Byla 2A-620-464/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3145-640/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovams A. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl skolos priteisimo bei atsakovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei SEB bankas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-2), prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų A. S. ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ iš viso 2 763 492,18 Lt skolos (kurią sudaro 2 676 013,16 Lt paskolos likutis, 65 071,72 Lt palūkanos, 22 407,30 Lt delspinigiai), 31 635 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ (toliau – ir kredito gavėjas) 2008-02-22 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 1450804130040-21 su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir kreditavimo sutartis). 2014-02-28 baigėsi prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdymo terminas, tačiau atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ nurodytos prievolės neįvykdė ir ieškinio pateikimo dieną liko skolingas ieškovui iš viso 2 763 492,18 Lt (800 362,66 Eur). Be to, tarp ieškovo ir atsakovo A. S. 2008-12-19 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 142108426 (toliau – ir laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovas A. S. įsipareigojo atsakyti ieškovui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys visos prievolės ar jos dalies pagal kreditavimo sutartį. Kreditavimo ir laidavimo sutarties pasirašymo metu atsakovas A. S. buvo atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ direktorius, todėl jis žinojo, kad 2014-02-28 suėjo prievolių įvykdymo terminas, tačiau savo prievolių pagal laidavimo sutartį neįvykdė. Vadovaujantis laidavimo sutarties bei CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.81 straipsnio ir 6.76 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šis atsakovas privalo solidariai su kredito gavėju atsakyti pagal kreditavimo sutarties nuostatas.

6Atsakovai A. S. ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ieškovui pareiškė priešieškinį (t. 1, b. l. 298-202), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais laidavimo sutartį ir 2008-12-19 laidavimo sutarties pakeitimą Nr. 1, atlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Laidavimo sutartį ginčijo CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nurodė, kad ji buvo sudaryta patiriant ekonominį spaudimą iš ekonomiškai stipresnės šalies – ieškovo, pastarojo reikalavimu, atsakovui A. S. nenaudingomis sąlygomis. Atsakovas A. S. buvo priverstas sudaryti papildomą prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimo sutartį, nes priešingu atveju, ieškovas būtų pareikalavęs grąžinti suteiktą kreditą prieš nustatytą jo grąžinimo terminą, nors ši kreditavimo sutartis buvo užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka. Be to, laidavimo sutartis buvo sudaryta ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, ekonominės krizės laikotarpiu, kuomet atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ buvo ypatingai reikalingos lėšos, gautos pagal kreditavimo sutartį, o ieškovas tuo pasinaudojo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015-01-26 sprendimu (t. 2, b. l. 48-52) ieškovo AB SEB bankas ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų A. S. bei UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 800 362,65 Eur (2 763 492,18 Lt) skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 800 362,65 Eur (2 763 492,18 Lt) sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo 2014-03-28 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovui priteisė 9 162,13 Eur (31 635 Lt) žyminio mokesčio išlaidų, o atsakovų priešieškinį atmetė. Teismas atsakovų nurodytą atsikirtimo į ieškinį argumentą, kad prievolių ieškovui jie negali vykdyti dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-21 sprendimo, kuriuo buvo pripažinta negaliojančia 2003-09-26 nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyta restitucija, atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ priteisiant už turtą sumokėtas pinigines lėšas, tačiau atsakovas iki šiol šių lėšų nėra gavęs, pripažino teisiškai nereikšminga ir nelemiančia atsakovų prievolių pagal ieškovo reikalavimus nevykdymą. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, kuris savo prievolės kreditoriui neįvykdė. Tokioje situacijoje ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiu būdu jam ginti savo teises. Aplinkybė, kad jog kreditavimo sutarčiai užtikrinti buvo sudarytas ir hipotekos sandoris, taip pat iš ieškovo neatima teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš kredito gavėjo bei jo laiduotojo.

9Teismas nurodė, kad savo prievolių nevykdymo atsakovas A. S. neturi pagrindo pateisinti tuo, jog laidavimo sutartis buvo sudaryta ekonominio spaudimo įtakoje. 2008-12-19 sudarant laidavimo sutartį, buvo sudaromas ir kreditavimo sutarties pakeitimo susitarimas, kuriuo buvo keičiamos kreditavimo sutarties sąlygos bei gražinimo terminai. Tai patvirtina aplinkybes, jog tiek kreditavimo sutarties pakeitimai, tiek laidavimo sutartis buvo sudaryti dėl kredito gavėjo finansinių sunkumų, o pats laidavimas atsakovams dėl to buvo naudingas. Be to, laidavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu A. S. dėl to, jog jis kreditavimo sutarties pakeitimo metu buvo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ vadovas ir pats, kaip vadovas, pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas A. S., sudarydamas laidavimo sutartį, buvo kredito gavėjo vadovas ir akcininkas, todėl jam keliami ir taikomi didesnio atidumo bei rūpestingumo standartai. Atsakovas A. S. turėjo įvertinti savo galimybes laiduoti už kredito gavėją, juo labiau kad atsakovas laidavo už savo paties vadovaujamą įmonę, kurios akcininku buvo, ir nenustatyta, jog laidavimo sutartis sudaryta ne laisva valia ar ekonominio spaudimo įtakoje. Paties atsakovo A. S. pripažinimą, jog laidavimo sutarties jis nebūtų ginčijęs, jeigu AB „Spauda“ būtų sumokėjusi pagal teismo sprendimą atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ priteistas sumas, teismas įvertino kaip laidavimo sutarties sudarymą laisva valia.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovai A. S. ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 56-62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-01-26 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismui neišreikalavo bylai reikšmingų įrodymų – AB SEB bankas kredito bylos dėl kreditavimo sutarties sudarymo, taip pat kitų dokumentų ir informacijos, susijusios su laidavimo sutarties sudarymu, įskaitant elektroninius laiškus, nors atsakovai to prašė. Todėl nebuvo galimybės nustatyti, kokiu būdu buvo susitarta dėl kredito grąžinimo grafiko pakeitimo bei aplinkybių dėl laidavimo sutarties pasirašymo.
  2. Laidavimo sutartis buvo sudaryta patiriant ieškovo ekonominį spaudimą. Atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ vėlavo atsiskaityti pagal kreditavimo sutartį, todėl su ieškovu buvo susitarta pakeisti kredito grąžinimo terminą, o atsakovui A. S. liepta pasirašyti laidavimo sutartį. Priešingu atveju kreditavimo sutarties terminas nebūtų pratęstas ir įmonė būtų turėjusi grąžinti visą kreditą bei praradusi verslą. Ieškovas, reikalaudamas laidavimo sutarties sudarymo, kai įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, elgėsi nesąžiningai. Laidavimo sutartis atsakovui A. S. buvo akivaizdžiai nenaudinga, nes jis visu savo turtu įsipareigojo atsakyti ieškovui už bendrovės didelės sumos įsipareigojimus (3 149 198,14 Lt kredito grąžinimą).
  3. Laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Nepaisant to, kad ieškovas padarė didelę įtaką laidavimo sutarties sudarymui, šios sutarties sudarymo metu egzistavo ir nuo ieškovo nepriklausiusios aplinkybės. Laidavimo sutartis buvo sudaryta ekonominės krizės laikotarpiu. Be kreditavimo sutartimi suteiktos pinigų sumos, esant ekonominiam sunkmečiui, atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ nebūtų galėjęs toliau vykdyti bendrovės veiklos ir gauti pelno. Ieškovas, pasinaudodamas dėl ekonominio sunkmečio susiklosčiusia situacija, kuomet įmonėms buvo būtina gauti kreditus ir pratęsti jų mokėjimo terminus, pareikalavo ir įmonės vadovo bei akcininko laidavimo jam nenaudingomis sąlygomis.
  4. Hipotekos sandoris, pagal kurį atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ yra įkeitęs nekilnojamąjį turtą ieškovui, yra galiojantis, tai patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1418/2014. Taigi ieškovas gali išieškoti lėšas iš hipoteka įkeisto turto, esančio ( - ). Ieškovas, savo reikalavimus patenkindamas iš hipoteka įkeisto turto, greičiau atgautų reikalaujamą pinigų sumą, nei išieškodamas šią sumą iš laiduotojo. Nesąžininga reikalauti įsipareigojimų įvykdymo iš laiduotojo, kai nėra įvykusi ir dvišalė restitucija - tiek nekilnojamasis turtas, tiek ir sumokėtos piniginės lėšos šiuo metu yra AB „Spauda“ žinioje.
  5. Atsakovas A. S. neturi atsakyti pagal laidavimo sutartį, nes tai būtų prievolės už juridinį asmenį įvykdymas, nors įmonės vadovas neatliko jokių neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų. Tuo atveju, jeigu laidavimo sutartis nebūtų pripažinta negaliojančia ir atsakovui A. S. reikėtų įvykdyti atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ įsipareigojimus ieškovui, būtų pažeistos ne tik teisės normos, bet kartu ir bendrieji teisės principai bei atsakovo A. S. teisės ir teisėti interesai.

12Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 77-80) prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliaciniame skunde ginčijama tik teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo iš laiduotojo, nors prašoma abiejų atsakovų vardu panaikinti visą skundžiamo teismo sprendimą.
  2. Atsakovas A. S., vienintelis atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ akcininkas ir vadovas, yra tiesiogiai atsakingas asmuo už bendrovės ūkinės komercinės veiklos sėkmę. Administracijos vadovui laidavus už įmonę, toks asmuo įmonės veiklą organizuoja atsakingiau ir rūpestingiau, be to, jis atsako tik tokiu atveju, kai įmonė pati nesugeba atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to ieškovui buvo priimtinas atsakovo A. S. laidavimas. Laidavimo sutarties sudarymo laikotarpiu jau buvo iškilusi grėsmė, jog hipoteka gali būti nuginčyta teisme, o atsakovas A. S. užtikrino, kad hipoteka bus išsaugota. Taigi pats atsakovas jautėsi nerizikuojantis savo turtu.
  3. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas A. S. (laiduotojas), siekdamas pagerinti atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ kreditavimo sąlygas, tuo pačiu siekė ir sau naudingų pasekmių: jei bendrovės veikla būtų sėkminga, laiduotojas, kaip akcininkas, gautų dividendų, o kaip administracijos vadovas – darbo užmokestį. Be to, laiduotojas, turintis 100 proc. įmonės akcijų, yra suinteresuotas bendrovės, kaip savo paties verslo, sėkme. Dėl to atsakovas A. S., laiduodamas už atsakovą UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, veikė savo interesais ir tikėjosi, jog sugebės sėkmingai vystyti bendrovės verslą.
  4. Prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, esančio ( - ), hipoteka, kurį atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ įsigijo iš AB „Spauda“. Pastaroji dėl šio turto perleidimo ėmė reikšti pretenzijas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paiminėto turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Ieškovui tapo aišku, kad, pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, AB „Spauda“ sieks pripažinti negaliojančiu ir hipotekos sandorį. Šie nuogąstavimai pasitvirtino. Todėl ieškovo reikalavimas įsipareigojimų įvykdymą pagal kreditavimo sutartį užtikrinti papildomomis priemonėmis buvo pagrįstas bei atitiko bankams keliamus budrumo, rūpestingumo ir atsakingumo standartus. Kreditavimo sutarties terminas buvo pratęstas dėl padidėjusių atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ mokumo problemų.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškovo AB SEB bankas reikalavimo skolininkui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl skolos pagal kreditavimo sutartį ir reikalavimo laiduotojui A. S. dėl skolos pagal laidavimą pagrįstumo klausimą, kilo šalių ginčas dėl laidavimo teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo A. S. atsiradimo teisėtumo bei dėl abiejų atsakovų solidariosios pareigos ieškovui, kai kredito sutartis yra užtikrinta dar viena papildoma prievole – hipoteka, taip pat dėl atsakovo A. S., kaip įmonės vadovo, atsakomybės pagal atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ prievoles. Dėl tokių aplinkybių, atsižvelgdama į atsakovų apeliacinio skundo bei ieškovo atsikirtimų į jį argumentus, teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str.).

16Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 2008-02-22 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1450804130040-21 (t. 1, b. l.12-29). Kreditavimo sutarties aprašas „Ilgalaikis kreditas“ patvirtina, kad: 1) kredito suma yra 3 519 682 Lt; 2) kredito paskirtis – galutinis atsiskaitymas už įsigyjamą turtą pagal 2003-09-26 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (šios sutarties šalimis yra patalpų pardavėjas AB „Spauda“ ir jų pirkėjas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“), išskyrus kredito sutartimi nenumatytas finansuoti išlaidas (baudas, delspinigius ir kita, paskaičiuotus pagal 2003-09-26 sutartį); 3) paskutinė kredito grąžinimo diena 2013-02-21 (t. 1, b. l. 25-26). Kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje yra nurodyta, kad paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis yra kredito gavėjo sąskaitos banke įkeitimas, patalpų, esančių ( - ), įkeitimas bei kredito gavėjo turtinės teisės gauti nuomos mokestį pagal 2008-01-30 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įkeitimas.

17AB „Spauda“ 2008-12-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ dėl 2003-09-26 nekilnojamojo turto 9 901,32 kv. m. ploto spaustuvės patalpų, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Kitą dieną, t. y. 2008-12-19, tarp ieškovo AB SEB banko ir atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ buvo pasirašytas kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 1 (t. 1, b. l. 30-38), kuriame kasmėnesinė grąžinamos kredito įmokos suma 2009 metams sumažinta nuo buvusios 61 748,81 Lt iki 13 000 Lt, taip pat papildytas kredito grąžinimą užtikrinančių priemonių sąrašas, nurodant, kad prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą užtikrina dar dviejų žemės sklypų įkeitimas kreditoriui, vertybinių popierių – 100 proc. atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ akcijų, kurių savininkas yra A. S., įkeitimas ir atsakovo A. S. laidavimas (2.4. p.). 2008-12-19 tarp AB SEB bankas ir A. S. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 142108426 (t. 1, b. l. 122-125) su vėlesniais pakeitimais. 2009-07-17 kreditavimo sutarties šalys pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 2 (t. 1, b. l. 39-71), kuriuo kasmėnesinė grąžintinos kredito įmokos suma laikotarpiui nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. sumažinta iki 2 000 Lt, o kredito grąžinimą užtikrinančių priemonių sąrašą buvo papildytas dar ir kito nekilnojamojo turto įkeitimu bei reikalavimo teisių į gautinas sumas pagal įvairias nekilnojamųjų patalpų nuomos sutartis įkeitimu.

18Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 pagal AB „Spauda“ ieškinį atsakovei UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 2013-06-21 priėmė sprendimą, kuriuo 2003-09-26 nekilnojamojo turto 9 901,32 kv. m. ploto spaustuvės patalpų, esančių ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė dvišalę restituciją, įpareigodamas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ grąžinti ginčo objektu tapusias patalpas AB „Spauda“, o šis įpareigotas grąžinti atsakovui 3 631 000 Lt (t. 1, b. l. 168-188). Kaip tvirtina atsakovai, restitucija kol kas nėra įvykdyta, už patalpas sumokėtų piniginių lėšų AB „Spauda“ nėra grąžinusi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad AB „Spauda“ 2013-09-30 buvo iškelta restruktūrizavimo byla (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. B2-1678-345/2015; CPK 179 str. 3 d.). AB „Spauda“ taip pat buvo inicijavusi ir ginčą teisme dėl jam grąžintų patalpų hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu bei hipotekos registracijos panaikinimo, tačiau toks ieškinys nebuvo patenkintas, dėl šio konkretaus ginčo priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-11-17 (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. 2- 965-661/2014; LITEKO duomenys; t. 2, b. l. 22-32).

19Prievolės pagal šalių sudaryta kreditavimo sutartį įvykdymo terminas baigėsi 2014-02-28, atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ prievolės neįvykdė, skola pagal kreditavimo sutartį sudaro 2 763 492,18 Lt(t. 1, b. l. 6-11), kurią ir yra reikalaujama šioje byloje priteisti solidariai iš skolininko bei jo laiduotojo, kadangi prievolės neįvykdymo atveju skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje kitokio susitarimo nesama (laidavimo sutarties 1.1. p.).

20Dėl ekonominio spaudimo, sudarant laidavimo sandorį

21Su apeliacinio skundo argumentais, kad šioje byloje atsakovų ginčijama laidavimo sutartis buvo sudaryta ne atsakovo A. S. laisva valia, o esant ieškovo AB SEB banko ekonominiam spaudimui, todėl turėjo būti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, teisėjų kolegija nesutinka.

22Pagal CK 6.77 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas ją sudaryti (CK 6.156 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovai ekonominį spaudimą sudaryti laidavimo sutartį iš esmės apibūdina kaip grėsmę, kad tokios sutarties nepasirašius jiems nebūtų pratęstas kreditavimo sutarties terminas ir įmonė būtų turėjusi grąžinti visą kreditą bei praradusi verslą. Tačiau šie skundo argumentai, atsižvelgiant į laidavimo teisinę prigimtį, į šalių anksčiau sudarytus susitarimus, į kreditavimo sutarties vykdymo aspektus, neteikia pagrindo vertinimui, kad kredito davėjo siekis apsaugoti savo interesus papildomomis kredito grąžinimą užtikrinančiomis priemonėmis yra neteisėtas, pažeidžiantis atsakovų apsisprendimo laisvę ar sutartinių prievolių pusiausvyrą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ (kredito gavėjas), norėdamas gauti kreditą bei 2008-02-22 pasirašydamas kreditavimo sutartį, įsipareigojo visą šios sutarties galiojimo terminą užtikrinti savo prievolių vykdymą priimtinomis bankui (kredito davėjui) užtikrinimo priemonėmis. Nurodyti jo įsipareigojimai galiojo ir tada, kai prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo sandorį turi sudaryti tretieji asmenys (kreditavimo sutarties 4.1. p.). Kreditavimo sutartyje buvo nustatyta, kad jeigu kredito gavėjas ar trečiasis asmuo, turintys sudaryti su banku kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo sandorius, atsisako juos sudaryti bankui priimtinomis sąlygomis arba prievolių įvykdymo užtikrinimo sandoriai nesudaromi dėl bet kokių kitų priežasčių, tai yra kreditavimo sutarties pažeidimas, sudarantis prielaidas bankui kreditavimo sutartį nutraukti prieš terminą (sutarties 4.1. p. ir 11.1.2. p.). Pagal kreditavimo sutarties sąlygas kredito gavėjo vėlavimas vykdyti pinigines prievoles ar kitos pagrįstos abejonės jo mokumu bei gebėjimu grąžinti kreditą bankui taip pat buvo priskiriami prie aplinkybių, suteikiančių kreditoriui teisę nutraukti šią sutartį. Aptartos kreditavimo sutarties sąlygos byloje neginčijamos. Todėl ieškovui įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus bei suteikus atsakovui reikalingą finansavimą jo tikslams įgyvendinti, atitinkamas priešpriešinis jo reikalavimas atsakovui vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, konkrečiu atveju - pateikti skolininko vienintelio akcininko bei vadovo A. S. (VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija; CPK 179 str. 3 d.; taip pat t. 1, b. l. 32, sutarties pakeitimo Nr. 1, 4.5. p.) asmeninį laidavimą, kad paskola tikrai bus grąžinta, neleidžia konstatuoti ekonominio spaudimo (įstatymams prieštaraujančio vertimo) sudaryti laidavimo sutartį. Pažymėtina, kad pagal CK 6.77 straipsnio 4 dalie nuostatas kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas būtų konkretus jo nurodomas asmuo. Kadangi atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ vėlavo atsiskaityti pagal kreditavimo sutartį ir derėjosi su ieškovu dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo bei kasmėnesines kredito grąžinimo įmokų dydžio, ieškovui neabejotinai buvo žinoma apie UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ finansinius sunkumus ir atsiradusią grėsmę kredito grąžinimui, juolab kad buvęs patalpų, kurių įsigijimo finansavimui ir suteiktas kreditas, savininkas AB „Spauda“ CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu inicijavo teisme ginčą dėl įkeistų ieškovui patalpų susigrąžinimo per restitucijos institutą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ir tokią aplinkybę, kad laidavimo sutarties sudarymo laikotarpiu jau buvo iškilusi grėsmė, jog hipoteka taip pat gali būti nuginčyta teisme.

23Nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sandorio pripažinimui sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo būtina nustatyti šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2014-01-31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Atsakovai nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė jokių konkrečių ieškovo veiksmų, kuriais pasireiškė ekonominis spaudimas, išskyrus teisėjų kolegijos jau įvertintus ir aptartus aspektus, susijusius su galimu kreditavimo sutarties nutraukimu. Be to, šalių susitarimas dėl kreditavimo sąlygų modifikavimo buvo pasiektas, t. y. atsakovams įvykdžius jos 4.1. punkte nurodytą savo įsipareigojimą, kredito gavėjui beveik 5 kartus buvo sumažinta kasmėnesinė grąžinamos kredito įmokos suma 2009 metams. Todėl šiuose sutartiniuose santykiuose nėra pagrindo įžvelgti ir banko nesąžiningumo, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad laidavimas buvo naudingas patiems atsakovams, apeliaciniu skundu nepaneigta.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas galėjo imtis tiek kreditavimo sutartyje, tiek teisės aktuose nustatytų savo teisių gynimo būdų. Šios teisės turėjimas ar jos realizavimas negali būti laikomas ekonominiu spaudimu, nes teisėtai kyla iš sutarties ir teisės aktų, reglamentuojančių šį teisinį santykį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes, laiduotojo asmens savybes bei jo ryšius su kredito gavėju, bei pagrįstai konstatavo, jog ekonominio spaudimo naudojimo atsakovai neįrodė.

25Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, sudarant sandorį

26Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta susidėjus sunkioms aplinkybėms, t. y. esant ekonominiam sunkmečiui, gręsiant negalėjimui toliau vykdyti bendrovės veiklos ir gauti pelno, jei kreditavimo sutartis, nesudarius laidavimo sutarties, būtų buvusi nutraukta, taip pat nesuponuoja CK 1.91 straipsnio taikymo.

27Sprendžiant, ar susidėjusios sunkios aplinkybės yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, turi būti konstatuotas šių sąlygų egzistavimas: 1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio šalies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiškiai nenaudingomis sąlygomis; 2) kitai sandorio šaliai žinant apie šias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio šaliai savo valią. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad taikant šį sandorio negaliojimo pagrindą santykiuose su verslo subjektais, privalo būti įvertinta verslo rizika. Sprendžiama, kad negalima pripažinti negaliojančiu sandorį remiantis sunkia atsakovo finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200510-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005).Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai siekia pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia būtent dėl sunkios įmonės finansinės situacijos, t. y. dėl kredito gavėjui iškilusių finansinių sunkumų, grąžinant kreditą. Aplinkybės, kad pakeitus kreditavimo sutarties sąlygas atsakovų naudai bei papildomai užtikrinus jų vykdymą laidavimo sutartimi, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ar šalių sudarytos kreditavimo sutarties kurios nors nuostatos, byloje neįrodinėtos, juolab kad kredito grąžinimo užtikrinančių priemonių sąrašo papildymas laidavimu buvo nulemtas pradinio šalių susitarimo (kreditavimo sutarties 4.1. p.), su kuriuo atsakovas sutiko ir būtent tokiomis sąlygomis jis gavo finansavimą. Kolegija taip pat jau įvardijo argumentus, kad laidavimas atsakovams buvo naudingas, nes buvo sudaromi kredito sutarties pakeitimai ir keičiamos sąlygos dėl kredito grąžinimo terminų, kas leido turinčiam finansinių sunkumų atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ išvengti tokių padarinių, kaip kreditavimo sutarties nutraukimas prieš terminą dėl netinkamo prievolių vykdymo. Esant tokioms aplinkybėms interpretuoti banko bendradarbiavimą su skolininku kaip jo pasinaudojimą susiklosčiusia skolininko finansine situacija nėra nei sąžininga, nei protinga.

28Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamo sprendimo šioje ginčo dalyje neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Byloje nesama jokių duomenų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad atsakovas A. S., būdamas skolininko įmonės dalyviu bei valdymo organu, neteisingai išreiškė valią sudaryti laidavimo sandorį, kad jo valią lėmė neteisingai suvoktos kurios nors esminės laidavimo sutarties aplinkybės dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų. Priešingai, jis suprato ar turėjo suprasti sudarąs bendrovės, kurios veiklai vadovavo ir kurios savininku jis yra, skolos grąžinimą užtikrinantį sandorį su bendrovės kreditoriumi (banku), neabejotinai suvokė ir šio sandorio pobūdį ar konkrečias sąlygas, savo atsakomybę. Todėl laidavimo sutartis negali būti priskirta prie sandorių, turinčių valios trūkumų, ar pripažinta negaliojančia pagal CK 1.91 str. nuostatas.

29Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo

30Apeliacinis skundas grindžiamas ir tokiais argumentais, kad nesąžininga reikalauti įsipareigojimų įvykdymo iš laiduotojo, kai hipotekos sandoris, pagal kurį atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ yra įkeitęs nekilnojamąjį turtą ieškovui, yra galiojantis. Pritaikius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą, atsakovų teigimu, iškyla jų realizavimo eiliškumo problema. Teisėjų kolegija, nesutikdama ir su šiais skundo argumentais, pažymi, kad ši problema spręstina pagal sutartyse ir kiekvieną iš jų reglamentuojančiose materialinės teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą.

31CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis; laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartyje (t. 1, b. l. 122-125) sulygta, kad laiduotojas laiduoja už kredito gavėją ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu atsiskaityti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. užtikrina tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kredito sutartyje nustatytų įmokų mokėjimą, jei kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal kredito sutartį (1.1 p.); laiduotojo atsakomybė yra solidarioji, t. y. laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui už kredito gavėjo kreditavimo sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus kaip solidarūs skolininkai (1.2 p.). Laidavimo sutartyje nėra numatyta solidariosios atsakomybės išimtis ar ribojimas, todėl pripažintina ieškovo teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai suformuota taisyklė dėl kreditoriaus teisių gynimo būdų eiliškumo, esant prievolių įvykdymo užtikrinimo daugetui – kreditorius, prieš nukreipdamas išieškojimą į laiduotojų turtą, neprivalo pirmiau išsiieškoti iš hipoteka įkeisto turto ir gali šiuos institutus taikyti kartu. Kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-611/2015). Tokio teisinio reguliavimo bei jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos kontekste pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, atsakovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ tinkamai neįvykdžius prievolės, turi teisę pasirinkti, kokiu būdu ginti savo interesus, yra teisinga ir pagrįsta. Kolegija sutinka ir teismo pozicija, kad hipotekos sandorio kredito sutarties užtikrinimui egzistavimas neatima ieškovo teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš paties kredito gavėjo ir jo laiduotojo. Ieškovo diskrecijos laisvai naudotis savo teise į gynybą (CK 1.137 str., CPK 5 str.) negali paneigti nei apeliantų subjektyvi nuomonė, kad teisingiau bei efektyviau būtų išieškoti iš hipoteka įkeistų patalpų, nei susiklosčiusi konkreti faktinė situacija, susijusi su hipotekos objektu, kai pripažinus turto 2003-09-26 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir turtą grąžinus pirmesniam jo savininkui AB „Spauda“, šis dar nėra įvykdęs jam tenkančios restitucijos pareigos grąžinti už šį turtą sumokėtas lėšas.

33Apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas A. S. neturi atsakyti pagal laidavimo sutartį, nes tai būtų prievolės už juridinį asmenį įvykdymas, nors įmonės vadovas neatliko jokių neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, teisėjų kolegija atmeta kaip nagrinėjamoje byloje teisiškai neaktualius. Laiduotojo prievolė kreditoriui yra asmeninė ir priklauso tik nuo laidavimu užtikrintos prievolės (ne)įvykdymo (CK 6.81 str.), ji netapatintina su juridinio asmens organo atsakomybė įmonei ar jos kreditoriams. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Nėra jokio pagrindo teigti, kad reikalaujant įvykdyti prievoles pagal laidavimo sutartį turi būti nustatyti laiduotojo neteisėti ar nesąžiningi veiksmai.

34Dėl dokumentų išreikalavimo

35Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą atsakovai grindžia ir civilinio proceso normų pažeidimu, t.y. įrodymų apie kreditavimo sutarties sudarymą bei laidavimo sutarties sudarymą, neišreikalavimu. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio Kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 str. 1 d.). Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str. 1 d.)

36Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio protokolų (jų garso įrašai teismų informacinėje sistemoje LITEKO), Vilniaus apygardos teismas 2014-09-09 sprendė atsakovų prašymą išreikalauti iš ieškovo kredito bylą pagal šalių sudarytą kreditavimo sutartį bei visus turimus dokumentus ir informaciją, susijusią su ginčo laidavimo sutarties sudarymu ir šį prašymą atmetė (t. 2, b. l. 7-8). Nurodė, kad atsakovų prašymas yra nekonkretus, nėra nurodyta, ar patys atsakovai kreipėsi į ieškovą dėl šių dokumentų gavimo, juolab kad prašomi išreikalauti dokumentai yra susiję su pačiais atsakovais. Šis klausimas taip pat buvo nagrinėjamas 2015-01-05 vykusio teismo posėdžio metu. Atsakovui pareiškus prašymą dėl dokumentų išreikalavimo, teismas tyrė, ar su tokiu prašymu buvo kreiptasi į ieškovą (t. 2, b. l. 43). Atsakovo atstovui nurodžius, kad šių įrodymų gavimo tiesiogiai iš ieškovo jie neinicijavę, o ieškovui nesutinkant su prašymu, nes tai užvilkintų procesą, pirmosios instancijos teismas prašymą, kaip pateiktą pavėluotai, tenkinti atsisakė.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad dar 2014-09-09 nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė atsakovų prašymo netenkinimo priežastis, tačiau pakartotinis prašymas buvo pateiktas tik 2015-01-05 teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje konkretizavo, jog turi būti išreikalauti dokumentai, suarchyvuoti elektroninio pašto paskyroje ( - ), tačiau nenurodė, kodėl negali pateikti susirašinėjimo, kuriame patys dalyvavo. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso normų. Atsakovų reikšto nekonkretaus prašymo tenkinimas būtų pažeidęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.). Be to, civilinėje byloje nustačius, kad atsakovų ginčijama ieškovo teisė į laidavimą kyla iš įstatymo bei tiesiogiai iš kreditavimo sutarties nuostatų, prielaidų ekonominio spaudimo faktui konstatuoti, nepaisant buvusių derybų ar susirašinėjimo, nėra.

38Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistas.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Atsakovai sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 63), nuo likusios dalies žyminio mokesčio (9 062 Eur) atleisti 2015-02-27 nutartimi (t. 2, b. l. 74). Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovo į valstybės biudžetą nesprendžiamas (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovui neprašant atlyginti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas taip pat nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-2),... 5. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Sisteminio modernizavimo... 6. Atsakovai A. S. ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ieškovui... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-26 sprendimu (t. 2, b. l. 48-52) ieškovo AB... 9. Teismas nurodė, kad savo prievolių nevykdymo atsakovas A. S. neturi pagrindo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovai A. S. ir UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ apeliaciniame... 12. Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 77-80)... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškovo AB SEB bankas reikalavimo... 16. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Sisteminio modernizavimo... 17. AB „Spauda“ 2008-12-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 18. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013 pagal AB... 19. Prievolės pagal šalių sudaryta kreditavimo sutartį įvykdymo terminas... 20. Dėl ekonominio spaudimo, sudarant laidavimo sandorį... 21. Su apeliacinio skundo argumentais, kad šioje byloje atsakovų ginčijama... 22. Pagal CK 6.77 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą,... 23. Nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sandorio... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas galėjo imtis tiek kreditavimo... 25. Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, sudarant sandorį ... 26. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta... 27. Sprendžiant, ar susidėjusios sunkios aplinkybės yra pagrindas pripažinti... 28. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina... 29. Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo... 30. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tokiais argumentais, kad nesąžininga... 31. CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta,... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai suformuota taisyklė dėl... 33. Apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas A. S. neturi atsakyti pagal... 34. Dėl dokumentų išreikalavimo... 35. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą atsakovai grindžia ir... 36. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio protokolų (jų garso... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad dar 2014-09-09 nutartyje pirmosios instancijos... 38. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisėto ir pagrįsto... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 40. Atsakovai sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 63), nuo likusios... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą....