Byla 1A-65-487/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui nuteistiesiems R. B., O. N., nuteistųjų gynėjams advokatams Vyteniui Dziegoraičiui, Vladai Buivydienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B. ir O. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

2R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 5649 Eur (150 MGL) bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 5649 Eur (150 MGL) bauda.

4Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu skirta 12 740 Lt (98 MGL) bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 451,92 Eur (12 MGL) bauda bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 1506,40 Eur (40 MGL) bauda ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 11298 Eur (300 MGL) bauda. Baudą įpareigota sumokėti į VMI sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Į paskirtą bausmę įskaitytos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėtos baudos.

6Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 941,50 Eur (25 MGL) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

8Taip pat R. B. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 49 729,56 Lt vertės UAB “R” (duomenys pakeisti) turto pasisavinimo laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.), nenustačius UAB “R” (duomenys pakeisti) turto pasisavinimo fakto.

9O. N. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 3766 Eur (100 MGL) bauda.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 3766 Eur (100 MGL) bauda.

11Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies a) punktu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu skirta 31 paros arešto bausme ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 1040 (8 MGL) bauda bei paskirta galutinė subendrinta 2 metų 31 dienos laisvės atėmimo bausmė su 4067,28 Eur (108 MGL) bauda. Baudą įpareigota sumokėti į VMI sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

12Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėtos baudos.

13Vadovaujantis BK 75 straipsniu, O. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

14Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 376,60 Eur (10 MGL) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

161. R. B. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus:

17Jis gi, nuo 2006 m. sausio 11 d. būdamas UAB “R” (duomenys pakeisti), įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas galimybę disponuoti šios bendrovės pinigais ir kitu turtu, veikdamas grupėje iš anksto susitaręs kartu su O. N., turėdamas tikslą pasisavinti UAB “R” (duomenys pakeisti) pinigines lėšas ir sugrąžinti 2008 m. rugsėjo 5 d. UAB “R” (duomenys pakeisti) UAB “Š” (duomenys pakeisti) suteiktą 8000 Lt paskolą, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d. pagal iš anksto aptartą vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad jis pagal suklastotus dokumentus iš UAB “R” (duomenys pakeisti) internetu perves pinigus į UAB „Š“ (duomenys pakeisti), kuriuos O. N. internetu perves į UAB “Š” (duomenys pakeisti) administratorės L. P. asmeninę sąskaitą, o vėliau O. N. pinigus išgrynins, po ko tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalį pasiliks už paslaugą, o likusius atiduos V. B..

18Vykdydami savo nusikalstamą sumanymą, O. N. pasinaudojus pasitikėjimu ir įtraukus į nusikalstamą veiką nieko nežinančią L. P., kuri jo nurodymu ir pagal jo pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 17 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą-faktūrą SMI Nr. 09002, išrašytą 40 000 Lt sumai, ir 2008 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą SMI Nr. 09006, išrašytą 40 710 Lt, juose įrašydama duomenis apie tariamai UAB “Š” (duomenys pakeisti) jiems suteiktas reklamos paslaugas, nors šios paslaugos realiai teikiamos nebuvo, šiuos suklastotus netikrus dokumentus perdavė R. B., kuris juos patvirtino savo parašu ir panaudojo, įtraukdamas į UAB “Š” (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą.

19Jis, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą einamų pareigų pagrindu turėdamas galimybę disponuoti šios bendrovės pinigais ir kitu turtu iš UAB “R” (duomenys pakeisti) sąskaitos SEB banke ( - ) į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą Nr. ( - ), esančią SEB banke, trimis banko mokėjimo pavedimais: 2008 m. rugsėjo 5 d. pervedė 8 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 12 d. pervedė 32 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 12 d. pervedė 40 710 Lt, iš viso pervedė 80 710 Lt į UAB “Š” (duomenys pakeisti).

20L. P. žinodama, kad UAB “Š” (duomenys pakeisti) direktoriaus M. J. leidimu O. N. suteikta teisė ir galimybė elektroniniu būdu prisijungti prie UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, ir žodiniu M. J. nurodymu atlikti mokėjimo pavedimus, O. N. 2008 m. rugsėjo 12 d. dviem mokėjimo pavedimais UAB “R” (duomenys pakeisti) į bendrovės sąskaitą gautus 32 000 Lt ir 40 710 Lt, O. N. tą pačią dieną internetu dviem mokėjimo pavedimais po 29 820 Lt ir 40 700 Lt pervedė į UAB “Š” (duomenys pakeisti) administratorės L. P. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke, iš viso 70 520 Lt. L. P. bendru susitarimu 2008 m. rugsėjo 12 d. paskolinus O. N. savo asmeninę banko mokėjimo kortelę su PIN kodu ir jo prašymu SEB banko Kauno Santakos filiale, esančiame adresu Kaunas, Savanorių pr. 349A, raštu padidinus grynųjų pinigų paėmimo iš kortelės per parą limitą iki 83 000 Lt (45 operacijų), tuo tikslu, kad O. N. galėtų išgryninti visas pervestas pinigines lėšas, tęsiant nusikalstamą sumanymą 2008 m. rugsėjo 12 d. apie 20 val. kartu su O. N. bankomate, esančiame Vilniuje, Nemenčinės pl. 5, nepertraukiamai atlikus 35 operacijas po 2000 Lt ir 1 operaciją po 500 Lt, išsigrynino 70 500 Lt, iš šių pinigų apie 66 000 – 67 000 Lt, tačiau tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, R. B. pasiliko sau ir jais disponavo savo nuožiūra, likę pinigai buvo panaudoti O. N. ir kitų asmenų naudai. Tokiu būdu R. B. pasisavino didelės 70 500 Lt vertės UAB “R” (duomenys pakeisti) pinigines lėšas.

211.2. R. B. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. būdamas UAB “R” (duomenys pakeisti), įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ) direktoriumi ir kasininku, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę ir galimybę disponuoti šios bendrovės grynaisiais pinigais, esančiais kasoje ir banko sąskaitoje, tikslu pasisavinti didelės vertės svetimas šiai bendrovei priklausančias pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. susigrąžindamas daugiau piniginių lėšų nei buvo suteikęs bendrovei trumpalaikių paskolų, pasisavino UAB “R” (duomenys pakeisti) didelės vertės pinigines lėšas, o būtent: suteikė UAB “R” (duomenys pakeisti) trumpalaikių paskolų bendrai 112 206,47 Lt sumai, įmokėdamas pinigus į kasą arba banko sąskaitą susigrąžino iš UAB “R” (duomenys pakeisti) trumpalaikių paskolų bendrai 161 936,03 Lt sumai, paimdamas pinigus iš kasos arba iš banko sąskaitos t. y. susigrąžino 49 729,56 Lt (161 936,03 – 112 206,47) daugiau trumpalaikių paskolų nei jis buvo suteikęs, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės 49 729,56 Lt vertės UAB “R” (duomenys pakeisti) turtą.

222. O. N. nuteistas už tai, kad padėjo suklastoti tikrus dokumentus ir pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

23Jis, nuo 2007 metų iki 2008 m. lapkričio 30 d. atlikdamas UAB “Š” (duomenys pakeisti), įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ) projektų vadovo pareigas, veikdamas grupėje iš anksto susitaręs kartu su R. B., turint tikslą panaikinti atsiradusią turtinę prievolę, t. y. grąžinti 2008 m. rugsėjo 5 d. UAB “R” (duomenys pakeisti) UAB “Š” (duomenys pakeisti) suteiktą 8000 Lt skolą bei padėti R. B. pasisavinti UAB “R” (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d. pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, pasireiškusį tuo, kad R. B. pagal suklastotus dokumentus už tariamai atliktus darbus iš UAB “R” (duomenys pakeisti) internetu perves pinigus į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą, kuriuos O. N. internetu perves į L. P. asmeninę sąskaitą, o vėliau juos išgrynins, po ko tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalį pasiliks už paslaugą sau, o likusius atiduos R. B..

24Vykdydami savo nusikalstamą sumanymą, O. N., pasinaudodamas pasitikėjimu, įtraukė į nusikalstamą veiką nieko nežinančią L. P., kuri jo nurodymu ir pagal jo pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 17 d. tiksliau teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2008 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą-faktūrą SMI Nr. 09002, išrašytą 40 000 Lt sumai, ir 2008 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą SMI Nr. 09006, išrašytą 40 710 Lt, juose įrašydama duomenis apie tariamai UAB “Š” (duomenys pakeisti) jiems suteiktas reklamos paslaugas, nors šios paslaugos realiai teikiamos nebuvo, patvirtino šiuos dokumentus savo parašu ir šiuos suklastotus netikrus dokumentus perdavė UAB “R” (duomenys pakeisti) direktoriui R. B.. R. B., einamų pareigų pagrindu turėdamas galimybę disponuoti bendrovės “R” (duomenys pakeisti) pinigais ir kitu turtu, iš šios bendrovės sąskaitos SEB banke Nr. ( - ) į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą Nr. ( - ), esančią SEB banke, trimis banko mokėjimo pavedimais: 2008 m. rugsėjo 5 d. pervedė 8 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 12 d. pervedė 32 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 12 d. pervedė 40 710 Lt, iš viso pervedė 80 710 Lt į UAB “Š” (duomenys pakeisti).

25Tęsiant nusikalstamą sumanymą O. N., turėdamas galimybę disponuoti UAB “Š” (duomenys pakeisti) turtu – pinigais, esančiais bendrovės banko sąskaitoje, pasinaudodamas jam patikėtu bendrovės slaptažodžių kodų generatoriumi, 2009 m. rugsėjo 12 d. dviem mokėjimo pavedimais iš UAB “R” (duomenys pakeisti) į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą gautus 32 000 Lt ir 40 710 Lt tą pačią dieną, t. y. 2009 m. rugsėjo 12 d. internetu dviem mokėjimo pavedimais – 29 820 Lt ir 40 700 Lt pervedė į UAB “Š” (duomenys pakeisti) administratorės L. P. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke, iš viso 70 520 Lt.

26L. P. žinodama, kad UAB “Š” (duomenys pakeisti) direktoriaus M. J. leidimu O. N. suteikta teisė ir galimybė elektroniniu būdu prisijungti prie UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB SEB banke, ir žodiniu jo nurodymu atlikti mokėjimo pavedimus, O. N. prašymu 2008 m. rugsėjo 12 d. SEB banko Kauno Santakos filiale, esančiame adresu Kaunas, Savanorių pr. 349A, raštu padidino grynųjų pinigų paėmimo iš kortelės per parą limitą iki 83 000 Lt (45 operacijų) ir paskolino O. N. savo asmeninę banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, kad O. N. galėtų išgryninti pervestas pinigines lėšas.

27O. N. 2008 m. rugsėjo 12 d. apie 20 val. kartu su R. B. bankomate, esančiame Vilniuje, Nemenčinės pl. 5, nepertraukiamai atlikę 35 operacijas po 2000 Lt ir 1 operaciją po 500 Lt., išsigrynino 70 500 Lt., iš šių pinigų apie 66 000 – 67 000 Lt, tačiau tiksliau teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, R. B. pasiliko sau ir jais disponavo savo nuožiūra, likę pinigai buvo panaudoti O. N. ir kitų asmenų naudai. Tokiu būdu O. N. padėjo R. B. pasisavinti didelės 70 500 Lt vertės UAB “R” (duomenys pakeisti) pinigines lėšas.

283. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

293.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apeliantą kaltinančius įrodymus, padarytas išvadas grindė abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais įrodymais. Mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti panaikinta nuosprendžio dalis dėl įmonės turto pasisavinimo, nes skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados nepagrįstos, jų nepatvirtino įrodymai, išnagrinėti teismo posėdžiuose, ir jos padarytos remiantis duomenimis, kurių tam aiškiai nepakanka. Apelianto įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje aptartais duomenimis liko nepaneigta jo paties versija, jog lėšų nepasisavino, o turėjo tikslą jas panaudoti bei panaudojo įmonės reikmėms. Nors pirmosios instancijos teismas atmetė jo duotus paaiškinimus bei pateiktus argumentus, kaip deklaratyvius, apeliantas yra įsitikinęs, jog jo paaiškinimai dėl pinigų, kurių pasisavinimas jam inkriminuojamas, panaudojimo UAB “R” (duomenys pakeisti) poreikiams, nebuvo deklaratyvaus pobūdžio ir juos patvirtino daug byloje nustatytų duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino arba apskritai ignoravo. Be to, anot R. B., nuosprendyje teismas pacitavo tik nežymią jo duotų parodymų dalį, nors, susipažinus su 2016 m. lapkričio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolu, matyti, kad jo duotų paaiškinimų apimtis žymiai platesnė, o turinys – išsamesnis. Tai, apelianto vertinimu, rodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nuosprendžio dalyje jo paaiškinimus analizavo bei perteikė paviršutiniškai ir neišsamiai, nutylėdamas daug esminių aplinkybių, kurias buvo pakankamai argumentuotai įvardinęs. Neatskleidus R. B. duotų parodymų turinio bei esmės, nėra galimybių jų palyginti bei įvertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir nustatyti jų tarpusavio ryšį ar sąveiką.

303.2. Skunde taip pat pažymima, jog tam tikrą teismo išvadų nenuoseklumą rodo tai, kad nuosprendžio dalyje, kuria jis buvo išteisintas dėl 49 729,56 Lt vertės UAB “R” (duomenys pakeisti) turto pasisavinimo, teismas tikėjo bei rėmėsi jo parodymais tiek, kiek jie atitiko naują 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvadą. Ši išvada gauta, teisme išreikalavus papildomus UAB “R” (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus bei paskyrus įmonės ūkinės – finansinės veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Specialistui pakeitus ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą, nuosprendyje konstatuota, jog „Bendrovės skola R. B. 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 2584,27 Lt“. Su tuo apeliantas sutinka tik iš dalies, nes UAB “R” (duomenys pakeisti) jam buvo skolinga žymiai didesnę pinigų sumą.

313.3. Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje, kuria buvo grindžiamas kaltinimas, konstatuota, jog pagal 2007 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų grąžinimo kvitą iš įmonės jis atsiėmė 55 000 Lt, 2012 m. liepos 31 d. analogišką kvitą – 28 156,35 Lt ir 2008 m. rugsėjo 30 d. kvitą – dar 36 000 Lt. Tačiau apie tai jis 2016 m. lapkričio 2 d. teismo posėdyje išsamiai paaiškino, nurodydamas, jog aptariamų pinigų sumų neatsiėmė, o įmonės kasoje tiek grynųjų pinigų tuo metu nebuvo. Be to, aplinkybę, jog visi trys kvitai buvo juodraštiniai, patvirtino tai, kad juose nėra jo parašų bei numeracijos. Priešingai - visi kiti analogiško turinio tyrimui pateikti kvitai buvo jo pasirašyti bei sunumeruoti. Gi nurodyti trys kvitai specialisto išvadoje buvo įvertinti kaip galiojantys ir patvirtinantys iš viso 119 156,35 Lt grynųjų pinigų jam išdavimą, nes, neva, įtraukti į bendrovės kasos registrą. Tačiau iš specialistui perduotų dokumentų aprašo matyti, kad 2008 metų UAB “R” (duomenys pakeisti) kasos registro nebuvo. Maža to, nepasirašyti, be datų ir numerių juodraštiniai kvitai bet kuriuo atveju negalėjo būti traukiami į bendrovės kasos registrą. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausta UAB “R” (duomenys pakeisti) kasos registrą neoficialiai tvarkiusi buhalterė E. K.. Dėl nesuprantamų priežasčių jos parodymai nuosprendyje apskritai neišdėstyti bei neaptarti, nors buvo pakankamai reikšmingi tiesos nustatymui, tikrinant atitinkamą jo parodymų dalį. Būtent dėl tų, įstatymais nustatytos formos reikalavimų neatitinkančių trijų kvitų nepagrįsto apskaitymo specialisto išvadoje padarytas jam nepalankus galutinis įmonės ūkinės – finansinės veiklos įvertinimas.

323.4. Apelianto aiškinimu, aptariamu klausimu jis teismui pateikė rašytinį 2016 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl dokumentų pridėjimo. Jame išsamiai išdėstė paminėtų pinigų sumų nesusigrąžinimą patvirtinančias aplinkybes bei jas pagrindė pridedamais dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis, darbų rangos sutartimis, teismo nutartimis ir kitais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamame nuosprendyje bei specialisto išvadoje šie jo gynybinę versiją patvirtinantys duomenys beveik neanalizuoti ir nevertinti, apeliantas mano, kad paminėtą prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus tikslinga papildomai ištirti, juos perskaitant bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu Taip pat tikslinga perskaityti liudytojos E. K. teisme duotus parodymus bei apie šias aplinkybes papildomai apklausti jį patį (R. B.). Būtent tokia apimtimi atliktinas įrodymų tyrimas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apelianto nuomone, pasitvirtinus jo argumentacijai dėl juodraštiniuose kvituose įrašytų 119 159,35 Lt nesusigrąžinimo, ši suma eliminuotų kaltinime nurodomą 70 500 Lt vertės turto pasisavinimą.

333.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendyje nelogiškai teigiama, kad 1 258 400 Lt įmonės pardavimo pajamų per 2009 metus rodo, jog bendrovės veiklos apimtys buvo tokios mažos, kad negalėjo pateisinti beveik 70 000 Lt nelegalių lėšų panaudojimo jos interesams. Atkreipiamas dėmesys, kad ši paminėta pajamų suma net 18 kartų viršija nelegalias pajamas, todėl atitinkamos veiklos apimtys negalėtų būti vertinamos kaip mažos. Tai pat tai, kad jeigu 1 258 400 Lt sumą laikyti nuosprendžio surašymo klaida, aptariamas 2009 metų laikotarpis nesutampa su kaltinime inkriminuojamu laiku nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d., todėl yra neaktualus įrodinėjimo prasme.

343.6. Be to, netiesiogiai pripažindamas, jog įmonės darbuotojams atlyginimus jis mokėdavo vokeliuose, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dirbant tik 5 darbuotojams, „R. B. išgryninta suma yra akivaizdžiai per didelė tokioms išlaidoms“. Ši išvada grindžiama išimtinai 2008 m. įmonės veiklos duomenimis, kuomet realiai atlyginimus „vokeliuose“ mokėjo bei įvairias su bendrovės veikla susijusias išlaidas iš asmeninių lėšų patyrė žymiai ilgesnį laikotarpį – nuo 2006 m. pradžios. Tai patvirtino teismui pateiktas jo rašytinis 2016 m. spalio 31 d. prašymas (iš viso 51 lapas) dėl dokumentų prijungimo prie bylos (su pridedamomis sąskaitomis faktūromis) bei liudytojais apklausti buvę bendrovės darbuotojai T. M., V. G. ir kiti.

353.7. Be skunde pirmiau aptartų aplinkybių, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pateikdamas teisingą nuorodą į kasacinę nutartį (Nr. 2K-P-78/2012), padarė neteisingą išvadą dėl subjektyviųjų požymių įrodytumo. Anot apelianto, šioje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėti įrodymai nepatvirtina subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Nepasitvirtinus kaltinimams dėl jam inkriminuojamo turto pasisavinimo organizavimo, mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Panaikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, atitinkamai turėtų būti ir švelninama jam paskirta galutinė subendrinta bausmė.

364. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

374.1. Apeliantas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. procesiniu sprendimu, mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

384.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo nuosprendis surašytas, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, nes jis yra visiškai nemotyvuotas. Apeliantas, išdėstydamas baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, taip pat aptardamas teismų praktiką, mano, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Anot apelianto, nors Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje yra išvardinti liudytojų parodymai, kiti bylos dokumentai, specialisto išvada, tačiau nenurodyta, kokią įrodomąją reikšmę jie turi jo kaltės įrodymui ir veikų kvalifikavimui, iš nuosprendžio neaiškūs jo veiksmai ir būdai, kokiais jis (O. N.) įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – padėjo suklastoti sąskaitas-faktūras ir R. B. pasisavinti UAB „R“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas. Nuosprendyje analizuojami tik jo ir R. B. duoti parodymai, tačiau jie visiškai nevertinti kitų įrodymų kontekste, pirmosios instancijos teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog be jo pagalbos nusikalstamas veikas padaryti būtų neįmanoma.

394.3. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad jis nurodė L. P. suklastoti tikrus dokumentus, t. y. į 2008 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą-faktūrą SMI Nr. 09002, išrašytą 40 000 Lt sumai, ir 2008 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą SMI Nr. 09006, išrašytą 40 170 Lt sumai, įrašyti duomenis apie tariamai UAB “Š” (duomenys pakeisti) jiems suteiktas reklamos paslaugas. Aptardamas savo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, apie tai, kad darydavo tai, ką nurodydavo įmonės direktorius M. J., taip pat apie jam pavesto renginio organizavimą 2008 m. rugsėjo 5 d. „Forum Palace“ ir dėl to kilusius finansinius sunkumus bei šių sunkumų išsprendimą (pinigų pasiskolinimą iš R. B., daugiau pinigų pervedimo nei buvo prašoma paskolinti, leidimo tokiems veiksmams atlikti gavimo iš direktoriaus aplinkybes), pažymi, kad dokumentus dėl pinigų pervedimo tvarkė L. P., kaip jie buvo įforminti, jis pats nesidomėjo ir nežino. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad jo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino įmonės direktorius M. J. bei D. D., jų nepaneigė ir L. P., pripažindama, kad sąskaitas-faktūras nurodytomis datomis, t. y. 2008 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą faktūrą SMI Nr. 09002 40 000 Lt sumai už UAB “Š” (duomenys pakeisti) atliktas reklamos paslaugas ir 2008 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą SMI Nr. 09002 40 710 Lt sumai, ji išrašė ir jose pasirašė. Tačiau Vilniaus apygardos teismas šių nurodytų aplinkybių neanalizavo, jų nevertino ir nelygino nei tarpusavyje, nei su kita bylos medžiaga. Teismas besąlygiškai tikėjo L. P. nurodyta versija, kad minėtose sąskaitose-faktūrose rekvizitus ir sumas nurodė įrašyti būtent jis (O. N.). Minėtu aspektu apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jam nėra žinoma, kaip pildomos sąskaitos-faktūros ir kas jose įrašoma, įmonėje sąskaitas išrašo tik L. P.. Išvykus bendrovės direktoriui, L. P. buvo suteikti tokie patys įgaliojimai, kaip ir jam (O. N.), jai buvo suteikta teisė išrašyti dokumentus, juos pasirašyti, priimti įmonės vardu sprendimus. Todėl jam pareikšto kaltinimo teiginys, jog L. P. esą nesuvokė savo veiksmų, t. y. nesuvokė, kad, įrašydama sąskaitose faktūrose duomenis apie tariamai UAB “Š” (duomenys pakeisti) suteiktas UAB “R” (duomenys pakeisti) reklamos paslaugas, klastoja dokumentus, yra visiškai nepagrįstas. Nei jam pareikštame kaltinime, nei teismo nuosprendyje teiginys, kad jis pasinaudodamas pasitikėjimu, įtraukė į nusikalstamą veiką nieko nežinančią L. P., kuri jo nurodymu ir pagal jo pateiktus duomenis suklastojo tikrus dokumentus, įrašydama duomenis apie tariamai UAB “Š” (duomenys pakeisti) jiems suteiktas reklamos paslaugas, nors šios paslaugos realiai teikiamos nebuvo, patvirtino šiuos dokumentus savo parašu ir šiuos suklastotus netikrus dokumentus perdavė UAB “R” (duomenys pakeisti) direktoriui R. B., nebuvo paremtas objektyviais įrodymais, išskyrus tik vienintelės liudytojos L. P. parodymus, ir įrodytas. Anot apelianto, šioje byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

404.4. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal pateiktą kaltinimą dėl dokumentų suklastojimo nustatyta, jog nusikalstama veika baigta 2008 m. rugsėjo 17 d. Tokiu būdu, nuo šios dienos yra skaičiuojamas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. 2008 m. rugsėjo 17 d. galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto B papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) buvo nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus nusikaltimas. Be to, ši galiojusio įstatymo redakcija nenumatė galimybės senaties eigos stabdymui tuo pagrindu, kai teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo, kol bus atlikta teismo paskirta ekspertizė, specialisto tyrimas ar bus įvykdytas teisinės pagalbos prašymas užsienio valstybei; papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, naujai pakviesto gynėjo susipažinimui su bylos medžiaga. Taip pat byloje nėra nustatyta kitų pagrindų, kuriems esant galėtų būti netaikoma senatis. Apelianto aiškinimu, jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam turėjo būti taikomas 5 metų senaties terminas. Šis terminas suėjo 2013 m. rugsėjo 17 d. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Mano, kad, esant tokioms aplinkybėms, t. y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl šios nusikalstamos veikos negalėjo būti sprendžiamas ir baudžiamasis procesas jo atžvilgiu privalėjo būti nutrauktas. Kita vertus, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad jis neįvykdė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų arba nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis nepaisant to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.

414.5. Apelianto nuomone, jis visiškai nepagrįstai yra nuteistas ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, jog padėjo R. B. pasisavinti UAB „R“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialisto išvadoje Nr. 5-1/108 nustatyta, jog pagal tyrimui pateiktus bendrovės “Š” (duomenys pakeisti) ir “R” (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentus ir juose nurodytas koresponduojančias sąskaitas šios operacijos apskaitytos, tačiau nustatyti, kada ir kokios paslaugos pagal šiuos dokumentus yra atliktos, negalima, nes abiejuose bendrovėse nėra sutarties ir darbų priėmimo-perdavimo aktų. Taip pat specialisto išvadoje pažymėta, kad pagal tyrimui pateiktus bendrovės “R” (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentus nustatyti turto, įsipareigojimų dydį bei struktūrą veiklos rezultatus galima. Vertinant šią specialisto išvadą, galima spręsti, kad bendrovei UAB “R” (duomenys pakeisti) reali žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Taigi šiuo atveju lieka nepaneigta R. B. nurodyta versija, kad išgrynintas pinigines lėšas jis panaudojo bendrovės interesams.

424.6. Skunde apeliantas neneigia, kad pervedė R. B. pervestas pinigines lėšas iš UAB “Š” (duomenys pakeisti) į L. P. sąskaitą ir šiuos pinigus bankomate išsigrynino R. B.. Tačiau tai nereiškia, kad jis suvokė, jog tokiais veiksmais padeda R. B. pasisavinti jo vadovaujamai įmonei priklausančias pinigines lėšas. Duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo žinomos tokios aplinkybės, byloje nėra surinkta. R. B., duodamas parodymus, tokių aplinkybių taip pat nenurodė, jis tik teigė, kad jis (O. N.) jo prašė paskolinti įmonei pinigų vienam renginiui, t. y. 8000 Lt. Jis paskolino ne savo, o įmonės pinigus. Kadangi renginys buvo nepelningas, skolos iš karto grąžinti negalėjo, todėl visi, t. y. R. B., jis, M. J. ir L. P. priėmė sprendimą, kad UAB “Š” (duomenys pakeisti) išrašys sąskaitą apie tariamai jo bendrovei suteiktą reklamos paslaugą, jis perves pinigus į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą, kurią vėliau jam nusigryninus grąžins R. B., o UAB “Š” (duomenys pakeisti) sumokės valstybei PVM mokestį. Šioje dalyje pažymi, kad nė vienos įmonės buhalterinėje apskaitoje pažeidimų dėl minėtų ūkinių operacijų nebuvo nustatyta, teismas, tikėdamas L. P. parodymais, pripažino, jog kaltinime nurodytos sąskaitos-faktūros buvo išrašytos jose nurodytu laiku, kaltinimas dėl aplaidaus ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo nei jam, nei R. B. nėra inkriminuojamas, valstybės atsakingos institucijos nepareiškė jokių pretenzijų dėl nesumokėtų mokesčių, taip pat negrąžino sumokėto PVM mokesčio, iš ko išplaukia, jog mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti teisingai bei teisėtai, priešingu atveju mokesčių administratorius būtų inicijavęs patikrinimą dėl minėtų pinigų pervedimų ir grąžinęs sumokėtą PVM, jei jis būtų sumokėtas neteisėtai.

434.7. Be to, skunde taip pat pažymima, kad pats R. B. apklausose parodė, kad išgrynintus 69 000 Lt jis panaudojo įmonės reikmėms ir darbuotojams algoms išmokėti. Nors teismas nuosprendyje teigė, kad tokių aplinkybių, jog jis jam (O. N.) būtų nurodęs, kad išgrynintus pinigus jis pasisavins, R. B. nenurodė, kitų tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Taigi, nesant kitų patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jis padėjo R. B. pasisavinti UAB „R“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, jog O. N. padėjo R. B. pasisavinti jo įmonės pinigines lėšas. Tuo pačiu pažymima, kad teismo išvada, jog bylos duomenimis nenustatyta, jog R. B. išgrynintos lėšos nebuvo panaudotos bendrovės interesais, paremta tik prielaidomis – Sodros pažyma, iš kurios tik matyti, kiek bendrovėje 2008 metais dirbo žmonių, pelno mokesčių deklaracija, kurioje matyti tik bendrovės pardavimo pajamų suma. Kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti tokią išvadą, teismas nuosprendyje nenurodė. Taip pat teismas visiškai nevertino R. B. pateiktų įrodymų, kurie patvirtino, kad išgrynintos lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms. Nustatęs, kad 2008 ir 2009 metais pagal buhalterinės apskaitos duomenis bendrovėje pinigų trūkumo nebuvo, teismas sprendė, kad taip yra dėl to, jog jos užmaskuotos dviem suklastotomis kaltinime paminėtomis PVM sąskaitomis faktūromis. Kokiu pagrindu teismas padarė tokią išvadą, nuosprendyje nėra nurodyta, be to, nesuprantama, kodėl teismas viename sprendime skirtingai vertina tas pačias sąskaitas-faktūras. Todėl mano, kad apkaltinamasis nuosprendis jo (O. N.) atžvilgiu turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

444.8. Apelianto aiškinimu, šioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. Be to, byloje liko daug abejonių, todėl šių išlikusių abejonių visuma ne tik vertintina jo naudai, bet ir suteikia pagrindą pagrįstai teigti, kad jis (O. N.) šių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neįvykdė.

455. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. B., O. N. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo O. N. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

466. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo O. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

477. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, O. N. – padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau netinkamai vadovavosi baudžiamosios atsakomybės senaties terminus reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir nepagrįstai pastarąjį nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Todėl ši skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis naikintina ir baudžiamosios bylos dalis dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo O. N. nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

488. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus. O. N. nuteistas už tai, kad padėjo suklastoti tikrus dokumentus ir pasisavinti didelės vertės svetimą turtą. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nuteistasis O. N. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji R. B. ir O. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nuteistųjų veikose nustatyti tinkamai. Nuteistiesiems R. B. ir O. N. inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: išsamūs ir nuoseklūs liudytojų L. P., M. J., D. D., iš dalies pačių nuteistųjų R. B., O. N. parodymai, 2010 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvada Nr. 5-1/108 bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

499. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014). Atsižvelgiant į tai, kad turto pasisavinimo sudėtis yra materiali, turi būti nustatyta padaryta žala, o kaltininko pasisavinimo veiksmus su tokia žala turi sieti aiškus priežastinis ryšys. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kaltininko tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014).

5010. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. UAB “R” (duomenys pakeisti) direktoriumi, kasininku, taip pat ir vienu iš akcininkų buvo R. B. (t. 2, b. l. 1-2, 56-58). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-750 redakcija), bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-750 redakcija), bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir UAB “R” (duomenys pakeisti) įstatuose (t. 2, b. l. 172-178). Taigi, šiuo atveju R. B. UAB „R“ (duomenys pakeisti) valdymo klausimus, tarp jų ir dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo, galėjo spręsti ir sprendė vienasmeniškai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog R. B. einamų pareigų pagrindu buvo atsakingas už jo žinioje buvusį bendrovės turtą, tačiau nesilaikė įstatymų reikalavimų, savo naudai, neatsakingai ir neteisėtai elgėsi su bendrovės turtu.

5110.1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2010 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvadoje dėl UAB “Š” (duomenys pakeisti) ir “R” (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/108 konstatuota, jog pagal piniginių lėšų judėjimą tyrimui pateiktoje bendrovės “R” (duomenys pakeisti) sąskaitoje Nr. ( - ) AB SEB banke per 2008 m. nustatyta, kad bendrovė “R” (duomenys pakeisti) 2008 m. rugsėjo 5 d. ir 2008 m. rugsėjo 12 d. atliko tris mokėjimus bendrovei “Š” (duomenys pakeisti) iš viso už 80710 Lt: 1) 2008 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. 332 pervesta 8000 Lt su nuoroda - už paslaugas; 2) 2008 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 335 pervesta 32000 Lt su nuoroda - likusi suma pagal sąskaitą faktūrą SMI 09002 už reklamos paslaugas; 3) 2008 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 336 pervesta 40710 Lt su nuoroda - už reklamos paslaugas. Tyrimui pateikta bendrovės “Š” (duomenys pakeisti) vardu išrašyta 2008 m. rugsėjo 3 d. sąskaita faktūra SMI Nr. 09002 už reklamos paslaugas 40000 Lt ir 2008 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra SMI Nr. 09006 už reklamos paslaugas 40710 Lt. Nustatyti, kada ir kokios paslaugos pagal šiuos dokumentus yra atliktos, negalima, nes nėra sutarties ir darbų priėmimo-perdavimo aktų. Į bendrovės “Š” (duomenys pakeisti) einamąją sąskaitą Nr. ( - ) (SEB bankas) iš bendrovės “R” (duomenys pakeisti) gautos piniginės lėšos 80710 Lt buvo panaudotos taip: 1) 2008 m. rugsėjo 12 d. atlikti du mokėjimo pavedimai į G. K. asmeninę sąskaitą su nuoroda - M. J. ūkio išlaidoms 1500 Lt ir į L. R. asmeninę sąskaitą su nuoroda - O. N. ūkio išlaidoms 670 Lt, iš viso 2170 Lt; 2) 2008 m. rugsėjo 12 d. trimis mokėjimo pavedimais su nuoroda - ūkio išlaidoms pervestos į bendrovės “Š” (duomenys pakeisti) administratorės L. P. asmeninę sąskaitą: 2008 m. rugsėjo 5 d. pervesta 8000 Lt, 2008 m. rugsėjo 12 d. pervesta 29820 Lt ir 2008 m. rugsėjo 12 d. pervesta 40700 Lt, iš viso 78520 Lt. Iš pervestų į L. P. asmeninę sąskaitą 78520 Lt išimta grynaisiais pinigais iš viso 78500 Lt: 1) 2008 m. rugsėjo 5 d. - 8000 Lt (4 atvejai po 2000 Lt); 2) 2008 m. rugsėjo 12 d. - 70000 Lt (35 atvejai po 2000 Lt); 3) 2008 m. rugsėjo 12 d. - 500 Lt (t. 1, b. l. 155-178).

5210.2. Nuteistasis R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme neigė pasisavinęs UAB “R” (duomenys pakeisti) priklausantį turtą - pinigines lėšas 70 500 Lt (tai atitinka 20418,21 Eur), keldamas versiją, jog jo žinioje buvusias UAB “R” (duomenys pakeisti) pinigines lėšas panaudojo įmonėms reikmėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo pozicija, neigiant minėtų piniginių lėšų pasisavinimą, vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo R. B. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.

5310.2.1. Nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nuo 2006 m. sausio 22 d. iki 2009 m. rugsėjo mėnesio buvo UAB “R” (duomenys pakeisti) direktorius. 2008 m. rudenį jo pažįstamas O. N., kuris dirbo renginių organizavimo įmonėje, paprašė paskolinti pinigų vienam renginiui. R. B. paskolino 8 000 Lt, pervesdamas šiuos pinigus iš UAB “R” (duomenys pakeisti) banko sąskaitos į UAB „Š“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitą. Renginys nebuvo pelningas, todėl UAB “Š” (duomenys pakeisti) skolos iš karto negalėjo grąžinti. R. B., O. N., M. J. ir L. P. priėmė bendrą sprendimą, kad vienintelis būdas R. B. atgauti skolą yra tas, kad UAB “Š” (duomenys pakeisti) išrašys sąskaitą apie tariamai jo bendrovei suteiktą reklamos paslaugą, kurioje nurodys apmokėjimui tam tikrą pinigų sumą, nuo kurios nurodytas PVM bus lygus skolos sumai (8 000 Lt), R. B. šią sumą perves į UAB „Š“ (duomenys pakeisti) sąskaitą, kurią vėliau O. N. nusigrynins ir grąžins R. B., o 8 000 Lt UAB “Š” (duomenys pakeisti) sumokės valstybei, kaip PVM mokestį. Tokiu būdu UAB “Š” (duomenys pakeisti) grąžins 8 000 Lt skolą. Buvo išrašytos dvi sąskaitos ir R. B. į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą pervedė 72 000 Lt. Vėliau R. B. kartu su O. N. pinigus išgrynino bankomate. R. B. grynais atgavo apie 69 000 Lt. Šią pinigų sumą R. B. panaudojo įmonės reikmėms, grąžindamas įmonės skolas kitoms įmonėms, taip pat iš mamos pasiskolintus pinigus, pirkdamas medžiagas statybų objektams, be to iš šių pinigų buvo mokami atlyginimai darbuotojams (t. 8, b. l. 116-118, 182-186).

5410.2.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. B. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, taip pat paaiškino, jog iš O. N. atgautus grynuosius pinigus panaudojo savo skoloms grąžinti bei mokėjimams bendrovės reikmėms: apie 25 000 Lt atidavė skolos mamai, sumokėjo skolas darbininkams, atliko kitus mokėjimus klientams ir tiekėjams. Gautų 66 000 – 67 000 Lt į UAB “R” (duomenys pakeisti) bendrovės apskaitą jis neįtraukė, nes jais atsiskaitė su skolintojais, savo bendrovės darbininkais ir kitais asmenimis. Dalį gautų pinigų, kuriuos buvo atgavęs iš O. N., jis nors ir neoficialiai, tačiau panaudojo UAB “R” (duomenys pakeisti) reikmėms, šios dalies dydžio nurodyti negali, nes neatsimena. Šių operacijų jis nepagrindė buhalteriniais dokumentais, nes žinojo, kad jie negali būti teisėtai apskaityti bendrovės buhalterijoje, kadangi jų gavimo pagrįsti dokumentais negalėjo ir dalis jų jam buvo reikalingi atlikti neoficialiems mokėjimams. Konkretizuoti laiko, vietos, sumų, asmenų, kuriems apmokėjo UAB “R” (duomenys pakeisti) vardu iš nurodytų gautų pinigų, negali, tačiau šių pinigų jis nepasisavino (t. 6, b. l. 132-137).

5510.3. Nors nuteistasis R. B. nuosekliai viso proceso metu parodė, kad iš O. N. atgautus UAB “R” (duomenys pakeisti) priklausančius grynuosius pinigus panaudojo įmonėms reikmėms, grąžindamas įmonės skolas kitoms įmonėms, taip pat iš mamos pasiskolintus pinigus, pirkdamas medžiagas statybų objektams, atsiskaitydamas su darbuotojais, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. R. B. pirmosios instancijos teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios neva pagrindžia nurodytų iš O. N. gautų piniginių lėšų panaudojimą UAB “R” (duomenys pakeisti) naudai. Iš šių duomenų matyti, kad nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. R. B. pirko įvairias statybines medžiagas, kurą, taip pat atsiskaitė už suteiktas paslaugas už 18857,64 Lt (t. 9, b. l. 30-33). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad prekės ir paslaugos buvo perkamos būtent už byloje aptariamus grynuosius pinigus, nes nuteistasis R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai nurodė, jog iš O. N. gautų 66 000 – 67 000 Lt į UAB „R“ (duomenys pakeisti) bendrovės apskaitą jis neįtraukė, taip pat atliktų atsiskaitymų nepagrindė buhalteriniais dokumentais, nes žinojo, kad jie negali būti teisėtai apskaityti bendrovės buhalterijoje. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti buvę UAB „R“ (duomenys pakeisti) darbuotojai T. M., I. S., A. S., A. A., M. S. nenurodė, kad įmonėje buvo neoficialių atlyginimų mokėjimų (t. 7, b. l. 129-133, 175). Kiti liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti buvę įmonės darbuotojai R. K. ir E. T., taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. G. parodė, kad dalis atlyginimo buvo mokama grynaisiais pinigais neoficialiai (t. 4, b. l. 146-149; t. 8, b. l. 4-5, 71-72), tačiau jie negalėjo nurodyti nei konkrečios sumos, nei už kurį laikotarpį ar už kokius darbus buvo atsiskaityta neoficialiai, nei tikslios atsiskaitymo datos. Be to, R. K., E. T. ir V. G. UAB “R” (duomenys pakeisti) nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. jau nebedirbo (t. 4, b. l. 27). Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant jokių dokumentų ar net raštelių, patvirtinančių, kada, kiek ir už kokius darbus minėtiems liudytojams R. B. sumokėjo pinigų, nėra jokios galimybės nustatyti, kad jiems buvo sumokėta iš kaltinime nurodytų lėšų. Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, iš Sodros pažymos matyti, kad 2008 m rugsėjo mėn. UAB “R” (duomenys pakeisti), be paties R. B., dirbo tik 5 darbuotojai (t. 4, b. l. 27), todėl, net ir pripažinus, kad dalį atlyginimo šie darbuotojai galėjo gauti nelegaliai, R. B. išsigryninta suma yra akivaizdžiai per didelė tokioms išlaidoms. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų (skolos raštelių ir pan.), kurie pagrįstų, jog aptariami grynieji pinigai buvo panaudoti grąžinti įmonės skolas.

5610.4. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/36 nepagrįstai konstatuota, jog jis pagal 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. liepos 31 d. ir 2008 m. rugsėjo 30 d. grynųjų pinigų grąžinimo kvitus iš UAB “R” (duomenys pakeisti) atsiėmė iš viso 119 156,35 Lt. Apeliantas pažymi, kad aptariamų pinigų sumų jis neatsiėmė, visi trys kvitai buvo juodraštiniai, juose nėra R. B. parašų bei numeracijos. Šias aplinkybes, nuteistojo teigimu, patvirtino teismo posėdyje apklausta UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasos registrą neoficialiai tvarkiusi buhalterė E. K.. Nuteistasis R. B. atkreipia dėmesį, kad jis teismui pateikė rašytinį 2016 m. gruodžio 9 d. prašymą dėl dokumentų pridėjimo, kuriame išsamiai išdėstė paminėtų pinigų sumų nesusigrąžinimą patvirtinančias aplinkybes bei jas pagrindė pridedamais dokumentais. Apelianto nuomone, pasitvirtinus jo argumentacijai dėl juodraštiniuose kvituose įrašytų 119 159,35 Lt nesusigrąžinimo, ši suma eliminuotų kaltinime nurodomą 70 500 Lt vertės turto pasisavinimą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

5710.4.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog R. B. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš UAB “R” (duomenys pakeisti) susigrąžino 49 729,56 Lt daugiau trumpalaikių paskolų nei jis buvo suteikęs, tokiu būdu pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės UAB “R” (duomenys pakeisti) turtą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šioje dalyje R. B. išteisino, nenustačius UAB „R“ (duomenys pakeisti) turto pasisavinimo fakto. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. 5-1/36, kurioje konstatuota, kad R. B., kaip atskaitingas asmuo, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 22 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. iš UAB “R” (duomenys pakeisti) gavo 261622,18 Lt piniginių lėšų, iš jų 99686,15 Lt avansų prekėms ir paslaugoms pirkti bei 161936,03 Lt grąžintų paskolų, patyrė išlaidų 264170,45 Lt, iš jų pirko prekių ir paslaugų už 186744,01 Lt, suteikė bendrovei paskolų 77426,44 Lt. Bendrovės skola R. B. 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 2548,27 Lt (t. 9, b. l. 68-72). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek 2017 m. balandžio 21 d. specialisto išvada Nr. 5-1/36, tiek joje tiriami apelianto nurodomi 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. liepos 31 d. ir 2008 m. rugsėjo 30 d. grynųjų pinigų grąžinimo kvitai, tiek UAB “R” (duomenys pakeisti) kasos registrą neoficialiai tvarkiusios buhalterės E. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, yra susiję su R. B. pateiktu kaltinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, dėl kurio pastarasis skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai, ar pagal nurodomus grynųjų pinigų grąžinimo kvitus nuteistasis R. B. iš tiesų iš UAB “R” (duomenys pakeisti) atgavo 119 156,35 Lt, niekaip nėra susiję su šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nagrinėjamu 70 500 Lt UAB “R” (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimu, taip pat nepagrindžia apelianto keliamos versijos dėl jo iš O. N. gautų piniginių lėšų panaudojimo UAB “R” (duomenys pakeisti) naudai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šioje dalyje dėstomų nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentų.

5810.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad, darant išvadą dėl bendrovės vadovo veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš bendrovės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su bendrovės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos bendrovės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-382-489/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-197/2012 ir kt.).

5910.6. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadoms, kad nuteistojo R. B. teiginio, jog piniginės lėšos - 70 500 Lt (tai atitinka 20418,21 Eur) buvo panaudotos bendrovės reikmėms – skoloms grąžinti, prekėms pirkti, atlyginimams mokėti ir kt. – nepatvirtina kiti bylos įrodymai, taigi jie yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais ir konkrečiais duomenimis, jų negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis. Byloje nenustatyta, kokiems kitiems, nesusijusiems su bendrovės interesais ir veikla, tikslams šios lėšos buvo panaudotos, tačiau veikos kvalifikavimui tai neturi reikšmės. Kaip minėta, teismų praktikoje tokiais atvejais esminėmis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad bendrovės lėšos buvo naudojamos ne jos reikmėms ir kad dėl to jai buvo padaryta žala. Išnagrinėti įrodymai ir jau aptartos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad R. B. jo žinioje esantį UAB “R” (duomenys pakeisti) turtą, t. y. pinigines lėšas panaudojo ne įmonės reikmėms, šių pinigų panaudojimą patvirtinančių objektyvių dokumentų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nurodytą svetimą turtą (70 500 Lt (tai atitinka 20418,21 Eur), veikdamas tiesiogine tyčia, nuteistasis neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu.

6010.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo R. B. parodymus. Nuteistojo R. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Nuteistasis atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo visumos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. B. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju R. B. baudžiamosios atsakomybės nešalina tai, kad jis buvo vienas iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) akcininkų, nes uždarosios akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, todėl ir akcininkas turi atsakyti už bendrovės, t. y. jam svetimo turto, pasisavinimą, nustačius visus kitus BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2006, 2K-411/2012, 2K-407/2014).

6111. Nuteistasis O. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jam inkriminuotą nusikalstamų veikų padėjėjo vaidmenį, iš nuosprendžio neaiškūs jo veiksmai ir būdai, kokiais jis padėjo suklastoti sąskaitas-faktūras ir R. B. pasisavinti UAB „R“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas. Taigi, nuteistasis O. N. neigia bendrininkavęs su R. B. suklastojant dokumentus ir pasisavinant didelės vertės svetimą turtą, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

6211.1. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų požymių, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

6311.2. Padėjėjas yra viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių (BK 24 straipsnio 2 dalis). BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Pažymėtina, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

6411.3. Nuteistasis O. N., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2007 m. dirbo renginių organizavimu užsiimančioje įmonėje UAB “Š” (duomenys pakeisti), kurios vadovas buvo M. J.. Įmonės direktoriui išvažiavus į užsienį, O. N. buvo pavesta vienam organizuoti 2008 m. rugsėjo 5 d. renginį „Forum Palace“. Renginys nebuvo sėkmingas, dėl ko atsirado finansinių sunkumų. O. N. prašymu jo pažįstamas UAB “R” (duomenys pakeisti) direktorius R. B. paskolino įmonei 8 000 Lt. Praėjus kelioms dienoms po renginio M. J., dar būdamas užsienyje, paskambino O. N. ir paprašė pinigų. O. N. vėl kreipėsi į R. B., prašydamas paskolinti dar pinigų. Pastarasis sutiko paskolinti pinigų, tačiau paprašė už tai atidirbti, t. y. R. B. įmonei UAB “Š” (duomenys pakeisti) perves akivaizdžiai daugiau pinigų, nei šie jo prašo paskolinti, pinigus reikės išgryninti, po ko bus laikoma, kad įmonė bus grąžinusi R. B. 8 000 Lt skolą ir dar liks papildomas likutis pinigų. Įmonės vadovui leidus, O. N. sutiko su R. B. pasiūlymu. R. B. pervedė į UAB “Š” (duomenys pakeisti) įmonės sąskaitą apie 80 000 Lt. Iš šių pinigų O. N. pervedė 1 500 Lt į direktoriaus žmonos G. K. sąskaitą, sumokėjo už savo butą, o likusius pinigus pervedė į įmonės administratorės L. P. asmeninę banko sąskaitą. O. N. paprašė L. P. pasididinti banke išgryninamų pinigų limitą ir kartu su R. B. visus pinigus išgrynino bankomate, naudodamasis L. P. asmenine banko kortele. Iš išgrynintų pinigų 1 500 Lt O. N. pasidalino su administratore L. P. ir buhaltere D. D., likusius išgrynintus pinigus pasiėmė R. B.. Kam R. B. reikėjo išsigryninti 80 000 Lt, O. N. nesidomėjo ir neklausė. Visas sąskaitas už UAB “Š” (duomenys pakeisti) tariamai įmonei UAB “R” (duomenys pakeisti) suteiktas reklamos paslaugas buvo pavesta sutvarkyti administratorei ir buhalterei, į ką O. N. nesikišo ir tuo nesidomėjo, todėl nežino, kaip viskas buvo įforminta. O. N. mano, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) rekvizitus, kurie buvo įrašyti į PVM sąskaitas-faktūras, L. P. sužinojo, sukontaktavusi su R. B. (t. 8, b. l. 178-181).

6511.4. Nors nuteistasis O. N. neigė prisidėjęs prie dokumentų suklastojimo, tačiau tai prieštarauja liudytojos L. P. nuosekliai nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, kad L. P. išvykusi gyventi į užsienį, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (t. 7, b. l. 112). Liudytoja L. P., apklausta pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ir ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad dirbo UAB “Š” (duomenys pakeisti) administratore, pildydavo, išrašydavo ir pasirašydavo sąskaitas faktūras, išankstines sąskaitas. 2008 m. rugsėjį „Forum Palace“ turėjo įvykti bendrovės organizuojamas renginys, tačiau bendrovė neturėjo grynųjų pinigų apmokėti renginio išlaidoms. O. N. buvo atsakingas už renginį, todėl jis iš kažkur pasiskolino pinigų, iš kurių buvo dengiamos renginio išlaidos. Liudytoja tiksliai neatsiminė, kokioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis buvo išrašytos ir pasirašytos sąskaita faktūra SMI Nr. 09002 ir PVM sąskaita faktūra SMI Nr. 09006, tačiau užtikrintai nurodė, kad šie dokumentai buvo išrašyti pagal O. N. jai pateiktus arba padiktuotus rekvizitus ir sumas, nes UAB “R” (duomenys pakeisti) ir R. B. jai nėra girdėti. Gal 2008 m. rugsėjo 12 d. O. N. paprašė L. P. paskolinti jos asmeninę banko mokėjimo kortelę su PIN kodu. Jis minėjo, kad suderinęs su M. J. ir reikia atlikti pavedimus į jos sąskaitą bei išgryninti lėšas. Kokios tai lėšos, O. N. neminėjo, o ji ir neklausė, nes tai nesukėlė įtarimo. Vėliau L. P. paskambino O. N. ir pasakė, kad į jos sąskaitą atliks du pavedimus ir minėtas lėšas reikia skubiai išgryninti, todėl būtina padidinti lėšų išgryninimo limitą. Ji nuvažiavo į banką ir parašė prašymą padidinti limitą. Vėliau O. N. kortelę grąžino, tačiau jokių pinigų nedavė, nes ir neturėjo duoti (t. 5, b. l. 49-53, 57-58).

6611.5. Taigi, liudytoja L. P. aiškiai parodė, kad kaltinime nurodytas sąskaitą faktūrą SMI Nr. 09002 ir PVM sąskaitą faktūrą SMI Nr. 09006 išrašė O. N. nurodymu pagal jo pateiktus rekvizitus. Byloje nėra duomenų, kad L. P., išrašydama šias sąskaitas, būtų žinojusi, jog UAB „Š“ (duomenys pakeisti) reklamos paslaugų įmonei UAB “R” (duomenys pakeisti) realiai neteikė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti liudytojos L. P. parodymų nepatikimais ir juos atmesti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių L. P. būtų šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį O. N. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais liudytojos L. P. parodymais, kurie laikytini įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Tai atitinka teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad asmenų parodymai įrodymais yra laikomi tuo atveju, kai jie, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-106-693/2016).

6711.6. Nuteistojo O. N. teisminio nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, kad UAB “R” (duomenys pakeisti) rekvizitus, kurie buvo įrašyti į sąskaitas-faktūras, L. P. sužinojo, sukontaktavusi su R. B., nepatvirtino ir nuteistasis R. B.. Pastarasis, apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kažkas iš UAB “Š” (duomenys pakeisti) darbuotojų jam perdavė jau išrašytas sąskaitas-faktūras, kurias jis atidavė savo įmonės buhalterei (t. 8, b. l. 182-186). Taigi, nuteistasis R. B. nenurodė, kad kaltinime nurodytos sąskaitos faktūros buvo išrašytos pagal jo pateiktus rekvizitus.

6811.7. Nuteistasis O. N. apeliaciniame skunde neneigia, kad pervedė R. B. pervestas pinigines lėšas iš UAB “Š” (duomenys pakeisti) į L. P. sąskaitą ir šiuos pinigus kartu su R. B. išsigrynino bankomate, tačiau mano, jog tai nepatvirtina, kad jis suvokė, jog tokiais veiksmais padeda R. B. pasisavinti jo vadovaujamai įmonei priklausančias pinigines lėšas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. B. paskolino 8000 Lt O. N. pastarojo organizuotam UAB “Š” (duomenys pakeisti) renginiui. Neturėdamas pinigų grąžinti skolai, O. N. susitarė su R. B., kad pastarasis pagal suklastotas sąskaitas faktūras apie UAB “Š” (duomenys pakeisti) tariamai įmonei UAB “R” (duomenys pakeisti) suteiktas reklamos paslaugas perves į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą atitinkamą pinigų sumą, kurią reiks išgryninti ir perduoti atgal R. B., po ko bus laikoma, kad pastaroji įmonė bus grąžinusi R. B. 8 000 Lt skolą ir dar jiems liks papildomas likutis pinigų. Akivaizdu, kad toks susitarimas yra ekonomiškai nelogiškas ir finansiškai nenaudingas įmonei UAB “R” (duomenys pakeisti), nes pastaroji ne tik neatgavo 8 000 Lt skolos, bet įmonės direktorius R. B. susigrąžino ir mažiau pinigų nei jų pervedė, kadangi buvo sutarta, jog dalis išgrynintos sumos atiteks O. N.. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, O. N. tyčia davė nurodymus L. P. išrašyti fiktyvias sąskaitas faktūras už paslaugas, kurių UAB “Š” (duomenys pakeisti) nesuteikė, todėl nereikėjo specialių žinių ar patirties suvokti, jog UAB “R” (duomenys pakeisti) piniginės lėšos pervedamos į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą ir vėliau išgryninamos be teisėto pagrindo. R. B. į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą pervestas pinigines lėšas O. N. pervedė iš bendrovės į L. P. sąskaitą, davė nurodymą L. P. padidinti išgryninamų pinigų limitą ir, naudodamasis L. P. mokėjimo kortele, šias lėšas kartu su R. B. išgrynino. Iš šių pinigų apie 66 000 – 67 000 Lt, tačiau tiksliau teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, R. B. pasiliko sau ir jais disponavo savo nuožiūra, likę pinigai buvo panaudoti O. N. ir kitų asmenų naudai.

6911.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad O. N. žinojo, jog aptarti veiksmai buvo atlikti, siekiant pasisavinti svetimą UAB “R” (duomenys pakeisti) priklausantį didelės vertės turtą. O. N. neabejotinai suprato, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – dokumentų suklastojimo ir svetimo turto pasisavinimo. O. N. veiksmai, vertinant juos kartu su kitais ištirtais įrodymais, atskleidžia jo kaltės turinį ir parodo, kad jis šiuos veiksmus atliko pagal susitarimą padėti R. B. suklastoti dokumentus ir pasisavinti svetimą didelės vertės turtą. Pagal formuojamą teismų praktiką visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus numatytas išimtis. Nors O. N. tiesiogiai nerealizavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties objektyviųjų požymių, tačiau pabrėžtina, kad padėjėjas yra ne tas asmuo, kuris realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet tas, be kurio pagalbos nusikalstama veika nebūtų įmanoma arba jos padarymas pasunkėtų. Padėjėjo veiksmų ypatumas yra tas, kad jo padaryta veika palengvina vykdytojams realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamos nusikalstamos veikos nebūtų padarytos, jei O. N. nebūtų atlikęs padėjėjo veiksmų. Taigi, šioje byloje įrodyta, kad O. N. padėjo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, o taip pat jam buvo pagrįstai reiškiamas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

7011.9. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, aprašant nustatytą O. N. nusikalstamų veiksmų datą padaryta akivaizdi rašymo apsirikimo klaida – nurodyta, kad, tęsiant nusikalstamą sumanymą, O. N., turėdamas galimybę disponuoti UAB “Š” (duomenys pakeisti) turtu – pinigais, esančiais bendrovės banko sąskaitoje, pasinaudodamas jam patikėtu bendrovės slaptažodžių kodų generatoriumi, 2009 m. rugsėjo 12 d. dviem mokėjimo pavedimais iš UAB “R” (duomenys pakeisti) į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą gautus 32 000 Lt ir 40 710 Lt tą pačią dieną, t. y. 2009 m. rugsėjo 12 d. internetu dviem mokėjimo pavedimais – 29 820 Lt ir 40 700 Lt pervedė į UAB “Š” (duomenys pakeisti) administratorės L. P. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke, iš viso 70 520 Lt. Gi byloje ištirti ir aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad du pavedimai iš UAB “R” (duomenys pakeisti) į UAB “Š” (duomenys pakeisti) buvo padaryti 2008 m. rugsėjo 12 d. ir tą pačią dieną O. N. atliko du pavedimus 29 820 Lt ir 40 700 Lt sumoms į asmeninę administratorės L. P. sąskaitą. Nurodyta klaida ištaisytina.

7112. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria nuteistojo O. N. apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi baudžiamosios atsakomybės senaties terminus reglamentuojančiomis nuostatomis ir nepagrįstai pastarąjį nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. BPK 3 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš jų yra baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra numatyti BK 95 straipsnyje. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu galiojančioje BK 95 straipsnio redakcijoje yra numatytas aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau O. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 95 straipsnio redakcijoje buvo numatytas trumpesnis – penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nagrinėjamoje byloje skaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus taikoma nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija.

7212.1. O. N. ir R. B. inkriminuotas nusikaltimas, nustatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. iki 17 d. Pagal BK 95 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. N. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2009 m. sausio 11 d. (t. 7, b. l. 14-16); Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta 2009 m. liepos 28 d. (t. 7, b. l. 17-19). Taigi, šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos O. N. skaičiuojamas nuo 2009 m. liepos 28 d. ir suėjo 2014 m. liepos 28 d.

7312.2. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. B. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta 2010 m. liepos 20 d. (t. 6, b. l. 83-87); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už dvi nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. vasario 1 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu – pagal BK 231 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta 2015 m. vasario 11 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta 2016 m. spalio 3 d. (t. 10, b. l. 10-15). Taigi, šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos R. B. skaičiuojamas nuo 2016 m. spalio 3 d. ir priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo suėjęs.

7412.3. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), baudžiamosios bylos dalis dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo O. N. nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Dėl šios priežasties skundžiamo nuosprendžio dalis dėl O. N. paskirtų bausmių subendrinimo keičiama ir nuteistajam skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

76Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį, kuria O. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamąją bylą dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo O. N. nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

77Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, O. N. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu skirta 31 paros arešto bausme ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 1040 Lt arba 301,28 Eur (8 MGL) bauda bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 31 dienai su 301,28 Eur (8 MGL) bauda.

78O. N. į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendį atliktos arešto bausmės laiką, prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną vienai arešto parai, taip pat pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. baudžiamąjį įsakymą sumokėtą baudą.

79Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant O. N. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

80Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 376,60 Eur (10 MGL) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

81Ištaisyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytą O. N. nusikalstamos veikos padarymo datą, nustatant, kad O. N., turėdamas galimybę disponuoti UAB “Š” (duomenys pakeisti) turtu – pinigais, esančiais bendrovės banko sąskaitoje, pasinaudodamas jam patikėtu bendrovės slaptažodžių kodų generatoriumi, 2008 m. rugsėjo 12 d. dviem mokėjimo pavedimais iš UAB “R” (duomenys pakeisti) į UAB “Š” (duomenys pakeisti) sąskaitą gautus 32 000 Lt ir 40 710 Lt tą pačią dieną, t. y. 2008 m. rugsėjo 12 d. internetu dviem mokėjimo pavedimais – 29 820 Lt ir 40 700 Lt pervedė į UAB “Š” (duomenys pakeisti) administratorės L. P. asmeninę sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke, iš viso 70 520 Lt.

82Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

83Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi,... 4. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta... 5. Į paskirtą bausmę įskaitytos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 7. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė –... 8. Taip pat R. B. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 49 729,56 Lt... 9. O. N. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi,... 11. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies a)... 12. Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011... 13. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, O. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 14. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė –... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 16. 1. R. B. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės... 17. Jis gi, nuo 2006 m. sausio 11 d. būdamas UAB “R” (duomenys pakeisti),... 18. Vykdydami savo nusikalstamą sumanymą, O. N. pasinaudojus pasitikėjimu ir... 19. Jis, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą einamų pareigų pagrindu... 20. L. P. žinodama, kad UAB “Š” (duomenys pakeisti) direktoriaus M. J.... 21. 1.2. R. B. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad... 22. 2. O. N. nuteistas už tai, kad padėjo suklastoti tikrus dokumentus ir... 23. Jis, nuo 2007 metų iki 2008 m. lapkričio 30 d. atlikdamas UAB “Š”... 24. Vykdydami savo nusikalstamą sumanymą, O. N., pasinaudodamas pasitikėjimu,... 25. Tęsiant nusikalstamą sumanymą O. N., turėdamas galimybę disponuoti UAB... 26. L. P. žinodama, kad UAB “Š” (duomenys pakeisti) direktoriaus M. J.... 27. O. N. 2008 m. rugsėjo 12 d. apie 20 val. kartu su R. B. bankomate, esančiame... 28. 3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 29. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 30. 3.2. Skunde taip pat pažymima, jog tam tikrą teismo išvadų nenuoseklumą... 31. 3.3. Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje, kuria buvo grindžiamas... 32. 3.4. Apelianto aiškinimu, aptariamu klausimu jis teismui pateikė rašytinį... 33. 3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendyje nelogiškai teigiama, kad... 34. 3.6. Be to, netiesiogiai pripažindamas, jog įmonės darbuotojams atlyginimus... 35. 3.7. Be skunde pirmiau aptartų aplinkybių, apelianto vertinimu, pirmosios... 36. 4. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. N. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017... 37. 4.1. Apeliantas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d.... 38. 4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo nuosprendis... 39. 4.3. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad... 40. 4.4. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal pateiktą kaltinimą... 41. 4.5. Apelianto nuomone, jis visiškai nepagrįstai yra nuteistas ir pagal BK... 42. 4.6. Skunde apeliantas neneigia, kad pervedė R. B. pervestas pinigines lėšas... 43. 4.7. Be to, skunde taip pat pažymima, kad pats R. B. apklausose parodė, kad... 44. 4.8. Apelianto aiškinimu, šioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų,... 45. 5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. B., O. N. ir jų... 46. 6. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo O. N. apeliacinis... 47. 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 48. 8. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas už tai, kad pasisavino jo... 49. 9. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar... 50. 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2009 m.... 51. 10.1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 52. 10.2. Nuteistasis R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas... 53. 10.2.1. Nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė,... 54. 10.2.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. B. nurodė iš... 55. 10.3. Nors nuteistasis R. B. nuosekliai viso proceso metu parodė, kad iš O.... 56. 10.4. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2017 m. balandžio 21... 57. 10.4.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog R. B. taip pat buvo kaltinamas pagal BK... 58. 10.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad, darant išvadą dėl bendrovės vadovo... 59. 10.6. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą,... 60. 10.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami... 61. 11. Nuteistasis O. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų,... 62. 11.1. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų... 63. 11.2. Padėjėjas yra viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių (BK... 64. 11.3. Nuteistasis O. N., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad... 65. 11.4. Nors nuteistasis O. N. neigė prisidėjęs prie dokumentų suklastojimo,... 66. 11.5. Taigi, liudytoja L. P. aiškiai parodė, kad kaltinime nurodytas... 67. 11.6. Nuteistojo O. N. teisminio nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių, kad... 68. 11.7. Nuteistasis O. N. apeliaciniame skunde neneigia, kad pervedė R. B.... 69. 11.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad O. N.... 70. 11.9. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo... 71. 12. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria nuteistojo O. N. apeliacinio... 72. 12.1. O. N. ir R. B. inkriminuotas nusikaltimas, nustatytas BK 300 straipsnio 1... 73. 12.2. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. B. Vilniaus... 74. 12.3. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 76. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį,... 77. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, O. N. pagal BK 24 straipsnio... 78. O. N. į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 79. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2... 80. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę –... 81. Ištaisyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytą O. N. nusikalstamos... 82. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 83. Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti....