Byla 2A-1184/2012
Dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BĄ investiciniai projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-1871-431/2011 pagal ieškovo individualios įmonės „K. S. architektūros studija“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BĄ investiciniai projektai“ dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi UAB „BĄ investiciniai projektai“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“, o 2011 m. spalio 17 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Nr. B2-3619-431/2012).

6Ieškovas IĮ „K. S. architektūros studija“ 2009 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nutraukti 2006 m. gruodžio 18 d. jo ir atsakovo UAB „BĄ investiciniai projektai“ sudarytą projektavimo darbų sutartį dėl atsakovo kaltės bei priteisti iš atsakovo iš 149 284,87 Lt skolos už atliktus darbus, 32 176 Lt delspinigių, 96 262,38 Lt nuostolių atlyginimo.

7Nurodė, kad tarp ieškovo (vykdytojas) ir atsakovo (užsakovas) 2006 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta projektavimo darbų sutartis Nr. A352 (toliau – Sutartis, Projektavimo sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti projektavimo darbus šešių aukštų komercinės ir gyvenamosios paskirties statinį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo laiku atsiskaityti su ieškovu Sutarties 5 punkte numatyta tvarka (Sutarties 9.1.3 p.). Projektavimo darbus sudarė 3 stadijos: priešprojektiniai pasiūlymai, projektiniai pasiūlymai ir techninis projektas. Kiekviena projektavimo darbų dalis pagal sutartines nuostatas baigiama priėmimo-perdavimo akto pasirašymu (Sutarties 7 p.). Pagal šalių pasirašytus atskirų stadijų priėmimo-perdavimo aktus atsakovas sumokėjo ieškovui už atliktus priešprojektinių ir projektinių pasiūlymų darbus. Atsakovas, vykdydamas Sutarties 5 dalies 5.5 punkto nuostatas, per 7 dienas nuo projektinių pasiūlymų projektavimo darbų stadijos priėmimo-perdavimo akto pasirašymo sumokėjo ieškovui 214 500 Lt avansą už trečią – techninio projekto – stadiją. Remiantis 5.6 punktu, per 80 kalendorinių dienų turėjo sumokėti ieškovui dar 321 760 Lt tarpinį mokėjimą, tačiau to iki šiol to nepadarė.

8Nurodė, kad pagal Sutarties 9 dalies 9.1.1 punktą atsakovas taip pat įsipareigojo pateikti ieškovui Sutarties priede Nr. 3 nurodytus privalomus dokumentus, įskaitant projektavimo sąlygų sąvadą techniniam projektui parengti, tačiau to iki šiol taip pat nepadarė. Projektavimo sąlygų sąvadas neišduotas tik dėl atsakovo neveikimo, nes pastarasis nėra gavęs iš UAB „Eika“ leidimo prisijungti prie anksčiau suprojektuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, dėl ko UAB „Vilniaus vandenys“ neišduoda projektavimo sąlygų. Taigi tik dėl to, kad atsakovas neatlieka išimtinai nuo jo valios priklausančių veiksmų, ieškovas negali atlikti visų trečios stadijos darbų ir gauti apmokėjimą pagal Sutartį. Todėl egzistuoja pagrindas nutraukti Sutartį dėl atsakovo kaltės, o pastarasis privalo atlyginti jam už faktiškai atliktus ir atsakovui perduotus trečios stadijos darbus.

9Tvirtino, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius – 96 262,38 Lt negauto pelno ir 32 176 Lt delspinigių, nes yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškę sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nuostoliai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, o juridinio asmens kaltė preziumuojama. Reikalavimas priteisti delspinigius kyla iš Sutartyje nustatyto tarpinio mokėjimo termino praleidimo (Sutarties 9.3.1 p.), o reikalavimas priteisti negautą pelną – iš atsakovo neveikimo, siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą, dėl ko ieškovas pilnai negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui IĮ „K. S. architektūros studija“ iš atsakovo BUAB „BĄ investiciniai projektai“ 149 284,87 Lt skolos už atliktus darbus, 32 176 Lt delspinigių, 96 262,38 Lt nuostolių atlyginimo, 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys 2006 m. gruodžio 18 d. sudarytoje projektavimo darbų sutarties 5.5, 5.6 punktuose numatė atsakovo pareigą atlikti tarpinį 321 760 Lt mokėjimą ieškovui techninio projekto stadijai per 80 kalendorinių dienų nuo projektinių pasiūlymų projektavimo darbų stadijos priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, tačiau iki ieškinio padavimo to nepadarė. Teismas sprendė, kad minėta sutartinė atsakovo pareiga atlikti tarpinį mokėjimą siejama griežtai tik su terminu, skaičiuojamu nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, o ne nuo projektavimo sąlygų sąvado gavimo dienos. Dėl to atsižvelgiant į tai, kad projektinių pasiūlymų projektavimo darbų stadijos darbai buvo atlikti ir pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, atsakovui atsirado pareiga mokėti Sutartyje numatytus avansinius mokėjimus per nurodytus terminus. Teismas šios atsakovo pareigos nevykdymą vertino kaip Sutarties pažeidimą.

12Teismas taip pat nustatė, kad pagal Sutarties 9.1.1 punktą atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui privalomuosius Sutarties priede Nr. 3 išvardytus dokumentus, įskaitant ir projektavimo sąlygų sąvadą techniniam projektui daugiau nei metus negauna iš UAB „Eika“ leidimo prisijungti prie anksčiau suprojektuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, suteikia pagrindą nesitikėti, kad atsakovas šią kliūtį pašalins ir Sutartis bus įvykdyta ateityje, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga versti ieškovą vykdyti sutartį. Remdamasis tuo teismas nutraukė šalių sudarytą projektavimo sutartį nuo 2009-07-09 dėl atsakovo kaltės.

13Spręsdamas dėl apmokėjimo už ieškovo faktiškai atliktus darbus iki atsakovo 2008-04-02 rašto, kuriame nurodyta sustabdyti tolimesnių darbų atlikimą, teismas nustatė, kad ieškovas iki šio rašto gavimo buvo atlikęs šiuos trečios stadijos darbus: 1) dokumentų paruošimą TP PSS (Sutarties priedo Nr. 2 3.1 p.); 2) ruošinius techninio projekto dalims „Sklypo sutvarkymas. Architektūra“; 3) ruošinius techninio projekto daliai „Vandentiekio ir nuotekų šalinimas“; 4) ruošinius techninio projekto daliai „Šildymas. Vėdinimas“; 5) ruošinius techninio projekto daliai „Elektrotechnika“; 6) maisto tvarkymo vietos projekto techninį darbo projektą; 7) ruošinius techninio projekto daliai „Konstrukcijos“. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas sprendė, kad nors tarpinė stadija tarp projektinių pasiūlymų ir techninio projekto dėl atliktų darbų priėmimo Sutartyje nėra numatyta, tačiau šie darbai buvo atlikti atsakovo pavedimu. Pažymėjo, kad esant konstatuotam pagrindui dėl Sutarties nutraukimo, atsakovo atsisakymas priimti faktiškai atliktus darbus negali sukelti ieškovui jokių neigiamų pasekmių, todėl ieškovo

14Spręsdamas dėl skolos dydžio, teismas konstatavo, kad byloje nenuginčytas ieškovo 2009-07-09 buhalterinėje pažymoje „Projektavimo darbų sutarties A352 3 stadijos projektavimo darbų stadijos pelningumo skaičiavimas“363 784,87 Lt, iš kurių yra sumokėtas 214 500 Lt avansas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti 149 284,87 Lt skolos. Taip pat sprendė, kad yra pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuo 2007-10-01 priskaičiuotų 32 176 Lt delspinigių už nesavalaikį Sutartyje nurodytų mokėjimų atlikimą (Sutarties 5.6, 9.3.1 p.).

15Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo teismas konstatavo, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: Sutarties pažeidimas, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų (neteisėti veiksmai), juridinio asmens kaltė preziumuojama, nuostolius sudaro ieškovo negalėjimas gauti apmokėjimo už trečios stadijos darbų atlikimą, viso 1 064 169,28 Lt pagal Sutarties 5.7 punkto nuostatas. Kadangi ieškovas pagal Sutartį negavo pajamų, o Sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovui nelieka prievolės toliau atlikti Sutartyje numatytus darbus, dėl ko Ieškovas nepatiria sąnaudų, skirtų tam, kad būtų galima uždirbti pajamas pagal Sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad yra pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 96 262,38 Lt negauto pelno, kurį jis neabejotinai būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo).

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „BĄ investiciniai projektai“ prašo teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunde nurodomi šie argumentai:

  1. Teismas be pagrindo neįvertino, kad iki projektavimo darbų sutarties pabaigos ieškovas neatliko darbų, už kuriuos buvo sumokėtas avansas. Trečios stadijos darbai negalėjo būti pradėti nesant savivaldybės išduoto statinio projektavimo sąlygų sąvado, nes be jo techninio projekto rengimas yra absoliučiai beprasmis. Tačiau ieškovas, nepaisydamas atsakovo 2008 m. balandžio 2, 11, 23 d. įspėjimų ir suvokdamas, jog nesant galimybės prisijungti prie tinklų Sutarties rezultatas nebus pasiektas, tačiau nenorėdamas grąžinti avanso, savo rizika atliko Sutartyje nenumatytus darbus „ruošinius techniniam projektui“, nors Sutartis nenumatė jokios tarpinės projektavimo darbų stadijos tarp projektinių pasiūlymų ir techninio projekto rengimo stadijos tarp projektinių pasiūlymų ir techninio projekto. Ieškovas, kaip savo srities profesionalas, turėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, net jei jie neatitiko atsakovo nurodymų ar Sutarties sąlygų (CK 6.38 str. 2 d., Statybos įstatymo 14 str. 5 d., aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 8.1 p., aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ VII d. 38 p.). Priešingai nei teigia ieškovas, CK 6.671 straipsnio normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios pagrindą ieškovui reikalauti apmokėti už Sutartyje nenumatytus darbus, o už visus sutartinius faktiškai ieškovo atliktus darbus atsakovas yra pilnai atsiskaitęs, t. y. sumokėjęs 577 467,60 Lt. Be to, nors projektavimo darbų sutarties tikslas pasiekti tam tikrą rezultatą, tačiau Sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas statybai (duomenys neskelbtini), nėra išduoti.
  2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių trečios stadijos darbų perdavimą atsakovui, nors darbų atlikimo faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais. Kas yra statinio techninis projektas ir kas jame turi būti nurodyta, kokios dalys jį turi sudaryti yra detalizuota aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 6.9, 14, 31 punktuose. Tuo tarpu ieškovas neįrodė, kad perdavė ieškovui vientisą techninį projektą, kuriame būtų visos minėtame statybos reglamente išvardytos privalomos jo dalys, o dokumentai „ruošiniai techniniam projektui“ neatitinka techniniam projektui keliamų kokybės ir turinio reikalavimų. Akivaizdu, kad tokių įrodymų net negali būti, nes ieškovas negalėjo atlikti trečios stadijos darbų be projektavimo sąlygų sąvado. Dėl to prieštarauja imperatyvioms teisės normoms teismo išvada, kad darbai atsakovui buvo perduoti 2008-04-01 raštu Nr. 1.
  3. Teismas netinkamai įvertino Sutarties sąlygas ir klaidingai nustatė, kad atsakovas yra atsakingas už tai, kad ieškovui nepateikė Sutarties priede Nr. 3 nurodyto projektavimo sąlygų sąvado bei nesiėmė veiksmų gauti leidimą iš UAB „Eika“ prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Priešingai, parengti (surinkti) dokumentus bei atlikti kitus būtinus veiksmus projektavimo sąlygų sąvadui gauti buvo ieškovo pareiga pagal atsakovo jam suteiktą įgaliojimą (Sutarties 3.1.4, 9.2.3 p.). Atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo parengtus dokumentus ir atliktus veiksmus išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ieškovui pateikti per 30 kalendorinių dienų po projektinių pasiūlymų patvirtinimo, todėl ieškovas privalėjo savo įsipareigojimus dėl projektavimo sąlygų sąvado įvykdyti iki šio termino. Ieškovo ir atsakovo sutartiniai ketinimai yra aiškūs net tik iš pažodinio Sutarties teksto (Sutarties 3.1.4, 9.2. p.), bet ir taikant sąžiningumo, protingumo ir tikrųjų šalių ketinimų principus. Būtent dėl to, kad ieškovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pateikti visus būtinus dokumentus ir atlikti veiksmus tam, kad būtų išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, Vilniaus miesto savivaldybė jo neišdavė. Taigi atsakovas dėl ieškovo kaltės negalėjo sąvado pateikti ieškovui, kaip tai numatyta Sutarties priedo Nr. 3 13 punkte, tačiau teismas be pagrindo nevertino minėtų Sutarties 3.1.4, 9.2. punktų. Kartu teismas pažeidė pareigą priimti motyvuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d.).
  4. Teismas klaidingai nustatė, kad atsakovas turėjo pareigą gauti leidimą iš UAB „Eika“ prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, o leidimas neva nebuvo išduotas dėl nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių. Atsakovas dėjo visas pastangas dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, tačiau pastarasis nebuvo išduotas dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Tai yra su UAB „Eika“ vyko intensyvios derybos, tačiau kompromisas nebuvo pasiektas pastarajam pareikalavus prisidėti prie gatvių rajone tiesimo. Dėl to atsakovas būtų patyręs apie 500 000 Lt nuostolių, apie kuriuos ieškovas, kaip projektavimo darbų profesionalas, jo neįspėjo. Tuo tarpu prisijungimas prie centralizuotų miesto tinklų buvo neįmanomas, nes jie nėra nutiesti, o tai yra visiškai nuo atsakovo valios nepriklausanti aplinkybė.
  5. Teismas, pasisakydamas, kad atsakovas neatliko visų veiksmų dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, be pagrindo atsakovui perkėlė atsakomybę už valstybės ir vietos savivaldos institucijų neveikimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymą vandentiekio įrengimas ir priežiūra yra savivaldos institucijų funkciją, kurios negalima perkelti privačiam juridiniam asmeniui. Viešojo vandens tiekimo licencijavimo taisyklių 29 punktas numato, kad UAB „Vilniaus vandenys“, vykdydamas viešojo vandens tiekėjo funkcijas, privalo prijungti abonentų įrenginius, esančius jos viešojo vandens tiekimo regione, prie vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Jokie teisės aktai nenustato pareigos asmeniui, norinčiam prisijungti prie bendro naudojimo tinklų, pačiam savo lėšomis įrengti bendrojo naudojimo tinklus ar vėliau juos neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktose 2008 m. balandžio 24 d. techninėse sąlygose taip pat nurodoma rekonstruoti esamą nuotekų kolektorių, tačiau Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 6.1 punktas įpareigoja būtent UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoti nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus taip, kad jie atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, susijusius su projektavimo sąlygų sąvado išdavimu, todėl nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nuostolių atsiradimo, teismas be pagrindo priteisė ieškovui nuostolių atlyginimą.
  6. Ieškovas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo numatyti galimas kliūtis išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir apie tai įspėti atsakovą. Tai reiškia, kad ieškovui negalėjo būti nežinoma, kad statinio techninio projekto rengimas be projektavimo sąlygų sąvado yra neteisėtas. Ieškovo paruošiamuosiuose projektavimo dokumentuose numatytas prisijungimas prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurių nėra. Dėl to atsakovas negalėjo ir neturėjo numatyti papildomų išlaidų, kurias jis būtų patyręs dėl prisijungimo prie UAB „Eika“ suprojektuotų tinklų.

18Ieškovas IĮ „K. S. architektūros studija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama, kad:

  1. Projektavimo sutartis atsakovo nustatyta tvarka nebuvo nutraukta, todėl ieškovas ją privalėjo vykdyti.
  2. Sutarties 3.1.4 punktą atsakovas pakeitė vienašaliai, paaiškėjus, kad be UAB „Eika“ sutikimo savivaldybė neišduos projektavimo darbų sąvado bei leidimo. Šią aplinkybę patvirtina ir apeliantas.
  3. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovo ir UAB „Eika“ nesusitarimas dėl pastarojo turtinių reikalavimų patenkinimo buvo Sutarties neįvykdymo priežastimi. Šio klausimo išsprendimas nebuvo Sutarties dalyku, todėl ieškovo veiksmai neturėjo įtakos atsakovo interesams. Kai ieškovui tapo žinomos kliūtys dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, jis apie tai informavo atsakovą, o šis ėmėsi pats spręsti šį turtinio pobūdžio klausimą, nesusijusį su ieškovo sutartinėmis pareigomis. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad derybose su trečiaisiais asmenimis jis siekė įgyvendinti savo sumanymą ir žinojo apie Sutarties perspektyvas. Todėl tik dėl paties atsakovo kaltės ieškovas negalėjo tinkamai ir laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo BUAB „BĄ investiciniai projektai“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

21Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, kruopščiai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis taisyklėmis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, juos tinkamai įvertino, teisingai nustatė aktualias aplinkybes, apibrėžė byloje taikytiną teisę, išaiškino bei pritaikė atitinkamas proceso bei materialiosios teisės normas, ir, visiškai patenkindamas ieškovo IĮ „K. S. architektūros studija“ ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

22Dėl atsakovo BUAB „BĄ investiciniai projektai“ apeliacinio skundo

23Nagrinėdama minėto skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011; kt.). Tuo remdamasi, teisėjų kolegija, kaip minėta, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas esmines faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, atmeta apelianto teiginius, kad sprendime nepasisakęs dėl visų bylos įrodymų, teismas pažeidė proceso reikalavimus (CPK 185 str., 270 str. 4 d., 329 str. 1 d.).

24Pažymėtina, kad tiek skundžiamame teismo sprendime, tiek apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje dėl ginčo, kilusio iš Projektavimo sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, yra svarbios CK 6.193-6.195 straipsniuose išdėstytos taisyklės, reglamentuojančios sutarčių aiškinimą (CK 6.644,6.700 str.). Kaip žinoma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra ne kartą pasisakęs savo procesiniuose sprendimuose ir nurodęs, jog sutarčių aiškinimo taisyklės nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus, o tam dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu – tam yra būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys. Šis teismas yra nurodęs, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių teisių ir pareigų nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas, etc. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2011; 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012; kt.). Nors aukščiau nurodytų kasacinio teismo nagrinėtų bylų bei apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra skirtingos, tačiau teisėjų kolegija mano, jog šiuose procesiniuose sprendimuose išdėstyti argumentai bendraisiais sutarčių aiškinimo klausimais yra naudingi ir taikytini šioje byloje.

25Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo IĮ „K. S. architektūros studija“ atliktų veiksmų, priskirtinų trečiajai projektavimo darbų stadijai – techninio projekto parengimui, taip pat jo reikalavimo, kad atsakovas sumokėtų už šį darbą, dėl atsakovo civilinės atsakomybės bei Sutarties nutraukimo, – savo išvadas grindė tiek pačios Sutarties sąlygų analize, tiek byloje nustatytais faktais, apibūdinančiais abiejų ginčo ir Sutarties šalių veiksmus, vykdant prievolinius įsipareigojimus, etc., kaip to ir reikalauja sutarčių aiškinimą reglamentuojančios CK normos bei susiklosčiusi teismų praktika.

26Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, jog pagal galiojančius teisės norminius aktus ieškovas negalėjo rengti statinio techninio projekto, kol nebuvo gautas savivaldybės administracijos patvirtintas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, o tai padaręs veikė savo rizika, nes priešingu atveju toks techninis projektas neturėtų jokio juridinio pagrindo ir teisiškai negaliotų, o tai neatitiktų Sutartimi siekiamo tikslo, – pagrįstai konstatavo, jog, visų pirma, atsakovo pareigą sumokėti tarpinį mokėjimą šalys Sutartyje susiejo tik su griežtai apibrėžtu terminu, skaičiuotinu nuo projektinių pasiūlymų projektavimo darbų stadijos priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo, o ne su projektavimo sąlygų sąvado gavimo momentu. Antra, pagal Sutarties 9.1.1., 9.1.7. 12.2. punktų, Sutarties priedo Nr. 3 nuostatas, būtent atsakovas (užsakovas) įsipareigojo pateikti ieškovui (projektuotojui) privalomuosius dokumentus, reikalingus Sutarčiai tinkamai įvykdyti, ar nedelsiant jam pranešti apie atsiradusias kliūtis jai vykdyti. Trečia, atsakovas ne tik nepranešė savo partneriui apie minimas kliūtis, bet (2007 m. lapkričio-gruodžio mėn. (1 t., 28-39 b. l.) siuntė turimas atskiras suinteresuotų institucijų išduotas projektavimo sąlygas, o atsakydamas į ieškovo 2007-11-19 pranešimą/užklausimą Nr. 224 (1 t., 25 b. l.), susijusį su trukdžiais projektavimo sąlygų sąvado išdavimui, 2007-11-26 faksu nurodė, jog techninis projektas turi būti rengiamas tiek, kiek yra aiškios projektavimo sąlygos, jog atliko visus jam priskirtinus veiksmus šiam sąvadui gauti, jog jo išdavimas priklauso ne nuo jo, o nuo Vilniaus miesto savivaldybės, jog avansas techniniam projektui pradėti ieškovui jau yra sumokėtas. Nustatęs šias faktines aplinkybes, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovas neturėjo teisės pradėti statinio techninio projekto rengimo darbų, negavęs savivaldybės administracijos patvirtinto statinio projektavimo sąlygų sąvado, kuris buvo būtinas šiam darbui Beje, pažymėtina tai, kad iš šio susirašinėjimo matyti, jog atsakovas nekėlė klausimo, kaip tai daro apeliaciniame skunde, kad būtent ieškovas privalo atlikti atskirus veiksmus, nuo kurių priklauso minimo sąvado gavimas. Priešingai, net ir grąžindamas ieškovui šio 2008-04-01 pateiktus brėžinius, tos pačios dienos rašte jis teigia, kad šio sąvado gavimas nepriklauso nei nuo jo, nei nuo ieškovo veiksmų, kad dokumentą tikėjosi jis gauti laiku, todėl sumokėjo avansą, kad ieškovą papildomai informuos, kai Vilniaus miesto savivaldybė jį išduos (1 t., 49 b. l.). Savo prievolės pateikti ieškovui sąvadą nagrinėjamoje byloje atsakovas BUAB „BĄ investiciniai projektai“ neneigė nei atsiliepime į ieškovo IĮ „K. S. architektūros studija“ pateiktą ieškinį, nei triplike, kuriame apie tai pareiškė tiesiogiai (1 t., 125-127 b. l.), nei priešieškinio pareikšime dėl sumokėto avanso grąžinimo, kurį teismas atsisakė priimti (1 t., 154 b. l.), nei prašyme įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei UAB ,,Vilniaus vandenys“. Šiame prašyme nurodyta, kad yra būtina nustatyti, ar ieškovo IĮ „K. S. architektūros studija“ veiksmai rengiant statinio techninį projektą, nesant išduoto projektavimo sąlygų sąvado, nelaikytinas normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti STR 1.02.07:2004 51.1.1 punkte numatytas sankcijas, t. y. sustabdyti jo, kaip projektuotojo, atestato galiojimą (1 t., 158-159 b. l.). Taip pat šiuose procesiniuose atsakovas nesirėmė Sutarties 3.1.4, 9.2.3 punktais, kuriais remdamasis apeliaciniame skunde ėmė teigti, kad būtent ieškovas privalėjo atlikti visus veiksmus, susijusius su projektinės dokumentacijos derinimu su valstybės ar savivaldybės institucijomis, ir tokiu būdu jam – atsakovui, galėjo būti išduotas sąvadas, kurį jis pagal Sutarties sąlygas būtų perdavęs ieškovui (1 t., 158-159 b. l.).

27Apeliantas teigia, kad ieškovas, atlikdamas atskirus techninio projekto rengimo veiksmus, nepaisė 2008-04-02, 2008-04-11, 2008-04-23 raštuose pateiktų jo įspėjimų, todėl laikytina, kad tai darydamas jis veikė savo rizika. Tačiau, esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, atmetami jo motyvai, grindžiami Statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.1 punkto, šio ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ VII dalies 38 punktų nuostatomis. Antra, kaip matyti vien iš šioje nutartyje paminėtų įrodymų, 2008-04-01 ieškovas jam jau buvo pateikęs projektinę dokumentaciją (techninio projekto projektavimo darbai), kaip nurodoma, ta apimtimi, kiek yra aiškios techninio projekto rengimo sąlygos, būtent taip, kaip atsakovas dar 2007 m. ir buvo pavedęs ieškovui padaryti. Gi argumentai, kad šis darbas buvo atliktas nekokybiškai, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo teikiami tokie įrodymai, reiškiami prašymai dėl naujų (papildomų) įrodymų, esančių ne atsakovo valioje, išreikalavimo (projektinė dokumentacija, ekspertizės skyrimas ir pan.) (CPK 178, 314 str.).

28Remdamasi byloje nustatytomis ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, teismas, išnagrinėjęs ieškovo bei atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes (reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą) ir konstatavęs, jog projektavimo sąlygų sąvado neišdavimas sąlygotas atsakovo veiksmų/neveikimo, taip pat teisingai atmetė jo teiginius dėl CK 6.253 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Nesutikdamas su tuo, apeliantas tvirtina, kad teismas be pagrindo jam perkėlė atsakomybę už valstybės ir vietos savivaldos institucijų neveikimą, tačiau, kaip minėta, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo sprendime išnagrinėtas aplinkybes, susijusias su atsisakymo išduoti sąvadą pagrindimu, ar patvirtinančių tai, kad nuo 2007 m. spalio mėn. iki pat šios bylos apeliacinio nagrinėjimo įstatymo nustatyta tvarka būtų skundęs, jo teigimu, neteisėtus atitinkamų institucijų veiksmus (neveikimą), kaip procesiniuose dokumentuose teisingai yra pažymėjęs ieškovas.

29Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad Sutartį dėl šešių aukštų komercinės ir gyvenamosios paskirties statinio (duomenys neskelbtini), projektavimo darbų šalys buvo sudariusios dar 2006-12-18 (sutartis Nr. A352), o 8.3 punkte buvo nustatyta, jog Sutartis turi būti įvykdyta iki 2008-01-15, išskyrus tą atvejį, kai darbų atlikimo grafikas pažeidžiamas ne dėl vykdytojo (ieškovas) kaltės, o kliūtis, trukdanti įgyvendinti Sutartį, nebuvo pašalinta nei iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei iki šiol; kad dėl visiems žinomų aplinkybių – pasaulinės finansų krizės, dėl kurios atitinkamai kilo ir nekilnojamojo turto rinkos krizė taip pat ir Lietuvoje, – laikytina teisinga ir kita teismo išvada, jog ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas pašalins minimą kliūtį Sutarčiai įvykdyti ateityje, o versti ieškovą vykdyti sutartį, jei antroji šalis pažeidžia savo prievoles, būtų neteisinga ir nesąžininga. Teismas teisus, konstatavęs UAB „BĄ investiciniai projektai“ padarytų esminių jos sąlygų pažeidimų Argumentai, kad tokiu būdu yra pažeistos CK 6.38 straipsnio 2 dalies, 6.671 straipsnio nuostatos, yra nepagrįsti.

30Taigi teisėjų kolegija laiko, kad teismas teisingai sprendė, jog ieškovas, dėl pirmiau nurodytų priežasčių negalėdamas visiškai įvykdyti savo sutartinių prievolių bei gauti pilną apmokėjimą, iš esmės negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti, liko neįgyvendinti jo teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, todėl išanalizavęs bylos medžiagą pagrįstai sprendė, kad tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo atlyginimą už darbus, kuriuos jis realiai atlikto laikotarpiu iki atsakovas nurodė tolimesnių darbų atlikimą sustabdyti ir jam perdavė (CK 6.671 str.). Atmetami apelianto teiginiai, jog atlyginimas už šiuos darbus ieškovui priteistas neteisėtai dar ir tuo pagrindu, kad jie nebuvo perduoti pirmiau paminėto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.9, 31, 14 punktuose nustatyta forma bei tvarka. Ieškovas reikalauja, kad atsakovas jam sumokėtų ne už parengtą techninį projektą, bet už atskirus šio projekto rengimo darbus, kurie, kaip minėta, buvo atlikti išimtinai atsakovo interesais bei jam pageidaujant (jo nurodymu), o atitinkama projektinė dokumentacija atsakovui buvo pateikta, tačiau sugrąžinta atgal nurodžius, jog jokia tarpinė stadija tarp projektinių pasiūlymų ir techninio projekto sutartyje nėra numatyta (1 t., 47-49 b. l.). Teismas, sutikdamas su atsakovo teiginiu dėl tarpinės stadijos, atsižvelgdamas į faktinį šalių elgesį vykdant šią sutartį, teisingai nurodė, kad tokios nuostatos būtų galima laikytis tuo atveju, jeigu visos Sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos abiejų šalių ir nustatytu laiku (CPK 185 str.).

31Apeliaciniame skunde ieškovas, remdamasis Sutarties 3.1.4, 9.2.3 punktais, teigia, kad būtent ieškovas privalėjo atlikti visus veiksmus, susijusius su projektinės dokumentacijos derinimu su valstybės ar savivaldybės institucijomis; kad pareigą perduoti sąvadą ieškovui jis būtų įgijęs tik tuo atveju, jeigu šis būtų paruošęs visus reikiamus dokumentus bei atlikęs kitus veiksmus, būtinus tam, jog jam būtų išduotas sąvadas techniniam projektui; kad ieškovas, kaip projektavimo darbų profesionalas, jau sudarydamas Sutartį privalėjo įspėti jį apie jam nežinomas aplinkybes, t. y. apie tai, jog centralizuoti Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekynės tinklai nėra įrengti, todėl nebus galima prie jų prisijungti, nebus galima gauti sąvado, o prisijungimas prie privačios bendrovės (UAB ,,Eika“) suprojektuotų tinklų pareikalaus didžiulių papildomų išlaidų, tačiau to nepadarė, etc. Apeliantas nurodo, kad teisme nebuvo visapusiškai ištirti ir įvertinti ,,byloje egzistuojantys įrodymai“. Tačiau iš byloje esančio jau pirmiau paminėto atsakovo atsiliepimo į pareikštą ieškinį bei tripliko turinio matyti (teismui nagrinėjant bylą iš esmės atsakovo BUAB „BĄ investiciniai projektai“, kuriam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta, nedalyvavo), kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šiuo pagrindu nuo pareikšto ieškinio nebuvo ginamasi. Tuo tarpu pagal CPK 312 straipsnį yra draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-95/2012 ir kt.). Dėl to teisėjų kolegija minėtų apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

32Kiti apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo BUAB „BĄ investiciniai projektai“ apeliacinis skundas atmetamas, o šis teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 330, 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

33Kartu pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenis Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-89-656/2011 pagal ieškovų BUAB „BĄ investiciniai projektai“ bei UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ ieškinį atsakovams IĮ „K. S. architektūros studija“ ir K. S., tretiesiems asmenims UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl 2006-12-18 projektavimo darbų sutarties Nr. A352 pripažinimo negaliojančia bei avanso grąžinimo. Būtent šiame ieškinyje, ginčijant minimą sutartį, remiamasi jos 9.2.3., 3.1.1–3.1.13 punktais ir IĮ „K. S. architektūros studija“ sutartine atsakomybe, be kita ko, nurodoma, kad šis, būdamas projektavimo veiklos profesionalas, ėmėsi projektavimo darbų savo rizika, nors buvo informuotas, kad projektavimo sąlygų sąvadas gali būti neišduotas, kad nebuvo pakeista žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio paskirties ir prieštaravo Pilaitės šiaurinės dalies detalaus plano sprendiniams, kad atsakovui priklausė pareiga atlikti visus veiksmus, susijusius su sutartinio darbo projektinės dokumentacijos derinimu su valstybės ar savivaldybės institucijomis, etc. Teismas sprendimu šį ieškinį atmetė, dėl jo yra paduotas apeliacinis skundas, kuris neišnagrinėtas, todėl teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Tuo pagrindu pažymėtina tai, kad ši teisėjų kolegijos nutartis nagrinėjamoje byloje neužkerta kelio kelti klausimą dėl proceso atnaujinimo, jeigu minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-89-656/2011 priimtas galutinis teismo sprendimas ieškovams būtų palankus (CPK 365 str.).

34Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2012-08-23 išnagrinėtas atsakovo BUAB „BĄ investiciniai projektai“ atstovo advokato M. Grajausko prašymas dėl operatyvaus apeliacinės bylos išnagrinėjimo, kuris buvo grindžiamas tuo, kad: 1) Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi yra sustabdęs nagrinėjimą civilinės bylos Nr. 2-4752-520/2011, kildinamos iš BUAB „BĄ investiciniai projektai“ bankroto bylos (Nr. B2-3619-431/2012), dėl IĮ „K. S. architektūros studija“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pagal jo ieškinį atsakovui šiai bankrutuojančiai bendrovei, trečiuoju asmeniu dalyvauja Danske Bank A/S Lietuvos filialas, iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1871-431/2011 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-1184/2012); 2) Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi yra sustabdęs nagrinėjimą civilinės bylos Nr. 2-271/2012 dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pagal ieškovo IĮ „K. S. architektūros studija“ ieškinį atsakovui BUAB „BĄ investiciniai projektai“, trečiasis asmuo „Danske Bank A/S Lietuvos filialas, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1871-431/2011 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-1184/2012). Motyvuojant tuo, kad ginčas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-1184/2012 yra susijęs su vykstančiu atsakovo BUAB „BĄ investiciniai projektai“ bankroto procesu, taip pat tuo, kad dėl šios apeliacinės bylos yra sustabdytos dar dvi civilinės bylos, buvo nuspręsta šią bylą skirti nagrinėti ne eilės tvarka 2012 m. IV ketvirtį (2 t., 124 b. l.). Kaip jau minėta, ši bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi, patenkinus pačios bendrovės administracijos vadovo Ch. Leibovičiaus ieškinį, grindžiamą įmonės nemokumu, kuris, anot ieškovo, konstatuotas jau 2009 m. Šio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Nr. B2-3619-431/2012).

35Dėl apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

36Kaip žinoma, CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą būtinumą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kuria pripažįstama, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).

37Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis mano, kad skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl to netenkinamas apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 185 str.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu ieškovas atsiliepime į skundą pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, tokios išlaidos ieškovui nepriteistinos (CPK 98 str. 1, 3 d.).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi UAB „BĄ... 6. Ieškovas IĮ „K. S. architektūros studija“ 2009 m. liepos 14 d. kreipėsi... 7. Nurodė, kad tarp ieškovo (vykdytojas) ir atsakovo (užsakovas) 2006 m.... 8. Nurodė, kad pagal Sutarties 9 dalies 9.1.1 punktą atsakovas taip pat... 9. Tvirtino, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius – 96... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino... 12. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Sutarties 9.1.1 punktą atsakovas... 13. Spręsdamas dėl apmokėjimo už ieškovo faktiškai atliktus darbus iki... 14. Spręsdamas dėl skolos dydžio, teismas konstatavo, kad byloje nenuginčytas... 15. Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo teismas konstatavo, kad yra visos... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „BĄ investiciniai projektai“ prašo... 18. Ieškovas IĮ „K. S. architektūros studija“ atsiliepimu į apeliacinį... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 21. Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 22. Dėl atsakovo BUAB „BĄ investiciniai projektai“ apeliacinio skundo... 23. Nagrinėdama minėto skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma... 24. Pažymėtina, kad tiek skundžiamame teismo sprendime, tiek apeliaciniame... 25. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo IĮ... 26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, jog pagal... 27. Apeliantas teigia, kad ieškovas, atlikdamas atskirus techninio projekto... 28. Remdamasi byloje nustatytomis ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėtomis... 29. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad Sutartį dėl šešių... 30. Taigi teisėjų kolegija laiko, kad teismas teisingai sprendė, jog ieškovas,... 31. Apeliaciniame skunde ieškovas, remdamasis Sutarties 3.1.4, 9.2.3 punktais,... 32. Kiti apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, teisėjų kolegijos įsitikinimu,... 33. Kartu pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“... 34. Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme 2012-08-23... 35. Dėl apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka... 36. Kaip žinoma, CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto prašyme nurodytas aplinkybes, dėl... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti...