Byla 2S-803-450/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams lietuvių taip vadinamai teritorijai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai taip vadinamos institucijos „Lietuvos teisingumo“ ministerijos“, taip vadinamai institucijai „Kaišiadorių rajono apylinkės teismas“, Kauno apskrities VPK Jonavos policijos komisariatui dėl nekaltumo prezumpcijos ir teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo taip vadinamos teritorijos Lietuvos Respublikos 20008 Eur padarytos ir patirtos neturtinės žalos atlyginimo už nekaltumo prezumpcijos ir jo teisių pažeidimą 2015 m. rugpjūčio 10 d. sulaikymo metu, įvykdant 2015 m. birželio 14 d. atstovo taip vadinamos institucijos „Kaišiadorių rajono apylinkės teismo“ patvarkymą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

6Susipažinęs su ieškovo pateiktu ieškiniu, teismas konstatavo, kad jame vartojamomis tokiomis sąvokomis kaip „lietuvių taip vadinama teritorija Lietuvos Respublika“, atstovaujama „taip vadinamos institucijos „Lietuvos teisingumo“ ministerijos“ ir kt., ieškovas sąmoningai siekia rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs ieškovo skundus, ne kartą yra pažymėjęs, jog ieškovas, vartodamas nepagarbias sąvokas, tokiu būdu demonstratyviai akcentuoja ne tik teismo ar kurios nors proceso šalies, o taip pat ir apskritai valstybės negerbimą, bei sąmoningai siekia juos pažeminti ir įžeisti naudodamasis procesine ieškinio teikimo teise. Kitaip tariant, pats išreikšdamas niekinamą požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius, asmuo reikalauja, kad jo teisės būtų gerbiamos, o gal būt pažeistos būtų apgintos tos pačios valstybės institucijų pagalba bei remiantis tos valstybės įstatymais, kurių reikalavimų pats sąmoningai nepaiso (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015, 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-178-196/2015, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015 ir kt.).

7Teismas taip pat konstatavo, kad pateiktas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos CPK reikalavimų, todėl jį atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Tokia teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą, aiškinimo ir taikymo praktika formuojama aukštesnės instancijos teismų (žr. Vilniaus apygardos teismo nutartis 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-594-823/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu, kurį patikslino, ieškovas A. B. prašo panaikinti taip vadinamos institucijos „Vilniaus miesto apylinkės teismo“ 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį.

10Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentai:

111) Nutartyje netinkamai taikomas CPK 137 str.2 d. l p., kai nustatoma, kad ieškinys neva neatitinka CPK reikalavimų, todėl nenagrinėtinas teisme, kas prieštarauja minėtam įstatymui, kuris gali būti taikomas tik tada, kai ieškinys yra apskritai nenagrinėtinas teisme. Tuo atveju pagal CPK 137 str. 3 d. turi būti privalomai motyvuota į kurią instituciją kreiptis, kad reikalavimai būtų išnagrinėti.

122) Nutartyje netinkamai taikomas CPK 137 str. 2 d. 8 p., nes nėra motyvų, kuriais būtų pagrįsta išvada, jog ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo. Nesant privalomų motyvų yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai.

133) Pažeidžiami CPK 5, 6, 7, 17 str. ir Konstitucijos 29 str., kai ieškiniui netaikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, todėl taip vadinama institucija „Vilniaus miesto apylinkės teismas“ peržengė savo kompetencijos ribas ir kartu su taip vadinama institucija „Lietuvos apeliaciniu teismu“ yra „apsvaigę nuo teisingumo gamybos“, kai bando „aiškinti , jog neva ieškiniu yra išreikštas neigiamas požiūris į valstybę, proceso dalyvius, kai apeliantas reikalauja gerbti pažeistas jo teises tų pačių taip vadinamos valstybės institucijų ir įstatymų, kurių reikalavimų neva nepaiso“, nes yra atvirkščiai, Konstitucijos ir įstatymų nepaiso taip vadinamos institucijos „teismai“ ir kitos, dėl ko ieškiniu kreipiamasi, jog įrodyti, kad taip vadinamoje teritorijoje Lietuvos Respublikoje Konstitucija ir įstatymai turi visiems galioti vienodai.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

17Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

19Nagrinėjamu atveju teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškinyje vartojamomis sąvokomis kaip „lietuvių taip vadinama teritorija Lietuvos Respublika“, atstovaujama „taip vadinamos institucijos „Lietuvos teisingumo“ ministerijos“ ir kt. ieškovas sąmoningai siekia rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai, nes apeliantas ieškinyje atsakovais nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, bei kitas institucijas, jas įvardijo aiškiai iškreipdami oficialius jų pavadinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (nutartyse) ne vieną kartą įvairiais aspektais buvo išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Be to, ir pats A. B. turi teisinį išsilavinimą, todėl jam yra žinomi įstatymų reikalavimai. Teismų taip pat jau ne kartą yra konstatuota, kad apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, t. y. „taip vadinama teritorija Lietuvos Respublika, atstovaujama taip vadinamos institucijos „Lietuvos teisingumo“ ministerijos“, „taip vadinama institucija „Kaišiadorių rajono apylinkės teismas“, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti bei piktnaudžiavimas savo proceso teisėmis (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658-464/2016). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, pagrįstai pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekė rodyti niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms, teismams ir proceso dalyviams. Nors apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, nenurodė, į kurią instituciją jam kreiptis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinės teisės pažeidimo nepadarė, nes iš esmės ieškiniai dėl žalos yra žinybingi teismams, tačiau tik įstatymo reikalavimus atitinkantys ieškiniai, o nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo tokių reikalavimų, kaip jau anksčiau minėta, neatitiko.

20Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė... 6. Susipažinęs su ieškovo pateiktu ieškiniu, teismas konstatavo, kad jame... 7. Teismas taip pat konstatavo, kad pateiktas ieškinys neatitinka Lietuvos... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atskiruoju skundu, kurį patikslino, ieškovas A. B. prašo panaikinti taip... 10. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentai:... 11. 1) Nutartyje netinkamai taikomas CPK 137 str.2 d. l p., kai nustatoma, kad... 12. 2) Nutartyje netinkamai taikomas CPK 137 str. 2 d. 8 p., nes nėra motyvų,... 13. 3) Pažeidžiami CPK 5, 6, 7, 17 str. ir Konstitucijos 29 str., kai ieškiniui... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 17. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 18. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į... 19. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137... 20. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 21. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti...