Byla 2A-563/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Nijolės Piškinaitės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-683-565/2011 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu ir per ilgo baudžiamojo proceso.

6Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 27 620,97 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų kardomųjų ir procesinės prievartos priemonių taikymo bei dėl per ilgai užsitęsusio baudžiamojo proceso.

7Nurodė, kad jis dirbo Alytaus miesto ir rajono viešosios policijos kelių policijos skyriaus vyresniuoju policininku. 1999-08-02 buvo apklaustas kaip įtariamasis baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-015-98 dėl sukčiavimo būdu iš VĮ „Dzūkijos šilas“ 1998-10-21 atsiimto didelės vertės kontrabandinio krovinio (cigarečių), o prokuroro 2000-07-31 nutarimu byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, nesant nusikaltimo sudėties. Šis nutarimas panaikintas 2002-09-17 nutarimu; 2003-01-14 jis buvo laikinai sulaikytas, 2003-01-15 pripažintas kaltinamuoju, 2003-01-16 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi skirtas suėmimas vienam mėnesiui, o 2003-02-14 šio teismo nutartimi suėmimas buvo pratęstas iki 2003-03-16. Vilniaus apygardos teismo 2003-03-06 nutartimi minėta teismo 2003-02-14 nutartis buvo panaikinta, ieškovas paleistas iš suėmimo, o Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2003-03-06 nutarimu skirtas namų areštas, kuris 2003-11-24 buvo pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Be to, 2003-01-20 buvo areštuotos jo lėšos, o 2003-01-28 –butas. Prokuroro 2004-08-16 nutarimu buvo atmestas jo prašymas leisti išvykti grybauti į Rusiją, siekiant užsidirbti lėšų kasdieniams poreikiams, nes prokuroro 2003-01-30 nutarimu nuo 2003-01-15 ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų (2005-03-21 atleistas iš vidaus tarnybos paties prašymu dėl išėjimo į pensiją). Nurodė, kad prokuroro 2006-02-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-089-05 buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-2-00051-05, motyvuojant tuo, kad abiejuose tyrimuose nagrinėjamos to paties įtariamojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos. Teigė, jog 2006-03-07 buvo pareikštas įtarimas tuo, kad jis, veikdamas V. K. organizuotoje grupėje, nuo 1998-10-18 iki 1998-10-21 apgaulės būdu iš VĮ „Dzūkijos šilas“ įgijo didelės vertės svetimą turtą, 2006-04-14 jam buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, 2006-07-07 surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-66/2009 jis buvo išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

8Ieškovo teigimu, pakartotinis baudžiamasis persekiojimas nuo 2002-09-17 buvo atnaujintas remiantis tik apkalbėjimu kito įtariamojo P. V., beje, nušalinto nuo pareigų dėl kitos padarytos nusikalstamos veikos (stambaus masto alkoholio kontrabanda), t. y. nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikaltimą. Tuo labiau, kad procesinės prievartos priemonės pradėtos taikyti praėjus daugiau nei 4 metams nuo nusikalstamos veikos padarymo ir daugiau kaip 3 mėn. nuo P. V. apkalbėjimo bei ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Teigė, kad yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei: pareigūnai pažeidė bendrojo rūpestingumo pareigą ir minėtas priemones taikė neteisėtai, siekdami kitokių nei įstatyme nustatytų tikslų, t. y. jog jis prisiimtų atsakomybę už tai, ko nepadarė.

9Ieškovas tvirtino, kad dėl atžvilgiu neteisėtai taikytų minėtų prievartos priemonių, dėl per ilgo, o nuo 2008-10-21 ir neteisėto baudžiamojo proceso (suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui), jis patyrė 27 620,97 Lt turtinę žalą, kurią sudaro negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo nušalinimo nuo pareigų iki atleidimo iš pareigų. Taip pat patyrė didelę neturtinę žalą, atsiradusią neteisėtai apribojus jo laisvę, judėjimo laisvę, netekus darbo.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino – priteisė ieškovui R. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

12Įvertinęs faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nuosprendyje nustatytas aplinkybes, jame nurodytą R. B. išteisinimo pagrindą teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra įrodymų, leidusių įtarti, jog ieškovas padarė inkriminuotą veiką. Dėl to sprendė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003-01-16 nutartimi ieškovui paskirtas suėmimas buvo teisėtas, nes ieškovas kaltintas padarymu sunkaus nusikaltimo, kuris buvo išaiškintas tik tuo metu, kai įtariamasis P. V. 2002-09-23 (2003-01-10 patikslino) davė parodymus apie ieškovo nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl ieškovo suėmimo pratęsimo, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismui 2003-03-06 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003-02-14 nutartį dėl ieškovo suėmimo pratęsimo iki 2003-03-16, ieškovui laikotarpiu nuo 2003-02-15 iki 2003-03-06 neteisėtai buvo pritaikyta ši kardomoji priemonė (suėmimas).

13Spręsdamas dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų, teismas pripažino, kad tai padaryta teisėtai, atsižvelgus į tai, jog ieškovas dirbo Alytaus miesto ir rajono viešosios policijos kelių policijos skyriaus vyresniuoju policininku, nusikaltimas buvo padarytas panaudojus suklastotą 1998-10-20 Panevėžio miesto VPK prašymą, jo padarymu buvo įtariami kiti policijos pareigūnai, ieškovo dalyvavimas lydint krovinį galėjo būti siejamas su jo, kaip pareigūno, neteisėtu vardo panaudojimu.

14Spręsdamas dėl to, kad ieškovui nebuvo leista išvykti į Rusiją grybauti ir supirkti grybus (apribota judėjimo laisvė), teismas nurodė, kad tai padaryta teisėtai, nes ieškovas nenurodė tikslios buvimo vietos, nepateikė įrodymų apie realų ketinimą ir galimybę įsidarbinti Rusijoje.

15Spręsdamas dėl baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu nuo 2008-10-21, kai, ieškovo teigimu, buvo suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, teismas nurodė, kad baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas nėra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas fiziškai neįmanomas, o kalbėti apie baudžiamojo proceso ar bylos nutraukimą šiuo pagrindu galima tik tada, kai yra procesinė galimybė priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-114/2011). Atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog teismas turėjo pagrindą toliau nagrinėti baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu.

16Spręsdamas dėl baudžiamojo proceso trukmės, teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog procesas truko ilgą laiką nėra pagrindas pripažinti procesą pernelyg ilgu. Įvertinęs faktines baudžiamosios bylos ir teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog procesas užtruko dėl objektyvių aplinkybių – buvo kaltinami 23 asmenys, nustatyti ir nagrinėjami 6 sudėtingos nusikalstamos veikos epizodai, ikiteisminio tyrimo metu atlikta daug procesinių veiksmų (ekspertizės, objekto tyrimai, bylos apimtis virš 80 tomų). Taip pat teismas nenustatė, kad procesiniai veiksmai buvo atliekami ar neatliekami nepateisinamai ilgai. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas neturėjo įtakos ieškovo darbinei veiklai, nes ieškovas savo noru 2005-03-21 buvo atleistas iš tarnybos. Dėl paminėto teismas konstatavo, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu nebuvo per ilgas.

17Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už nepagrįstai 2003-02-15 – 2003-03-06 pritaikytą kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgdamas į neilgą nepagrįsto sulaikymo trukmę ir nesant įrodymų apie ieškovui sukeltas ypatingas neigiamas pasekmes.

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo pakeisti teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Dėl ieškovo parodymų baudžiamajame procese. Teismo argumentai dėl jo parodymų baudžiamajame procese yra nepagrįsti ir neteisėti, nes jis, kaip įtariamasis, naudodamasi teise į gynybą baudžiamajame procese, galėjo atsisakyti duoti parodymus ar juos keisti. Tačiau dėl to negali būti atsisakyta priteisti jo patirtą žalą, nes tai reikštų įtariamojo persekiojimą dėl naudojimosi teise į gynybą.

212. Dėl CK 6.272 straipsnyje įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, pripažindamas teisėtais laikiną sulaikymą, suėmimo paskyrimą ir nušalinimą nuo pareigų, t. y. itin griežtas procesinio poveikio priemones, visiškai neįvertino aplinkybių, kad jau 1999 m. pareigūnai tariamai turėjo duomenų apie jo nusikalstamą veiką, kad per visą laikotarpį jis nesislapstė, turėjo šeimą ir darbą, o minėtos priemonės buvo pritaikytos išskirtinai vieno asmens P. V. 2002 m. parodymais (apkalbėjimu). Jis įsitikinęs, kad procesinės prievartos priemonėmis buvo siekiama jį įbauginti ir priversti prisiimti kaltę už nepadarytą nusikalstamą veiką, todėl šių priemonių taikymas buvo neteisėtas. Baudžiamojo proceso tikslai galėjo būti pasiekti ir netaikius minėtų priemonių. Dėl laikino nušalinimo nuo pareigų jis kelis metus negavo darbo užmokesčio, o tai yra jo negautos pajamos (turtinė žala). Taip pat patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (laisvės, judėjimo, darbo apribojimai), buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija, nes kaip policijos pareigūnas buvo įtariamas ir kaltinamas sunkiu tyčiniu sunkiu nusikaltimu, ši informacija buvo pateikta visuomenės informavimo priemonėse, tačiau teismas šiuos patyrimus nepakankamai įvertino. Dėl to teismas be pagrindo nenustatė, kad egzistuoja visos CK 6.272 straipsnyje nurodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

224. Dėl baudžiamojo proceso teisėtumo suėjus senaties terminui. Teismas neteisingai sprendė, kad suėjus senaties terminui baudžiamoji byla neturėjo būti nutraukta. Jei atsakovas nenorėjo nutraukti baudžiamosios bylos dėl senaties termino, jis privalėjo panaikinti jo turtui taikytą areštą ir pasižadėjimą neišvykti, o to nepadaręs elgėsi neteisėtai.

235. Dėl nušalinimo nuo pareigų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas, kuriuo jis buvo įtariamas, niekaip nebuvo susijęs su jo tarnybine (darbo) veikla. Buvę bendradarbiai ir kiti įtariamieji, jį apkalbėjęs P. V., J. U. nuo 2002 m. vasaros buvo nušalinti nuo pareigų dėl kito nusikaltimo, todėl jis (ieškovas) su jais negalėjo kontaktuoti.

246. Dėl baudžiamojo proceso trukmės. Teismo išvada, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nebuvo per ilgas, yra nepagrįsta. Teismas iš viso nepasisakė, kad ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti dėl V. K., tačiau ieškovas nedalyvavo kitose nusikalstamose veikose, kuriomis buvo kaltinamas minėtas asmuo. Dėl šio nekompetentingo ir nerūpestingai aplaidaus pareigūnų veiksmo jo atžvilgiu užtruko baudžiamasis procesas, kurio bendra trukmė yra 9 metai. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko tik dėl vieno nusikaltimo epizodo ir iš esmės visi veiksmai buvo atlikti iki 2000-07-31 (prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą) ir tik 2003 m. sausio-kovo mėn. buvo atliktos apklausos, akistatos. Daugiau jokių veiksmų nebuvo atlikta.

25Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kardomoji priemonė – suėmimas – laikotarpiu nuo 2003-02-16 iki 2003-03-06 buvo pratęstas neteisėtai, todėl ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą. Ta aplinkybė, jog pratęstas suėmimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo savaime nereiškia, kad kardomoji priemonė paskirta neteisėtai. Kaip žinia, teismas, spręsdamas klausimą dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo, kiekvieną kartą įvertina, ar yra pagrindas tą daryti. Dėl to Vilniaus apygardos teismui 2003-03-06 sprendžiant dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003-02-14 nutarties, kuria buvo pratęstas ieškovo suėmimas iki 2003-03-16, apeliacinės instancijos teismo išvados pagal pasikeitusią faktinę situaciją galėjo būti kitokios nei 2003-02-14.
  2. Teismas priteisė ieškovui per didelį neturtinės žalos atlyginimą, nes pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką už vieną neteisėto suėmimo mėnesį vidutiniškai priteisiamas 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007). Taip pat neįvertino aplinkybės, jog ieškovas pats prisidėjo prie galimos žalos atsiradimo, t. y. ieškovas 2003-03-14 pakeitė savo parodymus, o 2006-03-07 pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą atsisakė nurodyti poziciją dėl inkriminuojamų veiksmų, be to, betarpiškai dalyvavo veiksmuose, dėl kurių dalis kitų kaltinamųjų buvo nuteisti. Ieškovas, kaip policijos pareigūnas, negalėjo nesuvokti, jog dalyvavimas krovinių pervežime be duomenų apie jo kilmę ir kt. gali sukelti neigiamas pasekmes.

26Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo pakeisti teismo sprendimą, sumažinant ieškovui R. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Lt, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas tuo, kad ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas:

271. Teismo konstatuotas neteisėtas ieškovo suėmimo laikotarpis nuo 2003-02-16 iki 2003-03-06, atsižvelgiant į tai, kad griežčiausios kardomosios priemonės ieškovui buvo taikomos nuo 2003-01-16 iki 2003-11-24, negalėjo sukelti ieškovui ypatingai neigiamų pasekmių. Apskritai sulaikymas ar suėmimas gali sukelti apčiuopiamus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, tačiau suėmimo pratęsimas negali sukelti tokių ženklių pasekmių. Be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovo šeimos nariai ar artimieji minėtu laikotarpiu būtų kreipęsi į bylą tiriantį pareigūną dėl pasimatymų su ieškovu, ar tokie prašymai būtų atmesti (Kardomojo kalinimo įstatymo 16 str.). Kita vertus, ieškovo prašymu prokuroras 2003-04-30 nutarimu pakeitė namų arešto tvarką, jog šis galėtų lankyti sergančius giminaičius ir įsidarbinti, o 2003-11-24 nutarimu namų areštą pakeitė pasižadėjimu neišvykti ir ieškovas neskundė šių prokuroro nutarimų.

282. Teismo nustatytas 7 000 Lt neturtinės žalos dydis už 18 dienų neteisėtą sulaikymą prieštarauja teismų praktikai, šios bylos faktinėms aplinkybėms ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams. Teismas privalėjo taikyti nuostolių mažinimo doktriną ir konstatuoti didelį paties ieškovo neatsargumą, tačiau to nepadarė. Už neteisėtą 18 dienų sulaikymą ieškovui galėjo būti nustatytas žalos atlyginimas proporcingas vidutiniam šalies darbuotojų darbo užmokesčiui per neteisėto suėmimo laiką, taikant www.stat.gov.lt/ paskelbtą 2003 m. vidutinį šalies darbuotojų bruto vieno mėnesio darbo užmokesčio dydį (1 072,60 Lt) ir priteista ne daugiau kaip 643,56 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pažymėtina, kad namų areštas, ieškovui paskirtas 2003-03-06, yra viena pozicija švelnesnė kardomoji priemonė nei suėmimas, todėl atsakovo pareigūnų elgesio neteisėtumo laipsnis ieškovui negalėjo turėti didelių ir nepagrįstai neigiamų pasekmių.

29Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus ieškovas R. B. prašo juos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pakartojami apeliacinio skundo argumentai.

30Atsiliepimu į ieškovo R. B. apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad:

311. Ieškovo veiksmai aptariamo baudžiamojo proceso metu vertintini ne tik kaip įtariamojo teisės į gynybą įgyvendinimas, bet ir kaip veiksmai, sudarę pagrindą atsakovo pareigūnų elgesiui – procesinių prievartos priemonių taikymui. Nors baudžiamojoje teisėje įtariamasis ar kaltinamasis neatsako už atsisakymą duoti parodymus ar melagingų parodymų davimą, tačiau tiek baudžiamajame procese, tiek civilinėje teisėje tokie veiksmai pripažįstami trukdančiais baudžiamajam procesui ir sudaro prielaidas taikyti procesines prievartos priemones.

322. Teismas teisingai nustatė, kad baudžiamojoje byloje parodymus apie ieškovui inkriminuojamą veiką davė P. V., J. J., R. M., todėl ieškovas klaidingai tvirtina, kad procesinės prievartos priemonės jam taikytos remiantis tik P. V. parodymais.

333. Teismas teisingai konstatavo, kad dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimo baudžiamasis procesas netampa neįmanomu. Nutraukti bylą dėl senaties galima tik tuomet, kai yra procesinė galimybė priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Bylai tęsiantis procesinių prievartos priemonių taikymo klausimai sprendžiami bendra tvarka.

344. Ieškovas be pagrindo teigia, kad prokuroras 2006-02-27 nepagrįstai sujungė baudžiamąją bylą Nr. 01-2-00051-05 dėl nusikalstamo susivienijimo sunkiems kontrabandos nusikaltimams daryti su baudžiamąją byla Nr. 10-9-089-05 dėl 1998-10-21 sukčiavimo būdu iš UAB „Dzūkijos šilas“ užvaldyto didelės vertės svetimo turto. Abejonių dėl šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nekilo, nes nei ieškovas, nei kiti proceso dalyviai minėto prokuroro nutarimo neskundė.

355. Ieškovas neteisingai teigia, kad nusikalstama veika, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai, nebuvo susijusi su jo pareigų atlikimu. Nusikalstamos veikos sąsajumas su tarnybinėmis pareigomis, kitais pareigūnais gali pasireikšti ne tik tiesioginiu tarnybinių pareigų nevykdymu, bet ir netiesiogiai naudojantis pareigūno vardu, tarnybiniu pažymėjimus, pažintimis. Dėl to teismas pagrįstai pripažino buvus pagrindą nušalinti ieškovą nuo pareigų.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo R. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į juos argumentus, byloje surinktus įrodymus, prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės už jos pareigūnų ieškovui taikytas procesinės prievartos priemones baudžiamojo proceso metu, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tačiau nustatė per didelį ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį už neteisėtai taikytą kardomąją priemonę – suėmimo pratęsimą 18 dienų, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis pakeistina. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo proceso trukmės ieškovo atžvilgiu, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir taikė nacionalinę bei tarptautinę teismų praktiką, todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat pakeistina. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 1 d., 330, 320 str.).

38Kaip žinoma, valstybė visiškai atlygina žalą – tiek turtinę, tiek neturtinę, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, sulaikymo, neteisėto kitų procesinės prievartos priemonių pritaikymo, etc., nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas paminėto įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad tokiu atveju valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos padarymo kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris minėtas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas, nes tam nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

39Iš ieškovo R. B. ieškinio matyti, kad jis savo reikalavimus priteisti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso metu, grindė ir tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, priimtas jo atžvilgiu, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, reiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumą. Iš esmės analogiškos pozicijos ieškovas R. B. laikosi ir savo apeliaciniame skunde, kuriuo nesutinka su teismo jam priteistu 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimu už neteisėtą kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimą nuo 2003-02-15 iki 2003-03-06, bei tuo pačiu prašo pilnai patenkinti jo reikalavimus.

40Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto R. B. argumentą, nes kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas per se nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Tai reiškia, kad teismas, civiline tvarka nagrinėdamas bylą, apie ieškinio pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus bylos įrodymus, nes įrodinėjimo dalykai baudžiamoje ir civilinėje bylose tokiu atveju yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmens išteisinimo teisiniai pagrindai yra reikšminga aplinkybė, civilinėje byloje nagrinėjant ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais, ir sprendžiant dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

41Taigi bylos šalių apeliaciniai skundai nagrinėjami aukščiau nurodytame teisinio vertinimo kontekste ir remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

42Teisėjų kolegija laiko, jog, siekiant pagrįsti žemiau šioje nutartyje pateikiamas išvadas dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, yra tikslinga atskleisti daugiau baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, kurios leistų išsamiau apibūdinti ir tiksliau įvertinti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo, tiek paties apelianto R. B. veiksmus baudžiamajame procese, be kita ko, taikant kardomąsias bei procesinio poveikio priemones, turinčius esminės reikšmės sprendžiant dėl pagrindų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti bei šios atsakomybės apimties.

43Faktinės bylos aplinkybės

44Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-15/2009 medžiagos nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Juknevičiaus 1998-12-17 nutarimu buvo iškelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 274 straipsnio 3 dalyje (dėl sukčiavimo stambiu mastu) (ikiteisminio tyrimo Nr. 55-2-015-98). Tai yra dėl to, kad 1998-10-21 pateikus suklastotus dokumentus, iš VĮ „Dzūkijos šilas“ buvo paimtas 2 802 000 Lt vertės kontrabandinis cigarečių krovinys ir jį gabenę du automobiliai (baudžiamosios bylos 2 t., 98 b. l.). Ši baudžiamoji byla 1999-01-19 buvo perimta Vilniaus apygardos prokuratūros ir jos vyriausiasis prokuroras R. Jancevičius (toliau prokuroras) 1999-01-19 nutarimu tardymą pavedė atlikti prokurorų grupei – dėl didelės šios bylos apimties, sudėtingumo ir neatidėliotino būtinumo atlikti daug tardymo veiksmų (baudžiamosios bylos 2 t., 101 b. l.). Įtariant šio nusikaltimo padarymu 1999-01-15 buvo sulaikyti Z. N., N. G., 1999-02-26 kaltinamuoju patrauktas R. P., 1999-03-23 – R. M., 1999-12-16 – A. K., V. B., o 1999-03-13, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavus pranešimą (baudžiamosios bylos 4 t., 28 b. l.), kad prie minėto nusikaltimo prisidėjo Kelių policijos tarnybos Varėnos būrio vyresnysis policininkas R. B. ir policininkas P. V., kurie lydėjo kontrabandinį krovinį automobiliu, įtariamaisiais buvo apklausti ir šie asmenys. Apklausiamas 1999-08-02 įtariamasis R. B. parodė, kad jokia forma nėra prisidėjęs prie minėto nusikaltimo padarymo ir apie tai žino tik iš visuomenės informavimo priemonių (baudžiamosios bylos 8 t., 5-6 b. l.). Prokuroro 2000-07-31 nutarimu baudžiamoji byla ieškovo R. B. (bei P. V.) atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jo veiksmuose požymių nusikaltimo, numatyto BK 274 straipsnio 3 dalyje. Tačiau nutarimo motyvuojamoje dalyje, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuota, kad kategoriškai negalima atmesti to, jog R. B. ir P. V. prisidėjo prie šio nusikaltimo padarymo, tačiau nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad jie bendrininkavo, įvykdant sukčiavimą stambiu mastu (baudžiamosios bylos 8 t., 7-8 b. l.).

45Prokuroro 2000-08-21 nutarimu parengtinis tardymas šioje baudžiamojoje byloje buvo sustabdytas, nenustačius baudžiamojon atsakomybėn trauktinių asmenų. Nurodyta, jog atlikti visi įmanomi tardymo veiksmai, išsemtos priemonės surasti ar nustatyti asmenis, kurie padarė šį nusikaltimą (BPK 218 str. 1 d. 3 p.). Tyrimas atnaujintas 2002-08-24 nutarimu, iškilus būtinybei atlikti papildomus tardymo veiksmus, turint tikslą nustatyti asmenis, padariusius šį nusikaltimą (BPK 150 str. 4 d., 223 str.) (baudžiamosios bylos 2 t., 117, 118 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro ONTT komisaras 2002-09-15 tarnybiniu pranešimu dėl minėto nusikaltimo, atsiimant kontrabandinį cigarečių krovinį ir juos gabenusius automobilius, panaudojus suklastotus dokumentus, – nurodė, kad yra gauta nauja operatyvinė informacija apie asmenis, įvykdžiusius šį nusikaltimą, bei jo įvykdymo mechanizmą; kad kontrabandinių cigarečių krovinio ir automobilių paėmimą, panaudojant suklastotus dokumentus, organizavo V. K. per tarpininkų grandinę: Varėnos rajono KP pareigūnus P. V., J. U., verslininkus J. J., R. M., K. B.. Taip pat nurodyta, kad kontrabandinį krovinį V. K. nurodymu P. V., J. U. nulydėjo iki nenustatytos vietos, lydint krovinį taip pat dalyvavo policijos pareigūnas – R. B. (baudžiamosios bylos 4 t., 32-33 b. l.). Gavęs naujus duomenis, kad prie šio nusikaltimo be kitų asmenų prisidėjo P. V., R. B., R. M., J. Juknevičius, R. P., Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas I. M. 2002-09-17 nutarimu panaikino anksčiau minėtą prokuroro 2000-07-31 nutarimą, priimtą R. B. ir P. V. atžvilgiu (baudžiamosios bylos 4 t., 34-35 b. l.).

46Parengtinio tardymo metu P. V., papildomai apklaustas įtariamuoju 2002-09-23, 2003-01-10, 2003-01-21, aiškino apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, 2002-09-25 patvirtino šiuos parodymus juos tikrinant vietoje, įskaitant ir tai, kad jis pats buvo prie to prisidėjęs, kad nusikaltimo organizatorius ir iniciatorius buvo V. K. kartu su J. U., nurodė kitus asmenis (J. J., R. M., K. B., J. Juknevičių, R. B.), kurie galėjo prisidėti prie jo padarymo. Be kita ko, minėtas įtariamasis taip pat parodė, kad apie nelegaliai atsiimamą krovinį žinojo ir R. B., nes jis pats paaiškino R. B., jog padeda V. K. atsiimti krovinį iš VĮ „Dzūkijos šilas“, taip pat R. B. girdėjo jo ir V. K. pokalbį apie tai, jog yra reikalinga policininkų pagalba, kad jis su J. U. ir R. B. tą pačią dieną pasidalijo po maždaug 75 000 JAV dolerių (baudžiamosios bylos 4 t., 38-45, 46-52 b. l.).

47Prokuroro 2003-01-15 nutarimu R. B. buvo patrauktas byloje kaltinamuoju, inkriminuojant nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 274 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas stambiu mastu). Nutarimas R. B. paskelbtas 2003-01-15 (baudžiamosios bylos 8 t., 11-12 b. l.). Apklausiamas kaltinamuoju R. B. 2003-01-15 parodė, kad jokia forma nei pats, nei per tarpininkus nedalyvavo ir nepadėjo atsiimti kontrabandinių cigarečių su transporto priemonėmis, kas tai padarė – nežino, kategoriškai pareiškė, kad nelydėjo šio kontrabandinio krovinio, o kur buvo tuo metu – neatsimena, nes praėjo daug laiko; jokių pinigų už pagalbą išgabenant krovinį jis negavo, nes jokia forma tame nedalyvavo (baudžiamosios bylos 8 t., 13-14 b. l.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. B., kuris 2003-01-21 atliekant akistatas su P. V. ir R. M. neigė, jog dalyvavo nusikaltime, buvo automobilyje, lydėjusiame kontrabandinį krovinį, – 2003-03-14 papildomoje apklausoje savo poziciją pakeitė ir parodė, kad pabuvęs laisvėje pagalvojo ir nusprendė duoti parodymus apie nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas; kad tą dieną, tai yra 1998-10-21, kai iš VĮ „Dzūkijos šilas“ teritorijos buvo išvaryti sunkvežimiai su saugomu kontrabandiniu cigarečių kroviniu, jam paskambino kolega P. V., o apie 17 val. pas jį atvykęs – pasiūlė pasivažinėti ir išgerti, t. y. pavartoti alkoholinių gėrimų. Teigė, jog P. V. nepasakė, kur reikės važiuoti, vairavo automobilį, jog besivažinėdami išgėrė alaus, po to atvyko prie VĮ „Dzūkijos šilas“, automobilį pastatė aikštelėje, esančioje prie įmonės. Aiškino, klausęs P. V., ką jiedu čia veiks, o šis atsakęs, jog vienos firmos atstovai atsiima krovinį, kokį nekonkretizavo, tačiau nurodė, kad jie ne vietiniai ir nežino kelio, todėl reikės parodyti kelią tarp Kauno ir Lazdijų. Iš šios apklausos protokolo matyti, kad P. B. nurodė išsamias aplinkybes, kaip jis su P. V. lydėjo sunkvežimį, gabenantį kontrabandinį krovinį: kaip lydimas sunkvežimis atsiliko nuo jų automobilio dėl stabdžių užblokavimo, kaip jie su P. V. sugrįžo jo ieškoti, kaip apie 2 valandas jie važiavo iki šalia Lazdijų esančios stovėjimo aikštelės, kaip jiems ten nuvykus po 15-20 min. į į aikštelę įvažiavo kitas automobilis ir kt.; Paaiškino, kad, jo supratimu, P. V. funkcija buvo rodyti kelią sunkvežimiui, o jo – „palaikyti P. V. kompaniją“, kad po kelių dienų P. V. „davė 1 000 JAV dolerių už tai, kad palaikiau jam kompaniją, lydint sunkvežimį prie Lazdijų“. Prokuroro klausiamas, kodėl apie šio įvykio aplinkybes prakalbo tik dabar, nurodė, kad būdamas suimtas dėl streso negalėjo susikoncentruoti, o 1999 m. pirmos apklausos metu – bijojo kalbėti po straipsnių spaudoje ir būti neteisingai apkaltintas pareigūnų (baudžiamosios bylos 8 t., 20-22 b. l.). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis R. M. 2003-01-16, 2003-02-27, 2005-04-12 apklausose, kaltinamasis J. J. 2003-01-15, 2005-05-04 apklausose (2005-05-20 teisme), o vėliau – 2005-08-30, kaip liudytojas, parodė, jog minimą 1998-10-21 vakarą į J. J. kiemą atvyko P. V., J. U., R. B., kad tą vakarą automobilyje prie VĮ „Dzūkijos šilas“ buvo P. V. ir R. B. (baudžiamosios bylos 6 t., 87-92, 93-97, 100-104, 106-110 b. l., 7 t. 7-11, 14-19, 21-24, 32-35 b. l.).

48Apibendrinant pirmiau išvardytus procesinius veiksmus, kurie baudžiamojoje byloje buvo atliekami nuo 2003-01-15 iki 2005-12-03, pažymėtina, jog tuo laikotarpiu šis nusikaltimas buvo intensyviai tiriamas: buvo atliekamos kitų kaltinamųjų – R. M., J. J., K. B., J. Juknevičiaus, A. Š., apklausos, papildomos apklausos, buvo tikrinami jų parodymai vietoje, jie buvo apklausti teisme, o vėliau, jų atžvilgiu nutraukus ikiteisminius tyrimus, motyvuojant tuo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, – šie asmenys buvo apklausiami kaip liudytojai.

49Pagal baudžiamosios bylos medžiagą organizuotos grupės narys P. V. Generalinės prokuratūros prokuroro A. Kliunkos 2003-06-16 nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl įvairių atskirose baudžiamosiose bylose jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, įskaitant ir baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-015-98 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (senos redakcijos BK 274 str. 3 d.). Nutarime nurodyta, kad šis asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tuo pagrindu, jog aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės narių nusikalstamas veikas (BK 39 (1) str., BPK 214 str.) (baudžiamosios bylos 4 t., 57-60 b. l.). Minimas nutarimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjo.

50Kalbant apie tolesnį šio nusikaltimo tyrimo procesą, pažymėtina, kad prokuroro 2005-09-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas V. K., J. U., R. B. atžvilgiu (BK 182 str. 2 d., 277 str. 2 d.) buvo atskirtas nuo baudžiamosios bylos Nr. 55-2-015-98 ir jam suteiktas Nr. 10-9-089-05. Nutarimas motyvuotas tuo, kad tyrimas šių asmenų atžvilgiu yra baigtas (baudžiamosios bylos 2 t., 87 b. l.). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2006-02-27 nutarimu pirmiau minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-089-05 ir kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00051-05 dėl nusikalstamo susivienijimo sunkiems kontrabandos nusikaltimams daryti (BK 249 str. 1 d., 199 str. 1 d.) buvo sujungti, suteikiant bendrą Nr. 01-2-00051-05. Nutarime nurodyta, kad abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose V. K. yra pareikštas įtarimas dėl kelių nusikaltimų padarymo, todėl juos sujungus, atskirose bylose tiriamos veikos bus ištirtos greičiau ir išsamiau (baudžiamosios bylos 2 t., 129 b. l.).

51Vykdant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, Vilniaus apygardos prokuratūra 2006-03-07 R. B. įteikė pranešimą apie įtarimą tuo, kad jis, veikdamas V. K. organizuotoje grupėje su 2002-02-15 mirusiu R. P., Z. N., J. J., R. M. bei Alytaus miesto ir rajono PK kelių policijos pareigūnais J. U. ir P. V., o taip pat ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 1998-10-18 iki 1998-10-21 apgaulės būdu (sukčiavimu) įgijo didelės vertės svetimą turtą savo ir kitų asmenų naudai, kad veikdamas V. K. duotų nurodymų ribose atliko jam pavestą vaidmenį, būtiną šiam nusikaltimui padaryti (BK 25 str. 3 d. (bendrininkavimo forma – organizuota grupė), 182 str. 2 d. (sukčiavimas stambiu mastu, veikiant organizuotoje grupėje). Kartu įtariamajam R. B. buvo pasiūlyta duoti parodymus, tačiau jis atsisakė tai daryti (baudžiamosios bylos 8 t., 29-31, 32 b. l.). 2006-04-14 ieškovui buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, 2006-07-04 – surašytas kaltinamasis aktas pareikštų įtarimų ribose ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui (baudžiamosios bylos 58 t., 2 b. l., 60 t., 2-3 b. l.). Pažymėtina, jog šiuo kaltinamuoju aktu, be R. B., teismui buvo perduoti dar 22 asmenys, dalyvavę 6 nusikalstamos veikos epizoduose (baudžiamosios bylos 59 t., 1-2 b. l.).

52Apibūdinant šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme, kuris truko nuo 2006-07-04 iki 2009-12-30 pažymėtina tai, kad nors ieškovas R. B. savo procesiniuose dokumentuose atskirai neakcentuoja atskirų teismo procesinių veiksmų, tačiau, teisėjų kolegijos manymu yra tikslinga nurodyti, jog 2006-08 -07 byla buvo parengta nagrinėti ir perduota teisiamajam posėdžiui 2006-11-13, byloje viso įvyko 48 teisiamieji posėdžiai, taip pat 14 kartų buvo sprendžiami kardomųjų priemonių taikymo (keitimo, panaikinimo) klausimai.

53Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nuosprendžiu ieškovas R. B. buvo išteisintas, tuo pagrindu, kad nebuvo įrodyta, jog jis dalyvavo padarant pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką (BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., BPK 303 str. 5 d. 2 p.), panaikinta jam taikyta kardomoji priemonė bei turto areštas. Taip pat buvo išteisinti ir kiti asmenys – J. U., V. K., Z. N., kaltinti didelės vertės turto pasisavinimu 1998-10-18 - 1999-10-21 sukčiaujant (VĮ „Dzūkijos Šilas“ epizodas). Tačiau kiti teismui perduoti asmenys, apkaltinti dėl kitų nusikalstamų veikų (kiti epizodai), šiuo teismo nuosprendžiu buvo nuteisti tiek laisvės atėmimo bausmėmis, tiek baudomis. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis paminėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2010-01-20.

54Pažymėtina tai, kad šiame teismo nuosprendyje kalbant apie R. B. yra konstatuota, kad išvežant VĮ „Dzūkijos šilas“ teritorijoje saugomas transporto priemones ir cigarečių krovinį dalyvavo ir šis asmuo, kad lydėdamas tuos vilkikus jis važiavo automobilyje kartu su P. V.. Tačiau teismas sprendė, jog įrodymais nepatvirtinta, kad R. B. žinojo, jog 1998-10-20 Panevėžio m. VPK raštas Nr. 8432, kuris buvo panaudotas atsiimant iš VĮ „Dzūkijos šilas“ kontrabandines cigaretes ir vilkikus, yra suklastotas (baudžiamosios bylos 80 t., 65-67 b. l.).

55Kalbant apie minimo ikiteisminio tyrimo metu R. B. taikytas kardomąsias bei procesinio poveikio priemones, nustatyta, kad: 2003-01-14 jis buvo laikinai sulaikytas 48 val., įtariant įvykdžius sukčiavimą stambiu mastu, ir nurodant, kad būdamas laisvėje jis galimai slapstysis nuo tardymo, teismo, trukdys nustatyti objektyvią tiesą baudžiamojoje byloje, paveiks bendrus, įvykio liudytojus; iš dalies patenkinus prokuroro pareiškimą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003-01-16 nutartimi jam paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) iki 2003-02-16 (prašyta iki 2003-03-16), įvertinus tai, kad R. B. kaltinamas užvaldymu svetimo turto stambiu mastu, pasinaudojant suklastotais dokumentais (BK 274 str. 3 d.), iki suėmimo jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, du vaikus, nusikaltimas padarytas seniai, todėl spręsta, kad per 1 mėn. pavyks pilnai išsiaiškinti visas aplinkybes; Vilniaus apygardos teismas 2003-01-24 nutartimi atmetė R. B. skundą, nurodydamas, kad jam inkriminuotas sunkus nusikaltimas, byloje pakanka faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinimas pareikštas pagrįstai, o faktas, kad praėjo daug laiko nuo nusikaltimo padarymo, neturi tam reikšmės, juolab, kad išaiškintas tik pastarosiomis dienomis (baudžiamosios bylos 8 t., 38, 44, 69-70 b. l.); Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 14 d. nutartimi ši kardomoji priemonė pratęsta iki 2003-03-16, motyvuojant tuo, kad R. B. gali trukdyti nustatyti tiesą, atsižvelgta į jo sveikatos būklę bei šeiminę padėtį; Vilniaus apygardos teismo 2003-03-06 nutartimi ta nutartis buvo panaikinta, nurodžius, kad teismo išvada, jog jis gali trukdyti nustatyti tiesą byloje, yra nemotyvuota, prokuroro argumentai, jog jis gali susisiekti su bendrininkais ir suderinti parodymus, paveikti liudytojus, ,,neišplaukia iš bylos medžiagos“, be to, jis neigia savo kaltę, neduoda parodymų, aiškindamas, jog nėra prisidėjęs prie nusikaltimo, kad tokia pozicija, sveikatos būklė, šeiminė padėtis, paneigia galimybę, kad R. B. slėpsis nuo tardymo, teismo. Kartu teismas nurodė, jog prokurorų nuogąstavimai dėl trukdymo nustatyti byloje tiesą pašalintini paskiriant kitą kardomąją priemonę, juo labiau, kad sprendžiant iš apylinkės teismo nutarties, toliau tęsti suėmimą, kurio terminas netrukus baigiasi, nebebūtų pagrindo (baudžiamosios bylos 8 t., 75, 83-84 b. l.); tą pačią dieną prokuroro 2003-03-06 nutarimu jam buvo paskirta kita kardomoji priemonė – namų areštas (kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu kartu su bendrininkais, siekiama užtikrinti jo netrukdomą dalyvavimą tardyme ir teisme (baudžiamosios bylos 8 t., 87-88 b. l.); prokuroro 2003-04-30 nutarimu patenkintas ieškovo prašymas (šeiminės aplinkybės) ir pakeista namų arešto tvarka, o 2003-11-24 – namų areštas buvo pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (galimybė įsidarbinti, prižiūrėti senyvo amžiaus tėvus, jų ūkį, nepažeistos namų arešto sąlygos (baudžiamosios bylos 8 t., 90, 91-92, 93, 94, 95 b. l.).

56Atskirai pažymėtina, kad galiojant R. B. rašytiniam pasižadėjimui neišvykti, prokuroro 2004-07-12, 2004-08-16 nutarimais buvo atmesti jo prašymai leisti išvykti grybauti bei supirkinėti grybus Rusijoje taip užsidirbant lėšų kasdieniams poreikiams. Šie prašymai netenkinti dėl kaltinimo sunkiu nusikaltimu, dėl ikiteisminio tyrimo baigimo, spręsta, kad jis gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Kituose prokuroro 2005-05-05, 2005-05-25 nutarimuose konstatuota, kad kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo – taikymas nedraudžia ir nedaro kliūčių jam įsidarbinti, gi prašydamas leisti išvykti į užsienį nenurodė į kokį miestą, sritį, pas ką nori vykti, kokiu būdu (telefonu, telegrama) bus galima susisiekti, tikslios išvykimo ir sugrįžimo datos. Konstatuota, kad kol R. B. nepateiks tokių duomenų, nėra galimybės leisti jam išvykti iš Lietuvos, tačiau nurodžius konkrečius kelionės duomenis bei tai suderinus su ikiteisminio tyrimo pareigūnu, jokių kliūčių vykdyti darbines funkcijas, įskaitant užsienyje, jam nebus daroma (44, 45, 46 b. l., baudžiamosios bylos 8 t., 101, 103, 104, 106 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad R. B. šio pasiūlymo neįvykdė, tik savo 2005-05-16 prašyme, visų pirma pareikalavo prokuroro atsakyti, kada bus gautas leidimas išvykti, bei nurodė, kad tik tuomet praneš konkrečią kelionės vietą, o ten nuvykęs – per 10 dienų telefono ir fakso numerius, kt. (baudžiamosios bylos 8 t.,107 b. l.).

57Kalbant apie kitos poveikio priemonės taikymą – nušalinimą nuo pareigų, nustatyta, kad prokuroro 2003-01-30 nutarimu jis buvo nušalintas nuo Alytaus miesto ir rajono viešosios policijos kelių policijos skyriaus vyr. policininko pareigų nuo 2003-01-15 parengtinio tardymo laikui, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas valstybės pareigūnu, veikos susijusios su jo, kaip valstybės pareigūno, vykdomomis pareigomis (33-34 b. l.). Pažymėtina, kad jo paties prašymu jis 2005-03-21 atleistas iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją (baudžiamosios bylos 8 t., 97 b. l., 36 b. l.). Kalbant apie turto areštą nustatyta, kad prokuroro 2003-01-20 nutarimu buvo areštuoti kratos metu išimti ieškovo pinigai, o 2003-01-28 nutarimu areštuotas jam priklausantis butas (baudžiamosios bylos 8 t., 122, 125 b. l.). Šis areštas, kaip jau minėta, panaikintas teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį.

58Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų

59Ieškovas R. B. reikalavimą dėl aukščiau nurodytos žalos atlyginimo grindė neteisėtumu tokių pareigūnų veiksmų: neteisėtu kardomųjų priemonių (laikino sulaikymo, suėmimo, suėmimo pratęsimo, namų arešto, rašytinio pasižadėjimo neišvykti), kitos procesinės prievartos priemonės (laikino nušalinimo nuo pareigų) taikymu. Teismas pripažino ieškinį tenkintinu tik dėl vieno iš nurodytų pagrindų – neteisėto suėmimo pratęsimo 18 dienų. Ieškovas skundžia teismo sprendimą dėl atmestų ieškinio reikalavimų, o atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau ir atsakovai), – dėl minėto civilinės atsakomybės pagrindo (suėmimo pratęsimas) konstatavimo bei priteistos 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

60Kaip yra žinoma, teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu R. B., jog valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir dėl nevykdymo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003).

61Buvo minėta, kad ieškovas R. B. teigia, jog visos jam pritaikytos kardomosios ir procesinės poveikio priemonės buvo neteisėtos, nes baudžiamojo proceso tikslai galėjo būti pasiekti ir be šių priemonių, kad jų tikslas buvo jį įbauginti, jog jis prisiimtų atsakomybę už tai, ko nėra padaręs. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu (CPK 185 str.).

62Kaip jau nustatyta aukščiau, iš tiesų, įtariamasis R. B. 2003-01-14 buvo sulaikytas 48 val. (1964 m. BPK 173 str.), o Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2003-01-16 nutartimi – suimtas iki 2003-02-16. Ši teismo nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2003-01-24 nutartimi. Iš teismo procesinių dokumentų matyti, jog ši kardomoji priemonė skirta, manant, kad būdamas laisvėje ieškovas slapstysis, trukdys nustatyti tiesą, sieks paveikti įvykio liudytojus ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta teismo 2003-01-16 nutartimi suėmimas buvo paskirtas teisėtas, nes, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tuo metu byloje buvo įtikinamų faktinių duomenų (ne tik apelianto nurodomo įtariamojo P. V. 2002-09-23, 2003-01-10 parodymai, bet ir operatyvinė informacija, įtariamųjų R. M., J. J. parodymai, etc.), kad ieškovas, būdamas policijos pareigūnu, dalyvavo padarant sunkią nusikalstamą veiką, t. y. turto užvaldyme stambiu mastu, pasinaudojant suklastotais dokumentais (1961 m. BK 274 str. 3 d.). Beje, teismas iš dalies tenkino prokuroro prašymą ir, skirdamas šią kardomąją priemonę, atsižvelgė į ieškovo šeiminę padėtį ir į tai, kad nusikaltimas yra padarytas seniai, į kitas 1961 m. BK 98, 104 straipsniuose nurodydas aplinkybes (į pareikšto kaltinimo sunkumą, į kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į tikėtinumą, kad kaltinamasis vengs tardymo ir teismo, taip pat kad jis kliudys nustatyti tiesą, į kaltinamojo užsiėmimo rūšį ir kt.). Be to, minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2003-01-24 nutartyje taip pat konstatuota, jog tuo metu byloje pakako faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinimas jam buvo pareikštas pagrįstai. Apelianto teiginys, jog apie galimą jo dalyvavimą nusikaltime ikiteisminio tyrimo institucijoms buvo žinoma dar 1999 m., tačiau procesinės prievartos priemonės tuomet nebuvo taikomos, teisėjų kolegijos nuomone, nesuteikia pagrindo išvadai, jog teismas buvo neteisus, spręsdamas dėl laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) nuo 2003-01-14 teisėtumo. Aukščiau jau buvo nurodyta, kad prokuroro 2000-07-31 nutarime, kuriuo tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatuota, jog kategoriškai negalima atmesti, kad jis prisidėjo prie šio nusikaltimo padarymo, tačiau nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad buvo bendrininkauta. Beje, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, šioje byloje nepavykus nustatyti nusikaltime dalyvavusių asmenų, ir tik gavus naujų duomenų jis buvo atnaujintas, o atsiradus informacijos apie galimą R. B. dalyvavimą nusikaltime (lydint kontrabandinį krovinį) – minėtas prokuroro nutarimas 2002-09-17 buvo panaikintas.

63Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokios faktinės aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina teismo išvadą, jog pagrindas skirti minėtą kardomąją priemonę atsirado būtent tuo metu, kai atsirado galimybė baudžiamojoje byloje nustatyti asmenis, padariusius šį nusikaltimą, ir būtinumas pašalinti prieštaravimus tarp ieškovo ir kitų nustatytų įtariamųjų parodymų apie ieškovo nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo juripridenciją “pagrįstas įtarimas”, kuris yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga, suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 1 d. c p., Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; Shannon v. Latvia ,no. 32214/03, judgement of 24 November 2009; kt.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aplinkybės nagrinėjamoje byloje visiškai atitinka šiuos kriterijus (CPK 185 str.).

64Iš tiesų, kaip nurodo apeliantas, suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuria suvaržoma viena iš pagrindinių asmens teisių – teisė į laisvę, tačiau įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, bylos medžiagą, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis baudžiamojoje byloje, tai, kad ieškovas buvo policijos pareigūnas, sprendžiama, jog byloje nenustatyta faktų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad šios kardomosios priemonės paskyrimas ieškovui neatitiko BPK nuostatų (tvarkos, tikslų ir paskirties), jog baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas nesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Beje, apeliantas visiškai neįrodė (net neįrodinėjo) savo teiginių, kad griežčiausia kardomąja priemone buvo siekiama kitų nei BPK nustatytų tikslų – jį įbauginti, priversti prisipažinti padarius nusikaltimą (CPK 178, 185 str.).

65Teisėjų kolegija atmeta apeliantų atsakovų tvirtinimą, jog, priešingai nei sprendė teismas, Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo 2003-02-14 nutartimi pagrįstai buvo pratęstas ieškovo suėmimas nuo 2003-02-15 iki 2003-03-06, t. y. iki Vilniaus apygardos teismas 2003-03-06 nutarimi panaikino minėtą teismo nutartį. Teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos motyvais apeliaciniame skunde, jog faktas, kad aukštesnės instancijos teismas panaikina pratęstą suėmimą, pats savaime nereiškia, kad kardomoji priemonė paskirta (pratęsta) neteisėtai, nes, iš tiesų, teismas kiekvieną kartą turi įvertinti esamas, įskaitant ir naujai paaiškėjusias, aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo nutartimi R. B. suėmimo pratęsimas buvo panaikintas ne todėl, kad per laikotarpį nuo skundžiamos nutarties priėmimo iki skundo išnagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme pasikeitė faktinės aplinkybės. Priešingai nei teigia šis apeliantas, minimoje Vilniaus apygardos teismo 2003-03-06 nutartyje, kaip nurodyta, buvo konstatuota, kad yra nemotyvuota teismo išvada, jog R. B. gali trukdyti nustatyti bylos tiesą, kad prokuroro argumentai, jog kaltinamasis gali susisiekti su bendrininkais ir suderinti parodymus, paveikti liudytojus “neišplaukia iš bylos medžiagos”; kad kaltinamojo pozicija, jo sveikatos būklė, šeiminė padėtis, paneigia slėpimosi nuo tardymo ir teismo galimybę, kad prokurorų nuogąstavimai dėl trukdymo nustatyti byloje tiesą gali būti pašalinti paskiriant ne suėmimą, bet kitą kardomąją priemonę ir kt. Taigi minėtas ieškovo suėmimas panaikintas dėl jo neteisėtumo bei nepagrįstumo, o ne dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, kaip teigia minėtas apeliantas.

66Be kita ko, šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, jog, bęsitęsiant suėmimui, nepakanka tik pagrįsto įtarimo griežčiausiai procesinės prievartos priemonei taikyti, kad teismo sprendimai šiuo klausimu turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiomis bylos aplinkybėmis, kad teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (Smirnova v. Russia, no. 46133/99 and 48183/99, judgment of 24 July 2003; Morkūnas v. Lithuania, no. 29798/02, decision of 12 April 2007). Atsižvelgdama į tokį Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą bei į tai, kad apeliantai atsakovai nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, paneigiančių išvadas, kurios padarytos minimuose procesiniuose dokumentuose baudžiamojoje byloje nagrinėjant šį klausimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovas nuo 2003-02-15 iki 2003-03-06, tai yra 18 dienų, buvo suimtas nepagrįstai (CPK 178 str.). Dėl šiuo pagrindu priteistinos neturtinės žalos teisėjų kolegija pasisakys žemiau.

67Teisėjų kolegija, nagrinėdama apelianto R. B. argumentus dėl kitų procesinio poveikio priemonių jam taikymo baudžiamojoje byloje: namų areštas nuo 2003-03-06 iki 2003-11-24, rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuo 2003-11-24 iki 2009-12-30, laikinas nušalinimas nuo pareigų 2003-01-15, pinigų ir jam priklausančio buto areštas, motyvuojamus tuo, kad jomis buvo siekiama ne BPK nustatytų tikslų, bet jį įbauginti, kad jis prisiimtų kaltę už nepadarytą nusikalstamą veiką, taip pat tuo, kad baudžiamojo proceso tikslai būtų pasiekti ir netaikius šių priemonių, sprendžia, jog, esant pirmiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tiek baudžiamosios, tiek civilinės bylos medžiaga, teisingai nustatė, jog ieškovui pritaikytos minimos priemonės atitiko bendrąsias jų skyrimo nuostatas, jog atsižvelgiant į tada egzistavusias faktinius duomenis, ieškovo elgesį, jos buvo būtinos bei teisiškai pateisinamos, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, taip pat galimo ieškovui nepalankaus nuosprendžio įvykdymą, be kita ko, ir prokuroro jam pareikšto civilinio ieškinio dalyje, o taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms baudžiamojoje byloje (1961 m. BPK 95 str., BPK 119 str.). Pabrėžiant tai, kas nurodyta apibūdinant faktines aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas keitė savo parodymus baudžiamojo proceso metu – 1999 m., 2003 m. sausį kategorškai teigė, jog jokia forma nedalyvavo minėtame nusikaltime, nebuvo automobilyje, lydinčiame kontrabandinį cigarečių krovinį, tačiau po akistatų su P. V. ir R. M. 2003-03-14 savo parodymus pakeitė ir nurodė išsamias jam žinomas aplinkybes, kaip jis su P. V. 1998-10-21 lydėjo kontrabandinį cigarečių krovinį, kaip už kompanijos P. V. palaikymą jis gavo 1 000 JAV dolerių”. Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros atsiliepimo motyvais, kad baudžiamosios teisės prasme R. B. neatsako už atsisakymą duoti parodymus ar jų keitimą, tačiau nagrinėjamoje byloje tokie jo veiksmai gali būti vertinami kaip suteikiantys pagrindą taikyti procesinės prievartos priemones. Be to, kaip jau minėta, ir išteisinamajame teismo 2009-12-30 nuosprendyje yra konstatuota, kad ir R. B. dalyvavo išvežant VĮ „Dzūkijos šilas“ saugomas transporto priemones ir cigarečių krovinį, kad važiavo automobilyje su P. V., lydėdamas vilkikus nuo Varėnos iki Lazdijų, tačiau valstybės kaltintojas neįrodė, jog jis suvokė, kas iš tikrųjų daroma, t. y. neįrodė, kad žinojo, jog krovinys išvežtas panaudojus suklastotą dokumentą – grobimas.

68Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovo R. B. prašymu buvo keičiama jo namų arešto tvarka ir sąlygos, atsižvelgiant į ieškovo nurodytas šeimines aplinkybes ir nurodomą siekį įsidarbinti, kad jis buvo informuotas, jog jam nebus trukdoma išvykti į Rusiją grybauti ar supirkinėti grybus, įsidarbinti tarptautinių reisų vairuotoju, jei bus pateikti konkretūs kelionės duomenys ir kontaktai. Kaip minėta, ieškovas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo ir toliau kėlė analogiškus reikalavimus. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos prokuratūra teisingai savo atsiliepime teigia, jog pats ieškovas savo veiksmais tiesiogiai nulėmė tai, kad jam nebuvo leista išvykti į užsienį dirbti (CPK 185 str.).

69Kita procesinio poveikio priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų R. B. buvo parinkta ir taikyta remiantis tuo metu galiojusio BPK 173 straipsnio 1 dalies nuostata, jog tardytojas, patraukęs kaltinamuoju valstybės pareigūną ar tarnautoją, privalo išspręsti klausimą, ar reikia kaltinamąjį iki atidavimo teismui klausimo išsprendimo nušalinti nuo pareigų. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto teiginius, jog nusikaltimas, kurio padarymu jis buvo įtariamas, niekaip nebuvo susijęs su jo darbine veikla. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 23/04, yra išaiškinęs, jog valstybės pareigūnus ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų, žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais ir valstybės pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires. Kaip teisingai pabrėžė teismas, ieškovas dirbo Alytaus miesto ir rajono viešosios policijos kelių policijos skyriaus vyresniuoju policininku, jis buvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jo padaryme taip pat buvo įtariami kiti policijos pareigūnai (ieškovo kolegos, kuriuos jis ne kartą buvo įvardijęs draugais), o ieškovo dalyvavimas galėjo būti susijęs su neteisėtu jo, kaip pareigūno, vardo panaudojimu. Taigi šių aplinkybių pagrindu teismas teisingai sprendė, jog tuo metu buvo teisinis ir faktinis pagrindas ieškovą nušalinti nuo pareigų (BPK 173 str. 1 d.).

70Dėl aukščiau nurodyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog pradedant ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą bei atliekant tolesnius veiksmus, tarp jų – taikant procesinės prievartos priemones, išskyrus nurodytą suėmimo pratęsimą, nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. pirmoji iš sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.263 str. 1 d.).

71Dėl turtinės žalos atlyginimo

72Kaip minėta, apeliantas R. B. reikalavimą priteisti jam 27 620,97 Lt turtinės žalos, t. y. darbo užmokestį, kurį jis būtų gavęs nuo 2003-01-15 (laikinas nušalinimas nuo pareigų) iki 2005-03-21 (išėjimas į pensiją), grindžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro veiksmų neteisėtumu, laikinai sulaikant, suimant ir nušalinant jį nuo pareigų.

73Aukščiau minėta, jog nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėti veiksmai, pradedant ikiteisminį tyrimą, laikinai sulaikant ieškovą, skiriant jam suėmimą bei laikiną nušalinimą nuo pareigų. Dėl to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas teisingai konstatavo, jog nėra ir priežastinio ryšio tarp valstybės pareigūnų veiksmų bei apelianto reikalaujamos atlyginti turtinės žalos atsiradimo bei pagrindo konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (CK 272 str. 1 d., 6.247 str.). Juolab, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis proceso teisės normų.

74Dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso

75Minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, apsiriboja CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, tačiau pagal Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, Lietuvos Respublikos teisinę sistemą sudaro ne tik nacionaliniai teisės aktai, bet ir tarptautinės sutartys, kuriose Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti tam tikrų teisių ir interesų apsaugą, o juos pažeidžiančius veiksmus vertinti kaip pažeidimą. Dėl to tais atvejais, kai nacionalinė teisė nereglamentuoja valstybės atsakomybės už tam tikrus pažeidimus (šiuo atveju dėl per ilgo baudžiamojo proceso), teismas ją nustato vadovaudamasis tarptautinėmis sutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009).

76Apeliantas R. B. pirmosios instancijos teismo išvadą dėl baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo kvestionuonuoja tik vienu aspektu – anot jo, dėl nekompetentingo, aplaidaus ir nerūpestingo pareigūnų sprendimo sujungti du ikiteisminius tyrimus dėl vieno asmens – V. K. nusikalstamų veikų. Būtent ši aplinkybė, apelianto teigimu, nulėmė per ilgą baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos skundo teiginius, pažymi, jog dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2006-02-27 nutarimo sujungti baudžiamąją bylą Nr. 01-2-00051-05 dėl nusikalstamo susivienijimo sunkiems kontrabandos nusikaltimams daryti ir baudžiamąją bylą Nr. 01-9-089-05 dėl 1998-10-21 sukčiavimo būdu iš VĮ „Dzūkijos šilas“ užvaldyto didelės vertės svetimo turto į vieną ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos 2 t., 129 b. l.), iš esmės nebuvo užvilkintas baudžiamasis procesas, nes jau 2006-04-14, t. y. praėjus 2,6 mėn. ieškovui buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, 2006-07-04 – surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, 2006-03-07 ieškovui buvo pareikštas įtarimas tuo, kad jis, veikdamas V. K. organizuotoje grupėje, nuo 1998-10-18 iki 1998-10-21 apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą. O tai, be abejonės, paneigia apelianto teiginius, jog minėti ikiteisminiai tyrimai tarpusavyje nebuvo glaudžiai susiję ir neturėjo jokio ryšio su ieškovui pareikštais įtarimais.

77Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad, jau minėta, ieškovas buvo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą organizuotoje grupėje, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupe laikoma viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2011; 2K-257/2011; kt.). Teismas išsamiai pasisakė dėl bylos sudėtingumo: buvo kaltinami 23 asmenys, nustatyti ir nagrinėjami 6 sudėtingos nusikalstamos veikos epizodai, kurių kiekviename dalyvavo daugelis kaltinamųjų. Nors apeliantas tvirtina, kad jis dalyvavo tik viename iš epizodų, tačiau pažymėtina tai, jog būtent šiame epizode dalyvavo ir kiti asmenys: J. U., P. V., V. K., Z. N., J. J., R. M., K. B.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama daug procesinių veiksmų: apklausos, akistatos (pvz., Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo I. M. 2003-01-03 nutarimu parengtinį tardymą pavesta atlikti keliems prokurorams, nes nusikaltimą įvykdė ne vienas asmuo, baudžiamoji byla sudėtinga, reikalinga atlikti daug tardymo veiksmų vienu metu). Taigi šios aplinkybės liudija, kad tirto nusikaltimo mechanizmas buvo sudėtingas, todėl šie apelianto teiginiai – dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo baudžiamasis procesas jo atžvilgiu užtruko nepateisimai ilgai – atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.).

78Kartu teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktikoje susiklosčiusia nuostata, jog šios kategorijos bylose, kuriose keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas, yra viešasis interesas, o tai savo ruožtu įpareigoja teismus būti aktyviais, neapsiribodama šalių apeliaciniais skundais, laiko būtinu įvertinti minėto baudžiamojo proceso trukmę kitu aspektu (CPK 320 str. 2 d.). Tuo labiau, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kaip jau buvo minėta anksčiau, yra nurodęs, jog šiuo klausimu (proceso trukmės teisėtumo) teismas sprendžia ex officio (CPK 3 str. 2 d.).

79Kaip žinoma, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per trumpiausią laiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas minėtą Konvencijos nuostatą, yra nurodęs, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Sprendžiant, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, elgesį asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, valstybės institucijų elgesį, organizuojant procesą, sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui. Šie kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

80Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė yra apie 11 metų (iš jų: ikiteisminis tyrimas – 7 metai ir 7 mėn. (nuo 1998-12-17 iki 2006-07-04, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui); bylos nagrinėjimas teisme – 3 metai ir 6 mėn. (nuo 2006-07-04 iki 2009-12-30). Baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 1999-08-02, kai jam buvo paskelbta apie įtarimą dėl padėjimo sukčiauti stambiu mastu, bei truko iki 2010-01-20, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendis, kuriuo ieškovas išteisintas reabilituojančiu pagrindu – neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nors, kaip minėta, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu prokuroro 2000-07-31 nutarimu buvo nutrauktas, o 2002-09-17 atnaujintas, t. y. po beveik dviejų metų, įtarimas iš naujo pareikštas 2003-01-15, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju minėtas laikotarpis įskaičiuotinas į bendrą baudžiamojo proceso trukmę.

81Minėta, kad teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių ir šią išvadą argumentavo bylos sudėtingumu, kaltinamųjų asmenų skaičiumi, nusikalstamos veikos pobūdžiu, bylos apimtimi, tyrimo metu atliktų veiksmų gausa. Iš tiesų, šios aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo, tačiau visuma jų turi būti vertinama kompleksiškai ir tuo pačiu individualiai, atsižvelgiant į tyrimo eigos intensyvumą konkretaus asmens atžvilgiu. Tą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011. Šiame kontekste yra svarbu pažymėti taip pat ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinio veiksmo teisėtumas pagal nacionalinę teisę savaime nereiškia jo teisėtumo pagal Konvencijos nuostatas. Kitaip tariant, neteisėti pareigūnų gali būti konstatuoti dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės, nepaisant atskirų tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

82Teisėjų kolegija, spręsdama šį klausimą, įvertina aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, t. y. tai, jog R. B. įtariamuoju buvo apklaustas 1998-08-02, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo nutrauktas 2000-07-31, atnaujintas – 2002-09-17, įtarimas pareikštas 2003-01-15, nuo 2003-01-14 taikytos įvairios kardomosios ir procesinio poveikio priemonės iki išteisinamojo teismo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, ikiteisminiai tyrimai ne kartą buvo išskiriami ir sujungiami įvairiais pagrindais, keletą kartu ieškovui buvo nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu iš esmės yra baigtas, ir kt. Taigi, nors, kaip aukščiau konstatuota, atskiri ieškovo nurodyti valstybės pareigūnų veiksmai, išskyrus suėmimo pratęsimą, laikyti teisėtais, o ilgesnė tyrimo trukmė gali būti pateisinama tuo, kad ieškovas buvo pagrįstai įtariamas ir jam buvo pareikšti kaltinimai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo organizuotoje grupėje, kitų kaltinamųjų atžvilgiu procesiniai veiksmai buvo atliekami iki 2005-12-30, – teisėjų kolegijos įsitikinimu, laikantis šioje nutartyje atskleistų Europos Žmogaus Teisių Teismo bei tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų dėl proceso vientisumo, priešingai nei sprendė teismas, nesuteikia pagrindo išvadai, jog baudžiamasis procesas R. B. atžvilgiu (bendroji trukmė apie 10 metų), nelaikytinas per ilgu ir pažeidžiančiu Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatą. Dėl to ieškovo R. B. ieškinio reikalavimas šiuo pagrindu iš dalies yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 str.)

83Dėl šiuo pagrindu priteistinos neturtinės žalos teisėjų kolegija pasisakys žemiau.

84Dėl neturtinės žalos atlyginimo

85Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

86Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas – jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 str.). Kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali pakeisti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

87Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl jos atlyginimas gali būti priteistas tik tuo atveju, jeigu įrodomas tokios žalos padarymo faktas ir kitos aplinkybės.

88Pasisakydama dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto ieškovo suėmimo pratęsimo 18 dienų nuo 2003-02-15 iki 2003-03-06, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog dėl šios griežčiausios kardomosios priemonės (laisvės suvaržymo) pratęsimo ieškovui buvo apribota teisė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves, todėl jis, be abejonės, patyrė nepatogumus, sukrėtimą, netikrumo jausmą, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Beje, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog apribojus tokią esminę asmens teisę kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-465/2010). Nesutiktina su Vilniaus apygardos prokuratūros atsiliepimo argumentais, kad ieškovas nepatyrė nepagrįstai neigiamų pasekmių, nurodant, kad suėmimas yra tik viena pozicija griežtesnė kardomoji priemonė, nei po to paskirtas namų areštas. Kaip žinia, pagal Konvencijos 5 straipsnį niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip minėtame straipsnyje numatytais atvejais ir įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau sutiktina su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad šiuo pagrindu (dėl nepagrįsto suėmimo 18 dienų) ieškovui priteistas 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis (CPK 185 str.).

89Nustatant priteistinos šios neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegijos manymu, yra svarbios tokios aplinkybės: ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai; nors suėmimas buvo pratęstas nesant tam pagrindo, būtinybė ieškovui skirti kitas – švelnesnes, kardomąsias priemones egzistavo; šios nepagrįstai taikytos kardomosios priemonės trukmė; ieškovas neįrodinėjo bei neįrodė, kad dėl to jis patyrė turtinės žalos. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į panašaus pobūdžio bylose priteistos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-89/2010; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007), bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

90Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, o pagrįsta ir teisinga ieškovo patirtos neturtinės žalos kompensacija už neteisėtą kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimą yra 3 000 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., CPK 3 str. 1, 7 d.).

91Pasisakydama dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl baudžiamojo proceso trukmės, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme pažeidimų, egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg ilgai užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą, kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovas, kuris per visą minimą laikotarpį buvo apklaustas įtariamuoju, po to atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o po beveik 2 metų atnaujintas, jam iš naujo pareikšti įtarimai, vykdomos apklausos, etc., išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną. Ši situacija, kaip minėta, laikytina pakankamu pagrindu valstybės civilinei atsakomybei kilti dėl per ilgo baudžiamojo persekiojimo (CK 6.247 str.). Akivaizdu, kad tokia procesinė padėtis neigiamai veikė įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai. Be to, visą šį laiką ieškovui buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės, turto areštas, kas taip pat jam galėjo sukelti netikrumo ir nestabilumo jausmą. Dėl to tokio pobūdžio išgyvenimai teisėjų kolegijos vertinami kaip ieškovo patirta neturtinė žala (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., CPK 3 str. 1, 7 d.).

92Sprendžiant dėl šios neturtinės žalos dydžio bei jos atlyginimo, laikytini pagrįstais minėti atsakovų apeliacinių skundų argumentai, jog konkretūs pirma jau ne kartą įvardyti ieškovo veiksmai padėjo atsirasti šiai žalai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens veiksmai/neveikimas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, neatsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, gali būti sumažintas žalos atlyginimas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais nukentėjusio asmens veiksmais pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas prasidėti (užtrukti) baudžiamajam persekiojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Šiuo atveju, minėta, ieškovo nenuosekli ir net kardinaliai priešinga pozicija baudžiamojo proceso metu taip pat turėjo įtakos jo (ikiteisminio tyrimo) trukmei. Dėl to, nustatydama ieškovui priteistiną žalą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į šią aplinkybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal kasacinio teismo praktiką ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bylose prieš Lietuvą, kai proceso delsimo laikotarpis nėra labai ilgas, nenustatyta išskirtinių aplinkybių, proceso trukmei neturėjo įtakos asmens, dėl kurio vyko procesas, elgesys, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, teisingu laikytinas ir priteistinas 3 000-5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

93Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktiką, teisėjų kolegija mano, kad 4 000 Lt neturtinės žalos kompensacija už per ilgą baudžiamąjį procesą atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus žalos atlyginimo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus (CPK 185 str.).

94Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011; kt.).

95Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija, iš dalies patenkinusi ieškovo R. B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus pirmiau nurodytu būdu skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą iš esmės palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

96Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

97Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo ieškovui R. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, priteista 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą,... 6. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 7. Nurodė, kad jis dirbo Alytaus miesto ir rajono viešosios policijos kelių... 8. Ieškovo teigimu, pakartotinis baudžiamasis persekiojimas nuo 2002-09-17 buvo... 9. Ieškovas tvirtino, kad dėl atžvilgiu neteisėtai taikytų minėtų... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį iš... 12. Įvertinęs faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo... 13. Spręsdamas dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų, teismas pripažino, kad tai... 14. Spręsdamas dėl to, kad ieškovui nebuvo leista išvykti į Rusiją grybauti... 15. Spręsdamas dėl baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu nuo 2008-10-21, kai,... 16. Spręsdamas dėl baudžiamojo proceso trukmės, teismas nurodė, kad vien ta... 17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas iš dalies patenkino ieškinį... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 19. Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo pakeisti teismo sprendimą ir... 20. 1. Dėl ieškovo parodymų baudžiamajame procese. Teismo argumentai dėl jo... 21. 2. Dėl CK 6.272 straipsnyje įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų.... 22. 4. Dėl baudžiamojo proceso teisėtumo suėjus senaties terminui. Teismas... 23. 5. Dėl nušalinimo nuo pareigų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad... 24. 6. Dėl baudžiamojo proceso trukmės. Teismo išvada, kad baudžiamasis... 25. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos... 26. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos... 27. 1. Teismo konstatuotas neteisėtas ieškovo suėmimo laikotarpis nuo 2003-02-16... 28. 2. Teismo nustatytas 7 000 Lt neturtinės žalos dydis už 18 dienų... 29. Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 30. Atsiliepimu į ieškovo R. B. apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė,... 31. 1. Ieškovo veiksmai aptariamo baudžiamojo proceso metu vertintini ne tik kaip... 32. 2. Teismas teisingai nustatė, kad baudžiamojoje byloje parodymus apie... 33. 3. Teismas teisingai konstatavo, kad dėl baudžiamosios atsakomybės senaties... 34. 4. Ieškovas be pagrindo teigia, kad prokuroras 2006-02-27 nepagrįstai... 35. 5. Ieškovas neteisingai teigia, kad nusikalstama veika, dėl kurios jam buvo... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo R. B. ir atsakovo Lietuvos... 38. Kaip žinoma, valstybė visiškai atlygina žalą – tiek turtinę, tiek... 39. Iš ieškovo R. B. ieškinio matyti, kad jis savo reikalavimus priteisti... 40. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto R. B. argumentą, nes kasacinis... 41. Taigi bylos šalių apeliaciniai skundai nagrinėjami aukščiau nurodytame... 42. Teisėjų kolegija laiko, jog, siekiant pagrįsti žemiau šioje nutartyje... 43. Faktinės bylos aplinkybės... 44. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-15/2009 medžiagos nustatyta, kad Varėnos... 45. Prokuroro 2000-08-21 nutarimu parengtinis tardymas šioje baudžiamojoje byloje... 46. Parengtinio tardymo metu P. V., papildomai apklaustas įtariamuoju 2002-09-23,... 47. Prokuroro 2003-01-15 nutarimu R. B. buvo patrauktas byloje kaltinamuoju,... 48. Apibendrinant pirmiau išvardytus procesinius veiksmus, kurie baudžiamojoje... 49. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą organizuotos grupės narys P. V.... 50. Kalbant apie tolesnį šio nusikaltimo tyrimo procesą, pažymėtina, kad... 51. Vykdant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, Vilniaus apygardos prokuratūra... 52. Apibūdinant šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą pirmosios... 53. Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nuosprendžiu ieškovas R. B. buvo... 54. Pažymėtina tai, kad šiame teismo nuosprendyje kalbant apie R. B. yra... 55. Kalbant apie minimo ikiteisminio tyrimo metu R. B. taikytas kardomąsias bei... 56. Atskirai pažymėtina, kad galiojant R. B. rašytiniam pasižadėjimui... 57. Kalbant apie kitos poveikio priemonės taikymą – nušalinimą nuo pareigų,... 58. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų ... 59. Ieškovas R. B. reikalavimą dėl aukščiau nurodytos žalos atlyginimo... 60. Kaip yra žinoma, teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas... 61. Buvo minėta, kad ieškovas R. B. teigia, jog visos jam pritaikytos kardomosios... 62. Kaip jau nustatyta aukščiau, iš tiesų, įtariamasis R. B. 2003-01-14 buvo... 63. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokios faktinės aplinkybės, priešingai... 64. Iš tiesų, kaip nurodo apeliantas, suėmimas yra griežčiausia kardomoji... 65. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų atsakovų tvirtinimą, jog, priešingai... 66. Be kita ko, šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas... 67. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apelianto R. B. argumentus dėl kitų... 68. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovo R. B. prašymu buvo... 69. Kita procesinio poveikio priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų R. B.... 70. Dėl aukščiau nurodyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 71. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 72. Kaip minėta, apeliantas R. B. reikalavimą priteisti jam 27 620,97 Lt... 73. Aukščiau minėta, jog nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir... 74. Dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso... 75. Minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl... 76. Apeliantas R. B. pirmosios instancijos teismo išvadą dėl baudžiamojo... 77. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad, jau minėta, ieškovas buvo... 78. Kartu teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktikoje susiklosčiusia... 79. Kaip žinoma, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos... 80. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendra baudžiamojo proceso trukmė yra... 81. Minėta, kad teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog bylos... 82. Teisėjų kolegija, spręsdama šį klausimą, įvertina aukščiau... 83. Dėl šiuo pagrindu priteistinos neturtinės žalos teisėjų kolegija... 84. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 85. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 86. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo... 87. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl jos atlyginimas... 88. Pasisakydama dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto ieškovo... 89. Nustatant priteistinos šios neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegijos... 90. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano,... 91. Pasisakydama dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl baudžiamojo proceso... 92. Sprendžiant dėl šios neturtinės žalos dydžio bei jos atlyginimo,... 93. Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nurodytus neturtinės... 94. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad teismo... 95. Remdamasi paminėtu, teisėjų kolegija, iš dalies patenkinusi ieškovo R. B.,... 96. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 97. Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18...