Byla 2A-2101-555/2015
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10635-375/2015 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42006 m. spalio 16 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB SEB bankas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0350618053928-33, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti bei mokėti sutarto dydžio palūkanas, delspinigius. Atsakovui tinkamai nevykdžius priimtų įsipareigojimų, pradinis kreditorius sutartį nutraukė. 2009 m. lapkričio 9 d. AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, kuria AB SEB bankas perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė ir liko ieškovei skolingas 2 030,20 Eur skolos, 978,94 Eur palūkanų, 1 050,23 Eur delspinigių, 90 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

5Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. P. 2 030,20 Eur skolą, 978,94 Eur palūkanas, 1 050,23 Eur delspinigius, 90 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylinėjimosi iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,5 procentus sutartines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei priteisė iš atsakovo 2 030,20 Eur skolą, 978,94 Eur palūkanas, 365,44 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,5 % sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 0350618053928-33 nuo pagrindinės skolos sumos (2 030,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 436,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8Dėl 364,44 Eur delspinigių, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. kovo 19 d., teismas sprendė, kad atsakovas, nors ir būdamas vartotoju bei pripažįstantis esantis skolingas ieškovei nurodytus skolos ir palūkanų dydžius, prievolės atsiskaityti su ieškove nevykdo ilgą laiką, vartojimo kredito sutartis sudaryta 2006 m. spalio 16 d., atsakovui jos nevykdant sutartis nutraukta, reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2009 m. lapkričio 9 d. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas per šį pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. daugiau nei penkerius metus, kreipėsi į ieškovę, siekė bendradarbiauti, geranoriškai susitarti dėl skolos mokėjimo sąlygų, kurios tenkintų abi ginčo šalis, pakeitimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reagavęs į ieškovo siųstus raginimus įvykdyti prievolę (b. l. 9-13, 28). Teismas, įvertinęs, kad atsakovas neatsiskaito su ieškove ilgą laiką, naudojasi ieškovės pinigais, šių pinigų ieškovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, negali panaudoti savo komercinėje veikloje, byloje nėra duomenų apie atsakovo geranorišką bendradarbiavimą su ieškovu, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo teisingumo principais, taip pat įvertinęs, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, padarė išvada, kad 365,44 Eur delspinigių suma neprieštarauja sąžiningai verslo praktikai, nagrinėjamu atveju delspinigiai nėra akivaizdžiai per dideli ir nesuteikia galimybės ieškovui nepagrįstai praturtėti, pažeidžiant atsakovo interesus. Teismas atkreipė dėmesį, kad sutarties sudarymo metu negaliojo Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, jog kredito gavėjui vėluojant mokėti eilines įmokas, jam negali būti skaičiuojamos didesnės netesybos nei 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Šis įstatymas įsigaliojo tik 2011 m. balandžio 1 d., todėl ieškovė neturėjo pareigos nustatyti mažesnę netesybų normą.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas, atsižvelgęs į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, t. y. 80,21 procentus, sprendė, kad iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 99,47 Eur (343,45 Lt) žyminis mokestis ir 337,30 Eur (1 164,63 Lt) advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą dalyje dėl 364,44 Eur delspinigių sumos ir priteistų bylinėjimosi išlaidų bei priimti šioje dalyje naują sprendimą – sumažinti reikalaujamą delspinigių dydį nuo 0,1 procento iki 0,02 procentų bei sumažinti ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121) Dėl priteistų delspinigių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemažino 364,44 Eur delspinigių. Ginčo atveju 0,1 procentai delspinigių dydis vienašališkai buvo nustatytas pirminio kreditoriaus iniciatyva, bei atsižvelgiant, kad 0,1 procentai delspinigių dydis už kiekvieną praleistą mokėti dieną yra neprotingas ir aiškiai per didelis, nes sudaro 36,5 procentus per metus. Tokio dydžio delspinigiai ieškovo nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais bei yra neprotingo dydžio, akivaizdžiai per dideli. Ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų apie realiai patirtus nuostolius, kuriuos turėtų kompensuoti 0,1 dydžio delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirminė sutartis, iš kurios kilo prievolė, buvo sudaryta atsakovo prisijungimo būdu, t. y. atsakovas pasirašė jau paruoštą sutartį bei negalėjo keisti sutarties punktų, tuo pačiu ir galimybės mažintis delspinigių dydžio, bei į tai, kad pirminis kreditorius buvo bankas, turtinti patirtį finansų sektoriuje, o atsakovas buvo 20 metų vartotojas sudarantis pirmą kredito sutartį, kuriam ne visi sutarties punktai buvo išaiškinti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovei praturtėti gaunant didesnius delspinigius nei realiai yra patirta nuostolių. Pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti ieškovei 0,02 procentus delspinigių, kurie ir atlygina minimalius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino išimtinai tik atsakovo elgesį dėl skolos grąžinimo ir vertino, kad atsakovas neatsiskaito su ieškove ilgą laiką, naudojosi ieškovės pinigais, dėl ko ieškovė negalėjo šių pinigų panaudoti savo komercinėje veikloje, taip pat, kad atsakovas geranoriškai nebendradarbiavo, tačiau teismas neatsižvelgė į ieškovės elgesį, kad pastaroji 5 metus nesikreipė į teismą siekdama prisiteisti skolą bei imtis realių veiksmų skolos išieškojimui, nevertino abiejų proceso šalių elgesio. Atsakovas pažymi, kad visuotinai yra pripažįstama, kad 0,1 procentų dydžio delspinigių už vieną dieną yra per didelis bei pažeidžiantis vartotojo teises, todėl 2011 m. balandžio 1 d. buvo priimtas Vartojimo kredito įstatymas, kurio 11 straipsnio 8 dalies nuostata numato, kad kredito gavėjui vėluojant mokėti eilines įmokas, jam negali būti skaičiuojamos didesnės netesybos nei 0,05 procentai už kiekvieną uždelstą dieną.

132) Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, taip pat jog šalių ginčas dėl skolos priteisimo nebuvo sudėtingas ir bylos baigtis buvo aiški prieš pareiškiant ieškinį, kadangi pačios skolos ir palūkanų atsakovas neginčijo, ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, neįvertino, kad šiuo atveju advokato darbo ir laiko sąnaudas buvo nedidelės, ieškinio apimtį sudarė 3 puslapiai teksto, kuris buvo surašytas išplėstai, kurio didžiąją dalį turinio sudaro CK ir CPK normų perrašymas. Atsakovas nurodo, kad tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų, t. y. nėra pagrindo susidaryti 420,53 Eur (1 452 Lt) išlaidoms, todėl pirmosios instancijos teismas minėtas išlaidas turėjo mažinti, kadangi jos neatitinka realių sąnaudų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 420,53 Eur (1 452 Lt) bylinėjimosi išlaidos buvo tik už ieškinio surašymą bei dokumentų analizę, daugiau jokių atstovavimo veiksmų šioje byloje ieškovės atstovas neatliko. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė beveik 15 procentų skolos sumos, kas taip sudaro pagrindą mažinti bylinėjimosi išlaidas, kadangi tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos didina atsakovo skolą. Sąskaita už teisines paslaugas AMB Nr. 02147 buvo išrašyta 2014 m. lapkričio 30 d., apmokėta 2014 m. gruodžio 6 d., nors ieškinys teismui buvo pateiktas 2015 m. kovo 19 d., todėl darytina logiška išvada, kad šiuo atveju vertinant ieškinio kainą neturėtų būti taikomos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, o turėtų būti taikomos ankstesnės redakcijos normos, kurios numatė ženkliai mažesnę kainą už ieškinio surašymą. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme daugelį procesinių dokumentų parengė ne advokatas, o ieškovės darbuotoja, kuri teikia ieškovei kvalifikuotą juridinę pagalbą rengiant dokumentus, todėl ieškovė buvo pati pajėgi parengti ieškinį dėl skolos teismui, todėl šiuo atveju ieškovė siekė tik pasipelnyti priteisiant didesnes bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

14Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovas nesuformulavo konkretaus apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo – apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs samprotavimai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais, byloje esančiais ir turinčiais įrodomąją galią dokumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad taikyti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį bei mažinti 0,1 procentus dydžio delspinigių normą iki 0,02 procentų, nėra pagrindo. Ieškovė pažymi, kad teismas gali mažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nepaisant, kad tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas netesybas. Atsakovas laisva valia sudarė sutartį, kurioje nurodyta 0,1 procentų dydžio delspinigių norma, nedengė susidariusio įsiskolinimo, be to teismų praktikoje panašaus dydžio delspinigiai yra pripažįstami pagrįstai ir teisėtais, todėl sutartinių delspinigių dydį nėra pagrindo mažinti. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo suteiktas teisinių paslaugų kompleksas – atlikta ieškinį pagrindžiančių dokumentų teisinė analizė, atsakovo turtinės padėties ir mokumo vertinimas, parengtas ieškinys dėl skolos priteisimo, palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo aktai. Dėl to priteistų ieškovės bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms dydis yra ženkliai mažesnis už tą, kuri galėtų būti prašoma priteisti tuo atveju, jei, remiantis Teisingumo ministro įsakymu, kiekvienos ieškovui suteiktos teisinės paslaugos kaina būtų apskaičiuota atskirai, t. y. už kiekvieną aukščiau nurodytą suteiktą teisinę paslaugą, be to, ieškovei priteistų išlaidų dydis už teisines paslaugas yra visiškai protingas ir atitinka Teisingumo ministro įsakymo reikalavimus.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 d. ir 2 d.).

18Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 16 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB SEB bankas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0350618053928-33, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti bei mokėti sutarto dydžio palūkanas, delspinigius. Atsakovui tinkamai nevykdžius priimtų įsipareigojimų, pradinis kreditorius sutartį nutraukė. 2009 m. lapkričio 9 d. AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, kuria AB SEB bankas perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė ir liko ieškovei skolingas 2 030,20 Eur skolos, 978,94 Eur palūkanų, 1 050,23 Eur delspinigių, 90 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 364,44 Eur delspinigių bei 436,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliantas nurodo, kad priteisti delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai dideli.

19Civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 str.) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą.

20Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

21Įstatyme nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (LAT 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409; 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai šalys sutartyje susitaria dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras” v. A. Daujoto IĮ ,,Aldaujana”, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Sąvokos „neprotingai didelės“, „aiškiai per didelės“ yra vertinamojo pobūdžio. Taigi įstatymų leidėjas teismui yra suteikęs diskrecijos teisę šiuos terminus vertinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi ne tik teisę, bet ir pareigą pagal CK 6.73 str. kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (LAT 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, todėl nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant, iki kokio dydžio jas mažinti, turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), taip pat vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

22Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartinių prievolių nevykdė apeliantas, jam, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei sutarties sąlygomis, kyla pareiga sumokėti ieškovei netesybas. Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktu šalys nustatė, kad už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,1 procentus laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei atsakovas negrąžins pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies. Pagal sutarties specialiosios dalies 2.1 punktą kredito suma yra 2 606,58 Eur (9 000 Lt), vadinasi sutartimi numatytas netesybų dydis paskaičiuotas už praleistas dienas iš viso sudarė 40,29 procentus vartojimo kredito sutarties sumos (skaičiuojant nuo bendros delspinigių sumos), delspinigių dydis per metus – 36,50 procentai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokio dydžio netesybos (delspinigiai) yra neprotingai didelės ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

23Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta, ieškovės reikalavimai atsakovui yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, t. y. atsakovas buvo silpnesnioji Vartojimo kredito sutarties šalis (vartotojas). Pažymėtina, kad kontroliuoti netesybų dydį yra ypač svarbu, kai jų dydis yra nustatytas vartojimo sutartyse. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-541/2009). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra Vartojimo kredito sutarties silpnesnioji šalis (vartotojas), sprendžia, kad ginčo sutartimi nustatytos netesybos (delspinigiai) yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis, kaip jau minėta, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai (ieškovei) bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (atsakovo), todėl jos mažintinos iki protingos sumos.

24Šiuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Minėtas įstatymas įsigaliojo nuo 2011 balandžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu šis įstatymas negaliojo, todėl pasirašant ginčo sutartį ieškovė neturėjo jokios pareigos nustatyti mažesnę netesybų normą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės ir atsakovo ginčo sutartimi nustatytos netesybos (delspinigiai) turi būti mažintini, sprendžia, kad minėtame įstatyme nustatyta netesybų norma yra protinga ir atitinkanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nepažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyros. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisti 365,44 Eur dydžio delspinigiai mažintini iki 182,72 Eur dydžio (0,05*180*2030,20 Eur /100).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Nagrinėjamoje byloje keliamas iš apelianto ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas teigiant, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 436,77 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už ieškinio parengimą.

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

28Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Ginčo atveju, ieškovė pateikė teismui 2014 m. lapkričio 30 d. PVM Sąskaita-faktūra AMB Nr. 02147 bei 2014 m. gruodžio 19 d. apmokėjimą patvirtinantį sąskaitos išrašą Nr. 16 (b. l. 18-19), kas pagrindžia, kad ieškovė šioje byloje patyrė 420,53 Eur (1 452 Lt). Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs 80,21 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 337,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nesutinka priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodo, kad jos nepagrįstai didelės, taip pat pirmosios instancijos teismas, priteisdamas minėtas išlaidas turėjo vadovautis teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 redakcija, o ne 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77, kadangi paslaugos buvo suteiktos dar neįsigaliojus naujai Rekomendacijų redakcijai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal Rekomendacijose įtvirtintas taisykles, sprendžia, kad tiek pagal anksčiau galiojusią, tiek šiuo metu galiojančią Rekomendacijų redakciją ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatyto maksimalaus dydžio nustatyto už ieškinio parengimą, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovė dalyvauja ne viename tapataus pobūdžio ginče, spręstina, kad ieškinio parengimas nereikalavo ypatingų pastangų ar specialių žinių, o pats ieškinys tesusideda iš trijų lapų, nereikalaujantis gilios teisinės analizės, taip pat siekiant užtikrinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos per pusę, t. y. iki 210,27 Eur.

29Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus apeliacinį skundą ir sumažinus ieškovei iš atsakovo priteistų delspinigių sumą iki 182,72 Eur dydžio, ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 76,92 proc. Kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 124 Eur žyminio mokesčio (b. l. 14), todėl ieškovei iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma mažintina iki 95,38 Eur, o nustatytas pagrįstas bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis (210,27 Eur) mažintinas iki 161,74 Eur (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).

30Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.) priteistina 7,50 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 74, 81) (CPK 93 str. 2 d. 3 d.).

31Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

32Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

33pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

34Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu iš atsakovo M. P. (a. k. ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (j. a. k. 125164834, A. Juozapavičiaus g. 7, Vilnius) priteistą 365,44 Eur delspinigių sumą iki 182,72 Eur.

35Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu iš atsakovo M. P. (a. k. ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (j. a. k. 125164834, A. Juozapavičiaus g. 7, Vilnius) priteistą 99,47 Eur žyminį mokestį iki 95,38 Eur ir priteistas 337,30 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 161,74 Eur.

36Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (j. a. k. 125164834, A. Juozapavičiaus g. 7, Vilnius) atsakovo M. P. (a. k. ( - ) 7,50 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

37Likusią Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2006 m. spalio 16 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB SEB bankas sudarė... 5. Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Dėl 364,44 Eur delspinigių, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo... 9. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas, atsižvelgęs į patenkintų ieškinio... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m.... 12. 1) Dėl priteistų delspinigių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 13. 2) Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 16 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi... 19. Civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta, kad prievolės turi būti... 20. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi... 21. Įstatyme nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2... 22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartinių prievolių nevykdė apeliantas,... 23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip... 24. Šiuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 26. Nagrinėjamoje byloje keliamas iš apelianto ieškovei priteistų bylinėjimosi... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba,... 29. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos... 30. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovo naudai... 31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 32. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 33. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl... 34. Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu iš... 35. Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu iš... 36. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (j. a.... 37. Likusią Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo dalį...