Byla e2-1785-798/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-631-544/2017 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV Utenos skyrius) ieškinio pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilstata“.
  2. Nurodė, jog atsakovė nuo 2015 m. IV ketvirčio vėluoja mokėti privalomąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, nėra atsiskaičiusi už 2016 m. birželio mėn.–2017 metų gegužės mėn.; skola sudarė 119 052,63 Eur. Pareiškėjas, siekdamas išieškoti vis didėjantį įsiskolinimą, teikė mokėjimo nurodymus į įmonės sąskaitas, rašė raginimus sumokėti skolą, atliko atsakovės kasos ir banko dokumentų patikrinimus, rašė raginimus atsakovės debitoriams padengti skolą, tris kartus kreipėsi į antstolius, tačiau visos priemonės teigiamų rezultatų nedavė. Siekiant užtikrinti skolos išieškojimą buvo pritaikyta priverstinė hipoteka ir įkeitimas nekilnojamajam turtui, transporto priemonėms. Pagal Juridinių asmenų registrui pateikto 2016 m. balanso duomenis atsakovė yra nemoki, nes mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 482 124 Eur, o į balansą įrašyto turto vertė – 2 613 581 Eur.
  3. Atsakovė UAB „Vilstata“ atsiliepime prašė ieškinio pareiškimą atmesti.
  4. Nurodė, kad per vienerius metus mokėtinos sumos nereiškia įmonės pradelstų įsipareigojimų, o, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti suteiktas reabilitaciniam tikslui. Pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. balanso duomenis, bendrovės nuosavybės teise valdomą turtą sudarė 717 369,00 Eur ilgalaikis turtas, 1 706 498,00 Eur trumpalaikis turtas, iš viso 2 423 867,00 Eur vertės turtas, kurį sudaro žemė, pastatai, mašinų įrengimai, transporto priemonės, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai. Įmonės turtui buvo pritaikyta priverstinė hipoteka tik pareiškėjo naudai. Iš finansinėje apskaitoje apskaitytų 865 850,00 Eur trumpalaikių įsipareigojimų pradelsti įsipareigojimai sudaro 532 328,00 Eur ir ši suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Nepradelstas yra 37 424,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo terminas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). 2017 m. birželio 1 d. su pareiškėju buvo pasirašytas protokolinis susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo per 2017 m. spalio–lapkričio mėn., todėl pradelsta skola pareiškėjui sudarė yra apie 40 000,00 Eur. 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsiskolinimą atsakovė iš dalies padengė. Be to, atsakovė pasiūlė pareiškėjui svarstyti galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą išieškojimą nukreipiant tiesiogiai į bendrovės debitorius. Pagrindinė vėlavimo atsiskaityti su pareiškėju priežastis yra užvilkinti atsakovės užsakovų atsiskaitymai už atliktus darbus dviejuose objektuose, už 2015 m. gruodžio mėn.–2016 m. gegužės mėn. Nuo 2016 m. vidurio dėl įsiskolinimų priteisimo vyksta teisminiai ginčai. Atsakovė veiklą vykdo, įmonės finansinė padėtis neatitinka nemokumo būsenos, nors UAB „Vilstata“ ir susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos siekia pašalinti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmetė ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilstata“.
  2. Teismas nustatė, jog pareiškėjas VSDFV Utenos skyrius pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog yra atsakovės kreditorius su 119 052,63 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Teismo vertinimu, byloje surinkta įrodymų visuma (balansų, pažymų, dokumentų apie kreditorinių įsiskolinimų dydžius, bendrovės turtą duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai) nesudaro pagrindo padaryti vienareikšmišką neabejotiną išvadą, jog atsakovė UAB „Vilstata“ yra nemoki.
  3. Teismas, palyginęs atsakovės pateikto ilgalaikio materialaus turto duomenis apie likutinę vertę su nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine rinkos verte, nustatė, kad esminę reikšmę turtinei atsakovės padėčiai apibūdinti turinti nekilnojamojo turto vertė esminiai nuo vidutinės rinkos vertės nesiskiria. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog į balansą įrašyto ilgalaikio materialaus turto vertė yra be pagrindo padidinta ir yra aiškiai nereali.
  4. Vertindamas, ar 2017 m. rugpjūčio 17 d. balanse nurodyta trumpalaikio turto vertė 1 706 498, 00 Eur yra reali atsakovės nuosavybės teise valdomo turto vertė, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti, kad 1 359 299,00 Eur atsargų ar 2 518,00 Eur pinigų ar jų ekvivalentų nėra ar jie yra kitokios vertės.
  5. Atsakovės UAB „Vilstata“ 344 681,00 Eur trumpalaikį turtą sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Teismas iš šios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatė, kad kuriam nors iš atsakovės nurodytų ženklesnę debitorinę skolą turinčių debitorių būtų iškelta bankroto byla, kad jų buveinės būtų užsienyje ir dėl ko galimybės atgauti debitorines skolas būtų abejotinos arba jų visai nebūtų. Iš debitorių sąrašo nustatė šias aplinkybes: 1 909,64 Eur skola iš Augantas, UAB yra priteista ir išieškoma priverstine tvarka; 109 506,62 Eur skola iš NUKEM Technologies GmbH suderinta 2017 m. balandžio 14 d. ir pervedama į skolų išieškojimą iš atsakovės vykdančių antstolių sąskaitą; UAB „Užupio statyba“ 28 376, 56 Eur skolą atsakovei turi sumokėti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-716-545/2017; 114 005,09 Eur skola iš Visagino savivaldybės administracijos yra priteista Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. spendimu, kuris nėra įsiteisėjęs, tačiau teismo visgi yra pripažinta, kad atsakovės reikalavimas galimai yra pagrįstas. Kitų debitorių skolos nėra labai ženklios ir tokio reikšmingumo, kad turėtų esminę reikšmę įmonės nemokumui įvertinti. Dėl to teismas neturėjo pakankamo pagrindo įmonės trumpalaikio turto vertę sumažinti 344 681,00 Eur suma. Be to, net ir tai atlikus, į balansą įrašyto turto vertė būtų 2 079 186,00 Eur, todėl 601 380,57 Eur (532 328 Eur) pradelsti įsiskolinimai ir skolos vis tiek neviršytų pusės į balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo ir tai, jeigu ir visa per vienerius metus mokėtina 865 850,00 Eur suma būtų pradelsta, vis tiek ji neviršytų pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (2 423 867 Eur).
  6. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad pateikti faktiniai duomenys yra neišsamūs ir netikslūs tiek, kad pradelsta kreditorinių reikalavimų sumą ar valdomo turto vertė nėra tokia, kokią nurodė atsakovė teismui pateiktuose dokumentuose apie savo finansinę padėtį.
  7. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad, pagal viešai skelbiamus duomenis, atsakovės bendrovėje dirba 28 darbuotojai, ji turi galiojančią licenciją dirbti jonizuojančioje spinduliuotėje, kvalifikacinį atestatą vykdyti bendros statybos darbus visų rūšių statiniuose, turi patirtį vykdyti ypatingų VĮ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų generalinės rangos darbus; iki šiol nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir vykdo darbus pagal sutartis. Byloje nėra įrodymų, kad sutartys realiai nepradėtos vykdyti ir jokie darbai neatlikti, jog atsakovė neturi pakankamai darbuotojų ir apyvartinių lėšų darbams atlikti. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė turi tokios apimties galiojančių sutarčių, kurias, labiau tikėtina, gali realiai įvykdyti, ir kurios turės esminės reikšmės bendrovės turtinės padėties pagerinimui, užtikrins apyvartinių lėšų ir lėšų, būtinų atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai pradelsti, pakankamumą bei laikino pobūdžio bendrovės finansinių sunkumų išsprendimą.
  8. Vien tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir viešųjų registrų duomenų matyti, kad UAB „Vilstata“ yra iškelta bylų, kuriose kreditoriai buvo pareiškę jai tam tikrus reikalavimus bei tam tikram turtui taikyti areštai ir hipoteka, nesudarė teismui pakankamo pagrindo kitaip vertinti atsakovės mokumą (nemokumą).
  9. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog atsakovė yra nemoki remdamasis 2016 m., o ne bankroto bylos nagrinėjimo metu sudaryto, balanso duomenimis. Teismo vertinimu ir 2016 m. balanso duomenys neįrodo, jog bendrovė buvo nemoki, nes balanse nurodytos mokėtinos ir įsipareigojimų sumos (1 482 124,00 Eur) nėra laikytinos pradelstu įsiskolinimu; per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 1 123 328,00 Eur, ir tai nesudarė pusės tuomet į balansą įrašyto turto vertės.
  10. Atsakovė patvirtino, ir niekas to byloje nepaneigė, kad ji niekam nepranešė, jog negali vykdyti įsipareigojimų. Iš į bylą pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad įmonė turi 100 641,85 Eur įsiskolinimą darbuotojams, iš kurio 9 331,06 Eur yra pradelsti mokėjimai. Teismo vertinimu, pradėti bankroto bylą vien dėl pilnai neišmokėto atlyginimo darbuotojams fakto nėra pakankamo pagrindo. Byloje pareiškėjas neįrodinėjo, kad yra savarankiškas pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą, nes atsakovė daugiau kaip tris mėnesius nemoka darbuotojams darbo užmokesčio. Įmonės darbuotojai, manydami, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeisti, turi galimybę juos apginti pareikšdami reikalavimus darbo ginčą nagrinėjančiame organe. Nenustatyta, kad bankroto byloje jų, kaip darbuotojų teisės, būtų apgintos greičiau ir efektyviau. Todėl, atsižvelgęs į atsakovės mokumą, į aplinkybę, jog nei vienas darbuotojas neteikė reikalavimo inicijuoti bankroto bylą, o pareiškėjas šio pagrindo neįrodinėjo, į tai, kad bendrovė faktiškai vykdo veiklą, joje dirba 28 darbuotojai, teismas sprendė, kad bankroto bylą kelti šiuo teisiniu pagrindu netikslinga.
  11. Teismas netenkino atsakovės UAB „Vilstata“ prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kurio kadangi atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti išsamius ir svarbius paaiškinimus, turimus įrodymus ir ji šia teise pasinaudojo. Teismui pakako byloje esančių duomenų, kad nagrinėjamą klausimą išspręsti iš esmės.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde pareiškėjas VSDFV Utenos skyrius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria atmestas ieškinio pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilstata“ ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo, jog nagrinėjamojoje byloje pareiškėjui nebuvo sudarytos procesinės galimybės susipažinti su atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktais bendrovės kreditorių bei debitorių sąrašais ir kt. dokumentais, nes atsakovė nepagrįstai pasinaudojo teikiamų dokumentų (įrodymų) konfidencialumo aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės pateiktais finansiniais dokumentais bei atsiliepimo į pareiškimą duomenimis bei konstatavo, kad UAB „Vilstata“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 532 328,00 Eur. Su šia teismo išvada apeliantas nesutinka. Teigia, kad vien tik pagal antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus UAB „Vilstata“ neišieškotų skolų likutis viso sudaro 635 552,75 Eur. Pažymi, kad atsakovė pateikė VSDFV Utenos skyriui pažymą apie UAB „Vilstata“ 2017-04-30 įsiskolinimų teikėjams sąrašą, kurio duomenimis skolų tiekėjams likutis yra 553 752,89 Eur bei pažymą apie UAB „Vilstata“ 2017-04-30 darbo užmokesčio skolą darbuotojams, kurios duomenimis skola darbuotojams iš viso sudaro 183 406,86 Eur. Atsakovės skola apeliantui sudaro 124 802,66 Eur (115 825,57 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 8 977,09 Eur delspinigiai). Iš antstolio L. J. kontoros Visagino skyriaus 2017-09-09 rašte Nr. S-398 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikto pranešimo apie UAB „Vilstata“ 16 577,73 Eur darbo užmokesčio skolą, UAB „Vilstata“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 878 540,14 Eur (553 752,89 Eur + 183 406,86 Eur + 124 802,66 Eur + 16 577,73 Eur). Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė į savo 2017-08-01 balansą įrašė turto iš viso 2 423 867,00 Eur sumai, tame tarpe 717 369,00 Eur ilgalaikio turto bei 1 706 498,00 Eur trumpalaikio turto, kurį sudaro: 1 359 299 Eur vertės atsargos, 344 681,00 Eur per vienus metus gautinos sumos ir 2 518 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų. VSDFV Utenos skyrius nėra susipažinęs su atsakovės teismui pateiktu UAB „Vilstata“ debitorių sąrašu, tačiau atkreipia dėmesį į teismų praktiką, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Prie šio atskirojo skundo pridėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ir UAB „Vilstata“ atstovų susitikimo 2017-06-01 protokolas Nr. (8.36) A2-975, pagal kurį atsakovė įsipareigojo pagrinde iš UAB „Vilstata“ debitorių atgautų skolų padengti UAB „Vilstata“ skolą VSDF biudžetui 117 109,18 Eur; šis įsipareigojimas nėra įvykdytas, o UAB „Vilstata“ skola VSDF biudžetui padidėjo iki 124 802,66 Eur. Pažymi, jog didžioji dalis turto yra atsargos, t. y. trumpalaikis turtas, kuris sunaudojamas pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos sezoną. Iš UAB „Vilstata“ balanso už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 matyti, kad bendrovės atsargos praėjusiu atskaitiniu laikotarpiu sudarė 975 907,00 Eur, o atskaitiniu laikotarpiu – 1 203 187,00 Eur. UAB „Vilstata“ aiškinamajame rašte prie finansinės atskaitomybės už 2016 m. nurodomi visai kiti atsargų duomenys: 220 524,00 Eur, o ataskaitinių finansinių metų pabaigoje – 960 321,00 Eur. Apeliantui neaišku kaip 220 524,00 Eur atsargų vertė 2016 finansinių metų pradžioje padidėjo iki 1 359 299,00 Eur. Apelianto manymu, atsakovė galimai manipuliuoja balanso rodikliu „atsargos“, jog išvengti bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė pirmosios instancijos teismą suklaidino nurodžiusi, jog, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai darbuotojams sudaro 9 331,06 Eur, nes antstolio L. J. kontoros Visagino skyriaus 2017-09-09 rašto Nr. S-398 duomenimis, 16 577,73 Eur UAB „Vilstata“ darbo užmokesčio skolos yra ne tik pradelsta, bet jau ir priteista bei antstoliams išduoti vykdomieji dokumentai dėl skolų priverstinio išieškojimo. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamosios nutarties išvada, kad UAB „Vilstata“ faktiškai vykdo veiklą. Iš Panevėžio apskrities VMI 2017-06-07 pažymos Nr. (42.3E VP) 6M-1260 matyti, kad „Pagal UAB „Vilstata“ išrašomų pirkėjams PVM sąskaitų faktūrų registro (i.SAF) išrašus už 2017 m. sausio–gegužės mėn. parduotų prekių (paslaugų) apmokestinama vertė 4 746,94 Eur su PVM. Be to darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 45 iki 28, o pagal UAB „Vilstata“ pelno (nuostolių) atskaitą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, per 2016 m. ataskaitinį laikotarpį bendrovė patyrė net 511 381,00 Eur nuostolį.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Vilstata“ prašo skundą atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nepakeistą.
  4. Nurodo, jog atsakovė pirmosios instancijos teismo nesuklaidino, nes 2017-04-30 pažymoje, antstolio S. O. G. 2017-07-07 patvarkyme yra nurodyti pradelsti įmonės įsipareigojimai, kurie buvo nurodyti atsakovės 2017-08-01 kreditorių sąraše. Kadangi kreditorinių įsipareigojamų likučiai apskaičiuoti skirtingais laikotarpiais, todėl sumos gali skirtis, tačiau net vertinat, jog pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (tiekėjams) sudaro 635 553,00 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (darbuotojams) yra didesni 7 000,00 Eur suma, šių sumų padidėjimas nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados dėl UAB „Vilstata“ mokumo. Apeliantas nepagrįstai priskaičiavo 878 540,14 Eur pradelstų įsipareigojimų, nes atsakovės 2017-04-30 pažymoje yra nurodyti visi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Nors atsakovės debitorių skolos nesudaro esminės įmonės turimos turto dalies, tačiau debitoriai yra realiai veikiantys juridiniai asmenys ir atsakovė turi realias galimybes skolas atgauti. Atsargų padidėjimas įvyko per pusantrų įmonės veiklos metų. Pažymi, kad įsiskolinimų VMI neturi, atsakovės darbuotojai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, darbo užmokestis yra mokamas nepriklausomai nuo areštuotų įmonės sąskaitų.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
  2. Apeliacijos objektas – Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo VSDFV Utenos skyriaus ieškinio pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilstata“, pagrįstumas ir teisėtumas.

11Dėl bankroto bylos iškėlimo

  1. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: a) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, b) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog UAB „Vilsata“ įregistruota VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre 1995 m. gegužės 15 d.; įmonės veikla yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas, specializuota statybos veikla. Pagal viešai skelbiamus duomenis bei į bylą pateiktus įrodymus, UAB „Vilstata“ turi galiojančią licenciją dirbti jonizuojančioje spinduliuotėje, kvalifikacinį atestatą vykdyti bendros statybos darbus visų rūšių statiniuose, turi patirtį vykdyti ypatingų VĮ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų generalinės rangos darbus. Atsakovės pateikti duomenys apie vykdomas sutartis patvirtina aplinkybę, jog įmonė nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir gauna pajamas. Pagal viešai skelbiamus duomenis bendrovėje dirba 28 darbuotojai. UAB „Vilstata“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2005–2016 finansinius metus. 2016 m. UAB „Vilstata“ balanso duomenimis atsakovės turtas sudarė iš viso 2 613 581,00 Eur, iš kurio 815 720,00 Eur ilgalaikis turtas bei 1 797 861,00 Eur trumpalaikis turtas, o įsipareigojimai sudarė 2 613 581,00 Eur, iš kurių 358 796,00 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai bei 1 123 328,00 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Taigi, formaliai vertinant 2016 m. atsakovės balanso duomenis, pradelsti įmonės įsipareigojimai (1 123 328,00 Eur) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (2 613 581,00 Eur).
  3. Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).
  4. Atsakovė į bylą pateikė 2017 m. rugpjūčio 17 d. balansą, iš kurio duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė turi 2 423 867,00 Eur vertės turto, kurį sudaro: 717 369,00 Eur vertės ilgalaikis turtas (493 389,78 Eur žemė, pastatai, mašinos, įrengimai, transporto priemonės, kurį kita įranga prietaisai, įrankiai ir įrengimai) bei 1 706 498,00 Eur trumpalaikis turtas, kurį sudaro 344 681,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 1 359 299,00 Eur atsargos, 2 518,00 Eur pinigai ir jų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 315 781,00 Eur, iš kurių 449 931,00 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai bei 865 850,00 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Taigi, formaliai vertinant UAB „Vilstata“ finansinę būklę, pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. balanso duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai (865 850,00 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (2 423 867,00 Eur).
  5. Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamojoje byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).
  6. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
  7. Apeliantas nurodo, kad UAB „Vilstata“ skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 124 802,66 Eur, iš kurių 115 825,57 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 8 977,09 Eur delspinigiai. Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog įsiskolinimas VSDFV didėja, t. y. nuo 2017 m rugpjūčio mėn. ir iki 2017 m. spalio mėnesio (per du mėnesius) padidėjo 492,63 Eur suma (nuo 2017-08-22 122 874,67 Eur iki 2017-10-06 123 367,30 Eur). Bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011).
  8. Apeliantas teigia, kad realiai UAB „Vilstata“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 878 540,14 Eur (553 752,89 Eur įsiskolinimus teikėjams + 124 802,66 Eur skola VSDFV + 183 406,86 Eur + 16 577,73 Eur darbo užmokesčio skolos darbuotojams).
  9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal atsakovės pateiktus 2017 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių sąrašo duomenis pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 532 328,00 Eur. Į minėtą kreditorių sąrašą VSDFV Utenos skyrius yra įtrauktas su 40 000,00 Eur dydžio pradelstu finansiniu reikalavimu, kurio 10 000,00 Eur dalį atsakovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. padengė. Bylos duomenimis pradelsta skola apeliantui yra 124 802,66 Eur. Taigi, UAB „Vilstata“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams gali sudaryti 607 130,66 Eur (532 328,00 Eur - 40 000,00 Eur + 124 802,66 Eur - 10 000,00 Eur).
  10. Į 2017 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių sąrašą yra įtraukti darbuotojai, kuriems nėra sumokėtas 100 641,85 Eur darbo užmokestis (jo likutis), iš jų į pardelstus įsipareigojimus įtraukta tik 5 657,45 Eur suma (1 060,51 Eur + 4 596,94 Eur). Antstolio L. J. kontoros Visagino skyriaus 2017m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. S-398 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, jog iš UAB „Vilstata“ yra priverstinai išieškoma 16 577,73 Eur darbo užmokesčio skolų. Taigi, paskaičiavus 10 920,28 Eur suma padidėjusius pradelstus įsipareigojimus kreditoriams (darbuotojams) (nuo 5 657,45 Eur iki 16 577,73 Eur), iš viso UAB „Vilstata“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams gali sudaryti 618 050,94 Eur (607 130,66 Eur + 10 920,28 Eur). Pažymėtina, jog atsakovės pateiktame 2017 m. rugpjūčio 1 d. kreditorių sąraše nenurodyti konkretūs atsiskaitymo terminai, todėl neaišku, kurie iš šių įsipareigojimų ir kiek laiko yra pradelsti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą, nurodytų aplinkybių neįvertino, neišsireikalavo iš atsakovės duomenų apie konkrečius kreditorių (tiekėjų ir darbuotojų) atsiskaitymo terminus (ĮBĮ 9 str. 2 d.), nors tokie duomenys turi esminės reikšmės nustatant įmonės mokumą / nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Be to, pagal pažymos apie UAB „Vilstata“ 2017 m. balandžio 30 d. darbo užmokesčio skolą darbuotojams duomenis, skola darbuotojams iš viso sudaro 183 406,86 Eur ir apeliantas šią sumą prideda prie pradelstų atsakovės įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų sąlygų, tarp jų ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti. Taigi, vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje (įstaigoje) dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė (įstaiga) neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1646/2012). Nagrinėjamu atveju į debitorių sąrašą yra įtrauktos nesumokėtos darbuotojams darbo užmokesčių sumos ir į bylą nėra pateikta įrodymų dėl pradelstų darbo užmokesčių sumokėjimo (CPK 178 str.).
  11. 2017 m. rugpjūčio 1 d. skolininkų sąraše UAB „Vilstata“ nurodė, kad pradelstos debitorių skolos sudarė 344 681,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės debitoriams nėra iškeltų bankroto bylų, įmonės–debitorės yra registruotos Lietuvoje, todėl yra realios galimybės atgauti debitorines skolas. Į debitorių sąrašą yra įtraukta Visagino savivaldybės administracijos 159 956,72 Eur dydžio skola; kada šios debitorės reikalavimas yra suėjęs, duomenų debitorių sąraše nepateikta. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-181-755/2017 priteisė iš Visagino savivaldybės administracijos UAB „Vilstata“ 114 005,09 Eur už atliktus darbus, 8,05 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,1 647,88 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėto žyminio mokesčio). Šis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Taigi, tik po apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo paaiškės reali atsakovės galimybė padengti didžiąją dalį UAB „Vilstata“ skolos apeliantui pagal VSDFV Utenos skyriaus ir UAB „Vilstata“ atstovų susitikimo 2017 m. birželio 1 d. protokolu Nr. (8.36) A2-975 atsakovės prisiimtą įsipareigojimą iš debitorių atgautų skolų padengti UAB „Vilstata“ skolą VSDFV biudžetui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad debitorės Augantas, UAB 1 909, 64 Eur skola yra priteista ir išieškoma priverstine tvarka. NUKEM Technologies GmbH 109 506,62 Eur skola yra suderinta 2017 m. balandžio 14 d. ir ši suma pervedama į skolų išieškojimą iš atsakovės vykdančių antstolių sąskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-387-407/2017 dėl UAB „Vilstata“ bankroto konstatavo, kad NUKEM Technologies GmbH yra sulaikiusi 533 882,29 Eur sumą, kurią atsakovei išmokės dalimis tam tikrais etapais, bet tai nesudaro pagrindo nepriskirti šios sumos prie atsakovės turimo turto. Debitorė UAB „Užupio statyba“ 28 376, 56 Eur skolą turi sumokėti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-716-545/2017. Taigi, dalis UAB „Vilstata“ debitorių skolų galimos išieškoti (114 005,09 Eur ), yra realiai išieškomos (1 909, 64 Eur + 109 506,62 Eur + 28 376, 56 Eur), tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė kokia dalimi realiai atsakovė gali susigrąžinti debitorines skolas, t. y. kokia debitorių skolų dalis įtrauktina / neįtrauktina į bendrą įmonės turto masę. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
  12. Į 2017 m. rugpjūčio 17 d. balansą įtraukta 493 389,78 Eur dydžio ilgalaikio turto (žemės, pastatų, mašinų, įrengimų, transporto priemonių, kt. įrangos, prietaisų, įrankių ir įrengimų) vertė. 2017 m. rugpjūčio 17 d. balanso duomenimis atsakovė turėjo 2 518,00 Eur pinigų ir jų ekvivalentų. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo 2017-08-18–2017-08-18 duomenimis, UAB „Vilstata“ pinigų likutis 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė 2 778,46 Eur, o AB DNB banko sąskaitos išrašo 2017-08-17–2017-08-18 duomenimis, UAB „Vilstata“ pinigų likutis sudarė 34,21 Eur. Taigi, į bylą yra pateikti duomenys pagrindžiantys piniginių lėšų egzistavimo faktą bendroje (493 389,78 Eur) įmonės ilgalaikio turto masėje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog VĮ „Regitra“ duomenis bendrovė turi penkias transporto priemones, kurioms yra taikomi apribojimai. Taikomi apribojimai (areštai) kilnojamajam turtui (šiuo atveju automobiliams) nepanaikina atsakovės nuosavybės teisės į šį turtą. Duomenų apie šio turto vertes byloje nėra (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise valdo: butą Visagine, Festivalio g. 10-47B, kurio vidutinė rinkos vertė yra 27 804,00 Eur; garažą Visagine, Energetikų g. 1-75, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 683,00 Eur; 5,9597 ha žemės sklypą Visagino sav. Drūkšinių k., Elektrinės g., kurio vidutinė rinkos vertė yra 8 718,00 Eur, dirbtuves ir kitus inžinierinius statinius Visagino sav. Drūkšinių k., Elektrinės g., kurių vidutinė rinkos vertė yra 382 000,00 Eur. Minėtas turtas antstolių areštuotas ir / arba įregistruota hipoteka bei įkeitimas, užtikrinant pareiškėjo VSDFV įsiskolinimo padengimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė turto vertintojų nustatytų minėto atsakovės nekilnojamojo turto rinkos kainų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog lyginant atsakovės pateikto ilgalaikio materialaus turto duomenis apie likutinę vertę su nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine rinkos verte, nekilnojamojo turto vertė esminiai nuo vidutinės rinkos vertės nesiskiria. Taigi, remiantis 2017 m. rugpjūčio 17 d. balanso duomenims, atsakovė turi iš viso 493 389,78 Eur ilgalaikio turto: 411 487,00 Eur nekilnojamojo turto (27 804,00 Eur + 1 683,00 Eur + 382 000,00 Eur), kurio vertės yra nustatytos masinio turto vertinimo būdu ir 81 902,78 Eur kilnojamojo turto (493 389,78 Eur iš viso turto – 411 487,000 Eur nekilnojamojo turto), apie kurio vertes, išskyrus pinigines lėšas, byloje duomenų nėra. Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 str., 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).
  13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar 2017 m. rugpjūčio 17 d. balanse nurodyta trumpalaikio turto vertė 1 706 498 Eur yra reali atsakovės nuosavybės teise valdomo turto vertė, atsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti, kad 1 359 299 Eur atsargų nėra, ar jos yra kitokios vertės. Apeliantas kvestionuoja atsakovės trumpalaikio turto (atsargų) buvimo faktą bei jų vertę. Teigia, jog į 2017 m. rugpjūčio 17 d. balansą įtrauktos atsargos yra sunaudojamos pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos sezoną ir atsakovė pirmosios instancijos teisme nepagrindė 1 359 299,00 Eur atsargų atsiradimo (padidėjimo), t. y. jų įsigijimo finansinių šaltinių ir kt.
  14. Esant pagrindui abejoti dėl įmonės turto vertės, bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas turėjo imtis įstatymo nustatytų priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta kokia yra tikroji atsakovės turto vertė, reikalauti, kad būtų pateikti papildomi įrodymai apie balanse nurodyto turto vertę, o prireikus, spręsti dėl įmonės turto įvertinimo teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 9 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju į atsakovės balanso duomenis įtraukta atsargų vertė yra reikšminga vertinti kokio dydžio yra realus UAB „Vilstata“ trumpalaikis turtas (bendra įmonės turto masė atitinka nurodytąją balanse arba bendra turto masė didinama / mažinama realiai egzistuojančia atsargų verte) bei spręsti, ar UAB „Vilstata“ pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, t. y. koks materialus trumpalaikis turtas, sudarantis 56 proc. viso UAB „Vilstata“ turto, yra atsargos ir kokia yra reali atsargų vertė, kuri yra įtraukta į bendrą įmonės turto masę.
  15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui, t. y. realių atsakovės pradelstų įsipareigojimų tiekėjams bei darbuotojams sumų bei tikrosios atsakovės turto (atsargų) vertės, sprendžia atskirąjį skundą tenkinti, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

12Dėl naujų įrodymų

  1. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 12 d. gavo atsakovės UAB „Vilstata“ naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindžia aplinkybes dėl pareiškėjo VSDFV Utenos skyriaus nesąžiningo elgesio, atsakovei daromo spaudimo bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
  3. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl pareiškėjo VSDFV Utenos skyriaus ieškinio pareiškimo, dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vilstata“ pagrįstumo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nurodyti klausimai (nesąžiningas pareiškėjo elgesys, atsakovei daromas spaudimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir pareigomis) spręstini pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjant ieškinio pareiškimą, įvertus pateiktų įrodymų turinį, leistinumą ir ryšį su byla (CPK 180 str.).

13Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.