Byla 2-1042/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serpantinas“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saprega“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vandlita“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties, kuria nutarta atsakovui iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių, civilinėje byloje Nr. B2-1540-524/2010 pagal UAB „Saprega“ direktoriaus Artūro Klemano, VSDFV Plungės skyriaus, E.T.L., S. B. , V. B. , D. J. , D. P., R. R., A. R., I. R., V. S., A. V., Z. V., UAB „Serpantinas“, A. A. , Q. A. , M. B. , S. B. , K. D., V. E. , R. J., A. J. , V. K., R. K., E. K. , V. K., P. L., E. L., Z. M., B. M., A. N., P. A. P., P. P., M. P., J. R. P., A. P., A. R., E. R., J. R., Z. R., K. S., R. S., A. S., A. Š., V. Š., A. Š., A. V., B. V., D. V., S. V., V. V., D. Z. ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saprega“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Vandlita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltexim“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

2Ieškovo UAB „Saprega“ direktorius Artūras Klemanas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė iškelti UAB „Saprega“ bankroto bylą. Nurodė, jog įmonė yra nemoki ir prašė administratoriumi skirti UAB „Jovita“

3Kitas UAB „Saprega“ administracijos vadovas Edgars Libietis pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kurio teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi nepriėmė.

4Ieškovas VSDFV Plungės sk. padavė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, nurodydamas, kad įmonė 2010 m. kovo 16 d. jai yra skolinga 376 275, 72 Lt (civilinė byla Nr. B2-1629-524/2010) ir prašė administratoriumi skirti Antaną Pelikšą.

5Ieškovai E.T.L., S. B. , V. B. , D.J., D. P., R.R., A.R., I. R., V.S., A.V., Z.V. kreipėsi į teismą, prašydami tai pačiai įmonei iškelti bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-1653-524/2010) ir prašė administratoriumi skirti UAB „Jovita“. Ieškovų įgaliotu asmeniu šioje byloje 2010 m. kovo 24 d. nutartimi paskirtas E.T.L.

6Civilinėje byloje Nr. B2-1663-524/2010, iškeltoje pagal A. A. , Q. A. , M. B. , S. B. , K. D., V. E. ir kt. ieškinį (ieškovų atstovė paskirta R. J. ), ieškovai prašė iškelti atsakovui bankroto bylą ir prašė administratoriumi skirti UAB „Jovita“.

7UAB ,,Serpantinas“ prašė atsakovui iškelti bankroto bylą ir nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 15 193,83 Lt (civilinė byla Nr. B2-1661-524/2010) ir prašė skirti administratoriumi UAB „Bankrotų administravimas“.

8AB SEB bankas pateikė prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylos nagrinėjimą, nurodė, kad įmonė jai yra skolinga 250 182,32 Lt. 2010 m. kovo 16 d. nutartimi šis kreditorius įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. AB SEB bankas prašė administratoriumi skirti UAB „Valeksa“.

9UAB „Vandlita“ prašė įtraukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylos nagrinėjimą, nurodė, kad jai atsakovas yra skolingas 35 160 Lt ir prašė atsakovo administratoriumi skirti UAB „Ius Positivum“.

10UAB „Baltexim“ prašė įtraukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylos nagrinėjimą ir nurodė, kad įmonė jam yra skolinga 65 853,89 Lt, prašė skirti administratoriumi UAB „Valeksa“.

11Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas Nr. B2-1629-524/2010, B2-1663-524/2010, B2-1661-524/2010, B2-1653-524/2010 su civiline byla Nr. B2-1540/2010 bei iškelti UAB „Saprega“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“.

12Teismas nutartyje nurodė, kad įmonės turtas 2010 m. sausio 31 d. balanso sudarymo datai buvo 17 337 738 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 744 476 Lt. Įmonės pateikta kreditinių įsiskolinimų pažyma įrodo, kad įmonė tik darbuotojams yra skolinga 3 693 484, 54 Lt. Pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, kad įmonė dirbo nuostolingai. Atsakovas nesumoka skolos ieškovams ir pagal CPK 178 str. patvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodinėja, kad yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi paminėtais motyvais nustatyta, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Pasak teismo, neskirtina įmonės administratoriumi įmonės administracijos vadovo pirminiame ieškinyje bei įmonės darbuotojų pasiūlyta kandidatūra UAB ,,Jovita“, o skirtinas ieškovų AB SEB banko ir UAB „Baltexim“ pasiūlytas administratorius, nes bankroto byloje būtina užtikrinti skaidrų ir objektyvų buvusio įmonės vadovo veiklos tyrimą, nustatyti įmonės privedimo prie bankroto priežastis. AB SEB bankas buvo pirmasis kreditorius, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kiti kreditoriai kreipėsi vėliau, jo kreditorinio reikalavimo dydis yra 250 182,32 Lt ir šie pagrindai yra teisiškai reikšmingi, parenkant administratoriaus kandidatūrą. VSDFV Plungės skyrius pasiūlė administratoriumi fizinį asmenį, tačiau bankrutuojanti įmonė yra didelė ir administratorius juridinis asmuo šiuo atveju galės geriau įgyvendinti bankroto įstatyme nustatytus tikslus. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Saprega“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1. Teismas nesuteikė atsakovui galimybės pateikti atsiliepimų į ieškovų ir trečiųjų asmenų pareiškimus, išsiuntė tik dalį atsakovui skirtų pranešimų (tik AB SEB banko pareiškimą). Nesulaukęs atsakovo pozicijos, teismas prijungė bylas ir išsprendė klausimą iš esmės. Pasikeitus atsakovo vadovui, buvo pateiktas pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio, kurio teismas 2010 m. kovo 19 d. netenkino. Šią nutartį atsakovas gavo tik 2010 m. kovo 25 d., kai buvo priimta nutartis iškelti bankroto bylą, tad atsakovas neturėjo galimybės ją apskųsti. Teismas turėjo suteikti atsakovui galimybę pateikti nuomonę dėl ieškovo pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų esančių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį tikrumo ir patikimumo. Atsakovui nebuvo išsiųstos visos nutartys dėl pareiškėjų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovų atstovo paskyrimo. Teismas neužtikrino atsakovo teisių į gynybą (CPK 5 str., 42 str., 142 str., 329 str. 3 d. 1 p.), dėl ko jis neturėjo galimybės įrodyti teisiškai svarbių aplinkybių. 2. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių (CPK 179 str., 185 str.), susijusių su A. Klemano įvykdytais atsakovo akcininko teisių pažeidimais, akcininko sprendimais dėl galimybės tęsti įmonės veiklą, įvykusiu vadovo pakeitimu, naujo vadovo pateiktu atsisakymu nuo pareiškimo ir kt. Teismas nesiaiškino atsakovo, jo akcininko pozicijos dėl įmonės tolesnės veiklos tęstinumo, finansinės pagalbos įmonei akcininkų įnašais galimybių ir pan. Atsakovo valdyba nebuvo informuota apie atsakovo finansinę padėtį, ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės nuosavas kapitalas net 10 kartų viršija jos įstatinį kapitalą, t.y. įmonė turi pakankamai turto. Vadovas nesiėmė veiksmų išspręsti finansinę situaciją. 3. Teismas rėmėsi tinkamai nepatvirtintais dokumentais, neturinčiais įrodomosios galios. Ieškovas pateikė 2009 m. balansą, kuris nėra privaloma tvarka audituotas ir patvirtintas akcininkų susirinkime. Balanso duomenys nėra patikimi. Lyginant 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 31 d. balansus, nėra aišku, iš kur per 1 mėnesį atsirado 3 mln. Lt skolos kreditoriams, o pelno (nuostolių) ataskaitoje - 3 mln. Lt veiklos sąnaudų. Šiuose balansuose nesutampa ataskaitinių ir praėjusių metų pelno (nuostolio) sumos. Į 2010 m. sausio 31 d. balansą buvo įrašyti klaidingi duomenys. Teismas negalėjo vadovautis šiais duomenimis. 4. Teismas nepagrįstai rėmėsi per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio bei tenkančios skolos dalies 2010 metams. Ši informacija nepateikta nei balansuose, nei kreditorių sąraše. Teismas neturėjo pagrindo įmonę pripažinti nemokia. Ištaisius balanse įsivėlusias klaidas, pasikeis atsakovo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų santykis (17 mln. Lt ir 7 mln. Lt). 5. Atsakovo teigimu, darbuotojų prašomos priteisti sumos (3 mln. Lt) nėra priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, byla yra nagrinėjama, tad šios sumos negalėjo būti įtrauktos į atsakovo balansą. Su darbuotojų ieškiniu atsakovas nesutinka, teigia, kad patys darbuotojai liko skolingi atsakovui, o atsakovo akcininkas ieško galimybių nedelsiant atsiskaityti su darbuotojais, kurie nagrinėjamojoje byloje kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, bei su kitais darbuotojais, siekdamas tęsti įmonės veiklą. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Vandlita“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties dalį dėl administratoriaus skyrimo, o atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1. Teismas privalo nurodyti faktinius ir teisinius argumentus, kodėl atmeta kitas pasiūlytas administratoriaus kandidatūras. Teismo nutartis yra neteisėta, nes jis nepasisakė dėl UAB „Ius Positivum“ kandidatūros, nenurodė motyvų, kodėl ši kandidatūra yra netinkama (CPK 338 str., 291 str., 263 str.), neišnagrinėjo ir nenurodė aplinkybių, kurios davė pagrindą spręsti dėl abiejų pretendentų kvalifikacijos, darbo krūvio ir kt., nevertino trečiųjų asmenų pasiūlymo ir nuomonės. 2. UAB „Valeksa“ ir UAB „Ius Positivum“ patirties ir kvalifikacijos kriterijai yra panašūs, tad abiejų įmonių patirtis ir kvalifikacija administruoti atsakovą yra pakankama. Šiuo metu UAB „Ius Positivum“ administruoja trigubai mažiau įmonių nei UAB „Valeksa“. UAB „Ius Positivum“ darbo krūvis yra mažesnis, tai leistų operatyviau vykdyti atsakovo bankroto procedūrą. Nėra jokių aplinkybių, trukdančių UAB „Ius Positivum“ administruoti UAB „Saprega“. Atskiruoju skundu UAB „Serpantinas“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties dalį dėl administratoriaus skyrimo ir išspręsti klausimą iš esmės: atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimas“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1. Teismas nepagrįstai vertino tik 3 iš 5 pasiūlytų administratorių kandidatūrų ir nevertino UAB „Ius Positivum“ bei UAB „Bankroto administravimas“, nenurodė jų nepriimtinumo ir tuo pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką. Teismas nevertino pasiūlytų kandidatų kvalifikacijos, patirties, pajėgumo tinkamai organizuoti ir vykdyti atsakovo bankroto procedūras aspektais, dėl ko teismas netinkamai įgyvendino administratoriaus pasirinkimo teisę ir pažeidė administratoriaus skyrimui keliamus tikslus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Valeksa“ geriau atliks pavestas funkcijas tik todėl, kad jo kandidatūrą pasiūlė AB SEB bankas. 2. UAB „Valeksa“ buveinė yra Vilniuje, t.y. ne tik toliausiai nuo atsakovo buveinės, bet ir nuo bankroto bylą nagrinėjančio teismo, tad jam gali būti sudėtinga užtikrinti tinkamą bankroto proceso eigą. Atstumas apsunkina administravimo procesą, didina administravimo išlaidas, neužtikrina efektyvaus ir spartaus funkcijų vykdymo. Kitos kandidatūros turi pranašumą prieš teismo paskirtą administratorių. Atsiliepimu į apeliantų atskiruosius skundus AB SEB bankas prašo atskiruosius skundus atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nutartis iškelti bankroto bylą yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovas net su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo atsikirtimų teisėtumą ir pagrįstumą. Paskirtas administratorius turi pakankamai patirties, kvalifikuotų specialistų ir galės tinkamai atstovauti įmonės ir jos kreditorių interesus. Atsiliepimais į UAB „Saprega“ atskirąjį skundą ieškovų (darbuotojų) įgalioti asmenys R. J. ir E.T.L. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad tuometinis vadovas teisingai vadovavosi ĮBĮ 4 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas nemoka mokesčių valstybei, o jo sąskaitos yra areštuotos. UAB „Saprega“ nuolat suteikinėjo paskolas savo akcininkui, tačiau šis nei karto paskolos negrąžino, tad akcininkas sąmoningai siekė, kad įmonė taptų nemoki. Balanse mokėtinos sumos darbuotojams sudaro 3 693 485 Lt, o neišmokėta atlyginimų suma yra išaugusi. Atsiliepimu į UAB „Saprega“ atskirąjį skundą VSDFV Plungės skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui nuolat didėja, įsiskolinimo atsakovas nesumokėjo, o jo turtas yra įkeistas arba areštuotas. Atsakovas yra įsiskolinęs ir kitiems kreditoriams, tad vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nepateikė duomenų apie įmonės finansinę padėtį.

13Atskirieji skundai tenkinti iš dalies.

14Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

15Įmonės nemokumą apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 2 straipsnio aštuntoji dalis. Šioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

16Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

17Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

18Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus, teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.

19Taigi, pagal ĮBĮ nuostatas, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

20Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-601/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-859/2009).

21Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, vis dėlto viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Tačiau visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-759/2009).

22Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad atsakovas yra nemokus, nurodęs, jog atsakovo turtas 2010 m. sausio 31 d. balanso sudarymo datai buvo

2317 337 738 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 744 476 Lt, kad įmonė tik darbuotojams yra skolinga 3 693 484, 54 Lt ir kad įmonė dirbo nuostolingai.

24Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Saprega“ teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio.

25Į bylą yra pateiktas 2010 m. kovo 31 d. sudarytas atsakovo UAB „Saprega“ kreditorių sąrašas (t. 1, b.l. 56-60), kuris iš esmės atitinka atsakovo balanse apskaitytus pradelstus įsipareigojimus (skolas), nes šiame sąraše nurodytos sumos sutampa su atsakovo 2010 m. sausio 31 d. balanso duomenimis.

26Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, kad darbuotojų prašomos priteisti sumos (3 mln. Lt), jų nepriteisus teismo sprendimu, negalėjo būti įtrauktos į atsakovo balansą.

27Ieškovo administracijos vadovas į bylą yra pateikęs du 2010 m. vasario 12 d. sudarytus balansus: balansą 2009 m. gruodžio 31 dienai (t. 1, b.l. 47-48) ir balansą 2010 m. sausio 31 dienai (t. 1, b.l. 50-51). Lyginant šių balansų E.II.8 eilutę „kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ matyti, kad sumos šiose eilutėse nuo 1 656 264 Lt (2009 m. gruodžio 31 d.) išaugo iki 4 434 624 Lt (2010 m. sausio 31 d.).

28Kaip matyti iš atsakovo UAB „Saprega“ 2010 m. sausio 31 d. kreditorių sąrašo duomenų apie kitas mokėtinas sumas (t. 1, b.l. 56-60) ir kreditorinių įsiskolinimų įmonės darbuotojams 2010 m. sausio 31 d. sąrašo (t. 1, b.l. 61-67), ieškovo administracijos vadovas A. Klemanas pripažino, kad įsiskolinimas darbuotojams, neskaičiuojant įsipareigojimų dėl atlyginimų mokėjimo, sudaro 3 251 104,91 Lt.

29Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme 2009 m. vasario 23 d. buvo gauta ir dabar yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-357-123/2010 pagal ieškovų A.S., B.S., A. K. ir kt. ieškinį atsakovui UAB „Saprega“ dėl kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (dienpinigių) ir vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi teismas nutarė padidinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių arešto mastą nuo 579 248 Lt iki 3 163 092,38 Lt. Taigi, ši nutartis patvirtina, kad ieškovai atitinkamai padidino ieškinio reikalavimus.

30Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad į atsakovo 2010 m. sausio 31 d. balansą yra įtrauktos teisme darbuotojų prašomos priteisti sumos, dėl ko ir pasikeitė atsakovo balanso duomenys.

31Aplinkybė, jog teisme yra pareikštas ieškinys dėl kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, gali turėti didelės įtakos atsakovo UAB „Saprega“ mokumo būsenai nustatyti, kadangi tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, darbuotojai netektų teisės reikalauti atitinkamų sumų (virš 3 mln. Lt). Dėl šios priežasties minėtas darbuotojų reikalavimas negali būti pripažintas pradelstu atsakovo UAB „Saprega“ įsipareigojimu, sudarančiu pagrindą spręsti įmonės nemokumo faktą. Tad į šią sumą, ją minusuojant, reikia atsižvelgti, nustatant atsakovo pradelstų įsipareigojimų (skolų) sumą.

32Kaip matyti iš atsakovo atskirojo skundo, atsakovas pripažįsta dalį įsiskolinimų darbuotojams, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, kokius darbuotojų reikalavimus ir kokią jų sumą atsakovas pripažįsta. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės, siekiant nustatyti įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą.

33Klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo stadijoje taip pat yra svarbu nustatyti, kokia yra įmonės balanse apskaityto turto vertė.

34Remiantis atsakovo UAB „Saprega“ 2010 m. sausio 31 d. balanso duomenimis, balanse apskaityto ilgalaikio turto vertė yra 11 868 888 Lt, trumpalaikio turto vertė – 5 468 850 Lt, kurią sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 873 789 Lt, per vienerius metus gautinos sumos - 3 081 590 Lt, kitas trumpalaikis turtas – 1 516 353 Lt ir pinigai – 118 Lt.

35Tačiau kaip matyti iš UAB „Saprega“ 2010 m. sausio 31 d. debitorių sąrašo (t. 1, b.l. 68-69), didžiausi atsakovo skolininkai yra atsakovo akcininkas UAB „Tartum“ (Juridinių asmenų registro išrašas, t. 1, b.l. 144-149) – 1 016 456,19 Lt, tuo pačiu adresu, kaip ir atsakovas registruota bendrovė UAB „Saprega Constracting“ – 250 636,51 Lt, užsienio juridiniai asmenys SIA „Constructus“ – 297 036,07 Lt, NCC Construction AS – 179 252,31 Lt, Skanska Norge AS –

36115 526,29 Lt it kt. Be to, atsakovo akcininkui UAB „Tartum“ buvo suteikta 1 303 952,53 Lt paskola (skiltis „Kitas trumpalaikis turtas“), kurią atsakovas nurodo kaip negrąžintą.

37Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turto vertės masę, nesiaiškino dėl galimybės šias skolas ar jų dalį išieškoti, ar ir kokių buvo imtasi veiksmų išieškoti minėtas sumas. Be to, debitorių sąraše nurodytos gautinos sumos – grąžintinas PVM iš Telšių AVMI, Latvijos ir Norvegijos (iš viso 1 087 513,10 Lt), tačiau į bylą nėra pateikti duomenys dėl tikimybės atgauti nurodytą sumą, taip pat ar yra kreiptasi dėl PVM grąžinimo, ar priimti sprendimai dėl tokių sumų grąžinimo ir pan. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pagal pateiktus į bylą duomenis negalima spręsti apie atsakovo turimo turto faktinę vertę, kas yra svarbu, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo ar nemokumo.

38Nors atsakovas UAB „Saprega“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas neužtikrino atsakovo teisių į gynybą, kad teismas negalėjo vadovautis pateiktais 2009 m. balansu ir 2010 m. tarpiniu balansu, tačiau jis kartu su atskiruoju skundu jokių kitų dokumentų, kuriais turėtų vadovautis teismas ir/ar patvirtinančių kitokią UAB „Saprega“ finansinę padėtį, nepateikė.

39Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Taigi, situaciją, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, įstatymas apibrėžia kaip savarankišką pagrindą bankroto bylai iškelti.

40Nors į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ir asmenys, kuriems atsakovas yra skolingas sumas, susijusias su darbo santykiais, tačiau vien tai, jog bendrovė yra skolinga darbuotojams, neleidžia spręsti apie šio įsiskolinimo pobūdį ir priežastis, neleidžia daryti išvados, ar šis įsiskolinimas yra laikino pobūdžio ir susidaręs dėl laikinų įmonės finansinių sunkumų, ar jis rodo ilgalaikes įmonės finansines problemas ir gresiantį nemokumą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Teismas, kaip jau minėta, nenustatė pradelstų darbuotojams įsipareigojimų dydžio. Pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis ketina imtis priemonių padengti įsiskolinimą darbuotojams ir tęsti veiklą

41Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas uždarajai akcinei bendrovei „Saprega“ iškėlė bankroto bylą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes dėl aukščiau paminėtų proceso teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

42Nustačius aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai išspręsti klausimą dėl atsakovo mokumo ar nemokumo ir panaikinus nutartį, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, panaikinama ir ta nutarties dalis, kuria buvo paskirtas atsakovo bankroto administratorius. Klausimas dėl bankroto administratoriaus skyrimo iš naujo gali būti sprendžiamas tik nustačius pagrindą iškelti bankroto bylą atsakovui. Todėl dėl nutarties dalies, kuria buvo paskirtas atsakovo UAB „Saprega“ administratorius, pagrįstumo ir teisėtumo teisėjų kolegija nepasisako.

43Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nurodė, kad, be kita ko, nagrinėjo ieškovų UAB „Vandlita“, UAB „Baltexim“ ir AB SEB banko ieškinius dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vandlita“, UAB „Baltexim“ ir AB SEB bankas pateikė tik prašymus įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis ir teismas tokius jų prašymus patenkino (t. 1, b.l. 142, 192, t. 2, b.l. 33), taip pat kad teismas nagrinėjo ir UAB „Saprega“ direktoriaus Artūro Klemano ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, turėtų patikslinti šalių procesinę padėtį ir nurodyti visus ieškinį pareiškusius asmenis.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

45Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Saprega“ klausimą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovo UAB „Saprega“ direktorius Artūras Klemanas kreipėsi į... 3. Kitas UAB „Saprega“ administracijos vadovas Edgars Libietis pateikė... 4. Ieškovas VSDFV Plungės sk. padavė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo... 5. Ieškovai E.T.L., S. B. , V. B. , D.J., D. P., R.R., A.R., I. R., V.S., A.V.,... 6. Civilinėje byloje Nr. B2-1663-524/2010, iškeltoje pagal A. A. , Q. A. , M. B.... 7. UAB ,,Serpantinas“ prašė atsakovui iškelti bankroto bylą ir nurodė, kad... 8. AB SEB bankas pateikė prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylos... 9. UAB „Vandlita“ prašė įtraukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylos... 10. UAB „Baltexim“ prašė įtraukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylos... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė sujungti... 12. Teismas nutartyje nurodė, kad įmonės turtas 2010 m. sausio 31 d. balanso... 13. Atskirieji skundai tenkinti iš dalies.... 14. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d.... 15. Įmonės nemokumą apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste... 16. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės... 17. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios... 18. Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus... 19. Taigi, pagal ĮBĮ nuostatas, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar yra... 20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo... 21. Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos... 22. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad... 23. 17 337 738 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai... 24. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Saprega“ teigia, kad teismas nepagrįstai... 25. Į bylą yra pateiktas 2010 m. kovo 31 d. sudarytas atsakovo UAB „Saprega“... 26. Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, kad darbuotojų prašomos priteisti sumos... 27. Ieškovo administracijos vadovas į bylą yra pateikęs du 2010 m. vasario 12... 28. Kaip matyti iš atsakovo UAB „Saprega“ 2010 m. sausio 31 d. kreditorių... 29. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos... 30. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad į atsakovo 2010 m.... 31. Aplinkybė, jog teisme yra pareikštas ieškinys dėl kitų su darbo santykiais... 32. Kaip matyti iš atsakovo atskirojo skundo, atsakovas pripažįsta dalį... 33. Klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo stadijoje taip pat yra... 34. Remiantis atsakovo UAB „Saprega“ 2010 m. sausio 31 d. balanso duomenimis,... 35. Tačiau kaip matyti iš UAB „Saprega“ 2010 m. sausio 31 d. debitorių... 36. 115 526,29 Lt it kt. Be to, atsakovo akcininkui UAB „Tartum“ buvo suteikta... 37. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turto vertės masę,... 38. Nors atsakovas UAB „Saprega“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas... 39. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą, bankroto byla iškeliama,... 40. Nors į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ir asmenys, kuriems... 41. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 42. Nustačius aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai... 43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 45. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir bankroto...