dieną sudarė 19 948,51 Lt? su VSDFV Klaipėdos skyriumi, kurio kreditorinis reikalavimas 40 015,29 Lt (II eilės kreditorinis reikalavimas), vėluojama buvo atsiskaityti, nuo 2012-01-16 (56 pirminio ieškinio priedas), o pareigų perdavimo kitam kreditoriui M. R. metu, 2013-01-15, pagal pastarojo sudarytą sąrašą, skola šiam kreditoriui sudarė 23 848,28 Lt (žr. 43 priedą)? su AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, kuri turi 1 206,68 Lt III eilės kreditorinį reikalavimą, kaip matyti iš 50 pirminio ieškinio priedo, nebeatsiskaitinėjama nuo 2011-09-30, o 2012-03-31 įsiskolinimas pasiekė 513,68 Lt (50 pirminio ieškinio priedas) ir toliau augo? su UAB ,,Omnitel“, turinčia 13 290,83 Lt III eilės kreditorinį reikalavimą, neatsiskaitinėjama nuo 2011-11-01. Per tą laikotarpį nuo 2011-10-30 iki 2012-02-29 įsiskolinimas šiai įmonei išaugo nuo 0,00 Lt iki 13 290,83 Lt (4546 priedai); su UAB ,,Staliksena“, turinčia 14 958,02 Lt III eilės kreditorinį reikalavimą, neatsiskaitinėjama bent jau nuo 2011-12-08, o pareigų perdavimo kitam kreditoriui M. R. metu, 2013-01-15, pagal pastarojo sudarytą sąrašą, skola šiam kreditoriui sudarė 15 073,11 Lt? su UAB ,,Krasta auto Klaipėda“, turinčia 1 141,94 Lt III eilės kreditorinį reikalavimą, neatsiskaitinėjama nuo 2012 m. liepos mėn. Tokiu būdu šio asmens vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonės pradelsti įsipareigojimai pasiekė 90 561,27 Lt arba 26 228,36 Eur. Iš šių faktų akivaizdu, kad dar būnant direktoriumi G. R., pradedant nuo 2011-09-30 iki pat direktoriaus realaus pasikeitimo (laikotarpis nuo 2012-12-11, 2012-12-31, kai direktoriumi jau buvo išrinktas M. R., bet dalį dokumentų kaip direktorius pasirašinėjo G. R.) jau buvo ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. buvo neatsiskaitinėjama su kreditoriais ir jau buvo akivaizdu, kad su jais nebus atsiskaitinėjama, nors šie dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą dar nesikreipė. Tokiu būdu, jau buvo atsiradę pagrindai ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis vadovo atsakomybę prieš įmonės kreditorius neatsitiktinai sieja ne su įmonės nemokumu (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), o su tokiu neveikimu, kai vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, kai tokią teisę įgyja kreditoriai.
  10. Dėl atsiradusios žalos pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį dydžio. Kadangi ĮBĮ 8 straipsnyje nurodyta, kad žala siejama su kreditoriais, tai akivaizdu, kad pagal šį straipsnį žalos dydis yra ribotas, t. y. žalos dydis pagal šį reikalavimą negali viršyti kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditorinių reikalavimų padidėjimas dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuo 26 228,36 Eur sumos iki dabar esančios kreditorinių reikalavimų sumos (39 446,42 Eur, t. y. 13 218,06 Eur yra G. R. atsakomybės pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį objektas ir dalykas, nes tokia suma padidėjo įmonės įsiskolinimas šiems kreditoriams dėl to, kad laiku nebuvo kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo.
  11. Dėl atsiradusios žalos pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį dydžio. Atsakovo G. R. veiksmais ar neveikimu įmonei realiai yra padaryta daug didesnė žala. Tai susiję su jo nelojaliais įmonei veiksmais, už kuriuos jam kyla atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Įmonės turtas pagal 2011 metų balansą sudarė 851 668 Lt, t. y. buvo beveik 2,68 karto didesnis, nei 2012 metų pabaigoje (317 470 Lt). Tuo tarpu, vien per 2012 metus įmonės turtas sumažėjo ne vien dėl natūralaus nusidėvėjimo, tačiau ir dėl nuostolingai vykdomos veiklos. Remiantis 2012 metų pelno nuostolio ataskaita, grynieji įmonės nuostoliai sudarė 284 000 Lt. Minėta aplinkybė paskatino administratorių pasidomėti įmonės sudarytais tuo metu sandoriais. Kadangi įmonės dokumentai visoje būtinoje apimtyje administratoriui pateikti nebuvo, buvo pasitelkta registrų informacija ir jų turimais duomenimis. Išanalizavus turimus duomenis paaiškėjo, kad vadovaujant G. R. buvo sudarinėjami aiškiai nenaudingi įmonei sandoriai ir priiminėjami nuostolingi įmonei sprendimai, kurių šis atsakovas neprivalėjo sudaryti ir dėl kurių įmonei atsirado žala bei kurie vėliau įtakojo negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais likusioje kreditorinių reikalavimų sumoje.
  12. Remiantis VĮ Regitra pateiktomis sutartimis, UAB ,,Masoma ir Co“ (ankstesnis pavadinimas), 2011-02-10 iš Ž. D. įsigijo automobilį Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE už 150 000 Lt. Remiantis atsakovų Mindaugo ir G. R. atstovės pateiktais duomenimis Emprekis elektroninėmis ataskaitomis apie automobilių vertes, šio automobilio rinkos vertė su PVM 2011 metais tebuvo 90 187,14 Lt arba 26 120 Eur. Panašia suma 2011-06-09 dėl šio automobilio grįžtamojo lizingo buvo sudaryta sutartis su AB Šiaulių banko lizingas (žr.: 2017-06-23 AB ,,Šiaulių bankas“ pateiktą informaciją). 2011-10-03, išmokėjus visą lizingo sumą automobilis nuosavybės teise buvo perduotas UAB ,,Masoma ir Co“, kuri savo ruožtu 2011-10-11 už 100 000 Lt tą automobilį perleido pirkėjui L. L.. Kaip matyti iš AB ,,Šiaulių bankas“ pateiktos informacijos, likutinę 84 142,73 Lt įmoką, lizingo davėjui sumokėjo L. L.. Minėtas automobilis, nenurodant nei šio asmens kodo, nei gyvenamosios vietos, parduodamas fiziniam asmeniui L. L. už 100 000 Lt. Tačiau likusios automobilio kainos dalies, nors sutartyje ją gavęs pasirašė G. R., t. y. 16 432,12 Lt į įmonės kasą neįnešė. Tokiu būdu, šio automobilio pirkimu – pardavimu įmonei buvo padaryta 66 432,12 Lt žala. Visų pirma, dėl to, kad automobilis buvo nepagrįstai įsigytas žymiai aukštesne nei rinkos kaina, t. y. ne už 90 187,14 Lt arba 26 120 Eur, kaip nustatyta jo rinkos kaina, o už 150 000 Lt, įmonė patyrė 50 000 Lt žalos. Automobilis, jį nupirkus nepagrįstai didele kaina, buvo parduotas tik už 100 000 Lt, ir dėl to atsirado 50 000 Lt nuostolis. Likusi žalos dalis atsirado dėl to, kad įmonės tuometinis vadovas G. R., gavęs už automobilį 16 432,12 Lt grynais, tų pinigų į įmonės kasą neįnešė, juos pasisavino. Šis nuostolis įmonei atsirado dėl atsakovo G. R. nelojalių įmonei veiksmų, veikimo priešingai įmonės steigimo dokumentuose nurodytam tikslui pelno siekimui, pažeidžiant lojalumo įmonei pareigą (CK 2.87 straipsnio 2 dalis). Perkant turtą aiškiai didesne, nei rinkos kaina, įmonės naudai buvo prisiimti neproporcingai dideli įsipareigojimai, nulemiantys įmonės vadovo nesąžiningumo prezumpciją, numatytą CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkte (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija), o neįnešant gautų už automobilį pinigų į įmonės kasą, įmonei padaryta atitinkamo dydžio žala, kuri reiškia ne tik civilinį deliktą, bet gali būti ir pagrindu atsakomybei pagal BK 183 straipsnį (turto pasisavinimas).
  13. Panašiai pasielgiama ir su 2011-02-10 įsigytu automobiliu Škoda Yeti, kainavusiu 46 000 Lt, kurio vidutinė rinkos kaina pirkimo metu buvo tik 25 792,42 Lt (atsakovų pateikta Emprekis pažyma apie automobilio rinkos kainą 2011 metais. Dėl šio automobilio taip pat 2011-06-09 buvo sudaryta lizingo sutartis. Lizingo bendrovė tą automobilį įvertino 27 600 Lt. Tokia ir laikytina šio automobilio rinkos vertė. Tokiu būdu, šis automobilis ieškovo, jį atstovaujant atsakovui G. R., buvo nepagrįstai įgytas už 18 400 Lt didesnę, nei rinkos kainą. 2011-12-06 šis automobilis parduotas UAB ,,Laumina“ už likutinę lizingo vertę 16 435,00 Lt, t. y. patiriant bendrą 29 565 Lt nuostolį. Lyginant su pagrįsta automobilio rinkos kaina (25 792,42 Lt), nuostolis sudaro 9 357,42 Lt (25 792,42 Lt – 16 435,00 Lt). Šie atsakovo veiksmai yra neteisėti, remiantis CK 2.87 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes juos sudarant aiškiai buvo pažeista atsakovo kaip vadovo pareiga būti lojaliam įmonei, t. y. veikti įmonės naudai ir jos interesais. Jeigu turtas (automobilis Range Rover Sport), įgytas prieš savaitę ženkliai brangesne kaina (50 000 Lt), be jokios priežasties perleidžiamas trečiajam asmeniui, net nežinant ir nenurodant net jo adreso, ir kitų, tinkamam sandoriui įforminti reikalingų duomenų, tai toks sandoris yra priešingas juridinio asmens interesams ir yra jam aiškiai žalingas. Šiuo atveju civilinei atsakomybei atsirasti nėra svarbu, ar ši žala buvo padaryta tyčia ar dėl neatsargumo. Automobilio gi Škoda pardavimas trigubai mažesne nei pirkimo kaina, taip pat laikytinas neteisėtu, CK 2.87 straipsnio 1 daliai prieštaraujančiu veikimu.
  14. Be to, kad šiais sandoriais įmonei buvo padaryta bendra nuostolių už 89 565 Lt, bankroto administratoriui nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys, kad už parduotus automobilius į įmonės kasą ar į įmonės sąskaitą būtų įplaukę bent kokie nors pinigai. Pareigą įrodyti, kad už parduotus automobilius gautus pinigus perdavė įmonei, pareigą turi atsakovas. Neturėdamas jokių privalomų pagal buhalterinės apskaitos įstatymą dokumentų, numatytų buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 1 dalyje, bankroto administratorius vertina, kad atsakovas G. R. gautų 16 432,12 Lt iš L. L. už automobilį Rang Rover Sport įmonei neperdavė ir tokiu būdu, pasisavindamas dar ir šią įmonei priklausančią pinigų sumą padarė įmonei 16 432,12 Lt žalą.
  15. Tokiu būdu, dėl automobilių įsigijimo aiškiai didesne, nei rinkos kaina ir dėl pinigų už gautus automobilius neįnešimo į įmonės kasą, atsakovas G. R. padarė įmonei bendrą 105 997,12 Lt arba 30 698,89 Eur žalą.
  16. Iš atsakovo M. R. bankroto administratoriui pateiktų kai kurių įmonei priklausiusių materialinių vertybių nurašymą pagrindžiančių dokumentų, t. y. 2012-12-31 G. R. pasirašytų 2 įsakymų, bankroto administratorius sprendžia, kad šiais, G. R. pasirašytais dokumentais, nesant jokio įstatyme numatyto pagrindo, nepagrįstai nurašyta ir iš įmonės balanso nepagrįstai išbraukta materialinių vertybių dar už 55 456,06 Lt arba 16 061,19 Eur sumą. 2012-12-31 įsakymu Nr. 1 iš įmonės turto balanso buvo į metalo laužą nuspręsta atiduoti: 1) U formos paletines svarstykles M SU4, inv. Nr. 3, kurių kaina 1 540,87 Lt? 2) džiovyklę Elektrolux, inv. Nr. 14, kurios kaina 1 620,78 Lt? 3) automobilį Iveco 5 - I0, inv. Nr. 4, kurio kaina 900,10 Lt? 4) svarstykles SU42, inv. Nr. 10, kurių kaina 1615,15 Lt? 5) automobilį VW Passat, inv. Nr. 6, kurio kaina 8 250,08 Lt. Tačiau įmonės apskaitoje nėra jokių buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje numatytų dokumentų, kurie privalomi pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir kurių pagrindu būtų galima teigti, kad šis nurodytas turtas buvo atiduotas į metalo laužą ir kad už jį būtų gautos kokios tai sumos. Tokiu būdu, remiantis šiuo įsakymu, vieno asmens parašu, nesudarius jokios turto nurašymo komisijos ir jai nedalyvaujant, iš įmonės turto balanso nepagrįstai buvo nurašyta materialinių vertybių už bendrą 13 926,98 Lt sumą. Pažymėtina, kad šie, neva, nurašyti automobiliai, kurių bendra vertė 9 150,18 Lt iki šiol lieka įrašyti viešame registre UAB ,,Kasida“ vardu, kas patvirtina nurodytų materialinių vertybių pašalinimo iš įmonės balanso neteisėtumą.
  17. Remiantis kitu gi, G. R. 2012-12-31 įsakymu Nr. 2, patvirtintu turto likvidavimo aktu, kaip netinkami naudoti buvo nurašyti 57 inventorizuoti turto vienetai, kurių bendra vertė 41 529,08 Lt. Pažymėtina, kad jokia šių, aukščiau nurodytų daiktų, nurašymo komisija nesudaryta ir jokie kiti asmenys ant nurašymo dokumentų nėra pasirašę. Todėl, laikytina, kad šis materialinių vertybių nurašymas prieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 daliai ir yra neteisėtas. Tokiu būdu, priimdamas įsakymus dėl neteisėto turto nurašymo bendrai 55 456,06 Lt sumai, G. R. įmonei ir atitinkamai jos kreditoriams padarė 55 456,06 Lt arba 16 061,19 Eur žalą.
  18. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, atsakovas G. R. yra atsakingas ne tik už neveikimą, t. y. savalaikį nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir dėl neteisėto veikimo, sudarant sandorius priešingai vadovaujamo juridinio asmens interesui (gauti iš veiklos pelną). Jeigu už savalaikį nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) šis atsakovas atsako padidėjusių kreditorinių reikalavimų suma, t. y. 13 218,06 Eur, tai dėl savo veiksmais, t. y. dėl turto nesaugojimo (CK 2.82 straipsnio 3 dalis) bei akivaizdžiai nuostolingų įmonei sandorių sudarymo, prieštaraujančio (CK 2.87 straipsnio 1 daliai, dėl ko buvo prarastas (sumažėjo) turtas, iš kurio būtų buvę galima atsiskaityti su kreditoriais dar iki bankroto bylos iškėlimo, jis atsako didesne sumos dalimi, t. y. tokiu mastu, kuriuo jo veiksmais buvo padaryta žala įmonei. Tokiu būdu atsakovo G. R. veiksmais padaryta žala siekia 46 760,08 Eur (30 698,89 Eur dėl žinomai nuostolingų sandorių sudarymo ir dėl gautų pajamų už automobilių pardavimą neįnešimo į įmonės kasą arba sąskaitą ir jų neapskaitymo + 16 061,19 Eur dėl neteisėto įmonės balanse buvusių materialinių vertybių nurašymo).
  19. Šio atsakovo civilinė atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį ir CK 2.87 straipsnį iš dalies sutampa. Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad neatsiskaitymą su kreditoriais 26 228,36 Eur sumoje nulėmė jo neteisėti veiksmai, sudarant aiškiai nuostolingus įmonei sandorius bei jai priklausančių materialinių vertybių – pinigų pasisavinimas. Tokiais jo veiksmais įmonei padaryta žala siekia 46 760,08 Eur, t. y. gerokai viršija kreditoriams padarytą žalą. Dėl jo kaltų veiksmų, dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorinių reikalavimų suma padidėjo dar 13 218,06 Eur. Tokiu būdu, visa jo neteisėtais veiksmais ir neveikimu padaryta žala sudaro 59 978,14 Eur. Tačiau, kadangi ieškinys pateikiamas bankroto byloje, bankroto administratorius apsiriboja pateikdamas bendrą 39 446,42 Eur reikalavimą, atitinkantį pareikštų kreditorinių reikalavimų dydžiui.
  20. Dėl M. R. atsakomybės prieš įmonės kreditorius, remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi bei dėl jo civilinės atsakomybės, kylančios iš CK 2.82 straipsnio 3 dalies bei CK 2.87 straipsnio. M. R. atsakomybė, remiantis Juridinių asmenų registro išrašo 5.3.2 punktu, apima laikotarpį, kuriuo jis buvo paskirtas įmonės vadovu, t. y. nuo 2012-12-11 iki 2013-10-25. Šiuo laikotarpiu jis, kaip vadovas perėmė ar turėjo perimti turtą ir jo apskaitos dokumentus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis), kurio balansinė vertė 317 470 Lt (2012-12-31 balansas). Kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais jam buvo žinoma. Tai patvirtina jo paties surašytas ir 2013-01-15 patvirtintas kreditorių sąrašas. Šiame sąraše įrašyti šie kreditoriai: VSDFV Klaipėdos skyrius, turėjęs tuo metu 23 848,28 Lt kreditorinį reikalavimą? UAB ,,Staliksena“, turėjusi 15 073,11 Lt kreditorinį reikalavimą. Be to, įsiskolinimas darbuotojams, remiantis šiuo sąrašu jau siekė 18 269,28 Lt. Tokiu būdu, jau vien šio asmens žinomos ir pripažįstamos įmonės skolos sudarė 57 821,28 Lt. Tačiau šis asmuo, perimdamas direktoriaus pareigas, negalėjo nežinoti, kad įmonė vėluoja atsiskaityti ir su kitais kreditoriais, t. y. su Klaipėdos kredito unija, kurios kreditorinis reikalavimas, užtikrintas įkeitimu ir hipoteka pradelstas buvo jau nuo 2012-02-25 ir per šio atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpį užaugo nuo 19 948,51 Lt iki 91 695,83 Lt 2013-05-05; su AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, kuriam per visą jo vadovavimo laikotarpį nebuvo mokama dar iki 2012-12-31 atsiradusi 1 206,68 Lt skola? su UAB ,,Omnitel“ kuriam per visą jo vadovavimo laikotarpį nebuvo mokama dar 2012-02-29 atsiradusi 13 290,83 Lt skola? UAB ,,Krasta auto Klaipėda“, kuriam per visą jo vadovavimo laikotarpį nebuvo mokama dar 2012 m. liepos mėn. atsiradusi 1 141,94 Lt. Iš aukščiau išdėstyto, akivaizdu, kad atsakovas M. R. 2012-12-11 tapo įmonės vadovu, kuri jau nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, neatsiskaitinėjo su biudžetu ir neatsiskaitinėjo už prekes ir paslaugas kreditoriams. Įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2013-05-05 duomenimis jau buvo 165 156,56 Lt (57821,28 Lt+91695,83 Lt Lt+1206,68 Lt+13290,83+1141,94 Lt), t. y. buvo nemoki, nes jos pradelstos skolos kreditoriams siekė 52 procentus (165 156,56 Lt /317 470 Lt) į įmonės balansą įrašyto turto, t. y. per visą laikotarpį, nuo tapimo įmonės vadovu (2012-12-11) iki kreditoriaus UAB ,,Stalikseta“ ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-21 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo atsakovas M. R., remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir, remiantis šio straipsnio 4 dalimi, dėl žalos, atsiradusios kreditoriams dėl nesikreipimo į teismą yra atsakingas, toje dalyje kurioje žala atsirado dėl pavėluoto kreipimosi į teismą. Kaip buvo išdėstyta anksčiau, tapus jam įmonės vadovu, nuo to momento, kai turėjo perimti turtą iš ankstesnio vadovo, savo brolio G. R., iki bankroto bylos iškėlimo kreditoriniai reikalavimai įmonei padidėjo 13 218,06 Eur suma. Tokia suma šis atsakovas yra atsakingas pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį. Tačiau atsakovas tą žalą padarė ne tik neveikimu, bet ir neteisėtais veiksmais. Jis, ne tik, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, tačiau aktyviai priešinosi bankroto bylos iškėlimui. Tai akivaizdžiai matyti iš 2013-06-20 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civ. byloje Nr. 21511/2013. Šioje nutartyje nurodoma, kad remiantis UAB ,,Kasida“ pateikto balanso už 2012 metus duomenimis (2013-02-15 šį balansą pasirašė atsakovas M. R.), įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tėra tik 57 191 Lt. Tuo tarpu, kai 2013-01-15 šios skolos sudarė ne mažiau kaip 93 409,24 Lt (57 821,28 Lt+19 948,51 Lt+1 206,68 Lt+13 290,83+1 141,94 Lt). Kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tesiekia tik 57 191 Lt, atsakovas įrodinėjo ir vėlesnėje bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Tai užfiksuota ir 2013-10-21 Klaipėdos apygardos nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo dėmesys atkreiptinas dar ir į tą aplinkybę, kad įmonė, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi nuo 2013-05-05 apskritai jau buvo nemoki ir jai jau buvo būtina kelti bankroto bylą. Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie įmonės nemokumą, tačiau dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo į teismą nesikreipė. Dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo šis asmuo yra atsakingas prieš kreditorius jo vadovavimo laikotarpiu padidėjusių kreditorinių reikalavimų sumoje 13 218,06 Eur. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, už tokią pačią sumą dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo yra atsakingas ir ankstesnis įmonės vadovas G. R., kurio vadovavimo laikotarpiu įmonė jau faktiškai buvo nemoki, ilgą laiką neatsiskaitinėjo su biudžetu, nemokėjo už prekes ir paslaugas kreditoriams. Tokia situacija, kai asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio pakankama būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis, remiantis LAT suformuota praktika 2013-01-09 nutartyje civ. byloje Nr. 3K382/2013, gali būti vertinama kaip nemokumas. Tokia situacija jau akivaizdžiai buvo dar 2012-12-11, keičiantis įmonės vadovams ir ji nuolat blogėjo. Todėl ankstesnis įmonės vadovas G. R. jau nutraukdamas darbo santykius su įmone, turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o naujasis vadovas M. R. ta pareiga atsirado tik pradėjus eiti vadovo pareigas, t. y. nuo 2012-12-11. Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, jis turėjo ne tik perimti įmonės turtą, bet ir to turto buhalterinės apskaitos dokumentus ir tai tinkamai atlikęs, turėjo žinoti, kad įmonė jam tapus vadovu jau yra nemoki. Kita vertus, ankstesnis įmonės vadovas, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civ. byloje Nr. 2A258186/2016 pateiktu išaiškinimu bei remiantis Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 ,,Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 9.2 ir 64 punktais, keičiantis įmonės vadovams kaip atsakingiems už įmonės turtą asmenims, privalo organizuoti įmonės turto inventorizaciją. Atitinkamai, pagal turto inventorizacijos rezultatus turi vykti ir įmonės turto ir jo apskaitos dokumentų perdavimas ir priėmimas. Naujajam vadovui to nereikalaujant, bet perimant turtą ir jo apskaitos dokumentus be inventorizacijos, jis lieka solidariai atsakingas už dėl to galinčią atsirasti žalą įmonei ir jos kreditoriams. Todėl turto inventorizacijos neatlikimas ir jo apskaitos dokumentų, atitinkamai, neperdavimas ir neperėmimas suponuoja abiejų vadovų tiek senojo tiek ir naujojo civilinę atsakomybę kaip dėl prarasto įmonės turto, taip ir dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl abu ankstesni įmonės vadovai, tiek, G. R., tiek ir M. R. atsako kreditoriams dėl padidėjusio kreditorinio įsiskolinimo dėl vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir šiuo konkrečiu atveju ta suma yra 13 218,06 Eur. Nors jų veiksmai yra skirtingi, vieno nevykdymas pareigos inventorizuoti turtą ir jį tinkamai perduoti, o kito perimti turtą ir jo apskaitos dokumentus, tačiau jie abu turėjo žinoti, kad įmonė vadovo pasikeitimo metu jau yra nemoki ir kiekvienam iš jų vadovavimo laikotarpiu jau buvo atsiradusi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl jų atsakomybė kreditoriams pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį dėl vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra solidari.
  21. Tačiau atsakovo M. R. civilinė atsakomybė tokia suma negali apsiriboti, nes jis dar ir aktyviais veiksmais savo vadovavimo įmonei pradžioje (2012-12-21 – 2012-12-31) prisidėjo prie neteisėto įmonės turto sumažinimo. Kaip matyti iš paties M. R. pateiktų G. R. pasirašytų įmonei priklausančio turto už 55 456,06 Lt arba 16 061,19 Eur sumai nurašymo aktų, datuotų 2012-12-31, akivaizdu, kad jis kaip įmonės vadovas kartu su G. R. atsako už šio turto neteisėtą nurašymą ir tuo įmonei padarytą žalą solidariai, nes apie neteisėtą materialinių vertybių nurašymą iš įmonės balanso žinojo perimdamas įmonės turtą ir nesiėmimą jokių priemonių šioms materialinėms vertybėms surasti ar žalai dėl neteisėto jų nurašymo išsieškoti. Tokie jo veiksmai prieštarauja CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam lojalumo principui bei CK 2.82 straipsnyje numatytai juridinio asmens organo pareigai saugoti įmonės turtą, todėl yra neteisėti. Dėl tokių jo veiksmų įmonei atsirado 55 456,06 Lt arba 16 061,19 Eur žala. Šioje dalyje jis su ankstesniu įmonės vadovu G. R., neteisėtai nurašiusiu įmonės turtą ir neatlikusiu įmonės turto inventorizacijos, prieš perduodant turtą ir jo apskaitos dokumentus naujajam įmonės vadovui M. R., atsako taip pat solidariai.
  22. Atsakovas M. R. yra atsakingas taip pat ir už į įmonės balansą įrašyto turto ir jo apskaitos dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui. Ir toje dalyje jis atsako kartu su paskutiniu įmonės vadovu atsakovu A. K.. Kaip matyti, dalį iš 34 pirminio ieškinio priede esančio sąrašo įmonės turimo turto bankroto administratoriui pavyko rasti. Tai yra, pavyko nustatyti asmenį, pas kurį buvo 6 soliariumų aparatai, kurių vertė pagal ilgalaikio turto sąrašą 266 942,16 Lt. Tokiu asmeniu buvo UAB ,,Puerto Rico“, kuris 2015-09-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 24678613/2015, įsiteisėjęs 2016-02-05 Klaipėdos apygardos teismui nutartimi nutarus palikti sprendimą nepakeistu, buvo įpareigotas perduoti soliariumus BUAB ,,Kasida“. Tačiau nurodyti soliariumai iki UAB ,,Puerto Rico“ bankroto bylos iškėlimo, BUAB ,,Kasida“ neperduoti. Dėl ko BUAB ,,Kasida“ BUAB ,,Puerto Rico“ pateikė 52 638,24 Eur kreditorinį reikalavimą. Šis kreditorinis reikalavimas patvirtintas 2016-05-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. byloje eB2-3064-781/2016. Tačiau ta aplinkybė nereiškia, kad paskutiniame įmonės balanse soliariumai buvo apskaitomi tokia pačia verte. Kadangi įmonė užsiėmė soliariumų veikla, tai per pusantrų metų, praėjusių nuo 2011 m. antro pusmečio pradžios iki 2012-12 31, kai įmonės turtas buvo įtrauktas į paskutinį, 2012 metų balansą ir apskaitytas bendra 317 470 Lt suma. Kokia balanse apskaityta soliariumų vertė, nėra galimybių nustatyti, kadangi nepateikti įmonės buhalterinės apskaitos išsamūs dokumentai pagal tą balansą. Atitinkamai iki šiol nėra įvykdyti ir nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyti įmonės vadovui įpareigojimai pateikti tarpinį įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo dienai. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 nutartyje civ. byloje Nr. 2113/2014, kuria buvo palikta nepakeista nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Kasida“, kad įmonės turto vertė bankroto bylos iškėlimo metu geriausiu atveju neviršija 200 000 Lt. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad BUAB ,,Kasida“ turi patvirtintą kreditorinį reikalavimą BUAB ,,Puerto Rico“ byloje 6 vnt. soliariumų vertei, tai likusi bankroto administratoriaus nerasto įmonės turto vertė tėra 50 527,84 Lt arba 14 633,87 Eur. To turto neįmanoma rasti dėl to, kad bankroto administratoriui nėra perduoti šio turto apskaitos dokumentai. Kaip matyti iš jau išnagrinėtos civilinės bylos (žr.: Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-07-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-788-112/2013, kuria buvo paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. 22901769/2012). Šiame turto sąraše turėtų būti dar 3 vnt. soliariumų aparatai. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 22901769/2012, remdamasis rašytiniais įrodymais nustatė, kad 2010-12-10 pirkimo pardavimo sutartimi Nr.10/12001 trečiasis asmuo UAB „Kanitas“ pardavė UAB „Kasida“ (buvusi UAB „Masoma ir Co“) 9 vnt. soliariumo aparatus už 323 000 Lt, soliariumai perduoti pagal 2010-12-10 perdavimo priėmimo aktą, 2010-12-10 išrašyta PVM sąskaita faktūra KAN Nr. 0009. 2011-06-30 UAB „Kanitas“ išrašė kasos pajamų orderio kvitą KAN Nr.00008 350 000 Lt už soliariumus priimtus iš UAB „Kasida“ (buvusi UAB „Masoma ir Co“). UAB „Kasida“ kasos knygoje 2011-06-30 nurodyta, kad išduota direktoriui M. R. 350 000 Lt, kasos orderio Nr. 172. 2011 metų I pusmečio atsakovo UAB „Kasida“ ilgalaikio turto sąraše nurodyti 9 vnt. soliariumo aparatai, kurių pavadinimas, kiekis, vertė atitinka 2010-12-10 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje KAN Nr. 0009 nurodytus duomenis. Kur tie trys soliariumų aparatai yra ir koks dar kitas turtas sudaro tuos 50 527,84 Lt arba 14 633,87 Eur bankroto administratorius neturi galimybių nustatyti dėl tos priežasties, kad nei paskutinis įmonės vadovas A. K., nei prieš tai įmonės vadovu buvęs M. R. bankroto administratoriui, nevykdydami savo pareigų, susijusių su turto ir jo apskaitos dokumentų perdavimo ir priėmimo, atitinkamai to turto ir dokumentų neperdavė vienas kitam ir, atitinkamai, pastarasis įmonės vadovas A. K., pažeisdamas savo pareigas, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje ir nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, neperdavė bankroto administratoriui.
  23. Tokie neteisėti šių abiejų vadovų veiksmai dėl tinkamo įmonės turto ir dokumentų neperdavimo ir atitinkamai nepriėmimo, tiesiogiai įtakoja tai, kad neįmanoma rasti 50 527,84 Lt arba 14 633,87 Eur įmonei priklausančio turto ir, jį realizavus, bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Todėl, kad ir skirtingais, bet abiem atvejais neteisėtais veiksmais, abu šie atsakovai prisidėjo prie to, kad neįmanoma rasti įmonės turto 50 527,84 Lt arba 14 633,87 Eur sumai ir tokiai sumai jie abu solidariai yra atsakingi už kreditoriams padarytą žalą. Tokiu būdu, visa atsakovo M. R. veiksmai dėl turto ir su juo susijusių dokumentų neišsaugojimu (CK 2.82 straipsnio 3 dalis, CK 2.87 straipsnio 1 dalis, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 7, 8 ir 10 dalys bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis) yra neteisėti ir įtakojo bendros 43 913,12 Eur (13 218,06 Eur + 16 061,19 Eur + 14 633,87 Eur) žalos įmonei atsiradimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kreditorinių reikalavimų bendra suma yra mažesnė, ji ribotina nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydžiu, t. y. 39 446,42 Eur. Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi šią žalą atsakovas įmonei privalo atlyginti visiškai.
  24. Kita vertus, taip pat tampa akivaizdu, kad kartu su šiuo atsakovu paskutinis įmonės vadovas A. K., pirkęs įmonės akcijas jau priėmus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat yra atsakingas už bankroto administratoriui neperduotą turtą 14 633,87 Eur sumai. Dėl A. K. atsakomybės pagal CK 2.82 straipsnį, 2.87 straipsnį, ABĮ 19 straipsnio 8 dalį bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Šis asmuo įmonės akcininku ir jos vadovu tapo 2013-10-25, t. y. tuo metu, kai 2013-10-21 jau buvo priimta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir buvo juo iki 2014-02-04, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Apdairus ir atsakingas asmuo, kokiu turi būti įmonės vadovas, jis, tapdamas vadovu, turėjo pareigą įsitikinti, ar įmonė yra moki ir ar jo perkamos akcijos yra nors kiek vertos, kita vertus, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, jis turėjo pareigą perimti įmonės turto apskaitos dokumentus, ir, išsiaiškinus, kad pagal apskaitos dokumentus jo yra, perimti ir visą apskaitytą įmonės turtą. Tapdamas tokios įmonės vadovu, toks asmuo, remiantis CK 2.82 straipsnio 3 dalimi ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalimi, 37 straipsnio 7, 8 ir 10 dalimis yra atsakingas už įmonei priklausantį turtą, įgyja pareigas perimti ir tinkamai prižiūrėti. Be to, jei prieš tapdamas įmonės vadovu būtų reikalavęs atlikti įmonės turto inventorizaciją ir tapimo vadovu dieną būtų perėmęs turtą pagal inventorizacijos apyrašą, kaip tai numatyta Turto inventorizacijos taisyklėse ir, jeigu, kaip to iš naujo vadovo reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis, perėmęs visus turto apskaitos dokumentus, turto trūkumas būtų buvęs nustatytas dar pirmąją jo vadovavimo įmonei dieną. Kita vertus, dėl paaiškėjusio turto trūkumo, jis remiantis Turto inventorizavimo taisyklių 62 punktu, per 15 dienų turėjo imtis veiksmų dėl trūkstamo turto suradimo ar išieškojimo iš kaltų asmenų. Dėl netinkamo pareigų atlikimo iki šiol nerastas turtas sudaro 14 633,87 Eur. Tikslios jo sudėties dėl ankstesnių įmonės vadovų ir dėl paties atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų nėra galimybės. Tačiau iš paskutinio įmonės balanso akivaizdu, kad jį sudarė nenurašytas 9074 Lt arba 2 628,01 Eur trumpalaikis turtas (veiklos vykdymui įsigytos prekės) ir likusiai 12 005,86 Euro sumai ilgalaikis turtas, kurio tarpe 3 bankroto administratoriui neperduoti soliariumų aparatai.
  25. Nei atsakovas M. R., nei atsakovas A. K. bankroto administratoriui nepateikė įrodymų, kad, atitinkamai, būtų tinkamai vienas kitam perdavęs ar priėmę įmonės turtą ir dokumentus. Jeigu už tai atsakovas A. K. neperduoto turto apimtimi atsako pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalį, tai atsakovas M. R., kuris bankroto administratoriui nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytą turtą būtų perdavęs atsakovui A. K., yra atsakingas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas. Nei vienas iš šių atsakovų tinkamai neįvykdė CK 2.82 straipsnyje, 2.87 straipsniuose, ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, ABĮ 37 straipsnio 7, 8 ir 10 dalyse bei Buhalterinės apskaitos 19 straipsnio 4 dalyje numatytų pareigų ir dėl to yra dingęs 14 633,87 Eur vertės įmonės turtas. Todėl laikytina, kad šioje dalyje žala atsirado dėl jų abiejų kaltų veiksmų (tyčios ar neatsargumo). Todėl, remiantis CK 6.279 straipsnio 4 dalimi, už žalą, kuri galėjo atsirasti ieškovui dėl skirtingų šių asmenų veiksmų, jie atsako solidariai.

6II. Atsiliepimų į pareiškimą esmė

  1. Atsakovai M. R. ir G. R. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad bankroto administratorius turėjo galimybę patikrinti įmonės buhalterinius dokumentus, sandorius, dokumentus, liudijančius apie įmonės turtą. Iškėlus įmonei bankroto bylą, atsakovai G. R. ir M. R. bankroto administratoriui nuvežė visus dokumentus, tačiau bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo R. T. atsisakė juos priimti.
  2. G. R. vadovavimo įmonei laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatė sąlygas, kada vadovas turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors įmonė turėjo skolų, bet su kreditoriais atsiskaitinėjo ir įmonė turėjo turto, iš kurio galėjo dengti kreditorinius įsipareigojimus. Taigi nebuvo įmonėje situacijos, kurios pasekoje G. R. privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas nenurodo konkrečios datos, kada G. R. turėjo pareigą kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tikėjosi atgauti paimtus neteisėtai iš įmonės soliariumus, dėl kurių tuo metu vyko ginčai teisme. Soliariumai buvo pagrindinė pajamas generuojanti įmonės UAB ,,Kasida“ veikla, kuriuos atgavus įmonės finansinė padėtis būtų pasitaisiusi. Nors teismas sprendimu yra įpareigojęs grąžinti soliariumus UAB ,,Kasida“, tačiau jie iki šiol negrąžinti ir neatgauti dėl atsakovams nežinomų priežasčių.
  3. Atsakant į ieškovo argumentus dėl automobilių pardavimo, nurodo, kad automobiliai buvo parduoti dėl to, kad įmonė neturėjo iš ko mokėti lizingo įmokų. Nenorint klimpti į didesnes skolas, buvo nutarta automobilius parduoti. Dėl automobilių įsigijimo už aiškiai didesnę nei neva rinkos kaina, pabrėžia, kad tokį automobilį koks buvo pirktas galima buvo tada nusipirkti tik už tokią kainą, kokia buvo įsigytas. Emprekis pateiktoje rinkos kainoje nėra įvertintos visos to automobilio specifikacijos, todėl Emprekis kaina nėra pakankamai tiksli. Automobilio įsigijimas už neva didesnę nei rinkos kaina, neįrodo jokios žalos įmonei ar kreditoriams.
  4. Ieškovas be jokio pagrindo teigia, kad iš įmonės balanso nepagrįstai išbraukta materialinių vertybių už 55 456,06 Lt (U formos paletinės svarstyklės, kt.), nes šis turtas buvo susidėvėjęs ir bevertis.
  5. Ieškovo argumentai niekuo nepagrįsti, neteisėti ir atmestini.
  6. Atsakovai G. R. ir M. R. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tikėjosi atgauti paimtus neteisėtai iš įmonės soliariumus, dėl kurių tuo metu vyko ginčai teisme.
  7. Atsakovas A. K. atsiliepimu nesutiko su patikslintu ieškiniu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad pačiam A. K. buvę vadovai neperdavė jokio turto, o tik dalį dokumentų, todėl negavęs turto iš ankstesnių vadovų, A. K. negali būti laikomas atsakingu už jo neperdavimą bankroto administratoriui. Dėl neatliktos inventorizacijos, keičiantis vadovams, paaiškintina, jog pagal ieškinyje nurodomas inventorizacijos atlikimo taisykles, pareiga atlikti inventorizaciją ir perduoti turtą tenka senajam vadovui, todėl jos neįvykdymas negali būti laikomas A. K. pažeidimu. Be to, A. K. ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu reikalavo visą turtą ir dokumentus perduoti, tačiau tai nebuvo padaryta.

7Teismas

konstatuoja:

8III. Sprendimo argumentai

9

  1. Bylos medžiaga patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1334-123/2013 UAB ,,Kasida“ iškėlė bankroto bylą (nuo 2009-12-24 iki 2011-07-27 ankstesnis šios įmonės pavadinimas buvo UAB ,,Masoma ir Co“). Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad pagal byloje pateiktą 2012 m. balansą UAB ,,Kasida“ turėjo turto už 317 470 Lt, o mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudarė tik 57 191 Lt. Taip pat teismas konstatavo, kad UAB ,,Kasida“ VSDFV 2013-03-13 buvo skolinga 25 390,54 Lt ir ši suma balanse tinkamai neatvaizduota. Teismas pažymėjo, jog nėra galimybės tinkamai nustatyti pradelstų įsipareigojimų dydžio, nes UAB ,,Kasida“ neteikė jokių dokumentų ir atstovas į teismo posėdį neatvyko. Iš pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai yra VSDFV, darbuotojams bei ieškovui ir jų dydis - 57 191 Lt. Buvo nustatyta, kad iš atsakovo yra priteista 1 666,38 Lt ,,If P&C Insurance“ ir šios sumos išieškojimui yra išduotas vykdomasis dokumentas; skola ieškovui UAB ,,Staliksena“ yra ne 15 507,22 Lt, kaip nurodo atsakovas, o - 17 506,87 Lt; ir tokiu būdu, teismo vertinimu, nurodytos skolos turėjo būti įtrauktos į pradelstų įsipareigojimų sąrašą, tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, teismas nustatė, kad nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. birželio 16 d. atsakovo skola VSDFV padidėjo 5 629,10 Lt suma ir įsiskolinimo dydis siekė 29 477,38 Lt. Teismo vertinimu, pradelstų įsipareigojimų dydis yra didesnis, nei nurodė pats atsakovas, todėl UAB ,,Kasida“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, sprendė, kad UAB ,,Kasida“ pradelsti įsipareigojimai siekia mažiausiai 156 613,44 Lt (80 000 Lt įsiskolinimas Klaipėdos kredito unijai, 39 170,30 Lt VSDFV, 18 269,89 Lt darbuotojams (nuo 2012 m. balandžio 6 d.), 17 506,87 Lt UAB ,,Staliksena“, 1666,38 Lt ,,IF P&C Insurance”; taip pat įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes dėl soliarumų aparatų vertės – nuo 180 000 iki 270 000 Lt, ir tai, jog jokių papildomų įrodymų dėl tikrosios turto vertės apeliantas nepateikė, teismas sprendė, kad viso apelianto turto vertė geriausiu atveju neviršija 200 000 Lt (CPK 185 str.). Buvo padaryta išvada, kad apeliantas yra nemokus ĮBĮ prasme: pradelsti įsipareigojimai yra 156 613,44 Lt, balanse apskaityto turto vertė – ne daugiau 200 000 Lt.
  2. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi UAB ,,Kasida“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto bei buvo patikslintas kreditorių sąrašas 164 452,96 Lt sumai: Klaipėdos kredito unija, kurios kreditorinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu ir hipoteka, turi 91 695,83 Lt kreditorinį reikalavimą? VSDFV Klaipėdos skyrius 40 015,29 Lt (II eilės kreditorinis reikalavimas)? VMI prie LR finansų ministerijos 1 857,37 Lt (II eilės kreditorinis reikalavimas)? antstolė B. T. 137 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas)? AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 1 206,68 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas)? UAB ,,Omnitel“ 13 290,83 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas)? UAB ,,Staliksena“ 14 958,02 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas)? UAB ,,Krasta auto Klaipėda“ 1 141,94 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas)? UAB ,,Infomedia“ 150 Lt (III eilės kreditorinis reikalavimas).
  3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas bankroto administratorius aktualiam laikotarpiui patikslino duomenis apie galutinį 39 446,42 Eur įsiskolinimo dydį kreditoriams: 1) Klaipėdos kredito unija, turinti hipoteka ir įkeitimu užtikrintą 15 680,28 Eur reikalavimą; 2) N. J., turinti 944,92 Eur I eilės kreditorinį reikalavimą? 3) A. R., turinti 880,44 Eur I eilės kreditorinį reikalavimą? 4) VSDFV Klaipėdos skyrius, turintis 11 589,23 Eur II eilės kreditorinį reikalavimą? 5) VĮ Turto bankas perėmęs 1 406,79 Eur VMI II eilės kreditorinį reikalavimą? 6) antstolė B. T., turinti 39,68 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą? 7) AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, turintis 349,48 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą? 8) AB ,,Telia“, turinti 3849,28 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą? 9) UAB ,,Staliksena“, turinti 4 332,14 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą? 10) UAB ,,Krasta auto Klaipėda“, turinti 330,73 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą? 11) UAB ,,Infomedia“, turinti 43,44 Eur III eilės kreditorinį reikalavimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus atsakovams.
  4. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, atstovaudamas ieškovės BUAB „Kasida“ ir jos kreditorių interesus, siekia iš atsakovų – buvusių įmonės vadovų – prisiteisti žalą. Vienas iš byloje keliamų klausimų yra juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas.
  5. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (redakcija, galiojusi tiek ieškovės nemokumo atsiradimo, tiek bankroto bylos iškėlimo jai metu) 5 straipsnio 1 dalį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai) ar įmonės administracijos vadovas; 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų).
  6. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
  7. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
  8. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.).
  9. ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
  10. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).Įmonės nemokumo momento nustatymas yra fakto klausimas.
  11. Kaip jau buvo minėta, bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  12. Iš pateikto UAB ,,Kasida“ 2013 m. vasario 15 d. balanso už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonė turėjo turto už 317 470 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 57 191 Lt, ir per vienerius metus mokėtinos sumos – 57 191 Lt. Taip pat iš pateikto byloje balanso už 2011 m. laikotarpį, matyti, kad įmonė turėjo turto už 851 668 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 307 392 Lt, ir per vienerius metus mokėtinos sumos – 184 910 Lt. Taigi formaliai įvertinus balansų duomenis, matyti, kad nei 2011 metais, nei 2012 metais įmonė neatitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų kriterijų.
  13. Pažymėtina, jog aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
  14. Pasisakant šiuo aspektu, pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2077-381/2017 ir kt.)
  15. Iš bylos esančios medžiagos matyti, kad kreditoriui Klaipėdos kredito unijai UAB ,,Kasida“ pagal 2011 m. lapkričio 5 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 11-00016 daugiau kaip 95 dienas vėlavo mokėti paskolos grafike nustatyto dydžio įmokas ir skola 2012-05-10 datai šiam kreditoriui sudarė: pagrindinė paskolos suma – 16 974,03 Lt, palūkanos – 2551,23 Lt, delspinigiai – 423,25 Lt, viso pradelstų mokėjimų – 19 948,51 Lt (2012-05-10 pažyma Nr. SD-42-12); taip pat dar 2012-02-20 pranešimu Nr. SD-18-12 (prijungtos civilinės bylos l. 62, 1 t.) buvo pareikalauta iki 2012-02-27 sumokėti susidariusį 5017,15 Lt dydžio įsiskolinimą. Taip pat Klaipėdos kredito unijos 2014-02-28 raštas Nr. SD-66-14 patvirtina, jog UAB ,,Kasida“ iki 2014-01-16 datos negrąžino paskolos – 71 740,86 Lt, palūkanų – 15 906,97 Lt bei delspinigių – 4048 Lt, viso – 91 695,83 Lt. UAB ,,Sergel“ 2014 m. vasario 6 d. pareiškimas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašus ir pateiktos pažymos apie įsiskolinimo dydį matyti, kad viso įsiskolinimo dydis yra 13 290,83 Lt, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2014-02-13 raštas Nr. 5A-157/2.6-07 patvirtina, kad viso skola 1206,68 Lt yra susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. kovo 31 d. VSDFV 2014-02-26 raštas Nr. (8.2) SI – 11.385 patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2012-01-16 iki 2014-01-15 skola yra 37938,57 Lt (įmokos) ir 2076,72 Lt (delspinigiai); taip pat prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2901-769/2012 m. (b. l. 60 – 61, 1 t.) VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012-02-20 pažyma Nr. ( - ) patvirtina, kad UAB ,,Kasida“ iki 2012-01-01 privalėjo sumokėti 10 078,36 Lt skolą (10 026,24 Lt ir 52,12 Lt delspinigių). Pagal UAB ,,Kasida“ buvusio vadovo M. R. pateiktą 2013-01-15 kreditorių sąrašą įsiskolinimas VSDFV 2013-01-15 datai buvo 23 848,28 Lt, darbuotojams 2012-04-06 datai – 18 269,89 Lt ir UAB ,,Staliksena“ 2012-09-30 datai – 15 073,11 Lt. UAB ,,Krasta Auto Klaipėda“ 2014-03-07 pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtina, kad 2012 m. birželio ir liepos mėnesiais buvo suteikta paslaugų ir parduota prekių už 1108,59 Lt ir pagal PVM sąskaitas – faktūras 2012-06-21 Serija KLL, Nr. 002439 bei 2012-07-28 Serija KLL, Nr. 003050 buvo nustatytas 7 dienų apmokėjimo terminas nuo sąskaitos – faktūros datos, t. y. atitinkamai 2012-06-28 ir 2012-08-06.
  16. Atsakovų G. R. ir M. R. teigimu, įmonė neturėjo galimybių tinkamai vykdyti veiklos nuo 2012 m. vasario mėn., būtent nuo UAB ,,Kasida“ priklausančių nuosavybės teise soliariumų aparatų arešto ir jų perdavimo teismo paskirtam šio turto saugotojui.
  17. Prijungta civilinė byla patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2012-01-25 buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-2901-769/2012 m. (Teisminio nagrinėjimo Nr. 2-06-03-00759-2012-7) pagal ieškovės UAB ,,Puerto Rico“ ieškinį atsakovei UAB ,,Kasida“ dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo ir Klaipėdos apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovės UAB ,,Puerto Rico“ naudai iš atsakovės UAB ,,Kasida“ 6 soliariumo aparatus: Ergoline Avangarde, Megasun T-230, Ergoline 500 Classicc, esančius Virbališkės takas 3, Palangoje, ir Ergoline Avangarde, Megasun T-230 (2 vnt.), esančius Klaipėdos g. 37, Gargžduose. Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės UAB ,,Puerto Rico“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštas minėtiems UAB ,,Kasida“ priklausantiems soliariumams, turto saugotoja paskiriant ieškovę AB ,,Puerto Rico“. Antstolio A. S. 2012-02-10 Turto aprašai (b. l. 65 – 66, 1 t.) patvirtina, kad areštuoti minėti soliariumai ir kaip nurodyta atsakovės UAB ,,Kasida“ procesiniuose dokumentuose, areštuoto turto aprašymo dieną 2012-02-10 UAB ,,Puerto Rico“ (ieškovės) atstovai kartu su antstolio darbuotojais, atvykę į UAB ,,Kasida“ nuomojamas patalpas, kuriose veikė įmonės padaliniai, vykdydami Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išmontavo ir išsivežė soliariumo aparatus. UAB ,,Kasida“ pateikus atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartis buvo palikta nepakeista. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. galutiniu sprendimu minėtą 2012-01-25 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartimi.
  18. Pažymėtina, kad prijungtos civilinės bylos eigos metu Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2012 m. birželio 13 d. nutartimi pakeitus turto saugotoją, juo paskiriant UAB ,,Kasida“, ir vėliau net galutiniu procesiniu sprendimu išsprendus ginčą dėl soliariumų nuosavybės teisių, būtent nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, tai patvirtino ir bankroto administratorius teismo posėdžio metu, jog iki šiol ginčo dalykas – areštuoti soliariumų aparatai nerasti ir jie nebuvo perduoti nei buvusiems UAB ,,Kasida“ vadovams, nei iškėlus bankroto bylą - bankroto administratoriui. Teismas pažymi, kad UAB ,,Puerto Rico“, kuriai buvo pavesta saugoti soliariumų aparatus, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla ir pagal BUAB ,,Kasida“ bankroto administratoriaus pareiškimą yra 2016 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi patvirtintas 52 638,24 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas dėl neperduotų soliariumų aparatų vertės.

    10

  19. Prijungtoje civilinės bylos medžiagoje yra UAB ,,Kasida“ pažyma, kurioje nurodyta, kad bendrovė per laikotarpį nuo 2011-12-31 iki 2012-03-06 iš Telšiuose esančio objekto, kuriame patyrė 20 248,33 Lt sąnaudas, uždirbo 50 000 Lt pajamų iš soliariumų veiklos ir 100 000 Lt pajamų iš metalo laužo pardavimo, nes buvo atimta galimybė gauti pinigines lėšas iš soliariumų veiklos metalo laužui supirkti; iš Palangoje ir Gargžduose esančių objektų, kuriuose patyrė 014 160,48 Lt sąnaudas, bendrovė negavo 15 000 Lt pajamų ir neteko galimybės uždirbti 40 000 Lt pajamų iš metalo laužo pardavimo, nes buvo atimta galimybė gauti pinigines lėšas iš soliariumų veiklos metalo laužui supirkti. Šioje pažymoje nurodyta, kad bendrovė turi įsipareigojimų lizingo bendrovėms, kurių vykdyti neturi galimybės, taip pat dėl lėšų trūkumo negali atsiskaityti su darbuotojais ir VSDFV.
  20. Taip pat prijungtos bylos 2012 m. vasario 17 d. prašyme UAB ,,Kasida“ nurodyta, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo nutraukta įmonės padalinių Gargžduose ir Palangoje veikla, dėl ko faktiškai darbo neteko 8 įmonės darbuotojai ir pati įmonė prarado pajamas nutrūkus veiklai. Šiuos įvykius sąlygojo būtent ieškovės UAB ,,Puerto Rico“ paskyrimas turto saugotoju. Taip pat teigta, kad įmonės padalinių, kurių veikla buvo nutraukta, įplaukos sudarė apie 1000 Lt per dieną, ir prašymo padavimo dienai (2012-02-17) nuostoliai sudarė apie 20 000 Lt, ir šiuos nuostolius įmonė patyrė nuo 2012-02-10, kurie nuolat didėja. Nurodo, kad kreditoriai Klaipėdos kredito unija primena apie pradelstus mokėjimus, tačiau dėl nutrauktos veiklos UAB ,,Kasida“ sumokėti negali, dėl tų pačių priežasčių negali įvykdyti savo įsipareigojimų SODRAI, kurie šiai dienai sudaro apie 10 000 Lt.
  21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakovais G. R. ir M. R., kad jie ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant, jog būtų panaikinti soliariumams taikyti apribojimai – prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones jų atžvilgiu, prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galiausiai ir atskirojo skundo teikimas, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, netenkinus UAB ,,Kasida“ minėtų procesinių prašymų. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-25 nutartis buvo palikta nepakeista, ir galiausiai Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 galutinį sprendimą paliko nepakeistą.
  22. Nors teismo vertinimu, UAB ,,Kasida“ ir nevykdė jokios veiklos, ką tiek teismo posėdžio metu pripažino ir patys atsakovai – G. R. ir M. R., bei UAB ,,Kasida“ tokius duomenis buvo pateikę ir teismui prijungtoje civilinėje byloje, kurioje vyko ginčas tarp šalių dėl daiktų nuosavybės teisės, tačiau, akivaizdu, jog tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, o nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais vis didėja, nesikreipimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo gali neatitikti protingos verslo rizikos ir prieštarauti geriems verslo standartams. Taip pat, teismo vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi palikus nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-20 galutinį sprendimą ir išaiškėjus aplinkybei, jog nėra galimybės iš ieškovo UAB ,,Puerto Rico“ atgauti pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį paimtus saugojimui soliariumų aparatus, iš esmės tik tuomet atsakingiems asmenims (šiuo atveju tuo metu pareigas ėjusiam vadovo pareigas atsakovui M. R.) turėjo tapti aišku, kad neturint galimybių susigrąžinti soliariumų, įmonė yra netekusi vienintelio vertingo turto, ir faktiškai nevykdydama jokios kitos ūkinės–komercinės veiklos, nebeturės net teorinių galimybių vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams ir tik tokiu atveju turėjo spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir Liteko duomenų apie civilinę bylą Nr. B2-827-460/2013 (Teisminio nagrinėjimo Nr. 2-57-3-00784-2012-1) pareiškimą Klaipėdos apygardos teisme dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Kasida“ kreditorius UAB ,,Staliksena“ jau buvo pateikęs 2012 m. gruodžio 12 d., t. y. tuomet, kai dar net nebuvo priimto galutinio procesinio sprendimo dėl soliariumų nuosavybės teisės, ir iš esmės galutinai apie įmonės vertingo turto praradimą galima buvo sužinoti tik neatgavus iš ieškovo UAB ,,Puerto Rico“ areštuotų ir negrąžintų iš saugojimo soliariumų.
  23. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi UAB ,,Puerto Rico“ bankroto byloje yra patvirtintas 52 638,24 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas dėl neperduotų soliariumų aparatų. Šių aparatų įsigijimo dokumentai – 2010 m. gruodžio 10 d. sudarytos Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 10/12-001, Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 10/12-002, 2010 m. gruodžio 10 d. Perdavimo – priėmimo aktas Nr. ( - ) ir Perdavimo – priėmimo aktas Nr. ( - ) Kasos pajamų orderio kvitas Serija KAN Nr. 00008, PVM sąskaitos faktūros (prijungtos bylos l. 102 – 112, 1 t.), taip pat ir ilgalaikio turto apyrašas patvirtina, kad UAB ,,Kasida“ iš UAB ,,Kanitas“ įsigijo paslaugoms, susijusios su soliariumų veikla, reikalingą įrangą, tame tarpe ir 6 vnt. soliariumus (vėliau paimtus saugoti ir negrąžintus UAB ,,Puerto Rico“), kurių vertė buvo 266 942,16 Lt ir tokiu būdų laikytina, jog UAB ,,Kasida“ 2012 m. gruodžio mėn. turėjo turto ne mažiau kaip už 200 000 Lt (nors faktiškai ir jo nevaldė bei vyko teisminis ginčas dėl šio turto), ir nesant duomenų, jog 2012 m. gruodžio mėn. įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės, nėra pagrindo konstatuoti UAB ,,Kasida“ nemokumo būsenos pagal ĮBĮ prasmę, dėl ko įmonės vadovas – atsakovas G. R. iki 2012 m. gruodžio mėn. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo labiau, kaip minėta, jau 2012 m. gruodžio 11 d. kreditorius UAB ,,Staliksena“ buvo pasikreipęs į teismą dėl UAB ,,Kasida“ bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad tik Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi, įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes dėl soliariumų aparatų vertės – nuo 180 000 iki 270 000 Lt, konstatavo, kad turto vertė geriausiu atveju neviršija 200 000 Lt ir pradelsti įsipareigojimai yra 156 613,44 Lt, balanse apskaityto turto vertė – ne daugiau 200 000 Lt, kas dar kartą patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio mėn. atsakovas G. R., vėliau ir kiti buvę vadovai – M. R. bei A. K., nepažeidė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

11Dėl atsakovų atsakomybės neperduodant dokumentų ir turto bankroto administratoriui.

  1. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės teisinę reikšmę, yra pažymėjęs, kad įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę. Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle ir patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.). Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Vertinant balanso duomenis, pažymėtina, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Tad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-14/2013, 2015-05-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-349-415/2015).
  2. Ieškovė ieškinyje tvirtina, kad atsakovas A. K. tinkamai nevykdė savo pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus, o tai taip pat suponuoja atsakovo nesąžiningumą, taip pat ieškovė tvirtina, kad atsakovai G. R. neperduodamas įmonės dokumentų ir turto naujajam vadovui M. R., o pastarajam neatlikus turto inventorizacijos ir neperėmus dokumentų atsako kreditoriams dėl padidėjusio kreditorinio įsiskolinimo (13 218,06 Eur) dėl vėlavimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat ieškovės teigimu, atsakovas M. R. yra atsakingas už į įmonės balansą įrašyto turto ir jo apskaitos dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui ir šioje dalyje atsako su paskutiniu įmonės vadovu – atsakovu A. K.. Kadangi dėl 6 vnt. soliariumų yra patvirtintas UAB ,,Puerto Rico“ kreditorinis reikalavimas 52 638,24 Eur sumai, ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. sausio 10 d. nutartimi nustačius, kad įmonės turto vertė bankroto bylos iškėlimo metu neviršija 200 000 Lt, ieškovė laiko, kad likusi bankroto administratoriaus nerasto įmonės turto vertė yra 50 527,84 Lt (14 633,87 Eur). Taip pat nurodo, kad UAB ,,Kasida“ iš UAB ,,Kanitas“ už 323 000 Lt įsigijo 9 soliariumo aparatus, iš kurių tik 6 buvo paimti UAB ,,Puerto Rico“, tačiau 3 vnt. soliariumų aparatai bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Todėl nurodo, kad bankroto administratorius neturi galimybių nustatyti, kur yra šie 3 soliariumo aparatai ir koks dar kitas turtas 50 527,84 Lt sumai, ir laiko, kad paskutinis buvęs vadovas A. K. ir prieš jį buvęs vadovas – M. R. yra solidariai atsakingi už bankroto administratoriui neperduotą turtą 50 527,84 Lt sumai.

    12

  3. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Pagal šią normą paprastai bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus turi perduoti buvęs (paskutinis) vienasmenis valdymo organas – vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
  4. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas G. R. įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2009-12-23 iki 2012-12-11, tačiau juridinių asmenų registre kaip vadovu buvo nurodytas iki 2013-02-25, po atsakovo G. R. vadovo pareigas iki A. K. įmonės vadovo pareigas ėjo M. R., ir atsakovas A. K. vadovo pareigas pradėjo eiti 2013-10-25, kai Klaipėdos apygardos teismas 2013-10-21 nutartimi įmonei jau buvo iškėlęs bankroto bylą, ir vadovo pareigose buvo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-04 priimtos nutarties.
  5. Atsakovo A. K. teigimu, įsigydamas UAB ,,Kasida“ akcijas, jis žinojo apie prastą įmonės finansinę padėtį, tačiau pirkdamas akcijas, jis tikėjosi pagerinti įmonės turtinę būklę, būtent imantis priemonių surasti 6 vnt. negrąžintų soliariumų aparatų. Šias atsakovo aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - 2013-12-10 inicijavo kreipimąsi į prokuratūrą dėl UAB ,,Kasida“ priklausančių 6 vnt. soliariumų neteisėto užvaldymo, reikalavo iš buvusio vadovo M. R. visų įmonės finansinių dokumentų ir turto, galiausiai atsakovas perdavė bankroto administratoriui visą turimą turtą ir dokumentus pagal perdavimo priėmimo aktus. Pažymėtina, kad UAB ,,Kasida“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-20 nutartis dėl baudos skyrimo A. K. už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą buvo panaikinta ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015-01-15 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš apelianto S. K. turėdamas duomenų, kad buvęs bendrovės vadovas M. R. perdavė tik dalį dokumentų, todėl likusių dokumentų perdavimas bankroto administratoriui yra neįmanomas, nes apeliantas jų iš M. R. negavo, turėjo išsiaiškinti aplinkybes dėl bendrovės dokumentų buvimo vietos ir nustatyti, kokius dokumentus ir turtą M. R. perdavė S. K.. Atsakovas G. R. 2017-01-27 teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas M. R. iš jo priėmė dokumentus, taip pat patvirtino, kad perdavimo momentu įmonėje jokio turto nebuvo, išskyrus soliariumus. Gi, atsakovas M. R., 2017-05-09 teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. K. perdavė tik dalį dokumentų, o kitą dalį dokumentų turi jis pats ir ruošiasi perduoti bankroto administratoriui. Taigi, atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti ieškovės nurodytą atsakovo A. K. neveikimą dėl dokumentų ir turto neperdavimo neteisėtu pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tuo labiau nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti klausimą dėl žalos atsiradimo kreditoriams, todėl ieškinys A. K. atžvilgiu yra atmestinas.
  6. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui G. R. dėl 55 456,06 Lt / 16 061,19 Eur žalos atlyginimo dėl atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymais nurašytų materialinių vertybių, grindžia minėtų įsakymų neteisėtumu ir šio turto neperdavimu nuo 2012 m. gruodžio 11 d. naujai paskirtam UAB ,,Kasida“ vadovui M. R.. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl minėtų atsakovo G. R. veiksmų teisėtumo / neteisėtumo nurašant 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymais įmonės turtą, nors jau įmonėje nuo 2012 m. gruodžio 11 d. buvo paskirtas kitas vadovas, atsakovui G. R. kyla atsakomybė už neperduotą turtą naujajam vadovui. Kaip minėta, atsakovas G. R. 2017-01-27 teismo posėdžio metu patvirtino, kad pradėjus eiti vadovo pareigas atsakovui M. R., įmonėje jokio turto nebuvo, išskyrus tik UAB ,,Puerto Rico“ paimtus saugojimui soliariumus. Atsakovas M. R. 2017-05-09 teismo posėdžio metu nurodė, kad nieko negali paaiškinti dėl atsakovo G. R. priimtų įsakymų dėl materialinių vertybių nurašymo.
  7. Atsakovas G. R., siekdamas paneigti savo kaltę bei įrodinėjamą faktą, kad įmonės turtas, nurodytas balanse bei finansiniuose dokumentuose nėra prarastas dėl jo kaltės, pateikė teismui, kaip minėta, 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymus, iš kurių matyti, kad viso buvo nurašyta turto už balansinę vertę pagal Įsakymą Nr. IMT-01 - 6130 Lt ir pagal Įsakymą Nr. IMT-02 – 40 941 Lt.
  8. Ieškovės teigimu, pagal UAB ,,Kasida“ Ilgalaikio turto sąrašą 2011 metų I pusmečiui, U formos paletinių svarstyklių MSU4 vertė periodo pabaigai– 1540,87 Lt, džiovyklės Elektrolux – 1620,78 Lt, svarstyklių MSU4 2000 kg A12 – 1615,15 Lt, automobilio Iveco 5 – 900,10 Lt, automobilio VW Passat – 8250,08 Lt, ir laiko, kad nurodyta vertei - 13 926,98 Lt ir buvo padaryta žala iš įmonės turto balanso nepagrįstai nurašius materialines vertybes. Taip pat ieškovės teigimu, atsakovo G. R. 2012-12-31 Įsakymu Nr. IMT- 02 57 vnt. inventorizuotų materialinių vertybių, kurių bendra vertė siekia 41 529,08 Lt, nurašymas buvo atliktas nesudarius komisijos, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl laiko, kad šis materialinių vertybių nurašymas prieštarauja Buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir yra neteisėtas.
  9. Tokie byloje duomenys liudija, kad nors ieškovo buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotas turtas ir nebuvo perduotas vėlesniam vadovui M. R., ko pasėkoje turtas nebuvo perduotas ir bankroto administratoriui, ir būtent nurašius pagal minėtus įsakymus, teismo vertinimu, ne visas išvardintas turtas buvo prarastas / neperduotas vėlesniam vadovui dėl atsakovo G. R. kaltės, dėl ko būtų pagrindas jo deliktinei atsakomybei kilti. Kaip matyti, ieškovas įrodinėdamas žalos dydį dėl materialinių vertybių, nurašytų Įsakymu Nr. IMT-01 remiasi bankroto administratoriui perduotu turto likučių ataskaitomis 2011 m. I pusmečiui, tačiau viena vertus, byloje neginčytinai nustatyta, kad įmonė iki pat vykdytos veiklos iki 2012 m. vasario 10 d. pabaigos, iki būtent teikė paslaugas, susijusias su soliariumų aparatų naudojimu, ir kaip nurodė atsakovai, iš šios paslaugos gautas sugeneruotas lėšas naudojant kitoje įmonės vykdytoje veikloje – metalų supirkimui / pardavimui, ir neabejotinai šių paslaugų vykdymui buvo aktualūs turto likučių ataskaitose nurodyti daiktai, kurie iki jų atsakovui G. R. kilusios prievolės juos perduoti galėjo būti prarasti, sunaikinti, perleisti ir pan., t. y. jų sudėtis ir vertė galėjo gerokai pakisti, kadangi iki naujojo vadovo paskyrimo 2012 m. gruodžio 11 d., buvo praėję beveik vieneri metai, o iki bankroto bylos iškėlimo – 2014 m. praėjo daugiau kaip 2 metai. Kita vertus, ieškovo įrodinėjamų neperduotų daiktų vertę, kuria grindžia žalos dydį, kaip matyti iš daiktų likučių pagal rūšis ataskaitos, sąlygoja ir nusidėvėjimas. Minėtos ataskaitos duomenys 2011 m. I pusmečiui patvirtina, kad abiejuose įsakymuose yra nurašytas ilgalaikis turtas, kuriam yra nustatytos nusidėvėjimo normos. Be abejo, nesant į bylą pateiktų pirminių apskaitos dokumentų, susijusių su nurašytų materialinių vertybių įsigijimu – data, kaina, kt., nėra galimybės nurašymo datai nustatyti bent jau formalių požymių apie daikto būklę (galimo nusidėvėjimo laipsnį pagal naudojimo intensyvumą ir/ ar laikotarpį, kt.). Tačiau, vis dėl to, teismo vertinimu, kilus prievolei 2012 m. gruodžio mėn. minėtus daiktus perduoti vėliau paskirtam vadovui M. R., ir jo galimai prievolei vėliau perduoti atsakovui A. K. ar bankroto administratoriui, akivaizdu, kad daugumos daiktų buhalterinė vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimo normą, būtų jau pakitusi, lyginant su likučių ataskaitoje užfiksuota verte. Pažymėtina, kad ieškovė byloje neįrodinėjo byloje neperduoto turto rinkos vertės aktualiu laikotarpiu, būtent kada buvo pareiga turtą perduoti bankroto administratoriui. Galiausiai byloje neįrodinėta, kad neperduoto turto vertė realiai buvo didesnė nei užfiksuota buhalteriniuose dokumentuose. Akivaizdu, kad dauguma iš esmės beverčio turto negalėtų būti naudingai realizuota ĮBĮ nustatyta tvarka, be to, vien jau tokio turto pardavinėjimo sąnaudos neatsipirktų ir mažai tikėtina, kad jį perimtų patys kreditoriai, todėl vis tiek turėtų jį nurašyti ir, tikėtina, patirtų dar didesnes išlaidas tokį turtą naikinant (ĮBĮ 33 str. 7 d.). Tad teismo vertinimu šiuo atveju žala dėl daugumos nurodytų daiktų yra labiau „dokumentinė“ nei reali.
  10. Pagal ilgalaikio turto apyrašus vertingesni pagal kainą buvo nurašyti du automobiliai: Iveco 35-10 – 900,10 Lt vertės ir VW Passat – 8250,08 Lt vertės. Kaip minėta, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie šių transporto priemonių rinkos kainą aktualiu laikotarpiu, būtent ieškovei bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu, įvertinant ar tuo metu kreditoriams realiai galėjo būti padaryta žala, turint galimybę šį turtą realizuoti. Nesant pateiktų įrodymų apie šių daiktų rinkos vertę, teismas vadovaujasi viešai prieinama informacija (autoplius.lt), ir nustatyta, kad šiuo metu Iveco krovininio automobilio iki 3,5 t., kurio pirmoji registracija yra 1991 m., vertės nėra galimybės nustatyti, nes pardavimuose nėra, o VW Passat keleivinio automobilio, kurio pirmoji registracijos data yra 2000 m., kaina yra vidutiniškai nuo 1500 Eur iki 2000 Eur, todėl šiuo pastaruoju atveju, teismo vertinimu, atsakovo G. R. veiksmai, susijęs su automobilio VW Passat neperdavimu vėlesniam vadovui, pripažintini neteisėtais ir sudarantys pagrindą konstatuoti, jog šio automobilio verte yra padaryta žala kreditoriams, dėl ko iš atsakovo ieškovės naudai priteistina transporto priemonės vidutinė rinkos kaina -1750 Eur. Sutiktina su atsakovo G. R. argumentais, jog džiovyklė Elektrolux, kuri buvo skirta darbininkų nešvariems drabužiams skalbti, svarstyklės, kurios buvo sugedusios ir sulūžusios, negalėjo būti daugiau naudojamos įmonės veikloje ir galėjo būti nurašomos. Taip pat, kaip matyti iš byloje pateikto ilgalaikio turto sąrašo, kiti nurašyti daiktai iš esmės yra funkciškai susiję su teikiamų paslaugų soliariumų sferoje užtikrinimu, t. y. nešiojami kompiuteriai, apšvietimo sistema, kondicionieriai, dozimetras, stebėjimo sistema, baldai, televizoriai, mobilus telefonas, kt., ir jų vertė 2014 m. sausio mėn. datai byloje neįrodinėta, todėl ir šiais atvejais nėra pagrindo teigti, kad neperduoto turto vertė realiai buvo didesnė nei užfiksuota buhalteriniuose dokumentuose, ir kad šio turto pardavinėjimo sąnaudos atsipirktų / ar kad jį perimtų patys kreditoriai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šioje dalyje ieškinys atsakovo G. R. atžvilgiu atmestinas.
  11. Kaip jau minėta, įmonės finansiniai dokumentai (balansas, daiktų likučių ataskaitos) ne visada atspindi turto rinkos vertę, naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Vien tai, kad vėlesnis įmonės balansas nesudarytas, trūksta apskaitoje apskaitytų daiktų įsigijimo dokumentų arba turimi duomenys neišsamūs, šiuo atveju neleidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodyta žala yra padaryta, o jos dydis atitinka 2011 m. I pusmečio ir minėtuose įsakymuose nurodyto turto vertę, kai pareiga perduoti turtą bankroto administratoriui kilo 2014 m. sausio mėnesį.
  12. Taip pat, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimą atsakovo M. R. atžvilgiu dėl bankroto administratoriui neperduotų 3 vnt. soliariumų, kurie buvo įsigyti kartu su kitais 6 vnt. soliariumais, iš UAB ,,Kanitas“. Kaip jau nustatyta, atsakovas G. R. iš esmės neperdavė vėlesniam vadovui M. R. jokio realaus turto, todėl tenkinti ieškinį atsakovo M. R. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, todėl jis yra atmestinas (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad dėl šio turto neperdavimo vėlesniam vadovui ar bankroto administratoriui atsakovui G. R. yra nereiškiamas.
  13. Tačiau teismas konstatuoja, kad atsakovas G. R., kaip UAB „Kasida“ vadovas, pardavęs du automobilius, po kelių dienų nuo jų įsigijimo dienos, už žymiai mažesnes kainas bei nesant šias ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų, savo vadovaujamai įmonei padarė materialinę žalą. Taip pat atsižvelgus į tai, jog bankroto administratoriui nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys piniginių lėšų, gautų už parduotus automobilius įnešimą į UAB „Kasida“ banko sąskaitą arba į įmonės kasą, spręstina, kad atitinkamos sumos, gautos realizavus du automobilius, priteistinos iš atsakovo G. R. ieškovės naudai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
  14. Pagal VĮ Regitra duomenis, UAB ,,Kasida“ 2011-02-10 iš Ž. D. įsigijo automobilį Range Rover Sport 3.6 TDV8 HSE už 150 000 Lt. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus - Emprekis elektroninėmis ataskaitomis apie automobilių vertes - šio automobilio rinkos vertė su PVM 2011 metais buvo 90 187,14 Lt / 26 120 Eurų. Panašia suma 2011-06-09 dėl šio automobilio grįžtamojo lizingo buvo sudaryta sutartis su AB Šiaulių banko lizingas ir 2011-10-03 padengus visą lizingo sumą, automobilis nuosavybės teise buvo perduotas UAB ,,Kasida“, kuri 2011-10-11 už 100 000 Lt šį automobilį pardavė pirkėjui L. L.. Kaip matyti iš AB ,,Šiaulių bankas“ pateiktos informacijos, likutinę 84 142,73 Lt įmoką lizingo davėjui sumokėjo L. L., kuriam automobilis buvo parduotas už 100 000 Lt. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas G. R. 16 432,12 Lt gautą piniginę sumą iš pardavėjo už parduotą automobilį įnešė į įmonės kasą ar atliko bankinį pavedimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad minėtais automobilio pirkimo -pardavimo sandoriais įmonei buvo padaryta 66 432,12 Lt dydžio žala, visų pirma, pirminiu pirkimo-pardavimo sandoriu įsigyjant ženkliai brangiau nei šio automobilio buvo rinkos kaina (50 000 Lt), t. y. ne už 90 187,14 Lt / 26 120 Eur, kaip nustatyta jo rinkos kaina; antra, pardavus automobilį fiziniam asmeniui, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pinigai (16 432,12 Lt) buvo įnešti į įmonės kasą, todėl yra pagrindas išvadai, kad dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų įmonė patyrė viso 66 432,12 Lt 19 240,07 Eur žalą, todėl šioje dalyje ieškinys atsakovo G. R. atžvilgiu yra tenkintinas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog automobilio kaina buvo didesnė dėl jo atitinkamos komplektacijos, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Todėl visiškai sutiktina su ieškovės argumentais, jog įmonei šiais veiksmais padaryta žala atsirado dėl nelojalių įmonei veiksmų, veikimo priešingai įmonės steigimo dokumentuose nurodytam tikslui pelno siekimui, pažeidžiant lojalumo įmonei pareigą (CK 2.87 straipsnio 2 dalis). Perkant turtą aiškiai didesne, nei rinkos kaina, įmonės naudai buvo prisiimti neproporcingai dideli įsipareigojimai, nulemiantys įmonės vadovo nesąžiningumo prezumpciją, numatytą CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkte (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija), o neįnešant gautų už automobilį pinigų į įmonės kasą, įmonei buvo padaryta nurodyta žala.
  15. Iš esmės pagal panašią neteisėtą veikimo schemą atsakovo G. R. veiksmais įmonei buvo padaryta žala įsigyjant ir 2011-02-10 automobilį Škoda Yeti, kuris kainavo 46 000 Lt, ir kurio vidutinė rinkos kaina pagal pateiktą Emprekis pažymą (2011 m.) pirkimo metu buvo tik 25 792,42 Lt. Dėl šio automobilio taip pat 2011-06-09 buvo sudaryta lizingo sutartis ir lizingo bendrovė šį automobilį įvertino 27 600 Lt, kas, teismo vertinimu, yra pagrįstai laikytina minėto automobilio rinkos verte. Tokiu būdu šis automobilis buvo įgytas už 18 400 Lt didesne nei rinkos kaina. Vėliau 2011-12-06 automobilis buvo parduotas UAB ,,Laumina“ už likutinę lizingo vertę 16 435,00 Lt, o ne už tuo metu buvusią rinkos kainą, ir tokiu būdu buvo padaryta 9 357,42 Lt dydžio žala, ir viso buvo patirta 29 565 Lt / 8562,62 Eur nuostolis. Lyginant su automobilio rinkos kaina pagal Emprekis pažymą, laikytina, kad automobilis buvo parduotas ženkliai mažesne nei rinkos kaina, ir tokiu būdu įmonei buvo padaryta 9 357,42 Lt dydžio žala.
  16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad dėl atsakovo G. R. veiksmų įmonė patyrė viso 29 552,69 Eur dydžio žalą (1750 Eur, 8562,62 Eur ir 19 240,07 Eur).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo G. R. atžvilgiu patenkintas iš dalies ir pagal šios bylos rezultatą turtinis reikalavimas yra patenkintas 75 proc., tai šių bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo G. R. – 887 Eur. Taip pat iš atsakovo G. R. valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (75 proc.) - 21 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
  2. Iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį atsakovo G. R. atžvilgiu, iš šio atsakovo ieškovės atžvilgiu priteistina 562,5 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovo pagalba. Kadangi ieškinys atsakovo M. R. atžvilgiu yra atmetamas, iš ieškovės BUAB ,,Kasida“ valstybės naudai yra priteistina 197,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

14Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 371 ir 293 straipsniais,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti iš dalies.

16Priteisti iš atsakovo G. R. ieškovės BUAB ,,Kasida“ naudai 29 552,69 Eur žalos atlyginimą ir 562,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo pagalba.

17Priteisti iš atsakovo G. R. valstybės naudai 887 Eur žyminio mokesčio ir 21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

18Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

19Priteisti iš ieškovės BUAB ,,Kasida“ valstybės naudai 197,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.

20Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

21Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai