Byla 2A-129-730/2014
Dėl draudimo išmokos grąžinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui A. J. dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo A. J. 2 357,69 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį. Nurodė, kad 2012-06-23 ( - ), policijos pareigūnas A. K. bandydamas sustabdyti automobilį ( - ),, kurį vairavo atsakovas A. J., kelio vingyje nesuvaldė tarnybinio automobilio „S. O.“, valst. Nr. ( - ) ir nuvažiavęs nuo kelio jį apgadino. Kadangi minėtas automobilis buvo apdraustas sausumos transporto priemonių draudimu (KASKO), ieškovas išmokėjo 2 357,69 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas argumentavo, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui žalą, patirtą dėl išmokėtos draudimo išmokos, nes atsakovas yra kaltas dėl eismo įvykio.

3Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas įvertinęs faktines aplinkybes sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tarp atsakovo vairuojamo automobilio ( - ) ir policijos pareigūno A. K. automobilio „S. O.“ būtų buvęs tiesioginis kontaktas ar atsakovas kokiais nors savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai būtų turėjęs įtakos tam, kad policijos automobilis nuvažiavo nuo kelio ir buvo apgadintas. Nurodė, kad ieškovas įrodinėdamas būtinąsias sąlygas atsakovo atsakomybei kilti dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas policijos tarnybinis automobilis, teismui pateikė tik tarnybinio pranešimo kopiją. Kitų dokumentų, patvirtinančių atsakovo atsakomybę dėl autoįvykio kilimo, ieškovas nepateikė. Atsakovas su atsiliepimu pateikė Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimą ir paaiškino, kad jis savo veiksmais jokios žalos nepadarė. Kadangi ieškovas ieškinyje nurodo, kad dėl policijos komisariatui priklausančio automobilio sugadinimo yra kaltas atsakovas, tai jis ir privalo šias aplinkybes įrodinėti, tačiau ieškovas prie ieškinio pridėtais dokumentais atsakovo kaltės ir kitų būtinų sąlygų atsakomybei atsirasti dėl sumokėtos draudimo išmokos priteisimo nepateikė. Ieškovas neprašė teismo išreikalauti kokių nors įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl kilusio autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas tarnybinis policijos automobilis, o iš atsakovo pateiktų dokumentų taip pat nėra pagrindo spręsti apie atsakovo kaltę dėl minėto automobilio apgadinimo. Argumentavo, kad šiose bylų kategorijose teismas negali rinkti įrodymų savo iniciatyva. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad byloje nėra surinkti įrodymai, patvirtinantys atsakovo kaltę dėl autoįvykio, taip pat neįrodytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovo neteisėti veiksmai dėl autoįvykio kilimo.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmė teisėjas Edmundas Žukauskas, kuris 2012-08-21 nutarimu išnagrinėjo ir atsakovo administracinio teisės apžeidimo bylą dėl ginčo autoįvykio. Teisėjas turėjo būti išsamiai susipažinęs su ginčo įvykio aplinkybėmis, todėl nepagrįstais laiko skundžiamo sprendimo motyvus, jog trūksta įrodymų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio, nes sprendime pripažino, kad byloje trūksta atsakovo kaltės įrodymų dėl autoįvykio aplinkybių. Mano, kad ieškovė neprivalėjo įrodyti atsakovo kaltės, nes kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, preziumuojama. Nesant kaltės privalo įrodyti atsakovas. Teismas, spręsdamas, jog atsakovo nekaltas, nenurodė įstatyme nustatyto pagrindo, kuris leistų konstatuoti, kad žala yra pateisinama. Nesutinka su teismo išvada, jog byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas policijos automobilis. Teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Civilinio kodekso 6.247 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos ir padarė esminį materialinės teisės normų taikymo pažeidimą. Pažymi, kad minėtu 2012-08-24 nutarimu nustatyta, kad atsakovas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, o tai lėmė ginčo žalos atsiradimą, nes priešingu atveju šios žalos būtų išvengta. Atsakovui, kuris vairavo automobilį būdamas neblaivus, stabdomam nesustojus, policija vykdė jo persekiojimą, dėl to policijos automobilis apvirto ir buvo apgadintas.

5Atsiliepimu atsakovas A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodo, kad nėra jokio jo veiksmo ar neveikimo dėl policijos padaryto eismo įvykio. Policijos pareigūnui vairuoti netrukdė ir jo nekaltumą patvirtina Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-08-27 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-393-220/2012 nustatytos aplinkybės. Teigia, kad ieškovas neįrodė LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto aplinkybių buvimo, todėl neįgijo regreso teisės reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8Nustatyta, kad policijos pareigūnas A. K. ( - ) bandydamas sustabdyti automobilį ( - ), kurį vairavo atsakovas A. J., kelio vingyje nesuvaldė tarnybinio automobilio „S. O.“, valst. Nr. ( - ) ir nuvažiavęs nuo kelio jį apgadino. Tarnybinis automobilis buvo apdraustas sausumos transporto priemonių draudimu (KASKO), poliso numeris ( - ), (b. l. 23), todėl ieškovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, vadovaudamasis draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 2357,69 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 25). Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-08-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-393-220/2012 nustatė, kad atsakovas A. J. 2012 m. birželio 23 d. ( - ),., vairavo automobilį ( - ), būdamas neblaivus bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 191 punkto reikalavimus, tai yra, stabdomas policijos automobilio su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, nesustojo kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Atsakovas A. J. nubaustas administracine tvarka už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus (b. l. 34–36).

9Apelianto teigimu, atsakovas A. J. privalo atlyginti ieškovui žalą, dėl išmokėtos 2357,69 Lt draudimo išmokos, nes atsakovas yra kaltas dėl eismo įvykio. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

10CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

11Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teismų praktiką žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo bylose, išaiškino, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į kaltininko draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Taigi tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

12Kadangi šiuo atveju apeliantas reiškė reikalavimą tiesiogiai žalą, jo nuomone, padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais, tai yra, nustatant, kad yra tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

13Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovo veiksmuose nėra būtinųjų sąlygų civilinei deliktinei atsakomybei taikyti, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso įstatymo normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo principų. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio, nors sprendime pripažino, kad byloje trūksta atsakovo kaltės įrodymų dėl autoįvykio aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats apeliantas nepasinaudojo jam įstatyme numatytomis teisėmis ir pareigomis teikti įrodymus arba prašyti teismo juos išreikalauti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju teismas iniciatyvos teisės rinkti įrodymus neturėjo. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamos į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, šalys jau pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

14Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

15Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė CPK nustatytų ir pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog tarp ieškovo nurodomų neteisėtų veiksmų - Kelių eismo taisyklių 191 straipsnio pažeidimo ir atsiradusios žalos, buvo priežastinis ryšys, tai yra, kad policijos pareigūnas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio todėl, jog atsakovas stabdomas policijos automobilio su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, nesustojo kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

16Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra, nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

17Apeliantas įrodinėdamas, pateikė tarnybinio pranešimo kopiją, kuriame nurodoma, kad policijos pareigūnas A. K. 2012-06-23 ( - ) bandydamas sustabdyti automobilį ( - ) kurį vairavo atsakovas A. J., kelio vingyje nesuvaldė tarnybinio automobilio S. O., valst. Nr. ( - ) ir nuvažiavęs nuo kelio jį apgadino, ir 2012-08-24 Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-393-220/2012, jog atsakovui už tai, kad stabdomas policijos automobilio su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, nesustojo (Kelių eismo taisyklių 191 pažeidimas), kuriuos ieškovas nurodo kaip atsakovo neteisėtus veiksmus, buvusius priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, paskirta administracinė nuobauda. Tačiau šie įrodymai, neįrodo, kad policijos pareigūnas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio būtent dėl to, kad atsakovas, turėdamas pareigą sustoti, nesustojo, tarp automobilių kontakto nebuvo, nėra duomenų, jog nesustodamas, atsakovas sukėlė avarinę situaciją, dėl to pareigūnas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, ar kitokiais savo veiksmais lėmė policijos automobilio nuvažiavimą nuo kelio. Apeliantas, pagrįsdamas priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo nurodomų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nurodė, kad jeigu atsakovas būtų paklusęs policijos reikalavimui ir sustojęs, nebūtų ir žalos, tačiau nebūtinai atsakovo nesustojimas, jį stabdant, turėjo lemti policijos pareigūno automobilio nesuvaldymą ir nuvažiavimą nuo kelio. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog tai, kad teismas, jo nuomone, neteisingai išnagrinėjo administracinę bylą ir administracinėje byloje neišsiaiškino bylos aplinkybių (nutarime nėra nurodyta kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis ir jame nebuvo analizuojamos policijos automobilio eismo įvykio aplinkybės), kurios buvo reikšmingos šioje byloje, yra pagrindas sprendimo motyvus, vertinant, jog nutarimas administracinėje byloje neįrodo priežastinio ryšio, pripažinti nepagrįstais. Asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas iš viso nepriklausomai nuo to, ar kaltam asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė ar ne. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Taigi tas pats veiksmas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir, kaip deliktas, ir kaip drausmės pažeidimas. Atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys ir todėl kiekvienu atveju turi būti įrodomos būtinos sąlygos tai teisinės atsakomybės rūšiai taikyti. Taigi pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju nenustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 – 6.249 straipsniai) ir tuo pagrindu atsakovo atžvilgiu civilinės atsakomybės netaikė.

18Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20palikti nepakeistą Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo... 3. Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškovo... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m.... 5. Atsiliepimu atsakovas A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Nustatyta, kad policijos pareigūnas A. K. ( - ) bandydamas sustabdyti... 9. Apelianto teigimu, atsakovas A. J. privalo atlyginti ieškovui žalą, dėl... 10. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 11. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam... 12. Kadangi šiuo atveju apeliantas reiškė reikalavimą tiesiogiai žalą, jo... 13. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios... 14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis... 15. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 16. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 17. Apeliantas įrodinėdamas, pateikė tarnybinio pranešimo kopiją, kuriame... 18. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto... 19. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 20. palikti nepakeistą Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d....