Byla 2A-153-259/2016
Dėl su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PB Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8099-945/2015 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PB Group“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisija) 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-436, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-22942, priteisti ieškovui iš atsakovės 6602,24 Eur darbo užmokesčio už 1446 valandas dirbtų viršvalandžių laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., 5291,69 Eur delspinigių už pavėluotą viršvalandžių išmokėjimą, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5% dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pagal su atsakove 2008 m. balandžio 1 d. sudarytą darbo sutartį jis priimtas dirbti Kauno padalinio vadovu, jam nustatyta 6 darbo dienų savaitė, dirbant po 7 valandas pirmadieniais - penktadieniais ir 5 valandas šeštadieniais, mokant 2000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. 2008 m. spalio 17 d. atidarytas padalinys, kurį sudarė parduotuvė ir ratų remonto vieta. Parduotuvės darbo laikas – pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 val. iki 18 val., šeštadieniais– nuo 9 val. iki 14 val. Būtent toks buvo ir faktinis ieškovo darbo laikas. Nors darbo grafiką turėjo sudarinėti ieškovas, jį ieškovui atsiųsdavo bendrovės buhalterė. Į ieškovo pretenzijas dėl dirbamų viršvalandžių nebuvo reaguojama. Ieškovas, kuris pagal pareiginius nuostatus buvo atsakingas už kasą ir pinigų apskaitą, dėl ko jo darbo laikas negalėjo nesutapti su parduotuvės darbo laiku. Viršvalandžiai susidarė dėl to, jog ieškovas privalėjo dirbti po 45 val. per savaitę, jam darbo laikas nebuvo trumpinamas ir šventinių dienų išvakarėse. Kadangi klausimas dėl viršvalandžių nebuvo sprendžiamas, ieškovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, kartu nurodydamas, jog už paskutinius trejus metus jam skaičiuotini 5 val. per savaitę viršvalandžiai. Šio prašymo pagrindu darbo santykiai nutraukti 2014 m. gruodžio 1 d. Už vėlavimą atsiskaityti laikotarpiu iki darbo sutarties nutraukimo dienos iš darbdavio taip pat priteistini įstatyminiai delspinigiai. Už laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo dienos priteistinos įstatyminės palūkanos. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyręs šoką, dvasinį sukrėtimą. Nepatogumų sukėlė darbo ginčo nagrinėjimas. Jam pablogėjo sveikata, kankina nerimas dėl ateities, tenka vartoti vaistus, blogai miega naktimis. Šias aplinkybes ieškovas įvertino kaip pagrindą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-436, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-22942; priteisė ieškovui iš atsakovės 2222,01 Eur (priskaitytina suma) užmokesčio už viršvalandžius ir kasmetines atostogas, 268,54 Eur delspinigių, 1079,62 Eur (priskaitytina suma) už vėlavimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. rugsėjo 22 d.), 21,34 Eur (priskaitytina suma) už kiekvieną darbo dieną esant 6 dienų darbo savaitei vidutinio darbo užmokesčio nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. rugsėjo 23 d.) iki jo visiško įvykdymo dienos; sprendimo dalį dėl 539,81 Eur (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui leido vykdyti skubiai; likusius ieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7Dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo

8Teismas sprendė, kad reikalavimo dalis priteisti darbo užmokestį už viršvalandžius, ieškovo galimai dirbtus laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., negali būti tenkinama dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.). Nurodė, kad individualų darbo ginčą privaloma tvarka kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją ieškovas iniciavo 2014 m. gruodžio 11 d. Tą dieną jau buvo suėjęs trejų metų terminas reikalavimui dėl viršvalandžių už 2011 m. lapkričio mėn. ir ankstesnius laikotarpius priteisimo pareikšti. Be to, ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų išreikštos pretenzijos darbdaviui dėl viršvalandinių darbų neapmokėjimo, individualų darbo ginčą iniciavęs tik po to, kai nutrūko darbo santykiai. Iš kitos pusės, ieškovas ne tik neįvardijo realių termino praleidimo svarbą lemiančių aplinkybių, bet ir kreipdamasis į darbo ginčų komisiją pats prašė taikyti trejų metų senaties terminą ir priteisti darbo užmokestį už viršvalandžius už atitinkamą laikotarpį, o reikalavimą dėl skolos už ilgesnį laikotarpį priteisimo pareiškė tik kreipdamasis į teismą.

9Dėl viršvalandinio darbo

10Vertindamas tikrąją šalių valią tariantis dėl darbo laiko trukmės ir darbo laiko režimo, teismas nustatė kelias reikšmingas aplinkybes. Pirma, tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog Kauno padalinio darbo laikas pirmadieniais-penktadieniais buvo nuo 9 val. iki 18 val., šeštadieniais - nuo 9 val. iki 14 val. Antra, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 15-18, 147-149, t. 1; b. l. 163, t. 2) patvirtina, jog nors formaliai pareiga sudaryti darbo grafikus buvo nustatyta ieškovui, faktiškai darbo grafikai buvo atsiunčiami iš buhalterijos ar sudaromi kito darbuotojo ir tvirtinami atsakovės direktoriaus. Trečia, pateiktų grafikų turinys (b. l. 16, 147, t. 1) atskleidžia, jog darbo grafikas neatitikdavo padalinio darbo laiko, grafikai buvo sudaromi formaliai išdėliojant darbo valandas. Ketvirta, tai, kad darbo laiko apskaita buvo fiksuojama formaliai, neatsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę padėtį, atskleidžia faktas, jog atskirais laikotarpiais, remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, ieškovas padalinyje dirbo vienas ir fiksuojama jo darbo laiko trukmė buvo trumpesnė už padalinio darbo laiko trukmę. Penkta, kaip matyti iš į bylą pateiktų darbo sutarčių (b. l. 126-153, t. 2) ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kartu su ieškovu Kauno padalinyje dirbo vienas ar keli montuotojai, į kurių pareigybės aprašymą nebuvo įtraukta galimybė dirbti su kasa, priimti iš klientų pinigus. Visgi laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 6 d. iki pat ieškovo atleidimo iš darbo Kauno padalinyje administratore apskaitininke buvo įdarbinta E. L. (b.l. 130-131, t. 2), laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. sausio 31 d. administratore buvo įdarbinta E. R. (b.l. 146-147, t. 2), kas paneigia ieškovo argumentą, jog nurodytu laikotarpiu nebuvo galimybės darbus paskirstyti taip, jog ieškovas galėtų nevykdyti darbo funkcijų visu padalinio darbo laiku. Šešta, aplinkybę, jog nedirbdavo su kasa, patvirtino byloje apklausti liudytojai. Be to, ieškovo ir atsakovės direktoriaus elektroninio susirašinėjimo medžiaga (b.l. 15-16, t. 1) atskleidžia, jog atvejai, kai padalinys dirbdavo nesant ieškovo buvo išimtiniai, atsakovės direktorius tokiais atvejais duodavo nurodymus užtikrinti, kad nedingtų pinigai, kad vienas likęs montuotojas pasakytų klientams, jog sąskaita bus išrašyta kitą dieną. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas padarė išvadą, jog darbdavys, nustatydamas ieškovo darbo laiką viršijantį padalinio darbo laiką, nesudarydamas galimybės ieškovui keistis pamainomis su kitu analogiškas funkcijas vykdyti galinčiu darbuotoju, formaliai pildydamas apskaitos dokumentus sukūrė faktinę padėtį, atitinančią nurodytąją ieškovo, pagal kurią jis privalėjo būti darbe pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 val. iki 18 val., su galimybe priklausomai nuo situacijos papietauti, t.y. labiausiai tikėtinas faktinis šalių susitarimas buvo dėl ieškovo darbo 45 val. per savaitę. Teismas taip pat pažymėjo, jog, kaip teisingai nurodė ieškovas, padalinio darbo laikas nekito prieššventinėmis dienoms, todėl spręsti, jog darbuotojai atitinkamas dienas turėjo galimybę dirbti trumpiau, kaip kad nurodoma darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nėra pagrindo. Dėl to, teismas pagrįstu pripažino ieškovo reikalavimą priteisti jam darbo užmokestį už viršvalandžius laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 m. spalio 5 d. (kai padalinyje ieškovas dirbo kartu su montuotojais, nebuvo kitų administracijos darbuotojų) dirbant po vieną papildomą valandą nuo pirmadienio iki penktadienio bei po dar vieną papildomą valandą, dirbtą prieššventinėmis dienomis.

11Dėl viršvalandžių kiekio ir apmokėjimo už juos paskaičiavimo

12Teismas pažymėjo, jog reikalavimą dėl apmokėjimo už viršvalandžius ieškovas reiškė užmokesčio dydį siedamas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tokią poziciją teismas pripažino nepagrįsta, kadangi atlyginimas už viršvalandžius turėjo būti skaičiuojamas pagal kiekvieno mėnesio ieškovo darbo užmokestį. Vertindamas reikšmingą laikotarpį, teismas pabrėžė, jog, vadovaujantis darbo sutartimi, ieškovo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. buvo 1200 Lt, tuo tarpu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. spalio 5 d.- 1800 Lt. Taip pat pažymėjo, jog, vadovaujantis CPK 417-418 straipsniuose kuriamu teisiniu reglamentavimu, teismo nesaisto ieškovo suformuluoto reikalavimo ribos, t.y. teismas turi teisę darbuotojo teises apginti didesne apimtimi, nei darbuotojas prašo. Iš į bylą pateiktų ieškovo asmens sąskaitų (b. l. 17-19, t. 2) ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 25-58, t. 2) teismas nustatė, kad bendra ieškovui priteistina užmokesčio už viršvalandžius ir kasmetines atostogas suma 8185,23 Lt. Taip pat pažymėjo, jog per visą darbo laikotarpį ieškovas išnaudojo 153 dienas kasmetinių atostogų (b. l. 109-139, t. 1), atleidimo iš darbo dieną ieškovas turėjo ne 28 kalendorines dienas ir 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, kaip nurodyta darbdavio pažymoje (b. l. 15, t. 2), bet 33,6 kalendorines arba 23,5 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų. Teismas nurodė, kad tai, jog darbdavio teikiami duomenys apie ieškovo nepanaudotas atostogas yra nenuoseklūs, patvirtina ir faktas, jog už 20 darbo dienų paskaičiavęs 1817,22 Lt sumą, vėliau darbdavys į apskaitą įtraukė duomenis apie 2244,31 Lt kompensaciją (b. l. 14, 17, t. 2). Per 2014 m. rugsėjo - lapkričio mėn., įskaitant viršvalandžius, ieškovas uždirbo 4125,44 Lt dirbdamas 56 darbo dienas, t.y. 73,67 Lt per dieną. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendė, kad ieškovui turėjo būti paskaičiuota 1731,25 Lt išmoka už kasmetines atostogas. Kadangi darbdavys faktiškai paskaičiavo 2244,31 Lt (b. l. 17, t. 2), teismas permokėta 513,06 Lt suma iki 7672,17 Lt (2222,01 Eur) sumažino bendrą ieškovui priteistiną užmokesčio už viršvalandžius ir kasmetines atostogas sumą.

13Dėl sankcijos darbdavio atžvilgiu už vėlavimą atsiskaityti taikymo

14Teismas nurodė, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo atsakovė prašė taikyti senatį. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas. Termino pradžia, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, laikytina 2014 m. birželio 11 d. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino praleidimas, esant priešingos šalies prašymui, yra pagrindas atmesti reikalavimą, pareikštą praleidus terminą. Iš ieškovo pateikto prašymo turinio akivaizdu, jog ieškovas ne tik neprašo termino atnaujinti, bet ir pats savo reikalavimą sieja būtent su senaties instituto taikymu. Taip pat nurodė, kad vadovaujantos Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, įstatymu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. sausio 27 įsakymu d. Nr. A1-50, delspinigiai pradedami skaičiuoti po 7 dienų nuo termino atitinkamoms sumoms išmokėti dienos, jų dydis aptariamu laikotarpiu - 0,07%. Šalims darbo sutartimi susitarus, jog darbo užmokestis ieškovui bus mokamas du kartus kalendorinio mėn. 15 d. ir 31 d., sprendė, jog delspinigiai gali būti pradedami skaičiuoti nuo po kalendorinio mėnesio, už kurį paskaičiuotos sumos, einančio mėnesio 8 dienos, ir bendra delspinigių suma sudaro 268,54 Eur.

15Teismas nurodė, kad nors ieškovas už laikotarpį po atleidimo iš darbo prašė priteisti jam įstatymines palūkanas, DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali norma dėl vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti po atleidimo iš darbo laiką lemia, jog bendroji įstatyminė norma, suteikianti teisę reikalauti palūkanų priteisimo, ginče tarp darbuotojo ir darbdavio netaikoma, teismas, vadovaudamasis CPK 418 straipsniu, savo iniciatyva taikė darbuotojui palankesnę normą. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 73,67 Lt, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 1863,85 Lt. Už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo ieškovui priklausytų 18174,38 Lt (1863,85 Lt * 9 mėn. + 73,67 Lt* 19 darbo dienų dirbant 6 dienas per savaitę iki 2015 m. gruodžio 22 d.). Įvertinęs aplinkybę, jog ginčo nagrinėjimas užsitęsė, dėl ko atsakingu pripažinti darbdavį nėra pagrindo, didžiąją laikotarpio dalį darbdavį galėjo klaidinti Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo atmesti, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina suma už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti darbo dieną už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos mažintina iki bendros dviejų mėnesių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio sumos - 3727,70 Lt (1079,62 Eur). Kartu teismas sprendė, jog nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo dienos ieškovui priteistina visa 73,67 Lt (21,34 Eur) už kiekvieną darbo dieną esant 6 dienų darbo savaitei vidutinio darbo užmokesčio suma. Teismo vertinimu, toks DK 141 straipsnio 3 dalies taikymas visiškai užtikrins abu šios normos tikslus - taps kompensacija ieškovui už laiku negautus pinigus ir kartu skatins atsakovę finansinius įsipareigojimus įvykdyti kiek įmanoma greičiau.

16Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

17Teismas nurodė, kad reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka išimtinai ieškovui. Nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su atsiskaitymo su ieškovu netinkamumu. Teismas sprendė, jog neigiamos šio pažeidimo pasekmės buvo pašalintos priteisiant ieškovui pinigines kompensacijas. Kartu pažymėjo, jog ieškovo argumentai dėl žalos atsiradimo yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti specifines atleidimo iš darbo pasekmes, kurios galėtų tapti pagrindu spręsti, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą.

18Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovės aukščiau nurodytas sumas.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

211. Teismo išvada, kad ieškovas nebuvo apeliantės administracijos darbuotojas yra nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir padaryta pažeidžiant teisingumo kriterijų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas dirbo pas apeliantę Kauno padalinio vadovu. Ieškovas turėjo pavaldžių darbuotojų, kuriems vadovavo ir organizavo darbą (pareiginių nuostatų 9 p.). Pagal savo darbo pobūdį ieškovas, be kita ko, pats buvo atsakingas už bendrovės teisės aktuose, reglamentuojančiose darbo tvarką, nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareiginių nuostatų 8.1. – 8.6. p.), buvo įpareigotas laikytis vidaus tvarkos taisyklių, ir ieškovui buvo suteiktos teisės tiesioginiam vadovui teikti pasiūlymus dėl savo veiklos tobulinimo (pareiginių nuostatų 38 p.). Iš ieškovo užimtos padalinio vadovo pareigybės pavadinimo, ieškovo pasirašytuose padalinio vadovo pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų bei teisių matyti, kad ši pareigybė yra priskirtina apeliantės administracijos darbuotojams. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad suprato save, kaip už padalinio veiklą, jos organizavimą atsakingą vadovą.

222. Teismas netinkamai taikė viršvalandinį darbą reglamentuojančias teisės normas (LR DK 150 str. 5 d. pažeidimas). Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad apeliantė ir ieškovas nuo pirmadienio iki penktadienio buvo susitarę dėl 7 valandų trukmės darbo dienos, o šeštadieniais dėl 5 valandų trukmės darbo dienos. Pagal LR DK 150 straipsnio 5 dalį viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Todėl tais atvejais, kai ieškovas anksčiau atvykdavo į darbą arba vėliau išvykdavo iš darbo, negali būti traktuojama kaip ieškovo viršvalandinis darbas. Be to, pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ne nustatytu darbo metu būdamas darbovietėje ieškovas būtų vykdęs darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir taikydamas teisingumo kriterijų, turėjo teisėtą pagrindą taikyti ieškovui LR DK 150 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą.

233. Teismo išvada, kad apeliantė pateikdavo ieškovui jau užpildytus darbo grafikus yra nepagrįsta. UAB „PB Group“ direktorius 2012-04-25 įsakymu Nr. 2 „Dėl darbo grafikų pildymo tvarkos“ nustatė, kad ( - ) padalinyje darbuotojų darbo laiko grafikus privalo pildyti – ieškovas. Tik ieškovui kilus neaiškumų dėl grafiko pildymo apeliantė tai padarydavo už ieškovą. Kitais atvejais darbo grafikus pildydavo ieškovas. Ieškovas dirbdamas vadovaujamą darbą ir teigdamas, jog buvo nuolat verčiamas dirbti viršvalandžius, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių viršvalandinio darbo per apskaitinį laikotarpį fakto, nors, užimdamas Kauno padalinio vadovo pareigas ir dirbdamas beveik septynerius metus, tokius įrodymus, esant reikalui, galėjo surinkti. LR 152 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. Darbuotojų dirbtas laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (LR DK 147 str. 6 d.). Juose turi būti atitinkamai žymima ir viršvalandinio darbo trukmė bei kiti nukrypimo nuo nustatyto įprastinio (normalaus) darbo laiko režimo atvejai. Ieškovas, būdamas padalinio vadovu ir vykdydamas pareiginius nuostatus, privalėjo asmeniškai užtikrinti teisingą darbo grafikų sudarymą ir jų laikymąsi. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose turi būti pažymėta apie dirbtą viršvalandinį darbą. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra žymų, kad ieškovas būtų dirbęs ilgiau nei nustatytas darbo laikas. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė būtų nurodžiusi ieškovui dirbti daugiau nei nustatyta ieškovo darbo trukmė. LR DK nustatytos pareigos ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui, tarp jų – dirbti sąžiningai (LR DK 228 str.).

244. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai teigė, kad apeliantė nefiksavo ieškovo nebuvimo darbe. Tačiau teismas šią aplinkybę nepagrįstai vertino kaip apeliantės neteisėtą elgesį. Kadangi realios Kauno padalinio vadovo ir kitų darbuotojų kontrolės apeliantė negalėjo vykdyti (vaizdo kameros nuolat neveikė), todėl apeliantė neturėjo realių galimybių įsitikinti, kad ieškovo nurodytomis dienomis jo darbe nėra. Kita vertus, darbo grafikus pildė pats ieškovas. Gavusi iš ieškovo darbo grafiką apeliantė jį patvirtindavo tokį, kokį buvo užpildęs padalinio vadovas (ieškovas). Bylą nagrinėjęs teismas remiasi byloje esančiais laiškas, kaip įrodymu. Kita vertus, aplinkybei dėl perdirbto laiko kompensavimo įrodyti elektroniniu laišku nesiremia. Apeliantė tai vertina, kaip įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą ir teismo neobjektyvumą. Teismas nepagrįstai neįvertino apeliantės veiklos sezoniškumo. Pagal Padalinio vadovo pareiginius nuostatus ieškovas buvo atsakingas už kasos aparato naudojimą. LR Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Viršininko 2009-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 28 punkte nustatyta, kad kasininkas darbo dienos pradžioje turi įregistruoti kasos aparate ir į kasos operacijų žurnalą įrašyti dienos pradžioje turimą pinigų sumą (gautą iš įmonės kasos ir/ar neinkasuotą praėjusios dienos kasos likutį). Byloje esantys įrodymai – kasos operacijų žurnalo išrašas – patvirtina, kad nuo 2009 metų ieškovas pradėdavo darbą 10 val. ir vėliau, o darbą baigdavo 16 val. ir anksčiau.

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus: apeliantė pati pripažįsta, kad ieškovas dirbo viršvalandžius tik dėl to, kad, apeliantės nuomone, ieškovas buvo administracijos pareigūnu, jo darbas viršijantis darbo sutartyje numatytą trukmę, nelaikytinas viršvalandiniu darbu. DK 150 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracijos pareigūnų, pareigų, kurios priskiriamos administracijos pareigūnams sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Ieškovas pripažįsta, kad jis buvo apeliantės Kauno padalinio vadovu, tačiau pagal pareigas jokių administracinių funkcijų nevykdė. Jo darbo pobūdį ir funkcijas reglamentavo darbo sutartis ir padalinio vadovo pareiginiai nuostatai. Sudarant darbo sutartį, apeliantė ieškovo neįvardijo kaip administracijos pareigūnu. Visa įmonės administracija ir buveinė buvo Šiaulių mieste, ieškovas neturėjo teisės nei priimti, nei atleisti darbuotojų, neturėjo teisės priimti jiems privalomų sprendimų, skirti drausminių nuobaudų ar paskatinimų. Teismas pagrįstai ieškovo nelaikė apeliantės administracijos pareigūnu ir netaikė DK 150 straipsnio 5 dalies nuostatų. Ieškovo nuomone, buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis dirbo viršvalandžius su direktoriaus žinia ir jo nurodymu, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas. M. P. parodymus patvirtino tiek jo atsivesti liudytojai, tiek atsakovės liudytojas, susirašinėjimas, duomenys viešoje edvėje. M. P. darbo santykiai su atsakove pasibaigė 2014 m. gruodžio 1 d. Atsakovė privalėjo apmokėti išdirbtus viršvalandžius. Teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas, neprieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Vertindamas įrodymus teismas vadovavosi įrodinėjimo taisyklėmis, numatytomis CPK 185 str..

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Byloje sprendžiamas ginčas dėl viršvalandinio darbo ir jo kriterijų nustatymo, apmokėjimo už faktiškai dirbtą darbo laiką paskaičiavimo, dėl sankcijų už pavėluotą atsiskaitymą darbdaviui taikymo ir neturinės žalos priteisimo.

28Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė šias faktines aplinkybes: ieškovas 2008 04 01 darbo sutartimi priimtas dirbti Kauno padalinio vadovu, jam nustatyta 6 darbo dienų savaitė, dirbant po 7 valandas pirmadieniais-penktadieniais ir 5 valandas šeštadieniais. 2008 m. spalio 17 d. atidarytas padalinys, kurį sudarė parduotuvė ir ratų remonto vieta. Parduotuvės darbo laikas-pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 val. iki 18 val., šeštadieniais- nuo 9 val. iki 14 val. (b. l. 13-14, 60, t. 1; b .l. 180, t. 2). Ieškovas įrodinėjo, kad faktinis jo darbo laikas sutapo su parduotuvės darbo laiku dėl ko jis nuolat dirbo faktiškai ilgiau, nei buvo nustatyta darbo sutartimi. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2014 11 29 LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (1 t. b. l. 12, 70). Ikiteismine tvarka ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl apmokėjimo už viršvalandžius (1 t. b. l. 57). Darbo ginčų komisija 2015 01 27 sprendimu prašymą atmetė (1 t. b.l. 7-8).

29Ieškovas pateikė darbdaviui Kauno apylinkės teisme ieškinį (b. l. 3-6, t. 1), kuriuo prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau-Darbo ginčų komisija) 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-436, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-22942 (b. l. 7-8, 185-186, t. 1), priteisti ieškovui iš atsakovės 6602,24 Eur darbo užmokesčio sumą už 1446 valandas dirbtų viršvalandžių laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., 5291,69 Eur delspinigių už pavėluotą viršvalandžių apmokėjimą, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5% dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

30Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (3 t. b. l. 29-41). Teismas panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-436, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-22942; priteisė ieškovui iš atsakovės 2222,01 Eur (priskaitytina suma) užmokesčio už viršvalandžius ir kasmetines atostogas, 268,54 Eur delspinigių, 1079,62 Eur (priskaitytina suma) už vėlavimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. rugsėjo 22 d.), 21,34 Eur (priskaitytina suma) už kiekvieną darbo dieną esant 6 dienų darbo savaitei vidutinio darbo užmokesčio nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. rugsėjo 23 d.) iki jo visiško įvykdymo dienos; sprendimo dalį dėl 539,81 Eur (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovui leido vykdyti skubiai; likusius ieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

31Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog M. P. buvo darbdavio administracijos darbuotojas, nes jis dirbo pas apeliantę Kauno padalinio vadovu. Ieškovas turėjo pavaldžių darbuotojų, kuriems vadovavo ir organizavo darbą, pats buvo atsakingas už bendrovės teisės aktuose, reglamentuojančiose darbo tvarką, nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pagal LR DK 150 straipsnio 5 dalį viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad apeliantė ir ieškovas nuo pirmadienio iki penktadienio buvo susitarę dėl 7 valandų trukmės darbo dienos, o šeštadieniais dėl 5 valandų trukmės darbo dienos. Todėl tais atvejais, kai ieškovas anksčiau atvykdavo į darbą arba vėliau išvykdavo iš darbo, negali būti traktuojama kaip ieškovo viršvalandinis darbas. Nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai taikė viršvalandinį darbą reglamentuojančias teisės normas (LR DK 150 str. 5 d. pažeidimas). Nepagrįsta teismo sprendimo išvada, kad apeliantė pateikdavo ieškovui jau užpildytus darbo grafikus, nes UAB „PB Group“ direktorius 2012-04-25 įsakymu Nr. 2 „Dėl darbo grafikų pildymo tvarkos“ nustatė, kad Kauno ( - ) padalinyje darbuotojų darbo laiko grafikus privalo pildyti – ieškovas. Tik ieškovui kilus neaiškumų dėl grafiko pildymo apeliantė tai padarydavo už ieškovą. Kitais atvejais darbo grafikus pildydavo ieškovas. Ieškovas dirbdamas vadovaujamą darbą ir teigdamas, jog buvo nuolat verčiamas dirbti viršvalandžius, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių viršvalandinio darbo per apskaitinį laikotarpį fakto, nors, užimdamas Kauno padalinio vadovo pareigas ir dirbdamas beveik septynerius metus, tokius įrodymus, esant reikalui, galėjo surinkti. LR 152 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. Darbuotojų dirbtas laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (LR DK 147 str. 6 d.). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra žymų, kad ieškovas būtų dirbęs ilgiau nei nustatytas darbo laikas. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad apeliantė būtų nurodžiusi ieškovui dirbti daugiau nei nustatyta ieškovo darbo trukmė. Teigiama, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Teismas nepagrįstai neįvertino apeliantės veiklos sezoniškumo. Byloje esantys įrodymai – kasos operacijų žurnalo išrašas – patvirtina, kad nuo 2009 metų ieškovas pradėdavo darbą 10 val. ir vėliau, o darbą baigdavo 16 val. ir anksčiau.

32Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo darbo laiko trukmę, viršvalandinių darbų nustatymo kriterijus 144 str., 151 str., mokėjimų už viršvalandinį darbą nustatymo ir apskaičiavimą, (144 str., 151 str., 193 str.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

33Dėl ginčo esmės

34Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo laiko režimo, darbo ir poilsio laiko paskirstymo reglamentavimas neimperatyvus, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą darbdaviui palikta diskrecijos teisė nustatyti tai darbo tvarkos taisyklėse, taip pat patvirtinant darbo (pamainų) grafikus (DK 147 straipsnis). Be to, įstatymų leidėjo pripažįstami teisėtais ir tokie atvejai, kai darbuotojai pagal atliekamą darbo funkciją gali savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarkyti savo nuožiūra (DK 147 straipsnio 7 dalis). Todėl apeliantas, vadovaudamasis šiomis nuostatomis ir DK 150 straipsnio 5 dalimi, teigė, kad ieškovas buvo bendrovės administracijos pareigūnas, todėl jo papildomai faktiškai dirbtą darbą (dirbant po vieną papildomą valandą nuo pirmadienio iki penktadienio bei po dar vieną papildomą valandą, dirbtą prieššventinėmis dienomis) teismas nepagrįstai vertino kaip viršvalandinį darbą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepasitvirtino. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą (toliau ABĮ) bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, bendrovės valdyba ir bendrovės vadovas (direktorius), (ABĮ 10 str.). Aiškinant ir taikant ABĮ nuostatas, akivaizdu, kad bendrovės padalinio vadovas nėra priskiriamas prie bendrovės valdymo organų. Iš byloje pateiktų UAB „PB GROUP“ padalino vadovo pareiginių nuostatų (1 t. b. l. 32-35) matyti, kad bendrovės padalinio vadovas atsako už darbuotojų instruktavimą ir apmokymą saugiai dirbti, palaikyti švarą ir tvarką padalinio patalpose, sudaryti ataskaitas, nustatyta tvarka perduoti pinigus savininkui (nuostatų 9 – 34 p.), o taip pat turi teisę mokyti įmonės lėšomis, turėti darbo vietą, dalyvauti pasitarimuose, teikti pasiūlymus darbo kokybei pagerinti (nuostatų 35-39 p.). Būtent šių nuostatų aiškinimo pagrindu atsakovė ir grindžia poziciją byloje, jog ieškovas yra bendrovės administracijos pareigūnas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodomą bendrovės valdymo organų sudėties ir kompetencijos ABĮ teisinį reglamentavimą, byloje surinktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad UAB „PB GROUP“ padalinio vadovas nėra šios bendrovės administracijos pareigūnas, todėl apeliantės manymas, kad M. P. buvo darbdavio administracijos darbuotojas, nepagrįstas. Todėl apelianto prašymas, sprendžiant šalių ginčą dėl viršvalandinio darbo taikyti LR DK 150 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, nepagrįstas (skundo 1 ir 2 punktai).

35Teisėjų kolegija pažymi, jog viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis). Byloje ir apeliaciniame skunde atsakovė įrodinėja, kad M. P. nedirbo viršvalandinio darbo, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra žymų, kad ieškovas būtų dirbęs ilgiau nei nustatytas darbo laikas ,taip pat byloje nėra įrodymų, kad apeliantė būtų nurodžiusi ieškovui dirbti daugiau nei nustatyta ieškovo darbo trukmė (skundo 3 p.). Teisėjų kolegija su šiais apeliantės teiginiais nesutinka. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, koks buvo darbdavio ir darbuotojo faktinis susitarimas dėl darbo laiko trukmės ir darbo laiko režimo, taip pat kokį valandų skaičių faktiškai dirbo ieškovas. Darbdavys, remdamasis darbo sutartimi, darbo grafikais ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais tvirtino, jog ieškovas dirbo po 40 val. per savaitę, ieškovas nurodo, jog jo darbo laikas sutapo su parduotuvės darbo laiku, todėl jo faktiškai dirbtas laikas buvo ilgesnis, sutapo su darbdavio nustatyta padalinio darbo trukme. Spręsdamas šalių ginčą, Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog Kauno padalinio, kuriame dirbo ieškovas, darbo laikas pirmadieniais- penktadieniais buvo nuo 9 val. iki 18 val., šeštadieniais- nuo 9 val. iki 14 val. Teismas nustatė, jog iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pareiga sudaryti darbo grafikus buvo nustatyta ieškovui, faktiškai darbo grafikai buvo atsiunčiami iš darbdavio buhalterijos ar sudaromi kito darbuotojo, bei tvirtinami atsakovės direktoriaus. Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, jog ieškovas savo ir kitų darbuotojų darbo laiko režimą privalėjo derinti su atsakovės direktoriumi, tą patvirtino byloje esanti elektroninio susirašinėjimo medžiaga, bei atsakovės susirašinėjimo medžiagoje esančios nuorodos, jog ieškovas savavaliauja (elgiasi netinkamai) atvykdamas į darbą vėliau ar išvykdamas anksčiau. Teismas taip pat sprendė, jog pateiktų į bylą darbo laiko apskaitos grafikų turinys atskleidžia, jog darbdavio sudarytasis darbo grafikas neatitikdavo padalinio darbo laiko (pvz., kaip matyti iš 2014 m. spalio mėn. grafiko, šio mėnesio 1-3 dienomis dirbo du darbuotojai, kurių darbo grafikas buvo identiškas- nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 17 val., t.y. nuo 12 val. iki 13 val. ir nuo 17 val. iki 18 val. nedirbo nei vienas darbuotojas; kaip matyti iš 2009 m. vasario mėn. grafiko, šio mėnesio pirmadieniais ir ketvirtadieniais sutapdavo visų trijų darbuotojų darbo grafikas- nuo 10.30 val. iki 14 val. ir nuo 15 val. iki 18.30 val., t.y. nuo 9 val. iki 10.30 val. ir nuo 14 val. iki 15 val. nedirbo nei vienas darbuotojas; be to, nėra aišku, kokius darbus pagal pastarąjį grafiką montuotojai dirbdavo laiku, nesutampančiu su padalinio darbo laiku, t.y. iki 9 val. ar po 18 val. pirmadieniais- penktadieniais bei po 14 val. šeštadieniais). Teismo vertinimu tokie duomenys įrodo, jog darbo laiko apskaitos grafikai buvo sudaromi formaliai išdėliojant darbo valandas. Tokią teismo išvadą patvirtina ir faktas, jog 2013 m. lapkričio mėn. grafike (b.l. 18, t. 1) nurodoma darbuotojų darbo laiko trukmė pirmadieniais-penktadieniais yra ne po septynias, bet po šešias valandas (grafike nurodoma, jog bus dirbdama nuo 9 val. iki 16 val. ir nuo 11 val. iki 18 val., kartu darant pastabą dėl vienos valandos trukmės pietų pertraukos). Tą aplinkybę, kad darbo laiko apskaita buvo fiksuojama formaliai, neatsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę padėtį, teismo vertinimu atskleidžia faktas, jog atskirais laikotarpiais, remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, ieškovas padalinyje dirbo vienas ir fiksuojama jo darbo laiko trukmė buvo trumpesnė už padalinio darbo laiko trukmę (pvz., laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2014 m. vasario 14 d., kai kitas darbuotojas atostogavo; b. l. 33, t. 2), arba ieškovui atostogaujant, padalinyje vienas dirbo kitas darbuotojas, kurio darbo laikas tebuvo 4 val. ar 7 val. per dieną (pvz., 2014 m. rugsėjo 1-14 d., 2014 m. liepos 7-20 d., 2013 m. birželio 17 d.- liepos 1 d., 2012 m. spalio 8-14 d., 2012 m. rugpjūčio 20-25 d., 2012 m. liepos 9-27 d., 2012 m. birželio 25-29 d., 2012 m. gegužės 21-28 d. ir t.t.; b.l. 26, 28, 40-41, 49, 51-54, t. 2). Penkta, kaip matyti iš į bylą pateiktų darbo sutarčių (b. l. 126-153, t. 2). Teismas įvertino ir tas byloje nustatyta aplinkybes, jog atsakovės direktorius ieškovo darbo režimą kontroliavo, ieškovui nurodžius, kad jis galimai nebus darbe kurį laiką dėl išvykimo į varžybas (elektroninio susirašinėjimo medžiaga), tokius išvykimus administracijos vadovas įvardija kaip darbo laiko režimo pažeidimus, tuo tarpu apie galimybę išlyginti perdirbimus darbdavys užsiminė tik ieškovui pasiskundus dėl to, jog ir taip dirbdamas ne septynių, bet aštuonių valandų per dieną grafiku, jis sezono metu neturi galimybės net papietauti, dėl ko faktiškai dirba po 9 val. per dieną arba 50 val. per savaitę. Teismas šių aptartų įrodymų visumos pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad darbdavys, nustatydamas ieškovo darbo laiką viršijantį padalinio darbo laiką, nesudarydamas galimybės ieškovui keistis pamainomis su kitu analogiškas funkcijas vykdyti galinčiu darbuotoju, formaliai pildydamas Kauno padalinio darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentus, sukūrė faktinę padėtį, atitinančią nurodytąją ieškovo, pagal kurią jis privalėjo būti darbe pirmadieniais- penktadieniais nuo 9 val. iki 18 val., su galimybe priklausomai nuo situacijos papietauti, todėl teismas sprendė, jog labiausiai tikėtinas faktinis darbo sutarties šalių buvęs susitarimas buvo dėl ieškovo darbo 45 val. per savaitę. Todėl Kauno apylinkės teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti jam darbo užmokestį už viršvalandžius laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 m. spalio 5 d. (kai padalinyje ieškovas dirbo kartu su montuotojais, nebuvo kitų administracijos darbuotojų) dirbant po vieną papildomą valandą nuo pirmadienio iki penktadienio bei po dar vieną papildomą valandą, dirbtą prieššventinėmis dienomis.

36Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiama teismo sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį minėto santykio reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko visus reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, tenkino šalių prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, apklausė visus šalių prašytus apklausti liudytojus, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovo darbo laiko trukmės, teisingai kvalifikavo dalį ieškovo dirbto laiko viršvalandžiais, pagrįstai sprendė priteisti už dirbtus viršvalandžius ieškovui iš darbdavio sprendime nurodomas sumas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

37Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių objektyvių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

38Dėl galimybės remtis atsakovės nurodoma apeliaciniame skunde praktika

39Apeliantė siūlė teismui vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtais procesiniais sprendimais-Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010. Apeliantė teigė, kad atsižvelgiant į šias kasacinio ir apeliacinio teismų taikomas taisykles bei vertinant jas byloje surinktų faktinių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą taikyti ieškovui LR DK 150 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą.

40Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; kt.).

41Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama įrodyti faktą, kad ieškovo dirbtas laikas viršijant DK 144 straipsnio 1 dalyje numatytą trukmę, taip pat pasinaudoti DK 150 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paneigti byloje nustatytą viršvalandinio darbo faktą, savo argumentus grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010, t. y. teismų priimtuose procesiniuose esančiais išaiškinimais, neatkreipdama dėmesio į tai, jog šie pateikti skirtingomis negu nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011 buvo sprendžiama dėl darbuotojui išmokėtino bazinio darbo užmokesčio ir komisinio atlyginimo tarpusavio santykio ir jo mokėjimo sąlygų, esant papildomai sąlygai - darbuotojui turint galimybę savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarkyti savo nuožiūra. Todėl teisėjų kolegija, spręsdama byloje kilusį šalių ginčą, šių motyvų pagrindu nesivadovauja ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos apeliacinis teismas teismų praktikos nekuria ir neaprobuoja, todėl dėl apeliantės nurodomų faktinių aplinkybių, nustatytų Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010, nepasisako, šios nutarties nuostatomis nesivadovauja.

42Apeliantė skunde dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo dalių nepagrįstumo, kur pasisakoma ir sprendžiama: dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo; dėl viršvalandžių kiekio ir apmokėjimo už juos paskaičiavimo; dėl delspinigių priteisimo, nepasisakė, šių sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo neskundė, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies išvadomis, dėl jų plačiau nepasisako (CPK 320 str. 1 d.).

43Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 eurų bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas, prašo priteisti iš apelianto (3 t. b. l. 58, 59). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos išlaidos priteisiamos iš UAB „PB GROUP“ (CPK 98 str.).

46Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 5,12 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (3 t. b. l. 64). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš UAB „PB GROUP“ (CPK 92 str.).

47Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

48Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti M. P. (a. k. ( - ) iš uždarosios akcinės bendrovės „PB GROUP“ (į. k. 144896319) 500 eurų turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

50Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „PB GROUP“ (į. k. 144896319) 5,12 eurų sumą turėtoms išlaidoms atlyginti (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl darbo užmokesčio... 8. Teismas sprendė, kad reikalavimo dalis priteisti darbo užmokestį už... 9. Dėl viršvalandinio darbo... 10. Vertindamas tikrąją šalių valią tariantis dėl darbo laiko trukmės ir... 11. Dėl viršvalandžių kiekio ir apmokėjimo už juos paskaičiavimo... 12. Teismas pažymėjo, jog reikalavimą dėl apmokėjimo už viršvalandžius... 13. Dėl sankcijos darbdavio atžvilgiu už vėlavimą atsiskaityti taikymo ... 14. Teismas nurodė, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo atsakovė... 15. Teismas nurodė, kad nors ieškovas už laikotarpį po atleidimo iš darbo... 16. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo... 17. Teismas nurodė, kad reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo... 18. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą panaikinti Darbo... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22... 21. 1. Teismo išvada, kad ieškovas nebuvo apeliantės administracijos darbuotojas... 22. 2. Teismas netinkamai taikė viršvalandinį darbą reglamentuojančias teisės... 23. 3. Teismo išvada, kad apeliantė pateikdavo ieškovui jau užpildytus darbo... 24. 4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Bylą... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Byloje sprendžiamas ginčas dėl viršvalandinio darbo ir jo kriterijų... 28. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė šias... 29. Ieškovas pateikė darbdaviui Kauno apylinkės teisme ieškinį (b. l. 3-6, t.... 30. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino... 31. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė,... 32. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog... 33. Dėl ginčo esmės... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo laiko režimo, darbo ir poilsio laiko... 35. Teisėjų kolegija pažymi, jog viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami... 36. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog Kauno apylinkės... 37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo... 38. Dėl galimybės remtis atsakovės nurodoma apeliaciniame skunde praktika ... 39. Apeliantė siūlė teismui vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir... 40. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje... 41. Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama įrodyti faktą, kad ieškovo dirbtas... 42. Apeliantė skunde dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo dalių nepagrįstumo,... 43. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme... 46. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė... 47. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 49. Priteisti M. P. (a. k. ( - ) iš uždarosios akcinės bendrovės „PB GROUP“... 50. Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „PB GROUP“ (į. k....