Byla e2-505-798/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje: bankrutuojanti žemės ūkio bendrovė „Kraštovaizdis“, J. G., J. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. K. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Aves ūkis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SC Invest“, K. A. ir A. K. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje: bankrutuojanti žemės ūkio bendrovė „Kraštovaizdis“, J. G., J. M.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 4 800 vnt. ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ pajų perleidimo sandorį, sudarytą tarp K. A. ir J. G.; 2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 10 200 vnt. ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ pajų perleidimo sandorį, sudarytą tarp A. K. Z. ir J. M.; 3) priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,SC Invest“, K. A. ir A. K. Z. 2 000 000 Eur žalos atlyginimą BŽŪB ,,Kraštovaizdis“ naudai; 4) priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,SC Invest“, K. A. ir A. K. Z. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2 000 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškovė, siekdama užtikrinti reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines teises, o jų nepakankant ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis prašomos priteisti sumos ribose.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir ieškovės BŽŪB ,,Aves ūkis“ trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštavo solidariai atsakovams UAB ,,SC Invest“, K. A. ir A. K. Z. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 2 000 000 Eur sumai. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų UAB ,,SC Invest“, K. A. ir A. K. Z. kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, areštavo atsakovams turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant atsakovų atžvilgiu 2 000 000 Eur sumos, leidžiant atsakovei UAB ,,SC Invest“ iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį, taip pat leidžiant atsakovams K. A. ir A. K. Z. gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
  1. Teismas nustatė, jog ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl padarė išvadą, kad ji tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ši aplinkybė yra preziumuojama tuomet, kai ieškinio suma yra didelė, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 2 000 000 Eur sumos.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti suma yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, konstatavo, kad yra pagrindas teigti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovas A. K. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas nutartyje konkrečiai neįvardino, kokie dokumentai pagrindžia ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, kas lemia, kad nurodytas skundžiamos nutarties motyvas yra tik deklaratyvus teiginys. Į bylą trečiuoju asmeniu yra įtrauktas J. G., kuris yra skolininkės ŽŪB „Kraštovaizdis“ pajininkas ir ieškovės bankroto administratorės UAB „Bankrotas LT“ direktorius. Todėl ieškovės atstovas (jos vardu veikiantis direktorius) yra asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi. Taigi, trečiojo asmens J. G. procesinė padėtis yra parinkta klaidingai. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
    1. Ieškovės atstovė pateikia klaidingus duomenis apie ŽŪB „Kraštovaizdis“ teisinį statusą. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis ŽŪB „Kraštovaizdis“ nėra bankrutuojanti įmonė. Todėl nėra ir pagrindo reikšti reikalavimus, susijusius su tuo, kad atsakingi asmenys turi pareigą atlyginti žalą, kilusią dėl pavėlavimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
    1. Ieškinyje nurodomas sandorių negaliojimas nėra pagrįstas jokiais duomenimis. Su ieškiniu pateikiami dokumentai nei patvirtina, nei paneigia sandorių galiojimo teisėtumo, nes pateikti dokumentai yra tik pagrindas konstatuoti, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti. Vien pajų perleidimas asmeniui, kuris turi mažiau turto nei pajų perleidėjas, nėra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Su ieškiniu yra pateikti įrodymai, kad buvo dedamos pastangos atkurti ŽŪB „Kraštovaizdis“ nemokumą – teikti pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl labiau tikėtina, kad atsakovų veiksmai buvo teisėti, nei neteisėti.
    1. Ieškinyje žala siejama tik su ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byloje patvirtintais kreditorių reikalavimais, kurių kilimo momentas ir dydis nebūtinai siejasi su atsakovų neteisėtais veiksmais. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš dalies yra sprendžiamas klausimas, kuris turėtų būtų sprendžiamas tik teismo sprendimu, nes pritaikius turto areštą visiems atsakovams vienoda apimtimi, laikytina, kad teismas sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti sumas iš atsakovų solidariai, nors ieškovė turi pareigą pagrįsti, kokios laikinosios apsaugos priemonės kiekvieno iš atsakovo atžvilgiu yra būtinos, siekiant išvengti sprendimo nevykdymo rizikos.
    1. Vien didėlė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovų nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Ieškovei neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalėjo būti tenkinamas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotas 2 000 000 Eur vertės atsakovų turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  1. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovės kreditoriai 2016 m. sausio 18 d. nusprendė iškelti jai bankroto bylą ir procedūras vykdyti ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirdami UAB „Bankrotas LT“. Ieškinį ieškovės vardu teismui pateikė bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo J. V..
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1888-555/2016 buvo panaikintas ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimas pradėti ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procesą ne teismo tvarka ir kitus šiame susirinkime priimtus nutarimus, susijusius su minėtu klausimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1776-370/2016 minėtą Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.
  1. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovės ŽŪB „Aves ūkis“ ieškinį paliko nenagrinėtu ir panaikino 2016 m. spalio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, gavęs trečiojo asmens BŽŪB „Kraštovaizdis“ atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi panaikino 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo ieškinys paliktas nenagrinėtu ir panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, trečiąjį asmenį BŽŪB „Kraštovaizdis“ įtraukė bendraieškiu ir nustatė jam terminą iki 2017 m. vasario 4 d. pateikti patikslintą ieškinį. Minėtas terminas Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2017 m. kovo 6 d. rezoliucija buvo pratęstas iki 2017 m. balandžio 3 d.
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ŽŪB „Kraštovaizdis“, bankroto administratoriumi paskyrė G. T.. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2070-381/2016 minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Kraštovaizdis“ įsiteisėjo. Po nagrinėjamo atskirojo skundo su byla pateikimo Lietuvos apeliaciniam teismui buvo gautas BŽŪB „Kraštrovaizdis“ atstovo prašymas netenkinti atsakovo atskirojo skundo.
  1. Sutiktina su atsakovo atskirajame skunde nurodyta faktine aplinkybe, kad UAB „Bankrotas LT“ darbuotojas yra ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis J. G.. Tačiau aukščiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu ieškovė neteko bankrutuojančios įmonės statuso ir UAB „Bankrotas LT“ nebėra jos atstove nagrinėjamoje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl buvusios ieškovės atstovės suinteresuotumo nagrinėjama byla bei trečiojo asmens J. G. procesinės padėties.
  1. Atmestinas ir atsakovo argumentas, jog ŽŪB „Kraštovaizdis“ neturi bankrutuojančios įmonės statuso. Kaip buvo nurodyta aukščiau, Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Kraštovaizdis“ šiuo metu yra įsiteisėjusi, pagal nutartimi paskirto įmonės bankroto administratoriaus prašymą BŽŪB „Kraštovaizdis“ yra įtraukta nagrinėjamoje byloje bendraieške.
  1. Iš dalies sutiktina su atsakovo atskirojo skundo argumentu, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jos kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byloje. Ieškinyje ieškovė ŽŪB „Aves ūkis“ nurodė, jog ji yra ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorė, kurios reikalavimo dydis yra 1 387 788,47 Eur, šią aplinkybę konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1955-562/2017. Pažymėtina, kad šia nutartimi ieškovė buvo tik įtraukta bendraieške byloje sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jos kreditorinis reikalavimas dar nėra patvirtintas. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1955-562/2017 yra tik paskyręs 2017 m. balandžio 19 d. teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas ir ieškovės ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorinio reikalavimo BŽŪB „Kraštovaizdis“ pagrįstumas ir tvirtinimas.
  1. Tačiau nagrinėjamoje byloje bendraieške yra įtraukta ir BŽŪB „Kraštovaizdis“, jos bankroto administratorius, gindamas įmonės kreditorių interesus, palaiko ieškinį pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės buvusiems pajininkams dėl žalos atlyginimo. Taip pat pačioje BŽŪB bankroto byloje administratorius yra pareiškęs prašymą teismui dėl kreditorių reikalavimų, kurių bendra finansinių reikalavimų suma yra 3 875 976,25 Eur, tvirtinimo.
  1. Pažymėtina, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ nemokumas buvo konstatuotas dar Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-495-278/2015. Tačiau nei bendrovės vadovas, nei jos savininkai nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. BŽŪB „Kraštovaizdis“ turėjo tik tris pajininkus: UAB „SC Invest“, K. A. ir A. K. Z. Pastarieji du pajininkai, jau po minėta nutartimi konstatuoto bendrovės nemokumo, neatlygintinai savo pajus perleido tretiesiems asmenims J. G. ir J. M., kurie galimai nuosavybės teise neturi jokio turto. Todėl pripažintina, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių galimybė išieškoti padarytą žalą yra apribota. Be to, pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė visiems atsakovams vienoda apimtimi.
  1. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
  1. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovų galimo nesąžiningumo, o tik įvertino didelės pareikšto reikalavimo sumos keliamą grėsmę ieškovės interesams. Tačiau pačiame ieškinyje nurodyta, atsakovo neginčijama, faktinė aplinkybė, jog atsakovas A. K. Z. savo pajus perleido trečiajam asmeniui, J. M., neatlygintinai, tada, kada jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažintas ŽŪB „Kraštovaizdis“ nemokumas, leidžia teismui abejoti ir atsakovo sąžiningumu, vykdant galimai ieškovėms palankų teismo sprendimą.
  1. Apeliacinis teismas sprendžia, jog esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai