Byla 2-2335/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės, Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Krištodula“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-827-154/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cargo and go“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Krištodula“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Cargo and go“ 2011-03-24 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Krištodula“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti J. G.. Nurodė, kad jį ir atsakovą siejo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau atsakovas neatsiskaitė už suteiktas transporto paslaugas pagal jo 2008 m. gegužės mėn. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras CV: Nr. 451, 452, 454 ir yra skolingas 23 306,40 Lt. Teigė, kad įmonė yra nemoki, nes nesumokėjo skolos net gavusi įspėjimą apie galimą bankroto inicijavimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Krištodula“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė J. G.. Teismas, vadovaudamasis Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pagal kuriuos atsakovo skola 2011-04-01 valstybės biudžetui yra 130 605,83 Lt, socialinio fondo draudimo biudžetui – 56 949,24 Lt, kita bylos medžiaga, padarė išvadą, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 246 554,74 Lt. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad pagal byloje esančius įmonės finansinius dokumentus atsakovas 2011-03-31 turėjo turto už 202 134 Lt, teismas sprendė, jog pradelsti įsipareigojimai viršija visą į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Dėl to, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau IBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 8 punktu, konstatavo, jog įmonė yra nemoki.

8Be to, teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir konstatavo, jog ieškovas yra įvykdęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymėjo, kad pranešimas dėl bankroto inicijavimo atsakovui buvo išsiųstas tuo adresu, kuris buvo nurodytas kaip korespondencijos adresas šalių pasirašytoje 2008-05-12 transporto užsakymo sutartyje (Veiverių g. 151, Kaunas).

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atsakovas UAB „Krištodula“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Skunde pateikiami tokie argumentai:

111. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovas įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą raštu įspėti jį apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir suteikti 30 dienų terminą įsiskolinimui padengti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo korespondencija buvo įteikta UAB „Krištodulos transportas“ direktoriui, o ne jam, todėl ieškovas turėjo pareigą išsiųsti minėtą pranešimą jo buveinės vietos adresu, esančiu Vilniaus g. 137 a, Šiauliai, tačiau to nepadarė.

122. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė neteisingą išvadą, kad jis yra nemokus (CPK 12, 178, 185 str.). Teismas turėjo įvertinti tai, kad ieškovas galėjo ginti savo teises, pareikšdamas ieškinį dėl 23 306,40 Lt skolos priteisimo, kad ši suma jam (atsakovui) nėra didelė ir jis yra pasirengęs sumokėti ieškovui, kad Šiaulių apskrities VMI ir VSDFV Šiaulių skyriaus pateikti duomenys yra netikslūs, todėl jis ginčys juos teisme, kad jis tinkamai ir laiku vykdo skolinius įsipareigojimus bankui. Be to, teismas nepasisakė apie jo skolininkus ir jų skolos dydžius. Dėl to teismo sprendimas yra be motyvų, todėl pažeista CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis.

133. Atsakovas yra klestinti įmonė, kuri turi daug sutarčių ir pelningų užsakymų, niekuomet nebuvo nutraukusi savo veiklos. Tik dėl skolininkų nesąžiningumo ir ekonominės krizės turėjo tam tikrų laikinų finansinių sunkumų.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta nutartis, kuria atsakovui UAB „Krištodula“ iškelta bankroto byla.

16Kaip žinoma, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

17Gausioje teismų praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose yra suformuota nuostata, jog viešojo intereso buvimas bankroto bylose suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, todėl nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalu vadovautis prie pareiškimo pridėtais dokumentais bei ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Tačiau nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą galioja civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011). Tai reiškia, kad ir šios kategorijos bylose proceso šalys, o ne teismas turi įrodinėjimo pareigą.

18Apeliantas skunde tvirtina, kad UAB „Krištodula“ yra klestinti įmonė, turi daug sutarčių ir pelningų užsakymų, kad nėra nutraukusi veiklos, kad ieškovo 23 306,40 Lt skola bendrovei nėra didelė, kad Šiaulių apskrities VMI, VSDFV Šiaulių skyriaus pateikti duomenys apie jo pradelstą skolą valstybės, socialinio draudimo biudžetams yra neteisingi. Tačiau nežiūrint to, kad apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija ir gali būti teikiami nauji įrodymus, atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o tuo pačiu nepaneigė teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu (CPK 178, 306, 338 str.). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį šiam atsakovui dėl pradelstų lizingo įmokų priteisimo (civilinė byla Nr. 2-911-819/2011), Kauno apygardos teisme – pagal ieškovo UAB „VBL SERVICE“ ieškinį dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-1477-173/2011) ir kt.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas buvo suteikęs atsakovui galimybę pateikti atsiliepimą bei nagrinėjamam klausimui reikšmingus dokumentus, kad nagrinėdamas, ar yra pagrindas kelti bankroto bylą, analizavo atsakovo balanso duomenis, papildomai išreikalautus duomenis ir tik tuomet sprendė, jog yra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atsakovui iškelti bankroto bylą dėl jo nemokumo. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo išvadai, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė bei įvertino atsakovo finansinę būklę apibūdinančius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė Civilinio proceso kodekso normų reikalavimus, apelianto teises bei teisėtus interesus (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 179 str. 2 d.).

20Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad ieškovas laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ikiteisminės ginčo reguliavimo tvarkos ir sprendžia, jog yra išsamiai išanalizuoti atsakovo argumentai dėl ieškovo pranešimo siuntimo jam apie bankroto bylos galimą inicijavimą adresu Veiverių g. 151, Kaunas, todėl pagrįstai spręsta, jog šalys buvo sutarę būtent dėl šio atsakovo adreso korespondencijai (CPK 185 str.).

21Be to, teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu klausimu yra aktualu pažymėti, jog ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka nėra savitikslė, bet skirta apsaugoti bendrovės skolininkės interesus, t. y. tam, kad tokia bendrovė turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriumi ir kilęs ginčas būtų išspręstas taikiai, nekeliant bankroto bylos. Bylos aplinkybės tvirtina, jog atsakovui dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo žinoma apie sprendžiamą klausimą, t. y. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo siųstas tuo pačiu paminėtu adresu ir įteiktas asmeniškai atsakovo direktoriui R. G. 2010-11-18, o šis pareiškimas teismui paduotas tik 2011-03-25, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams (b. l. 21), atsakovas teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus finansinius dokumentus, ši nutartis taip pat buvo įteikta asmeniškai atsakovo direktoriui R. G., kuris, beje, minėtų reikalavimų nevykdė, todėl teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi jam buvo paskirta bauda bei nustatytas papildomas terminas pateikti įmonės finansinius dokumentus (b. l. 21, 34, 42, 48-49). Be to, kaip nurodo pats apeliantas, jis iš esmės neginčija dar 2008 m. gegužės mėn. atsiradusios skolos ieškovui.

22Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog apeliantas buvo informuotas apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą ir tokiu būdu jam buvo suteikta ĮBĮ numatyta galimybė kitais būdais išspręsti kilusį ginčą su ieškovu ar atsiskaityti su juo (kreditoriumi) iki bankroto bylos iškėlimo (CPK 176, 178, 185 str.). Tačiau kaip minėta, apeliantas šia galimybe nepasinaudojo, todėl ir šiuo aspektu neturi pagrindo remtis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata.

23Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 302, 338 str., 263 str. 1 d.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB „Cargo and go“ 2011-03-24 kreipėsi į teismą, prašydamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB... 8. Be to, teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas nesilaikė... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atsakovas UAB „Krištodula“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį... 11. 1. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovas įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2... 12. 2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė neteisingą... 13. 3. Atsakovas yra klestinti įmonė, kuri turi daug sutarčių ir pelningų... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta nutartis,... 16. Kaip žinoma, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo... 17. Gausioje teismų praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose yra suformuota... 18. Apeliantas skunde tvirtina, kad UAB „Krištodula“ yra klestinti įmonė,... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas buvo suteikęs atsakovui galimybę... 20. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvada, kad ieškovas laikėsi... 21. Be to, teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu klausimu yra aktualu... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtų faktinių aplinkybių visuma... 23. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį palikti...