Byla 2-1255/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės „DNB bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atsakovo bankrutavusios V. B. individualios įmonės „Silava“ bankroto byloje, tretieji asmenys (kreditoriai).

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta lėšų, gautų iš parduoto neįkeisto įmonės turto paskirstymo tvarka, teisėtumo, kuomet dar nebuvo realizuotas įkeistas bankrutuojančios įmonės turtas.

6Pareiškėjas (kreditorius) AB „DNB bankas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime nutarimą Nr. 2 „Dėl lėšų, gautų pardavus V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, paskirstymo ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo“ dalyje dėl lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, paskirstymo. Nurodė, kad ginčijama nutarimo dalimi buvo nutarta iš lėšų, gautų pardavus V. B. priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą, atsiskaityti su antros eilės kreditoriumi VSDFV, o likusią 102 974 Lt sumą skirti atsiskaitymams su trečios eilės kreditoriais, išskyrus kreditorių AB „DNB bankas“, kadangi jis yra hipotekos kreditorius, o kol hipoteka apsunkintas turtas nėra realizuotas, bankas negali būti vertinamas kaip trečios eilės kreditorius. Pareiškėjas teigė, kad įstatyme nėra numatytas draudimas hipotekos kreditoriui dalyvauti lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, paskirstyme. Be to, hipotekos kreditorius privalo prisidėti prie įmonių bankroto administravimo išlaidų dengimo, o hipotekos kreditoriui tenkanti mokėti administravimo išlaidų dalis yra skaičiuojama nuo hipotekos kreditoriui priklausančios kreditorinio reikalavimo sumos. Nėra aišku, ar banko reikalavimas bus patenkintas iš įkeisto turto. Pažymėjo, kad skundo tenkinimo atveju nebus pažeisti kitų kreditorių interesai, nes pardavus įkeistą turtą už didesnę kainą, negu AB „DNB bankas“ kreditorinio reikalavimo suma, gautų lėšų likutis būtų skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Teigė, kad ginčijamas nutarimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.

7Atsakovo bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ atsiliepimu į pareiškėjo AB „DNB bankas“ skundą prašė spręsti klausimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Bankroto administratorius turėjo teisę parduoti neįkeistą turtą – V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą bei pateikti kreditoriams gautų lėšų paskirstymo ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo nutarimo projektą. Kol nebus realizuotas įkeistas turtas, neaišku, kokia apimtimi hipotekos kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas, dėl ko negalima spręsti, ar bankas bus trečios eilės kreditoriumi. Bankui įkeisto turto vertė yra santykinai didelė lyginant ją su skolos likučiu bankui, nes bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertė gali būti 430 000 Lt – 450 000 Lt, o banko faktinis finansinis reikalavimas yra 52 121 Lt. Be to, pasibaigus atsakovo bankroto procesui ir išregistravus atsakovą iš juridinių asmenų registro, N. B. ir V. B. prievolė įkaito turėtojui AB „DNB bankas“ nepasibaigs, kadangi sandoris yra sudarytas ne su individualia įmone, o su individualios įmonės savininkais (dalyviais) – fiziniais asmenimis. Teismui leidus pirmiausia parduoti neįkeistą turtą, nėra galimybės šiame proceso etape neįkeistų lėšų priskirti įkaito turėtojui. Pažymėjo, kad pagal 2013 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkime patvirtintą lėšų, gautų pardavus V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, paskirstymą ir nustatytą administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, visa bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo našta tenka trečios eilės kreditoriams ir įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui) – AB „DNB bankas“, o kiekvienam šių kreditorių apmokėti tenkanti bankroto administravimo išlaidų dalis yra apskaičiuota proporcingai pagal kiekvieno kreditoriaus, taip pat ir įkaito turėtojo, finansinių reikalavimų dydį.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo AB „DNB bankas“ skundą dėl ginčijamos kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo. Teismas, įvertinęs Įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tai, jog nagrinėjamu atveju hipoteka užtikrintas turtas nėra realizuotas ir pareiškėjui nėra pervesta atitinkama suma jo reikalavimui patenkinti iš parduoto hipoteka užtikrinto turto, padarė išvadą, jog ginčijamu nutarimu patvirtinta kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, imperatyviosioms įstatymų normoms ir/ar juridinio asmens steigimo dokumentams (CK 2.82 str. 4 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1042/2008), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymėjo, kad ir pats pareiškėjas nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurioms prieštarauja ginčijamas nutarimas. Teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentu, kad kol nėra realizuotas įkeistas turtas ir įkeistos lėšos nepervestos įkaito turėtojui, hipotekos kreditorius negali būti priskiriamas prie trečios eilės kreditorių, o Įmonių bankroto įstatymas nenustato būtinybės visas bankroto proceso metu gautas lėšas skirstyti pačioje bankrutavusios įmonės bankroto proceso pabaigoje. Teismas pažymėjo, kad nors ir tikėtina, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimas visa apimtimi bus patenkintas iš įkeisto turto, tačiau, nesat parduotam įkeistam turtui ir pareiškėjo reikalavimo nepatenkinus, vienareikšmiškos išvados šiuo klausimu padaryti neįmanoma. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad pareiškėjas būtų tinkamas subjektas iš hipoteka užtikrinto parduoto turto lėšų nepatenkintam kreditoriam reikalavimui ar jo daliai padengti pagal ginčijamą nutarimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad esant aktualiam tik laiko klausimui, šiuo atveju atsakovo bankroto administratoriui tikslinga iš už parduotą V. B. priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą gautų lėšų atsakovo trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus proporcingai patenkinti tik po hipoteka užtikrinto turto pardavimo.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Pareiškėjas AB „DNB bankas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį ir atsakovo bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo Nr. 2 dalį, kuria nuspręsta lėšas, gautas pardavus neįkeistą turtą, paskirstyti tarp trečios eilės kreditorių ir perduoti šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo. Pareiškėjas nurodo tokius atskirojo skundo argumentus:

  1. Įmonių bankroto įstatyme nėra numatytas draudimas hipotekos kreditoriui dalyvauti lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, paskirstyme. Bankas kaip ir kiti trečios eilės kreditoriai turi teisę į proporcingą jų reikalavimų iš gautų lėšų tenkinimą. Priešingu atveju būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas;
  2. kadangi bankui yra įkeista tik 1/2 žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei iš lėšų, gautų pardavus šį turtą, bankas turės dengti ir dalį administravimo išlaidų, likusių lėšų nepakaks banko finansiniam reikalavimui padengti, ką pripažino ir teismas skundžiamoje nutartyje. Todėl ginčijama nutarimo dalimi yra pažeidžiami kreditorių lygiateisiškumo principas bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatos dėl lėšų skirstymo bankroto procese.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

14Vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kreditorių susirinkimo nutarimas, dėl kurio teisėtumo vyksta ginčas, gali būti naikinamas dviem pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymas, galėjęs nulemti neteisėtą nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m. sausio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-196/2012, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2279/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1792/2011 ir kt.). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas - materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-786/2012, 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis Nr. 2-2065 ir kt.).

15Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo turinio teisėtumo, kuriuo buvo nuspręsta iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą bankrutuojančios įmonės turtą, tenkinti trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, kuomet dar nėra parduotas įkeistas bankrutuojančios įmonės turtas ir nėra aišku, ar hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas visa apimtimi bus patenkintas iš įkeisto turto. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje hipotekos kreditorius nebuvo išreiškęs pageidavimo atsisakyti hipotekos (įkeitimo).

16Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Lingvistinis bei loginis šių teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas turi būti tenkinamas ir iš tų lėšų, kurios bus gautos pardavus neįkeistą įmonės turtą, tuo atveju, jei šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patenkinimui neužteks lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Vadinasi, po to, kai bankroto procese išsprendžiamas lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, paskirstymo klausimas (dengiant hipotekos kreditoriaus finansinį reikalavimą ir atlyginant dalį administravimo išlaidų), turi būti privalomai sprendžiamas klausimas dėl kreditorių sąrašo tikslinimo, iš jo išbraukiant hipotekos kreditorių (tuo atveju, jei jo finansinis reikalavimas buvo patenkintas visa apimtimi iš realizuoto įkeisto turto) arba hipotekos kreditorių įtraukiant į pirmos, antros ar trečios eilės kreditorių sąrašą (tuo atveju, jei dalis jo finansinio reikalavimo liko nepadengta, realizavus įkeistą turtą) (ĮBĮ 26 str. 1 d., 33 str. 6 d., 34-35 str.). Atitinkamai būtinybė užtikrinti hipotekos kreditoriaus teisėtus lūkesčius turėti galimybę patenkinti savo finansinį reikalavimą visa apimtimi (visų pirma iš įkeisto, o likusioje dalyje – iš kito bankrutuojančios įmonės turto) suponuoja išvadą, kad lėšos, gautos iš realizuoto neįkeisto įmonės turto, gali būti skirstomos tarp pirmos-trečios eilės kreditorių tik tada, kai jau yra realizuotas įkeistas turtas, paskirstytos iš šio turto gautos lėšos bei nustatyta, ar realizavus įkeistą turtą, liko nepadengtas hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas/jo dalis. Priešingu atveju būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą (ĮBĮ 34-35 str.) bei iš šių teisinių nuostatų išplaukiantis visų kreditorių lygiateisiškumo principas.

17Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. liepos 17 d. nutartimi pasiūlius byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovo bankrutavusios V. B. individualios įmonės „Silava“ bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi (civ. byloje Nr. B2-1627-560/2011) leido nukreipti išieškojimą į hipotekos kreditoriui AB „DNB bankas“ įkeistą konkretų turtą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (priimta civ. byloje Nr. 2-1426/2014) buvo atmesti atsakovo savininko V. B. ir jo sutuoktinės N. B. atskirieji skundai bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis palikta nepakeista (CPK 179 str. 3 d.). Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju hipotekos kreditoriui įkeistas atsakovo (kuris yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo) savininko ir jo sutuoktinės turtas iki šiol nėra parduotas ĮBĮ nustatyta tvarka. Vadinasi, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nusprendus paskirstyti lėšas, gautas iš parduoto neįkeisto turto, kuomet dar nėra realizuotas įkeistas turtas bei atitinkamai nenustatyta, ar įkeisto turto pakaks visam hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumą (ĮBĮ 34-35 str.) bei iš šių teisinių nuostatų išplaukiantis visų kreditorių lygiateisiškumo principas. Atsižvelgiant į išdėstyta, laikytini pagrįstais apelianto atskirojo skundo argumentai dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumo bei šis nutarimas naikinamas, nustačius jo materialinių aspektų (turinio) neteisėtumą.

18Pažymėtina, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas naikinamas visa apimtimi, nes visose nutarimo dalyse buvo spręsti klausimai, susiję su lėšų paskirstymu (dengiant administravimo išlaidas bei išmokant lėšas kreditoriams), išskyrus pirmąją dalį, kurioje buvo konstatuotas turto pardavimo faktas bei gautų lėšų už parduotą dydis. Pastarąja ginčijamo nutarimo dalimi nebuvo išspręsti jokie su bankroto procedūrų vykdymu susiję klausimai, dėl ko tokios nutarimo dalies palikimas galioti/panaikinimas nesukurs naujų teisinių pasekmių.

19Apelianto reikalavimas perduoti klausimą dėl lėšų, gautų už neįkeistą turtą, paskirstymo spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo netenkintinas, nes (kaip aukščiau nutartyje nustatyta) šis klausimas, kuomet dar nėra parduotas įkeistas turtas, paskirstytos iš jo gautos lėšos bei nenustatyta hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo dalis, kuriai patenkinti neužteko įkeisto turto, negali būti sprendžiamas.

20Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kuriais keliami klausimai, susiję su įkeisto turto verte bei realia jo pardavimo kaina, atmestini kaip nedarantys įtakos šioje byloje kilusio ginčo dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo išsprendimui.

21Apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimo tenkinimo eiliškumą, dėl ko nepagrįstai paliko galioti ginčijamą atsakovo bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2. Dėl šios priežasties skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – naikinamas bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 2 „Dėl lėšų, gautų pardavus V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, paskirstymo ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo“ (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

23panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį.

24Panaikinti bankrutavusios V. B. individualios įmonės „Silava“ 2013 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2. „Dėl lėšų, gautų pardavus V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, paskirstymo ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo... 6. Pareiškėjas (kreditorius) AB „DNB bankas“ kreipėsi į teismą su skundu,... 7. Atsakovo bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ bankroto administratorius UAB... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Pareiškėjas AB „DNB bankas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 14. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kreditorių susirinkimo... 15. Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas dėl... 16. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad... 17. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. liepos 17 d.... 18. Pažymėtina, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas naikinamas visa... 19. Apelianto reikalavimas perduoti klausimą dėl lėšų, gautų už neįkeistą... 20. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kuriais... 21. Apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo AB „DNB bankas“ atskirąjį... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 23. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį.... 24. Panaikinti bankrutavusios V. B. individualios įmonės „Silava“ 2013 m....