Byla e2-2118-823/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2504-260/2016, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Wellness apartments“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AVA Statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2504-260/2016, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Wellness apartments“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėja UAB „AVA Statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Wellness apartments“. Nurodė, kad pagal pareiškėjos su atsakove 2015 m. gegužės 25 d. sudarytą rangos sutartį pareiškėja (rangovė) iki 2016 m. gegužės mėnesio įskaitytinai atliko statybos rangos darbus objekte, esančiame ( - ), ir juos perdavė atsakovei. Atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies, liko skolinga pareiškėjai 137 529,61 EUR. 2016 m. gegužės 19 d. pareiškėja atsakovei įteikė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovė neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų ir neapmokės už pareiškėjos atliktus statybos rangos darbus. Atsakovė pareigos atsiskaityti su pareiškėja neįvykdė, priešingai, informavo pareiškėją, kad su ja neatsiskaitys. Pareiškėja UAB „AVA Statyba“ yra pateikusi ieškinį atsakovei dėl 137 529,61 EUR skolos už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas priteisimo.
  2. Pareiškėjos vertinimu, tai, kad atsakovė ignoruoja pagrįstus ir teisėtus pareiškėjos reikalavimus, rodo, kad atsakovė nėra pajėgi šių reikalavimų įvykdyti. Atsakovės 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia pagrįstai abejoti atsakovės turtine padėtimi bei jos mokumu. Iš atsakovės 2015 m. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos matyti, kad UAB „Wellness apartments“ nuo pat jos įsteigimo 2013 metais kasmet veikia nuostolingai. 2013 m. atsakovė patyrė 8 035 EUR, 2014 m. – 10 309 EUR, 2015 m. – 10 291 EUR nuostolį. Atsakovės per visą bendrovės veiklos laikotarpį patirti nuostoliai (28 635 EUR) iki šiol nėra padengti ir apskaitomi kaip nepaskirstyti. Iš atsakovės 2015 m. balanso matyti, kad atsakovės įsipareigojimai (857 327 EUR) yra didesni nei bendrovės turtas (831 588 EUR). Tai reiškia, kad, net ir pardavusi visą šiuo metu turimą turtą balanse nurodyta verte, atsakovė turėtų nepadengtų įsiskolinimų. Iš atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė realios veiklos nevykdo, pajamų negauna, atsakovės finansinė apyvarta tiek 2015 m., tiek ir 2014 m. buvo lygi nuliui. Šios aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos iškelti atsakovei UAB „Wellness apartments“ bankroto bylą.
  3. Atsakovė UAB „Wellness apartments“ su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, paskirti pareiškėjai UAB „AVA Statyba“ 5 792 EUR dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos dydžio skiriant atsakovei UAB „Wellness apartments“; priteisti iš pareiškėjas UAB „AVA Statyba“ atsakovės UAB „Wellness apartments“ naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodė, kad atsakovei, įvertinus įmonės veiklos specifiką ir jos veiklos rodiklius, negali būti keliama bankroto byla. Šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje (( - )) statomas 2.742,72 kv. m. gyvenamųjų namų kvartalas. Atsakovė nuosavų ir partnerių investuotų lėšų pagrindu yra numačiusi jai priklausančioje žemės sklypo dalyje pastatyti devyniolika atskirų apartamentų. Dėl dalies iš statomų apartamentų šiai dienai jau yra pasirašyta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kurios vertė yra daugiau kaip 1,5 mln. EUR. Jau yra įgyvendinta apytiksliai 90 proc. visų statybos darbų. Artimiausiu metu, užbaigus vykdyti gyvenamųjų namų kvartalo statybas ir realizavus įrengtus apartamentus, bus skaičiuojamas atsakovės ir jos partnerių atliktų investicijų atsipirkimas, atsakovės veiklos pelningumas, kurio rodikliai jau šiai dienai yra numatomi gana aukšti. Prekyba statomais apartamentais dar nėra pradėta, atsakovei numačius, jog prekyba apartamentais bus pradėta tik visiškai užbaigus statybas, nes tokiu būdu siekiama parduoti apartamentus kuo pelningiau. Nepaisant to, kad atsakovė šiai dienai objektyviai dar negali gauti jokios grąžos iš savo vykdomos veiklos, bendri atsakovės veiklos rodikliai, atsispindintys jos finansinėje atskaitomybėje, rodo, jog atsakovė yra moki įmonė, turinti visas galimybes tęsti veiklą.
  5. 2016 m. rugsėjo 19 d. atsakovės balanse užfiksuota, kad atsakovė turi turto už 1 748 386 EUR. Didžiąją šio turto dalį sudaro ilgalaikis atsakovės turtas – žemės sklypo dalis, kurios vertė 47 938 EUR, bei nebaigta statyba, kurios vertė balanso parengimo dienai sudarė 1 096 684 EUR. Be ilgalaikio turto, atsakovė papildomai taip pat turi 603 764 EUR vertės trumpalaikio turto, kurį sudaro išankstiniai apmokėjimai, gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovės įsipareigojimai pagal balanso duomenis yra 1 768 060 EUR, tačiau atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, neturi įsiskolinimų nei darbuotojams, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsakovė aktyviai vykdo veiklą, stato gyvenamųjų pastatų kvartalą, turi numačiusi ir kitų ilgalaikių nekilnojamojo turto vystymo projektų.
  6. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėja nelaikytina atsakovės kreditore pagal ĮBĮ 3 straipsnį, todėl pareiškėjos pateikto pareiškimo pagrindu atsakovei bankroto byla negali būti keliama. Nors pareiškėja teigia turinti 137 529,61 EUR finansinį reikalavimą atsakovei, tačiau nurodytas teiginys nėra teisingas. Pareiškėja yra atlikusi atsakovei 98 696,76 EUR vertės statybos rangos darbus, kurių atsakovė nėra priėmusi, kadangi atlikti darbai yra nekokybiški, pareiškėjos reikalavimas yra ginčijamas teisme. Pareiškėja, siekdama suklaidinti teismą, pareiškime nėra pateikusi informacijos apie tai, kad jos pareikštas reikalavimas atsakovei yra ginčijamas teisme, atsakovei ne tik atsikertant į nepagrįstus pareiškėjos reikalavimus, bet ir keliant savarankiškus reikalavimus pareiškėjos atžvilgiu dėl statybos rangos darbų kainos sumažinimo. Tarp pareiškėjos ir atsakovės sprendžiant ginčą civilinėje byloje yra surinkta visuma įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja statybos rangos darbus atliko nekokybiškai, todėl atsakovė turėjo teisę sulaikyti dalį mokėjimo, atsisakyti priimti pareiškėjos toliau nekokybiškai vykdytus darbus ir reikšti reikalavimą sumažinti darbų kainą ta suma, kuri reikalinga eksperto nustatytiems defektams pašalinti. Atsakovė yra pareiškusi reikalavimą pareiškėjos atžvilgiu dėl rangos sutarties kainos sumažinimo 114 535,84 EUR suma, atitinkančia minimalius defektų taisymo kaštus.
  7. Atsakovės nuomone, pareiškėja, tinkamai naudodamasi procesinėmis teisėmis, pirma privalo sulaukti, kol teisme bus išspręstas ginčas dėl apmokėjimo už rangos darbus ir rangos darbų kainos sumažinimo, ir, tik esant ieškovei palankiam teismo sprendimui ir esant pagrindams abejoti dėl atsakovės mokumo, turėtų pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Wellness apartments“; priteisė atsakovei UAB „Wellness apartments“ iš pareiškėjos UAB „AVA Statyba“ 1 452 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas konstatavo, kad pareiškėja UAB „AVA Statyba“ yra atsakovės UAB „Wellness apartments“ potenciali kreditorė, kuri turi teisę reikalauti, kad atsakovė apmokėtų jai už atliktus statybos darbus pagal 2015 m. gegužės 25 d. sudarytą rangos sutartį 2015.05.06/AR/11R. Net ir neišsprendus šiuo metu teisme nagrinėjamo šalių ginčo pareiškėja, kaip atsakovės kreditorė, turi teisę inicijuoti atsakovei bankroto bylą, todėl jos paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Wellness apartments“ turi būti išnagrinėtas iš esmės.
  3. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto atsakovės UAB „Wellness apartments“ balanso ir kreditorių sąrašo matyti, jog atsakovės balanse apskaitytas turtas 2016 m. rugsėjo 19 d. duomenimis sudarė 1 748 386 EUR, mokėtinos sumos – 1 746 938 EUR, tačiau iš jų mokėtinos po vienerių metų skolos – 1 646 086 EUR, pradelstų įsipareigojimų įmonė neturėjo. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad atsakovė nėra nemoki, ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų atsakovei kelti bankroto bylą nėra.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „AVA Statyba“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Wellness Apartments“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  2. Nutartyje nėra pasisakyta dėl vieno iš pareiškimo pagrindų t. y. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos egzistavimo, todėl toks procesinis sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, t. y. jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 23 straipsnio 1 dalyje teismo procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų.
  3. Atsakovės mokumo klausimo išsprendimas formaliai, vien vertinant atsakovės bendrovės balanso skiltyse apie turimo turto ir įsipareigojimų vertes nurodytas sumas, neatskleidžia tikrosios atsakovės finansinės padėties, neatitinka bankroto proceso tikslo ir esmės. Atsakovė pateikė į bylą jos 2016 m. rugsėjo 19 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurių duomenys patvirtina, kad atsakovė per devynis 2016 m. mėnesius išleido 194 398 EUR sumą, tačiau neatsiskaitė ne tik su pareiškėja, bet ir su kitais rangovais. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad bendrovės veikla šiuo metu yra turto vystymo (statybų) stadijoje, tačiau neaišku, už kokias lėšas šias statybas atsakovė planuoja vykdyti. Keltinas klausimas dėl atsakovės galimybių užbaigti projekto vystymą ir gauti jos deklaruojamas pajamas bei pelną pardavus turtą.
  4. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės trumpalaikis turtas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius sumažėjo nuo 831 588 EUR iki 603 764 EUR t. y. 27,4 proc., tuo tarpu atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per pirmuosius devynis šių metų mėnesius išaugo daugiau nei dvigubai. Atsakovės turto vertės mažėjimas ir įsipareigojimų didėjimas neginčijamai patvirtina itin prastą ir nuolat prastėjančią atsakovės turtinę padėtį. Teismas neįvertino ir to, kad atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją t. y. ji nurodo turinti tik 100 852 EUR skolų tiekėjams, iš kurių 98 696,76 EUR yra siejama su ginčijama prievole pareiškėjai, tuo tarpu byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėja susijusioje civilinėje byloje Nr. e2-2183-221/2016 iš atsakovės reikalauja priteisti 137 529,61 EUR apmokėjimą už tinkamai ir kokybiškai atliktus statybos rangos darbus pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį.
  5. Aplinkybė, kad atsakovė jau šiuo metu neatsiskaito su statybos rangos darbus objekte vykdžiusia rangove – pareiškėja; taip pat tai, kad negalėdama atsiskaityti su pareiškėja atsakovė jau yra praleidusi visus įstatyme ar sutartyje nustatytus terminus, pareiškė „dirbtinus“ reikalavimus dėl tariamai netinkamos darbų kokybės, nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumu bei ĮBĮ 7 straipsnio 9 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą egzistavimu. Atsakovė, neturėdama nei lėšų, nei pajamų, neturi galimybių atsiskaityti su rangovais ir užbaigti objekto vystymą. Neužbaigus vystyti objekto, atsakovė pajamų negaus ir su kreditoriais atsiskaityti negalės.
  6. Atsakovė UAB „Wellness apartments“ atsiliepimu į pareiškėjos UAB „AVA Statyba“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti; paskirti pareiškėjai 5 792 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei; priteisti iš pareiškėjos atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  7. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. balanso duomenimis atsakovės buhalterinėje apskaitoje yra apskaityta turto, kurio bendra vertė sudaro 1 748 386 EUR. Iš atsakovės kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturi, kas rodo, jog atsakovė su visais trečiaisiais asmenimis atsiskaito tinkamai ir laiku. Atsakovė pagal pasirinktą verslo modelį vykdo nekilnojamojo turto projektą, kuris yra vystomas išimtinai iš atsakovės akcininkų ir būsimų nekilnojamojo turto objekto pirkėjų (atsakovės verslo partnerių) lėšų (vykdomos veiklos jokia apimtimi nefinansuojant finansinių institucijų lėšomis). Jokių įsiskolinimų tretiesiems asmenims, išskyrus tariamą įsiskolinimą pareiškėjai už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus, atsakovė neturi. Atsakovė yra moki ĮBĮ prasme, todėl jai negali būti keliama bankroto byla.
  8. Pareiškėja, teikdama atskirąjį skundą ir tvirtindama, kad atsakovė yra nemoki, nepateikia jokių tokį argumentą patvirtinančių įrodymų. Reikšdama akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, naudodamasi bankroto institutu ne pagal paskirtį, siekdama sukelti žalą atsakovei bei priversti ją vykdyti ginčijamą prievolę.
  9. Analizuodamas ir vertindamas byloje esančių įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra faktiškai moki ir nėra duomenų, rodančių, jog ji negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pareiškėjos teiginys, kad teismas atsižvelgė ne į visus bankroto bylos iškėlimo pagrindus, yra nepagrįstas. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė yra faktiškai moki ir galinti vykdyti įsipareigojimus, neprivalėjo pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstyto motyvo nepagrįstumo.
  10. Pasisakydama dėl atsakovės trumpalaikio turto pasikeitimo (nežymaus sumažėjimo) ir teigdama, jog šis pasikeitimas rodo neva blogėjančią atsakovės finansinę padėtį, pareiškėja visiškai nepasisako dėl akivaizdžiai matomo atsakovės ilgalaikio turto padidėjimo. 2015 m. pabaigoje atsakovė ilgalaikio turto visiškai neturėjo, tuo tarpu 2016 m. rugsėjo 19 d. balanse atsakovės ilgalaikis turtas sudaro net 1 144 622 EUR. Minėta aplinkybė paneigia pareiškėjos samprotavimus apie sunkią ir vis blogėjančią atsakovės finansinę padėtį.
  11. Padidėjusios atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, priešingai nei teigia pareiškėja, nerodo blogėjančios atsakovės finansinės padėties, o patvirtina atsakovės pasirinkto verslo modelio įgyvendinimą. Būtent partnerių investicijos į nekilnojamojo turto kūrimą yra išaugusios per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, nuo 627 896 EUR iki 1 500 000 EUR. Partnerių investicijų augimas rodo sėkmingą statomo nekilnojamojo turto objekto vystymą, verslo subjektų pasitikėjimą atsakove, jos vykdoma veikla ir šios veiklos apimtimis.
  12. Į bylą pateikta rangos sutartis patvirtina, kad atsakovė yra pradėjusi organizuoti beveik baigto statyti nekilnojamojo turto registravimo procesą. Atsakovė planuoja, kad iki šių metų pabaigos vykdomų statybos darbų rezultatas jau bus užregistruotas kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Tai rodo, kad atsakovė partnerių investicijas naudoja tikslingai, kurdama turtą ir sudarydama sąlygas didelio pelno generavimui. Atsakovė nekilnojamojo turto projekto vystymą įgyvendina sėkmingai, visas nekilnojamojo turto projekto vystymo finansavimas yra kruopščiai suplanuotas, todėl šiuo metu nėra jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėtų šio projekto sėkmingai užbaigti ir sugeneruoti suplanuoto pelno.
  13. Visi kiti įsipareigojimai, neapimantys partnerių avansinių mokėjimų ir atsakovės ginčijamos prievolės pareiškėjai už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus, yra sumažėjusios nuo 194 396 EUR iki 146 086 EUR. Dėl nurodytos aplinkybės pareiškėja atskirajame skunde nepasisako. Pareiškėjos nurodomas atsakovės kasos lėšų sumažėjimas rodo, kad atsakovė investuoja lėšas į vykdomas statybas, moka rangovams. Realizavusi vykdomų statybų rezultatą, atsakovė ne tik atgaus į statybas įdėtas investicijas, bet ir sugeneruos didelį pelną. Pareiškėja argumentuoja, kad atsakovės įsipareigojimų didėjimas gali indikuoti blogą įmonės būklę, tačiau nutyli faktą, kad atitinkamai didėja ir įmonės turto vertė.
  14. Pareiškėja neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę. Tą yra pažymėjęs ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad, atsižvelgiant į faktinę situaciją, pareiškėja galėtų būti laikoma tik potencialia, bet ne esama, atsakovės kreditore.
  15. Jeigu atsakovė vengtų atskaityti su kreditoriais, kaip teigia pareiškėja, atsakovės kreditorių sąraše būtų ne vienas tiekėjas ir rangovas, kurių atžvilgiu atsakovė turėtų pradelstų prievolių. Tuo tarpu 2016 m. rugsėjo 19 d. atsakovės kreditorių sąraše, be partnerių avansinių mokėjimų ir prievolės UAB „Pajūrio šaltinis“ (kurios vykdymo terminas nebuvo suėjęs), yra užfiksuota tik ginčijama pareiškėjos reikalavimo teisė, su kuria atsakovė nesutinka. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovės neatsiskaitymas su pareiškėja yra išimtinai susijęs su šalių tarpusavio santykiais, pareiškėjos nekokybiškai atliktais statybos rangos darbais, už kuriuos atsiskaityti atsakovė neturi prievolės, o ne su atsakovės finansine padėtimi.
  16. Pareiškėja yra susipažinusi su naujausiais, aktualiais atsakovės finansinės atskaitomybės rodikliais ir buhalterinės apskaitos dokumentais, neabejotinai rodančiais, kad atsakovė nėra nemoki, todėl atskirojo skundo pagrindu reiškiamas prašymas iškelti atsakovei bankroto bylą vienareikšmiškai vertintinas kaip pareiškėjos piktnaudžiavimas bankroto procesu, siekiant pakenkti atsakovei. Vadovaujantis aktualia teismų praktika, kai asmuo, laikantis save kreditoriumi, inicijuoja kito asmens bankroto procedūrą panaudodamas ją kaip ginčijamos skolos išieškojimo priemonę, kuomet dėl prievolės jau yra pradėtas teisminis ginčas arba neturėdamas rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu, jis piktnaudžiauja bankroto bylos inicijavimo teise.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. CPK 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
  2. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą nenustatęs ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų.
  3. Pagal ĮBĮ nuostatas, teisė kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo suteikiama įmonės kreditoriui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai teismui pagal pateiktus įrodymus nekyla didelių abejonių dėl to, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikęs asmuo yra susijęs su atsakovu prievoliniais santykiais, dėl ko gali būti potencialus kreditorius, jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2015). Aplinkybė, jog atsakovė nepripažįsta pareiškimą pateikusio asmens reikalavimo teisės, nekliudo pagal tokio asmens pareiškimą spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009). Taigi, priešingai ne atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėją pripažino potencialia kreditore ir pagrįstai bankroto bylos atsakovei kėlimo klausimą nagrinėjo iš esmės.
  4. Nors teisė inicijuoti bankroto procesą suteikiama ir potencialiam kreditoriui, tuo atveju, jei atsakovas teisme ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola, sprendžiant dėl įmonės mokumo, neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2014 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-301/2014).
  5. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
  6. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
  7. Pagal atsakovės teismui pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis – 2016 m. rugsėjo 19 d. balansą bei kreditorių sąrašą, UAB „Wellness Apartments“ turi turto už 1 748 386 EUR, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 100 852 EUR, iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 154,99 EUR (atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu teisme nagrinėjamas ginčas tarp atsakovės ir pareiškėjos dėl pastarosios pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytos atsakovės skolos, minėta skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų atsakovės įsipareigojimų masę). Didžiąją dalį atsakovės turimo turto - 1 144 622 EUR, sudaro ilgalaikis turtas. Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovė nėra skolinga nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nei valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams. Byloje nėra duomenų ne tik apie atsakovės veiklos nutraukimą, bet ir apie įmonės darbuotojų pretenzijas atsakovei dėl neatsiskaitymų, apie viešą atsakovės paskelbimą ar kitokį pranešimą kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, iš pateiktų dokumentų nėra pagrindo spręsti, kad įmonė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.
  8. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirajame skunde be kita ko nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos. Vertinant šį atskirojo skundo argumentą pažymėtina, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turtinio matyti, jog, nors pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl aptariamos bankroto bylos iškėlimo sąlygos, tačiau, nepaisant to, įvertino, kad ši sąlyga nagrinėjamu atveju neegzistuoja – skundžiamoje teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovė yra moki ir nėra ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų jai kelti bankroto bylą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
  9. Nepaisant viešojo intereso bankroto bylose, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Apeliantė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų nebuvimo, nepateikė jokių jos atskirajame skunde keliamas abejones dėl tolimesnio atsakovės projekto vystymo, atsakovės galimybių atsiskaityti su rangovais bei jos gautinų pajamų ir pelno patvirtinančių įrodymų.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik įmonės įsiskolinimai atskiriems kreditoriams, įmonės įsipareigojimams neviršijant pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, nesudaro pagrindo ne tik konstatuoti įmonės nemokumo, bet ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais ar ketinimo nevykdyti savo įsipareigojimų, kadangi įmonės neatsiskaitymą su kreditoriumi gali lemti įvairios priežastys, nesusijusios su įmonės nemokumu, pavyzdžiui, nesutikimas su skola, priešpriešinių reikalavimų turėjimas ir pan.
  11. Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai apie atsakovės per 2016 m. išleistas sumas niekaip nepaneigia skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų aplinkybių. Jų taip pat nepaneigia pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad atsakovės trumpalaikis turtas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius sumažėjo nuo 831 588 EUR iki 603 764 EUR t. y. 27.4 proc., tuo tarpu atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per tą patį laikotarpį išaugo daugiau kaip dvigubai, kadangi aptariamuoju laikotarpiu atsakovės ilgalaikis turtas padidėjo nuo 0 EUR iki 1 144 622 EUR, o atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, net ir skaičiuojant teisme ginčijamą pareiškėjos reikalavimą, neviršija pusės į atsakovės balansą įrašytos turto vertės
  12. Atskiruoju skundu atsakovė prašo skirti pareiškėjai iki 5 792 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos paskiriant atsakovei. Vertinant galimą pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsižvelgtina į tai, kad, pagal teismų formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005). Vien ta aplinkybė, kad byloje dalyvaujančio asmens apeliacinis (atskirasis) skundas teismo buvo atmestas, nesudaro prielaidų spręsti, kad apeliacijos teise buvo piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005). Dėl šios priežasties atsakovės prašymas dėl baudos pareiškėjai skyrimo apeliacinės instancijos teismo atmetamas.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Atsakovės prašymą skirti apeliantei baudą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai