Byla 2-982/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Srega“ bankroto byloje, kuria buvo atmestas trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, tretieji asmenys (kreditoriai) akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė DNB bankas, VSDFV Kauno skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.

6Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo B UAB „Srega“ 2014 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimus. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas negali būti laikomas įvykusiu, nes nebuvo susirinkimo kvorumo. 2013 m. lapkričio 13 d. antrosiose varžytynėse buvo parduotas kreditoriui AB „Swedbank“ įkeistas turtas bei patenkintinas šio kreditoriaus finansinis reikalavimas 442 630 Lt sumai, todėl šio kreditoriaus finansinis reikalavimas kreditorių susirinkimo dienai sudarė tik 170 656,03 Lt (5,9 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos), o ne 613 286,03 Lt (18,29 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos). Vadinasi kreditorių susirinkime balsavusiems kreditoriams priklausė ne 52,23 proc. visų kreditorių balsų, o tik 44,96 proc. Be to, kreditorių susirinkime buvo sprendžiami svarbūs klausimai, įskaitant administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. tvirtinimą bei turto pardavimų kainos ir tvarkos nustatymą. Administratorius nepagrindė patirtų administravimo išlaidų dydžio bei poreikio, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas šiuo klausimu negalėjo būti priimtas.

7Atsakovo B UAB „Srega“ bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ atsiliepimu prašė skundą atmesti. Teigė, kad 2014 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime dalyvavo ir balsavo 4 kreditoriai, kurių reikalavimai buvo patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis: AB „Swedbank“ su 613 286,03 Lt (18,29 proc.) finansiniu reikalavimu, VĮ Turto bankas su 109 509,99 Lt (3,27 proc.) finansiniu reikalavimu, VSDFV Kauno skyrius su 438 794,44 Lt (13,08 proc.) finansiniu reikalavimu bei AS „Reverta“ su 589 894,46 Lt (17,59 proc.) finansiniu reikalavimu, kurių teismo patvirtintų reikalavimų bendra suma sudarė 1 751 504,92 Lt (52,23 proc.) visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Vadinasi, susirinkimo kvorumas buvo ir susirinkimas teisėtai priėmė nutarimus. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas buvo sumažintas iki 170 656,06 Lt dydžio, tačiau susirinkimo dienai nutartis nebuvo įsiteisėjusi. Bankroto administratorius visiems kreditoriams išsiuntė pranešimus apie 2014 m. sausio 8 d. šaukiamą įmonės kreditorių susirinkimą, taip pat pateikė visus aktualius dokumentus, susijusius su administratoriaus veikla už ataskaitinį laikotarpį, bankas faktiškai juos gavo 2013 m. gruodžio 20 d., tačiau iki susirinkimo nesikreipė į administratorių, kad šis pateiktų papildomą ar patikslintą informaciją apie ataskaitinį laikotarpį, išlaidų sumas bei jų pagrindimą. Visi susirinkime dalyvavę kreditoriai pastabų dėl administratoriaus ataskaitos nepateikė, o bankas elgėsi pasyviai (iki susirinkimo dienos administratoriui jokių prašymų nereiškė, susirinkime nedalyvavo). Skunde pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai apie administratoriaus ataskaitos neatitikimą įstatymo reikalavimams, todėl jis vertintinas kaip sąmoningas trukdymas greitam bankroto bylos išnagrinėjimui.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Medicinos bankas“ skundą bei priteisė iš trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ atsakovui UAB „Srega“ 847 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo. Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkimo metu (2014 m. sausio 8 d.) nebuvo įsiteisėjusi atsakovo bankroto bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis, kuria buvo sumažintas kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas iki 170 656,03 Lt. Todėl kreditorius pagrįstai į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas su 613 286,03 Lt dydžio finansiniu reikalavimu (Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 1 d.) bei balsavusių kreditorių balsų skaičius sudarė 52,23 procento visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.

10Teismas pažymėjo, kad nors kreditorius prašo panaikinti visus kreditorių susirinkimo nutarimus, iš esmės pasisako tik dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita, neteisėtumo. Įstatymas nedetalizuoja pagrindų, kuriais remiantis kreditoriai turi teisę netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos. Ši kreditorių teisė nėra absoliuti. Teismų praktikoje suformuota taisyklė netvirtinti administratoriaus ataskaitos, kuomet tinkamai nepagrindžiamas patirtų administravimo išlaidų dydis, jų poreikis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2638/2013). Teismas nustatė, kad bankroto administratorius išsiuntė kreditoriams pranešimus dėl kreditorių susirinkimo ir jo darbotvarkės bei aktualius dokumentus darbotvarkėje svarstomais klausimais, įskaitant administravimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas; kreditorius šį pranešimą gavo 2013 m. gruodžio 20 d. Kreditorius, veikdamas kaip rūpestingas bei pareigingas kreditorius, turėjo realią galimybę reikalauti papildomos informacijos bei duomenų, tačiau iki kreditorių susirinkimo dienos nereiškė bankroto administratoriui prašymų dėl papildomų duomenų pateikimo, kreditorių susirinkime nedalyvavo ir raštu kreditorių susirinkime nebalsavo. Kreditorius balsavimo raštu biuleteniu iš karto balsavo pakartotiniam 2014 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkimui bei tokiu būdu pažeidė bankroto proceso operatyvumo principą.

11Teismas, išanalizavęs kreditorių susirinkime patvirtintos ataskaitos turinį bei prie jos pateiktus pranešimus, prašymus, susitarimus, parduodamo turto iš varžytynių turto dokumentus, PVM sąskaitas faktūras, sprendė, jog yra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonei suteiktas paslaugas ir jų apmokėjimą, o kreditorius nepateikė išsamių argumentų, kad patirtos administravimo išlaidos teisinėms paslaugoms, buhalterinei apskaitai, kanceliarinėms bei pašto reikmėms būtų nepagrįstos ir nereikalingos. Todėl teismas nutarė, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus.

12Teismas, atmetęs kreditoriaus skundą, priteisė atsakovui iš kreditoriaus atsakovo patirtas 847 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.)..

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Medicinos bankas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį ir kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkinti. Apeliantas nurodo tokius atskirojo skundo argumentus:

  1. skundžiama teismo nutartimi buvo pažeista Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri nurodo, kad teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1443/2013). Tokiame kreditorių susirinkime priimti nutarimai (nesant kreditorių kvorumo ir vienam iš kreditorių piktnaudžiaujant balsavimo teise) turi būti panaikinti dėl esminio proceso pažeidimo, prieštaravimo imperatyvioms nuostatoms, kreditorių lygiateisiškumo, teisingumo ir sąžiningumo principams;
  2. administratoriaus ataskaita neišsami, su esminiais trūkumais bei neatitinka imperatyvių reikalavimų, nes administratorius nepateikė advokato S. Baltrušaičio ataskaitos apie suteiktas konkrečias teisines paslaugas, už kurias buvo sumokėta 11 400 Lt suma; taip pat nenurodė kokius konkrečius darbus atliko buhalterė už 4 200 Lt sumą bei nepateikta 3 238,06 Lt dydžio pašto, kanceliarijos ir kitų išlaidų detalizacija. Įstatymas nenumato pareigos kreditoriui prašyti pateikti administravimo išlaidų detalizaciją, o administratorius turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokių išlaidų pagrįstumą;
  3. skundžiama teismo nutartimi nepagrįstai buvo priteistos iš apelianto atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidos, nes bankroto administratorius savo interneto puslapyje skelbia, jog pats teikia teisines paslaugas. Vadinasi, jam nebuvo būtina kreiptis pagalbos į advokatą, surašant atsiliepimą į skundą.

15Atsakovo B UAB „Serga“ bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi kreditorių susirinkime gali dalyvauti tik tie kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2524/2013). Bankroto administratorius iki kreditorių susirinkimo pateikė įrodymus, patvirtinančius administravimo išlaidų pagrįstumą, pastabų dėl to nebuvo pateikta. Kreditoriaus pasyvumas kreditorių susirinkimo metu ir vėlesnis elgesys dėl administratoriaus ataskaitos netvirtinimo įrodo kreditoriaus sąmoningą trukdymą greitam bankroto bylos išnagrinėjimui. Atsakovo teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkinamas.

18Įstatymo leidėjas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui pavedė spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus: vykdyti administratoriaus veiklos kontrolę; spręsti dėl įmonės likvidavimo; nustatyti parduodamo turto vertinimo tvarką; patvirtinti turto pardavimo kainą ir spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 str.). Tokia plati kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui, o ne pavieniams kreditoriams būtent dėl to, kad vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų yra patenkinti visų kreditorių, o ne konkretaus vieno kreditoriaus finansinius reikalavimus ir teisėtus interesus.

19Vadovaujantis teismų praktikoje formuojamu aukščiau minėtų teisinių nuostatų, įtvirtinančių kreditorių susirinkimo kompetenciją, bei teisės normų, reglamentuojančių kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką (ĮBĮ 24 str.), aiškinimu ir taikymu, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymas, galėjęs nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m. sausio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1792/2011 ir kt.). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas - materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-786/2012, 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis Nr. 2-2065 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje formuojama taisyklė, kuria vadovaujantis kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti naikinamas tiek dėl procedūrinio, tiek dėl materialinio aspekto pažeidimo tik tuo atveju, jei toks pažeidimas nulemia neteisėtą ginčijamo nurimo turinį, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitikimu (CK 1.5 str.).

20Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas tiek dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamus nutarimus, tiek dėl vieno iš priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų materialinių aspektų (turinio) teisėtumo.

21Dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos (procedūrinių) pažeidimų

22Kaip matyti iš šios bylos faktinės situacijos, atsakovo bankroto administratorius 2013 m. gruodžio 16 d. raštu pranešė visiems atsakovo kreditoriams (įskaitant ir apeliantą) apie 2014 m. sausio 8 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą bei nurodė, kad neįvykus surinkimui, pakartotinis susirinkimas šaukiamas 2014 sausio 15 d. (b.l. 10). 2014 m. sausio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime raštu balsavo kreditorius AB „Swedbank“ su 18,29 proc., kreditorius VĮ Turto bankas su 3,27 proc., kreditorius VSDFV Kauno skyrius su 13,08 proc. ir kreditorius AS „Reverta“ su 17,59 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų (b.l. 26-27). Apeliantas, kuris yra didžiausias atsakovo kreditorius, turintis 37,48 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, kreditorių susirinkime nedalyvavo ir raštu nebalsavo (b.l. 26-27). Pažymėtina, kad apeliantas neįvardino priežasčių, kurios kliudė jam dalyvauti ar raštu balsuoti 2014 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas yra juridinis asmuo, daugiau kaip 20 metų vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, įskaitant ir dalyvavimą kreditoriaus teisėmis skolininkų bankroto procedūrose; taip pat apeliantas turi atskirą teisės departamentą, kuriame dirba profesionalūs teisininkai (CPK 179 str. 3 d.). Nepaisant to, apeliantas iki 2014 m. sausio 8 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nepateikė prašymų bankroto administratoriui dėl ataskaitos tikslinimo ar administravimo išlaidų pagrindimo. Įvertinus šias aplinkybes kartu su faktu, kad apeliantas, nebalsavęs raštu 2014 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime, balsavo raštu lygiai po savaitės vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime, darytina išvada, kad apeliantas sąmoningai nedalyvavo 2014 m. sausio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime, tikėdamasis pakartotiniame kreditorių susirinkime nulemti priimamų kreditorių susirinkimo nutarimų turinį (ĮBĮ 24 str. 1 d., 3 d.). Tokie apelianto kaip didžiausio atsakovo kreditoriaus veiksmai pažeidžia bankroto procedūrų operatyvumo principą bei laikytini nesąžiningu didžiausio kreditoriaus elgesiu kitų kreditorių atžvilgiu, siekiant manipuliuoti bankroto procese turimu balsų kiekiu. Pažymėtina, kad tokiu atveju teismas gali atsisakyti ginti nesąžiningo kreditoriaus teises (CK 1.137 str. 3 d.).

23Kaip matyti iš 2014 m. sausio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime raštu balsavusių kreditorių finansinių reikalavimų dydžių, kreditorių susirinkime balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai iš viso sudarė 52,23 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų (b.l. 26-27). Tuo atveju, jei iki šio kreditorių susirinkimo priimta ir įsiteisėjusia teismo nutartimi kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas būtų sumažintas (atsižvelgiant į jau iki kreditorių susirinkimo įvykusį dalies kreditoriaus finansinio reikalavimo patenkinimą), šio kreditoriaus finansinis reikalavimas būtų sudaręs 5,9 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų. Tokiu atveju 2014 m. sausio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime raštu balsavusių kreditorių balsų (viso 44,96 proc.) nebūtų pakakę kreditorių susirinkimo nutarimams priimti (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Tačiau šių balsų būtų pakakę tokio paties turinio kreditorių susirinkimo nutarimams priimti tuo atveju, jei būtų rengiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas (esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo sumažinimo), nepaisant to, kad jame raštu būtų balsavęs apeliantas, tokiu atveju pakartotiname kreditorių susirinkime pagal persiskirsčiusią nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų proporciją turėjęs 43,17 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų (1 256 850,88 Lt x 100 proc./ 2 911 066,47 Lt). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta bei įvertinus paties apelianto elgesį bankroto procese darytina išvada, kad šios bylos faktinių aplinkybių kontekste vien tai, kad 2014 m. sausio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime AB „Swedbank“ dalyvavo su finansiniu reikalavimu, dėl kurio sumažinimo dar nebuvo įsiteisėjusi teismo nutartis, nėra laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, įtakojančiu kreditorių susirinkimo nutarimų turinio neteisėtumą bei atitinkamai daugumos kreditorių valios ir teisėtų interesų pažeidimą. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, jog ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto procedūrinio reikalavimo pažeidimas, šaukiant kreditorių susirinkimus dar nesant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo sumažinimo, laikytinas pakankamu pagrindu panaikinti visus 2014 m. sausio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus (CPK 12 str. ir 178 str.). Pažymėtina, kad analogiškos išvados buvo prieita ir apelianto cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2-1443/2013).

24Be to, apeliantas netinkamai interpretuoja ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinę nuostatą, teigdamas, jog teismo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai automatiškai mažinami iki kreditorių susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata „Teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu.“ negali būti aiškinama atskirai nuo kitų ĮBĮ įtvirtintų teisinių nuostatų kaip tą daro apeliantas. ĮBĮ yra vientisas teisės aktas, kurio teisinės nuostatos sudaro vientisą sistemą. Dėl šios priežasties norint atskleisti tikrąjį minėtos teisinės nuostatos, įtvirtintos ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje, turinį, turi būti atsižvelgiama ir į kitas teisines nuostatas, kurios įtvirtina galimybę tik teismo nutartimi patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus bei jų tikslinimus, susijusius su bankroto procesu (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Taigi loginiu ir sisteminiu, o ne vien tik lingvistiniu būdu aiškinant apelianto minimą teisinę nuostatą, darytina išvada, kad šios teisinės nuostatos tikslas yra įtvirtinti imperatyvą, jog sumažėjus patvirtintam atsakovo finansiniam reikalavimui, klausimas dėl šio finansinio reikalavimo sumažinimo patvirtinimo teismo nutartimi turi būti išspręstas iki kreditorių susirinkimo sušaukimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, jog pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditoriaus AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas turėjo automatiškai sumažėti išmokėtos sumos dydžiu (CPK 12 str. ir 178 str.).

25Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo

26Nepaisant to, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, tai nereiškia, jog teismas perima byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėjimo pareigą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1918/2012, 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2335/2011, 2011 m. birželio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1746/2011 ir kt.). Vadinasi, ir bankroto bylose galioja civilinio proceso taisyklė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pagal kurią kiekviena šalis pati nustato įrodinėjimo dalyką, aplinkybes, kuriomis grindžiami pareikšti reikalavimai ir atsikirtimai, bei privalo jas įrodyti, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 1 str. 1 d., 12 str., 13 str., 178 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

27Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad 2014 m. sausio 8 d. kreditorių susirinkime priimtas nutarimas Nr. 2 dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo naikintinas, nes bankroto administratorius nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių patirtų administravimo išlaidų dydį, tai yra 11 400 Lt dydžio išlaidų dėl teisinių paslaugų apmokėjimo, 4 200 Lt dydžio išlaidų dėl buhalterinių paslaugų apmokėjimo bei dėl 3 238,06 Lt dydžio pašto, kanceliarijos ir kitų išlaidų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo bankroto administratorius pateikė įrodymus apie advokato, buhalterines paslaugas teikusio asmens, patalpų nuomos, apsaugos, pašto, kanceliarinių prekių įsigijimo, transporto ir kitas patirtas išlaidas per 4 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. (b.l. 36-111). Kreditoriai, kurie 2014 m. sausio 8 d. susirinkime balsavo raštu dėl pritarimo bankroto administratoriaus veiklos ataskaitai, nepateikė pastabų dėl administravimo išlaidų nepakankamo detalizavimo ar nepagrįstumo. Apeliantas iki 2014 m. sausio 8 d. taip pat nepateikė jokių pastabų ir, kaip jau aukščiau nutartyje aptarta, nenurodęs jokių priežasčių, būdamas didžiausiu atsakovo kreditoriumi, nedalyvavo 2014 m. sausio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime bei nebalsavo raštu dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. Be to, apeliantas, neabejodamas, kad turi įvykti pakartotinis kreditorių susirinkimas, balsuodamas raštu nutarė netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos, pastaboje nurodydamas, kad administravimo išlaidos nuo pat bankroto bylos iškėlimo momento yra nepagrįstos (b.l. 11). Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantas iš pradžių elgęsis pasyviai, kelia administravimo išlaidų pagrįstumo klausimą, nepateikdamas nei konkrečių argumentų dėl tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepakankamo nei įrodymų, kodėl šio klausimo jis nekėlė iš karto, tik gavęs bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą. Įvertinus tokį atsakovo elgesį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pakankamai pagrindžiančiais maždaug 20 000 Lt administravimo išlaidas, patirtas per 4 mėnesių laikotarpį, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė savo prielaidų dėl patirtų bankroto administravimo išlaidų nerealumo ar neprotingai didelio dydžio, kas sudarytų savarankišką pagrindą naikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą kaip pažeidžiantį kreditorių teises (CPK 12 str. ir 178 str.).

28Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

29Kaip teisingai nurodo atsakovo bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą, įstatymo leidėjas nedraudžia juridiniam asmeniui pasirinkti, ar jį teisme pagal pavedimą atstovaus advokatas, ar jo darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.). Vadinasi, atsakovui nusprendus, jog jį dėl bankroto procedūrų kylančiuose teisminiuose ginčuose turi atstovauti advokatas, iš kitos šalies priteisiamos atsakovo naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl advokato paslaugų apmokėjimo, jei teismo procesinis sprendimas priimamas atsakovo naudai (CPK 1 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti apelianto atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo skundžiama nutartimi priteisti iš apelianto atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos apmokėjimo (CPK 12 str. ir 178 str.).

30Apeliacine tvarka išnagrinėjus apelianto (kreditoriaus) UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

31Netenkinus apelianto atskirojo skundo, iš apelianto priteisiamos atsakovo naudai 726 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje dėl advokato pagalbos apmokėjimo (CPK 1 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Srega“ (įmonės kodas 157025757, buveinė registruota adresu Šveicarijos km., Jonavos raj.) iš trečiojo asmens (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ (įmonės kodas 112027077, buveinė registruota adresu Pamėnkalnio g. 40, Vilnius) 726 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.... 6. Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą... 7. Atsakovo B UAB „Srega“ bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens... 10. Teismas pažymėjo, kad nors kreditorius prašo panaikinti visus kreditorių... 11. Teismas, išanalizavęs kreditorių susirinkime patvirtintos ataskaitos turinį... 12. Teismas, atmetęs kreditoriaus skundą, priteisė atsakovui iš kreditoriaus... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 14. Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB „Medicinos bankas“ pateikė atskirąjį... 15. Atsakovo B UAB „Serga“ bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas netenkinamas.... 18. Įstatymo leidėjas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui pavedė... 19. Vadovaujantis teismų praktikoje formuojamu aukščiau minėtų teisinių... 20. Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas tiek dėl... 21. Dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos... 22. Kaip matyti iš šios bylos faktinės situacijos, atsakovo bankroto... 23. Kaip matyti iš 2014 m. sausio 8 d. vykusiame kreditorių susirinkime raštu... 24. Be to, apeliantas netinkamai interpretuoja ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje... 25. Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo materialinių aspektų... 26. Nepaisant to, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja... 27. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad 2014 m. sausio 8 d. kreditorių... 28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų... 29. Kaip teisingai nurodo atsakovo bankroto administratorius atsiliepime į... 30. Apeliacine tvarka išnagrinėjus apelianto (kreditoriaus) UAB „Medicinos... 31. Netenkinus apelianto atskirojo skundo, iš apelianto priteisiamos atsakovo... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 33. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.... 34. Priteisti atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Srega“...